Fridrichas Kuršaitis

(1806 04 26 Noragėliuose, Gastų Fridrichas vls., Pakalnės aps.-1884 08 23 Juodkrantėje). Lankė tėvo vedamą Noragėlių mokyklą. 1822 03 Joneikiškių superintendentas Mejeris pasiėmė Kuršaitis į Joneikiškius, pavedė jam mokyti savo vaikus ir padėti raštinėje. 1824 07 13 Mejeris įtaisė Kuršaitis Naujosios pradžios mokyklos antruoju mokytoju, 1826 Kuršaitis buvo perkeltas tokioms pat pareigoms į Gastus, o nuo 1830 paskirtas savarankišku Kalthofo mokyklos mokytoju. Kiek pinigų sutaupęs, Kuršaitis 1834 turėdamas 28 metus, atsisakė mokytojo tarnybos ir stojo į Elbingo gimnaziją, kurią ppo dviejų metų, 1836 09 29, pabaigė ir tuojau stojo į Karaliaučiaus univ. teologijos faKuršaitis, čia jį ėmė globoti L. Rėza, pasiėmęs patarnautoju Rėzos įvestas į universiteto lietuvišką seminarą, Kuršaitis, Rėzai mirus, nuo 1841 08 buvo paskirtas to seminaro vedėju ir juo buvo ligi 1883. 1839-1841 10 1 mokytojavo Karaliaučiaus Tragheimo mokykloje. Nuo 1838, dar būdamas studentas, pradėjo sakyti lietuviškus pamokslus Karaliaučiuje tarnavusiams lietuviams kareiviams. 1841 09 07 išlaikė kunigo egzaminus ir 1842 universitete pirmuoju išlaikęs antruosius egzaminus, nuo 1842 111 06 pradėjo sakyti pamokslus Karaliaučiaus rūmų bažnyčioje, nuo 1844 01 12 buvo paskirtas Karaliaučiaus lietuvių karių pastoviu kapelionu. Universitetą baigęs, 1844 03 15 Kuršaitis, buvo jau ir oficialiai ordinuotas kunigu, nuo to laiko kartkartėmis vygdamas sakyti lietuviškų pamokslų ir įį Berlyną ir kitur, kur buvo daugiau karių lietuvių.

Ligi 1865 dėstydamas lietuviškame seminare lektoriaus titulu, 1865 buvo paskirtas profesorium, 1871 pakeltas aktualiuoju ekstraordinariniu prof. 1867-1868 jis tarp kita ko universitete skaitė apie Donelaičio metus. 1872, 1874 ir 1875 lietuvių kalbos studijų reikalais Kuršaitis, buvo aplankęs ir D., Lietuvą. 1874 jis buvo statomas Tilžės-Pakalnės apygardos lietuvių kandidatu į Prūsijos parlamentą, bet iš 7000 balsavusiųjų tegavo 30 balsų, o 1877 kandidatuodamas iš Labguvos-Vėluvos apygardos iš 11000 balsų gavo 711.

1875 04 24 Karaliaučiaus univ., filosofijos faKuršaitis, ivertindamas jo nuopelnus lietuvių kalbotyrai, suteikė jam daktaro honorisčiausią laipsnį, o 1882 Prahos čekų mokslų akademija pakėlė jį savo garbės nariu.

Dar studentaudamas, Kuršaitis, ėmėsi taisyti kalbą ir koreguoti Kelkio leidžiamą laikraštį Nusidavimus aapie Evangelijos praplatinimą tarp žydų ir pagonių. Tą darbą dirbo eilę metų, o 1875- 1880 ir pats jį redagavo. 1841 perredagavo oficialinį lietuvių giesmyną. Pagerintas Giesmių Knygas, kurios iš to leidimo buvo keletą kartų perspausdintos. Dėl įsibrovusių ten daugybės korektūrinių klaidų Kuršaitis, 1865 jas iš naujo perredagavo. Iš to leidimo buvo išleistas stereotipas, iš kurio vėl keli leidimai buvo veliau išspausdinti. Tais pačiais 1841 Kuršaitis, iš naujo išvertė jau 1832 nežinomo vertėjo išverstą Weisso parašytą Dr., Mertino Luteraus mažąjį Katekizmą

