Amerikiečių nacionalinė virtuvė

AMERIKIEČIŲ NACIONALINIAI VALGIAI

20-to amžiaus pradžioje prasidėjo iš principo nauja amerikiečių kulinarijos

raida.

Labiausiai tas procesas pasijautė po pirmo pasaulinio karo.

20-tas amžius Amerikoje pasižymėjo ypatingai didele žmonių migracija į šią

šalį. Ir visuose išsivysčiusiuose Amerikos pramoniniuose miestuose iškilo

uždavinys greito ir nenutrūkstamo aptarnavimo, maitinimo srityje, žmonių

masėms. Tuo labiau maisto tiekimas praktiškai buvo reikalingas ištisą parą:

pietų prtraukoms, kai dirbama buvo dviem, trim pamainom. Šios sąlygos labai

įtakojo ir paliko sąvitą braižą amerikiečių kulinarijoje. Tuo metu, kai

kaimo vietovės mažėjo, o miestai plėtėsi, labai sumažėjo produktų, kuriuos

tiekdavo kaimo vietovės. TTai labai atsiliepė valgių specifikai, kuria

pasižymėjo nacionalinė amerikiečių virtuvė, kuriai buvo būdinga didesnis

produktų kiekis, bei reikalinga daugiau laiko gaminimui. Senoji restoraninė

virtuvė, kuri buvo pritaikyta ponų aptarnavimui, nebegalėjo aprūpinti

didžiųjų naujų gyventojų masių paruoštais maisto patiekalais, nes virtuvės

įranga nabeatitiko kulinarinių-techninių standartų. Rasti išeitį iš

padėties padėjo tik tai, kad reikėjo imtis gerokai supaprastintos, bet

greitos, pigios, griežtai standartinės serijinės maisto gamybos. Nauja

kryptis amerikiečių kulinarijoje, buvo pavadinta racionalia. JAV tai

prasidėjo dar 19-amžiaus pradžioje, ir iš ten pasklido į išsivysčiusias

Europos šalis. Tokio maisto gaminimo esmė buvo ttokia, kad pagal žaliavas ir

gaminimo principus, maistas turėjo būti lengavai gaminamas ir į jo sudėtį

įeiti pusfabrikačiai, sukomplektuoti taip, kad juos valgyti galima būtų

šaltus arba lengvai pašildytus. Taip buvo atrasta sprendimo išeitis- tai

buvo greitas ir minimumą išlaidų reikalujantis didžiųjų žmonių masių

aprūpinimas mmaisto produktais.

Racionalioje amerikiečių virtuvėje pagrindiniais produktais tapo:

konservai, dešriniai gaminiai, sumuštiniai ir paruošti gėrimai(dažniausiai

šalti):viskis, alus, kokteiliai, sultys.Ir tik kai kurie karšti greito

paruošimo patikalai, patogūs dėl standartinių porcijų ir kainų, įeidavo į

valgiaraščio menių, tai: kotletai, sardelės, kiaušinienė ir kava. Arbata,

kuri reikalavo įpatingo užplykimo ir ilgesnio paruošimo nebepatekdavo į

tuos greito paruošimo patieklų standartus, o jei ir būdavo ruošiama, tai

būdavo labai prastos kokybės, todėl greitai buvo išstumta iš raciono. Taip

ir daugelis produktų, kurie nebeatitiko naujųjų standarų buvo išstumti iš

valgiaraščių. Taip po truputi buvo užmiršti senieji nacionaliniai

amerikiečių patiekalai.

Einant laikui maisto gaminimo taisyklės nebebuvo tokios griežto, tačiau JAV

vis daugėjo ir tapdavo populiarios tos nacionalinės virtuvės, kurios savo

meniu turėdavo patiekalų, kurie pagal savo standartus galėjo konkuruoti su

racionaliaja virtuvę dėl gaminimo ir žaliavų pigumo.

Konkurujančių nacionalinių virtuvių sąraše ppirmąją vietą užemė italų

virtuvė- su savo įžymiaja pica, makaronų patiekalais(spageti, makaronai,

vermišelis, revioli..), taip pat kiniečių ir japonų virtuvės. Visų pirmą

dėl nepakeičiamų ryžių, kurių skonį galima įvairiai keisti panaudojus

įvairiausius prieskonius, bei padažus. Kita priežastis buvo ta, kad vyravo

nacionalinis karštų patiekalų(ypač sriubų) paruošimo būdas: greitas

ruošimas iš išanksto paruoštų produktų: išvirtos mėsos, paukštienos žuvies,

daržovių su karštu vištienos, žuvies arba daržovių sultiniu. Taip pat labia

populiarūs buvo konservuoti produktai: ančių marinuoti kiaušiniai,

kalmarai, trepangos, sojų pastos, jūrų kopūstai..) Toks apribotas kelių

nacionalinių virtuvių asortimentas tapo būdigas didžiosios AAmerikos

nacionalinei virtuvei.

