Gamybines praktikos namu darbas

Turinys

1. Biržų akcinės pieno bendrovės filialo “Kauno sūrinė” įkūrimo ir veiklos trumpa charakteristika…………………………1

1.1 Įkūrimo ir reorganizavimo laikotarpiai …………………….1

1.2 Organizacinė forma…………………………1

1.3 Svarbiausieji pasiekimai…………………………4

2. Ekonominiai santykiai…………………………5

2.1 Kapitalo nuosavybės formos ir formavimo šaltiniai ………………..6

2.2 Valdymo formos ir santykiai ……………………….6

2.3 Darbo santykiai …………………………8

2.4 Išoriniai ryšiai su šalies ir užsienio partneriais……………………..10

3.Ūkinės veiklos kryptys ir specializacija………………………13

3.1 Gamybinės ir komercinės veiklos kryptys………………………13

3.2 Specializacija…………………………15

4. Ekonominiai (gamybiniai) ištekliai ir jų naudojimo efektas ir efektyvumas……….16

4.1 Kapitalo sudėtis ir struktūra, apsirūrintumas kapitalu……………..16

4.2 Apsirūpintumas žaliavomis…………………………18

4.3 Darbo ištekliai ir apmokėjimas už darbą………………… ….20

4.4 EEkonominiai (gamybos) kaštai…………………………22

4.5 Bendroji ir prekinė produkcija…………………………23

4.6 Įplaukos, pelnas ir jų veiksniai…………………………24

4.7 Ūkinės veiklos efektyvumas…………………………25

5. Apibendrinimas…………………………26

1. Biržų akcinės pieno bendrovės filialo “Kauno sūrinė” įkūrimo ir veiklos trumpa charakteristika

1.1 Įkūrimo ir reorganizavimo laikotarpiai

1970 metais Kaune buvo įkurta VSSPMTI (visasajunginio sviesto ir sūrio pramonės mokslinio tyrimo instituto) Lietuvos filialo eksperimentinė gamykla, kuri buvo Biržų akcinės pieno bendrovės (toliau BAPB) filialo “Kauno sūrinė” pati pradžia. Nuo 1989 metų ši gamykla vadinosi Lietuvos maisto instituto bandomoji gamykla. Tada ši gamykla gamino fermentinius sūrius, sviestą, nenugriebto ppieno produktus, cheminius reagentus ir mitybines terpes maisto produktų kontrolės bei kitoms laboratorijoms. 1994 04 07 ši gamykla buvo privatizuota ir pavadinta – akcine bendrove “Kauno sūrinė”. “Kauno sūrinėje” buvo gaminami lygiai tokie patys produktai kaip ir anksčiau buvusioje Lietuvos mmaisto instituto bandomojoje gamykloje.

1997 12 29 akcinė bendrovė “Kauno sūrinė” buvo reorganizuota į BAPB filialą “Kauno sūrinė”. BAPB daug investavo į šią sūrinę, ir po rekonstrukcijos ši sūrinė gamina tik fermentinį sūrį ir kazeiną. Vykstant rekonstrukcijai 1998 metų antrą pusmetį buvo sustojusi gamyba ir realizacija, todėl šiame darbe yra pateikti duomenys ne už visus 1998 metus, bet tik už pirmąjį jų pusmetį.

1.2 Organizacinė forma

BAPB filialo “Kauno sūrinė” valdymo aukščiausiame lygmenyje yra direktorius. Jis kaip ir vyriausia finansistė yra tiesiogiai pavaldus BAPB administracijos vadovui.

Žemesniame už direktorių lygmenyje yra jam tiesiogiai pavaldūs šie darbininkai – tai sekretorė mašininkė, komercijos skyriaus viršininkė, ekonomistas, vyriausias inžinierius, darbo saugos inžinierius, vyriausia finansistė, inžinierė technologė, gamybos vedėjas, laboratorijos vedėja ir firminių parduotuvių ir valgyklos vedėja. KKomercijos skyriaus viršininkei yra pavaldūs – vadybininkas, tiekėjas, pagalbinių medžiagų ir žaliavų sandėlininkė, kuri taip pat yra pavaldi vyriausiajam

1 Pav. BAPB filialo “Kauno sūrinė” organizacinė forma

inžinieriui, ir gatavos produkcijos sandėlininkė, kuriai pavaldūs yra sandėlininkas ir užsakymų priėmėja. Vyriausiajam inžinieriui taip pat yra pavaldūs energetikos – statybos inžinierius , inžinierius mechanikas, autotransporto inžinierius ir šaldymo ūkio inžinierius. Vyriausiajai finansistei yra pavaldi buhalterija ir vyr. finansistės pavaduotoja personalo apskaitininkė. Gamybos vedėjui yra pavaldūs gamybos meistrai ir apyvartinės taros sandėlininkė. Laboratorijos vvedėjai yra pavaldžios laborantės.

1.3 Svarbiausieji pasiekimai

Kadangi BAPB filialas “Kauno sūrinė” egzistuoja dar nesenai tai dar nieko labai svarbaus nepasiekė. Tačiau galime apžvelgti paskutinių trijų metų gamybos apimtis pagal skirtingus produktus. Kadangi BAPB filialas “Kauno sūrinė” egzistuoja tik nuo 1998 metų pradžios, kitų metų duomenys bus AB “Kauno sūrinė”.

1 lentelė

BAPB filialo “Kauno sūrinė” gamyba 1996-1998 m.

Produktas 1996 m. 1997 m. 1998 m. 1998m. palyg su 1996m. 1998m. palyg su 1997m.

