transporto sistemos

Untitled

TURINYS

ĮVADAS…………………………3

TRANSPORTO SISTEMOS…………………………4

Išorės transporto sistema…………………………5

Automobilių transportas…………………………6

Geležinkelio transportas…………………………7

Vandens transportas…………………..,………7

Oro transportas…………………………8

Kombinuotasistransportas………………………..8

Vamzdynų transportas…………………………9

Išorės transporto priemonių efektyvumo lyginimas……………..9

Įmonės vidaus transporto sistema………………………..11

2.2.2 Gabenimo priemonių rūšys…………………………11

2.2.3Gabenamų krovinių įpakavimas………………………14

3. INTELEKTUALIZUOTOS TRANSPORTO SISTEMOS IR JŲ PERSPEKTYVOS LIETUVOJE………………………… …16

IŠVADOS………………………… ..18

LITERATŪROS SĄRAŠAS…………………………19

Įvadas

Transporto vaidmuo ekonominiame šalies vystymesi smarkiai pasikeitė. Praeityje transportas tiktai padėdavo gamybinių šalies ūkio šakų veikloje, o dabar jis tapo pagrindiniu jų vystymosi ir augimo veiksniu. Tai yra visiškai nauja transporto funkcija visųišsivysčiusių šalių ekonominiame gyvenime.

Transportas yra gyvybiškai svarbus visuomenei. Jis formuoja erdvę ir mūsų erdvės sampratą, fformuoja bei atspindi mūsų gyvenimo būdą ir mūsų kultūrą, prisideda prie ekonominio vystymosi, nes ekonomika priklauso nuo gero transporto. Visuomenės funkcionavimas, būtent pati jos prigimtis, labai priklauso nuo transporto kokybės ir planavimo. Bloga transporto sistema smarkiai veikia visuomenę.

Transportui tenka svarbus vaidmuo kuriant materialines vertybes, racionaliai išdėstant respublikos teritorijoje gamybines jėgas, įsisavinant gamtos turtus, tenkinant gyventojų susisiekimo poreikius, keliant žmonių materialinio ir kultūrinio gyvenimo lygį, stiprinant gamybą. Transportas būtinas norint pervežti krovinius tarp įmonių, rajonų, šalių, taip pat įmonių viduje.

Įvairiomis ttransporto priemonėmis prekės vežamos iš vienosfirmos į kitą, iš vieno regiono į kitą ir pagaliau iš vienos šalies į kitą, kol pasiekia adresatą, todėl tarptautinių gabenimų apimtis ir jų reikšmė nuolatos auga. Šiuo metu labiausiai pasaulyje yra paplitę krovinių pervežimo bbūdai: automobilių keliai, geležinkeliai, jūrų transportas ir oro transportas.

Objektas – materialios logistikos priemonės: transporto sistemos.

Tikslas – aptarti transporto sistemas, susipažinti su jomis, įvertinti jų privalumus ir trūkumus.

2. TRANSPORTO SISTEMOS

Transportas – ūkio šaka, atliekanti dvi pagrindines funkcijas – keleivių vežimą ir krovinių gabenimą įvairiomis transporto rūšimis. Norint praktiškai realizuoti šios ūkio šakos funkcijas, būtina turėti transporto sistemą, susidedančią iš atskirų objektų.

Rimgaudas Minalga, 2009

Transportas – ūkio šaka, apimanti krovinių ir keleivių vežimą įvairiomis transporto priemonėmis.

Adolfas Baublys, Aidas Vasilis Vasiliauskas, 2005

Transportas- viena iš pagrindinių logistikos veiklų, glaudžiai susijusių su kitomis logistikos veiklomis, todėl ir jis turi būti efektyviai naudojamas, jei firma nori pasiekti gerų verslo rezultatų.

Ramūnas Palšaitis, 2007

Taigi apibendrinant transporto sistemą būtų galima apibrėžti ją taip: Transporto sistema – tai kompleksas vienas ssu kitu susijusių (vienos arba kelių transporto rūšių) objektų, skirtų vežti įvairiomis transporto priemonėmis, kurie naudojami visuomenėssocialiniams ir ekonominiams poreikiams tenkinti, norint pasiekti ypač gerų rezultatų.

Vienas iš pagrindinių logistikos uždavinių yra žaliavų, medžiagų, pusgaminių ir pagamintos produkcijos bei prekių perkėlimas (gabenimas) erdvės ir laiko požiūriu iš vienos vietos į kitą. Šiam tikslui yra pasitelkiamos transporto sistemos.

