Dažnesnės verslininkų rašytinės ir šnekamosios kalbos sintaksės klaidos

Turinys

Įvadas 3

1. Linksnių vartojimas 3

1.1 Vardininkas 3

1.2 Kilmininkas 3

1.3 Naudininkas 5

1.4 Galininkas 6

1.5 Įnagininkas 6

1.6 Vietininkas 7

2. Prielinksnių vartojimo klaidos 8

2.1 Anot, pasak 8

2.2 Ant 8

2.3 Apie, aplink 9

2.4 Dėka 10

2.5 Dėl 10

2.6 Į 10

2.7 Nuo 11

2.8 Pagal, palei 11

2. 9 Pas 11

2.10 Prie 12

2.11 Su 12

2.12 Už 12

2.13 Virš 13

3. Šaltiniai 13Įvadas

Sintaksės klaidos didelės, labai pavojingos. Jos pakerta pačią kalbos sistemą. Joks pavienis netinkamas žodis kalbai tiek žalos nepadaro, kiek klaidinga sintaksinė konstrukcija. Juk į ją paprastai įeina vis kiti žodžiai. Dažnesnės verslininkų rašytinės ir šnekamosios kalbos sintaksės klaidos – klaidingai sudaryti ar netinkamai vartojami žodžių junginiai, retesnės – netaisyklingai sudaryti ir nnetinkamai vartojami sakiniai, ypač sudėtiniai. Sintaksės klaidas nelengva ir atpažinti, taisyti. Todėl šiame darbe aptarsime sintaksės normas ir nagrinėsime klaidingus verslininkų kalbos pavyzdžius.1. Linksnių vartojimas

1.1 Vardininkas

Vardininkas yra svarbiausias lietuvių kalbos linksnis. Jis dedamas į žodynus, įvardija kalbamąjį dalyką (todėl vardininkas). Iš didesnių vardininko vartojimo klaidų yra tik dvi.

Vardininkas netinka, kur reikia dalies (kitaip – neapibrėžto kiekio) kilmininko – paprastai su veiksmažodžiais būti, pasitaikyti, atsirasti, įvykti, kilti, daugėti, mažėti, atvykti, ateiti, atvažiuoti. Vartotina Darbe buvo nesklandumų (ne nesklandumai). Pasitaiko nesusipratimų (ne nnesusipratimai), kyla ginčų (ne ginčai). Atsiranda vis naujų sunkumų (ne nauji sunkumai).

Vardininkas nevartotinas vietoj šauksmininko kreipiniui reikšti. Dažniausiai suklystama kreipiantis į asmenis. Turime sakyti Vairuotojau (ne Vairuotojas), atidarykit duris. Direktoriau arba Pone direktoriau, Gerbiamasis direktoriau (ne Direktorius), norėčiau paklausti.

Toks vvardininkas laisvuosiuose stiliuose nelaikytinas klaida, bet dabar jo vietoj oficialiuosiuose stiliuose jau įsigalėjęs vardininkas. Paprastai vartojama: Faktus (ne Faktai) būtina tikrinti. Reikės pateikti pasą (ne pasas).

Kai veiksmažodis valdo ne galininką, o kokį kitą linksnį, šis linksnis su neveikiamaisiais dalyviais išlieka nepakitęs – nevirsta vardininku. Sakoma: Jis atstovavo mūsų šaliai (klaida atstovavo mūsų šalį), todėl reikia: Šiame forume buvo atstovaujama mūsų šaliai (ne mūsų šalis).

Svyruojama nusakant į kabutes imamus simbolinius įstaigų, įmonių ir kitokių objektų vardus. Tokie oficialūs pavadinimai dabar paprastai registruojami parinkus vardininko formą, pvz.: AB „Sparta“.1.2 Kilmininkas

Kilmininkas yra dažnas, svarbus, jo reikšmės gana įvairios. Jis neretai turi aiškų ryšį su kitais dviem svarbiausiais linksniais – vardininku ir galininku.

Veiksmažodis prieiti, vartojamas priartėjimo reikšme, kilmininko nevaldo, todėl griežtai taisytini spaudoje dažni ppasakymai prieiti išvados (kartais net prieiti sprendimo, susitarimo, rezultato), prieiti prie tos pačios arba vienos (geriau negu vieningos) nuomonės: Buvo prieita išvados (= prie išvados; prieita išvada; nutarta, nuspręsta), kad įmonės veiklą reikia keisti.