Viso, kg Viso, kg Viso, kg +/- kg +/- kg

Grietinė „Baltija“ 0 44580 22903 22903 -21677

Grietinė 15% 22593 62253 29949 7356 -32304

Grietinė 15% fas. 24141 83076 136404 112263 53328

Grietinė 25% 6007 23114 0 -6007 -23114

Grietinė 25% fas. 550 1661 0 -550 -1661

Grietinė 30% 160414 44102 15820 -144594 -28282

Grietinė 30% fas. 22967 36324 11133 -11834 -25191

Grietinėlė 35% 22222 31728 16382 -5840 -15346

Išrūgų milteliai 0 12515 0 – -12515

Lieso p. milteliai 513728 516898 19715 -494013 -497153

Nenugr. p. milteliai 74973 10625 0 -74973 -10625

Ožkos pienas 0 3143 1026 1026 -2117

Pienas 2.5% 5489 3361 3989 -1500 628

Sūreliai džiovinti 416 294 0 -416 -294

Sūreliai lydyti 12291 26445 21644 9353 -4801

Sūris „Kauno“ 0 123604 44133 44133 -79471

Sūris „Legenda“ 6126 10153 4984 -1142 -5169

Sūris „Lietuviškas“ 47428 16822 54971 7543 38149

Sūris „Medžiotojų“ 826 7122 7252 6426 130

1 lentelės tęsinys

Sūris „Olandų“ 2493 5169 37930 35437 32761

Sūris „Staigmena“ 3124 3059 320 -2804 -2739

Sūris „Vyturys“ 19945 13409 2737 -17208 -10672

Sūris „Ypatingasis“ 14985 19203 4067 -10918 -15136

Sūris liesas 32846 3792 571 -32275 -3221

Sūris varškės 22% 6271 172 0 -6271 -172

Sv. „Saulutė“ fas 50598 80783 18451 -32147 -62332

Sv. „Šokol.“ fas. 82170 120171 90768 8598 -29403

Sviestas „Saulutė“ 221613 278014 58872 -162741 -219142

Sviestas „Šokol.“ 10690 12181 0 -10690 -12181

Sviestas A-20N 7440 120 0 -7440 -120

Sviestas A-25N 88631 38302 1174 -87457 -37128

Sviestas A-25N fas. 43210 1191 0 -43210 -1191

Varškė liesa 6158 306 0 -6158 -306

Varškė nestand. 13468 5811 0 -13468 -5811

Viso 1523810 1639503 605194 -918616 -1034309

Kaip matome iš 1-os lentelės, didžiausia gamybos apimtis buvo 1997 metais. Kadangi 1998 metų antrą pusmetį produkcija nebuvo gaminama, tai šių metų gamybos apimtys mažiausios. 1998 metais buvo pagaminama daugiau, nei anksčiau tik sūrių “Lietuviškas” , “Olandų”, “Medžiotojų” ir grietinės 15 proc. riebumo.

BAPB filialas “Kauno sūrinė” daug produkcijos eksportuoja į Rusija, pagal tam tikras sutartis. Taigi galime pažiūrėti kiek tiriemuoju laikoptarpiu buvo eksportuota produkcijos.

2 lentelė

BAPB filialo “Kauno sūrinė” 1996-1998 m. Eksportuotos produkcijos vertė

Realizacija (tūkatančiais litų)

Mėnesiai 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 viso Proc nuo viso

1996 m. 712 142 119 114 0 267 194 346 608 771 320 184 3777 32,91

1997 m. 563 279 200 185 423 569 534 685 394 653 667 446 5598 48,91

1998 m. 216 244 291 150 381 52 0 0 0 0 0 0 1334 22,40

Taigi iš 2-os lentelės mmatome, kad su užsienio partneriais sudarytos sutartys 1996 metais leido eksportuoti net 32,91 procentus visos pagamintos produkcijos. 1997 metais jos buvo beveik pusė t.y. 48,91 procentai. 1998 metais sutartys su užsienio partnerais leido eksportuoti jau tik 22,40 procentus produkcijos.

2 Ekonominiai santykiai

2.1 Kapitalo nuosavybės formos ir formavimo šaltiniai

BAPB filialas “Kauno sūrinė”, kaip ir visos akcinės bendrovės yra ribotos turtinės atsakomybės įmonė, turinti juridinio asmens teises. Jos kapitalas padalntas į akcijas. Fiziniai ir juridiniai asmenys, įsigiję bendrovės akcijų, tampa jos akcininkais. Bendrovės akcininkai yra jos kolektyviniai savininkai.

BAPB filialo “Kauno sūrinė” visas kapitalas yra akcinis. Jis sudaro 1040500 litų, kapitalo perkainojimo rezervas – 447469 litų. Akcinis kapitalas, tai kapitalas, formuojamas iš lėšų gautų už parduotas akcijas.

Šios bendrovės, kaip ir kitų akcinių bendrovių veiklą reglamentuoja atitinkami įstatymai, kuriuose nusakomos bendrovių steigimo, valdymo organų sudarymo, jų veiklos ir bendrovės veiklos likvidavimo sąlygos ir tvarka.

Bendrovės akcininkų skaičius neribojamas ir jos akcijos yra platinamos viešai, parduodamos biržoje. Bendrovės akcijos yra perkamos, mokant už jas pinigais arba kitu turtu, fiziniu, nefiziniu darbu arba paslaugomis, kurios buvo suteiktos ar atliktos bendrovės labui nepriklausomai kokiu metu. Taip pat galimos įvairios apmokėjimo rūšių kombinacijos. Tačiau akcijų apmokėjimo forma negali būti įvairūs įsipareigojimai ateičiai.

Akcinės bendrovės pelnas panaudojamas tolesniam bendrovės plėtojimui, dividendų mmokėjimui, valdytojų premijavimui ir kitiems bendrovės tikslams. Bendrovės akcininkai gauna pajamas už akcijas dividendų pavidalu.

Akcinė bendrovė, būdama juridiniu asmeniu, savo vardu gali įsigyti turtines ir neturtines teises, sudaryti sutartis, vykdyti eksporto – importo operacijas, įsigyti kilnojamą ir nekilnojamą turtą, būti ieškovu ir atsakovu teisme, arbitraže ir trečiųjų teisme.

Akcinės bendrovės turtą sudaro akcinis kapitalas, kreditinės lėšos ir kiti aktyvai. Tik akcinis kapitalas yra padengtas akcijomis. Kitoms išvardintoms lėšoms, kurios taip pat sudaro bendrovės turtą, akcijos neišleidžiamos. Ne visas bendrovės turtas yra “išreikštas” akcijomis.

