kalbos kultūra

KALBOS KULTŪRA.

SANTRAUKA

K.K. DALYKO SAMPRATA. K.KLAIDŲ ŠALTINIAI

• Siauraja prasme – kalbos šaka, kuri rūpinasi bendr k norminimu,

Tyrimu, ugdymu

• K. klaida – tai nenorminis kalbos faktas neatitinkantis bendr. K taisykl.

• Plačiaja prasme – tai ne tik k. klaidos ir jų tyrimas, bet ir susijusi su

Liet k. vieta pasaul šeimoje,

l.k. suskirstymas; rašto raida, bend k susiformavimas;

jos santykis su tarmėm, etiketas irt.t.

4 pagr kalbos klaidų šaltiniai

1. tarmės – mažiausiai toleruojamos fonetikos ir kirt tarmybės

[ vysas, rūdas, muotina, bieg]

kirtis iiš galo atitrauk. Į pradžią [laukus – laukus]

2. neoficiali šnekamoji kalba – j – specialus [spcijalus], šnek – specelus

2 balsės į1 – kooperatyvas [koperatyvas]

tarptaut ž. Sulietuv. – taxas

3. žargonas – tai specifinės ar profesinės gr. Kalba, kurioje yra netaisyklingų ž.

4. kitos kalbos – svetimybės.

LEKSIKOS KLAIDOS

Barbarizmai –

Hibridai – liet. K. šaknis+kt. K. priešd. Da-

Priesag. –ka, -inyčia, -avas, -avoti

(dėkavoti, liuoslaikis) + šaknis

Vertalai – atmintis, davinys, eilė, tampriai,

Pilnas –ai, giliai, aštrus, mmylėti, mėgti

Žinoti, mokėti; naudoti, vartoti

Tarptaut. Ž. – dokumentalinis – dokumentinis

Amoralinis – amoralus

Emocinis – emocionalus

TARTIES KLAIDOS

• Žodžio pradžia a/e; ai/ei ekėčios [akėti]; jieškok [ieškok]

• Ž. Šaknyje – tarmė žargonas a) vietoj I, u rašoma y, ū

[krykštas, pūrvai, sūtemos, pesymistas]

b) vietoj e rašoma ė [dėje, išplėčia]

c) vietoj ė raš e [sekmingas, skrybelė, del]

• Neteisingai ė priesagose [ gyvėsnis, daugėlis]

• Atsigrįžti [atsigręžti], pagelba [pagalba], nusimina [nusimena]

Po I pasaulinio karo buvo įvesti – ch, f, h.

MORFOLOGIJOS KLAIDOS

1. Priesag. –ėjas, -ovas, -tojas, netinka įrankiams

pakrovėjas – kroviklis.

2. priesag. –inis, netinka vietoj –ai

psichiniai – psichiškai

3. priešd. – at-, pa-, pra-, pri-, už-.(atremontavo,

pakvietimas, pravedė, priduoda, užskaitė)

4. nevartot. vyr. g. daikt. mot. Profesijai.

(direktorius Butkienė)

5. sangraž. formos nevart. Kur veiksmas nevyksta savaime.

(išsinuomoja butas.)

6. padalyv. nevart. to paties veikėjo šalutiniam veiksmui

reikšti asmen. sakiniuose.(vart. Pusd. Dalyv.)

(atsižvelgiant (= atsižvelgdamas) isusidariusią padėtį

įsakau atlikti tokius darbus.

SINTAKSĖS KLAIDOS

1. linksnių vart. Klaidos

vard. – nevart. Neapibrėžt. Daiktų kiekiui, daliai reikšti

(grupėje atsirado nesutarimai ((= nesutarimų))

kilm. – nevart. Datai laikui (atvyksiu kovo penkto)

nevart. Su veiksm. Prieiti (prieiti išvados

[prie išvados])

naud. – nevart. Konkretaus laiko ribai reikšti kai nežymima

paskirtis. (kovo pirmai [pirmą] dienai buvo atlikta užduotis)

nevartotinas su atitikti (nuorašas atitinka originalui [originalą]

gal. – nevart neapibrėžt. Daikt kiek. (reikalinga sekretorė mokanti

užsienio kalbas [kalbų])

nevart su atstovauti ( atstovauti Lietuvą [lietuvai])

įnag. – nevart būviui reikšti. (saraše jis buvo pirmuoju [pirmasis]

nevart su būdv. (ar lengva žmogui būti ggeru [geram])

vart su būdv vadinti, laikyti, skelbti, pripažinti

(skelbti pasibaigusiu)

viet. – pagr reikšm laikas, vieta (visumoje[iš esmės] darbas geras)

