skoliniai
Skoliniai – semantizmai
Semantizmai – žodžiai, pavartoti netinkama reikšme. Tai
dažnos ir sunkiai atpažįstamos leksikos klaidos.
Skoliniai yra svetimos kilmės žodžiai, įvairių kontaktų
(ekonominių, politinių, kultūrinių ir kt.) keliu atėję daugiausia iš
kaimyninių kalbų.
Lietuvių kalbos skoliniai gali būti analizuojami dviem aspektais:
pagal kilmę ir pagal asimiliavimosi lietuvių kalboje laipsnį.
Pagal kilmę lietuvių kalbos skoliniai skirstomi į slavizmus ir
germanizmus. Be jų, lietuvių kalboje yra keletas žodžių, paskolintų iš
suomių, latvių ir prūsų kalbų.
Iš visų savo kaimynų lietuviai daugiausia bendravo su slavų
tautomis, todėl ir pati didžiausia lietuvių kalbos skolinių dalis yra
slavizmai.
Lietuvių kalboje vartojama skolinių ir iš kaimynų latvių kalbos.
Bendrinėje kalboje jų tepasitaiko vienas kitas, bet Šiaurės Lietuvos
tarmėse šių skolinių skaičius gana didelis. Pagal asimiliavimosi laipsnį
lietuvių kalbos skoliniai skirstomi į tris grupes:
1. Tikruosius skolinius.
2. Tarptautinius žodžius.
3. Svetimybes.
Tikrieji skoliniai yra tokie svetimos kilmės žodžiai (daugiausia
labai seni), kurie struktūriškai ir semantiškai yra visiškai asimiliavęsi
lietuvių kalboje. Savo forma jie visiškai nesiskiria nuo neskolintų žodžių,
jais reiškiama sąvoka neturi kito „lietuviškesnio“ pavadinimo. Tvirtai
lietuvių kalboje įsigalėjo tokie slaviškos kilmės žodžiai: agurkas,
botagas, blogas, barštis, batas, dvaras, grybas, knyga, karūna ir t.t,
germanizmai: budelis, durpės, gatvė, gandras, spinta ir t.t., suomiški
žodžiai: burė, laivas ir t.t. Tikrieji skoliniai įeina į pagrindinį
bendrinės kalbos žodyno fondą, ir tik istoriniai tyrinėjimai gali
nustatyti, jog ttai – svetimos kilmės žodžiai.
Tarptautiniai žodžiai, arba internacionalizmai, yra bendri
daugelio kalbų skoliniai. Kaip ir tikrieji skoliniai, jie įeina į bendrinės
kalbos leksiką, bet jų asimiliavimosi laipsnis yra kur kas menkesnis.
Formaliai tarptautiniai žodžiai yra prisitaikę prie lietuvių kalbos
fonetikos, gramatikos,
rašybos dėsnių, daugelis jų yra vieninteliai sąvokų reiškėjai, ir
vis dėlto jie aiškiai suvokiami kaip svetimos kilmės žodžiai.
Tarptautiniai žodžiai yra kilę iš vieno šaltinio, tačiau jų forma
įvairiose kalbose gali gerokai skirtis, nes ji turi atitikti kiekvienos
kalbos fonetikos, gramatikos ir rašybos dėsnius.
Tarptautinių žodžių šaltinis yra daugelis pasaulio kalbų. Ypač
daug tarptautinių žodžių yra graikiškos arba lotyniškos kilmės
Svetimybės, arba barbarizmai yra tokie skoliniai, kurių
svetimumas lietuvių kalboje labai jaučiamas. Tai žodžiai, kurie neatitinka
bendrinės kalbos normų ir lieka už jos ribų. Bendrinėje kalboje visi jie
turi aadekvačius pakaitalus. Dėl to dabartinėje lietuvių bendrinėje kalboje
barbarizmų vartojimo sfera yra labai ribota. Bet šnekamojoje liaudies
kalboje jų vartojama dar gana daug. Barbarizmai yra laikomi neigiamu kalbos
reiškiniu. Kalbos mokslo jie traktuojami kaip normos priešybė, t.y. kalbos
klaidos. Barbarizmų vartojimas pateisinamas tik grožinės literatūros
kūriniuose kaip tam tikra stilizavimo priemonė Skoliniai, atėję į kalbą,
visų pirma pasikeičia fonetiškai. Garsai, neturintys analogiškų lietuvių
kalbos fonologinėje sistemoje, arba pakeičiami kitais, akustiniu požiūriu
panašiais garsais, arba visai netariami. Skolinių kirčio vieta paprastai
išlaikoma ta pati, kaip ir toje kalboje, iš kurios žžodis kilęs ar iš kurios
į lietuvių kalbą patekęs. Kai tiksliai negalima nustatyti pirminio žodžio
kilmės šaltinio, daug kur pasiremiama to žodžio kirčiavimu rusų kalboje,
nes ši kalba gerai išlaiko originalo kirčio vietą. Paskolinto žodžio kirčio
vieta lemia kirčiavimo paradigmą, arba kirčiuotę.