Akcinis kapitalas – tai pagrindinis akcinės bendrovės kapitalas. Jis formuojamas iš lėšų, gautų už parduotas akcijas. Skiriama:

1. įstatinis kapitalas, kurio dydis yra nustatytas bendrovės įstatuose. Bendrovės veiklos pradžioje išleidžiamos akcijos, kurių vertė lygi įstatinio kapitalo sumai;

2. pasirašytas kapitalas – tai kapitalas, kuris mobilizuojamas pasirašant akcijas. Taip nusakomas akcinės bendrovės kapitalas, kuris gali būti suformuotas;

3. apmokėtas kapitalas – tai kapitalas, kuris įnešamas akcijų pasirašymo momentu. Kadangi pasirašant akcijas gali būti įnešama tik dalis pasirašytos sumos, faktiškai apmokėtas kapitalas – tai pradinis akcinis kapitalas.

Pagrindinės įstatinio kapitalo funkcijos yra šios:

– suteikti lėšas bendrovės ūkinei veiklai;

– garantuoti akcinės bendrovės įsipareigojimų apmokėjimą;

– apsaugoti bendrovės kreditorių interesus.

Kalbant apie bendrovės įstatinį kapitalą, reikia pažymėti susijusias su juo akcininkų turtines teises. Kadangi įstatinio kapitalo savininkai yra visi bendrovės

akcininkai, kiekvienas iš jų turi turtines teises į atitinkamą suformuoto įstatinio kapitalo dalį. Todėl norint, kad bendrovės akcininkų skaičius kuriuo nors momentu padidėtų, turi būti pažeistos susiklosčiusios akcininkų turimų akcijų proporcijos visame bendrovės įstatiniame kapitale.

Lietuvos Respublikos įstatymuose yra numatytas minimalus akcinės bendrovės įstatinio kapitalo dydis. Tokiu būdu įstatimiškai skatinamas atitinkamo didumo akcinių bendrovių kūrimasis. Plėtojantis ir didėjant bendrovei, jos akcinio kapitalo dydis kinta. Kartu, be akcinio kapitalo, akcinė bendrovė turi tam tikrų materialinių ir finansinių išteklių, nepadengtų akcijomis. Šie ištekliai kkartu su akciniu kapitalu sudaro akcinės bendrovės turtą. Pagal idėją, akcinis kapitalas tai yra lėšų minimumas, kurį bendrovė visada garantuoja savo kontrahentams, prisiimdama įsipareigojimus ir sudarydama įvairias sutartis. Todėl akcinis kapitalas yra neliečiamas.

Bendrovės akcinis kapitalas akcininkų susirinkimo sprendimu gali būti didinamas iš bendrovės lėšų arba naujais įnašais. Be to, bendrovės akcinis kapitalas gali būti mažinamas parduodant jos turtą.

Planuojant kapitalo mobilizavimo strategiją, reikia išspręsti daugybę problemų, susijusių su kapitalo poreikiu ir jo gavimo šaltiniais. Žinant kapitalo poreikį, jis gali būti sukaupiamas pparduodant akcijas, imant kreditus, išleidžiant obligacijas ar iš kitų šaltinių. Dėl to iškyla problema, susijusi su pavojumi netekti vadovavimo bendrovei kontrolės: pasitelkiant didelį kapitalą, jo savininkas įgyja atitinkamas teises akcinės bendrovės valdyme, būtent taip atsitiko ir AB “Kauno sūriai”. Ši bbendrovė pasitelkė didelį kapitalą iš Biržų Akcinės Pieno Bendrovės ir tapo jos filialu “Kauno sūriai”. Kita vertus, skolinantis stambias sumas, palūkanos už kreditą gali tapti rimta kliūtimi, trukdančia įgyvendinti numatomus projektus.

2.2 Valdymo formos ir santykiai

BAPB filialo “Kauno sūrinė” valdymo struktūra turi šiuos valdymo organus:

1. akcininkų susirinkimas;

2. direktorių taryba;

3. administracija.

Akcininkų susirinkimas – aukščiausias bendrovės valdymo organas. Jis renka bendrovės direktorių tarybą. Direktorių tarybos nariais galibūti tiek akcininkai, tiek nesusiję su bendrove asmenys. Tarybos nariai vykdo strateginio vadovavimo bendrovei funkciją. Todėl ją dažniausiai sudaro kompetetingi įvairių sričių specialistai ir kai kurie bendrovės akcininkai turintys daugiausiai jos akcijų. Direktorių tarybos nariams atlyginimas nemokamas, tačiau jie gali gauti premijas iš pelno (tantjemas) už metinius bendrovės darbo rezultatus (aišku, jeigu bendrovė sėkmingai dirbo). Praktiškai direktorių tarybos pajamos ttantjemomis yra gana didelės, palyginti su bendrovės darbuotojų pajamomis. Ir tai natūralu, nes nuo direktorių tarybos narių aktyvumo ir dalykinių savybių daug priklauso bendrovės veiklos rezultatai. Direktirių taryba yra kolegialus organas. Visi jos nariai turi lygias teises priimant sprendimus. Direktorių taryba iš savo tarpo arba iš šalies skiria (samdo) bendrovės administraciją – vykdomąjį bendrovės valdymo organą. Administraciją sudaro bendrovės prezidentas, keli viceprezidentai, bendrovės sekretorius ir vyriausias finansų valdytojas. Bendrovės prezidentas be specialių įgaliojimų veikia bendrovės vardu, atstovauja jai teisme, arbitraže iir trečiųjų teisme, pasirašo visas sutartis, susitarimus ir t.t. Bendrovės prezidentas savo nuožiūra formuoja jos personalą, pasirašydamas su kiekvienu darbuotoju darbo sutartį.

Akcininkų susirinkimas yra aukščiausias akcinės bendrovės valdymo organas. Kadangi akcininkai yra kolektyviniai bendrovės turto savininkai, tai akcininkų susirinkimas sprendžia svarbiausius jų nuosavybę liečiančius klausimus. Akcininkų susirinkimas priima sprendimus dėl akcinio kapitalo didinimo ar mažinimo, skiria ir atleidžia bendrovės valdymo organų narius, tvirtina bendrovės metinį balansą ir pelno paskirstymo schemą, keičia ir papildo bendrovės įstatus, sprendžia bendrovės reorganizavimo ar likvidavimo bei kitus bendrovės veiklos klausimus.

