Morfologinis nagrinėjimas

MORFOLOGINIS NAGRINĖJIMAS

Lietuvių kalboje yra 11 kalbos dalių: daiktavardis, būdvardis, skaitvardis, įvardis, veiksmažodis, prieveiksmis, prielinksnis, jungtukas, dalelytė, jaustukas, ištiktukas.

DAIKTAVARDIS

1. Daiktavardžio forma (vienaskaitos vardininkas).

2. Kalbos dalis (daiktavardis).

3. Skyrius (tikrinis ar bendrinis).

4. Giminė (vyriškoji ar moteriškoji).

5. Linksniuotė, skaičius ir linksnis.

6. Kuo eina sakinyje.

Daiktavardžiai skirstomi į bendrinius (namas, lapė, juokas) ir tikrinius (Lietuva, Kaunas, Vytautas); kaitomi linksniais (namas, namo, namui.), skaičiais (namas – namai) ir yra vyriškosios (stalas, kelias) arba moteriškosios (liepa, saulė) giminės.

Linksniuotės –apie linksniuotę sprendžiame iš daiktavardžio vienaskaitos kilmininko galūnės (ir, žinoma, vvardininko).

I linksniuotė – vns. vardininko galūnės (-(i)as, -is, -ys) ; vns. kilmininko galūnės (-io).

Pvz; kelias, stalas, medis, mokinys.

II linksniuotė – vns. vardininko galūnės (-(i)a, -i,-ė) ; vns. kilmininko galūnės (-(i)os, -ės). Pvz; varna, marti, varlė, vyšnia, upė.

III linksniuotė – vns. vardininko galūnės (-is) ; vns. kilmininko galūnės (-ies).

Pvz; dantis, pilis, ašis.

IV linksniuotė – vns. vardininko galūnės (-(i)us) ; vns. kilmininko galūnės (-(i)aus).

Pvz; medus, sūnus, vaisius, derlius.

V linksniuotė – vns. vardininko galūnės (-uo, -ė) ; vns. kilmininko galūnės (-ens, -ers)

Pvz; vanduo, ppiemuo, duktė.

Nelinksniuojami žodžiai – pvz: ateljė, fojė, asorti, taksi, žiuri, tabu, ledi, kredo.

Juodoj žemėj balta duona auga.

žemėj (žemė) – daiktav., bendr., mot.g., II l., vns. viet.; vietos aplinkybė (kur auga?);

duona – daiktav., bendr., mot.g., II l., vns. vard.; vveiksnys (kas auga?).

BŪDVARDIS.

1. Kalbos dalis (būdvardis).

2. Skyrius (paprastasis ar įvardžiuotinis).

3. Giminė (vyriškoji ar moteriškoji).

4. Skaičius, linksniuotė, linksnis ir laipsnis (nelyginamasis, aukštėlesnysis, aukštesnysis, aukščiausiasis, visų aukščiausias).

5. Kuo eina sakinyje.

Būdvardžiai skirstomi į paprastuosius (naujas, –a, platus, –i) ir įvardžiuotinius (naujasis, –oji, platusis, –oji); kaitomi giminėmis (platus – plati – platu), skaičiais (naujas – nauji, nauja – naujos), linksniais (naujas, naujo, naujam.) ir laipsniais (naujas, –a, naujesnis, –ė, naujausias, –a).

Būdvardžių laipsniai:

Nelyginamasis – geras, gera.

Aukštėlesnysis – gerėlesnis, gerėlesnė.

Aukštesnysis – geresnis, geresnė.

Aukščiausiasis – geriausias, geriausia.

Visų aukščiausias – pats geriausias, visų geriausia.

Būdvardžiai, reiškiantys tokias ypatybes, kurių daiktai negali turėti didesnio ar mažesnio kiekio, laipsnių neturi: medinis, basas, pėsčias, batuotas, mėsiškas.

Būdvardžiai turi tris linksniuotes. Jos nustatomos pagal vyriškosios ir moteriškosios giminės vienaskaitos ir daugiskaitos vardininko galūnes.