Transporto sistema pagal funkcinę paskirtį skirstoma į:

keleivių transporto sistemą ;

krovinių transporto sistemą.

Keleivių transporto sistemos paskirtis yra keleivių vežimas vidaus ir tarptautiniais maršrutais įvairiomis transporto rrūšimis ir žinoma visuomeniniu.

Krovinių transporto sistema skirta krovinių gabenimui antžeminiu, vandens ir oro transportu vidaus ir tarptautiniais maršrutais.

Transporto sistemos fiziniai komponentai:

Kelias- maršrutas,kuriuo vyksta eismas. Yra natūralūs ir dirbtiniai keliai. Natūralūs- jūros, oro erdvės, upės. Dirbtiniai- automobilių, geležinkelių keliai, aerouostai.

Terminalas- punktas, kur pasibaigia vienos transporto rūšies kelias ir prasideda kitas. Kiekvienas maršrutas turi mazginius punktus, kur viena transporto rūšis pakeičiama kita.

Riedmenys- transporto sistemos dalis, kuriais vežami keleiviai ir kroviniai. Bet kokios transporto rūšies efektyvumas priklauso nuo naudojamų riedmenų lankstumo ir universalumo.

Traukos priemonės- suteikia eismą kiekvienam riedmenų vienetui. Kiekvienam transporto vienetui reikalinga traukos priemonė, kurios parinkimas priklauso nuo transporto priemonės keliamosios galios, greičio, kuro sąnaudų ir kitų veiksnių.

Verslo logistikoje pagal aptarnavimo sferos dydį transporto sistemos skirstomos į dvi grupes:

2.1Išorės transporto sistema

Išorės transporto paskirtis – krovinių gabenimas nuo tiekėjo iki įmonės ir iš įmonės iki klientų (rinkos). Parenkant vienokią ar kitokią gabenimo sistemą, yra būtina atsižvelgti į vertinimo kriterijus, kuriuos tik iš dalies lemiaįmonės. Čia omenyje turimi teisiniai, kaštų, našumo kriterijai ir infrastruktūra.

Išorės transporto sistemos vertinimo kriterijai
Teisiniai kriterijai	Infrastruktūra	Kaštų kriterijai	Našumo kriterijai
Su eismo taisyklėmis susiję įstatymai; Eismo uždraudimas nustatytu laiku; Aplinkos apsaugos įstatymai; Potvarkiai dėl pavojingų krovinių; Savininkų prieštaravimo galimybės; Valstybės įtaka tarifams ir kt.	Kelių ir geležinkelių tinklas; Išdėstymo vietų padėtis; Verslo politika; Klimatas; Gyventojų požiūris ir kt.	Frachtavimo kaštai; Pridėtiniai gabenimo kaštai; Krovinių apdorojimo kaštai; Kiti logistikos kaštai; Kaštų įtaka be logistikos.	Gabenimo laikas; Gabenimo dažnis; Transporto rūšių techninis suderinamumas; Gabenimo grandinių sudarymo galimybės; Lankstumas; Išsiuntimo ir paskirties vietos transporto rūšis; Papildomas našumas.

Išorės transporto sistemai priklauso:

automobilių transportas;

geležinkelių transportas;

vandens transportas;

oro transportas;

vamzdynų transportas;

kombinuotasis transportas.

Automobilių transportas

Jam priklauso keliai, transporto priemonės, technologiniai įrenginiai, stotys ir kiti inžinerijos statiniai.

Svarbiausia automobilių transporto savybė yra jo mannevringumas. Jeigu geležinkelio ir vandens transportas (dažniausiai upių) priklauso nuo kelių ilgio, automobiliais galima vežti krovinius geros dangos neturinčiais keliais, taip pat sunkiai pravažiuojama reljefu. Daugeliu atveju automobiliai yra pirma ir paskutinė priemonė kroviniams pristatyti įvairiašūnėje transporto priemonių grandinėje.

Išorės transporto, kuriamtaip pat priklauso automobilių transportas, sistemos paskirtis – krovinių gabenimas vidaus ir tarptautiniais maršrutais. Pagal veiklos sritis krovinių gabenimas skirstomas taip:

Ekspedicijosarba individualūs savininkai, gabenantys krovinius vidaus ir tarptautiniais maršrutais, privalo nustatyta tvarka įgyti leidimą (licenciją).