Akcininkų susirinkimai vyksta vieną kartą per metus. Jeigu per metus iškyla neatidėliotinų problemų, kurias spresti yra kompetetingas tik akcininkų susirinkimas, kviečiamas neeilinis susirinkimas.

Akcininkų susirinkime gali dalyvauti visi bendrovės akcininkai, tačiau balsuoja tik akcijų, turinčių balsavimo teisę, savininkai.

Jeigu bendrovės akcijos yra vardinės, jų savininkai, nedalyvaujantys akcininkų susirinkime, gali įgalioti kitus asmenis jiems atstovauti. Tuo tikslu rašomas įgaliojimas, kuris turi būti notariškai patvirtintas.

Akcininkai, jų atstovai ar įgaliotiniai, dalyvaujantys akcininkų susirinkime, registruojami. Registravimo sąraše turi būti nurodytas kiekvieno dalyvio turimų balsų skaičius. Šį sąrašą pasirašo susirinkimo pirmininkas ir sekretorius.

Nemažą įtaką normaliai bendrovės veiklai turi korektiškas akcininkų susirinkimų sušaukimas. Visuotinį susirinkimą organizuoja valdyba. Metinį akcininkų susirinkimą valdyba privalo sušaukti per 3 mėnesius nuo ūkinių metų pabaigos. Apie susirinkimus ppranešama asmeniškai (tiems kurių akcijos vardinės) ir per masinės informacijos priemones. Nors metinių susirinkimų vieta ir laikas yra nustatyti bendrovės įstatuose ir lengvai sužinomi, tačiau tiek apie metinius, tiek apie neeilinius akcininkų susirinkimus pranešama iš anksto. Apie akcininkų susirinkimą pranešama ne vėliau kaip prieš 30 dienų iki susirinkimo dienos. Tuo atveju, kai sušaukiamas pakartotinis susirinkimas, akcininkai turi būti informuoti ne vėliau kaip prieš 10 dienų iki jo.

Pranešime nurodoma susirinkimo laikas ir vieta bei jo darbotvarkė.

Akcininkų susirinkimo darbotvarkė skelbiama iš anksto. Ypač tai pasakytina apie neeilinius akcininkų susirinkimus, kadangi jie kviečiami iškilus tikrai neatidėliotinoms problemoms. Todėl tokiame susirinkime svarstomi tik tokie klausimai, dėl kurių jis šaukiamas. Susirinkimo metu jokie klausimai svarstyti negali būti siūlomi. Metinių susirinkimų atveju jų darbotvarkė taip pat yra iš anksto skelbiama, bet susirinkime gali būti keliami ir svarstomi nauji klausimai.

Valdymas pačioje įmonėje yra pagrįstas bendravimu. Pasikeitus politinei sistemai Lietuvoje, daug svarbesnį veidmenį įgavo žmonių bendravimas. Šios bendrovės valdymo organai suprato, kad bendravimas daro didelę darbo rezultatams todėl jie pritaikė savo įmonėje tokį valdymo būdą, kuris buvo pagrįstas būtent bendravimu.

Valdymo objektas yra žmogus ar jų grupė, kurie tarpusavyje bendrauja, siekdami įgyvendinti užsibrėžtus tikslus. Žmonių valdymas – tai niekas kitas, kaip jų nuteikimas darbui, ir vienintelis būdas tai ppasiekti yra bendravimas. Bendravimas yra pasikeitimo informacija procesas, kuris padeda vieniems kitus suprasti. Pasikeitimas informacija gali vykti žodžiais, idėjomis, jausmais ir kitokiomis, neverbalinėmis priemonėmis. Pats ryškiausias bendravimo elementas – idėjos. Žmonių grupė, kurios nariai neturi galimybės bendrauti, netenka juos jungiančių ryšių.

Bendravimo funkcijos glaudžiai susietos su istorija, ekonomika, politika, tradicijomis. Žinomos tokios bendravimo funkcijos:

1. pažintinė;

2. reguliavimo. Ji reiškiasi tuo, kad vienas žmogus daro įtaką, reguliuoja kito žmogaus arba žmogaus grupės elgesį. Išskiriamas oficialus ir neoficialus bendravimas. Oficialus yra toks bendravimas, kurį reguluoja oficialūs bendravimo dalyvių vaidmenys. Tarp oficialaus ir neoficialaus bendravimo turi būti išlaikyta distancija.

3. komunikacinė funkcija reiškia, kad bendraudamas žmogus ne tik gauna informacijos, bet ir kaupia patyrimą, žinias, koordinuoja savo veiksmus, tobulėja.

Bendravimas daro didelę įtaką darbo sėkmei. Jau seniai yra ištirta, kad finansinių operacijų sėkmė tik 15 procentų priklauso nuo dirbančiųjų profesinio išsilavinimo, kompetencijos, o 85 procentai nuo mokėjimo bendrauti. Bendravimas turi savo dėsnius, kuriuos reikia išmanyti, savo taisykles, kurias būtina taikyti taip, kad mažiausiomis nervų pastangomis būtų pasiektas didžiausias efektas.

Taisyklinga kalba yra svarbus dalykinio etiketo elementas. Vadovo kalba visuomet turi būti paprasta, trumpa, visiems suprantama. Geras vadovas yra tas, kuris sugeba, dirbdamas su paprastais žmonėmis, pasiekti puikių rezultatų. Tuo būdu kalba tampa pagrindiniu įvaizdžio elementu ir suvokiama

kartu su elgesio manieromis, apsirengimu, laikysena, gestais, veido išraiška. Visi šie elementai papildo vieni kitus ir sudaro bendrą įspūdį

Pavaldiniai nemėgsta ilgų nurodymų, nes, jų besiklausant, esmę galima pamiršti. Todėl visų lygių vadovai privalo tobulinti bendravimą su žmonėmis – taisyklingai tarti žmonių vardus ir pavardes, nesikeikti. Paprastai keikiasi tie žmonės, kurie negerbia aplinkinių. Be to, vadovo kalba atsisipindi pavaldinių elgesyje, bendravimo manierose, jų žodžiuose.