I linksniuotė –– vns. vardininko ( -(i)as, -(i)a ) dgs. vardininko galūnės ( -i, -(i)os). Šaltas, šalta, šalti, šaltos; šlapias, šlapia, šlapi, šlapios.

II linksniuotė – vns. vardininko ( -us, -i ), dgs. vardininko galūnės (-ūs, -ios).

Švarus, švari, švarūs, švarios.

III linksniuotė – vns. vardininko (-is, -ė), dgs. vardininko galūnės (-iai, -i, -ės).

Varinis, varinė, variniai, varinės, didelis, didelė, dideli, didelės.

Pavyzdys

Tol mokomės, kol gyvi esame.

gyvi (gyvas) — būdv., kokyb., papr., ia l., vyr. g., dgs. vard.; vard. tar. d.; (kokie esame?).

VEIKSMAŽODIS.

1. Pagrindinės formos.

2 Kalbos dalis.

3. Asmenuotė.

4. NNuosaka, laikas, skaičius, asmuo.

5. Kuo eina sakinyje.

Veiksmažodis turi tris nuosakas: tiesioginę (valgo, valgė, valgydavo, valgys), tariamąją (valgyčiau, valgytų), liepiamąją (valgyk). Tariamoji ir liepiamoji nuosakos laikų neturi.

Pagrindinės veiksmažodžio formos yra trys: bendratis, esamojo laiko ir būtojo kartinio laiko III asmuo (skaityti, skaito, skaitė; kelti, kelia, kėlė).

Veiksmažodis turi tris asmenuotes. Jas nustatome pagal esamojo laiko III asmens galūnę. (Padeda prisiminti žodis a l i o).

I asmenuotė – es.l. galūnė (-a) piešia

II asmenuotė – es.l. galūnė (-i) tyli

III asmenuotės – es.l. galūnė (-o) mato

Veiksmažodžiai kartais gali turėti sangrąžos dalelytę –si (-s). Tada jie vadinami sangrąžiniais. Pvz.: prausiasi, rengiasi, pasidžiaugia.

Pavyzdys

Kaip pasiklosi, taip išsimiegosi.

pasiklosi (kloti, kloja, klojo) — veiksmaž., sangr., I asm., ties. nuosaka., būs. l., vns. II asmuo.; tarinys. (ką pasidarysi?).

Linas iš vakaro susideda knygas ir sąsiuvinius, kad rytą nebereikėtų.

nebereikėtų (nebereikėti, nebereikia, nebereikėjo) — veiksmaž., beasm., I asm., tar. nuosaka.; tarinys. (kas vyktų?)

DALYVIS.

Dalyviai yra veikiamieji ir neveikiamieji. Veikiamieji turi keturis laikus, neveikiamieji – tris.

Veikiamieji dalyviai:

a) -ąs, -antis, -anti, -iąs, -iantis, -ianti po minkšto priebalsio. ( einąs, einantis, einanti; plaukiąs, plaukiantis, plaukianti.)

b) -įs, -intis, -inti ( tylįs, tylintis, tylinti.)

c) -ęs, -usi, -iusi. (drabstęs, drabsčiusi, gulėjęs, gulėjusi.)

d) Sangrąžiniai vyriškosios giminės dalyviai galūnes -iąs, -ią turi prieš sangrąžos dalelę -is, -s. (nešiąsis, laikysiąsis, vešiąsis; nnešiantis, kalbėsiantis, matysiantis.)

Neveikiamieji dalyviai.

a) -mas, -ma. (esamas, esama, mylimas, mylima, skaitomas, skaitoma.)

-tas, -ta. (būtas,-a, eitas,-a, matytas,-a, žiūrėtas,-a.)

Reikiamybės dalyviai.

Nurodo ypatybę, kylančią iš reikiamo atlikti veiksmo. Daromi iš bendraties, pridedant -nas, -na. (skaitytinas, skaitytina; rašytinas, rašytina; vežtinas, vežtina; žinotinas, žinotina.)