(1845, 1865 ). Dar tebebūdamas lietuvių seminaro lektorium ir kandidatu į kunigus, Kuršaitis, 1843 išsp.,pirmąjį kalbinį darbą-Beitraege zur Kunde der litauiscen Sprache. Ši pirmoji dalis apėmė-Deutsh litausche Phraseologie der Prapositionen (papildimai prie Ruigio-Milckės žodyno).To darbo antroji dalis jo buvo parašyta 1848 ir išsp.,1849. Tais pačiais metais Kuršaitis,išleido ir antrąjį Rėzos leidimą, tik kiek pakeitęs Rėzos rašybą ir dainų tvarką. 1844 iįvertė Bittichero-Branwyns tikrą Namų Sloga ir tais pačiais metais parašė blaivininkų djos atsišaukimą-Branwyns, smarkiausias Neprietelis Žmonių.Tais pačiais metais išvertė pirmąją dalį Skriweriaus Duszios Skarbnyczios, kurios ir antrąją dalį buvo išvertęs, bet leidėjes jos neišspausdino 1848 12 12 Kuršaitis, parašė pirmąjį M. Lietuvos politinį atsišaukimą-Broliai lietuvininkai, kuris davė progos M. Lietuvos lietuviams organizuoti lietuvių konservatorių partiją. 1848 revoliucijos metu Prūsijos valdžia pasiūlė Kuršaitis, leisti lietuvišką laikraštį Keleivį su 450 markių subsidija, redaguojant jį valdžiai palankia kryptimi.Kuršaitis šį pasiūlymą priėmė ir jį leido ir redagavo ligi 1880 03 30, daugiausia pats vienas jį prirašydamas. Kad ir jame niekur nepasisakydavo prieš Prūsijos valdžios vokietinimo politiką, tačiau per visus tuos 30 metų visur ir visame palaikydavo M. Lietuvos lietuvių lietuviškumą ir jų prisirišimą prie savo kalbos. 1852 išleido savo naujai perredaguotą dar 1812 nežinomo vertėjo išverstą Bunyono Szwntąją Karaimą 1853 naujai perredagavo Augsburgiszką Wieros IIšpažinimą. Tais pačiais metais paruošė 54 giesmių giesmynėlį mokykloms- Suglaudimą Giesmju ant wartojimo Szuilese, o 1854 naujai paruošė 150 giesmių giesmynėlį su maldaknyge lietuvių kareiviams, 1857 jo įtrauktą trečiąja oficialaus giesmyno dalimi. 1858 ir 1865 Kuršaitis, iš pagrindo perredagavo senąjį lietuvišką Biblijos vertimą, kurį paskiau daugeliu leidimų buvo išleidusi Britanijos Biblijos d-ja. Savo čia įneštus pakeitimus Kuršaitis, vokiškai aprašė žurnale Evangelisches Gemeindeblatt 1864. Nuo 1848 Kuršaitis, rinko be pertraukos ir medžiagą lietuvių kalbos žodynui. Jo pirmosios dalies, apėmusios vokiškai- lietuvišką žodyną (Worterbuch der littauischen Sprache), pirmąjį tomą išsp. 1870, antrąjį 1873, o antrąją dalį- lietuviškai-vokišką žodyną išspausdino 1883. Pagaliau 1876 išleido plačią mokslinę lietuvių kalbos gramatiką – Grammatik der littauischen Sprache, jos pabaigoje pridėjęs rinkinėlį savo užrašytų 25 lietuviškų dainų su gaidomis ir lietuvių kalbos išplitimo žemėlapį.