Karjeros sumetimais kartais būna labai patogu sukviesti savo darbuotojus į pasilinksminimus su vaišėmis, muzika, šokiais ir žaidimais. Patys ssunkiausi personalo valdymo klausimai kaip tik ir išsprendžiami neoficialiuose susirinkimuose, pobūviuose. Todėl jiems būtina gerai pasiruošti – numatyti tikslų laiką, moterų ir vyrų skaičių, parinkti jų amžių ir t.t. Geriausia su verslu susietus pasilinksmunimus organizuoti ne namie ir ne darbe, o restorane, kavinėje, svečių namuose. Ir kvietimuose ir atsakymuose būtina parašyti datas. Visais atvejais atsakymą – sutikimą arba nesutikimą dalyvauti pasilinksminime reikia nusiūsti laiku, kad organizatoriai galėtų žinoti, kiek pas juos bus svečių, kokio dydžio reikės salės ir svarbiausia – nniekuomet negalima pamiršti atsakyti į pakvietimą.

Jautriausia bendravimo vieta yra dovanos ir suvenyrai. Niekas nesukelia tiek įvairių aiškinimų, kaip dovanos realiame dalykiniame gyvenime tačiau visi jutinka: jei dovanos dovanojamos ne papirkinėjimo tikslais, o siekiant sudaryti geranotišką atmosferą, tai tikslinga jas skatinti.

2.3 DDarbo santykiai

Darbuotojai darbui šioje įmonėje priimami sudarant su jais darbo sutartį. Kiekvienoje darbo sutartyje ir darbuotojas ir darbdavys susitaria dėl būtinųjų sutarties sąlygų:

1. darbuotojo darbo vietos ( įmonės padalinio ir pan.);

2. darbo funkcijų – dėl tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbo arba tam tikrų pareigų;

3. darbo apmokėjimo sąlygų.

Gana dažnai sudarant darbo sutartį yra susitariama dėl išbandymo. Išbandymas yra nustatomas siekiant patikrinti ar darbuotojas tinka jam pavestam darbui. Per išbandymo laikotarpį darbuotojui taikomi visi darbo įstatymai.

Išbandymo terminas būna ne didesnis nei trys mėnesiai. Į išbandymo terminą neįskaitomi laikotarpiai, kai darbuotojas nebuvo darbe.

Jei pripažystama, kad išbandymo siekiant patikrinti, ar darbuotojas tinka pavestam darbui, rezultatai nepatenkinami, iki išbandymo termino pabaigos darbuotojas yra atlaeidžiamas iš darbo nemokant jam išeitinės pašalpos.

Darbo sutartis yra sudaroma raštu pagal tipinę šios ssutarties sudarymo formą. Darbo sutartį dviem egzemplioriais pasirašo darbdavys ir darbuotojas. Kiekviena darbo sutartis yra registruojama įmonės darbo sutarčių registravimo žurnale, kurio formą ir darbo sutarčių registravimo taisykles tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

Už darbo sutarties sudarymą, jos registravimą yra atsakingas darbdavys. Sudarydamas darbo sutartį, darbdavys arba jo įgaliotas asmuo pasirašytinai supažindina priimamą dirbti asmenį su būsimojo darbo sąlygomis, kolektyvine sutartimi, darbo tvarkos taisyklėmis, kitais lokaliniais norminiais aktais, reglamentuojančiais jo darbo sąlygas. Darbuotojas privalo pradėti dirbti kitą dieną po sutarties sudarymo.

Šioje įmonėje aadministracija dirba 5 dienas per savaitę ir turi 2 poilsio dienas. Jų darbo diena yra nuo 7val. 30 min. iki 16 val. 00 min., su pietų pertrauka nuo 11 val. 30 min. iki 12 val. 00 min.

Darbininkai dirba dviem pamainomis. Viena pamaina yra nuo 8 val. 00 min., iki 15 val. 00 min. Kita pamaina nuo 15 val. 00 min., iki 22 val., 00 min. Šioje įmonėje darbininkai pagal slenkantį grafiką dirba tris dienas iš eilės, paskui turi vieną dieną laisvą.

Darbuotojų darbingumui ir sveikatai atstatyti numatomos šios poilsio rūšys:

pertrauka pailsėti ir pavalgyti;

papildomos ir specialios pertraukos pailsėti;

paros poilsis;

savaitės poilsis.

Be poilsio laiko, darbingumui ir sveikatai atstatyti Lietuvos Respublikos įstatymu nustatyta tvarka suteikiamos atostogos.

Darbuotojams pailsėti ir pavalgyti suteikiama pusės valandos pertrauka, kurios metu jie turi teisę palikti darbo vietą ir pertrauką naudoti savo nuožiūra. Pertrauka pailsėti ir pavalgyti suteikiama po 4 valandų darbo. Pertrauka paisėti ir pavalgyti neįskaitoma į darbo laiką.

Asmeniniams darbuotojų poreikiams, darbo dienos metu yra skiriama iš viso 15 minučių. Darbuotojams nuovargio profilaktikai suteikiamos po vieną papildomą pertrauką pirmoje ir antroje darbo dienos pusėje.

Darbuotojams yra suteikiamos kasmetinės atostogos. Kasmetinės atosogos – tai kalendorinės dienos, suteikiamos darbuotojams pailsėti ir atstatyti darbingumą, paliekant darbo vietą ir mokant vidutinį darbo užmokestį. Švenčių dienos, ppaskelbtos nedarbo dienomis, į atostogų trukmę neįskaičiuojamos.

Kasmetinių atostogų trukmė – 28 kalendorinės dienos. Už pirmuosius darbo metus atostogos suteikiamos po šešių mėnesių nepertrauktojo darbo toje įmonėje, bet ne vėliau kaip iki darbo metų pabaigos. Atostogos už antrus ir paskesnius darbo metus suteikiamos bet kuriuo darbo metų laiku pagal atostogų suteikimo eilę.

Atostogų laiku darbuotojui garantuojamas vidutinis darbo užmokestis. Jo apskaičiavimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

Darbo užmokestis už kasmetines atostogas mokamas ne vėliau kaip prieš tris kalendorins dienas iki prasidedant atostogoms.