Tokiu būdu, didžiosioji Amerikos nacionalinė virtuvė ( kurios gyvavimo

faktą daugelis istorikų ir etnografų apskritai neigia.), yra pati

artimiausia mūsų laikmečiui, labiausiai pritaikyta žmonių gyvenimo tempui

ir reikalavimams. Ji artima šiuolaikiniam žmogui ne pagal skonį, bet pagal

dvasią ir psichologiją: ji greita paruošti, dinamiška, nepretenzinga, gal

labiau net primityvi, nesuteikia daug rūpesčių. Jokia kita šalis visame

pasaulyje neįtakojo maitinimo principams, kaip būtent JAV. Ji pralenkė net

Prancūziją, kurios įtaka neginčijimai patvirtinta visame pasaulyje ir

kuri, savo virtuve parodė kitoms šalims, kaip iš tam tikrų produktų galima

sukurti kulinarinio meno kurinį, nepriklausomai nuo išleistų pinigų ir

laiko.

Tačiau Jungtinės Valstijos įnešė kažką neįprasto- koncepciją. Pagal šią

koncepciją, iš bet kokio neapdoroto produkto, pagal racionalinę metodiką,

galimą pagaminti arba paruošti patiekalus, kurie būtų pigūs ir savo skonio

savybėmis įtiktu maksimaliam žmonių skaičiui.

Hamburgeriai, hot-dogai arba ketčupas- neįpatingai išradingas

kulinarinės fantazijos vaisius, tačiau jais galima pasisotinti ir jiems

pagaminti reikia minimalaus laiko. Pateikti pavyzdžiai, tai kukli, tačiau

charakteringa iliustracija amerikiečių virtuvei. Jei išsikelti tikslą ir

nuosekliai bandyti nupasakoti, ką būtent ant stalo pateikia šeimininkės

savo namiškiams platybių zonoje tarp Kanados ir Meksikos sienų, tai

tikslaus atsakymo rasti nepavyktu.

Į JAV suplūdę viso pasaulio atstovai turėdavo didelį kiekį nuosavų ir

originalių savo šalies receptų, kurie gyvuoja ir iki šių laikų, nebent yra

susikryžmine su juos priglaudusios šalies patiekalais. Tačiau tuo tarpu

kiekviena etninė grupė ppasirūpino ir apie tai, kad Naujame Pasaulyje turėtu

tuos produktus, kuriuos buvo įpratusi naudoti. Ir kadangi visos

penkiasdešimt valstijų papuola į įvairias ir skirtingas klimato juostas,

tai praktiškai čia galima atrasti visus augalus ir gyvunus tinkančius

maisto gamybai.

Be to , kiekvienam naujam migrantui tekdavo pačiam pasirūpinti savo

pragyvenimu, todėl jie pradėjo veisti galvijus ir auginti žemės ūkio

produkciją, bet žymiai didesniu kiekiu negu sunaudodavo patys, todėl ją

pradėjo pardavinėti. Esant dėkingom klimato juostom, bei derlingooms

žemėms, Jungtinės Valstijos greitai tapo stambiausia pasaulyje gamintoja,

bei produktų eksportuotoja. Kasdieninis eilinės amerikiečių šeimos meniu

buvo orentuotas į minimalias laiko sąnaudas skirtas maisto gamybai.

JAV supermarketai pateikia platų įvairių-paruoštų patiekalų

asortimentą: naudojimui paruošta mėsa ar pusfabrikačiai. Tačiau tai neturi

didelės įtakos kasdieniniam amerikiečių meniu, kuriuose nedominuoja

patiekalų įvairovė, nors amerikiečių moterys, kaip nė vienos kitos šalies

šeimininkės daug dėmesio ir laiko skiria teoriniams kulinarijos

nagrinėjimams.

