Kalbos kultūros namų darbas

1.Iš Praktinio lietuvių kalbos rašybos ir skyrybos mokymo kurso

(skaitykloje) atlikti šie pratimai:

2 psl. 2 pratimas

Įrašyti praleistas raides.

Durtuvas, stumtukas, griautis (brautis, veržtis), būklė, ryklys,

griuvėsiai, puvėsiai, užsispyrėlis, rajūnas, stūmoklis, kūrinys, siuvykla,

gynyba, gynimas, svyruoklis, pūdymas, džiūvėsis, gijimas, trūkumas,

kliūtis, dusulys, džiuvimas.

2 psl. 4 pratimas

Parašyti šių veiksmažodžių esamąjį ir būtąjį kartinį laikus.

|Veiksmažodžia|Esamasis laikas|Būtasis kartinis |

|i | |laikas |

|Kliūti |Kliuvo |Klius |

|Pūti |Puvo |Pus |

|Vyti |Vyto |Vys |

|Girti |Gyrė |Girs |

|Pilti |Pylė |Pils |

|Stumti |Stūmė |Stums |

|Tirti |Tyrė |Tirs |

|Skinti |Skynė |Skins |

|Spirti |Spyrė |Spirs |

|Rūdyti |Rūdijo |Rūdis |

|Tikšti |Tiško |Tikš |

|Irti |Iro |Irs |

|Svilti |Svilo |Svils |

3 psl. 8 pratimas

Įrašykite praleistas raides.

Sukrešusio, negresia, bąla, prigesusį, vąšas, šalo, apšalę,

įgrisusį, negęstančiąją, mažta mažta, grasinti, drasko, lęšius, bąlantis,

užšąlančio, mažta, apsąla, pabąla, užgeso, užgeso, nudraskė.

4 psl. 12 pratimas

Jaudinimąsi, tvirtajam, lygiąsias, penkiolika, aštuoniolika, savojo,

manųjų, savųjų, klausytųsi, džiaugtųsi, gydomąsias, atvykusiųjų, žaviąsias,

vyresniajam – didžiajam, šviesiąjam, pasmerktąjį, kairiąja, kuždėtųsi,

dvyliką.

5 psl. 14 pratimas

Įrašykite praleistas raides.

Ištrypęs, gražiąsias, samanas, pažadėjęs, sąskaitą, įdėmiai,

peržiūrėsiąs, rašančiajam, yypač, prisipažįsta, grasinęs, netesėti, šiąnakt,

draskys, suvytusius, nušalusius, kitąkart, naująjį, sąsiuvinį, pagrasė,

negrįstų, grįždama, turėjęs, nepagrįstų, išvažiavęs, Tolimąjį, sąsiaurį,

geliančius, sąnarius, užgesusio, mąsčiau, atėjusįjį, pirmąsias, šįkart,

išgąsčiu, užgęsta, atsigręžęs, pabalusį, keliolika, šįkart, neužšalusius,

negęstančius, mąsčiau, savąsias, pasakęs, trąšas, išversiąs, sąvartyno,

mąstyti, rūpinimąsi, ypač, gautąsias, nuogąstauti, bręstančio, pamąsčiau,

pasiryžau, vienąkart, anąkart, dekoratyviųjų, samanų, naujajam, gąsdina,

sąvokų.

6 psl. 17 pratimas

Įrašykite praleistas raides.

Stabtelėjo, praleisdamas pėsčiuosius; užšalęs tvenkinys, užgožtas

krūmų; trūksta svarsčių; dirba bergždžiai; mašina nustojo burgzti, ramybę

drumsdavo mokesčiai; vogčia iššovė į paukštį; nesigaužk dėl mažmožių; greit

baigsis šlapdriba; nuo rūpesčių svaigsta galva; rūgštis liežuvį žnybtelėjo;

užsidengsiu veidą nuo dūžtančių stiklų; mąsčiau apie gyvenimą be

prošvaisčių; užžėlė piktžolėm; prisižiūrėjo kažkokių lizdinių; užveržk

varžtus; kasdien dulkdavo lietus; dirsčiojo žemyn; atvežė vamzdžių;

užsimojo kumščiu; sugrįžk anksčiau, baik gūžčioti pečiai; stengdavosi

nedirstelėti žemyn; sėdėjo užsimerkęs, braukdamas prakaitą; užspaudė

dangčiu; neburgzk po langais; užkliudytas ėmė gūžtis; pradenk orkaitę,

apdegs pyragas; nulaužti grąžtą ir sraigtą; kankorėžių formos svarsčiai;

nejauti gailesčio; bijau, kad nepalūžtum.

6 psl. 18 pratimas

Įrašykite praleistas raides (i, j, ij).

Aksioma, akvariumas, altruizmas, amoniakas, atrakcionas, aukcionas,

audiencija, anijonas, alijošius, antikvariatas, batalionas, biatlonas,

biliardas, bbriliantas, bareljefas, buljonas, bastionas, barjeras, boikotas,

ceremonialas, cianas, čempionas, diagnozė, diodas, heroinas, idioma,

interjeras, injekcija, interviu, iniciatorius, iniciatorius, idiotas,

feljetonas, fortepijonas, fiasko, gladiatorius, kioskas, kokainas,

k1ientas, konsiliumas, kuriozas, katijonas, kurjeris, karjera, kompanionas,

koliokviumas, lianos, lektoriumas, maniakas, medalionas, meridianas,

melchioras, milijonas, milijardas, moratoriumas, marionetė, mediumas,

memorialas, oficiozas, olimpiada, premjera, paviljonas, portjera,

pjedestalas, pacientas, patronas, pensionas, periodas, pianinas,

prioritetas, portveinas, regionas, senjoras, stacionaras, stadionas,

špionažas, varjetė, vinjetė, valerijonas, variantas.

7 psl. 19 pratimas

Įrašykite praleistas raides (i, j, ij, ji).

Archaika, archaizmas, archaiškas, archainis; asocialus, asocijuoti;

diferenciacija, diferencialas, diferencijuoti, diferencijavimas; genijus,

genialus; heroika, heroizmas, herojiškas, herojinis; jubiliatas,

jubiliejinis, kolekcija, kolekcionuoti; komedija, komediantas; opiumas,

opius; misionierius, serialas, plagijuoti, plagiatas; provincija,

provincialus; radijas, radiatorius, radiola, radioaktyvus,

radioelektronika.

7 psl. 21 pratimas

Įrašykite praleistas raides.

1. Dalgės ašmenis paspjaunu, taukšiu, pliekiu plaktuku, stoju

pradalgėn ir pjaunu, lyg tas viesulas suku (J.1an.). 2. Bjauriausiomis

priemonėmis gražaus tikslo nepasieksi (L.B.). 3. Raudami medį vieni kalba

apie laivą, antri – malkas, o trečius pjuvenos domina (L.B.). 4. Nespjauk į

vandenį kad nereikėtų atsigerti (flk.). 5. Salomėjos nuotaika galutinai

subjuro (H.Kors.). 6. Ilgą iešmą bedrožiant, šuo kepsnį pagauna (flk.). 7.

