skoliniai

Skoliniai – semantizmai

 

Semantizmai – žodžiai, pavartoti netinkama reikšme. Tai

dažnos ir sunkiai atpažįstamos leksikos klaidos.

Skoliniai yra svetimos kilmės žodžiai, įvairių kontaktų

(ekonominių, politinių, kultūrinių ir kt.) keliu atėję daugiausia iš

kaimyninių kalbų.

Lietuvių kalbos skoliniai gali būti analizuojami dviem aspektais:

pagal kilmę ir pagal asimiliavimosi lietuvių kalboje laipsnį.

Pagal kilmę lietuvių kalbos skoliniai skirstomi į slavizmus ir

germanizmus. Be jų, lietuvių kalboje yra keletas žodžių, paskolintų iš

suomių, latvių ir prūsų kalbų.

Iš visų savo kaimynų lietuviai daugiausia bendravo su slavų

tautomis, todėl ir pati didžiausia lietuvių kalbos skolinių dalis yra

slavizmai.

Lietuvių kalboje vartojama skolinių ir iš kaimynų latvių kalbos.

Bendrinėje kalboje jų tepasitaiko vienas kitas, bet Šiaurės Lietuvos

tarmėse šių skolinių skaičius gana didelis. Pagal asimiliavimosi laipsnį

lietuvių kalbos skoliniai skirstomi į tris grupes:

1. Tikruosius skolinius.

2. Tarptautinius žodžius.

3. Svetimybes.

Tikrieji skoliniai yra tokie svetimos kilmės žodžiai (daugiausia

labai seni), kurie struktūriškai ir semantiškai yra visiškai asimiliavęsi

lietuvių kalboje. Savo forma jie visiškai nesiskiria nuo neskolintų žodžių,

jais reiškiama sąvoka neturi kito „lietuviškesnio“ pavadinimo. Tvirtai

lietuvių kalboje įsigalėjo tokie slaviškos kilmės žodžiai: agurkas,

botagas, blogas, barštis, batas, dvaras, grybas, knyga, karūna ir t.t,

germanizmai: budelis, durpės, gatvė, gandras, spinta ir t.t., suomiški

žodžiai: burė, laivas ir t.t. Tikrieji skoliniai įeina į pagrindinį

bendrinės kalbos žodyno fondą, ir tik istoriniai tyrinėjimai gali

nustatyti, jog ttai – svetimos kilmės žodžiai.

Tarptautiniai žodžiai, arba internacionalizmai, yra bendri

daugelio kalbų skoliniai. Kaip ir tikrieji skoliniai, jie įeina į bendrinės

kalbos leksiką, bet jų asimiliavimosi laipsnis yra kur kas menkesnis.

Formaliai tarptautiniai žodžiai yra prisitaikę prie lietuvių kalbos

fonetikos, gramatikos,

rašybos dėsnių, daugelis jų yra vieninteliai sąvokų reiškėjai, ir

vis dėlto jie aiškiai suvokiami kaip svetimos kilmės žodžiai.

Tarptautiniai žodžiai yra kilę iš vieno šaltinio, tačiau jų forma

įvairiose kalbose gali gerokai skirtis, nes ji turi atitikti kiekvienos

kalbos fonetikos, gramatikos ir rašybos dėsnius.

Tarptautinių žodžių šaltinis yra daugelis pasaulio kalbų. Ypač

daug tarptautinių žodžių yra graikiškos arba lotyniškos kilmės

Svetimybės, arba barbarizmai yra tokie skoliniai, kurių

svetimumas lietuvių kalboje labai jaučiamas. Tai žodžiai, kurie neatitinka

bendrinės kalbos normų ir lieka už jos ribų. Bendrinėje kalboje visi jie

turi aadekvačius pakaitalus. Dėl to dabartinėje lietuvių bendrinėje kalboje

barbarizmų vartojimo sfera yra labai ribota. Bet šnekamojoje liaudies

kalboje jų vartojama dar gana daug. Barbarizmai yra laikomi neigiamu kalbos

reiškiniu. Kalbos mokslo jie traktuojami kaip normos priešybė, t.y. kalbos

klaidos. Barbarizmų vartojimas pateisinamas tik grožinės literatūros

kūriniuose kaip tam tikra stilizavimo priemonė Skoliniai, atėję į kalbą,

visų pirma pasikeičia fonetiškai. Garsai, neturintys analogiškų lietuvių

kalbos fonologinėje sistemoje, arba pakeičiami kitais, akustiniu požiūriu

panašiais garsais, arba visai netariami. Skolinių kirčio vieta paprastai

išlaikoma ta pati, kaip ir toje kalboje, iš kurios žžodis kilęs ar iš kurios

į lietuvių kalbą patekęs. Kai tiksliai negalima nustatyti pirminio žodžio

kilmės šaltinio, daug kur pasiremiama to žodžio kirčiavimu rusų kalboje,

nes ši kalba gerai išlaiko originalo kirčio vietą. Paskolinto žodžio kirčio

vieta lemia kirčiavimo paradigmą, arba kirčiuotę.

