Kuprelio meile

Ignas Šeinius

KUPRELIS

DIDŽIOJI KUPRELIO MEILĖ

Kuprelis – neeilinė asmenybė. Jo jautri siela sugeba pajusti

menkiausią žolelės šnarėjimą, mažiausio paukštelio skundą. Ir štai šią

trapią sielą paliečia meilė Gundei. Iš pradžių tai tik švelnus, vos

pastebimas jausmų sąmyšis, keliantis malonų sutrikimą ir nerimą Kuprelio

sąmonėje. Olesiui džiugu matyti gražiąją merginą bažnyčioje, žvelgti į jos

susikaupusį, maldos praskaidrintą žavų vaidelį, slapčiomis gaudyti

nuostabių akių žvilgsnį, atklydusį į tą bažnyčios pusę. Švelnūs jausmai

Gundei perauga į didžiulę, tyrą, galingą, viską užgožiančią meilę, kuri

sukrečia Kuprelį iki sielos gelmių, suvirpina slapčiausias jo širdies

stygas, kurios suskamba nuostabiausiais ir spalvingiausiais muzikos

akordais. Kuprelis pasijunta bejėgis užgniaužti šį stulbinančiai galingą

jausmų protrūkį ir stengiasi padaryti viską, kad mylimoji atsakytų jam tuo

pačiu. Štai kodėl taip stipriai sužeidžia Olesiaus širdį Gundės išdavystė,

palikdama ten gilią kraujuojančią žaizdą, kurios nepajėgia užgydyti

negailestingai slenkantys metai. Kuprelis atsidūsta: „Aš mylėjau ją, kaip

naktis myli lakštingalos dainą.“ Iš šių žodžių dvelkia beribis ilgesys,

apmaudas, nusivylimas ir didžiulis skausmas. Visą gyvenimą Kuprelis liko

ištikimas savo pirmajai meilei, iš tolo šalinosi moterų, nenorėdamas

antrąkart rizikuoti savo jautria širdimi.

Kuprelis &– tragiška asmenybė, kurios nelaimės priežastis – nelaiminga

meilė, pavertusi tolimesnį malūnininko gyvenimą nykiu ir beprasmiu.