Ieškant laimės, reikia daugiau atsisakyti, negu trokšti (L.B.). 8. Prie

ąžuolo, topolio ir ievos blogai auga avižos, kukurūzai (sp.). 9.

Universitete susitikai draugų iš Pajiesio kaimo. 10. Jiesia tokia maža upė,

kad sunku ir baidare plaukti.

7 psl. 23 pratimas

Įrašykite praleistas raides.

1. Žmogus pats sau kuria gyvenimo sąlygas. (P.Slav.) 2. Sankryžoje

Paulius stabtelėjo, praleisdamas pavasario polaidyje besitaškančias

mašinas. (R.Sad.) 3. Visa tai galbūt jo sąmonėje taip pat atsikartos po

daugelio metų (J.Ap.) 4. Lijo, vėjas pro sąsparas veržėsi ir liūdnas gaidas

vedžiojo. (L.P.) 5. Vėsa palytėjo sąnarius. (J.K.) 6. Nueina palei

atvažiavusio traukinio sąstatą. (J.Mik.) 7. Kai vištos išsimiegojusios

išėjo į sąšlavyną, senis žvirblis kaip akmuo krito į ją tarpą. (P.M.) 8.

Daugelis turi įvairiausių sąskaitų. (J.Sok.) 9. Kad mažiau graužtų sąžinė,

reikia rasti užsiėmimą. (J.P.) 10. O piemenukai pralaužė pagranduką ir

norėjo pasidalinti lygiomis, ber žiūri – viena pluta ir samanos. (K.Bor.)

11. Satyriniame romane nėra gilios sąsajos tarp veikėjo ir įvykių. (J.

Žėk.) 12. O stotelėje tuo metu prasideda neregėtas sambrūzdis. (A.B.) 13.

Ten prakaitas aplieja žmones prie vasaros sunkių darbų ir prastas parėdas

marškonis apdengia sąnarius visų. (P.V.) 14. Jis ėmė ieškoti tokių žodžių,

tokių sąskambių ir rimtų, kurie išreikšti neapsakomam ir pasakyti

neišreikštam. (V.Myk.Put.) 15. Vasariui pasirodė, kad jiedu žino kažką

ypatingo ir tą slepia nuo jų kaip kokie sąmokslininkai. (V.Myk.Put.)

8 psl. 25 partimas

Perrašykite sakinius, vis parašydami kartu arba skyriumi su kitais

žodžiais.

1. Nukirsti tokį medį – vis tiek kaip žmogų užmušti! (V.K.) 2. Jiedu

yra tapę kitokie, bet vis dėlto vienas antram nesvetimi (V.Myk.-Put.). 3.

Tokia jau žmogaus nelaba prigimtis – jis, net kelis kartus gyvendamas, vis

vien neišmoktų gyventi (L.B.). 4. Nors Steponas valgyti visai nenori, visgi

atsikanda agurko, tačiau negali nuryti – kąsnis veliasi burnoje lyg pakulos

(V.Bubn.). 5. Tikiu žmogum, ir tai už vis svarbiausia (A.Balt.).

8 psl. 26 pratimas

Perrašykite sakinius, gi parašydami kartu arba skyrium su kitais

žodžiais.

1. Kur gi laimė, ne gi dingo? (K.Bor.). 2. Jie ir gi nepajuto tikro

skausmo, ir užuojauta bus formali (A.Poc.). 3. Kodėl gi tad širdį taip

gelia vienam iš žmonių giminės? (J.Strielk.). 4. Ar gi jis ir man dabar

smogs? (B.S.). 5. Bet to gi čionai nėra (B.S.). 6. Ji skaito pasakas,

vaikšto pasakoj, bet gi pati tiesa – kodėl paliekama tik pasaka ! (J.G.) 7.

Jeigu taip, kaip gi jis galėjo tau, meldžiamasis, nusikalsti, kad jį šitaip

muši (B.S.). 8. Gal gi svetur bus linksmiau? (D.Urn.). 9. Tai ko gi taip

neries iš kailio? (J.Marcink.).

9 psl. 27 pratimas

Perrašykite sakinius, per rašydami kartu ir skyrium su kitais

žodžiais.

1. Kad man taip, tai galėčiau per dien . (K.V.). 2. Niekada ne per

vėlu gyventi (Just.Marcink.). 3. Kas per daug, tas nesveika (f1k). 4.

Nedera būti pernelyg smalsiam (S.T.Kondr.). 5. Kai iš laimės per daug

reikalauji, ji virsta nelaime (L.B.).

9 psl. 29 ptratimas

Parašykite neiginį ne, nebe drauge arba skyrium su kitais žodžiais.

1. Nuostabi motinos meilė: ji labiausiai myli ne geriausią, bet ne

laimingiausią vaiką (L.B.). 2. Pas mus tokia netvarka (M.Sluck.). 3. Diena

išaušo nešalta, bet apsiniaukusi (V.Myk.-Put.). 4. Kur du – tai ne vienas

(LT). 5. Vasaris susidomėjo nejuokais (V.Myk.-Put.). 6. Ne visa, ką žmogus

parašo per daug metų, jam vienodai brangu (Just.Marcink.). 7. Norėdami

galėtume suręsti pirtį nė kiek ne blogesnę už šitą (J.Avyž.). 8. Ne veltui

tie komediantai čigonai valkiojasi aplinkui su savo meškomis (I.Simon.). 9.

Nori nenori, savaime iškyla marčios klausimas (P.Cvirk.). 10. Kada

nekada

ir jis ima nedrąsiai šūkauti (J.Jabl.). 11. Tėvas ką neką girdėjęs, bet

tikriausiai ne viską . (V.Bubn.). 12. Ir aitvaras ne visados pinigus neša

(LT). 13. Rytas išaušo rūškanas, dangus atrodė kažkoks nesiprausęs,

nelinksmas, bet mes iš karto pajutome: nebėr sniego (1.Balt.). 14. Bet jis

neeina, o bėga, striksėdamas čia ant vienos, čia ant kitos kojos (V.Bubn.).

15. Po pusryčių ilsėtis dar ne laikas (V.Myk.Put.). 16. Tam reikėjo rankų,

ne mažiau ir proto (1.Gruš.). 17. Ar mes neartimiausi giminės (A. Vien.)?

18. Juozapota parėjo iš Damulio nnamo jeigu ne linksmesnė, tai daug ramesnė

(J.B.). 19. Nekartą tekdavo iš rogelių išsiristi, kai smarkiai pakrypdavo,

bet maža nelaimė būdavo nusiristi į minkštą sniegą (P.M.). 20. Bet

pasisveikinimas išėjo ne toks šiltas, kokio buvo tikėjęsis Krizas Šimonis

(I.Simon.). 21. Nevieną ir ne du kartus girdėjau senus, vadinasi, protingus

žmones sakant, kad nelaimė niekad nevaikšto viena (J.Balt.). 22. Jau nebe

tas, visai ne tas žvaigždžių spindėjimas (V.Mont.). 23. Vedė jis nebe

pirmoje jaunystėje (A.Vien.). 24. Ir Puodžiūnas čia nebeilgai ponaus!