Sulaikytasis randasi( = yra ) areštinėje ir už šį nusikaltimą jam bus

atimta laivė neribotam laiko tarpui.

Laikas nuo laiko ( = kartais, retkarčiais) mūsų šeima keisdavo gyvenamąją

vietą, todėl mano draugai dėl to galėjo mane pamiršti, bet mano tėvai mano,

kad tai neturėjo daug reikšmės (= įtakos) mano gyvenime.

Mažiau (= mažai) išaiškinama ir dar mažiau nuteisiama asmenų, padariusių

(= įvykdžiusių) tokius nusikaltimus.

Pernelyg aukštą avaringumo lygį Lietuvoje apsprendžia (= lemia) eismo

dalyvių greičio rėžimų nesilaikymas.

Automobilis, važiavęs priešakyje, partrenkė pėstįjį ir taip apsprendė (=

lėmė) jo likimą.

Gryždamas namo, aš supainiojau (= sumaišiau) namus ir atsitrenkiau į

medį,nes jo nepastebėjau.

Kas liečia piniginius reikalus(= dėl pinigų), tai ūkininkams prastai:

kreditų negauna, priedų neduoda, ir išvis man atrodo, kad šiais laikais

neverta ūkininkauti,nors tokių žmonių dar yra nemažai.

Atlikus pėdsako matavimus(= išmatavus pėdsakus), nustatyta, kad tai galejo

būti ir priešistorėje gyvenę dinozaurai.

Grįšim prie šios temos sekančiais metais (= kitų metų) balandžio mėnesį.

Net trys laikraščiai spausdina straipsnius pašvęstus (= skirtus) Policijos

dienai, taip žmonės nori parodyti savo meilę “sargams”.

Net keturi kandidatai rašė prašymus dėstytojo pareigoms užimti(= eiti

dėstytojo pareigas), o darbą gavo ttik vienas.

Tą pačią dieną sraigtasparniams uždėjo areštą (= sraigtasparnius areštavo).

Sulaikytosios rankinėje rasta virš ( = daugiau kaip) septyni tūkstančiai

litų.

Baigiant (= baigdami) diskusiją pabandykime įsivaizduoti siūlomo nutarimo

padarinius.

Netiesioginė avarijos (= autoavarijos) priežastis buvo mažame automobijyje

žymiai (= daug) labiau sumažintos sėdynės.

Pritūpęs jis pakeverzojo (= parašė) kainą.

Keista, bet sėdę už automobilio vairo turkai žiauriai (= labai,

stulbinamai) pasikeičia.

Svečio užsakymo lapukas (= sąskaita, kvitas) visada paliekamas ant staliuko

– gali būti ramus, kad nieko nepripaišys (= neprirašys).

Visų pima, (= pirmiausia) niekur nepamatysi padavėjų merginų.

Kaip ir daugėlis pietiečių, turkai mėgsta sočiai prisikimšti pilvus (=

pavalgyti).

Nors faktai (= veiksniai) rodo, kad vietinės islamą išpažįstančios moterys

vaikšto apsigaubusios skaromis bei visą kūną dengenčiais drabužiais ir net

jūroje maudosi su jais, turkų jau nešokiruoja nuogomis krūtinėmis

paplūdimyje besideginančios užsienietės.

Žiūrėdamas televiziją matau daug įdomių žmonių, tačiau įdomių – mažumos (=

vienetai).

Vardan (= dėl) meilės ir džiaugsmo šeimoje aš galiu paaukoti puse savo

gyvenimo, kad tik mano vyrui ir vaikui būtų gerai.

Spalvomis nelaikomos balta ir juoda, taip pat daug pasako apie mus ir labai

priklauso nuo su jomis išriekštų (= pasakytų).

Daug mano draugų yra ofisų (= įstaigų, firmų) tarnautojai ir privalo

kiekvieną dieną vaikščioti į darbą ryšėdami kaklaraištį.

Jei esi nuolatos pastebimas, neužilgo (= netrukus, greitai) nurėtų tokie

žmonės būti pastebėti ir jiems dirbant darbą televizijoje galima įgauti

daugiau gyvenimiškos patirties.