Pasiekti paprastai reikalauja galininko, ne kilmininko: Pelnas pasiekė (taip pat ir siekė) milijoną (ne milijono). Su pasiekti tinka tik dalies kilmininkas: Pasiekėme laimėjimų (t.y. ne visus, tik dalį).

Kalbant apie asmenį, iš kurio reikalaujama, tiks prielinksnio iš konstrukcija arba šalutinis papildinio sakinys: Verslininko (- Iš verslininko) buvo rreikalaujama pinigų.

Objekto kilmininkus gali valdyti kai kurie konkretinimo reikalaujantys būdvardžiai: reikalingas ko – paramos, pagalbos; vertas ko – pagarbos, gerų žodžių; turtingas, godus ko – pinigų, perkeltine reikšme – įspūdžių ir pan.

Kiekybės kilmininkas patikslina tam tikrą kiekybę reiškiančius žodžius, atskleidžia jų konkretų turinį: dešimt metų; keletas litų; daug žmonių.

Ne visada lengva pasakyti, ar objektas turi būti neapibrėžtas, t.y. ar reikia dalies kilmininko, ar turi būti apibrėžtas, t.y. išreikštas galininku arba vardininku. Kartais lemia sakytojo noras, nuojauta, pvz.: Klausimų (kai tikimės tik aktualiausių) ir Klausimus (t.y. visus jums rūpimus) galite pateikti raštu. Ar jau yra pinigų (nesvarbu kiek) ir Ar jau yra pinigai (visi, kiek turėjo būti)?

Taigi tam tikri veiksmažodžiai tarsi valdo du linksnius: ir galininką, ir kilmininką, tik paprastai skiriasi tokių žodžių junginių reikšmė: duok pinigus, gavau pinigus – visus, kurie skirti, žadėti; duok pinigų, gavau pinigų – dalį reikiamų ar šiaip neapibrėžtą kiekį; turiu arba gavau darbą – nuolatinį; turiu arba gavau darbo (laikinai arba dalį norimo).

Kaip žinome, bendraties vieta įvairuoja, bet įprasčiau, tradiciškiau ją kelti po kilmininko. Sakant bendratį prieš linksnį, stiprėja pagunda rinktis galininką (Jie vyks į užsienį studijuoti ekonomiką. Susirinkome aptarti svarbų klausimą), o tai jau yra klaida, nes kilmininkas su pritapusia bendratimi sudaro nnedalomą sudėtinę tikslo aplinkybę, ir klausimas čia keltinas vyks į užsienį – ko? kokiu tikslu? susirinkome – ko? kokiu tikslu?, o ne studijuoti ką? aptarti ką? Netinka čia ir naudininkas. Vietoj Atsiuntė studentų praktikos atlikti nesakytina praktikai atlikti.

Dabar grynaisiais tikslo kilmininkais piktnaudžiaujama – vartojama net ten, kur jokia bendratis nėra numanoma ir kur gyvojoje kalboje įprastesnės kitos raiškos priemonės: Direktorių Taryba rinkosi pasitarimo (plg. įprastesnius pasakymus į pasitarimą, pasitarti). Buvo įsakyta darbuotojus sukviesti instruktažo (plg. į instruktažą). Kartais tokia vartosena net aiškiai taisytina: Jis buvo išvykęs kelionės (= į kelionę, čia dėl stiliaus įvairinimo tiktų kelionėn) į užsienį (geriausia tiesiog buvo išvykęs į užsienį).

Yra vadinamasis išskirties kilmininkas. Jis turi daugiskaitos formą ir nusako tam tikrą visumą – vienarūšių daiktų, reiškinių ar asmenų grupę, iš kurios kas nors išskiriama sakant vienas (ne vienas), keli, kuris, kiekvienas ir pan. Paprastai tokį išskirties kilmininką gali pavaduoti iš su kilmininku, bet grynas kilmininkas yra glaustesnis, senoviškesnis ir iš kalbos nestumtinas: Jis užima atsakingą postą viename šių skyrių (plg. viename iš šių skyrių).

Kad reikia taisyti lyginamųjų konstrukcijų kilmininkus, pavartotus su aukštesniojo laipsnio būdvardžiais, beveik neabejojama: Suma visuomet yra mažesnė tos (= mažesnė už tą, nekaip ta), kurią mokėtojas siūlo savo noru. Atlyginimas ten nne didesnis 500 litų (= ne didesnis kaip, negu, nei 500 litų; neviršija 500 litų).

