5-8 klasės terminai ir paaiškinimai

Epas- plačios apimties dažniausiai eiliuotas pasakojamasis kūrinys apie legendinių arba istorinių herojų žygdarbius.

Runos- Estų, Suomių epinės liaudies dainos taip pat Germanų rašto ženklai.

Pasakėčia- trumpas pasakojamasis dažniausiai eiliuotas kūrinys, turintis pamokomaja arba kritine mintį.

Alegorija- abstrakčios savokos reiškimas konkrečius vaizdu.

Moralas- tai trumpa išvada kur paaiškinama pagrindinė kūrinio mintis.

Epopėja- didelės apimties kūrinys, paprastai sudarytas iš kelių knygų, vaizduojandis istoriškai reikšmingus įvykius.

Epigrafas- kūrinio pradžioje pacituoti žodžiai iš kito teksto.

Sapnas- vaizdai jausmai ir mintys, matomi, išgyvenami miegant.

Apsakymas- nedidelės apimties epinis kūtinys, paprastai vaizduojantis viena pgrindinio vveikėjo gyvenimo epizdoą, gyvenimo etapą.

Peizažas- gamtos vaizdavimas mene.

Poema- epo žanras, eiliuotas, pasakojamasis kūrinys.

Liadies dainos-

Rauda- melodeklamacija, verkimas su žodžiais.

Eilėraštis- lyrikos zanras, trumpas, eiliuotas kurinys

Elegija- lyrikos žanras kurio svarbiausi bruožai liūdna nuotaika, nusiminimas, liūdni apmastymai.

Idilė- lyrikos žamras liūdnos nuotaikos kūrinys.

Lyrizmas- gilus jausmų išsakymas, reiškimas, nuoširdumas, švelnumas, o ne istorijų eiliavimas.

Paralelizmai- dviejų reiškinių gretinimas, pavaizduojant juos lygiagrečiai.

Palyginimai- vaizdingas sugretinimas.

Epitetas- vaizdingas apibūdinimas.

Personifikacija- kai negyviems daiktams suteikiamos gyvų butybių ypatybės.

Nuolatiniai epitetai- epitetai kurie nuolat kartojami liedies dainose.

Hiperbolė- neparastas, vaizduojamojo objekto savybių padidinimas.

Deminutyvai- mažybiniai, mmaloniai žodžiai.

Stilizacija- samoningas kokio nors kūrinio pamėgdžiojimas.

Parodija- kurio nors kūrinio bruožu megdžiojimas, siekiant pasišaipyti, pajuokti.

Rimas- eilėraščio eilučių pabaigos saskambis.

„Baltosios eilės“- eilės neturinčios rimo.

Astrofinis eilėraštis- neturintis posmų eilėraštis.

Metafora- perkeltinės prasmės posakis, kai yra parodomas kažkoks panašumas su daiktu ar reiškiniu.

Draminė ppasaka-

Monologas- vieno veikėjo kalba.

Dialogas- dviejų ar kelių veikėjų pasikalbėjimas.

Draminis veiksmas- ytemptas kryptingas veiksmas.

Kolizija- priešingos nuomonės, skirtingi siekiai, tarp veikėjų.

Konfliktas- priešingų siekių, požiūrių, norų susidūrimas, kova.

Intonacija- frazės sakinio ar ilgesnio teksto tarimo būdas, perduodantis kalbėtojo jausmą, požiūrį į kalbamąjį bjektą.

Anotacija- pateikia pagrindine informaciją.(autorius,pavadinimas,literatūros rūšis, tema, pagrindine mintis, žanras, problema, pagrindiniai veikėjai)

Recenzija- ne tik pateikia informaciją, bet ir vertina, atskleidžia savą požiūrį i temą pgraindinę mintį, veikėjų charakterius, atskleidžia ryšį su kitais to paties rašytojo kūriniais.

Retrospektyvus laikas- kai iš dabarties laikas perkeliamas į praeitį.