2.4 Išoriniai ryšiai su šalies ir užsienio partneriais

Ši įmonė pieną superka iš gyventojų. Produktus, realizuoja vidaus rinkoje ir užsienio rinkose. Pabandysiu parodyti kokia dalis produkcijos yra parduodama vidaus rinkoje ir kokia eksportuojama.

2 pav.

Produkcijos, parduodamos vidaus rinkoje ir užsienyje vertė 1996m.

Iš 2-o paveikslo matome, kad 1996 m. Buvo parduota produkcijos : vidaus rinkoje – už 7701 tūkstantį litų, o eksportuota už 3777 tūkstančius litų.

3 pav.

Iš trečio paveikslo matome, kad 1996 metais 33 procentai produkcijos buvo eksportuota,o 67 procentai parduoti vidaus rinkoje.

4 pav.

Iš 4-o paveikslo matome, kad 1997 metais buvo parduota produkcijos vidaus rinkoje už 5847 tūkstančius litų, o eksportuota už 5598 tūkstančius litų.

5 pav.

Iš 5-o paveikslo matome, kad 1997 metais 49 procentų parduotos produkcijos sudarė eksportas, o 51 procentą – vidaus rinka.

6 ppav.

Iš 6-o paveikslo matome, kad 1998 metais vidaus rinkoje buvo parduota produkcijos už 4621 tūkstančius litų, o eksportuota už 1334 tūkstančius litų.

7 pav.

Iš 7-o paveikslo matome, kad 1998 metais 22,4 procentus parduotos produkcijos sudarė eksportas, o 77,6 procentai produkcijos buvo parduoti vidaus rinkoje.

3.Ūkinės veiklos kryptys ir specializacija

3.1 Gamybinės ir komercinės veiklos kryptys

Kad, apžvelgti BAPB filialo “Kauno sūriai” gamybinės veiklos kryptis, apžvelgsim kiek kokios produkcijos buvo pagaminta tiriamais metais.

3 lentelė

1996 metų gamyba pagal produkcijos rūšis

Pagaminta 1 9 9 6 M

tonomis 01 02 03 04 05 06 07 08 09 10 11 12 Viso

Pieno miltai 35 21 48 34 50 69 52,1 73,6 58,2 68 40,99 36,68 586

Sūriai 4 2 4 7 10 11 17,6 29,6 31,4 20,59 8,289 5,468 151

Sviestas 36 16 32 19 31 59 47 67,5 65,8 50,71 40,15 34,84 498

Grietinė 18 19 20 22 24 32 28,6 19,6 15,9 11,37 11,64 14,81 236

Iš 3-ios lentelės duomenų matome, kad 1996 metais buvo daugiausiai pagaminta pieno miltų, net 586 tonos, mažiausiai sūrio – tik 151 tona. Tap pat dar buvo pagaminta grietinės – 236 tonos ir sviesto – 498 tonos.

4 lentelė

1997 metų pagamintos produkcijos apimtys

Pagaminta 1 9 9 7

tonomis 01 02 03 04 05 06 07 08 09 10 11 12 Viso

Pieno miltai 31 27 28 45 54 56 65 59 60 44 27 42 540

Sviestas 21 20 14 21 35 36 48 63 67 97 54 54 531

Grietinė 28 17 36 20 22 33 35 27 21 20 18 18 295

Sūriai 4 5 5 7 18 52 30 21 9 27 38 13 229

Kita produkcija 2 1 3 2 4 3 7 6 3 6 3 5 45

Iš 4-os lentelės duomenų matome, kad 1997 metais buvo daugiausiai pagaminta pieno miltų – 540 tonų, panašiai ir sviesto – 531 tona. Mažiausiai pagaminta kitos produkcijos – 45 tonos, sūrių – 229 tonos, grietinės – 295 tonos.

5 lentelė

1998 metų gamyba pagal atskirą produkciją

Pagaminta 1 9 9 8m.

tonomis 01 02 03 04 05 06 Viso

Sviestas 29,0 20,8 33,8 24,5 46,9 14,3 169,3

Grietinė 24,7 26,5 42,1 24,6 37,9 60,4 216,2

Sūriai 21,0 24,3 25,7 42,7 31,6 32,4 177,7

Kita produkcija 25,1 3,2 4,5 2,6 3,0 2,3 40,7

Iš 5-os lentelės duomenų matome, kad 1998 metais buvo daugiausiai pagaminta grietinės – 216,2 tonos ir sūrių – 177,7 tonos. Mažiausiai pagaminta buvo kitos produkcijos – 40,7 tonos ir sviesto – 169,3 tonos.

Norėdami išsiaiškinti bendrovės komercinės

veiklos sritis apžvelgsime jos realizacijos apimtis.

6 lentelė

Realizacijos apimtys pagal atskirą produkciją 1996 metais

Realizuota 1 9 9 6 m.

Tūkst. Lt 01 02 03 04 05 06 07 08 09 10 11 12 Viso

Pieno miltai 406 152 286 234 218 391 423 425 197 575 236 177 3720

Sūriai 88 63 30 48 73 87 99 87 96 121 88 82 962

Sviestas 483 206 262 260 168 434 349 488 550 500 329 266 4295

Grietinė 92 98 107 125 123 139 139 99 80 54 60 73 1189

Iš 6 lentelės matome, kad 1996 metais buvo daugiausiai realizuota pieno miltų – už 3720 tūkstančio litų, ir sviesto – už 4295 tūkstančius litų. Mažiausiai sūrių – už 962 tūkstančius litų ir grietinės – už 1189 tūkstančius litų.

7 lentelė

Realizacijos apimtys pagal atskirą produkciją 1997 metais

Realizuota 1 9 9 7 m.

tūkst. Litų 01 02 03 04 05 06 07 08 09 10 11 12 Viso

Sviestas 303 240 163 154 292 259 525 541 396 653 818 479 4824

Pieno miltai 271 142 197 303 303 407 332 286 258 291 172 248 3211

Sūriai 169 44 54 48 75 205 274 218 159 221 157 198 1824

Grietinė 139 79 120 91 100 137 153 127 98 85 80 85 1292

Kita produkcija 20 12 21 16 24 39 30 32 16 32 19 34 295

Iš 7-os lentelės duomenų matome, kad 1997 metais daugiausiai buvo realizuota sviesto – už 4824 tūkstančius litų ir pieno mmiltų – už 3211 tūkstančių litų . mažiausiai kitos produkcijos – už 295 tūkstančius litų, grietinės – už1292 tūkstančius litų ir sūrių – už 1824 tūkstančius litų.