Geležinkelio transportas

Jam priklauso bendrojo naudojimo geležinkeliai, geležinkelių atšakos, riedmenys, traukos priemonės , ryšių, signalizacijos ir energijos tiekimo įrengimai.

Tai antžemio transporto rūšis, greitai pristatanti krovinius dideliais atstumais. Geležinkelis pagal daugelį veiksnių yra pranašesnis už kitų rūšių transportą, nes gali aptarnauti visus krovinių siuntėjus. Šiuo transportu negalima gabenti bet kokią produkciją, nes dėl tinklo apribojimų ne visi taškai pasiekiami. Bet vis tiek galima gabenti platų prekių asortimentą.

2.1.3Vandens transportas

Transportavimas vandeniu skirstomas į vidaus vandenų ir jūrų transportą. Jūrų transportui priklauso laivybos linijos, jūrų uostai, laivai, kitų uosto statinių. Vidaus vandenų transportui priklauso laivuojami vandens keliai, laivai ir kitos plaukiojimo priemonės, uostai, prieplaukos, navigacijos ženklai. Transportavimas vandeniu iš esmės konkuruoja su transportavimu geležinkeliais ir vamzdynais, kadangi didžioji ddalis vandeniu gabenamų krovinių yra pusiau apdirbti gaminiai arba žaliavos, kurios, birios ar skystos pervežamos dideliais kiekiais.

2.1.4 Oro transportas

Čia priklauso oro trasos, aerouostai, aerodromai ir lėktuvai.

Oro transportas turi tris pagrindinius pranašumus: gabenimo greitį, gabenimo saugumą ir reisųdažnį. Oro transportas yra naudojamas: aukštą kainą turintiems kroviniams gabenti; greitai gendantiems kroviniams gabenti.

Pasirenkant krovinių gabenimo būdą, yra būtina atsižvelgti ne vien į grynuosius gabenimo kaštus, bet ir į pridėtinius kaštus, kuriuos sudaro pristatymai į oro uostus, draudimas, įpakavimas ir kt. Gabenimo priemonės pasirinkimą lemia ne vien tik kaštų visuma – yra dar ir kiti sprendimų kriterijai. Iš jų galima pažymėti sandėliavimo trukmės sumažinimą naudojant greitą gabenimą, kapitalinių investicijų sumažinimą arba jų sutaupymą mokant draudimo mokestį, kuris oro transportui yra mažesnis negu kitoms transporto priemonėms.

2.1.5 Kombinuotasis transportas

Pagal ekonomiškumą ir transporto infrastruktūrą krovinių gabenimas yra susijęs su įvairių transporto rūšių panaudojimu sudarant gabenimo grandinę.Teigiamos įvairių transporto priemonių – automobilių, geležinkelio, jūrų ir oro – savybės yra vienos su kitomis glaudžiai susijusios. Šioje grandinėje įvairios transporto priemonės nekonkuruoja viena su kita, bet dirba taip, kad bet kurios pranašumas būtų panaudotas kuo efektyviau ir kuo mažesnėmis sąnaudomis pasiektas geras galutinis rezultatas – gabenta daugiau krovinių. Panaudojant krovinių gabenimo grandinę, pailgėja pristatymo trukmė, n

egu gabenant krovinį viena transporto priemone, nes pristatymo trukmę lemia krovinių perkrovos ir gabenimo planai. Tačiau kuo ilgesnis krovinių gabenimo kelias, tuo greičiau bus kompensuojami transporto grandies trūkumai.

Svarbiausios kombinuotojo transporto rūšys yra šios:

prikrautų automobilių pervežimas geležinkelio platformomis (hucke pack) – gabenimas prikrautomis automobilių priekabomis, puspriekabėmis, keičiamasi cisternomis ir vadinamaisiais riedančiaisiais keliais;

kombinuotasis gabenimas konteineriais;

gabenimas keltų tipo rolkeriais;

baržų pervežimas.

2.1.6 Vamzdynų transportas

Tai palyginti nauja tiekimo rūšis, nors bambukiniai vamzdynai gamtinėms dujoms tiekti buvo žinomi mūsų eros pradžioje Kinijoje. Vamzdynai yra specifinis medžiagų tiekimo bbūdas. Čia medžiagos – daugiausia dujos, nafta ir jos produktai – gabenami uždaroje erdvėje metaliniais įvairaus skersmens vamzdžiais. Kad dujos arba skysčiai vamzdžiais tekėtų, yra būtina juose palaikyti atitinkamą slėgį. Todėl vamzdynų trasoje yra statomos siurblinės.