Statiškas- nesikeičintis.

Dimaškas- gyvas, judrus, pradžioje buvo vienoks pabaigoje pakeitė pažiūras.

Klasika- skaitomi, visų pripažinti kūriniai.

Citata- kieno nors tiksliai pakarota mintis.

Retoriniai klausimai arba sušukimai- meninė priemonė, klausimas arba sušukimas, kuris neturi atsakymo.

Moksliniai stiliai: meninis, mokslinis, publicistinis, buitinis.

Biografija- kurio nors gyvenimo iir veiklos aprašymas.

Siužetas- kūrinio veiksmai, įvykiai padedantys atskleisti veikėjų charakterius.

Ekspozicija- supažindinimas su veikėjais, veiksmo aplinkybėmis, tikslais.

Veiksmo užuomazga- įvykių pradžia.

Veiksmo eiga- kūrinį sudarantys įvykiai.

Kulminacija- aukščiausios ytampos taškas.

Atomazga- veiksmo pabaiga.

Epilogas- įvykiai, kuriais supažindinama su tolesniu veikėjų likimu.

Intriga- įvykiai susiję su paslaptimi.

Mokslo grožiniai kūriniai- kuriuose, fantastika, nuotykiai, derinami su mokslo žiniomis.

Pasaka- epo žanras, stebuklingas, fantastinis kūrinys.

Fatalizmas- tikėjias lemtimi.

Panteizmas- tikėjimas jog gamta yra gyva.

Didaktika- pamokymas.

Potekstė- paslėpta mintis.

Drama- kūrinys skirtas vaidinti.

Remarka- pastabos apie veiksmo vietą, laiką, veikėjus.

Draminis charakteris- stiprūs atkalūs personažai.

Vidinis dramatizmas- patekimas į situacijas vverčiančias pasirinkti.

Anekdotas- trumpas, juokingas pasakojimas, su netikėtajuokinga pabaiga.

Prologas- įžanginė kūrinio dalis.

Aktualija- faktiškas, tikras, dabar esantis, svarbus.

Altruistas- nesavanaudiškas rūpinimasis kitų gerove ir pasiryžimas dėl kitų paaukoti savo interesus.

Antologija- įvairių autoių kūrinių rinkinys.

Novelė- epo žanras, trumpas pasakojimas, kurio pradžia ir pabaiga yra akcentuojamos.

Ciklas- kūriniai kuriuos sieja ta pati tema.

Motyvas- sudedamoji temos dalis.

Miniatiūra- mažos apimties, literatūros arba muzikos kūrinys.

Demaskuoti- parodyti kieno nors tikrajį veidą.

Fraziologizmas- perkeltinės prasmės posakis.

Hipotezė- spėjimas, kurį reikia yrodyti, patvirtinti moksliškai.

Iniciatyva- pasiryžimas ką nor daryti.

Klasta- apgaulė, pinklės, pikta valia.

Opozicija- priešprėša.

Paguoda- raminimas.

Portreas- žmogaus vaizdaimas dailėje arba literatūroje.

Širdgėla- skausmas.

Tema- tai apie ką kalba kūrinys.

Veiksmas- yvykių vystymas.

Istorizmas- išnyke, praeityje naudoti žodžiai.

Humoras- lengvas, nuoširdus juokas.

Ironija- Jokas su paslėpta pašaipa.

Satyra- piktas juokas.

Komizmas- vaizdavimo būdas siekiantis sukelti juoką, bet kartu vertinantis kritikuojantis, kokius nors reiškinius, bruožus.

Publicistinė literatūra- literatūra kuri svarsto įvairius visuomeninius klausimus, vertina.

Memuarai- autoriaus prisiminimai tiklslių faktų aprašymas.

Metraštis- pamečiui aprašyti yvykiai.

Kronika- tiksliai aprašyti faktai be platesnių aiškinimų.

Toponimas- vietovardis.

Etmologija- mokslas apie žodžių kilmę.