Atsargų valdymas logistikos sistemoje
TURINYS
ĮVADAS 3
1. ATSARGŲ REIKŠMĖ LOGISTIKOS SISTEMOJE 4
2. ATSARGŲ KLASIFIKACIJA 5
2.1. Tiekimo atsargos 6
2.1.1. Pirkimo ekonomija 6
2.1.2. Transportavimo nuolaidos 7
2.1.3. Patikimumo fondas 8
2.1.4. Išankstinis pirkimas 8
2.1.5. Sezoninės atsargos 8
2.1.6. Tiekimo šaltinių išsaugojimas 9
2.2. Paskirstymo atsargos 9
2.2.1. Transportavimo ekonomija 9
2.2.2. Gamybos ekonomija 10
2.2.3. Sezoninis poreikis 10
2.2.4. Klientų aptarnavimo gerinimas 10
2.2.5. Pastovus darbuotojų užimtumas 10
3. ATSARGŲ KIEKIO PLANAVIMAS IR ATSARGŲ KONTROLĖS MODELIAI 11
3.1.Atsargų kontrolės modelio parinkimas 11
3.1.1. Fiksuoto kiekio modelis 13
3.1.2. Fiksuoto intervalo modelis 14
3.1.3. Patikimumo atsargos 15
3.2.Atsargų sandėliavimo metodai 15
4. UAB “NARBUTAS & KO” ATSARGŲ VALDYMAS 16
IŠVADOS 18
LITERATŪRA 19ĮVADAS
Logistika mokslas apie transportavimo, sandėliavimo ir kitų materialinių ir nemterialinių operacijų valdymą nuo žaliavų ir medžiagų įsigijimo iki pristatymo gamybinei įįmonei, vidinės gamybinės žaliavos ir medžiagų pusfabrikačių perdirbimo, gatavos produkcijos, atitinkančios jo interesus ir reikalavimus, pristatymo vartotojui, taip pat reikiamos informacijos perdavimas, saugojimas ir apdorojimas.
Norint sukurti efektyvią firmos verslo sistemą, būtina suformuoti optimalų verslo veiklos tinklą. Taipogi, kad firmos gaminama produkcija būtų pristatyta laiku, geros būklės ir į tinkamą vietą, logistikos vadybininkai turi domėtis paskirstymo tinklo planavimu ir kontrole.
Verslo logistikos sistema susideda iš sandėlių tinklo, mažmeninio realizavimo rinkų, atsargų, transporto ir informacinių sistemų. Subalansuota šių veiksmų visuma sudaro ggalimybes pasiekti pusiausvyrą tarp produkcijos ar prekių realizavimo apimties ir kainų, susijusių su verslo veiklos tinklo kūrimu ir funkcionavimu.
Vienas svarbiausių logistikos uždavinių yra prekių atsargų valdymas, t.y. sprendžiamas prekių sandėliavimo klausimas – kiek prekių parduotuvei laikyti sandėlyje, kad nepatirtų nuostolių nnei dėl per didelio prekių kiekio, nei dėl jų trūkumo. Geriusią šio uždavinio sprendimą galima gauti optimizuojant prekių srautus sandėlyje, t.y. pasiekti tokias prekių srautų reikšmes kad prekių perteklius ir trūkumas sandėlyje nagrinėjamame laikotarpyje būtų minimalūs. Tuo tikslu yra atliekamas logistikos sistemos modeliavimas. Pagrindinis modeliavimo tikslas – sistemos veikimo prognozė, kurios pagalba galima stebėti, kaip veikia sistema keičiantis aplinkybėms, pavyzdžiui didėjant paklausai.1. ATSARGŲ REIKŠMĖ LOGISTIKOS SISTEMOJE
Logistika vadinama visa veikla, susijusi su žaliavų, prekių pristatymu į vartojimo vietą. Šiuolaikinę modernią logistiką galima apibrėžti kaip strategiškai valdomą procesą, kurio metu žaliavos, dalis ir galutinai pagaminta produkcija yra sandėliuojamos ir pervežamos iš tiekėjų gavėjams.
Logistikos sistemą sudaro transportavimas, sandėliavimas ir saugojimas, atsargų įpakavimas bei priežiūra, atsargų kontrolė, užsakymų vykdymas, klientų aptarnavimas, gamyklų ir sandėlių išdėstymas, aatsargų paskirstymas, pirkimas, grąžintų prekių valdymas, atliekų surinkimas ir panaudojimas.
Kalbant apie atsargas logistikos sistemoje, neįmanoma jų atsieti nuo logistikos sistemos komponentų, nes jų sąvoka įeina į visas pagrindines logistikos sistemos dalis.
Atsargų sudarymas – tai būtina sąlyga siekiant išlyginti prekių gamybos ir jų paklausos bei vartojimo laiko skirtumus. Atsargos turi, tarsi “užbėgti už akių” būsimai paklausai. Jos turi leisti įmonei disponuoti pirkėjo pageidaujamomsmis prekėmis, tuo sudarydamos palankias jų pardavimo sąlygas.
Formuojant atskirų prekių atsargas būtina atsižvelgti į jų specifiką. Prekės skiriasi savo kkaina, laikymo galimybėmis, apyvartos greičiu, gabaritais, vertingumu pirkėjui, paklausos prognozės tikslumu ir t.t. Nuo visių šių savybių priklauso, kur, kaip ir kokį kiekį prekių atsargų reikia sudaryti ir laikyti.
Ypač didelių problemų kyla, kai dėl nenumatytų paklausos pokyčių reikia keisti įprastinį gamybos ritmą. Atsargas tenka sudaryti ne tik dėl prekių gamybos ir vartojimo paklausos laiko skirtumo, bet ir siekiant racionaliau panuadoti transporto priemones, sumažinti pervežimo kaštus. Dėl to, pavyzdžiui, regioniniams sandėliams prekės neretai tiekiamos didesniu kiekiu, negu reikėtų esamai pirkėjų paklausiai patenkinti. Iš esmės taip yra irgi dėl laiko skirtumo tarp prekių gavimo ir jų pardavimo, tačiau šiuo atveju lemia noras efektyviau panaudoti transportą [5].