Sulaikytasis randasi( = yra ) areštinėje ir už šį nusikaltimą jam bus
atimta laivė neribotam laiko tarpui.
Laikas nuo laiko ( = kartais, retkarčiais) mūsų šeima keisdavo gyvenamąją
vietą, todėl mano draugai dėl to galėjo mane pamiršti, bet mano tėvai mano,
kad tai neturėjo daug reikšmės (= įtakos) mano gyvenime.
Mažiau (= mažai) išaiškinama ir dar mažiau nuteisiama asmenų, padariusių
(= įvykdžiusių) tokius nusikaltimus.
Pernelyg aukštą avaringumo lygį Lietuvoje apsprendžia (= lemia) eismo
dalyvių greičio rėžimų nesilaikymas.
Automobilis, važiavęs priešakyje, partrenkė pėstįjį ir taip apsprendė (=
lėmė) jo likimą.
Gryždamas namo, aš supainiojau (= sumaišiau) namus ir atsitrenkiau į
medį,nes jo nepastebėjau.
Kas liečia piniginius reikalus(= dėl pinigų), tai ūkininkams prastai:
kreditų negauna, priedų neduoda, ir išvis man atrodo, kad šiais laikais
neverta ūkininkauti,nors tokių žmonių dar yra nemažai.
Atlikus pėdsako matavimus(= išmatavus pėdsakus), nustatyta, kad tai galejo
būti ir priešistorėje gyvenę dinozaurai.
Grįšim prie šios temos sekančiais metais (= kitų metų) balandžio mėnesį.
Net trys laikraščiai spausdina straipsnius pašvęstus (= skirtus) Policijos
dienai, taip žmonės nori parodyti savo meilę “sargams”.
Net keturi kandidatai rašė prašymus dėstytojo pareigoms užimti(= eiti
dėstytojo pareigas), o darbą gavo ttik vienas.
Tą pačią dieną sraigtasparniams uždėjo areštą (= sraigtasparnius areštavo).
Sulaikytosios rankinėje rasta virš ( = daugiau kaip) septyni tūkstančiai
litų.
Baigiant (= baigdami) diskusiją pabandykime įsivaizduoti siūlomo nutarimo
padarinius.
Netiesioginė avarijos (= autoavarijos) priežastis buvo mažame automobijyje
žymiai (= daug) labiau sumažintos sėdynės.
Pritūpęs jis pakeverzojo (= parašė) kainą.
Keista, bet sėdę už automobilio vairo turkai žiauriai (= labai,
stulbinamai) pasikeičia.
Svečio užsakymo lapukas (= sąskaita, kvitas) visada paliekamas ant staliuko
– gali būti ramus, kad nieko nepripaišys (= neprirašys).
Visų pima, (= pirmiausia) niekur nepamatysi padavėjų merginų.
Kaip ir daugėlis pietiečių, turkai mėgsta sočiai prisikimšti pilvus (=
pavalgyti).
Nors faktai (= veiksniai) rodo, kad vietinės islamą išpažįstančios moterys
vaikšto apsigaubusios skaromis bei visą kūną dengenčiais drabužiais ir net
jūroje maudosi su jais, turkų jau nešokiruoja nuogomis krūtinėmis
paplūdimyje besideginančios užsienietės.
Žiūrėdamas televiziją matau daug įdomių žmonių, tačiau įdomių – mažumos (=
vienetai).
Vardan (= dėl) meilės ir džiaugsmo šeimoje aš galiu paaukoti puse savo
gyvenimo, kad tik mano vyrui ir vaikui būtų gerai.
Spalvomis nelaikomos balta ir juoda, taip pat daug pasako apie mus ir labai
priklauso nuo su jomis išriekštų (= pasakytų).
Daug mano draugų yra ofisų (= įstaigų, firmų) tarnautojai ir privalo
kiekvieną dieną vaikščioti į darbą ryšėdami kaklaraištį.
Jei esi nuolatos pastebimas, neužilgo (= netrukus, greitai) nurėtų tokie
žmonės būti pastebėti ir jiems dirbant darbą televizijoje galima įgauti
daugiau gyvenimiškos patirties.