8 lentelė

Realizacijos apimtys pagl atskirą produkciją 1998 metais

Realizuota 1 9 9 8m.

tūkst. tonų 01 02 03 04 05 06 Viso

Sviestas 231 383 255 245 251 159 1524

Sūriai 261 178 336 211 444 186 1616

Grietinė 117 124 193 119 157 248 958

Kita produkcija 233 189 150 150 445 723 1890

Iš 8-os lentelės duomenų matome, kad 1998 metais daugiausia buvo realizuota kitos produkcijos – už 1890 tūkstančius litų ir sūrių – už 1616 tūkstančių litų. Mažiausiai buvo realizuota grietinės – už 958 tūkstančius litų ir sviesto – už 1524 tūkstančius litų.

3.2 Specializacija

BAPB filialas “Kauno ssūrinė” gamina grietinę, pieno miltus, sviestą, sūrius ir kitą produkciją, kurios apimtys yra gana mažos. Norint apskaičiuoti šios bendrovės specializaciją, iš pradžių apžvelgsime, prekinės produkcijos struktūrą kiekvienais metais.

9 lentelė

Prekinės produkcijos struktūra

Produktai Realizacija tūkst. Lt Struktūra (procentais)

1996 m.

Pieno miltai 3720 36,59

Sūriai 962 9,46

Sviestas 4295 42,25

Grietinė 1189 11,7

Viso 10166 100

1997 m.

Sviestas 4824 42,15

Pieno miltai 3211 28,05

Sūriai 1824 15,94

Grietinė 1292 11,29

Kita produkcija 295 2,57

Viso 11446 100

1998 m.

Sviestas 1524 24,63

Sūriai 1816 29,35

Grietinė 958 15,48

Kita pprodukcija 1890 30,54

Viso 6188 100

Iš 9 lentelės duomenų matome, kad 1996 metų didžiausią dalį realizacijos pajamose, net 42,25 procentus sudarė pajamos realizavus sūrį. Realizavus pieno miltus buvo gauta 36,59 procentai, grietinę – 11,7 procentus, sūrius – 9,46 procentai nuo visų metinių realizacijos pajamų. 1997 metais didžiausią dalį realizacijos pajamose sudarė pajamos už sviestą – 42,15 procentai nuo visų realizacijos pajamų. Realizavus pieno miltus buvo gauta 28,05 procentai, sūrius – 15,94 procentų, grietinę – 11,29 procentų ir kitą produkciją – 2,57 procentai nuo visų realizacijos pajamų. 1998 metais didžiausią dalį realizacijos pajamose sudarė pajamos už kitą produkciją – 30,54 procenųi nuo visų realizacijos pajamų. Realizavus sūrius buvo gauta 29,35 procentai, sviestą – 24,63 procentai ir grietinę – 15,48 procentų nuo visų realizacijos pajamų. Žinant šiuos dduomenis galima apskaičiuoti specializaciją įmonėje atskirais metais.

10 lentelė

Specializacijos 1996 metais įvertinimo pagalbinė lentelė

Eil. Produkcijos Produkcijos Prekinės produkcijos Eilės nr.

Nr. pavadinimas vertė tūkst. Lyginamasis svoris mažėjančioje

(j) Lt proc. didėjančiu eilutėje

(Pj) Proc. (i)

1 Sūriai 962 9,46 9,46 4

2 Grietinė 1189 11,7 21,16 3

3 Pieno miltai 3720 36,59 57,75 2

4 Sviestas 4295 42,25 100 1

Ksp=100/(Ei*Pj(2i-1))

Ksp=100/(9,46*(2*4-1)+11,7*(2*3-1)+36,59*(2*2-1)+42,25*(2*1-1))

Ksp=0,36

Apskaičiavę specializacijos koeficientą 1996 metais mes matome, kad specializacija buvo vidutinė. Taip yra todėl, kad didelę dalį realizacijos sudarė pieno miltai.

11 lentelė

Specializacijos 1997 metais įvertinimo pagalbinė lentelė

Eil. Produkcijos Produkcijos Prekinės produkcijos Eilės nr.

Nr. pavadinimas vertė tūkst. lyginamasis svoris mažėjančioje

(j) Lt. proc. didėjančiu eilutėje

(Pj) proc. (i)

1 Kita produkcija 295 2,57 2,57 5

2 Grietinė 1292 11,29 13,86 4

3 Sūriai 1824 15,94 29,8 3

4 Pieno miltai 3211 28,05 57,85 2

5 Sviestas 4824 42,15 100 1

Ksp=100/(Ei*Pj(2i-1))

Ksp=100/(2,57*(2*5-1)+11,29*(2*4-1)+15,94*(2*3-1)+28,05*(2*2-1)+42,15*(2*1-1)

Ksp=0,32

Apskaičiavę specializaciją 1997 metais ,atome, kad specializacija šiais metais buvo nereikšmi

12 lentelė

Specializacijos 1998 metais įvertinimo pagalbinė lentelė

Eil. Produkcijos Produkcijos Prekinės produkcijos Eilės nr.

Nr. Pavadinimas vertė tūkst. lyginamasis svoris mažėjančioje

(j) Lt. proc. didėjančiu eilutėje

(Pj) proc. (i)

1 Grietinė 958 15,48 15,48 4

2 Sviestas 1524 24,63 40,11 3

3 Sūriai 1816 29,35 69,46 2

4 Kita produkcija 1890 30,54 100 1

Ksp=100/(Ei*Pj(2i-1))

Ksp=100/(15,48*(2*4-1)+24,63*(2*3-1)+29,35*(2*2-1)+30,54*(2*1-1)

Ksp=0,29

Iš 12 lentelės mmatome, kad specializacija 1998 metais, kaip ir 1997 metais buvo nereikšmi.