Atsargų valdymo koncepcija – viena iš sudedamųjų logistinės sistemos dalių, darančių didelį poveikį įmonės veiklos pelningumui. Pasak R.Pašalaičio, geresnis bendrųjų atsargų valdymas greitina grynųjų pinigų cirkuliaciją ir grąžina investicijas. Atsargų valdymas iš esmės apima išlaidų balansavimą tarp atsargų turėjimo ir neturėjimo. Pirmuoju atveju firma susiduria su tokiomis tiesioginėmis iįlaidomis kaip draudimas, mokesčiai, sandėliavimas ir moralinis nusidėvėjimas, taip pat su atsargose įšaldytimis lėšomis. Kita vertus, per daug sumažinus atsargų lygį, išlaidos netgi gali padidėti dėl blogo klientų aptarnavimo, pararastų pardavimų ir tiekimo sutrikimų [4].
Ž.Židonio teigimu, atsargos sudaro pagrindinę firmos apyvartinio kapitalo dalį. Svarbiausios atsargų valdymo tikslas – kkeičiant atsargų lygius ir mažinant bendrąsias logistikos sąnaudas, padidinti firmos pelningumą [8].
Anot J.Urbono, norint pasiekti šį tikslą, atsargų valdymas ir planavimas turi atsižvelgti į paklausos tipą. Sezoninė paklausa skatina įmonę ieškoti investicijų [6]. Pavyzdžiui šokolado gamintojas parduoda žymiai daugiau produkcijos per šventes. Jei gamintojas didintų gamybos apimtis tik tokių “bumų” metu, šokolado gamybos kaštai būtų labai dideli, svyruotų darbo jėgos poreikiai. Todėl gamintojui parankiau visus metus palaikyti stabilią gamybą ir darbo jėgą, nustatyti produkcijos savikainą įvairiais metų periodais.2. ATSARGŲ KLASIFIKACIJA
Atsargos pirmiausiai yra skirstomos į žaliavas ir galutinę produkciją. Taip pat jos dar yra analogiškai vadinamos tiekimo ir paskirstymo atsargomis.
Prekių atsargos klasifikuojamos, grupuojamos ir skirstomos pagal įvairiausius požymius:
– pagal apskaitomus rodiklius;
– paskirtį;
– buvimo vietą;
– prekių šakinę sudėtį;
– savo dydį;
– komercinės veiklos sritis;
– ūkinius vienetus;
– fizines savybes, reikalavimus joms laikyti;
– pagal paklausos pasireiškimo pobūdį ir t. t. [1].
Taip pat atsargos yra skirstomos pagal savo funkcijas. Yra išskiriami 4 pagrindiniai funkciniai atsargų tipai:
1) proceso;
2) ciklo;
3) patikimumo;
4) sezono.
Pirmą atsargų funkcinį tipą, t.y. proceso atsargas, sudaro tokios atsargų rūšys, kurios dalyvauja prieš vykdant gamybinį procesą bei šio proceso metu. Kaip pavyzdį būtų galima išskirti žaliavas, skirtas perdirbimui, bei pusgaminius, kurie būna panaudojami tolesniame gamybiniame procese.
Antras atsargų funkcinis tipas yra ciklinės atsargos arba prekių partijos dydis. Pagaminus tam tikrą prekių partiją, iš karto viskas nnebūna panaudota, ir likęs kiekis turėtų būti kuo mažesnis. Todėl yra apskaičiuojama ekonomiška prekių partijos apimtis ar prekių užsakymo dydis. Apskaičiuotas prekių partijos dydis ar užsakymo dydis yra panaudojamas ar parduodamas per tam tikrą laiką.
Trečias atsargų funkcinis tipas – patikimumo atsargos – yra reikalingos tam, kad apsisaugoti nuo pasikeitimų paskirstytojo ar vartotojo įprastinių ir/arba reguliarių užsakymų plane arba nuo netikėtų įvykių ar nukrypimų logistikos sistemos grandinėje. Patikimumo atsargos užtikrina gerą klientų aptarnavimą bet kokiu metu.
Atsargos, apie kurias yra aiškinama šiame darbe, pirmiausiai yra skirstomos į žaliavas ir galutinę produkciją. Taip pat jos dar yra analogiškai vadinamos tiekimo ir paskirstymo atsargomis.
Išanalizavus pagrindinį atsargų skirstymą, plačiau bus nagrinėjama tiekimo atsargos bei paskirstymo atsargos (t.y. galutinis produktas).2.1. Tiekimo atsargos
Yra 6 pagrindinės priežastys, dėl kurių kaupiamos tiekimo atsargos (žaliavos):
1) ekonomiškas pirkimo kiekis;
2) transportavimo nuolaidos;
3) patikimumo fondas;
4) išankstinis pirkimas;
5) sezoninės atsargos;
6) tiekimo šaltinių išsaugojimas.
Kiekvienu atveju yra pasiekiamas ekonomiškumas arba išlaidų sumažinimas, kurį firma gali laikyti alternatyva, lyginant su padidėjusiomis sandėliavimo ir saugojimo išlaidomis [4].
Kiekvienu atskiru atveju žaliavos gali būti kaupiamos ne tik dėl vienos iš šių priežasčių, tačiau ir dėl keleto iš jų kartu.2.1.1. Pirkimo ekonomija
Viena iš priežasčių, kodėl firmai yra naudinga kaupti žaliavų atsargas, yra pirkimo ekonomija. Jeigu firma perka žaliavas dideliais kiekiais, tuomet
yra taikomos kainų nuolaidos. Nors firma ir turės sandėliuoti įsigytas žaliavas, padidėjusios sandėliavimo išlaidos nebus tokios didelės, lyginant su gaunama ekonomija perkant dideliais kiekiais. Firmos naudojasi skirtumu tarp pirkimo kainos nuolaidos ir sandėliavimo išlaidų iki tada, kol sandėliavimo išlaidos yra mažesnės už sutaupymus perkant mažesnėmis kainomis.2.1.2. Transportavimo nuolaidos
Antra tiekimo atsargų kaupimo priežastimi gali būti transportavimo ekonomija. Dažnai galimybė sutaupyti transportuojant yra susijusi su pirkimo ekonomija. Tais atvejais, kada perkama dideliais kiekiais, atsargų pervežimas atliekamas taip pat didelėmis apimtimis ir išlaidos ttokiems pervežimams yra mažesnės.
