Balys Sruoga „Dievu miskas“

Turinys

1. Tikslai ir uždaviniai 2 psl.;

2. Apie autorių 3-4 psl.;

3. Apie kūrinį 5 psl.;

4. Pagrindinai veikėjai 6 psl.;

5. Gražiausi posakiai 7 psl.;

6. Literatūra 8 psl.

1.

Tikslai:

– susipažinti su kūriniu “Dievų miškas”;

– perskaityti kūrinį „Dievų miškas“.

Uždaviniai:

– sužinoti apie Balį Sruogą;

– supažindinti moksleivius su Balio Sruogos kūriniu „Dievų miškas“.

2.

Apie autorių

Balys Sruoga – plataus, šakoto talento rašytojas: poetas, prozininkas,

dramaturgas, teatrologas, literatūros ir tautosakos tyrinėtojas.

    B.Sruoga gimė 1896m. vasario 22d. Baibokų kaime, Biržų apskrityje,

ūkininko šeimoje. Mokėsi Panevėžio realinėje gimnazijoje, nuo ketvirtos

klasės uždarbiavo privačiomis pamokomis. 1912m. pradėjo spausdinti savo

kūrinius Aušrinėje, Rygos Naujienose, Lietuvos žiniose, Naujam Take,

Amerikos lietuvių spaudoje, literatūros žurnale Vaivorykštė. 1914m.

B.Sruoga įstojo į Petrapilio Miškų institutą. Po metų perėjo į Petrapilio

Universiteto Istorijos-filologijos fakultetą. Šalia studijų, B.Sruoga

domėjosi teatru, dalyvavo lietuviškuose vaidinimuose. 1916m. B.Sruoga

perėjo į Maskvos universitetą studijuoti literatūros. Maskvoje B.Sruoga

parašė daugumą savo geriausių lyrinių kūrinių.

    1918m. B.Sruoga grįžo į Lietuvą. Kurį laiką dirbo mokytoju Vilniuje.

Persikėlęs į Kauną, dirbo Spaudos biure, LLietuvos dienraščio redakcijoje,

rašė daug publicistinių straipsnių. B.Sruoga buvo vienas iš satyrinio

Vilkolakio teatro organizatorių, rašė teatrui scenos veikalus. B.Sruoga

įsitraukė ir į politinę veiklą: kandidatavo Santaros grupėje rinkimuose į

seimą, dalyvavo Šaulių sąjungos, Meno kūrėjų draugijos, Žurnalistų sąjungos

veikloje.

    1921m. B.Sruoga išvyko į Miuncheno uuniversitetą. Studijavo slavistiką,

teatro ir meno istorijas. 1924m. apgynė disertaciją iš lietuvių tautosakos

ir gavo filosofijos daktaro laipsnį. Grįžęs į Lietuvą, B.Sruoga dėstė Kauno

universitete Humanitarinių Mokslų fakultete rusų literatūrą, pasaulinio

teatro kursą, įsteigė teatro Seminarą, o kiek vėliau ir akademinę dramos

studiją. Greta universitetinio darbo B.Sruoga skelbė spaudoje daug

literatūros ir teatro kritikos straipsnių. Nuo 1930m. B.Sruoga pasireiškė

kaip dramų kūrėjas. 1939m. Humanitarinių mokslų fakultetui persikėlus į

Vilnių, B.Sruoga tęsė universitetinį darbą. Sovietų

3.

okupacijos metu, dalyvavo pogrindžio spaudoje. 1943m. B.Sruoga buvo suimtas

ir išvežtas į Štuthofo koncentracijos stovyklą prie Dancigo. 1945m. jis

grįžo į Lietuvą, kur vėl dėstė Vilniaus universitete.

    B.Sruoga mirė 1947m. spalio 16d. Vilniuje. Palaidotas Rasų kapinėse.

4.