Amerikiečių šeimininkės ruošdamos pokyli svečiams, vengia paruoštų

patieklų. Dažniausiai jos stengiasi pasinaudoti savo šeimos receptais. Iš

šono tai atrodo, kaip lenktyniavimas tarp namų šeimininkių, pagal nerašytas

taisykles, nes su paskutinio patiekalo pateikimu baigiasi ir svečių

priėmimas. Taip pat amerikiečiai sukilo ir prieš sintetinius ir

vienkartinius indus: jie pradėjo daugiau dėmesio skirti elegantiškiems

pietų servizams, nors nieko ir nesuglumintu ir vietoj kristalinių alaus

bokalų stovintčios skardinės su alumi.

Labiausiai mėgstamais amerikiečių patiekalais būtu galima įvardyti:

daržovių ir vaisių salotas(nė vieni pusryčiai, pietū aar vakarienė

neapsieina be jų), mėsa ir paukštiena su daržovių garnyru, vaisių desertai.

Labai populiarios yra žaliosios salotos, kurios patiekiamos neapdirbtos,

stambiai supjaustytos ir tik valgant pagardinamos įvairiais prieskoniais.

Amerikoje apskritai daugelyje restoranų ir kavinių žaliųjų salotų kainą

įtraukta į karšto patiekalo kainą, ir jos kaip priedas visada būna pusryčių

ar vakarienės metu, lygiai taip pat kaip ir stiklinė vandens su ledu., Taip

daug vietos amerikiečių virtuvėja užima vaisių-daržovių salotos, pieno

produktai, kiaušiniai, įvairios dešrelės. Pusryčiams dažniausiai patiekiama

kukurūzū dribsnių su pienu, ryžių ar avižų košės. Geriama daug įvairių

sulčių. Šaltų žuvies patiekalų ir užkandžių asortimente nėra žuvies

užpiltinių, konservų, rukytos žuvies, retai sutinkami žuvies delikatesai.

Iš pirmųjų patiekalų amerikiečiai dažniausiai renkasi sultynius, tirštas

arba saldžias vaisių sriubas. Iš antrų patiekalų labiausiai išskiriama

jautiena, neriebi kiauliena, vištiena, kalakutiena. Mėsos patiekalai

gaminasi neaštrūs, nesūrus ir prieskoniai, bei padažai dasidedami pagal

skonį jau patiekus ant stalo. Patys skaniausi patiekalai: steikas ir mėsa

su krauju. Garnyrams naudojamo daržovės: troškintos pupelės, žali

žirneliai, kukurūzai su grietinėle, brokolio kopūstai ir kt., bulvės-

virtos, keptos, troškintos. Kruopų ir makaronų amerikiečiai nemėgsta, taip

pat nevalgo ir troškintų kopūstų. Mažai valgo duonos, ypač baltos, taip pat

mažai vartoja miltinių patiekalų, kruopinių ir miltinių garnyrų, riebalų.

Neriebi mėsa Amerikoja kainuoja žymiai brangiau negu riebi, kiauliena

brangiau nei jautiena. Labai platus deserto asortimentas: pyragai,

pyragėliai, sausainiai, pudingai, vaisiai ir jų sultys, kopotai iš šviežių

vaisių,

grietinėlė.Po deserto amerikiečiai mėgsta išgerti puodelį kavos,

rečiau arbatos. Palyginus kad pirmų patiekalų turi ne itin daug, tai gėrimų

yra tikrai platus asortimentas: koka-kola, pepsi-kola, imbiero alus, kava,

šalta arbata su citrina ir ledu ir galiausiai tradiciškai tapoo gerti

vandenį su ledu prieš valgį, Juokaudami amerikiečiai sako, kad jie geria

tik vieną gėrimą- karštam pavidale kavą, šaltam- koka-kola. Kas tai yra

koka-kola pasakoti jau nebereikia, o štai kava nė truputi nepanaši įtą kavą

kuri geriama Italijoje, Prancūzijoje arba Turkijoje. Atrasti Amerikoje

vietą kur verdama tikrai gera kava yra nnelengva.

Tipiški amerikiečių pusryčiai, tai-kiaušinienė arba omletas su bekonu,

dešrelėmis ir keptos bulvės. Viešbučių restoranuose pusryčiams siūloma

dešimtys pavadinimų kiaušinienių. Lančas(antri pusryčiai) kurie vyksta

nuo12 iki 14 val. Standartiškai atrodo taip: kokia sriuba ir

gamburgeris(čisburgeris, mamaburgeris, papaburgeris ir kt. Labai populiarus

yra lančo iškvietimas telefonu. Dažniusiai tuo naudojamasi ofisuose- po

15m. pa užsakymo prie jus karšti pietūs kruopščiai įpakuoti į dežutę. Tai

gali būti bet kuri virtuvė: japonų, kiniečių ir kt. Eilinė amerikiečių

vakarienė atitinka mūsų pietūs: sriubos, antri, salotos ir kt.