Valstybinė lietuvių kalbos komisija yra nutarusi griežtai taisyti tik prielinksniškai vartojam.us aukštesniojo laipsnio prieveiksmius daugiau (ne daugiau), mažiau (ne mažiau), kai reiškiama lyginamoji kokybė: Uždirbsiu daugiau tūkstančio (= daugiau kaip, negu, nei tūkstantį; per tūkstantį, tūkstantį su viršum, suvirš, su trupučiu) litų.

Pagal analogiją reikia taisyti ir laiko trukmės reikšme su kilmininku pavartotus daugiau (ne daugiau), mažiau (ne mažiau), anksčiau (ne anksčiau), vėliau (ne vėliau), ilgiau (ne ilgiau), trumpiau (ne trumpiau) ir pan.: Daugiau savaitės (= Daugiau kaip, negu, nei savaitę) kursai neužtruks. Atostogos neviršys 20 dienų). Objektas bus atiduotas naudoti ne anksčiau 2009 metų (= ne anksčiau kaip, negu, nei 2009 metais).1.3 Naudininkas

Naudininkas turi palyginti nedaug reikšmių. Dažniausiai jis eina papildiniu (objekto, rečiau – subjekto). Eina ir aplinkybėmis: reiškia tikslo atmainą paskirtį arba laiką su paskirties atspalviu. Apskritai visoms naudininko reikšmėms būdinga bendra paskirties arba naudos (nenaudos) reikšmė. Jei jos nėra, naudininkas paprastai netinka.

Pasitaiko klaidingai pavartotų naudininkų su jų nereikalaujančiais abstrakčiaisiais daiktavardžiais: Bėda – aplaidumas darbui (= aplaidumas darbe, abejingumas darbui).

Kai nereiškiama jokia paskirtis, naudininkas dalykui apibūdinti netinka: Jie išlaikė egzaminą antrai kategorijai (= pagal antrąją kategoriją; antros(ios) kategorijos egzaminą). Padarytas nuostolis 200 litų

sumai (= 200 litų sumos, dar geriau 200 litų nuostolis). Atlikta darbų 5000 litų sumai (= už 5000 litų).

Joks paskirties naudininkas – nei be bendraties (a.), nei su bendratimi (b.) netinka su slinkties ir siekimo veiksmažodžiais, aiškiai reikalaujančiais nusakyti veiksmo tikslą ir naikinančiais paskirties atspalvį. Tokiais atvejais reikia tikslo kilmininko – vieno ar su bendratimi: neretai čia tinka ir viena bendratis arba prielinksnio į konstrukcija. Dažnos klaidos: a. Direktorius išėjo pietums (= pietų, pietauti; pietų valgyti). b. Kvalifikacijai kelti (= KKvalifikacijos kelti) buvo pasiųsti šeši žmonės.

Dažniausiai tokie naudininkai pasako kokią laiko trukmę su paskirties atspalviu: Jis dviem savaitėms komandiruotas į Vilnių. Lėšų davė tik mėnesiui. Sudarėme tvarkaraštį visam laikui.

Vis dėlto kai pasakomas tik paprastas laiko tarpas ar terminas, kada kas vyksta (a.) arba iki kokio termino (b.) kas turi būti padaryta ir nėra paskirties atspalvio, naudininkas netinka – reikia galininko, prielinksnio iki konstrukcijų arba kitų raiškos priemonių:

a. Sausio pirmai dienai (= pirmą dieną) turėjome 300 darbuotojų (juk šie darbuotojai nebuvo sskirti tai dienai). Kokia padėtis buvo liepos penktai dienai (= penktą dieną)?

b. Metų planas įvykdytas gruodžio 18 dienai (= iki gruodžio 18 dienos; baigtas vykdyti gruodžio 18 dieną).1.4 Galininkas

Galininkas lietuvių kalboje dažnas linksnis, bet reikšmių turi nedaug.

Vis dėlto su kkai kuriais veiksmažodžiais galininkas vartojamas be reikalo – kitų kalbų, ypač rusų, pavyzdžiu. Dažniausios klaidos – su veiksmažodžiais atstovauti ir pakenkti.

Galininkas netinka vietoj dalies (neapibrėžto kiekio) kilmininko: Reikalinga sekretorė, mokanti užsienio kalbas (= kalbų; juk ne visas užsienio kalbas ji turi mokėti – tik svarbiąsias). Dėkojame asmenims, paaukojusiems šalpos fondui pinigus (= pinigų, nes tikriausiai ne visus savo pinigus paaukojo). Pasiekėme naujus laimėjimus (= naujų laimėjimų). Raskime galimybes (= galimybių) žmogui padėti. Daug kas dabar patiria sunkumus (= sunkumų).