(A.Vien.). 25. Jau nebeanksti, vyrai, laikas (Žem.). 26. Dangus nebe

mėlynas, o kažkaip šviesiai pilkas (I.Simon.). 27. Jų akyse buvo jau nebe

džiaugsmas, bet nusiminimas (J.Bil.). 28. Nors Kurtnelis ir nebe jaunas,

bet šmotą vertesnis už koki pliki (Zem.). 29. Tik perliek vandeniu, jis

nebe kažin ką sugaudo (R.G.).

27 psl. 67 ppratimas

Raskite šalutinius sakinius ir nurodykite jų rūšį. Kur reikia,

padėkite skyrybos ženklus.

1. Labai sunku paaiškinti žmonėms, kad skatinimo fondo nėra, nes

trūksta grynosios produkcijos (šal. papild. ir priež. aplin. sak.). 2. Šiam

procesui lemiamos įtakos turėjo nauja vyriausybės politika, kai 1974 metais

buvo priimti akcinės bendrovės programų įstatymai, kurie skatina

korporacijas perleisti akcijas eiliniams darbuotojams (šal. laiko aplin. ir

pažym. sak.). 3. Specialistai priėjo išvadą, kad darbuotojas ima domėtis

firmos veikla, siekti jos suklestėjimo tik tada, kai jo turimų akcijų

kiekis pasiekia jau reikšmingą ribą (šal. pažym. ir laiko aplin. sak.). 4.

Be to, vyriausybė garantavo, kad akcininkai gaus 6 procentų metinių

palūkanų net tuo atveju, jeigu įmonė bankrutuotų (šal. papild. ir sąlyg.

aplin. sak.). 5. Tenka pažymėti, kad iniciatyvos atkurti Lietuvos

inžinierių draugiją ėmėsi Lietuvos persitvarkymo Sąjūdžio seimo Taryba,

kuri ppasiūlė suburti iniciatyvinę grupę ir rengti programą atkuriamajam

draugijos suvažiavimui, kurį numatoma surengti spalio mėnesį Kaune (šal.

papild., pažym. ir pažym. sak.).

27 psl. 68 pratimas

Padėkite trūkstamus skyrybos ženklus.

1. Vertybiniai popieriai – papildomas finansinių lėšų šaltinis. 2.

Visi vertybiniai popieriai – fiktyvioji kapitalo forma. 3. Obligacija –

vertybinis popierius, duodantis jo savininkui teisę, gauti iš anksto

nustatytą pelną. 4. Akcija – vertybinis popierius, pažymintis asmens įdėtas

lėšas į akcinę bendrovę ir suteikiantis jam teisę gauti pelno. 5. Akcija,

kaip individualizuota visuomenės nuosavybės išraiškos forma, sudaro tam

tikrą ekonominę situaciją. 6. Birža – vertybinių popierių rinka. 7. Fondų

birža, kaip antrinė vertybinių popierių rinka, yra savotiškas viso ūkio

reguliatorius ir barometras. 8. Kitas akcinių įmonių tipas – akcinės

bendrovės, kurios išleidžia laisvai perkamas ir parduodamas akcijas. 9.

Taigi vertybinių popierių naudojimas ir akcinės bendrovės, kaip gamybos

organizavimo ir nuosavybės forma, savotiškai sudemokratina visą ekonomiką.

10. Kinijoje, kaip ir daugelyje kitų socialistinių šalių, akcijas

stengiamasi panaudoti ne tik kaip finansinių lėšų mobilizavimo svertą.

29 psl. 73 pratimas

Padėkite trūkstamus skyrybos ženklus.

1. Pažvelgę į šitą paveikslą, matome, kad, slinkdamas iš A

padėties į B padėtį, rutuliukas nusileidžia žemyn. 2. Vadinasi, esant

nestabiliai pusiausvyrai, išjudinto iš pusiausvyros rutuliuko svorio jėga

atlieka teigiamą darbą, o, esant stabiliai pusiausvyrai, – neigiamą. 3.

Tiriant materialių taškų sistemos pusiausvyrą, reikia išnagrinėti visus

galimus sistemos poslinkius.

4. Pusiausvyros pobūdį galima nustatyti ištyrus materialių taškų sistemos

potencinę energiją. 5. Jei mechaninę sistemą sudaro standūs kūnai, sudarant

bendrąją dinamikos lygtį, prie kiekvieną kūną veikiančių jėgų reikia

pridėti to kūno inercijos jėgą. 6. Remdamiesi bendrąja dinamikos lygtimi,

sudarykime kūno sukimosi apie.

32 psl. 78 pratimas

Padėkite reikiamus skyrybos ženklus.

Tačiau infliacijai viršijus vidutinį savo lygį visiems pasidaro

aišku, kad ji yra pavojinga, savo neigiamomis pasekmėmis. Infliacija virsta

ne tik pinigų perskirstymo, tarp pirkėjo ir pardavėjo priemone, ji trikdo

gamybą ir prekių mainus. Esant itin aukštiems infliacijos tempams,

ekonominė vveikla yra visiškai paralyžiuojama. Hiperinfliacija yra retas

reiškinys, pasitaikantis karų metu arba tuoj pat po jų, kuomet sparčiai

auga vyriausybinės išlaidos. Hiperinfliacijos metu pinigai sparčiai netenka

savo perkamosios galios, žmonės stengiasi juos kuo greičiau išleisti

pirkdami įvairius daiktus. Infliacija yra nuostolinga žmonėms, gaunantiems

fiksuotas pajamas. Nuo infliacijos nukenčia ir tie asmenys, kurie sutaupo

tam tikrą pinigų sumą, senatvei arba ligos ar nelaimingo įvykio atvejui.

Infliacija dažnai būna verslo klaidų priežastimi. Norėdamas priimti gerą

sprendimą, verslininkas turi turėti pakankamai išsamų įvykių paveikslą. Bet

sparčiai augant kainoms toks paveikslas tampa iškreiptas ir neaiškus.

Verslininkas nepajėgia suprasti to, kas vyksta dabar, ir kas galėtų įvykti

ateityje. Verslo apskaita vedama panaudojant pinigus. Esant aukštiems

infliacijos tempams, kai kurios firmos ataskaitose gali nurodyti pelną, o

tiksliau paskaičiavus pasirodys, kad firmos turėjo nuostolius. Todėl

infliacija kartais užmaskuoja atskirų problemų tikrąją esmę. Mūsų ekonomika

yra sudėtinga ir ji priklauso nuo pastovaus tikslios informacijos gavimo.

Kaina yra svarbi informacinio srauto grandis. Aukšta kaina informuoja

gamintojus apie didelį pirkėjų norą įsigyti kokį nors produktą. Tačiau

esant aukštiems infliacijos tempams, gamintojams sunku atskirti, ar tai

teisinga informacija apie paklausos didėjimą, ar tai klaidingas pranešimas,

sąlygojamas infliacijos.