2.1.7 Išorės transporto priemoniųefektyvumo lyginimas

Transporto priemonės yra kuriamos atsižvelgiant į gabenamų krovinių specifiką, būklę, todėl nuo transportavimo technikos ypatybių ir darbo aplinkos priklauso vienos ar kitos transporto priemonės privalumai ir trūkumai. Parenkant gabenimo priemonę vienokiam ar kitokiam kroviniui gabenti, būtina žinoti jos efektyvumo rodiklius. Lyginant ššiuos rodiklius, galima parinkti tokį transportą, kuris atitiktų užsakovo reikalavimus. Vienos rūšies transporto trūkumus, esant gerai vežimo organizacijai, kompensuoja kitos transporto priemonės privalumai. Šiai lentelei visus duomenis parinkau iš dviejų knygų, t.y. R. Palšaičio „ Logistikos vadybos pagrindai“ , 2007 iir R. Minalgos „ Logistika versle“, 2009. Kiekvieno autoriaus transporto rūšių įvertinimas kažkiek tai skyrėsi, buvo ir atitikimų, todėl ir sudariau vieną bendrą lentelę, tam, kad nesikartoti.

Bendras krovinių gabenimo būdų įvertinimas pateiktas lentelėje:

Transporto rūšis	Pranašumai	Trūkumai
Automobilių transportas	● Manevringumas ● Vežimo greitis ● Laiko ir kaštų taupymas gabenant nedideliais atstumais arba aptarnaujant tam tikrą teritoriją ● Tinka specifiniams kroviniams vežti ● Galima prisitaikyti prie nenumatyto termino ● Įpakavimas ● Galima sudaryti lankstųjį grafiką ● Galima sutaupyti laiko tolimiems reisams	● Nėra tikslaus gabenimo grafiko ● Grobstymas ● Priklausomybė nuo oro sąlygų ● Mažas įkrovumas ● Priklausomybė nuo eismo trukdymų ● Ribotas pakrovos kiekis ● Ribota galimybė vežti pavojingus krovinius ● Skubus iškrovimas ● Didelė kaina ● Klaidingas vežimas
Geležinkelio transportas	● Didelis gabenamų krovinių svoris ● Maža kaina ●Didelis įkrovumas ● Tikslus gabenimo grafikas ● Reti gedimai ● Galimybė vežti pavojingus krovinius ● Gabenimas dideliais atstumais	● Privatus geležinkelio tinklas ● Ilgas vežimo laikas ● Perkrovimai, įpakavimas ● Geležinkelio atšakų būtinumas ●Papildomi kaštai nuomojant specialiuosius automobilius ● Grobstymas
Vidaus vandenų transportas	● Patogumas, pigumas ● Maža žalinga įtaka aplinkai ● Didelis gabenamų krovinių svoris ● Didelis pakrovos plotas ● Galimybė vežti krovinius specialiaisiais laivais ● Nedideli gabenimo kaštai	● Ribotas uostų tinklas ●Sezoniškumas ● Specializuoti terminalai, įrengimai ● Būtinybė turėti prieplauką ● Priklausomybė nuo vandens lygio, taip pat oro sąlygų (ledo, rūko ir pan.)
Jūrų transportas	● Didelis gabenamų krovinių svoris ● Didelė talpa ir plotas ● Galimybė vežti krovinius specialiaisiais laivais ● Maži transportavimo tarifai ● Darbas visą parą ● Didelis našumas	● Apsiribojimas Šiaurės ir Baltijos jūrų uostais ● Priklausomybė nuo oro sąlygų (audrų, ledo, rūko) ● Priklausomybė nuo maršrutų (išskyrus užsakomuosius reisus) ● Maži greičiai ● Kruopštus įpakavimas
Oro transportas	● Didelis gabenimo greitis ● Įpakavimas daug paprastesnis ● Mažesnės klientų išlaidos	● Dideli gabenimo kaštai ● Krovinių ribojimai ● Užtrukimo galimybė
Kombinuotasis transportas	● Įvairių transporto priemonių, sujungtų į vieną grandinę, naudojimas	● Laiko sąnaudos kroviniams perkrauti ● Priklausomybė nuo grafiko ● Laiko nuostoliai perkrovų stotyse
Vamzdynų transportas	● Nuostoliai labai reti ● Nereikia daug darbo jėgos ● Tikrinimas naujomis informacinėmis technologijomis ● Nepertraukiamai teikiant (gabenant) dujas, skysčius ir birias medžiagas, šis būdas pigiausias iš visų gabenimo priemonių ● Didelis patikimumas ● Neteršia aplinkos	● Didelės investicijos (tačiau rentabilus ilgalaikio eksploatavimo būdas)