Teisingai parinkti tam tikram pervežimui atitinkamą transporto rūšį yra labai svarbu, nes priešingu atveju galima susilaukti didelių išlaidų.
Transporto rūšies parinkimas atliekamas atsižvelgiant į kiekvienos transporto rūšies technines – ekonomines savybes, konkrečias pervežimo sąlygas. Pagrindinis kriterijus, pagal kurį sprendžiama apie tam tikros transporto rūšies parinkimą, yra išlaidų minimalumas pervežimo įvykdymui [9].
Masinių krovinių pervežimai geležinkelių transportu dideliais nuotoliais yra pigesni negu automobilių ir oro transportu, kartais pigiau negu vandens transportu. Svarbiausias geležinkelių transporto privalumas yra didelė jo pervežamoji galia. GGeležinkelių transportas pasižymi pervežimų reguliarumu per visus metus, nepriklausomai nuo paros laiko ir klimatinių sąlygų. Tačiau krovinių pristatymas geležinkelių transportu vyksta lėčiau negu oro, automobilių ir jūrų transportu, bet 2 kartus greičiau negu upių transportu.
Automobilių transportas tinka kroviniams vežti mažesniu aatstumu. Krovinių pristatymas šia transporto rūšimi atliekamas palyginti greitai, tačiau pervežimo savikaina nėra žema.
Oro transportas turi didelę reikšmę vežant greitai gendančius ir skubius krovinius. Tačiau šiai transporto rūšiai yra būdinga didelė pervežimų savikaina ir priklausomybė nuo meteorologinių sąlygų. Krovinių pervežimai upių ir jūrų transportu taip pat yra riboti.
Nors atsargų pervežimas tiesiogiai ir nesukuria materialinių vertybių, tačiau pristato jas iš gamintojo vartotojui, t.y. pakeičia jų vietą. Joks gamybos procesas nėra laikomas baigtu, kol produktai nepristatyti vartotojui. Pristačius produktus vartotojui, pasikeičia jų vertė, t.y. jie pabrangsta.
Transportinės išlaidos yra susijusios su produkto galutine kaina. Augančios transporto išlaidos didina ir produktų galutinę kainą. Jeigu pervežimo kaina už 1 toną būtų net ir labai sumažinta, pervežant didelį krovinių kiekį, tai jau sudarytų nemažą pinigų sumą.
Optimizuotas llogistinis procesas žymiai sumažina transportines išlaidas.2.1.3. Patikimumo fondas
Trečia priežastis, dėl kurios yra kaupiamos tiekimo atsargos, yra bandymas apsisaugoti nuo išleidžiamos produkcijos sustabdymo avarijos ar kritiškos bei nenumatytos padėties atveju.
Firmai reikia turėti tam tikrą kiekį atsargų kaip patikimumo fondą. Pvz.: firma, turinti agregatų surinkimo liniją, dėl to, kad neliko žaliavų fondų, nenorėtų sustabdyti linijos, nes per 1 val. išlaidos siektų tūkstančius litų.
Patikimumo fondas reikalingas tuomet, kai iškyla iš anksto nenumatytos problemos: vėluoja pervežimas, pritrūksta žaliavų, dėl gedimų linijoje sustoja produkcijos gamyba, ssusidaro nesklandumų vykdant užsakymus [9].
Patikimumo fonde laikomų žaliavų kiekis kinta priklausomai nuo įvykių, galinčių uždelsti pristatymą, tikimybės ir sunaudotų žaliavų kiekio. Sudarius patikimumo fondą, yra reikalinga išlaidų analizė: patikimumo fondo atsargų sandėliavimo ir saugojimo išlaidos neturi būti didesnės už išlaidas, gautas esant žaliavų trūkumui.2.1.4. Išankstinis pirkimas
Išankstinis pirkimas reikalingas tam, kad sutaupyti padidėjus reikalingų atsargų kainoms, apsisaugoti nenumatytų streikų, pasikeitimų politikoje ir tiekimo poveikių.
Toks pirkimas apsaugotų firmą nuo netikėtumų tiekiant žaliavas. Pvz.: firma importuoja žaliavas iš kitos valstybės. Jeigu ten įvyksta kažkokie tai pasikeitimai politikoje, uždaromos sienos, žaliavų eksportas iš tos šalies gali būti nutrauktas.
Atliekant išankstinį pirkimą yra apskaičiuojamos atsargų, kaip patikimumo fondo, laikymo išlaidos ir laukiamos išlaidos dėl būsimo kainų augimo ar streikų bei pasikeitimų politikoje poveikio [9].2.1.5. Sezoninės atsargos
Sezoninės atsargos yra kaupiamos tik tam tikru metų laiku.
Žemės ūkio produktai (grūdai, daržovės) po derliaus nuėmimo yra sukaupiami ir laikomi sandėliuose, kad gyventojų poreikiai būtų tenkinami visus metus.
Gali būti, kad sezoninės atsargos bus sukauptos dėl transportavimo sąlygų, t.y. jeigu tam tikros žaliavos įmonei yra pristatomos naudojant vandens transportą, tai jų tiekimas žiemą šiuo transportu nutrūksta. Todėl įmonei yra du pasirinkimo atvejai:
1) sukaupti atsargas tam tikru metų laiku visiems metams;
2) užsisakinėti žaliavas ištisus metus.
