Kas padėjo tremtiniams išlikti laisviems
Raguvos vidurinė mokykla
Kas padėjo tremtiniams
išlikti laisviems
10b klasė mokinio
Dariaus Petraškos
Raguva
2004
1941m. birželio 14 d. trečią valandą nakties Maskvos įsakymu visame
Pabaltijyje – Lietuvoje, Latvijije ir Estijoje – vienu metu prasidėjo
masiniai areštai ir žmonių deportacija į Sibirą.Perpildyti ešelonai vienas
po kito ėjo į Rytus, išveždami tuos, kurių didžiajai daliai niekada nebuvo
lemta sugrįžti. Vežė liaudies mokytojus, gimnazistus ir aukštųjų mokyklų
dėstytojus, teisininkus, žurnalistus, Lietuvos kariuomenės karininkų
šeimas, diplomatus, įvairių įstaigų tarnautojus, ūkininkus, agronomus,
gydytojus, verslininkus ir t.t.Vežė iš miestelių, vežė iš miestų, vežė iš
kaimų. Sunkvežimiai nenutrūkstama srove slinko link geležinkelio stočių,
kur vyrus, šeimų galvas, čekistai atskirdavo į kitus, prekinius vagonus,
sakydami, kad atskiria laikinai, tik kelionės laikui.O iš tikrųjų jų
likimas jau buvo iš anksto nuspręstas – į Krasnojarskio ir Šiaurės Uralo
lagerius likvidacijai, nors jie nebuvo nei tardyti, nei nuteisti.Niekuo
nekalti jie ėjo į tuos vagonus, nežinodami, kad yra jau mirtininkai, kad
šią akimirką jiems reikia atsisveikinti ir paskutinį kartą apkabinti savo
vaikus, žmonas, tėvus.
Per masinius trėmimus iš Lietuvos buvo išvežti 16 989 asmenys, iš
jų 12 331 – į tremtį, 3915 – į lagerius, 743 – į Gorkio ir Sol Ilecko
kalėjimus. Prieš šiuos trėmimus iš Lietuvos buvo išvešta dar 4553 žmonės.
Maždaug trečddalis jų mirė dėl nepakenčiamų sąlygų. Tremtiniai yra žmonės
prievarta išvešti iš namų, tačiau kūryba nėra benamė, ji pati yra namai,
neleidžiantys pamiršti kas esi ir kuo tturi būti.
Martyno Jankaus istorija
Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui, Martynas Jankus su šeima iš
Klaipėdos persikraustė gyventi į Bitėnus. Du jo sūnūs buvo mobilizuoti į
karą. Kadangi M. Jankus rusams buvo žinomas kaip lietuviškų kontrabandinių
knygų leidėjas. 1915 m. sovietų kareiviai įsiveržę į Bitėnų kaimą, suėmė
Jankų bei kitus jo šeimos narius ir išgabeno į Samaros guberniją (anapus
Volgos upės).
1917 m. pavasarį ten apsilankė iki 1917 m. demokratinėje spaudoje
bendradarbiavęs, vėliau komunistu tapęs Zigmas Valaitis. Jis išvežė M.
Jankų ir jo šeimą į Saratovo miestą. Saratove susirinkę Mažosios Lietuvos
lietuviai nutarė siųsti delegaciją į Petrapilį, kad iš Rusijos valdžios
išsireikalautų leidimą grįžti į tėvynę. Martynas Jankus balsų dauguma buvo
išrinktas delegacijos pirmininku.
Petrapilyje M. Jankui daug padėjo Mažosios Lietuvos tremtinių
globotoja Felicija Bortkevičiutė ir Švedijos konsulas. Jie buvo sudarę
planą, pagal kkurį vokiečiai būtų turėję paleisti iš nelaisvės Didžiosios
Lietuvos lietuvius, o rusai – ištremtus Mažosios Lietuvos lietuvius.
Vokiečiai su planu nesutiko, tvirtindami, kad dauguma lietuvių Vokietijoje
pasiliko kaip darbininkai.
Išėjus iš kalėjimo ir grįžus į Bitėnus, M. Jankui pragyventi buvo
nepaprastai sunku: nebuvo duonos, nes vokiečiai jam neišdavė maisto
kortelių, tad jis tenkinosi gerų žmonių pagalba. Negana to, du namai ir
visas jo turtas buvo sunaikinti. Atlyginimo, kaip gaudavo kiti gyventojai,
M. Jankui nedavė. Vienas jo sūnus buvo prancūzų nelaisvėje, antras žuvo
fronte nuo granatos, trečias sūnus ir ttėvas mirė Rusijoje. Padėtis
pagerėjo, kai grįžo 3 M. Jankaus dukros. Tada jis iš Tilžėje gyvenančio
Sakučio pasiskolino pinigų, nusipirko karvę ir taip galėjo savo šeimą nors
šiek tiek išmaitinti. M. Jankaus mirties data nežinoma.
Lietuvių kuryba tremtyje
Dabar žinoma daugiau kaip šimtas tremtyje kūrusių žmonių, tik
nedaugelis iš jų išleidžia savo atskirą knygą ar prisiminimų rinkinį.
Didelė poezijos dalis nebuvo išsaugota iki dabar, ko nesunaikino drėgmė,
pelėsiai ir pelės dabar perduoda mirusiųjų giminės, nes daugelis autorių
nebesulaukė šių dienų.