Dėl aiškumo laiko tarpo galininkas kartais keistinas prielinksnio per konstrukcija ar kitaip: Aš praėjusį konkursą (- per praėjusį konkursą, praėjusiame konkurse) užėmiau ketvirtą vietą. Pastaruosius mėnesius (- Per pastaruosius mėnesius, pastaraisiais mėnesiais) infliacija kiek sumažėjo. Šį momentą (- Šiuo momentu, dabar) tokios pprekės neturim.1.5 Įnagininkas

Įnagininkas nėra dažnas, bet reikšmių turi daug – reiškia objektą, būvį, požymį, įvairias aplinkybes.

Yra veiksmažodžių, su kuriais įnagininkas (dažniausiai dėl kitų kalbų poveikio) pavartojamas klaidingai.

Būvio pastovumą visada rodo veiksmažodžio būti esamojo laiko formos, todėl su jomis pavartotas daiktavardžio įnagininkas būtinai keistinas vardininku: Jis ten direktoriumi, yra direktoriumi (= direktorius, yra direktorius; direktoriauja). Kas yra šio leidinio steigėju (= steigėjas)? Vietoj dvejybinio galininko antrojo (būdvardiškojo) dėmens nenorminis būdvardiškojo žodžio įnagininkas dažniausiai pasitaiko su veiksmažodžiu daryti (padaryti) (a.).

a.. Šių rreikalavimų nesilaikymas daro sutartis negaliojančiomis (= negaliojančias; Jei šių reikalavimų nesilaikoma, sutartys negalioja). Mes stengiamės kiekvieną renginį padaryti linksmesniu, įdomesniu (= linksmesnį, įdomesnį);1.6 Vietininkas

Vietininkas – visų pavojingiausias linksnis, tarsi klaidų čempionas. Ji vartojant klystama dažniausiai.

Didelė klaida tam tikruose posakiuose vartoti lyg ir vietos reikšmės įvardžius kame, tame. Iš tokių pasakymų pirmiausia minėtini kame reikalas, reikalas tame: Kame reikalas (= Kas per reikalas? Koks čia reikalas? Kokiu reikalu?; Kas yra? Kas nutiko, atsitiko?; Panašiai netinka kame arba tame dalykas, klausimas, problema, bėda, sunkumas, priežastis, esmė.: Gamykla nedirba, o dalykas tame (= tas, toks; o taip yra todėl), kad negauname žaliavų. Štai kame dalykas (= koks dalykas; kur šuo pakastas). Klausimas tame (= tas, toks; Pirmiausia išsiaiškinkime), ar jie finansiškai pajėgūs. Problema tame (= ta, tokia; Blogiausia), kad valdyba tokių įgaliojimų neturi. Bėda tame (= ta, tokia; Svarbiausia; Blogiausia), kad lėšos dar nepaskirtos. Priežastis tame (= ta, tokia; Taip yra todėl), kad įstatymas neapgalvotas. Esmė yra tame (= ta, tokia; Esmė -), kad savivaldybėms trūksta pinigų.

Pasakymai tame skaičiuje, tame tarpe retkarčiais gali reikšti vietą (Tame skaičiuje įsivėlusi klaida. Ieškok adatos tame grindų tarpe), bet jie yra verstiniai ir nevartotini, kai reiškia įskaičiavimą į ką ar kartais išskyrimą iš ko: Statybai skirta 9 mmln. litų, tame skaičiuje (= iš jų; iš to skaičiaus) 5 mln. litų montavimo ir apdailos darbams. Ten pasiuntė kelis žmones, tame skaičiuje (= tarp jų, taip pat) ir mane.

Laikui reikšti netinka abstraktūs veiksmažodiniai daiktavardžiai su priesaga -imas: Darbų atlikime (= Atliekant darbus) trūko kontrolės. Šio klausimo sprendime (= Sprendžiant šį klausimą) galimi keli variantai.

Ypač didelės klaidos – prielinksniškai ar polinksniškai vartoti vietininkus laike, laikotarpyje, bėgyje. Tokia vartosena nusižiūrėta iš rusų kalbos: Laike penkių metų (= Per penkerius metus) išlaidos atsipirks. Laikotarpyje kelių mėnesių (= Per kelis mėnesius; Po kelių mėnesių) plentas bus baigtas tiesti. Metų bėgyje (= Per metus; Šiais metais) buvo sušaukti keli susirinkimai. Atsiskaitoma bėgyje savaitės (= per savaitę).

