Kalba ir kalbininkai

LIETUVIŲ KALBA IR ŽYMIAUSI LIETUVIŲ KALBININKAI

Viso pasaulio kalbas kalbininkai sugrupavo į kalbų šeimas. Viena

didžiausių jų – indoeuropiečių kalbų šeima. Taip pavadinta todėl, kad

šiomis kalbomis kalba daugelis Europos tautų, o į rytus šių kalbų riba

baigiasi Indija. Indoeuropiečių kalbų šeima turi net 12 šakų, tarp kurių

yra ir baltai.

Baltų vardas kildinamas iš Baltijos jūros pavadinimo. Iš baltų kalbų

šiandien gyvos dvi – lietuvių ir latvių. Lietuvių kalba mažai nutolusi nuo

indoeuropiečių prokalbės, todėl viso pasaulio kalbininkai ja domisi ir

tyrinėja. Lietuvių kalba dėstoma MMaskvos, Varšuvos, Prahos, kai kuriuose

Vokietijos, Prancūzijos, Italijos, Šveicarijos, Danijos, Suomijos,

Švedijos, JAV ir kitų šalių universitetuose.

Šių dienų įžymiausias amerikiečių baltistas yra V. Šmolstygas. Įdomu,

kad slavistiką Pensilvanijos universitete jam dėstė emigravęs į užsienį

Vincas Krėvė. Dabar prof. Šmolstygas vadovauja Pensilvanijos universiteto

slavistikos skyriui, dėsto rusų, lietuvių, sanskrito ir kitas kalbas.

Profesorius puikiai pažįsta Lietuvą, jaučiasi čia, jo paties žodžiais

tariant, kaip žuvis vandenyje.

Taigi sena ir garsi lietuvių kalba. Prancūzų kalbininkas Antuanas Mejė

yra pasakęs: “Tas, kuris nori žinoti, kaip kalbėjo mūsų proseneliai, turi

atvažiuoti pasiklausyti, kaip kkalba lietuvis valstietis”.

Leksikologų nuomone, lietuvių kalboje apie 300 000 žodžių. Iš jų tik

2,5-3 tūkstančiai sudaro aktyvųjį žodyną. O, pavyzdžiui, Salomėjos Nėries

poezijoje yra per 7000 žodžių.

Lietuvių kalbą pirmieji pradėjo tirti kitų tautų ir kraštų kalbininkai.

Lietuvoje iki 19 a. pabaigos ššių specialistų nebuvo. Kalbą tyrė įvairių

sričių šviesuoliai: A. Baranauskas, Antanas Juška.

Lietuvių kalbininkai

Kazimieras Jaunius. (1848-1908) Buvo dvasininkas, Peterburgo dvasinės

akademijos lotynų, graikų, hebrajų kalbų dėstytojas. Parašė lietuvių

gramatiką, kurią 1911 m. išleido jo sekretoriumi dirbęs Kazimieras Būga. Be

lietuvių kalbos, jos istorijos ir tarmių, Jaunius domėjosi lietuvių kalbos

ryšiais su kitomis indoeuropiečių šeimos kalbomis. Tyrinėjo senąją lietuvių

mitologiją. Mūsų kalboje įsigalėjo kai kurie Jauniaus vartoti terminai:

prokalbė, priesaga, priešdėlis ir kt.

Kazimieras Būga. (1879-1924) Pirmasis lietuvių kalbininkas

profesionalas. Labiausiai nusipelnė tuo, kad sumanė ir išleido “Lietuvių

kalbos žodyną”. Tyrė vietovardžius ir asmenvardžius.

Jonas Jablonskis. (1860-1930) Lietuvių bendrinės kalbos kūrėjas,

normintojas, ugdytojas. Yra pirmųjų norminių gramatikų kūrėjas, parašė daug

kalbos straipsnių, recenzijų, taisė klaidas, svetimybes. Stengėsi

bendrinėje kalboje vartoti daugiau “kaimo” žodžių. Jo įvesti žodžiai:

atvirukas, degtukas, bendradarbis, mokinys, sąsiuvinis, vadovėlis.

Juozas Balčiukonis. (1885-1969) Tęsė Jablonskio kalbos ugdymo

tradicijas, rūpinosi jaunimo kalba. Išvertė Anderseno, br. Grimų, Šarlio

Pero, Žiulio Verno ir kitų rašytojų kūrinius.

Mintys apie gimtąją kalbą

M. Daukša. “Nėra tokios menkos tautos, nėra tokio niekingo žemės

užkampio, kur nebūtų vartojama sava kalba”.

J. Balčiukonis. “Kalba yra didžiausias mūsų tėvų palikimas”.

Vydūnas. “Lietuviai tol Žemėje išliks gyvi, kol kalbės lietuviškai”.