Žuvų miltai

Turinys

1. Įvadas 3

2. Tiriamoji dalis 4

3. Išvados 6

4. Literatūros sąrašas 7

Žuvų miltai – tai birus krovinys, kuris dėl savo savybių

dažniausiai yra gabenamas maišuose. Žuvų miltai labai dulka, o taip pat

negali sudrėkti, nes sudrėkus pradeda kaisti ir gali užsidegti, ar net

sprogti.

Šiais laikais pašarinių žuvies miltų gamyba greitai vystosi

beveik visose valstybėse. Daugumoje jų pašarinių žuvies miltų gamybai

naudojamos ne tik liekanos, bet visa žuvis. Pavyzdžiui, Norvegijoje į

miltus perdirbama apytikriai 80 proc. visos sugaunamos žuvies (silkės), JAV

– apie 40 proc., o žuvies mmiltų poreikis sudaro apie 480 tūkst. tonų.

Šiais laikais žuvies pramonė keičia principus naudodama valgomąją

žuvies dalį, o taip pat įvairias žuvies liekanas ir mažavertę žuvį,

siekdama pagaminti pašarus ir techninę produkciją. 1

pav.

Iš nevalgomos ir mažavertės žuvų dalies galima pagaminti

skirtingus produkciją, kuria naudojasi lengvoji pramonė ir žemės ūkis,

ypatingai gyvulininkystė. Tai tokia produkcija kaip žuvies pašarų miltai,

taukai, klijai ir kita.

Gausūs moksliniai tyrimai ir praktinė patirtis parodė, kad žuvies

miltai teikia teigiama poveikį įsisavinant augalinį maistą. Dėl to gerėja

gyvulių jauniklių ir paukščių išgyvenimas, padidėja jų gyvos masės

vidutinis paros prieaugis, didėja paukščių dėslumas, o pašarų sąnaudos

vienam vienetui sumažėja.

Žuvies miltai yra gausūs gyvulinės kilmės baltymais (55 – 75 %),

miltuose laikosi mineralinės medžiagos (12 – 35 %), riebalai (2 – 12 %), o

taip pat vanduo ((8 – 10 %). Be to, žuvies miltai turi savyje didžiulį kiekį

įvairių mikroelementų (jodo, mangano, kobalto ir kt.), o taip pat vitaminų

(A, D, B grupės ir kt.).

Jei ilgai laikomi per drėgni ( > 15 % ) juose suaktyvėja

mikroorganizmai ( pelija, kaista ), per sausi (< 12 % ) arba per daug

šiltai laikomi apkarsta ( oksiduojasi riebalai ).

Laikomi maišuose sausuose, gerai vėdinamose sandėliuose ( maišai

kraunami į rietuves ant medinių grotų 6 – 8 eilėmis ) arba be taros

sandariuose siluose. 2 pav.

Kaip matome iš 3 paveikslo žuvų miltai į Lietuvą periode 2002 –

2005 metais daugiausia buvo importuojami iš Danijos, Islandijos, Peru ir

kitų valstybių. Taip pat matome, kad ne visose gyvūnų laikymo, kurios

randasi pažymėtose apskrityse, galiam šerti gyvulius gyvulinės kilmės

žaliavų tturinčiais pašarais.

3 pav.

Pašarams, kurie savo sudėtyje turi žuvies miltų yra taikomi

įvairūs apribojimai pagal LR įstatymus ir Europos Sąjungos reikalavimus.

Pašarų kokybė ir sauga

Gyvūninių maisto produktų kokybę ir konkurencingumą didžia dalimi

lemia pašarai, o pastarųjų pašarų kokybę – tai, kaip laikomasi privalomųjų

pašarų saugos reikalavimų.

Europos Sąjungoje pašarų kokybę ir saugą lemiantiems faktoriams

keliami dideli reikalavimai. Tam tikslui parengta kelios dešimtys dokumentų

(reglamentai, direktyvos, sprendimai ir rekomendacijos), kuriais remiantis

nustatyti pašarų produkcijai keliami bendrieji rinkos reikalavimai, pašarų

priedų ir kitų medžiagų vertinimo kriterijai, privalomieji saugos ir

kokybės reikalavimai. Taip pat siekiant užtikrinti pašarų produkcijos

savikontrolę visoje jų kaitos grandinėje, gamybos ir prekybos įmonėms

nustatyti minimalūs reikalavimai pažangioms sistemoms diegti bei pašarų

priežiūros ir tikrinimo tvarka.

Išvados

Žuvų miltai yra priskiriami prie generalinių krovinių rūšies, nes

jie dažniausiai yra gabenami supakuoti į maišus. Maišai būna nuo 50 iki 100

kg masės. Kaip ir kiekvienai generalinio krovinio rūšiai, žuvies miltams

gabenti reikia tinkamai paruošti triumus, tai yra negali būti drėgmės ar

vietų iš kurių galėtų pratekėti skystis į triumus.

Žuvų miltai yra tapusi svarbi gyvulių maisto raciono sudedamoji

dalis, nes jie yra maistingi ir dėka jų žymiai pagerėja gyvulių prieaugis,

negu mintant vien žole.

Literatūros sąrašas

1. www.baltlanta.lt

2. www.lva.lt/vetzoo/old/Nr_28/pdf/gruzauskas.pdf

3. www.kedainiugrudai.lt

4. www.zum.lt

5. www.fishflour.ru