Tokiu atveju įmonė palygina sukauptų atsargų sandėliavimo išlaidas ssu išlaidomis pervežant žaliavas kitomis transporto rūšimis ištisus metus ir pasirenka ekonomiškesnį variantą.2.1.6. Tiekimo šaltinių išsaugojimas
Didelių pramonės įmonių patirtis rodo, kad yra tikslinga panaudoti smulkių gamintojų išleidžiamus pusgaminius, nors tai lengvai gali pagaminti jos pačios. Kai įmonei neužtenka gamybinių pajėgumų pirkinio poreikio patenkinimui, ji perka gaminius iš smulkių gamintojų.
Tokios veiklos organizavimas reiškia tam tikro kiekio atsargų kaupimą, ir yra pigesnis būdas negu smulkaus gamintojo veiklos atnaujinimas arba jo pakeitimas.2.2. Paskirstymo atsargos
Paskirstymo atsargos (galutinė produkcija) yra kaupiamos dėl šių priežasčių:
transportavimo ekonomija;
gamybos ekonomija;
sezoninis poreikis;
klientų aptarnavimo gerinimas;
pastovus darbuotojų užimtumas.
Kai kurios iš paskirstymo atsargų laikymo priežasčių gali pasireikšti vienu metu. Tokios priežastys kaip transportavimo ekonomija ir klientų aptarnavimas pasireiškia tuo pat metu.
Tam tikros priežastys, liečiančios žaliavų atsargas, gali paveikti galutinės produkcijos atsargas. Pvz.: greitai gendančios sezoninės atsargos (šviežios daržovės, vaisiai) turėtų būti tučtuojau perdirbtos ir laikomos kaip užbaigtos formos prekės [3].2.2.1. Transportavimo ekonomija
Viena iš priežasčių, kodėl firmos kaupia tiek žaliavas, tiek galutinę produkciją, yra transportavimo ekonomija, kuri gaunama parinkus ekonomiškai racionalią transporto rūšį. Konkrečiam pervežimui atlikti transporto rūšis yra parenkama atsižvelgiant į kiekvienos iš jų technines ir ekonomines savybes. Svarbu yra nustatyti, kokius krovinius vežti viena ar kita transporto rūšimi. Automobilių transportas tinka kroviniams gabenti mažesniu atstumu, o geležinkeliu transportas – kroviniams vežti dideliais kiekiais iir dideliu nuotoliu. Oro transportas tinka greitai gendantiems ir skubiems kroviniams vežti, upių ir jūrų transportu gabenamos didelės krovinių apimtys. Ekonomiškai racionali transporto rūšis parenkama nustačius transportavimo išlaidas kiekviena transporto rūšimi [8].
Iki tada, kol transportavimo ekonomija yra didesnė negu sandėliavimo išlaidos, firma atlikinės pervežimus didesniais kiekiais.2.2.2. Gamybos ekonomija
Antra priežastis, dėl kurios firmos kaupia paskirstymo atsargas, yra siekimas gauti gamybos ekonomiją. Pramonės įmonė gali sumažinti produkcijos vieneto pagaminimo išlaidas, kai gamybos laikas yra santykinai ilgas, ir gamyba vyksta be jokių sustojimų ir produkcijos pakeitimų.
Tai reiškia, kad įmonė gamins tam tikrą produkciją būsimiems klientų poreikiams patenkinti, t.y. pagaminta produkcija nebus parduodama iš karto.
Tokiu atveju firmos išleidžiamos produkcijos savikaina sumažės ir tai turės įtakos pasiekti geresnę kokybę [7].2.2.3. Sezoninis poreikis
Firma kaupia galutinę produkciją dėl to, kad yra tikimasi sezoninių atitinkamos produkcijos poreikių.
Gali būti neefektyvu turėti didelius gamybinius pajėgumus, kad patenkinti pikinį sezoninį poreikį. Firma gali gaminti reguliariai ištisus metus mažesnėmis gamybinėmis apimtimis. Tokiu atveju reikalinga turėti sandėlius, kad būtų galima kaupti prekes, kai jų paklausa dar nėra labai išaugusi, ir taip stabilizuoti gamybą esant žemesnėms išlaidoms.2.2.4. Klientų aptarnavimo gerinimas
Paskirstymo atsargos gali būti laikomos dėl to, kad pagerinti klientų aptarnavimą arba sumažinti neparduotų prekių sandėliavimo ir saugojimo išlaidas.
Firmos sukaupta galutinė produkcija turi būti ne
per dideliame atstume nuo klientų, kad tiekimas vyktų sklandžiai. Kad pagerinti transportinį aptarnavimą, reikalinga: tinkamo transporto priemonių tipo pateikimas; prisilaikymas reikiamo krovinių pristatymo laiko; pervežamų krovinių saugumo didinimas [9].2.2.5. Pastovus darbuotojų užimtumas
Viena iš paskirstymo atsargų kaupimo priežasčių yra pastovaus darbuotojų užimtumo išlaikymas. Tai ypač svarbu, kai firma nenori prarasti kvalifikuotų darbuotojų, nes atsirastų tikimybė išleidžiamos produkcijos bei klientų aptarnavimo kokybės pablogėjimui. Nors ir nėra lengva numatyti pastovaus darbuotojų užimtumo ilgam laikotarpiui, tačiau, vykstant kokiems nors pasikeitimams firmoje, visuomet reikia ieškoti aalternatyvų, jog kvalifikuotas personalas būtų išsaugotas [9].3. ATSARGŲ KIEKIO PLANAVIMAS IR ATSARGŲ KONTROLĖS MODELIAI
Kadangi atsargos logistikos sistemoje turi didelę reikšmę, yra reikalinga jų nuosekli kontrolė, kad nė viena logistikos sistemos grandinės atkarpa nebūtų trukdis visai logistikos sistemai vien dėl atsargų kontrolės nesklandumų.