Veržiasi vietininkų vartosena reikšme „būti kokioje būklėje, būsenoje, padėtyje“. Pvz.: Patalpos blogame stovyje (= blogos, apleistos, netvarkomos; Patalpų būklė bloga; neteiktina pirmenybė knygiškam taisymui Patalpos blogos būklės). Jo reikalai apverktiname stovyje (= apverktini, blogi). Parduodamas automobilis dar gerame stovyje (= dar geras automobilis.

Nevartotini verstiniai būdo ir kartu būvio pasakymai dirbti etate (etatuose), pareigose, statuse: Jis dirba dviejuose etatuose (= turi du etatus, dirba dviem etatais, tik ne ant dviejų etatų). Ji laikinai dirba buhalterės pareigose (= buhaltere, eina buhalterės pareigas). Brolis dirbo direktoriaus pareigose (= direktoriumi; buvo ddirektorius; ėjo direktoriaus pareigas; direktoriavo).

Lietuvių kalbos vietininkas niekada nereiškia priežasties. Čia pirmiausia taisytini polinksniškai (dar blogiau – prielinksniškai) pavartoti vietininkai išdavoje, pasekmėje, pasėkoje (žodis pasėka apskritai nevartotinas), rezultate: Nedarbo rezultate (= Dėl nedarbo; Per nedarbą) atsiranda skurdas (arba Nedarbo rezultatas – skurdas).

Nusakant priežastį, nevartotina sąryšyje arba ryšyje (su): Jis atleistas iš pareigų sąryšyje su perėjimu (= ryšium su perėjimu; dėl perėjimo; nes perėjo) į kitą darbą.

Lietuvių kalboje nevartotini iš rusų kalbos versti abstraktūs vietininkai pagrinde, daugumoje, tikrumoje, pilnumoje, visumoje, esmėje, principe, stumiantys lietuviškus prieveiksmius. Tai itin dažnos ir didelės klaidos. Pvz. Statybos darbai pagrinde (= apskritai, iš esmės) baigti.2. Prielinksnių vartojimo klaidos

Prielinksnių vartojimo klaidų būna nemažai. Jų galima skirti keturias grupes.

1. Bendrinei kalbai gali netikti pats prielinksnis (tai leksikos klaida).

2. Bendrinei kalbai gali netikti prielinksnio vieta (sintaksės klaida).

3. Prielinksnis gali būti pavartotas ne su tuo linksniu, kaip bendrinėje kalboje įprasta (sintaksės klaida).

4. Kokia nors konkrečia reikšme gali netikti visa prielinksninė konstrukcija (sintaksės ir iš dalies semantikos, t.y. reikšmės, klaida).2.1 Anot, pasak

Anot ir pasak – sinonimiški prielinksniai, galintys keisti vienas kitą. Jie eina su kilmininku ir nurodo informacijos šaltinį: Anot (arba Pasak) patarlės, obuolys nuo obels netoli krinta. Anot (arba Pasak) dėdienės, kaip radom, taip paliksim. Anot (arba Pasak)

prezidento, tokie nesutarimai tik kenkia šaliai.

Pasakymai su prielinksniais anot bei pasak yra aiškūs ir tinka tik tada, kai nurodo informacijos šaltinį, nesutampantį su sakinio veiksmo atlikėju ar būsenos turėtoju. O kai sutampa, ne visada aišku, ar kalbama apie tą patį asmenį, ar apie kitą, todėl taisytini tokie spaudos sakiniai: Anot vairuotojo, pieną jis (kas tas jis?) taip vežioja ne pirmą dieną (= Vairuotojas sakosi ne pirmą dieną pieną taip vežiojąs). 2.2 Ant

Ant bendrinėje kalboje vartojamas tik su kilmininku: ant stalo, aant kėdės, ant neštuvų. Pasitaiko ir verslininkams būdingų ant vartojimo klaidų, pvz.: Rungsimės ant įmonės pelno (kodėl ne kieno pelnas didesnis?).

Ant konstrukcijos netinka, kai jų daiktavardis reiškia gana abstrakčius dalykus, negalinčius turėti paviršiaus. Todėl posakiai Buvau ant susirinkimo, ant posėdžio griežtai taisytini: Buvau susirinkime, posėdyje.

Kai paviršiaus reikšmės nėra, ant konstrukcijos būdui nusakyti nevartotinos, ypač jeigu į jas įeina abstraktieji daiktavardžiai. Čia dažniausiai tinka įnagininkas, kartais prieveiksmis ar dar kas: Jis dirba ant dviejų etatų (= dviem etatais, turi du eetatus). Elektrinė jau dirba ant pilno apkrovimo (= visu apkrovimu, pajėgumu).