34 psl. 81 pratimas

Padėkite reikiamus skyrybos ženklus.

Lietuvos įmonės bei organizacijos stengiasi su savo gaminiais ir

paslaugomis išeiti į užsienio rinkas. Nuo šių įmonių bei organizacijų

veiklos, kokybės, valdymo rezultatų priklauso labai daug – kaip greitai

Lietuvos ekonomika ir jos įmonės integruosis į Europos ir pasaulio

ekonomiką. Sėkmingas Lietuvos ekonomikos ir įmonių integravimas į

tarptautinį darbo pasidalijimą neįmanomas be stabilaus gaminių bei paslaugų

kokybės užtikrinimo ir taip pasiekto produkto konkurencingumo. Lietuvos

įmonės dažnai susiduria su problema: jų nors ir aukštos kokybės gaminiai ar

paslaugos nėra pripažįstami užsienyje. Tai yra todėl, kad yra reikalaujami

gaminių atitikties ar įmonės kokybės sistemos sertifikatai kurių dažnai

mūsų šalies įmonės bei organizacijos dar neturi. Pirmaujančių šalių

patirtis rodo, kad svarbiausias veiksnys didinant prekių konkurencingumą,

yra jų kokybė ir jos stabilumas, o tai efektyviausiai pasiekiama

vadovaujantis Visuotinės kokybės vadybos principais, kur pirmajame etape

būtina, diegti kokybės valdymo sistemas įmonėse bei organizacijose.

Planuodamas ir organizuodamas savo įmonės veiklą vadovas numato, ką ji

veiks, kada, kas ir kaip privalo atlikti darbus. Kad organizacija

įgyvendintų tikslą, vadovas privalo koordinuoti darbą ir priversti

darbuotojus tą darbą atlikti. Anksčiau vadovai neteisingai suprato žmonių

elgseną, nors jų veiksmai dažnai būdavo labai veiksmingi. Riestainio ir

rimbo politika yra viena iš seniausių: nepaklusnūs naikinami, o paklusniems

duodama tik tiek, kad galėtų išgyventi. Tačiau žmonių gyvenimas gerėjo ir

vadovai pradėjo suprasti, kad paprastas riestainis ne visada verčia žmogų

uoliau dirbti. Žmogui reikia daugiau, jis turi įvairius poreikius. Su

žmonėmis reikia elgtis kaip su suaugusiais, elgtis su jais kaip su

partneriais, pagarbiai, būti atlaidiems. Dažnai pamirštama, kad svarbiausia

jėga įmonėje yra darbuotojas ir kad jam turi

būti skiriamas didžiausias

dėmesys. Reikia išsiaiškinti ko darbuotojas tikisi, ko laukia iš savo darbo

kokie yra jo troškimai siekiai ir poreikiai.

36 psl. 84 pratimas

Padėkite reikiamus skyrybos ženklus.

Teisinė verslo objektų apsauga – tai sudėtinė verslo plėtotės dalis,

kuriai turi būti skiriamas reikiamas dėmesys ir pakankamai lėšų. Įstatymų

nežinojimas, ne tik kad neatleidžia nuo atsakomybės bet ir neapsaugo nuo

pasikėsinimų. Išlaidos susijusios su tokia apsauga yra atsiperkamos, o

palyginti su bankroto pasekmėmis – atsiperka su kaupu. Teisinė verslo

apsauga nuo verslo kūrimosi dienos. Kiekviena kuriama įmonė turi turėti

savo įstatus. Uždarosioms akcinėms bendrovėms tokie įstatai yra įstatymų

tvarka privalomi. Šie įstatai turėtų būti sudaromi prityrusio teisininko,

todėl kad ateityje jie saugos patį verslą. Teisinė verslo apsauga

reikalauja labai atidaus, teisiškai profesionalaus įmonės dokumentų

tvarkymo, sutarčių sudarymo dokumentų saugojimo. Vadovas turėtų visada pats

kontroliuoti visus įstaigoje pasirašomus raštus, kiekvienu atveju

sudarydamas sandėrius, kreiptis į teisininką ir nepasikliauti net ir tais

žmonėmis, kuriuos labai gerai pažįsta sudarydamas su jais įvairias veiklos

sutartis, bet visada gauti profesionalią teisininko konsultaciją. Daugeliu

atveju teisinga įstatymais pagrista veikla apsaugos verslą nuo tikrai

netikėtų sukčiavimų, apgavysčių ir netgi turtinio prievartavimo. Nelegalus

verslas, nelegali veikla ir nelegalūs sandėriai dažnai sužlugdo verslą arba

sukelia rimtų finansinių problemų. Dauguma verslininkų pripažįsta, kad

didžiausias dėmesys yra skiriamas verslo siekimui, o saugumas lieka antrame

plane, arba juo pavedama rūpintis vienam iš darbuotojų. Tačiau ir čia

dažniausiai pasitaikanti klaida – tai visiškas pasitikėjimas be kontrolės.

Daug kas paaiškėja suvedus rezultatus, tačiau ir tai turi būti padaryta

asmeniškai tikrinant tiek per savo finansininką tiek per auditą. Kai kurie

verslininkai anksčiau buvo linkę manyti, kad jų versle viskas gerai ir į

daugelį iš pirmo žvilgsnio atrodančių smulkmenų nekreipdavo reikiamo

dėmesio. Tarkime, išanalizavus metų laikotarpio rezultatus, paaiškėjo, kad

jie neatitinka planuotų. Įsigilinus į vadinamąsias smulkmenas ar į pernelyg

didelį parodytą pasitikėjimą, pasirodo, kad aptinkami ne tik sukčiavimai,

bet ir vagystės. Susigriebiama tik patyrus didelių nuostolių. Pasaulinė

verslininkų patirtis rodo, kad ypač didelį dėmesį reikia skirti objektų

apsaugai ir skirti tam galimybes atitinkančias išlaidas, tačiau daugelis

Lietuvos verslininkų mano, kad jų verslas dar nepasiekė tokio lygio, kad

galima būtų išlaidauti apsaugai. Manoma, kad lėšų yra per mažai ir jas

geriau skirti verslo plėtojimui. Verslininkas sukurdamas ir plėtodamas

verslą tuo pačiu sukuria ir pasikėsinimo objektus. Kad ateityje išvengtų

finansinių nuostolių, o kai kada ir daug pavojingesnių pasikėsinimų į

gyvybę ar sveikatą būtina nustatyti pasikėsinimo objektus ir galimus

pavojus, numatyti taktinius kovos būdus.

2.Iš Z.Alaunienės Kalbos kultūros pratybų (skaitykloje) atlikti

pratimai:

17 psl. 10 pratimas

Sugalvoti po sakinį su šiais žodžiais:

Farmacija – tai vaistų gaminimo, apdorojimo, laikymo bei davimo

mokslas ir praktika. Mokslininkai formuoja naujus atomu darinius.

A.Brazauskas su savo partneriai suorganizavo rinkimų kampaniją. Didelė

vaikinų kompanija ėjo iš šokių nnamo. Vartojamas vitaminų kompleksas gerina

žmogaus organizmo veiklą. Kaimynai įsigijo naują baldų komplektą.