Apie kūrinį

Balio Sruogos „Dievų miškas“ yra svarbiausias kūrinys grožinėje

prozoje. Tai memuarinis veikalas apie Štuthofo koncentracijos stovyklą.

Balys Sruoga atvaizdavo vvisą žmogaus naikinimo sistemą, parodė stovyklos

vadovus, sargybinius, tariamą kalinių savivaldą ir pačius kalinius.

Kūrinyje žmogaus sužvėrėjimas vaizduojamas šiurpiais vaizdais, vaizduojamos

kankinimo priemonės, kurios pasiekia neįtikėtina fantastiškumą.Į visą tai

žiūrima beteisio, neturinčio vilties išlikti, rezignavusio žmogaus

žvilgsniu. Vienintelis ginklas tokioje aplinkoje prieš dvasinę anemiją yra

aštri ironija. Ją autorius naudoja labai meistriškai- tragiškiausi momentai

vaizduojami pro sarkastišką šypseną, sadistų kankintojų portretai piešiami

ironiškomis spalvomis. Tas ironiškas bruožas atsiminimams duoda platesnę

plotmę, gilesnį žvilgsnį, patį vaizdavimą iškelia iš protokolinio

daiktiškumo į literatūros meno sritį.

„Dievų miškas“ atskleidė hitlerinės priverčiamųjų darbų stovyklos

tikrovę. TTačiau kūrinys turi ir platesnės apibendrinančios reikšmės.

Panašūs vaizdai kartojasi kiekvienos totalitarinės sistemos žmonių

naikinimo pragare, ypač Sibire. Nors kūrinyje veiksmo nedaug, bet pats

vaizdavimo būdas yra toks gyvas, kad kūrinys intriguoja ir yra skaitomas

kaip įdomus romanas.

5.

Pagrindiniai veikėjai

„Dievų miško“ pagrindinis veikėjas ir yra pats Balys Sruoga. Jis aprašo

savo sunkų gyvenimą, kaip jis buvo išveštas į Štuthofo koncentracijos

stovyklą. Jam ten buvo labai sunku, nes su žmonėmis ten buvo elgiamasi kaip

su gyvuliais.

Taip pat vienas iš veikėjų yra Hope. Jis buvo neaukštas, plačių pečių

35 metų vyrukas. Jo taisyklingus, šiek tiek storžieviškus veido bruožus

papildė trumpi juodi ūsiukai. Vaikščiojo ilgais batais apsisiautęs guminiu

apsiaustu. Jo uošvis buvo Dachau lagerio komendantas.

Hope labiausiai rūpinosi savo orumo ir didybės palaiky- mu. Jis gyveno

prašmatnioje viloje lagerio teritorijoje. Namuose jis elgdavosi kaip

normalus žmogus, net su kalinėmis- tarnaitėmis. Ypatingas galvažudys Hope

nebuvo. Su kaliniais jis mažai kalbėdavo, nes tai atrodė jam per žema.

Kalinius keikdavo taip pat retai, jis niekuomet jų nemušdavo, tai turėdavo

kiti kaliniai. Gyvenimas Štuthofo stovykloje buvo itin žiaurus.

6.

Gražiausi posakiai

– „Majerio dūšia buvo plati kaip jūra. Visoks šlamštas joje sutilpdavo“.

129 psl.;

– “Majerio nusistatymas buvo aiškus: pas jį koncentracijos lageris, ne

vaikų darželis,- atliekamų žindyvių jisai neturi”. 265 psl.;

– „Eina išdidus kaip nieščia kekšė“. 40 ppsl.;

– „Bublicas išsitempęs it papūga žagsi“. 126 psl.;

– „Vieno kojos susipainiojo su kito galva pagal silkių pavyzdį“. 17

psl.;

– “O kai jie, būdavo, užeina- nors lysk su puodu po stalu”.

7.

Literatūra

– Balys Sruoga “Dievų miškas” Kaunas 1989m.

8.