Be jau aptartųjų norminių ir nenorminių vietos, krypties, būdo ir objekto reikšmių, visomis kitomis reikšmėmis ant konstrukcijos netinka:

– netinka jokiam laikui reikšti: Susitiksim ant šešių (= šeštą, šešiomis). Kiek uuždirbi ant mėnesio (= per mėnesį, mėnesiui)? Posėdis atidėtas ant trečiadienio (iki arba lig(i) trečiadienio, trečiadieniui);

– netinka būviui reikšti: Mūsų gamybiniai pastatai ant remonto (= taisomas);

– netinka priemonei reikšti: Svorį patikrinsime ant kontrolinių svarstyklių (= kontrolinėmis svarstyklėmis);

– netinka kiekiui reikšti: Apsirikau ant lito (= litu). Tik ant kelių centų (= keliais centais) bus pigiau.;

– netinka paskirčiai reikšti: Ant pragyvenimo (= pragyvenimui, pragyventi) užtenka. Čia man bus ant smulkių išlaidų (= smulkioms išlaidoms);2.3 Apie, aplink

Apie ir aplink bent jau vietos reikšme, o kai kur reikšmėmis yra suartėję, todėl juos tikslinga aptarti drauge. Abu vartojami su galininku.

Bendrinėje kalboje apytikris laikas (a.), apytikris kiekis (b.), objektas, į kurį krypsta kalba, nusakytini tik su prielinksniu apie:

a. Posėdis baigsis apie penktą valandą;

b. Uždirba apie tūkstantį llitų. Gauta apie tūkstantį (ir apie tūkstantis, nes sakinys čia beasmenis) litų pelno;

Apie lietuvių kalboje vartotinas su mąstymo, šnekėjimo, pasakojimo, dainavimo ir kitais kalbinės veiklos veiksmažodžiais: Kalbėjome apie mokesčius.

Yra veiksmažodžių, su kuriais prielinksnio apie konstrukcijos pavartojamos tik rusų kalbos pavyzdžiu, o lietuvių kalbai nebūdingos. Paprastai netinka sakyti rodyti apie ką, rūpintis (rūpestis) apie ką, supažindinti (supažindinimas) apie ką: Ši lentelė rodo apie gamybos tempų kitimą (= gamybos tempų kitimą; kaip kinta (kito) gamybos tempai). Reikia rūpintis apie pragyvenimą (= ppragyvenimu; kaip pragyventi). Buvo nurodyta ir apie išeikvojimus (= nurodyti arba paminėti ir išeikvojimai). Būna skundų apie blogą prekių kokybę (= dėl blogos prekių kokybės).

Neįprasta vartoti ir abejoti, sukti (laužyti) galvą, kelti (sukelti) triukšmą, tartis apie ką, nes čia tradiciškai vartojama dėl ko: Apie galimybę (= Dėl galimybės; ar galima) padidinti išlaidas, reikia abejoti. Buvo tartasi apie paramą (= dėl paramos) smulkiam verslui.

Prielinksnio apie konstrukcijos netinka ir su tam tikrais daiktavardžiais, dažnais administracinėje kalboje – derybos, įstatymas, klausimas, nutarimas, pasitarimas, planas, projektas, sprendimas. Dažniausiai čia tinka prielinksnis dėl su kilmininku, kartais – pažymimasis kilmininkas: Surengėme pasitarimą apie darbo gerinimą (= dėl darbo gerinimo; kaip gerinti darbą).2.4 Dėka

Dėka konstrukcijų geriau vengti, kai veiksmo ar būsenos sukėlėjas yra ne asmuo, o koks reiškinys arba daiktas (jiems juk nedėkojama). Dažniausiai čia geriau tikrų dėl ko, per ką, kartais prieveiksmiai, dalyviai, pusdalyviai, padalyviai. Kam rašyti Naujos technikos dėka darbo našumas kyla, kai yra įprastesnių pakaitų: Dėl naujos technikos; įdiegus, naudojant naują techniką <.>? Daug gyviau, paprasčiau Taupydami (ne Taupymo dėka) sukaupsime lėšų.2.5 Dėl

Dėl vartojamas su kilmininku. Prielinksnio dėl konstrukcijos neretai reiškia kalbos, minties, svarstymų, derybų, emocinio reagavimo objektą: Susitariau dėl atostogų. Deramės dėl nuolaidų. Nesijaudink dėl manęs.