Archeologai kasinėdami Egipto dykumas rodo dar neregėtų kristalų.

Jauniesiems ant stalo buvo padėti krištoliniai indai. Dėstytojo suformuota

grupė turės atlikti bandymą. Profesorius suformulavo apibrėžimą. Miesto

rotušėje įvyko socialinis (visuomeninis) renginys. Socialistų partijos

socialistinis judėjimas prasidėjo prieš pat rinkimus.

17 psl. 14 pratimas

Sugalvokite po sakinį su šiais žodžiais:

Gyvenime mylėti reikia kiekvienam, nes būti nemylimu – sunku.

Nepavykus ko nors padaryti, reikia mėginti dar kartą. Žinoti ir mokėti, tai

du skirtingi dalykai, kuriuos privalo skirti žmogus. Visus daiktus reikia

naudoti pagal paskirtį. Vitaminus visiems reikia vartoti, kad būtų

sveikesni. Per muzikos pamokas visi mokiniai privalo dainuoti. 19 valandą

bažnyčioje pradės giedoti mergaičių choras. Neįmanoma būti keliose vietose

iš kart. Miške po lietaus randasi grybai. Mano draugė surengė vakarėlį.

Šiandien aš paruošiau namų darbus. Koks autobusas važiuoja į autobusų

stosi? Kuris iš jų yra teisus? Tavo žinių lygis yra labai žemas. Surinkęs

daug taškų pereini į kitą lygmenį. Sudėtis yra aritmetinis veiksmas.

Traukinio sąstatas pilnas visokių prekių. Neoficialūs duomenys buvo gauti

slapta. Nuteistieji skundžiasi, kad paros maisto davinys yra nepakankamas.

21 psl. 12 pratimas

Pataisyti netinkamai vartojamus priesagų vedinius ir kitokias

klaidas.

Dabar neplausiu indų: ploviklis pasibaigė. Gal turi dėmių išėmiklio

– matai, kokia dėmė ant bliuzelės. Pirkau gera langų valiklį – reikia

valyti langus. Tik nepamiršk parnešti pusę litro dažų skiediklio. Mūsų

televizoriaus sugedęs kanalų perjungiklis. Čia kokia smala atsiduoda, kur

oro gaiviklis?

22 psl. 15 pratimas

Parinkti geresnį varianta.

Dar nėra poreikio intelektualioms pjesėms. Iš numatyto teksto

atrinkti medžiagą teminiu aspektu. Aš nemėgstu aritmetinių veiksmų. Buvo

statomi mažagabaričiai butai. Buvo dvifazė srovė. Svarbiausia – gerai

atlikti kasdienines savo pareigas. Teks laukti, kol pravažiuos tas

sunkiasvoris traukinys.

24 psl. 5 pratimas

Nurodyti priešdėlio vietą.

Suremontavo namą, apskaičiavo atlyginimą, įskaitė kursinį darbą,

atvežė plytų, pagrasino prilupti, išspausdino straipsnį.

24 psl. 7 pratimas

Taisyklingai pavartoti tinkamus priešdėlius

Sukelia; atvežė; pripildyti; išplauti; išnaikinti; apstatyta;

padalyvauti; sumanytas; suredaguoti; pabalsavome; išklausyti; suremontavo;

parepetuoti.

29 psl. 11 pratimas

Kaip geriau kreiptis. Parinkę tinkamą forma, sugalvoti sakinių.

Gerbiamieji, apsidrauskite nuo nelaimingų atsitikimų darbe!

Gerbiamasis pone, patikslinkite anketos duomenis, nes kai ką

parašėte neįskaitomai.

Didžiai gerbiamas pone, norime paprašyti, kad atsakytumėte į žemiau

pateiktus klausimus.

Gerbiamieji čia susirinkusieji, noriu Jums pristatyti naują mūsų

klubo narį.

30 psl. 15 pratimas

Ištaisyti dauginių skaitvardžių klaidas.

Keturis = ketverius metus, devyni = devyneri metai, septynerius =

septynis vaikus, kelerių = kelių dienų; dvejus = du amžius, penkeris =

penkerius metus, abi = abejas duris.

31 psl. 19 pratimas

Ištaisyti skaitvardžių ir kitas klaidas.

Aštunto = aštuntos, padalyti = padalinti, pirmąjį = pirmą, šimtą =

šimtas, tūkstantis trys šimtai = tūkstantį tris šimtus, šešiukę = šešetą,

antrą = antrąją, dvejukėj = dviviečiam, trejukėj = triviečiam, penktukas =

penktas autobusas, penkiukę = penketuką, ketvirtukas = ketvirtas, trečiukas

= trečias.

31 psl. 1 pratimas

Parsiduoda = parduodamas, penkių = penkerių, valdosi = valdomas,

medžiagų klausimas = kas dėl medžiagų, sprendžiasi = sprendžiama, jaučiasi

= jaučiamas, duodasi = įsimena, randasi = yra, gaunasi = išeina, spręsis =

bus sprendžiama, prasivesim = surengsim, metasi = metama, gavosi = išėjo,

žiūrisi = atrodo, jis spausdindavosi = jį spausdindavo, nesiskaito =

neįskaitoma, gaunasi = bus, jaučiasi = jaučiamas, į žmogų = žmogui,

pasitobulinimo = tobulinimosi, apsišluoti = apšluoti, apsidirbau = viską

nudirbau.

33 psl. 13 pratimas

Parinkti tinkamesnę dalyvio rūšį.

1) Niekas negali pasekti tokio įtikinamo pasakojimo kaip

skerdžius. 2) Čia pat galėjai nusipirkti gaiviųjų gėrimų. 3) Be migdomųjų

vaistų negaliu užmigti. 4) Jungiamosios dalelytės vadinamos jungtukais. 5)

Tik tuomet žlugdantis, griaunantis, demoniškosios antigamtos poveikis mūsų

sieloms bus neutralizuotas. 6) Su skaudama širdimi jis grįžta į nusikaltimo

vietą ir sulaužo lanką bei strėles.

34 psl. 14 pratimas

Atrinkti tinkamą variantą ir sudaryti žodžių junginį.

Skalbimo mašina, braižymo lenta, mokymo priemonės, darbo kambarys,

rašymo priemonės.

36 psl. 2 pratimas

Pasakyti, katras suskliaustųjų žodžių linksnis čia netinka. Kodėl?

1) Nesilaikydami tos paprastos taisyklės mokiniai ir daro klaidų.

2) Žmogus už tai gauna pinigų, kad atlieka tam tikrą darbą. 3) Šiandien

akinių

rėmeliai gali būti skirtingiausių formų. 4) Kilogramo obuolių

užteks. 5) Kiekvieno rašytojo, poeto gyvenimas turi ar turėjo savo vingių.

37 psl. 8 pratimas

Sudaryti sakinius, pavartodami suskliaustuosius žodžius tinkamu

linksniu.