Po karo poezijoje visai išnyksta Lietuvos tema, poezija nebesprendžia
tautos likimo klausimų. Bet pačioje pavojingiausioje “zonoje” – Sibiro
platybėse šie klausimai vis dar gyvavo, šie tremties eilėraščiai
atskleidžia unikalią kūrybos situaciją. Tremtyje tarsi suaktyvėja tautos
kūrybos instinktas, sukyla gyvybinės galios. Įdomiausia tai, kad
eilėraščius rašo ne “rašto” žmonės ( poetai, mokytojai, mokslininkai ), o
ir paprasčiausi beraščiai ūkininkai, darbininkai ir t.t.. Tremtinių kūryba,
kaip ir liaudies daina, turi bendrą motyvą – tėvynės ilgesio, sugrįžimo į
ją motyvus. Tremtinių eilėraščiai rašomi kaip liaudies dainos, kaip ir
XIXa. taip ir tremtyje jie buvo perduodami iš lūpų į lūpas, todėl dabar
spausdinami eilėraščiai neatitinka to ką buvo sukūręs pats jų autorius,
perduodant eilėraštis buvo kelis kartus pataisytas kartais net “apkarpomas”
ar prailginamas. Tremtinio eilėraštis orentuotas į bendrumą: bendra lagerio
patirtis, bendri atsiminimai apie Tėvynę, jos gamtą.
Rašytojai kūrę tremtyje
Dalia Grinkevičiūtė gimė 1927m. ggegužės 28d. . 1941m. birželio 14d.
mergaitė kartu su šeima buvo ištremta į Sibirą. 1949-1950m. jai pavyko
pabėgti į Lietuvą, greitai po pabėgimo palaidojusi motiną 1950-1953m. buvo
sugražinta į Sibirą. D. Grinkevičiūtė visuomet buvo stipri ir valinga.
Baigusi vidurinę mokyklą ji įstojo į medicinos mokyklą, ją baigus dirbo
ligoninėje. 1974m. išmesta iš darbo, 1987m. mirė. 1950m. ji parašė didžiąją
dalį savo atsiminimų apie tremtį.
Petras Zablockis gimė 1914m. baigęs Klaipėdos pedagoginį institutą
mokytojavo dvejose progimnazijose. 1945m. sufabrikavus politinę bylą
nuteistas 10 metų kalėti lageryje ir 5 metams tremties. P. Zablockas rašė
eilėraščius.
Boleslovas Mačionis gimė 1915m. gegužės 18d. .Areštuotas 1941 už
proklamacijų platinimą, išsivadvo per karą. 1944 vėl suimtas ir nuteistas
10metų kalėti lageryje ir 5metams tremties. Mirė 1971m.
Vytautas Cinauskas gimė 1930 metais, ištremtas 1941m. kartu su šeima
(keturi sūnūs ir tėvai). Du broliai mirė, tėvas žuvo. 1947 metais pabėgo į
Lietuvą, areštuotas ir vėl ištremtas. Todėl jo eilėraščiuose jaučiama
Lietuvos nostalgija.
Kazys Inčiūra gimė 1906m. spalio 8d. . Baigęs mokslus dirbo aktoriumi
Vilniuje ir Kaune, dirbo diktoriumi radijo stotyje. Išleido ne vieną
novelių knygą. Pašalintas iš rašytojį sąjungos netrukus buvo suimtas ir
nuteistas 25 metams katorgos. Iškalėjęs 10 metų gryžo į Lietuvą. 1967
metais priimtas į rašytojų sąjungą. 1974 metais mirė.
Žydai „Tremtis kaip mistinis langas į laisvę“
Gete žydai perteikė dvasinę savo padėties prasmę. Kai jjie jame vėl
tapo ištremtais žmonėmis, jie tremtį galėjo priimti kaip šventą
žmogiškosios būties metafizinę sąlygą. Jei juos vėl paliko Dievas, žydai
pasaulio sutvėrimą galėjo perteikti kaip Dievo nesėkmę. Jei jiems uždrausti
seksualiniai ryšiai su krikščionimis, žydai tarpusavio vedybas pakylėjo iki
susitelkimo principo. Jei žydams uždrausta naktį palikti getą, tai naktis
yra ne tik laikas studijoms ir maldai, bet ir Dievo tamsumos apraiška.
Tasai misticizmas leido žydams peržengti fizines jų geto ribas. Jis
leido įsivaizduoti, kad dalykai yra kitokie nei tikrovėje. Uždarymas iš
tikrųjų yra atvėrimas. Suvaržyti getu žydai mistiniu būdu išsilaisvindavo.
Manipuliuodami mistika, jie buvo apsaugoti nuo aplinkinio pasaulio įtakų.
Galutinė išvada
Tremtis yra baisus ir žlugdantis tautas veiksnys. Bet kai kurios
tautos, valstybės, respublikos sugeba išlikti net spaudžiamos tokio baisaus
dalyko kaip tremtis ir genocidas. Šių tautų žmonės pasitelkę kurybą, savo
šalies papročius ir vieni kitus sugeba išlikti laisvi, net ir mindomi bei
trypemi kitų, stipresnių tautų. Tremtinė literatūra buvo vienas iš
didžiausių, tremtiniams padedančių nepalūšti veiksniųs. Be to Tremtinė
literatūra yra ir vienas didžiausių praeities lietuvių palikimas.
Literatūros sarašas:
1. Lina Rimavičiūtė „Literatūra X klasei II dalis“
2. Antanas Tyla „Lietuvos Išlikimo Kelias“
3. Arvydas Anušauskas interneto tinklalapis „sovietinis genocidas ir jo
padariniai“
4. Birutė Burauskaitė „Genocido Aukų Vardynas“
5. Martynas Jankus: Pirmasis pasaulinis karas, tremtis ir pogrindinė
veikla http://www.spaudos.lt/Muziejai/turinys.htm
6. Tremtis kaip mistinis langas
į laisvę http://www.spauda.lt/