2. prielinksnių vartojimo klaidos

ant – (ant rytojaus [rytoj]

į – (kartą į [per] metus)

pas – nevart nuosavybei reikšti (kreipkis pas [į] dizainerius)

prie – (ir prie geriausių norų. Prie progos. Prie ko čia aš)

virš – (uždirba virš [per 1000] tūkstančio)

3. sakinių sandaros klaidos

• Nevart sudėt verstinis jungt o taip pat

• Dal gi nevart priešingam sujungimui

( jis mušė gi [o] mes tik žiūrėjome)

• Jungt kad, jeigu, jei nevart su bendrat. Ir sąlygai reikšti

( jeigu tikėti [tikėtume] trenerias)

DIDŽIOSIOS PASAULIO KALBOS

1. kinų 1 mlrd.

2. anglų 320 mln.

3. ispanų – 280 mln.

4. hindi – 230 mln.

5. portugalų – 180 mln.

6. bengalų – 170 mln.

7. arabų – 160 mln.

8. rusų – 150 mln.

9. japonų – 130 mln

10. vokiečių – 110 mln.

Tarptautinės: anglų, pranc., kinų, rusų, ispanų

KALBŲ ŠEIMOS, INDOEUROPIEČIAI

• APIE 30 šeimų

1. indoeuropiečių

2. ugrų-finų – suomiai, estai, vengrai.

3. semitų-chamitų – hebrajų, finikiečių, arabų

4. tiurkų-totorių – turkai, turkmenai, uzbekai, kirgizai, kazokai

5. kinų-tibetiečių – kinai, tailandiečiai, vietnamiečiai

6. kaukazo – čečėnai, apchazai,gruzinai

7. mongolų – mongolų, buriatų

8. paleoazinės – čiukčių

9. amerikos indėnų – majų, actekų

10. afrikos – bantu, par

11. vienišos – japonų, korėjiečių

INDOEUROPIEČIAI

1. baltai

2. slavai – rytų – rusai, ukrainiečiai, baltarusiai

vakarų – lenkai, čekai, slovakai

pietų – slovėnai, makedonai, serbai, kroatai, bulgarai

3. germanai – anglai, vokiečiai, ššvedai, danai, norvegai, islandai, žydai

4. romanai – italai, prancūzai, ispanai, portugalai, moldavai

5. indai-iranėnai – hindi, persai, čigonai, bengalai, tadžikai, afganai

6. keltai – airiai, škotai.

7. graikai

8. armėnai

9. albanai

10. hetitai

11. tocharai

BALTAI

1. vakarų – prūsai, jotvingiai (jieznas, užnemunė)

2. rytų – Lietuviai, Latviai, Kuršiai (skuodas, kretinga),

Sėliai (rokiškis zarasai), Žiemgaliai (Šiaul,Žag,jonišk,lat)

PRŪSŲ K.

Karaliaučius, Latvija

• pati archaiškiausia iš baltų

• turi rašyt pam. 1. 3 spausdinti katekizmai I – 1545m

2. rankraštiniai žodynai: a) Grūnavo – 100 ž

b) Elbingo – 802 ž

• išliko senovinis ei – Deiwis – Dievas; prei – prie

• yra ž senesnių už liet. Lat – dadan – pienas, aglo – lietus.

LATVIŲ K

• Naujoviškiausia, neturi š, ž simts, zirgs, nėra an, en – roka, pieci

• Kirtis 1 skiemenyje

• 1 knyga kastekizmas – 1585m viūlnius ; kalba 1,5 mln. Žm.

LETUVA

• 1 knygas 1547m

• 1 rašyt textas 1503m

• 1 l. k. žodynas 1620m k. Sirvydo Lotynų – lenkų – Lietuvių

• 1 gramatika 1653m D. Kleinas

L K 6 – 8a atsiskyrė nuo latvių ir ėmė skilti į tarmes.

LIET. K TARMĖS

1) TARMIŲ SKIRSTYMAS

pradėtos 16 a po to 19 a tyrė a. baranauskas ir r. jaunius

• 1964m Girdenis ir zinkevičius suklasifikavo tarmes

1. Aukštaičiai 14 a 1382m

2. žemaičiai 13a 1215m

2) tarmių tyrinėjimo reikšmė

• mažas kraštas daug tarmių

• žemaič ir aukšt skirtingesni už Estus – Suomius

• daug duoda kalbos istorijai

• tarmės bendrk tyr. Šaltinis.