1) Žmogus kažką pasakydamas visada turi pagalvoti, ar jo pasakyti

žodžiai turi prasmę. Žmogus kažką pasakydamas visada turi pagalvoti, ar jo

pasakyti žodžiai turi gilią prasmę. 2) Vyresni daro įtaką jaunesniems.

Vyriausieji šeimoje daro didžiulę įtaką jauniausiems. 3) Bausmė tik retai

turi poveikį nuteistajam. Griežta bausmė tik retai turi teigiamą poveikį

nuteistajam. 4) Jo atliktas tiriamasis darbas sukėlė susidomėjimą. Jo

atliktas tiriamasis darbas sukėlė milžinišką susidomėjimą tarp kolegų.

37 psl. 10 pratimas

Kurie variantai teisingi?

1) Priėjo išvadą; 2) Pasiektume tikslą; 3) Prisiliesti prie to

prietaiso; 4) Prieinama išvada.

37 psl. 13 pratimas

Kada naudojamas naudininkas su bendratimi? Ištaisyti klaidas.

I.

1) Tai gera priemonė intelektiniams gebėjimams lavinti. 2) Teko

išleisti daug pinigų naujiems vadovėliams pirkti. 3) Sveikatai sustiprinti

reikia vartoti daug vaistų. 4) Pametė jis pasą ir įgaliojimą automobiliui

vairuoti.

II.

1) Daug laiko reikėtų skirti atpasakojimo esmei atskleisti. 2)

Įkvėpta fantazija dduoda naują impulsą mokslui vystytis. 3) Tai labai svarbi

pamoka dalykiniam pasakojimui, aprašymui suvokti. 4) Akstinas parašyti

poemai buvo Varnių seminarijos profesoriaus strėlė, kuri stačiai lyg peilis

įsmigo į jauno poeto širdį.

38 psl. 14 pratimas

Ištaisyti žodžius, netaisyklingai nusakančius laiką.

1) Liepos ppirmą dieną būsime baigę egzaminą. 2) Šią dieną turime

daug problemų. 3) Jisai trečią valandą tai tikrai ateis. 4) Priekaištavo,

kad Lietuva labai trumpai domėjosi Sibiru. 5) Sėdėsi antrus metus toje

pačioje klasėje.

38 psl. 20 pratimas

Ištaisyti galininko ir kitas klaidas.

1) Šis neapgalvotas dokumentas gali sukelti dar didesnius

neramumus. 2) Šiandien išgėriau net tris puodelius kavos – nuo pat ryto

skauda galvą. 3) Ten smuikininkas atstovaus Lietuvai. 4) Jis išmokė mane

keleto aerobikos pratimų. 5) Sudarytos sutarties mes nesugebėjome visiškai

įvykdyti. 6) Jai įkando bitė.

39 psl. 23 pratimas

Ištaisyti klaidas.

1) Šis dėmuo negali būti šalutinis. 2) Kelias slidus: vairuotojai

būkit atidūs. 3) Tegu trumpai, bet jie moka būti laimingi. 4) Mokytojas

turėtų būti autoritetas savo mokiniams. 5) Daugelis idėjų tampa

nerealiomis, tačiau humanizmo principai išlieka esminiai. 6) Visada esu

tas, kuris suvokia, jaučia. 7) Pirmoji mano kelionė bus apsilankymas

Dnepropetrovske. 8) Jie nori būti vaikai.

39 psl. 26 pratimas

Ištaisykite klaidas, Nurodykite, kurie žodžiai, žodžių junginiai

nevartotini su įnagininku.

1) Šie metai buvo turtingi bendrų renginių. 2) Mes sotūs darbu,

kuriančiu duoną. 3) Jo erdvūs kambariai buvo prigrūsti nudėvėtų, neaiškios

kilmės baldų. 4) Pasaulis knibždėte knibžda prezidentų, daug vyresnių už

mane. 5) Kūriniai yra persunkti kūrėjų dvasios. 6) Semeliškių giria tada

knibždėte knibždėjo miškinių. 7) Laikraščiai mirgėte mirga skelbimų apie

užsienio kalbos kursus. 8) ŠŠi vyriausybė labai apribota laiko ir pinigų. 9)

Jie mokėsi būti laisvais žmonėmis, drąsiai sakyti savo nuomonę, be baimės

būti išjuoktiems ar suniekintiems, kurti ir būti suprastiems bei

įvertintiems.

40 psl. 32 pratimas

Kaip ištaisyti netaisyklingai pavartotus vietininkus ir kitas

klaidas?

1) Vėlių pagerbimo metu dalyvaus folkloriniai ir etnografiniai

ansambliai. 2) Vaikas pats priima pasirinkimo atsakomybę. 3) Mes negalime

specializuotis tik auginti linus. 4) Klaidų esti vartojant naudininką,

kilmininką. 5) Mokymuisi turėtų būti ir muzikiniai instrumentai. 6) Tyrimų

rezultatas parodė labai įdomias išvadas. 7) Apdovanoti keli mokiniai, iš jų

Andrius. 8) Apskritai į temą atsakyta, tik klaidų daug. 9) To pasekmė –

aštrus plaučių uždegimas. 10) Jis laikosi klaidingų principų, todėl iš

esmės yra neteisus. 11) Tėvai girtauja, todėl vaikas apleistas ir nesimoko.

12) Iš esmės aš su ja sutinku.

43 psl. 13 pratimas

Baigti sakinius:.

1) Dabar tokie papročiai mūsų krašte (mūsuose). 2) Pagaliau

priėjome vienos nuomonės (prie vienos nuomonės). 3) Giedrute, būk gera,

nesuk man galvos. 4) Buvome nustebinti vaiko jautrumo. 5) Tavo žodžiai

neatitinka tavo elgesio. 6) Diplominiuose darbuose dėstytojai aptinka

kalbos klaidų. 7) Kursinius darbus turite parašyti iki gegužės

septynioliktos dienos. 8) Per pievą ėjo mergaitė ožka vedina. 9) Viršininko

dabar nėra: jis išvažiavo atostogauti. 10) Mokiniai auklėtojai padovanojo

gėlių. 11) Mano močiutės sodas gausus obuolių. 12) Vidas buvo išrinktas

atstovauti mūsų kursui. 13) Rimute, nubėk ppašaukti tetą.

46 psl. 1 pratimas

Ištaisyti prielinksnio ant vartojimą ir kitokias klaidas.

1) Kiek aš egzamino bijau, siaubas! 2) Šią savaitę turiu

biuletenį. 3) Už sukneles uždirbome šimtą litų. 4) Nebus tiekiamas šiltas

vanduo dėl vandens skaitiklių pastatymo įvade. 5) Mes savo vaiką apdraudėme

tūkstančiui. 6) Pagal kokį receptą kepėte? 7) Jau visą mėnesį klausome

bitlų muziką. 8) Ar atvažiuosi rytoj? 9) Olandų fermeris E.D. turėjo mylimą

kuilį Hlodvigą. Visa D. ferma laikėsi dėl to kuilio. 10) Žemėlapio mastelis

1 iš 1000.

