Žalingų įpročių paplitimas tarp jaunimo

Jaunystė yra pereinamasis tarpsnis gyvenime kai iš priklausomo vaiko tampa savarankišku individu, pilnateisiu visuomenes nariu. Nepriklausomybės ir savarankiškumo siekis dažnai tampa kertiniu pasaulėžiūros akmeniu besikeičiančioje paauglio mąstysenoje. Todėl natūralu, jog neretai institucionalizuoti išoriniai suaugusių žmonių veiksmų, bendravimo formų atributai, tokie kaip rūkymas, alkoholio vartojimas ir pan. tampa savęs prezentacijos sudėtine dalimi. Be to, jaunimas yra eksperimentams ir naujovėms imliausia visuomenės grupė, kas lemia didžiausią narkotikų paplitimą būtent šioje žmonių grupėje. Rūkymas, alkoholio, narkotikų vartojimas bei vis didesnis žalingų įpročių tarp ppaauglių plitimas gali būti įvardintas kaip “brandos prezentacija” gatvinės arba kiemo kultūros suvokimo lygmenyje. Nors su tikrąja branda šis požiūris keičiasi, paauglystė ir ankstyvoji jaunystė yra tas laikotarpis, kada yra didžiausia tikimybė įgyti žalingus įpročius.

Situacija

Rūkymas

Beveik pusė tyrimo dalyvių teigė bent retkarčiais rūkantys. 35 procentai rūko pastoviai, 13 procentų apklaustųjų nurodė esantys situaciniai rūkoriai – rūko kavinėje, draugų kompanijoje ir pan. Dabartinis jaunimas rūkyti pradeda vidutiniškai šešiolikos metų. Pastebima aiški tendencija į jaunėjantį pradedančių rūkyti amžių – dabartinis vyriausias jaunimas rrūkyti vidutiniškai pradėjo pusantrų metų vėliau nei tai daro dabartiniai jauniausios jaunimo grupės atstovai.

Pagrindinė pradėjimo rūkyti priežastis:

bendraamžių draugų įtaka bei smalsumas

Lietuvos sveikatos programoje bei Pasaulinės Sveikatos Organizacijos visuomenės sveikatos priežiūros principuose akcentuojamas tabako produktų prieinamumo ribojimas, reklamos draudimas bei tabako ppramonės rinkodarinių strategijų ribojimas, sveikos gyvensenos be tabako gaminių propagavimas.

Kaip palankią kovos su rūkymu detale galime įvardinti rūkymo kaip kenksmingo įpročio teisingą suvokimą tiek visuomenėje, tiek tarp pačių rūkančiųjų. Pasaulinės Sveikatos Organizacijos tyrimų duomenimis beveik du trečdaliai šiuo metu rūkančių norėtų mesti rūkyti. Taigi dabartinė rūkymo mažinimo programa iš esmės turėtų vystytis dviem kryptim:

 visapusiška pagalba norintiems mesti rūkyti;

 efektyvios prevencijos priemonės “rizikos grupėje” – tarp 15 – 18 metų jaunuolių.

Kokio amžiaus Jūs pradėjote rūkyti? (proc.) / vidurkis pagal amžių

16 – 19 m.

20 – 24 m.

25 – 29 m. 15.7

17.0

17.2

Alkoholio vartojimas

Keturiasdešimt procentų apklaustųjų alkoholį vartoja kartą per savaitę ir dažniau. Pusė tyrimo dalyvių geria tiek silpnus, tiek stiprius alkoholinius gėrimus.

Kaip ir rūkimo prevencijos atvejais, taip ir alkoholio vartojimo mažinimo klausimais Lietuvos ssveikatos programoje kalbamama apie reklamos, platinimo ribojimus, griežtą gaminių kontrolę bei didelius mokesčius alkoholiniams gėrimams, informacijos apie žalingą alkoholio poveikį sveikatai, šeimai ir visuomenei įdiegimą į mokymosi programas ir pan. Šalies sveikatos programoje numatyta panaudoti daug valstybinio reguliavimo ir administravimo priemonių bei konkrečių programų rengimas, tačiau neakcentuojama alkoholio vartojimo kaip kultūrinės tradicijos problema. Skirtingai nei rūkymo atveju, kuomet didžioji dauguma rūkančiųjų norėtų atsikratyti šio įpročio, alkoholio vartojimo Lietuvos jaunimas nelinkęs paversti problema.

Jeigu darome prielaidą, jog alkoholio vartojimas daugiau sietinas su bbendravimo kultūra nei fiziologiniu poreikiu (šiuo atveju nekalbame apie priklausomybe nuo alkoholio sergančius žmones), būtų tikslingos “nukreipiančios” programos t.y. jaunimo užimtumas kita veikla. Taigi šiuo požiūriu sveikintina bet kokia jaunimo ar kitų formalių ir neformalių organizacijų veikla nukreipta į jaunimo laisvalaikio užimtumą.