2.2 Įmonės vidaus transporto sistema

Įmonės vidaus transporto uždavinys – medžiagų, žaliavų, pusgaminių, kuro gabenimas tarp įmonės teritorijoje esančių objektų, taip pat šių objektų viduje. Materialios priemonės, kuriomis grindžiamas įmonės vidaus transporto uždavinys, yra vadinamos gabenimo priemonėmis.

Įmonės vidaus transporto priemonių panaudojimas turi tokius tikslus:

Optimalus panaudojimas – Minimalūs gabenimo kaštai, minimali tuščioji eiga, aukšta funkcinė apkrova ir geras panaudojimas laiko požiūriu.

Aukštas paslaugų lygis – Trumpa užduoties įvykdymo trukmė, trumpa ggabenimo trukmė.

Didelis lankstumas – Didelis gabenamų krovinių kiekis, lengvas priderinamumas įmonės reikmėms.

Plačios panaudojimo galimybės -Informacija apie aktualią padėtį, priežastinis teisingas kaštų skaičiavimas, rodiklių surinkimas.

2.2.2. Gabenimo priemonių rūšys

Įmonės vidaus transporto problemoms spręsti yra sukonstruota daugybė transporto priemonių, kurias apžvelgti reikėtų daug laiko. Transporto priemonių panaudojimas įmonėje priklauso nuo tokių veiksnių:

turimų transporto priemonių;

įmonės dydžio;

įmonės pastatų išdėstymo;

gamybos būdo ir rūšies;

gabenimo nuostolių;

gabenimo greičio ir intensyvumo;

gabenamų krovinių rūšies ir masto;

įmonės automatizavimo laipsnio;

įmonės lankstumo ir pan.

Sisteminant transporto priemones, jas galima suskirstyti taip:

c=“StrangeNoGraphicData“ />

Toliau klasifikuojant transporto priemones, yra atsižvelgiama į:

paskirstymo (tvirtinimo) būdą;

automatizavimo laipsnį;

mobilumą;

pavarą.

Įmonės vidaus gabenimo priemonėmis žaliava, medžiagos, pusgaminiai ir gaminiai yra perkeliami iš vienos vietos į kitą ne tik horizontaliąja, bet ir vertikaliąja plokštuma. Todėl techninėje literatūroje šiosgabenimo priemonės dar vadinamos kėlimo ir gabenimo priemonėmis. Šios priemonės skirstomos į dvi pagrindines grupes:

1. nepertraukiamo veikimo, kai kėlimo ir gabenimo priemonėmis nepertraukiamu srautu gabenamos įvairios medžiagos. Tai tokie mechanizmai:

konvejeriai (transporteriai):

elevatoriai:

2. pertraukiamo arba periodinio veikimo, kai dažniausiai gabenamos įvairių medžiagų porcijos. Šios grupės mašinoms yra būdingas cikliškumas ir jų yra įvairių rūšių:

rankiniai ir mechaniniai vežimėliai;

rankiniai ir mechaniniai vežimėliai su pakeliamomis platformomis ir įvairių konstrukcijų bei tipų griebtuvais;

krovininiai liftai;

kaušiniai keltuvai;

savieigiai krautuvai;

elektros talės;

kranai:

Daugelis iš minėtųjųgabenimo priemonių gali būti įrengtos stacionariai arba prireikus gali būti perkeltos iš vienos vietos į kitą.

Gabenimo priemonės gali funkcionuoti tik panaudojus pavarą, kuri joms suteikia tam tikrą judesį. Daugelis gabenimo priemonių turi individualią mechaninę pavarą, kuri gali būti hidraulinė, pneumatinė, kombinuotoji ir pan. Daugelis gabenimo mechanizmų yra valdomi rankomis. Įmonių vidaus transportui yra sėkmingai naudojami robotai ir manipuliatoriai, dirbantys pagal specialiąją programą. Šie mechanizmai yra periodinio veikimo mašinos.