1. Pradinė forma.

2. Veiksmažodžio forma.

3. Rūšis.

4. Laikas.

5. Giminė, skaičius, linksnis.

6. Kuo eina sakinyje.

Pastaba. Jei dalyvis turi sangrąžinę formą arba yra įvardžiuotinis, nurodoma po rūšies.

Pavyzdys

Atsisveikinę vaikai išėjo.

atsisveikinę (atsisveikinęs) — dal., veik., sangr., būt. k. l., vyr. g., dgs. vard.; l. apl. (kada išėjo?)

PADALYVIS.

Padalyviai nekaitomi nei skaičiais, nei linksniais, nei asmenimis. Jie turi keturis laikus.

1) ESAMASIS. -iant, -int. Po minkštojo priebalsio rašome –iant. (galvojant, kalbant, matant;

klausiant, plaukiant, žengiant; tylint, stovint, žiūrint.)

2) BŪTASIS KARTINIS. -us, -ius. ( laukus, mačius, sakius, laukdavus, matydavus, sakydavus.)

3) BŪSIMASIS. –iant. (būsiant, plauksiant, sakysiant, važiuosiant.)

1. Veiksmažodžio forma.

2. Laikas.

3. Kuo eina sakinyje.

Pavyzdys

Išvažiavus aprimo vėjas.

Išvažiavus — pad., būt. k. l.; l. apl. (kada aprimo?).

PUSDALYVIS.

Pusdalyviai nekaitomi linksniais, asmenimis, laikais. Jie turi keturias formas: vyriškosios ir moteriškosios giminės vienaskaitą bei daugiskaitą.

a) -damas, -dama. (matydamas, matydama, matydami, matydamos.)

1. Pradinė forma.

2. Veiksmažodžio forma.

3. Giminė.

4. Skaičius.

5. Kuo eina sakinyje.

Pastaba. Jei pusdalyvis sangrąžinis, nurodoma prieš giminę.

Pavyzdys

Studentai grįždami kažką aiškinosi.

Grįždami (grįždamas) — pusd., vyr. g., dgs.; l. apl. (kada aiškinosi?).

PRIEVEIKSMIS.

Šauniai, drąsiai, įkyriai, trumpai, skaudžiai, smagiai, aiškiai, kruopščiai, puikiai.

Prieveiksmiai atsako į kklausimus kaip? kada? kur? kiek? keliese? kodėl? Ir patys prieveiksmių klausimai yra prieveiksmiai. Sakiniuose prieveiksmiai eina įvairiomis aplinkybėmis.

Pagal reikšmę prieveiksmiai skirstomi į šiuos skyrius:

1) Būdo prieveiksmiai atsako į klausimus kaip? kokiu būdu?

Tiesiai, palengva, staiga, įstrižai, galvotrūkčiais, be galo, kitaip, visiškai.

2) Kiekybės prieveiksmiai atsako į klausimus kiek? kiek kartų? Keliese

Daug, trissyk, gana, dviese, keliese, užtektinai, tiek, šiek tiek.

3) Vietos prieveiksmiai atsako į klausimus kur? iš kur?

Toli, kairėn, netoliese, iš tolo, kur ne kur, namie, pasroviui, pakeliui, pavėjui, ten, visur.

4) Laiko prieveiksmiai atsako į klausimus kada? kuomet? kuriuo laiku? nuo kada? iki kada? kelintą kartą? kaip dažnai?

Anuomet, anąkart, kasdien, iš mažens, kada ne kada, niekada, tada, visada, neilgam, nuolat, kada ne kada, nuo seno.

5) Priežasties prieveiksmiais pasakome, kodėl, dėl kurios priežasties vyksta veiksmas. Jų yra visai nedaug.

Dėl ko, kažkodėl, tyčia, todėl, užtat, tyčiom, kažin kodėl.

1. Kalbos dalis.

2. Skyrius (pagal reikšmę ir pagal kilmę).

3. Laipsnis (jei laipsniuojamas).

4. Kuo eina sakinyje.

Pavyzdys

Stovyklautojai ramiausiai vaikštinėjo po sodą.

ramiausiai – priev., b., būdv., aukšč.l.; b.apl. (kaip vaikštinėjo?).