Dėl konstrukcijos dažniausiai netinka objektui reikšti, ypač ssu veiksmažodžiais atsiskaityti, atsakyti, pretenduoti, reaguoti. Vartotina atsiskaityti (ir atsiskaitymas) už savo darbą (ne dėl savo darbo); atsakyti (ir atsakomybė) už savo veiklos barą (ne dėl savo veiklos baro); pretenduoti (ir pretenzijos) į titulą (ne dėl titulo); reaguoti (ir reagavimas) į pastabą (ne dėl pastabos).2.6 Į

Į vartojamas su galininku ir dažniausiai reiškia vietą, tiksliau – kryptį.

Prielinksnis į nevartotinas vietoj prielinksnio per nusakant laiko tarpą, per kurį kas nors kelissyk daroma, už kurį atlyginama: Mus konsultuoja du kartus į savaitę (= per savaitę) Kiek jis uždirba į mėnesį (= per mėnesį)? Į pusmetį (= Per pusmetį) sumoku tūkstantį litų.

Net į raštų kalbą yra prasiskverbusios verstinės konstrukcijos veikti (daryti ar turėti poveikį, įtaką), atsiliepti (poveikio reikšme) į ką ir stumia tradicines raiškos priemones, ypač galininką, naudininką: Kaip mums paveikti į ekonomiką (= ekonomiką)? Krizė atsiliepė į pramonę (= pramonei; paveikė pramonę).2.7 Nuo

Vartojamas su kilmininku. Nuo konstrukcijos dažniausiai reiškia vietą, nuo kurios prasideda veiksmas. Nuo konstrukcijos netinka reikšti vietai, iš kurios kas gaunama, nuimama: Nuo tų plotų (= Iš tų plotų) gauta daug grūdų. Prikalėme po 30 centnerių nuo hektaro (= iš hektaro).

Su gavimo, atėmimo veiksmažodžiais nuo konstrukcija yra tarminė, vengtina, greičiausiai atsiradusi dėl kitų kalbų poveikio: Pinigus jie gaudavo nuo neįregistruotos bbendrovės (- iš neįregistruotos bendrovės).2.8 Pagal, palei

Pagal konstrukcijos dar reiškia veiksmo atlikimo būdą – kuo remiantis, kokiu pagrindu kas daroma, atliekama: Dirbu pagal sutartį (ne palei sutartį). Biudžeto lėšos turi būti naudojamos pagal paskirtį (ne palei paskirtį). Pagal darbą (ne Palei darbą) ir atlyginimas.

Priežasčiai reikšti pagal konstrukcijos netinka: Iš darbo žmonės išeina pagal įvairias priežastis (= dėl įvairių priežasčių).

Pagal vengtinas, kai kilmininku tikslinga pabrėžti dalyko požymį: Priimtas į darbą darbininku pagal trečią kategoriją (- trečios kategorijos darbininku).

Su tam tikrais veiksmažodžiais pagal konstrukcijos reiškia veiksmo objektą, bet dažniausiai čia gyvesnis, įprastesnis įnagininkas: Pagal perkamąją galią (plg. Perkamąja galia) nuo daugelio dar atsiliekame.2. 9 Pas

Pas konstrukcijos netinka nusakyti asmenims, kartais gyvūnams, kurie ką nors turi, patiria kokią būseną, kuriems kas būdinga. Tokiais atvejais reikia vardininko su veiksmažodžiu turėti (a.), naudininko (b), kartais pertvarkytinas visas sakinys :

a. Pas tą bendrovę yra (= Ta bendrovė turi) daugiau informacijos negu pas Ūkio ministeriją (= negu Ūkio ministerija).

b. Pas vadovą (= Mokyklos vadovui) kilo mintis steigti muziejėlį.

c. Pas oponentus esminių pastabų nebuvo (= Oponentai esminių pastabų neturėjo, nepasakė).

Vis dėlto dažniausiai aptariamais atvejais tinka ne vienas, o keli taisymo būdai: Iš kur pas jį (= jo) toks didelis darbo stažas (arba Iš kur

jis turi tokį didelį darbo stažą)?