Bet kokios rūšies atsargoms – tiek tiekimo, tiek paskirstymo – yra reikalinga turėti tam tikrą apskaitos sistemą, kad bet kokiu momentu būtų žinoma, kiek vienos ar kitos rūšies atsargų yra sandėliuose, kiek užsakymų yra gauta, kada juos reikės įvykdyti. OO iš tų klausimų seka tai, jog pagal užsakymų apimtis, jų skaičių ir atlikimo terminus yra būtina kontroliuoti situaciją apie sandėliuose turimas atsargas bei jų papildymą reikiamu metu ir nustatytu kiekiu.
Vykdant produkcijos gamybą yra labai svarbu kontroliuoti žaliavas, laikomas gamyklos ssandėliuose, kad jokiu būdu žaliavų trūkumas ar savalaikis nepapildymas nedarytų negatyvaus poveikio pačiai produkcijos gamybai. Bet kurios firmos, išleidžiančios galutinę produkciją, arba žaliavų bei gaminių tiekimą organizuojančios kompanijos tikslas yra pasiekti aukštą klientų aptarnavimo lygį esant minimalioms išlaidoms. Tokiu atveju yra reikalinga turėti reikiamą rūšį žaliavų ar galutinės produkcijos reikiamoje vietoje tinkamu laiku [3].
Taigi, patys svarbiausi sprendimai, kuriuos būtina išspręsti, vykdant atsargų kontrolę, yra šie:
kiek reikia turėti atsargų;
kada jas turėti;
kur bus laikomos ir kokios jos bus.
Atliekant atsargų kontrolę pirmiausiai reikėtų atsakyti į klausimus “kiek?” ir “kada?”. Kuo didesnė ir platesne veikla užsiimanti kompanija, tuo sudėtingiau yra atsakyti į šiuos klausimus, kadangi reikia atsižvelgti į daugybę faktorių ir stengtis priimti supaprastinančias prielaidas, galėsiančias palengvinti įvairiasluoksnį tokio tipo firmų darbą3.1.Atsargų kontrolės modelio pparinkimas
Tvarkant atsargas padaryti sprendimai daro poveikį keturioms išlaidų rūšims:
1. Gaminio vertei, nes jo kaina priklauso nuo nuolaidų, o nuolaidos daromos dėl užsakymų dydžio, metų laiko ir t.t.
2. Užsakymo apiforminimo išlaidoms.
3. Atsargų laikymo išlaidoms.
4. Atsargų deficito išlaidoms arba viršvalandiniam darbui ir darbo laiko nuostoliams.
Atsargos daro įtakos įmonės finansams, o finansinė veikla susieta su gaminamo gaminio paklausa. Paklausa nulemia gamybos planus. Didžiausia problema yra ta, kad paklausa yra nepriklausoma ir ją sunku prognozuoti. Kai kurie gaminiai gali turėti ir proklausomą ir nepriklausomą paklausą. Nepriklausomos paklausos ggaminių užsakymams valdyti naudojamos dvi sistemos:
1. Fiksuoto gaminių kiekio, skaičiaus sistema.
2. Fiksuoto laiko sistema.
Fiksuoto kiekio sistemoje atsargų dydis nuolat kontroliuojamas ir kai atsargos sumažėja iki nustatyto lygio, daromi nauji užsakymai atsargoms papildyti. Reguliavimo parametrais šioje sistemoje yra užsakymo taškas ir užsakymo dydis [9].
Fiksuoto laiko sistemoje atsargoms papildyti daromi užsakymai lygiais periodais. Užsakomas produkto kiekis yra nepastovus dydis ir ši sistema geriau tinka atsargoms sudaryti, kai maža gaminio kaina, o išlaidos atsargoms laikyti didelės. Atsargų su priklausoma paklausa valdymo sistema remiasi gamybos planu. Šio planavimo tikslas yra sudaryti tik dabartiniam gamybos planui reikalingų medžiagų atsargas. Priklausomos paklausos valdymo sistemoje atsargoms planuoti sudaromas detalus gamybos planas, tiksliai apskaičiuojama medžiagų vertė, nustatomos tikslios atsargų normos ir laikas, per kurį turi būti atliktas užsakymas. Kad gamyba nuolat turėtų reikiamas atsargas daroma gamybinės ūkinės veiklos analizė. Analizės tikslas – atrasti pačius ekonomiškiausius gamybos aprūpinimo atsargomis būdus. Iš visų išsivysčiusių pasaulio šalių gamybos atsargų problemos geriausiai sprendžiamos Japonijoje kaip tik remiantis fiksuoto laiko koncepcija. T.y. reikalingas medžiagas, žaliavas, elementus pristatyti laiku, aplenkiant sandėlius, laikymą ir t.t. Tokiam gamybos būdui reikia atlikti daug skaičiavimų, tiksliai organizuoti gamybos procesus, pasitelkiant automatizuotas ir automatines valdymo sistemas [3].
Operatyvus gamybos planavimas apima dvi funkcijas:
1)gamybos reguliavimo ir 22)kalendorinio planavimo, darbų paskirstymo ir darbų atlikimo terminų nustatymas.
Čia taip pat nustatomas optimalus gaminamų gaminių partijos dydis, paskyros darbams atlikti ir kt. rodikliai. Paslaugų sferoje operatyvinio planavimo uždavinys yra tiksliai detalizuoti, kokius darbus kurią dieną kokia tvarka ir kas turės atlikti. Paprasčiausias gaminys pradedamas gaminti vienoje gamybos linijoje, bare arba ceche ir užbaigiamas kitame linijos gale, bare ar ceche. Masinėje gamyboje dažniausiai taikomas srautinis gamybos būdas, naudojant srovines linijas arba lanksčias gamybos sistemas. Operatyviniam gamybos planavimui naudinga įvairios priemonės vaizdumui padidinti: linijiniai grafikai, tinkliniai gamybos planavimo ir valdymo protokolai, plakatai ir pan.[9]
Siekiant optimalaus ir ekonomiško operacijų vyksmo sudaromi gamybos paruošimo projektai, t.y. naujų gamybos pajėgumų, naujų technologijų, naujų gaminių projektai. Projektuotojų darbas planuojamas, kontroliuojamas ir valdomas. Projektų valdymas yra pagrindinė planavimo ir kontrolės forma. Kiekvienam projektui paprastai skiriamas atsakingas žmogus. Projektų vadovai atsako už tris jų įgyvendinimo aspektus:
1. Laikas, terminai.
2. Išlaidos.
3. Kokybė.
Efektyviai valdant projektų įgyvendinimą darbai atliekami laiku, o juos uždelsus padidėja išlaidos ir paprastai iškyla kokybės problemų. Dėl to visi pagrindiniai projektų valdymo metodai darbų planavimui, jų atlikimo grafikų sudarymui ir atlikimo kontrolei. Efektyviausias būdas, sukurtas šio amžiaus viduryje, buvo ir yra tinklinio planavimo ir valdymo metodas. Pagal šį metodą projektai nagrinėjami kaip atliktų darbų įvykiai,. jų tinklas. IIeškant optimaliausio sprendimo šiems darbams atlikti, sudaromi trys jų variantai:
1. labiausiai tikėtinas, optimistinis;
2. labiausiai neįtikėtinas, pesimistinis;
3. optimaliausias arba kritinis kelias.
Operatyvinis gamybos valdymas suplanuotus projektinius rezultatus koreguoja priklausomai nuo paklausos pokyčių. Nukrypimų pokyčių kontrolė ir koregavimas daromi sistemingai, nuolatos, siekiant aukštos gaminio kokybės ir minimalių išlaidų. Gamybos operatyvinis valdymas daugumoje įmonių kompiuterizuotas [9].3.1.1. Fiksuoto kiekio modelis
Firma, besinaudojanti fiksuoto kiekio modeliu, kiekvieną kartą duoda užsakymą fiksuoto kiekio atsargoms, remiantis paskaičiuotomis išlaidomis ir paklausa. Naudojant fiksuoto kiekio modelį reikia nustatyti atsargų minimumo lygį, kad žinoti kada vėl reiks daryti naują užsakymą. Šis atsargų minimumo lygis yra vadinamas naujo užsakymo tašku.
Tuo metu, kai atsargos pasiekia iš anksto nustatytą lygį, yra automatiškai užsakomas fiksuotas produkcijos kiekis. Iš anksto nustatytas naujo užsakymo taškas veikia kaip jungtukas kitam užsakymui atlikti, todėl jis kartais dar vadinamas jungtuko principu Fiksuoto kiekio modelis dažniausiai naudojamas dirbant su svarbesnėmis atsargų rūšimis, t.y. su A grupės atsargomis. Atidi priežiūra paprastai yra brangi, todėl ji yra atliekama tik svarbesnėms atsargų rūšims.
Dviejų dėžių sistema. Fiksuoto kiekio modelis dar yra vadinamas dviejų dėžių sistema. Kai pirma dėžė tuščia, pateikiamas antras užsakymas. Atsargų kiekis antroje dėžėje parodo kiek atsargų reikės, kol bus įvykdytas užsakymas. Abi sąvokos – jungtuko ir dėžės – reiškia, kad atsargos bus užsakomos tada, kai
jos pasieks iš anksto nustatytą lygį.
Užsakomų atsargų kiekis priklauso nuo išlaidų ir/arba nuo paklausos. Atsargų lygis, kuriam esant pateikiamas naujas užsakymas, priklauso nuo laiko per kurį šis užsakymas įvykdomas, nuo gaminių paklausos bei pardavimo dydžio per tą laiką, t.y. kiek vienetų parduodama per dieną, savaitę ar kitą laiko tarpą [3].
Pvz.: jeigu naujas užsakymas įvykdomas per dvi savaites, o per dieną parduodama 10 vienetų, tai naujo užsakymo taškas bus 140 vienetų (14 dienų – 10 vienetų per dieną).
Naujo užsakymo taško nustatymo ttikslas yra duoti signalą, kai reikia vėl užsakyti fiksuotą kiekį. Pvz.: dauguma žmonių žino naujo užsakymo taškus tam tikriems pirkiniams. Keliaujant galima sustoti prisipilti benzino tuomet, kai rodyklė rodo, kad benzino bake liko tik viena aštuntoji bako dalis. Perkantys cigaretes blokais gali nuspręsti pirkti naują bloką tada, kai iš seno bloko išimamas paskutinis pakelis.3.1.2. Fiksuoto intervalo modelis
Naudojant fiksuoto intervalo modelį atsargos yra užsakomos fiksuotais arba reguliariais intervalais. Užsakomas atsargų kiekis kinta priklausomai nuo to, kiek patikrinimo metu yra atsargų vienetų. DDažnai atsargos yra suskaičiuojamos baigiantis laikotarpiui ir užsakoma remiantis suskaičiuotų atsargų kiekiu.
Fiksuoto intervalo modelio pranašumas yra tame, kad jis pigesnis stebėti. Nėra būtina atidi priežiūra. Mažavertės atsargos gali būti užsakomos nedažnai ir dideliais kiekiais, retai tikrinant jų lygį. Todėl efektyvu ššį būdą naudoti C grupės atsargoms kontroliuoti. Kai kuriais atvejais fiksuoto intervalo modelis yra reikalingas pristatymo grafikams sudaryti. Tai būdinga mažmeninėms maisto parduotuvėms, į kurias vienos prekės yra pristatomos kasdieną, kitos – kartą į savaitę, trečios – kartą į mėnesį. Yra nustatomas tam tikras atsargų kiekis, kurio užtektų iki to laiko, kol bus atliktas naujas užsakymas [2].3.1.3. Patikimumo atsargos
Dauguma firmų, susidurdamos su atsargų trūkumo galimybe, sukaupia tam tikrą kiekį patikimumo ar saugumo atsargų. Yra svarbu teisingai nustatyti patikimumo atsargų kiekį, nes nustačius per didelį kiekį, bus atsargų perteklius, o antraip bus atsargų trūkumas, kuris sąlygos prekybos nuostolius.