PRIELINKSNIS.

Prielinksnis yra nekaitoma kalbos dalis, kuri eina su linksniu ir parodo linksniuojamojo žodžio ryšį su kitais žodžiais (nuo, ant, po, su, ties).

Dažniausiai linksniai su prielinksniais reiškia aplinkybes. Atsidūrę prie linksnio, prielinksniai pakeičia jo reikšmę, suteikia

naują prasmės atspalvį, leidžia nusakyti įvairiausius tikrovės reiškinių ar daiktų santykius (vietos, laiko, būdo, priežasties, tikslo ir kt.).

Mes stovėjome – (prie, už, šalia, kitapus, vidury, netoli) – aikštelės.

Linksniai su prielinksniais Pagrindinės reikšmės(žymi, reiškia, pasako) Pavyzdžiai

Kilmininkas su prielinksniais ant, iš, iki, ligi, nuo, prie, už, tarp, aukščiau, greta, netoli, šalia, vidury, virš, žemiau ir kt. Galininkas su prielinksniais apie, aplink, į, pagal, palei, pas, paskui, per, po, prieš ir kt. Įnagininkas su prielinksniu ties. vietos aplinkybė ant žemės, nuo lango, iš akies, prie kkojų, už upiųaplink namą, palei taką, pas tėvus, po giriasties arimais

Kilmininkas su prielinksniais po, nuo, nuo . iki, vidury, be ir kt. Galininkas su prielinksniais apie, į, per, prieš. Įnagininkas su prielinksniais su, sulig. laiko aplinkybė po šalnų, nuo pavasario, iki žiemos, be laikoapie pusryčius, į vakarą, per darbymetį, prieš naktį su drauge, sulig saule

Kilmininkas su prielinksniais iš, be, nuo ir kt. Galininkas su prielinksniais į,, per, pagal ir kt. Įnagininkas su prielinksniu su. būdo aplinkybė Iš išgąsčio, be garso, nuo širdies į ssveikatą, per pusę, pagal išgales su ilgesiu

Kilmininkas su prielinksniaisdėl, iš, nuo ir kt.Galininkas su prielinksniu per. priežasties aplinkybė dėl tavo laimės, iš džiaugsmo pravirko, veidai paraudo nuo rasos per mane susipyko

SKAITVARDIS.

Skaitvardis yra kalbos dalis, kuri žymi skaičių ar skaičiuojamąją vietą eilėje ir aatsako į klausimus kiek? kelintas? kelinta?

Skaitvardžių reikšminiai skyriai ir poskyriai

1. Kiekiniai:

a) pagrindiniai (septyni, dvidešimt, milijonas);

b) dauginiai (dveji, trejos, penkeri);

c) kuopiniai (dvejetas, šešetas, devynetas);

d) trupmeniniai (trys penktosios, septynios dešimtosios).

2. Kelintiniai (antras, penkta, dvyliktasis).

Pagal sandarą skaitvardžiai skirstomi į:

1) vientisinius (du, antras, dvylika, dvidešimt);

2) sudėtinius (dvidešimt trys, šimtas keturiasdešimt keturi).

Pavyzdys.

Trejetas

Trejetas — skaitv., kuop., vyr.g., vard.; veiksn. (kas pasiekė? — trejetas drąsuolių).

antrąją (antroji) — skaitv., kelint., įvardž., mot. g., vns. gal.; pažym. (kelintą viršūnę?).

ĮVARDIS.

Pagal reikšmę įvardžiai skirstomi taip:

1) asmeniniai (aš, tu, jie, jūs, jis, ji);

2) sangrąžinis (savęs);

3) savybiniai (tavas, saviškis, manasis tavasis);

4) parodomieji (šis, anas, toks, šitoks, pats, pati);

5) pažymimieji (kitas, kiekvienas, niekas);

6) klausiamieji ir santykiniai (kas, kuris, kel, kelintas);

7) nežymimieji (kažkas, kai kas, bet kas).