Kokius alkoholinius gėrimus – stiprius ar silpnus – Jūs paprastai geriate? (proc.)

Silpnus alkoholinius gėrimus

Stiprius alkoholinius gėrimus

Tiek silpnus, tiek stiprius alkoholinius gėrimus

Nežino/ neatsakė

Viso: 46.4

3.6

49.5

0.5

100

Ką Jūs manote apie alkoholio vartojimo dažnumą? (proc.)

Aš per dažnai vartoju alkoholinius gėrimus

Aš saikingai vartoju alkoholinius gėrimus

Aš mažai vartoju alkoholinių gėrimų

Kita

Nežino/ neatsakė

Viso: 7.4

52.7

37.0

2.7

0.2

100

Narkotikų vartojimas

Penkiolika procentų tyrimo dalyvių teigė bandę arba kartais vartojantys narkotikus. Trylika procentų nebandę, tačiau turi didelį smalsumą bent kartą pamėginti. Sunku teisingai įvertinti ir likusios daugumos griežtą apsisprendimą niekada nebandyti narkotikų, nes absoliuti dauguma iš jų nei karto realiai nebuvo susidūrę su siūlymu pabandyti narkotinių medžiagų, kas leidžia tokį pasirinkimą vertinti tik kaip nuostatinį. Juolab jog trečdalis visų bandžiusių narkotines medžiagas tai darė įkalbėti draugų.

Pagrindiniai problemų laukai

Pagrindinės problemos kovoje su narkotikų vartojimo plitimu tarp jaunimo:

1) narkotikų, kaip modernaus, šiuolaikiško ir “patikimo” svaiginimosi būdo, pozityvus vertinimas atskirose jaunimo grupėse;

2) didėjantis narkotikų prieinamumas.

Sąlyginai neseniai mūsų šalyje atsiradę narkotikai pradžioje dėl nedidelio prieinamumo bei didelės kainos pirmiausia išpopuliarėjo “progresyvaus” jaunimo grupėse – prestižinėse mokyklose, tarp turtingų tėvų vaikų, kas pasitarnavo ssiektinu pavyzdžiu kitoms jaunimo grupėms.

Kokiomis aplinkybėmis Jūs pamėginote narkotikų? (proc.)

Vakarėlyje

Iš smalsumo

Įkalbėtas draugų

Nusivylęs gyvenimu

Kita

Nežino/ neatsakė

Viso: 25.5

23.4

34.6

3.7

3.2

9.6

100

Ar Jums kada nors buvo siūloma pamėginti narkotikų? (proc.)

Taip

Ne

Neprisimenu

Viso: 26.0

71.3

2.7

100

Problemų sprendimo galimybės

Dabartinėje situacijoje, esant dideliam socialiniam nestabilumui, įsišaknijusioms pesimistinėms ateities vizijoms bei didėjant narkotikų prieinamumui galime kvestionuoti Lietuvos sveikatos programos tikslus iki 2010-jų metų septyniasdešimt procentų sumažinti narkotikų paklausą bei aštuoniasdešimt procentų sumažinti jų pasiūlą, tačiau matyt šie skaičiai atskleidžia realią ribą, iki kiek šalies sveikatos priežiūros sistema yra pajėgi kontroliuoti narkotikų vartojimo pasekmes ir įtakoti procesą prevencinėmis ir postvencinėmis priemonėmis. Taigi abejojant tokių tikslų realistiškumu tikslinga maksimaliai daug pastangų nukreipti į individualų lygį t.y. ugdyti psichologinį pasipriešinimą ir individualias neigiamas nuostatas į narkotikų vartojimą.

Ekspertiniai vertinimai

Ekspertų vertinimai buvo pakankamai kategoriški šnekant apie žalingų įpročių paplitimą tarp jaunimo. Pagrindinis dalykas, kurį paminėjo dauguma ekspertų yra tai, jog būtina sistemiškai kovoti prieš žalingus įpročius. Taip pat buvo pažymėti šie svarbūs dalykai:

 užimtumo programų rengimas;

 viešo nepakantumo narkotikams bei kitiems žalingiems įpročiams skatinimas

 griežtesnių bausmių platintojams įvedimas (LR BK 323 (1) str. Už neteisėtą narkotinių priemonių gaminimą, įgijimą, laikymą, gabenimą, siuntimą arba realizavimą asmuo baudžiamas laisvės atėmimu iki 15 metų) ;

 pilietinio aktyvumo skatinimas;

 socialinių darbuotojų bei psichologų darbas mokyklose;

 propagavimas ir akcentavimas sveikos gyvensenos dalykų: sveikos mitybos, sporto;

Siektinas jauno žmogaus paveikslas:

 nerūkantis

 nevartojantis narkotikų

 saikingai vartojantis alkoholinius gėrimus jaunuolis

 dalyvaujantis įįvairioje veikloje.

Tomas Serafinavicius