Iš periodinio veikimo gabenimo priemonių ypač svarbūs įvairių tipų kranai. Reikia pabrėžti šių mechanizmų privalumą – pagal konstrukciją kranai neužima daug vietos ir neblokuoja pravažiuojaamųjų kelių, o aptarnavimo zona yra plati, nors ne visi kranai yra vienodai mobilūs. Tai yra vienas iš šių mechanizmų trūkumų.

Kranai gana retai įrengiami stacionariai, todėl jais galima prikrauti didelio ploto ir aukščio sandėlį. Jais galima atlikti tokias operacijas:

paimti krovinį;

jį gabenti įvairiomis kryptimis;

sukrauti į rietuves;

pakelti į šalį.

Tarp periodinio veikimo gabenimo priemonių yra paplitę įvairių konstrukcijų mechaniniai vežimėliai, komplektuojami su įvairiais darbiniais mechanizmais – šakėmis, griebtuvais, platformomis ir pan. Šie vežimėliai gali būti naudojami tiek pastatų viduje, tiek ir išorėje. Vežimėliai, sukomplektuoti su įvairiais mechanizmais, atlieka daugybę funkcijų: paima krovinį, veža į nustatytą vietą, padeda ant grindų arba pakelia į nustatytą aukštį. Ištokių vežimėlių plačiausiai yra paplitę:

mechaninis vežimėlis. Jo darbui reikalingas kelias, kuriuo jis važinėja tarp sandėlyje patalpintų krovinių. Privalo būti parinktas tam tikro dydžio kelias. Vežimėliai valdomi mechaniniu arba rankiniu būdu, gali judėti laisvai arba yra valdomi. Paprastai vežimėliai turi įvairų automatizavimo laipsnį – mažą, vidutinį arba aukštą.

Mažo arba vidutinio automatizavimo laipsnio vežimėliai yra naudojami dar ir kaip krautuvai – ant vežimėlio pagrindo yra įrengtas krovinio griebimo mechanizmas.

Pasirenkant krautuvą, būtina atsižvelgti į:

pavaros rūšį;

konstrukciją (komplektavimą);

reikiamą darbo paviršių;

keliamąją galią;

panaudojimo sritį (viduje arba išorėje).

Yra įvairių rūšių krautuvų, komplektuojamų su įvairia krovinio apdorojimoįranga.

Plačiausiai paplitusios krautuvų rūšys:

Frontaliniai krautuvai;

Krautuvai su ištraukiamomis šakėmis;

Šakiniai krauutuvai;

Šoniniai krautuvai;

Siauravežiai krautuvai;

Aukšto automatizavimo laipsnio vežimėliai;

Reguliuojamais prietaisais;

Gabenimo sistemos be vairuotojo.

2.2.3. Gabenamų krovinių įpakavimas

Įpakavimas – pagrindinių ir pagalbinių medžiagų konstrukcijos derinys, kai atsiranda galimybė apsaugoti gaminius nuo pagaminimo iki panaudojimo, palengvėja krovinių apdorojimo darbai, apsaugoma aplinka ir darbuotojai nuo įpakuotų medžiagų poveikio, taip pat medžiagos reklamuojamos. Pagal paskirtį yra skiriamos dvi įpakavimo rūšys:

vidinis įpakavimas – parduotuvės įpakavimas;

išorinis įpakavimas – gabenimo įpakavimas.

Įpakavimo funkcijos yra tokios:

1) apsauginės;

2) racionalizavimo;

3) ekonominės;

4) pardavimo.

Svarbiausios iš pateiktų funkcijų yra gabenamo krovinio apsauga siekiant išsaugoti krovinio vertę ir kokybę.

Aplinkos apsaugos funkcijos padeda kitų prekių, gabenimo priemonių ir personalo apsaugai. Kai kurios šalys turi įstatymus, kuriais nustatomi pavojingų krovinių gabenimo reikalavimai.

Racionalizavimo funkcijų esmė – krovinių, kuriuos būtų galima lengvai perkrauti ir sandėliuoti, paruošimas. Maži kroviniai sustambinami į gabenimo paketus. Įpakavimo standartizavimas suteikia galimybę išvengti didelio kiekio ir įvairių matmenų taros,kuri yra kliūtis mechanizuojant krovos darbus. Įpakavimo kaštai, reikalingi taros medžiagoms pirkti ir jai pagaminti, privalo būti subalansuoti su gabenamo krovinio verte. Pradiniu tašku čia gali būti optimalus įpakavimo kaštų ir nuostoliams atlyginti reikalingų kaštų dėl nekokybiškos taros santykis.