Atitinkamos informacijos, reikalingos patikimumo atsargų lygiui nustatyti, tobulinimas yra nelengvas uždavinys [3].3.2.Atsargų sandėliavimo metodai
Sandėliuojant atsargas yra reikalinga parinkti kiekvienai atsargų rūšiai tinkamas sandėliavimo sąlygas. TTurėdami omeny tai, kad sandėlio funkcija neapsiriboja vien tik atsargų padėjimu jame, turime atsižvelgti, kokiu tikslu vienos ar kitos prekės yra sandėliuojamos. Nuo to, kas planuojama daryti su atsargomis ir priklausys sandėliavimo metodo parinkimas.
Atsargų saugojimas sandėliuose gali būti stacionarinis ir su judamu įtaisu. Pirmu atveju atsargos išdėstomos lentynose ant keičiamų stelažų (lentynų skaičius gali būti keičiamas), ant stelažų padėklams ir t.t.
Antru atveju atsargos saugojamos ant dėžių tipo padėklų bei konteineriuose, kuriuos galima krauti vieną ant kito keliais aukštais bet kurioje ssandėlio dalyje.
Gamyklų sandėliai yra skirti žaliavų, ruošinių, pagrindinių ir pagalbinių medžiagų, tuščios taros, įrankių laikymui ir išdavimui į gamybą [10].
Sandėliavimo vaidmuo lanksčios gamybos koncepcijoje neapribojamas vien tik atsargų kaupimu.
Prie svarbiausių automatizuoto gamyklos sandėlio funkcijų yra priskiriama šios:
1. krovinių priėmimas iš gamyklinio transporto ir laikinas saugojimas;
2. krovinių transportavimas tarp lanksčių gamybinių sistemų, cechų, atskirų įmonės padalinių;
3. laikomų ruošinių ir detalių skaičiaus ir jų suradimo laiko minimizavimas, o taip pat jų padavimas bet kokia tvarka pagal sistemos poreikį, nepriklausomai nuo jų vietos sandėlyje;
4. ruošinių, detalių, mazgų laikymas ant palečių, padėklų, konteineriuose ir kitoje įvairioje taroje;
5. švaros palaikymas. Tam tikslui būtina statyti ventiliatorius ar kitą aparatūrą, kuri apsaugotų viską, kas yra sandėlyje, nuo dulkių ar kitų pašalinių kūnų, galinčių sugadinti įrenginius bei atsargas;
6. saugumo technikos užtikrinimas.
Automatizuotą sandėlį gali sudaryti įvairūs tokių technologinių barų deriniai:
– krovinių laikymo zona;
– krovinių priėmimo ir išdavimo į gamyklinį transportą baras;
– krovinių pakrovimo į transportavimo ir sandėliavimo tarą baras;
– įrankių bei įtaisų surinkimo bei derinimo baras.
Lanksčios gamybinės sistemos automatizuoti sandėliai, lyginant su tradiciniais, turi tam tikrų ypatumų:
1.- palyginti nedidelis krovinių sandėliavimo laikas ir jų atsargos;
2.- krovinių padavimas ir išdavimas nedidelėmis partijomis ir nedideliu laiko intervalu tarp jų arba netgi ištisiniu srautu, pvz. konvejeriu;
3.- krovinių srauto priklausomybė nuo gamybos sąlygų, o ne nuo transportinio darbo ypatumų;
4.- srautų ritmingumas.
Galutinė produkcija ssandėliuose yra saugoma įvairiais būdais:
– su padėklais;
– be padėklų;
– ant stelažų.
Tikslingiausias atsargų saugojimo būdas yra laikant jas ant padėklų. Jei padėklai yra su bortais, tai galima padidinti rietuvės aukštį bei pastovumą. Be to padėklai labai gerai pritaikomi ir pervežant atsargas.
Saugant produkciją be padėklų, labai svarbu atsižvelgti į leidžiamą rietuvės aukštą, kuris priklauso nuo laikančių pakuotės savybių [10].4. UAB “NARBUTAS & KO” ATSARGŲ VALDYMAS
Prieš 15 metų Vilniuje įkurta bendrovė “Narbutas & Ko” savo verslą pradėjo nuo kompiuterinių stalų gamybos. Kryptingai dirbant, įmonei pavyko įgyti kokybiškų ir patikimų biuro baldų gamintojo vardą. Bendrovėje pagaminta produkcija keliauja į Airiją, Didžiąją Britaniją, Latviją, Rusiją, Vokietiją, Ukrainą ir kt. Vien per šių metų aštuonis mėnesius bendrovė “Narbutas & Ko” Lietuvoje ir užsienyje pardavė savo gaminių už 47,2 mln. litų – 27 procentais daugiau, lyginant su praėjusiųjų metų tuo pačiu laikotarpiu. Per šiuos metus net 60 procentų išaugo bendrovės parduotos produkcijos apimtis Lietuvoje. UAB “Narbutas & Ko” 36 procentus produkcijos parduoda vidaus rinkoje, 64 procentus sudaro eksportas.
Šiuo metu bendrovėje dirba 456 darbuotojai, tarp jų yra 20 ukmergiškių, kurie, pradėjus veikti naujajai gamyklai Ukmergėje, galės grįžti toliau dirbti į gimtąjį miestą. Įgiję vertingą patirtį jie ir sudarys tą profesionalų branduolį.
Gerinant klientų aptarnavimą Didžiosios Britanijos rinkoje. 2006 metų rugsėjį Didžiojoje Britanijoje įįsteigtas 300 kv. m ploto bendrovės “Narbutas & Ko“ Prekių sandėliavimo ir paskirstymo centras.
Centras buvo įkurtas atsakant į didėjantį greito baldų pristatymo prekybos atstovams poreikį. Didžiosios Britanijos rinkoje daugėja gamintojų, kurie užtikrina baldų pristatymą per dvi, kartais net per vieną savaitę. Naujas centras leis laikyti populiariausių prekių atsargas ir, esant poreikiui, pristatyti juos klientams vos per 2-4 dienas. Taip pat centras naudojamas perskirstant baldus atvežtus į Didžiąją Britaniją galutiniams klientams. Tokiu būdu bus ženkliai sumažintos transportavimo sąnaudos.