Pas konstrukcijos niekada netinka objektui (veiksmo adresatui) reikšti – tiek su kreipimosi veiksmažodžiais (klausti, prašyti, atsiprašyti, kreiptis, skųstis.) (a.), tiek su gavimo reikšmės veiksmažodžiais (gauti, imti, pirkti, įsigyti, skolintis.) (b.), taip pat su visais iš šių dviejų grupių veiksmažodžių padarytais daiktavardžiais (klausimas, prašymas, kreipimasis.; gavimas, pirkimas.):

a. Teiravausi pas viršininką (= viršininko), ar atlyginimai didės. Pažymėjimo reikalaukite pas buhalterį (= iš buhalterio).

b. Naftą jie pirks pas arabų verslininkus (= iš arabų verslininkų).2.10 Prie

Prie konstrukcijos nnetinka pinigų keitimo ir kitokių proporcijų santykiams reikšti: Pinigus keitė šimtą prie vieno (= šimtą į vieną; už šimtą – vieną), o dalį keis vienas prie vieno (= vieną į vieną; vieną už vieną). Oficialiuosiuose stiliuose tinka ir Pinigus keitė santykiu vienas su vienu.

Jau įteisintos prie konstrukcijos nusakyti organizacijoms, įstaigoms, kurios pavaldžios kitoms organizacijoms, įstaigoms, bet nėra jų sudedamoji dalis: Šiuos klausimus sprendžia Valstybinė lietuvių kalbos komisija prie Lietuvos Respublikos Seimo. Tačiau kai veikiantis vienetas yra organizacijos, įstaigos arba jjos veiklos sudėtinė dalis, prie konstrukcijos netinka: Tuo rūpinasi sekretoriatas prie ministerijos departamento (= ministerijos departamento sekretoriatas).2.11 Su

Tačiau su konstrukcijos objektui reikšti vengtinos su būdvardžiais analogiškas, -a; lygiavertis, -ė; proporcingas, -a; statmenas, -a; gretutinis, -ė, nes įprastesnė kitokia raiška: Pajamų mmažėjimas proporcingas su nedarbu (- nedarbui).

Pirmiausia netinka tokios konstrukcijos, kurias sudaro su ir abstrakčiųjų – paprastai veiksmažodinių (a.), kartais ir kitokių (b.) – daiktavardžių įnagininkas:

a. Bus gaminami skėčiai su automatiniu išsiskleidimu (= automatiškai išsiskleidžiantys; automatiniai skėčiai).

b. Gamykla dirba dviem pamainom su pailgintu režimu (- dviem pailgintom pamainom).2.12 Už

Už su galininku netinka laikui, per kurį kas padaroma ar įvyksta, reikšti: Produkcijos savikaina už šiuos metus (= šiais metais; per šiuos metus) sumažėjo.

Šios konstrukcijos taip pat netinka reikšti požymiui, susijusiam su kokio dalyko tipu ar paskirtimi: Vyksta debatai už darbo sąlygų pagerinimą (= dėl darbo sąlygų pagerinimo; kad būtų pagerintos darbo sąlygos).

Už konstrukcijos vengtinos ir nusakant požymį, susijusį su tam tikru kiekiu ar dydžiu: Gauta pelno už milijoną litų ((= milijonas litų pelno; pelnas už kokią sumą neperkamas – jis tiesiog susidaro). Padaryta nuostolių už 35 tūkstančius litų (- 35 tūkstančiai litų nuostolio). Rastas trūkumas už 854 litus (- 854 litų trūkumas; Trūksta 854 litų). Tikimės kredito už milijoną dolerių (- milijono dolerių kredito). Imsiu paskolą už kelis tūkstančius litų (- kelių tūkstančių litų paskolą).2.13 Virš

Be virš, kartais pavartojami nesutrumpėję variantai viršum arba rečiau viršuj. Visi eina su kilmininku. Sovietmečiu (matyt, pagal rusų kalbos sverch vartoseną) virš konstrukcijos be rreikalo pradėtos vartoti reikšti ypatybės, savybės viršijimui, reiškinių persvarai. Dažnai buvo sakoma, rašoma Padarė virš plano, virš normos (- viršijo planą, normą). Atsirado netaisyklingų formulavimų: Dabar užmokesčio fondas yra virš patvirtintų sumų (= didesnis už patvirtintas (viršija patvirtintas) sumas).3. Šaltiniai

1. Kanceliarinės kalbos patarimai / Parengė P. Kniūkšta ir kiti. V., 2002.

2. Kondratas B. Lietuvių kalbos taisyklės. V., 1998.

3. Labutis V. Lietuvių kalbos sintaksė. V., 2002.

4. Lietuvių kalbos žinynas / Sudarė P. Kniūkšta. K., 2000.

5. Piročkinas A. Administracinės kalbos kultūra. V., 1990.

6. Šukys J. Kalbos kultūra visiems. K., 2003.

7. Šukys J. Lietuvių kalbos linksniai ir prielinksniai; vartosena ir normos. V., 1998.

8. Župerka K. Lietuvių kalbos stilistika. V., 1983.