Kaip taisyklė visos amerikiečių valgių porcijos- nnuoširdžiai didelės,

kas beje apsunkina ir sudaro problemų šalies gyventojų sveikatai. Kaip yra

pastebėje Britų gydytojai, žmonių psichologija yra tokia, kad užsisakydami

didelę porciją, žmonės galvoja tik apie tinkamą pasirinkimą ir nesusimąsto,

apie organizmui daroma žalą.,, Amerikoje atlikta apklausa parodė, kad

amerikiečiai valgo tai, kas jjiems siūloma, neįsisamonindami, kad porcijų

dydis padidėjęs kelis kartus,,-pažymi daktaras Džefi Prins. Jo nuomone, tai

turėjo įtakos dideliam svorio padidėjimui ir dėl to atsiradusioms sveikatos

problemom, tarp jų onkologinėm, širdies ligom, diabetu.

Kalbant apie amerikiečių virtuvę, reikia paminėti ir pasaulyje

populiarius, tačiau būtent pačių amerikiečių išrastus gamburgerius( taip

pat žinomus, kaip Whopper, Big Mac, Steakburger, Big Burger Deluxe,

Champburger, Dave s Deluxe ir kt.)-tai mėsos maltinis įkištas į perpjautą

apvalią bulkutę. Jie jau tapo amerikiečių masinės kultūros, amerikiečių

biznio ir globalizacijos proceso simboliu.

Didelėje konkurencinėje kovoje hamburgeriai nugalėjo hot-dogus (bulkute

su dešrele), ir 1930-tų metų gale kartu su obuolių pyragu tapo amerikiečių

kulinarijos simboliu. JAV kiekvienai metais parsiduoda apie keletą

milijardų hamburgerių. Jie atsiradna tiek pigiuose užkandinėse, tiek

rengiamuose brangiuose priėmimuose. Pagal įvairius tyrimų rezultatus jie

sudaro 17% užsąkymų iš amerikiečių sistemos bendro mmaitinimo pasiūlos,

vidutinis statistinis amerikietis suvalgo daugiau negu 12 kg. per metus, o

kiekvienas penkioliktas dirbantis amerikietis savo karjerą pradėjo

pardavinėdamas hamburgerius ,,McDonal s,, kavinėse.

Specialistai-dietologai laiko gamburgeriu žalą darančiu maistu, kuris

blogai įtakoja žmonių sveikatą ir savo sudėtyje turi per daug riebalų ir

konservantų. Rezultatas: širdies-kraujagyslių ir onkologinės ligos, kurios

paskutiniais metais tapo padidėjusio mirtingumo JAV priežastimi. Taip

šalyje padaugėjo diabeto, hipertonijos ir nutukimo atvejų. Pagal JAV ūkio

ministerijos duomenis, dėl netaisiklingos mitybos sutrikusiai sveikatai

gydyti skiriamų lėšų suma per metus sudarė 2000$ milijardų. Išlaidos

skirtos širdie-krajagyslių ligoms gydyti ssudarė-80$ milijardų, nutukimui

gydyti-865$ milijardų, vėžiui – 104$ milijardų. Panašiai trekštadalis

mirties atvejų nuo onkologinių susirgimų nutukimo pasekmė.

2003m.Įvyko prescendentų neturintis teismo procesas- keletą niujorko

mokynių stengėsi gauti iš mcDonaldo daugiamilijoninę kompensaciją, jie

motyvavo tuo, kad kasdien valgant hamburgerius ir keptas bulvytes jie įgijo

didelį antsvorį. Teismas atmetė ieškovų skundą. Kitą istorija byloja, kad

žinomas Niujorko advokatas iškėlė byla keturioms didžiausioms greitojo

maitinimo tinklo kompanijoms, kaltindamas tuo, kad jų siūlomas maistas tapo

jo klijento nutukimo ir pablogėjusios sveikatos priežastimi. Jis kaltino

kompanijas tuo, kad jos negarantuoja sveiko maitinimo ir kad klijentai

besimaiitinantys pas juos tampa priklausomi nuo jų siūlomos produkcijos.