ŽEMAIČIAI

1. Šiaurės – uo, ie > oou, ėi [ douna, šlouta, svėists, šėins]

(mažeikiai, skuodas, salantai, kretinga, teliai, rietavas]

2. pietų – ū, y [ dūna, šlūta, svysts, šyns]

(kuršėnai, šaukėnai, kvėdarna, šilalė, kelmė, tauragė, raseiniai)

3. vakarų – o, ė [dona, šlota, svėsts, šėns]

(klaipėda, priekulė, šilutė)

• kitos ypatybės.

1. o, ė – ilgieji b >uo, ie [muotina, muok, tievs, bieg]

2. ai, ei > a, e – [ vaks, dakts, darba, sveks, rekals]

3. č, dž > t, d – [jaute, svete, mede, gaide, žalte]

4. u, i > o, ė – [mosė, skot, mėšks, plėkė, skot]

5. am, an, em, en > om, on, ėm, ėn [somonos, pėmpė, švėnts]

6. ą, ę > 1. an, en [žansis, skenst, kansnis]

2. on, ėn [žonsis, konsnis, skėnst]

3. o, ė [žosis, kosnis, skėst]

7. trupina galūnes džn išmeta balsį [bieg, kalns, sied]

8. neturi būt. dažn. l. [liuob, liūb, liob – dirbti/dirbs]

9. pylė, drobynos, cyvulis, kriupis, blezdinga, ledžingos, staibis

brėkšta, grobai, kriokti, smagus, kūlis

AUKŠTAIČIAI

1. vakarų – šiauliškiai – trumpina g.[kalns, ein];

žagarės šnekta – šlekiuoja

kauniškiai – kaip bendrinė kalba

2. pietų – keičia ą ę > ū y [žūsis, skysta]

dzūkuoja 1) č,dž > c, dz [jauciai, medziai, dzeugsmas]

2) t,d > c, dz (tik prieš i, y, ie ) [cik, ciek, gaidzys

dziena,

durys, dzidelis]

3. rytų – keičia viską am an em en > um un im in.[sumtis, kūsnis]

1. panevėžiškiai – trumpina [ žmogs, ein, tak]

2. širvintiškiai – ilgina trumpuosius balsius [myškas, rūdas]

3. anykštėnai – a > o [rotas, vorna, nomas]

4. kupiškėnai – a >o; e, ė > a ( žodžio gale ir prieš kt. prieb.)

[kata, korva, bagu bėgi baga, lapa, tavas)

5. uteniškiai – o > a [ iš pa utenas]

6. vilniškiai – dzūkuoja – pietiniai &– pagal abi ypatybes

šiauriniai – pagal 1.

• Vakarų – skersė, kažkis, gymis

Pietų – keltuva, vyrokštis, vyriščias, mergšė

Rytų – atšlaimas, melmas, varvas, ažvačia

LIT. VARDŲ KULTŪRA

• liet yra per 3000 vardų

I Senieji lietuviški baltiški vard. [Vytautas, Algirdas] 20 – 22 proc

II. Kalendoriniai krikštavardžiai 45 – 48 proc.

1. Hebraiški [adomas, ieva, jonas, juozas, simonas, ona, marija]

2. Graikiški [jurgis, petras, andrius. Zenonas, agnė, steponas]

3. lotyniški [antanas, povilas, ignas, donates, julija, emilija, felicija, valent.)

4. germaniški [aloyzas, bernardas, karolis, genovaitė]

5. slaviški [česlovas, stanislovas]

III. Nauji lietuviški vardai 20 a ir vėl. 18 –– 20 proc.

1. mitologiniai [aušra, austėja, gabija, laima, milda]

2. literatūriniai [jūratė, kastytis, živilė, gražina, šarūnas]

3. vietovardiniai [vilija, neringa, aistė, nida, jotvingė]

4. nauji padaryti iš bendrinių ž.[ rytis, dainius, audrius, gintaras, eglė, rasa rūta]

IV. nauji skolinti vardai

[Violeta, Odeta, Loreta, Sandra, Edgaras, Ligita]

V. uultramodernūs iki 5 proc.

• L minkštinimas Valdas, Alma

• Neteisingas mot v kirtis [Rita Rasa Ligita]

RAŠTO RAIDA

20000 – 10000 pr. m e pirmieji piešiniai

piktografija, ideografija, fonografija

taškas vąšelis brukšnelis – diaktriniai

skyrybos ž. punktuacija