1. Pradinė forma (vienaskaitos vardininkas).

2. Kalbos dalis (įvardis).

3. SSkyrius (asmeninis, savybinis ar kt.).

4. Giminė (jei turi).

5. Skaičius (jei turi).

6. Linksnis.

7. Kuo eina sakinyje.

Pavyzdys.

Tegu lietūs išpraus tau veidelį baltai!

Tau (tu) – įv., asm., vns. naud.; papild. (kam tegu išpraus?).

BŪDINYS.

Tai yra veiksmažodžio forma, paryškinanti veiksmažodžio reikšmę ir atsakanti į klausimą kaip? (bėgte, bėgtinai).

JUNGTUKAS.

Jungtukas yra nekaitoma kalbos dalis, kuri jungia sakinio dalis arba sakinius (ir, o, bet, kad, kai, nes). Dažniausiai vartojami šie jungtukai: ir, bei, bet, o, tačiau, kad, jog, kai, kol, jei, jeigu, nes, kadangi, kaip, nors, ar, aarba, t.y. (tai yra).

Jungtukai skirstomi į sujungiamuosius ir prijungiamuosius.

1) Jungtukai ir, bei, o, bet, tačiau, arba, ar, todėl yra sujungiamieji. Jie jungia vienarūšes sakinio dalis arba sakinius.

Ji tylėjo, ir aš nieko nesakiau.

Važiavome geru, bet kalnuotu vieškeliu.

2) Jungtukai kad, jog, kai, kol, jei, jeigu, nes, kadangi, nors. yra prijungiamieji. Jie prijungia priklausomus sakinius, kurie paprastai atsako į sakinio dalies klausimą.

Niekad nemaniau, kad galima taip pasiilgti namų.

Kai buvome maži, dažnai atbėgdavome čia pažaisti.

DALELYTĖ.

Dalelytė yra nekaitoma kalbos dalis, kuri teikia sakiniui arba jo dalims papildomų prasminių atspalvių (dar, gi, ne, juk, nebent, vis). Bendrinėje lietuvių kalboje dažniausiai vartojamos šios dalelytės: antai, ar, argi, bene, bent, beveik, dar, gal, gi, jau, juk, kažin, kuone, kone, ne, nebe, nei, nė, nebent, nejaugi, net, pat, štai, tarsi, tartum, tegu, tik, tiktai, vėl, vien, vien, vis, vos. Dalelytėmis taip pat gali eiti žodeliai bet, ir, ypač, lyg, per ir kt.

Dalelytėms labai būdinga jungtis tarpusavy ir su kitais žodžiais. Jungdamosi tarpusavy, jos sudaro sudurtinius žodžius (argi, nebe, nebent, negi, bene, kone, kadgi) ir samplaikas (lyg kad, ne tik, ne tiktai, net ir, ar ne, vos tik, vos vos, tik tik ir kt.), o su kitais žodžiais – įvardžiais, įvardiniais prieveiksmiais, jungtukais – tų žodžių dalį rašoma kartu ir aatskirai: kadgi, kaipgi, kurgi, kas gi, kiekgi, kur tik, kaip tik, bet ir, nors ir, kad net, toks pat, tiek pat, ðiaip sau, vis dëlto, vis tiek, vis vien, kas nors, kur nors, kaip nors ir kt.).

JAUSTUKAS.

Jaustukas yra nekaitoma kalbos dalis, kuri tiesiogiai reiškia įvairius jausmus (a, ach, che, ačiū, deja, valio). Dažniausiai vartojami jaustukai: a, ach, ak, ai, cit, e, che, ei, ek, ė, hm, o, oho, oi, ša, ts, tš, ačiū, bravo, deja, dėkui, marš, sveiks, štiš, vai, vaje, valio.

IŠTIKTUKAS.

Ištiktukas yra nekaitoma kalbos dalis, kuri reiškia įvairių veiksmų sukeltus garsus ar vaizdus (brakšt, mirkt, trukt, miau).