Paskutiniu metu amerikiečių visuomenę apemė sveiko maitinimosi

manija, jie tarytum protestų prieš nesveiką mitybą, ir pasisako už neriebų

maistą, praturtintą baltymais ir vitaminais. Taip pat JAV didėja judėjimas

prieš nesaikingą alhogolio vartojimą, kai kurie miestai buvo įvardyti, kaip

,,blaivo gyvenimo būdo miestais,,. Juose, išskyrus bealhogolininį alų, nėra

jokių kitų alhogolinių gėrimų, ir noriny jų nusipirkti kartai reikėdavo

vykti tikrai toli.

Šiandien Amerikoje mėsa skaitoma nepageidaujamos virtuvės požymiu, ir

tai vyksta ne dėl to, kad paskutiniu metu daugelio ligų atsiradimas

siejamas su jautienos vartojimu, o gal daugiau dėl to, kad amerikiečių

restoranuose vegetarinių patiekalų asortimentas gerokai didesnis negu

mėsiškų patiekalų pasiūla. Pagal žurnalo atliktus apklausos duomenis,

šiandien amerikoje galima būti vegetaru, nes kaip parodė tyrimai, apie10

milijonų jaunųjų amerikiečių priskiria savę prie atsisakančių mmėsiškų

patiekalų, o dar 20 milijonų amerikiečių tvirtina, kad simpatizuoja

vegetariniam maitinimui.

AMERIKOS NACIONALINĖS VIRTUVĖS VALGIŲ RECEPTAI

Pastabos: receptuose maisto produktų kiekiai apskaičiuoti šešiems asmenims,

paruošimo ir virimo laikas nurodytas tiksliai, daugelį patiekalų reikia

pradėti ruošti iš vakaro, arba prieš kelias valandas.

KANADA

GĖRIMAI: tiek Kanados, tiek Jav gėrimai specifiškumu nepasižymi, jie

būdingi daugeliui pasaulio šalių.

ARBATA-geriama per pusryčius, pietus ir vakariene.

KAVA-per pusryčius, pietus ir vakariene.

ALKOHOLIS-Whiski(rugių). Rye. Punšas. Kokteiliai

VAISIŲ SULTYS, GAZUOTI GĖRIMAI, SIRUPAI

ŽIRNIŲ SRIUBA

(Žirnius pamerkti iš vakaro) paruošimas:25min. Virimas: 3val.30min.

2,5lt.- Vandens, 400 g.- skaldytų žirnių, 200g.-rukytų lašinių, 200g.-

kumpio su kaulu, druskos, lauro lapų, 100g.-svogūnų, 60g.-morkų,

60g.-saliero šakelių, 1-gvazdikėlis, trintų šafranų.

Į puodą su 2,5l. šalto vandens suberti žirnius ir pamirkyti per naktį.

Vandenį kuriame mirko žirniai, supilti į kitą indą, puode palikti žirnius,

sudėti kumpį, lašinius, mažais gabaliukais supjaustytus svogūnus, morkas ir

salierus. Įmesti lauro lapų, gvazdikėlį, įberti 2g. Trintų šafranų. Supilti

vandenį kuriame mirko žirniai, palengva užvirinti, kai vanduo pradeda

virti, nugraibyti putas. Virti 3 val., po išimti kumpį ir lašinius,

supjaustyti riekelėmis. Daržoves pertrinti per sietelį, supilti atgal į

puodą, vėl sudėti mėsą. Pasūditi.

Ši sriuba turi būti tiršta. Į stalą tiekti karštą.

KIAULIENOS RAGU

Paruošimas: 15min., Virimas: 2val.30min.

1kg.300g.-kiaulienos nugarinės ir šoninės, 600g.-karšto vandens, druskos,

pipirų, 60g.-svogūnų, 40g.-sviesto, 60g.-miltų.

Kiaulieną supjaustyti 5-6 cm. Dydžio gabaliukais. Keptuve išlydyti sviestą,

apkepinti jame susmulkintus svogūnus. Į dubenį įberti 20g. Miltų, pavolioti

juose mmėsos gabaliukus, o po to apkepinti svieste. Pasūditi, pabarstyti

pipirais, uždengti ir dvi valandas troškinti ant vidutinės ugnies.

Keptuvėje be riebalų apskrudinti likusius miltus, atskiesti šlakeliu šalto

vandens, sukrėsti į keptuvą su mėsa ir troškinti dar 20 min.

Variantas: panaudoti 600-700g. kiaulienos šoninės, o maždaug 500g. šviežios

kiaulienos sumalti. Iš maltos mėsos padaryti nedidelius kukulius, pakepinti

juos keptuvėje ir sudėti į ragu kartu su skrudintais miltais.