49 psl. 25 pratimas

Parinkti taisyklingus variantus.

1) Reikės paklausti profesoriaus (profesorių). 2) Bilietus pirkite

iš vairuotojo. 3) Iš ko pirkai šitą paveikslą? 4) Kreipkitės į dekaną. 5)

Turėsiu skolintis iš tetos. 6) Prašysiu tėvus (tėvų).

50 psl. 3 pratimas

Ištaisyti prielinksnio prie vartojimą ir kitokias klaidas.

1) Norime daug įsivežti, bet esamoje rinkoje to negalime. 2) K.P.

prieš metus dar buvo valdžioje. 3) Progai esant aš pas tave užeisiu. 4) O

kuo čia tavo mama dėta? 5) Man nusibodo taikstysi su jos tais kasdieniniais

kaprizais. 6) Taisyklingai kalbėdamas greičiau įgusiu. 7) Visą dieną reiks

ruoštis egzaminams. 8) Smetonai valdant dirbau arklių kaustymo

instruktoriumi. 9) Žmogus negali įgyvendinti projekto net ir labiausiai

norėdamas. 10) Doleriai keičiami į litus vienas į keturis.

51 psl. 17 pratimas

Ištaisyti prielinksnio virš vartojimo klaidas.

1) DDaugiau nei trisdešimt rūšių grybų surinkta į parodą. 2) Būtent

jos aš čia ir laukiu daugiau nei valanda. 3) Jai jau gali būti daugiau kaip

penkiasdešimt metų. 4) Negaliu patikėti – tai jau daugiau nei fantazija. 5)

Jis uždirba per keturis šimtus per mėnesį. 6) Neužtenka viso to dar išdrįso

prašyti, kad paskolinčiau pinigų. Tai jau tikrai daugiau negu įžūlumas. 7)

Šeima, vaikai jai yra daugiau nei viskas.

53 psl. 22 pratimas

Ištaisyti klaidas.

1) Mergaitė tik epilepsija serga – dėl psichikos viskas gerai. 2)

Šiuos vaistus gerkite tris kartus per dieną. 3) Visi žinojo tai, kad jie

ieško aktoriaus. 4) Kitą dieną baigėme buto tvarkymą. 5) Atrinkta medžiaga

užrašoma, kad mokiniai sukoncentruotų dėmesį į atpasakojimo formą. 6)

tačiau per paskutiniuosius trejus metus dėl importo iš Švedijos bei

Anglijos reikalai itin pagerėjo. 7) Galbūt lėšų stoka neleidžia jų įveikti.

8) Nesirūpink geriau tu dėl manęs. 9) Vanduo, kurį miesto gyventojai gauna

iš vandentiekio, nereikalauja jokių pagerinimų. 10) Tad pasiimk kokius

senus suklypusius batus aukštu kulnu ar su platforma ir – į parduotuvę. 11)

Nauji namai geriau suplanuoti. 12) Tarp jų užrašytų turtų buvo ir trys

smuklės. 13) Prieš septynerius metus aš dar nebuvau matęs mūsų herbo Vyčio.

14) Dėl manęs viskas gerai, bet yra reikalavimų iš kanceliarijos.

3.Pasirinkti ir sukirčiuoti 100 žodžių specialybės tekstą.

Pirmiáusia apsisprskite, kokiàs

kompiùterio dalìs nórite pakesti,

i apskaičiúokite j káiną. Jéi ùž jàs tèks paklóti pe 1800 ltų arbà

nórite pakesti daugiaũ ne kẽturias dals, verčiaũ įsigỹkite naũją

kompiùterį.

Ùž 2000 ltų tikra įsigỹsite naũją renginį, kurs veks gerõkai

našiaũ ne atnaũjintas.

Pãtys rinkdam kompiùterį, šek tek sutaupỹsite, bè tõ, tõks

įrenginỹs ténkins jsų póreikius i js geriaũ žinósite, kap js vekia.

Kompiùterių gamiñtojai sàvo įrenginiáms sùteikia garántiją i silo

nemókamą tèchninę prežiūrą. Jéi kompiùterį riñksite pãtys, tokiõs

garántijos nesitikkite – galiõs tk atskir kompiùterio dali garántijos,

bè tõ, j ggaliójimo laikótarpis bùs gerõkai trumpèsnis ne sùteikiamas

visám kompiùteriui. Pãvyzdžiui, jéi jungdam kompiùterį pažesite

procèsorių, jõ nemókamai naujù jùms tikra nekas nepakes.

Kiekvienamè skỹriuje išvadysime dals, kuriàs djome  sàvo kẽturis

kompiùterius, tačiaũ ta neréiškia, kàd i jūs tùrite pasiriñkti tókias

pàt.

Ištrauka iš žurnalo „Kompiuterija“, 2004 lapkritis Nr.87

4.Rasti ir ištaisyti 10 kalbos klaidų, paaiškinti.

1. Čia jis ir kroviku, ir nešiku darbuojasi (=dirba). (Laikraštis

„Apskaitos audito ir mokesčių aktualijos“, 2004,07,19 Nr. 27)

2. Tačiau nespėjo pasinaudoti elektros išjungėju (=jungikliu) –

gaisras jau buvo apėmęs pusę namo. (Laikraštis „Lietuvos rytas“,

2004.10.20, Nr. 244)

3. Kauniškiai (=kauniečiai) buvo nekalbūs. (Laikraštis „Apskaitos

audito ir mokesčių aktualijos“, 2004.09.06, Nr.33)

4. Neužilgo (=netrukus) kieme pasirodo ir pati įvykių liudininkė.

(Laikraštis „Alytaus naujienos“, 2004.11.03, Nr. 211)

5. Stengsis savo darbą galimai (=kiek galima) geriau padaryti.

(Laikraštis „Lietuvos rytas“, 2004.10.08, Nr. 234)

6. Vasarą valgiui naudoja (=vartoja) tai, ką duoda gamta.(Laikraštis

„Alio Alytus“, 2004.08.31, Nr. 69)

7. Vaistai prieš gripą(=nuo gripo). (Laikraštis „Alio Alytus“,

2004.08.17, Nr. 65)

8. Masiniai (=masiški) renginiai nesutraukia Alytaus jaunimo.

(Laikraštis „Alytaus naujienos“, 2004.11.08, Nr. 194)

9. Ar kada matėte jį pavargusiu (=pavargusį) ar besiskundžiančiu

(besiskundžiantį) silpna sveikata. (Laikraštis „Respublika“, 2004.10.29,

Nr.252)

10. Markeris (=žymeklis) kainuoja tik 1 litą. (laikraštis „Alio

Alytus“, 2004.09.24, Nr. 76)

5.Paaiškinkite žemiau nurodytų žodžių vartoseną bei reikšmes (Kanceliarinės

kalbos patarimai. – V., 2002.)