Kalbiniai darbai. Nors ir nebuvo išėjęs specialaus kalbotyros mokslo, Kuršaitis, nemaža yra nudirbęs ir kalbos darbo. Augustas Schleicheris yra pažymėjęs, kad Kuršaitis, darbai parodo ryškų talentą kalbos dalykams. Dėstydamas lietuvių kalbą Karaliaučiaus univ., lietuvių seminarijoje, rūpindamasis lietuviškais tikybiniais reikalais bei raštais ir ilgą laiką redaguodamas laikraštį Keleivį, buvo ir reikalo verčiamas to darbo imtis, nes tuo metu nebuvo nei geros lietuvių kalbos gramatikos, nei gero didesnio lietuvių kalbos žodyno. Bus turėjęs jam įįtakos ir didelis lietuvių kalbos brangintojas L., Rėza. Įsigilinus į kalbą, ir pats dalykas skatina tirti. Todėl savo darbų prakalbose Kuršaitis, pasisako norįs patarnauti ir lietuvių kalbos mokslui. Pirmas jo veikalas, Beitrage zui Kunde der littauischen Sprache, buvo skirtas Karaliaučiaus univ., lietuvių seminarijos reikalams. Jo 1d. (1843) pateikiama lietuvių kalbos prielinksnių frazeologija, kaip priedas prie Ruigio-Milckės žodyno. Knygos gale, atlikus vietos, pridėtas skyrelis Apie lietuvių kalbos akcentą, kur pažymima dvejopos lietuvių kalbos priegaidės svarba lietuviškajai tarčiai ir žodžio reikšmei. Dėl kunigų nemokėjimo skirti priegaidės ir kirčiuoti lietuvis bažnyčioje dažnai girdįs qui pro quo. Tai ir vertė jį ir ankščiau pradėti kiek galima tiksliau, negu ligi tol buvę daromą, lietuviškus tekstus kirčiuoti. Šis skyrelis ir buvo įvadas 2 šio veikalo daliai (1849)-garso ir priegaidės mokslui (Lautund Tonlehre). Čia, kaip ir A., Schleicheris pripažino Kuršaitis, tiems laikams tiksliai aprašo lietuvių kalbos garsus ir priegaides. A. Schleikeris, prieš rašydamas pirmąją mokslinę lietuvių kalbos gramatiką, sakėsi beveik atmintinai išmokęs ši Kuršaitis, veikalėlį ir toje gramatikoje pakartojo Kuršaitis, akcentologijos mokslą nors jo neprilygo, nevisur tesuvaikydamas dvejopą Kuršaitis, priegaidę. Ir vėlesnieji lietuvių kalbininkai mokėsi iš Kuršaitis, skirti lietuvių kalbos priegaides.-Dar studentaudamas pradėjęs rinkti medžiagą lietuvių kalbos žodynui, Kuršaitis, pirmiausia išleido jo vokiškai lietuvišką dalį, norėdamas padėti

prūsinėj Lietuvoj gyvenantiems vokiečiams. Čia, graikų kalbos pavyzdžiui pritaikė reikšminę rašybą, paklausęs savo draugės dr.Schadeles patarimo, nors platesnei visuomenei skirtuose kituose savo raštuose laikėsi ano meto tradiciniais M.,Lietuvos raštų rašybos. Žodynas taip pat laikėsi šios tradicinės rašomosios kalbos(Biblijos ir raudų knygų), paremtos M.Lietuvos aukštaičių tarme.-Praktiniam lietuvių kalbos mokymosi reikalui Kuršaitis, išleido Grammatik der littauischen Sprache 1876, kur plačiai nagrinėjama fonetika ir akcentologija, žodžių daryba ir kaityba ir kiek siauriau sintaksė; gale pridėtas liaudies poezijos skyrelis. Gramatikoj Kuršaitis, sakosi stengęsis atvaizduoti vvisą lietuvių kalbą, bet kažkuriose srityse to padaryti nebuvę galima, nes jam gerai tesanti pažįstama tilžėnų tarmė ir M.Lietuvos raštai, nors, prieš leisdamas gramatiką, ir važinėjo po D., Lietuvą, stengdamasis susipažinti su jos tarmėmis. Gramatikos pagrindu eina M.Lietuvos aukštaičių tarmė-1883 Kuršaitis, išleido paskutinį savo lietuvių kalbos darbą-antrąją, lietuviškai vokiškąją, žodyno dalį. Buvo užsimojęs paruošti didelį žodyną, surinkus medžiagą iš įvairių šaltinių, bet, negalėdamas atitrūkti nuo įvairių pareigų bei darbų. Kuršaitis, turėjo apsiriboti prūsine Lietuva, nors ir iš čia visų žodžių nnegalėjo surinkti. Žodžiai, talkininkaujant būreliu pagalbininkų (R. A. Zippeliui, Kuršaitis R. Jakoby, Kr. Jedinaičiui, broliui Liudvikui Kuršaičiui, Per. Kelkiui) iš tarmių buvo renkami rūpestingai, nepatikimus žodyne spausdinant skliausteliuose. Šio savo darbo visiškai rašytoje prakalboje Kuršaitis, ir atsisveikina su lietuvių kalba iir lietuviais šiais žodžiais;

Taip, aš baigiu savo literatūrinį lietuvių kalbos darbą linkėdamas palaimos tautai, kuriai savo gimimu priklausiau ir ilgą savo amžių ištikimai dirbau.