Forma, spalva ir užrašai ant pakuočių informacija pirkėjams. Užrašai ir simboliai ant pakuočių yra standartizuoti tarptautiniu mastu. Kadangi pakuotę galima pavadinti gamintojo vizitine kortele, ji turi atitikti estetinius reikalavimus, kurie atlieka reklamos vaidmenį.

r />

Didėjant produkcijos pakuočių gamybos apimčiai, didėja ir atliekų dalis tų pakuočių, kurios nebetinka pakartotinai naudoti. Ši taršos problema yra aktuali visoms valstybėms. Pakuočių (taros) atliekų problema sprendžiama dviem būdais:

pakuotės naudojamos pakartotinai;

pakuotėsperdirbamos į antrines žaliavas.

Paketavimas – tai procesas, kai vienodų matmenų ir savybių kroviniai įpakavimo ir rišamomis priemonėmis sujungiami į vieną atitinkamų geometrinių formų vienetą. Kroviniai sudedami mechaniniu būdu, naudojant paketavimo techniką.

Dėl stabilios geometrinės paketo formos tokius krovinius galima sukrauti į rietuves.

Paketams sutvirtinti naudojama viela, medžiagos juostos, popierius, taip pat ppolimero plėvelė, kuri po terminio poveikio stipriai apgaubia paketą.

Šitaip paketuojamos:

mažo formato statybinės medžiagos;

briketai;

skardos lakštai;

pjautinė mediena;

asbestcemenčio vamzdžiai.

Paketavimo privalumai:

sutaupoma daug darbo jėgos, palengvėja rankų darbas;

mechanizuojami krovos darbai;

trumpėja krovos darbų trukmė;

geriau panaudojamos gabenimo priemonės;

mažiau sunaudojama tvirtinimo ir rišamųjų medžiagų.

Konteineris yra transporto talpykla, kuri:

dėl tvirtos konstrukcijos ir ilgo naudojimo laiko gali būti panaudota pakartotinai;

pagaminta taip, kad ją galima vežti įvairiomis transporto priemonėmis ir perkrauti iš vienos transporto priemonės į kitą;

lengvai sukraunama ir iškraunama;

yra ne mažesnio kaip 1 m3 vidinio tūrio.

Konteineriai plačiai naudojami gabenant kkrovinius nenutrūkstama grandine naudojant įvairias transporto priemones.

3. INTELEKTUALIZUOTOS TRANSPORTO SISTEMOS IR JŲ PERSPEKTYVOS LIETUVOJE

Intelligenttransportation systems – verčiant pažodžiui – intelektualiosios transporto sistemos. Tačiau aptarus šį terminа su lietuvių kalbos bei informatikos specialistais siūloma: INTELEKTUALIZUOTOS TRANSPORTO SISTEMOS (ITS).

(ITS) apima plačią bevieliu iir laidiniu ryšiu pagrįstų informacinių kontrolės ir elektroninių technologijų sritį. Šios technologijos padeda vaizduoti transporto srautus, mažinti spūstis, teikti keliautojams alternatyvius maršrutus, taupyti laiką ir pinigus. Jos suteikia priemones transporto profesionalams rinkti, analizuoti ir kaupti duomenis apie sistemos veikimą piko valandomis. Tokie duomenys padidina eismo dalyvių galimybes atsižvelgti į eismo įvykius, blogas meteorologines sąlygas ir kitus pajėgumą mažinančius veiksnius.

Intelektualizuotų transporto sistemų pavyzdžiai:

Intelektualizuotos kelioninės informacijos sistemos;

Intelektualizuotos eismovaldymo sistemos;

Intelektualizuotos kovos su eismo įvykiais sistemos.

Naujos technologijos tobulėja kasdien. Geriausiais ITS technologijų pavyzdžiais šiandien laikoma:

Navigacinės transporto sistemos;

Avarijų registravimo sistemos;

 Elektroninio apmokėjimo sistemos;

Kelio sankasos kontrolės sistemos;

Eismo reguliavimo technologijos;

Meteorologinės informacijos sistemos;

Komunikacijos įranga;

Transporto priemonių parko priežiūros technologijos.

