Eilėraščio skaitymo principai

1. Pasikliauk pirmuoju įspūdžiu. Jis yra teisingiausias.

2. Nusiteik atradimui. Eilėraščio skaitymas turėtų būti ir sunkus darbas , ir džiaugsmingas atradimas. Tegul tau eilėraštis veriasi kaip gražus reiškinys. Kai pajausi, kad sugebi patirti tai, kas eilėraštyje gražu ir kaip skleidžiasi anksčiau nežinomi dalykai,- kils džiaugsmas.

3. Nesutapk nei su autoriumi, nei su lyriniu subjektu (pvz.: našlaite), nepratęsk jų minčių savomis. Atsiribok, kad ir eilėraštį, ir save jaustum kaip du atskirus dydžius. Į tekstą žiūrėk smalsiai, tarsi atidaręs laikrodžio viršų žiūrėtum, kaip jis “eina”, aapžiūrinėtum skulptūrėlę ir t.t.

4. Savo nuomonę nuolat tikrink tekstu.

5. Jausk įvairius eilėraščių kontekstus (visą rašytojo kūrybą, biografiją, literatūros srovę, žanrą.).

6. Stenkis suvokti įvairių teksto dalių sąsajas, orientuokis į bendrą kūrinio prasmę, visumą.

7. Prisimink, kad kūrinys išsako ne vieną mintį ir turi ne vieną prasmę.

· Eilėraštis nieko nenori parodyti, įrodyti. Jo neįmanoma suprasti. Galima tik suvokti.

· Eilėraščio analizė yra nuolatiis dialogas su tekstu.

· Eilėraštis- atskiras pasaulis ir jam negalioja realybės dėsniai.

· Eilėraščiunesistengiama atkurti, o stengiamasi atkurti.

· Taigi poezijos tikrovė yra sukurta.

· Eilėraštis yra tekstas. Jo prasmę padeda suvokti kontekstas.Kontekstą sudaro: biografija, ssrovės kryptis, įpatybių bruožai, visa kūryba, visa grožinė kūryba.

· Eilėraštis yra vientisas pasaulis. Jis sukurtas iš atskirų elementų. Šie elementai jų sąsaja slepia viso kūrinio prasmę. Eilėraščio prasmę sudaro: nulūžtanti eilutė, vaizdai, laikas, garsai, spalvos, pauzė, jausmai, sakiniai.