Didelis naujo centro privalumas – jo lokalizacija. Sandėlio patalpos yra Burtono prie Trento mieste centrinėje Anglijos dalyje tarp Mančesterio ir Birmingemo, todėl galima lengvai ir greitai pristatyti prekės daugiau kaip pusšimčiui dilerių, kurių atstovybės yra išbarstytos visoje Didžiosios Britanijos teritorijoje.
Šiuo metu laikomos atsargos – tai keletas populiariausių Didžiojoje Britanijoje prekių, kurios leidžia suformuoti darbo vietą. Ateityje sandėliuojamų produktų spektrą planuojama plėsti pagal prekybos atstovų poreikius.
Centro atsargų valdymas vyksta naudojant kompiuterines programas, todėl užsakymų koordinavimo procesas yra labai sklandus (on-line režime). Taip pat lengva nuolat kontroliuoti esamas atsargas ir laiku jas papildyti. Prekių sandėliavimo ir paskirstymo centre dirba kvalifikuoti specialistai, turintys didelę darbo su “Narbutas & Ko“ gaminamais baldais patirtį, kas leidžia garantuoti kokybišką prekių sandėliavimą ir savalaikį pristatymą klientams.
Atsižvelgiant
į klientų pageidavimus, ateityje planuojama plėsti prekių sandėliavimo ir paskirstymo centro Didžiojoje Britanijoje teikiamų paslaugų spektrą bei steigti naujus tokio tipo centrus kituose regionuose.IŠVADOS
Įmonės, ypač gamybinės ar prekybinės, nemažas pinigų sumas įšaldo atsargose bei nebaigtose vykdyti sutartyse. Dalies šių lėšų „išlaisvinimas“ padidintų įmonės pinigų srautus, kas leistų juos panaudoti verslo plėtrai ar veiklos procesų efektyvumui gerinti. To pasiekti įmonėms gali padėti žemiau pateikiami keli praktiniai atsargų valdymo žingsniai:
• kiek galima tiksliau planuoti pagamintos produkcijos, medžiagų ar žaliavų poreikį artimiausiam laikotarpiui. Tai ppadeda išvengti papildomų (nenumatytų) žaliavų užsakymų, gamybos stabdymo ar atsargų pertekliaus. Efektyvus planavimas leistų ne tik palaikyti optimalų atsargų lygį, bet ir sumažinti sąnaudas, susijusias su papildomais užsakymais ar perteklinių atsargų sandėliavimu;
• palaikyti skirtingus atsargų lygius skirtingiems produktams, priklausomai nuo to, kaip greitai jos gali būti papildytos ir kiek jos yra svarbios vykdomai veiklai;
• ieškoti galimybių padidinti pardavimų skyriaus darbo lankstumą, kas leistų laiku reaguoti į kliento poreikius, palaikant įmanomai žemą atsargų lygį mažiausiais kaštais;
• detaliau išanalizuoti patiriamas sandėliavimo, atsargų valdymo ir kitas ssusijusias sąnaudas. Gali paaiškėti, kad, pavyzdžiui, dalies komponentų surinkimas pačioje įmonėje yra brangesnis negu jų įsigijimas iš tiekėjų. Tokiu būdu didelę atsargų dalį ir jų valdymą būtų galima perkelti šių komponentų surinkėjui;
• atsargų valdymui apjungti žinias iš įvairių veiklos sričių, apimant ppardavimus, gamybą, paskirstymą, marketingą ir net pagrindinius klientus, tai padės identifikuoti problemines vietas bei palengvins atsargų poreikio prognozavimą.
Atsargų valdymo įvertinimui galima naudoti atsargų apyvartumo dienomis rodiklį, kuris parodo, vidutiniškai per kiek dienų pasikeičia atsargos.
Atsargų apyvartumas dienomis = (Atsargų vidurkis / Savikaina) x 365
Esant greitesniam atsargų apyvartumui įmonė santykinai mažiau lėšų įšaldo šiame balanso straipsnyje. Pavyzdžiui, 1 mln. litų apyvartą turinti įmonė sutrumpinusi atsargų apyvartumą 20 dienų „išlaisvintų“ apie 55 tūkst. litų.
Reikia pastebėti, kad beatodairiškas atsargų lygio mažinimas (siekiant sutrumpinti apyvartumą) gali turėti neigiamų pasekmių – pablogėti klientų aptarnavimo kokybė ar dėl žaliavų trūkumo sutrikti gamybiniai procesai. Todėl vertinant atsargų valdymo efektyvumą reikia atkreipti dėmesį ir į neįvykdytų užsakymų, prastovų dėl žaliavų trūkumo skaičiaus dinamiką, atsargų valdymo kaštų pokyčius ir ppan. Įmonėje palaikomas atsargų lygis turi būti minimalus, tačiau užtikrinantis ekonomišką ir nepertraukiamą darbo procesą.LITERATŪRA
1. Alborovienė B. Logistikos mokymo priemonė. – Vilniaus kooperacijos kolegija. 2001
2. Minalga R. Logistika. – Vilnius. 2001.- ISBN 9986-824-83-4
3. Minalga R. Tarptautine logistika. – Vilnius. 2004. – ISBN 9955-449-69-1
4. Pašalaitis R. Logistikos vadybos pagrindai. – Vilnius 2005: Technologija
5. Pranulis V., Pajuodis A., Urbonavičius S., Virvilaitė R. Marketingas. – The Baltic Press. 2000
6. Urbonas J. A. Tarptautine logistika. – Kaunas. 2004. – Technologija
7. Garalis A. Logistika bendrieji pagrindai. – Šiauliai. 2003. – ISBN 99986-38-376-5
8. Židonis Ž. Verslo logistika. – Vilnius, 2002. – Vilniaus vadybos kolegija
9. http://verslas.banga.lt
10. http://www.klvtk.lt/galery/tf_saruno/sand_log_du.doc