|Žodis |Vartosena |Reikšmė |

|Apiforminti|Apiformink šią knygą. |suteikti tam tikrą formą, apipavidalinti |

|apmokėti |Apmokėjimas už suteiktas paslaugas. |atlyginti, atsiteisti už ką |

|asmeninis |Asmeninis gyvenimas. |priklausantis asmeniui, susijęs su asmeniu |

|asmuo |Asmens identifikavimo kortelė. |žmogus kaip atskiras individas |

|ataskaita |Parašytas praktikos ataskaita. |oficialus pranešimas aapie nuveiktą darbą, tam tikrą |

| | |dalykų padėtį ir kt. |

|atitikti |Liudininkų sudarytas nusikaltėlio fotorobotas|būti sutikimo, darnumo santykyje |

| |atitinka įtariamąjį. | |

|atostogos |Vasaros atostogos pačios ilgiausios. |laikas, per kurį nereikia eiti į darbą ar mokyklą |

|atsakyti |Atsakykite raštu per dešimt dienų. |klausiantį painformuoti; atsiliepti, reaguoti; gauti |

| | |atpildą už veiksmus |

|atsakomybė |Visiška materialinė atsakomybė. |dorovinių, pareiginių ir teisinių reikalavimų |

| | |paisymas |

|atsiskaityt|Atsiskaičiau su tiekėjais. |suvesti sąskaitas, atsilyginti, atsimokėti |

|i | | |

|atžymėti |Atžymėk akmenis, kuriuos sprogdinsime. |padaryti žymę |

|aukštas |Jis įgijęs aukštą kvalifikaciją. |tam tikrais atvejais vartojama didmuo, svarbumo ar |

| | |garbingumo reikšmė |

|darbas |Vakar nudirbome didžiąją dalį darbo. |fizinė bei protinė veikla, dirbimas; užsiėmimas, |

| | |tarnyba, verslas |

|dayti |Daryk išvadas! |dirbti, gaminti konkretų objektą; kelti kokį |

| | |padarinį, rengti, atlikti |

|diena |Štai ir prabėgo dar viena diena. |metas nuo ryto iki vakaro; dvidešimt keturių valandų |

| | |laiko tarpas, para |

|dirbti |Dirbti sunku, bet pinigų reikia. |veikti, naudoti jėgas siekiant rezultato; gaminti, |

| | |daryti |

|dokumentas |Slaptas vyriausybės dokumentas. |reikalų raštas; materialinis žinių šaltinis |

|eilė |Kur baigiasi ši eilė? |vienas prie kito esančių ar paskui vienas kitą |

| | |einančių daiktų linija; ko nors darymo tvarka |

|eiti |Eiti nosies tiesumu. |judėti iš vietos į vietą pėsčiomis, žingsniu |

|etatas |Savivadybėje įsteigtas kalbos tvarkytojo |pareigų vienetas |

| |etatas. | |

|instrukcija|Vadovaukis instrukcijomis, nes kitaip gali |vadovaujamasis nurodymas, paaiškinimas; taisyklių |

| |susižeisti. |rinkinys |

|įskaita |Šią įskaitą aš gausiu nesunkiai. |įskaitymas, įtraukimas į sąrašus; patikrinamasis |

| | |studentų klausinėjimas; tokio klausinėjimo |

| | |pažymėjimas studijų knygelėje |

|išvada |Rinkimų rezultatai buvo kur kas geresni, nei |nevartotinas žodis, turi būti rezultatas, padarinys |

| |manyta. | |

|įtaka |Jo žodžiai padarė įtakos. |žodžio poveikis sinonimas |

|klausimas |Kas turi klausimu? |kreipimasis, į kkurį norima gauti atsakymą |

| |Šisi klausimas pateikiamas svarstyti antrą |reikalas, dalykas, problema |

| |kartą. | |

|komandiruot|Darbų vykdytojas šią savaitę komandiruotėje. |tarnybinis asmens siuntimas į kitą vietovę |

|ė | | |

|kompetencij|Ne mano čia kompetencija, ne aš ir |klausimų ar reiškinių sritis, kurią kas gerai išmano;|

|a |atsakingas. |darbuotojo ar įstaigos veikimo sritis ir įgaliojimų |

| | |apimtis |

|konkursas |Laimėtas grožio konkursas. |varžybos dėl premijos, pareigų, vietos ir pan. |

|laikas |Bėgantis laikas nesustoja. |viena pagrindinių materijos būties formų, kuriai |

| | |būdinga trukmė, nuoseklumas, nenutrūkstama ir |

| | |negrįžtama tėkmė; trukmė, jos dalomas, matuojamas |

| | |tarpas |

|liesti |Neliesk jo, dar įkas. |siekti, lytėti; kibinti, judinti |

|mokestis |Mokestis už studijas. |nustatyto dydžio pinigų suma, mokama valstybei ar |

| | |organizacijai |

|naudoti |Naudokis žodynu, rasi ko reikia. |patirti naudą; vartoti kaip priemonę, įrankį kam nors|

| | |siekti |

|nuimti |Nuimk katiną nuo palangės. |nukelti; pašalinti; nulupti, nudirti |

|parašas |Paršas – būtinas kiekvieno dokumento |dokumentą ar raštą patvirtinanti pasirašyta pavardė |

| |rekvizitas. | |

|pareigos |Aukštos pareigos – didelis atlyginimas. |užimama vieta tarnyboje |

|pasirašyti |Pasirašyta svarbi sutartis. |padėti kur savo parašą; patvirtinti parašu |

|patikrinima|Atliktas patikrinimas jokių rezultatų nedavė.|tikrumo, teisingumo pažiūrėjimas, pakontroliavimas |

|s | | |

|pažymėjimas|Senelis vairuotojui parodė pensininko |dokumentas, patikiantis ir patvirtinantis tam tikrus |

| |pažymėjimą. |duomenis ir su jais susijusią būklę bei statusą. |

|pervesti |Pervesk pinigus man, tada šnekėsim. |nuvesti į kitą pusę ar į kitą vietą; įskaityti, |

| | |įtraukti į kitą sąskaitą |

|pilnas |Pilnas puodelis pieno. |visiškai užimtas, pripildytas; nepraimtas; daug |

| | |turintis |

|pusė |Pusė obuolio duok broliui. |viena iš dviejų maždaug lygių dalių; šalis, kraštas |

|reikalas |Turime svarbių reikalų. |Plačia “dalyko” reikšme vartojamas žodis platesnės ir|

| | |neapibrėžtesnės reikšmės už daiktavardį dalykas. |

|sąskaita |Prašome pateikti sąskaitą. |atsiskaitymo dokumentas, kuriame nurodoma kiekis, |

| | |kaina ir suma; atsiskaitymų ir įsipareigojimų eigos |

| | |dokumentas |

|suma |Pinigų suma rašoma sąskaitos gale. |skaičius, gaunamas, sudėjus kelis skaičius; pinigų |

| | |kiekis |

|telefonas |Mano telefonas geltonos spalvos. |apartas, kuriuo per atsumą priimamas garas |

|užskaityti |Užskaitytas darbas įkvėpė mane. |pripažinti pavykusiu, įvertinti |

|vardas |Mano vardas yra Jonas. |įvairių dalykų pavadinimas |