JUNGTINĖS AMERIIKOS VALSTIJOS

JAUTIENOS ŠNICELIAI ( Barbecued Hamburger Steaks)

Paruošimas: 10min. Kepimas: 15-20 min.

900g.-maltos jautienos, 60g.-svogūnų, 50g.-margarino, druskos, 100g-

ketčupo, pipirų, 50g-acto, 12g.-garstyčių, 1-nas valgomas šaukštas padažo

Worcestershire.

Iš maltos jautienos padaryti 6 šnicelius. Keptuvėje pašildyti margariną ir

iš abiejų pusių apkepinti šnicelius, pasūditi, pabarstyti pipirais. Riebalų

perteklių nupilti.

Puodelyje sumaišyti garstyčias, susmulkintus svogūnus, actą ir abu padažus.

Viską supilti į keptuvę, uždengti dangčiu ir kepti 8-10 min. Retkarčiais

šnicelius sudrėkinti padažu.

SUKTINUKAI SU ANANASAIS

Paruošimas: 20 min. Kepimas: 3-5 min.

Kiekviną riekelę lašinių perpjauti pusiau, ananaso riekes supjaustyti į 6

gabaliukus.

Ananaso gabaliukus suvynioti į lašinius, persmeigti suktinukus dantų

krapštukais. Pakepinti ant grilio(arba panardinti į karštą aliejų). Į stalą

tiekti karštus, traškančius suktinukus.

OBUOLIŲ PYRAGAS(Apple cream Pie)

Paruošimas: 30 min. Kepimas:40 min.

750g.-rūgščių obuolių, 180g.-cukraus, 30g.-miltų, 30g.-sviesto, 60g.-

grietinės.

Trapiai tešlai: 250g.-miltų, 125g.-margarino, 1-as arbatinis

šaukšteliscinamono, vandens, žiupsnelis druskos, 1 apelsino žievelė, 1

citrinos žievelė.

Pirmiausia sumunkyti trapią tešlą, iškočioti, sudėti į 22 cm. Skersmens

torto formą.

Salotinėje sumaišyti miltus, cukrų, druską, sudėti nuluptus

ir plonomis

rieekelėmis supjaustytus obuolius. Įberti cinamono, sudėti tarkuotas

apelsino ir citrinos žieveles. Viską sukrėsti ant tešlos, ant viršaus

sudėti gabaliukais supjaustytą sviestą, supilti grietinę ir 40 min. Kepti

karštoje orkaitėje.

KEPTI KUKURŪZAI(Pop corn)

Kepimas: 5-10 min.

250g.-kukurūzų grūdų, 5 šaukštai aliejaus, smulkios druskos.

Į keptuvą įpilti šaukštą aliejaus, įberti 60-80 g, kukurūzų, uždengti

dangčiu. Keptuvą uždėti ant stiprios ugnies. Nuo karščio kukurūzų grudai

susproginėja. Nukelti keptuvą nuo ugnies, pabarstyti smulkia druska,

iškepti likusius kukurūzus. Kepti kukurūzai tinka prie įvairių mėsos

patiekalų. Jie malonaus skonio ir lengvai virškinami.

Variantas; kukurūzus galima apibarstyti ir ccukrumi, arba saldžiu sirupu.

Tai bus tikras skanėstas.

GĖRIMAI

Pienas.Ledinis vanduo.

Alus.

Vaisių sultys. Coca-cola. Gazuoti vaisvandeniai.

Kava ir arbata.

Vynas: sausieji vynai(Ohio) ir šampanas, raudonasis Kalifornijos vynas,

Saldieji Los Andželo vynai (18-20*)

Alkoholis: distiliuotas kukurūzų viskis. Džinas ir įvairiausi kokteiliai.

TIKSLAI IR UŽDAVINIAI

TIKSLAS: susipažinti su amerikiečių nacionaline virtuve, raida.

UŽDAVINIAI:

1. Sužinoti kaip pasikeitė amerikiečių virtuvė per kelis dešimtmečius.

2. Kokie pagrindiniai produktai dominuoja amerikiečių virtuvėje.

3. Kokie pagrindiniai maisto gaminimo principai.

4. Didžiausią paklausą turintys patiekalai.

5. Amerikietiškos virtuvės įtaka gyventojų sveikatai.

6. Susipažinti su amerikietiškos nacionalinės virtuvės ppatiekalų

receptais.