Literatūruos modernejimo kryptys

Neoromantizmas yra pirmoji lietuvių literatūros kryptis, siekusi naujesnio, problemiškesnio kūrybos suvokimo. Ankstyvieji XX a. pradžios neoromantikai siekė suprasti savo tautos dvasią, sukurti savitą tautinį stilių. Jiems buvo svarbu sumoderninti kūrybos pasaulėvaizdį; jie kreipė žvilgsnį į tai kas nematoma (vidiniai išgyvenimai, regėjimai, slapti patyrimai), nepasiekiama (visatos, kosmoso gelmės), neišsprendžiama (tikėjimo, Dievo problematika).

Ilgesys kažko kito – trokštamo ir nepsiekiamo – yra psichologinis neoromantizmo pamatas. Todėl atsigręžiama į romantizmą, į jo stiprius jausmus, į praeities aukštinimą, į žmogaus ir gamtos ryšį, į paslaptingumo jjutimą. Neoromantizmas yra atnaujintas, sumodernintas romantizmas.

Vienas skiriamųjų neoromantizmo bruožų yra idealizmas, reiškiantis dvasinio idealo taikymą gyvenimui ir menui. Ankstyvųjų lietuvių neoromantikų idealizmas skatino keisti gyvenimą, aukotis dėl idealų, žadino viltis. Neoromantikai siekė savo tautos kultūrą išvesti į pasaulį, mintis apie „tautos dvasią“ išreikšti naujojoje kūryboje.

Simbolizmas daug ką paveldėjo iš romantizmo, o ypač pasaulio vaizdą ir pasaulio jutimą, pastangą simboliais išreikšti pasaulio paslaptį.

Simbolistai teigia, kad realybė yra tik paviršius, po kuriuo slypi idealus pasaulis. Jie nepateikia išorinės tikrovės kontūrų, neatspindi mmatomos tikrovės. Simbolistų nuomone, daugelis mus supančių daiktų yra idealusis pasaulis, akimi nematomo pasaulio nuorodos. Simbolistai ypač mėgsta mįslingus, fantastinius vaizdus, užuominas. Jų nuomone, simbolistikoje svarbiausia intuicija.

Romantiniai simbolistai teigė, kad peržengti išorinį pasaulį, prasiskverbti į pasaulio paslaptį gali tik menas, llabiausiai – muzika ir poezija.

Mene giluminiams pasaulio reiškinių ryšiams išsakyti vartojami simboliai. Simboliu gali tapti bet kuris daiktas ra reiškinys. Tačiau simboliu jis virsta tik konkrečiame kūrinyje, ir tik tada, kai reiškia ne tik patį save, bet simbolizuoja ir akiai nematomą reiškinio ar pasaulio sąrangos esmę.

Simbolistų poetinė kalba nekasdieniška: iškilmingų intonacijų, pagrįsta sąskambių gausa. Skambesys reiškinius supina į visumą, sukuria jos nuojautą.

Žymiausi lietuvių neoromantikai:

Antanas Miškinis

Kazys Inčiūra

Jonas Aistis

Salomėja Nėris

Bernardas Brazdžionis

Antanas Vaičiulaitis

Nelė Mazalaitė

Kazys Jankauskas

Žymiausi lietuvių simbolistai:

Vincas Mykolaitis-Putinas

Balys Sruoga

Motiejus Gustaitis

Mykolas Vaitkus

Jurgis Baltrušaitis

Faustas Kirša

Stasys Santvara

Leonas Skabeika