Siekiant paspartinti Lietuvos transporto sistemos integravimą į Europos ir kitų pasaulio šalių ekonominę ūkinę bendriją, reikia sukurti visavertę, optimaliai funkcionuojančią transporto sistemos vviduje ir suderintą su išore Lietuvos transporto sistemos informacinę infrastruktūrą. Transporto sistemos informacinė infrastruktūra suprantama kaip integruota informatikos ir ryšio priemonių, standartų, normatyvinių dokumentų ir organizacinių procedūrų visuma, leidžianti sukaupti pagrindinius transporto sistemos informacinius išteklius, suderintai juos. Informacinės infrastruktūros sukūrimas suprantamas ne kaip vienos labai didelės kompiuterizuotos informacinės sistemos sukūrimas, o kaip įmonių informacinių sistemų funkcionavimo terpės suformavimas. Kuriant transporto sistemos informacinę infrastruktūrą reikia atsižvelgti į bendrus europinius reikalavimus ir į dvišalius susitarimus su kaimyninėmis valstybėmis.

Tokia informacinė infrastruktūra leistų:

paspartinti ir optimizuoti ttransporto sistemos materialinių bei informacinių srautų judėjimą kompiuterizuojant ir informatizuojant jos elementų,reguliuojančių šį judėjimą, darbą;

integruoti Lietuvos transporto sistemą į Europos transporto tinklą;

įsijungti į Europos transporto paslaugų rinką.

Išvados

Šiame darbe aptarėme transporto būdus, susipažinome su jais, įvertinome jų privalumus ir trūkumus. Taip pat palyginome transporto būdų efektyvumus. Sužinojome, jog transportas nesukuria naujų produktų, naujų prekių, o tik gabena produkciją, kuri sukurta pramonėje, žemės ūkyje. Transportas, gabendamas šią produkciją, atlieka gamybinį procesą – pakeičia šios produkcijos vietą, ją paskirsto vartotojui. Tai ir sudaro transporto, kaip materialinės gamybos šakos, esmę. Transportas, gabendamas krovinius, toliau tęsia gamybos procesą cirkuliacijos srityje. Sužinojome tai, kad transporto sistema pagal funkcinius komponentus sudaryta iš tokių transporto šakų:automobilių transportas; geležinkelių transportas; vandens transportas; oro transportas; vamzdynų transportas; kombinuotasis transportas.

Geležinkelio transportui priklauso bendrojo naudojimo geležinkeliai, geležinkelių atšakos, riedmenys, ryšių signalizacijos, energetiniai įrengimai, stotys ir kiti inžineriniai statiniai, skirti tiesiogiai geležinkelio transportui aptarnauti.

Automobilių transportui priklauso keliai, transporto priemonės, technologiniai įrengimai, stotys ir kiti inžineriniai statiniai.

Jūrų transportui priklauso jūrų keliai, jūrų uostai, jūrų švyturiai ir kiti navigacijos ženklai bei techniniai įrengimai, reguliuojantys laivybą ir garantuojantys jos saugą, laivai bei kitos plaukiojimo priemonės.

Vidaus vandenų transportui priklauso laivuojami vandens keliai, laivai ir kitos plaukiojimo priemonės, uostai, prieplaukos, navigacijos ženklai.

Oro transportui priklauso oro trasos, aerouostai, aerodromai ir ttransporto priemonės.

Vamzdiniam transportui priklauso naftotiekio bei dujotiekio vamzdynų linijos technologiniai įrengimai, inžineriniai statiniai.

Taigi iš viso to galime padaryti išvadą, kad transportas yra labai svarbus ir neatsiejamas nuo visuomenės gyvenimo.

Naudota literatūra

Rimgaudas Minalga „Logistika”, Vilnius 2001

Adolfas Baublys „Transporto sistema”, Vilnius “Technika” 1995

Rimgaudas Minalga „Logistika versle“, Vilnius 2009

Adolfas Baublys, Aidas Vasilis Vasiliauskas, „Transporto infrastruktūra“ Vilnius2005

Ramūnas Palšaitis, „Logistikos vadybos pagrindai „Vilnius 2007

Transporto sistemos

Išorės transporto

sistema

Vidaus transporto

sistema

Gabenimo

priemonės

Nepertraukiamo

veikimo transportas

Pertraukiamo (periodinio) veikimo

transportas

Krovinių gabenimas

keliais

Individualūs

savininkai

Tolimas

gabenimas

Pervežimas vietiniais

maršrutais

Ekspedicijos ir

specializuotos firmos