4. Ekonominiai (gamybiniai) ištekliai ir jų naudojimo efektas ir efektyvumas

4.1 Kapitalo sudėtis ir struktūra, apsirūrintumas kapitalu

13 lentelė

Kapitalo sudėtis 1996- 1998 metais

Vidutinė metinė vertė Lt

Rodikliai 1996 m. 1997 m. 1998 m.

1. Ilgalaikis turtas 619401,20 589541,50 637085,10

1.1 Pagrindinis kapitalas

tame skaičiuje 619401,20 589541,50 637085,10

1.1.1 pastatai ir statiniai 123880,20 114960,60 121046,20

1.1.2 mašinos ir įrengimai 309700,60 293002,10 314720

1.1.3 transporto priemonės 92910,18 100222,10 105119

1.1.4 inventorius 43358,08 40678,36 43321,78

1.1.5 nebaigti kapitaliniai

įdėjimai 49552,10 40678,36 52878,10

2. Trumpalaikis turtas 929101,80 961883,50 916780,90

2.1 Atsargos ir žaliavos 836191,60 865695,20 825102,80

2.1.1 Žaliavos ir medžiagos 50171,50 51941,71 55006,86

2.1.2 Produkcija 83619,16 86569,52 91678,09

2.1.3 Pirktos prekės

perparduoti 33447,66 38475,34 36671,24

2.1.4 Nebaigta gamyba 668953,30 688708,60 641746,70

2.2 Trumpalaikis debitorinis

įsiskolinimas 18582,04 18275,79 16502,06

2.2.1 Pirkėjų skolos 4645,51 4203,43 6600,82

2.2.2 Kitos skolos 13936,53 14072,36 9901,23

2.3 Lėšos bankuose ir kasoje 74328,14 77912,56 75176,04

13 lentelės tęsinys

3 Nuosavas kapitalas 1487969 1487969 1487969

4 Skolintas kapitalas 60534 63456 65897

4.1 Ilgalaikės skolos 3500 4056 4568

4.2 Trumpalaikės skolos 57034 59400 61329

5 Iš viso kapitalo 1548503 1551425 1553866

Iš 12 lentelės duomenų matome, kad visais metais nuosavas kapitalas buvo vienodas – 1487969 litų. Visas kapitalas buvo didžiausias 1998 metais – 1553866 litų, mažiausias 1996 metais – 1548503 litų. 1997 metais visas kapitalas buvo 1551425 litų. Ilgalaikis turtas, kaip ir pagrindinis kapitalas šioje įmonėje buvo didžiausias 1998 metais – 637085,10 litų, o mažiausiais – 1997 metais – 589541,50 litų. Trumpalaikis turtas šioje įmonėje buvo didžiausias 1997 metais – 961883,50 litų, o mažiausias 1998 metais – 916780,90 litų.

14 lentelė

Kapitalo struktūra 1996 – 1998 metais

Struktūra procentais

Rodikliai 1996 m. 1997 m. 1998 m.

1. Ilgalaikis turtas 100 100 100

1.2 Pagrindinis kapitalas

tame skaičiuje 100 100 100

1.1.1 pastatai ir statiniai 20 19,5 19,0

1.1.2 mašinos ir įrengimai 50 49,7 49,4

1.1.3 transporto priemonės 15 17 16,5

1.1.4 inventorius 7 6,9 6,8

1.1.5 nebaigti kapitaliniai

įdėjimai 8 6,9 8,3

2. Trumpalaikis turtas 100 100 100

2.1 Atsargos ir žaliavos 90 90 90

2.1.1 Žaliavos ir medžiagos 5,4 5,4 5,4

2.1.2 Produkcija 9 9 9

2.1.3 Pirktos prekės

perparduoti 3,6 3,6 3,6

14 llentelės tęsinys

2.1.4 Nebaigta gamyba 72 72 72

2.2 Trumpalaikis debitorinis

įsiskolinimas 2 1,9 1,8

2.2.1 Pirkėjų skolos 0,5 0,44 0,72

2.2.2 Kitos skolos 1,5 1,46 1,08

2.3 Lėšos bankuose ir kasoje 8 8,1 8,2

3 Nuosavas kapitalas 96 96 95,7

4 Skolintas kapitalas 4 4 4,3

4.1 Ilgalaikės skolos 0,2 0,26 0,3

4.2 Trumpalaikės skolos 3,8 3,74 4

5 Iš viso kapitalo 100 100 100

Iš 14-os lentelės matyti, kad ilgalaikis turtas, nuo viso kapitalo didžiausią dalį sudarė 1998 metais – 41 procentą. Tuo tarpu trumpalaikis turtas didžiausią dalį nuo viso kapitalo sudarė 1997 metais 62 procentus. Nuosavas kapitalas nuo viso kapitalo buvo didžiausias 1996 ir 1997 metais – 96 procentai. Skolintas kapitalas buvo didžiausias 1998 metais – 4,3 procentai.

15 lentelė

Apsirūpintumas kapitalu

Rodikliai 1996 m. 1997 m. 1998 m.

Vidutinė metinė pagrindinio kapitalo vertė, tenkanti vidut. metiniam dirbančiajam, Lt 3643,54 3467,89 2251,18

Vidutinė metinė apyvartinio kapitalo vertė, tenkanti vidut. metiniam dirbančiajam,Lt 5465,30 5658,14 3239,51

Iš 15-os lentelės matyti, kad didžiausia vidutinė metinė pagrindinio kapitalo vertė, tenkanti vidutiniam darbuotojui buvo 1996 metais – 3643,54 litai, mažiausia 1998 metais – 2251,18 lito. Didžiausia vidutinė metinė apyvartinio kapitalo vertė, tenkanti vidutiniam metiniam darbuotojui buvo 1997 metais – 5658,14 litai, o mažiausia 1998 metais – 3239,51 litai.

4.2 Apsirūpintumas žaliavomis

Pagrindinis BAPB filialo “Kauno sūriai” žaliavų apsirūpinimo kanalas yra gyventojai iš kurių superkamas pienas. Dabar pabandysiu parodyti, kiek tiriamuoju laikotarpiu buvo supirkta pieno ir kiek už tą pieną mokėta.

16 lentelė

Pieno supirkimas 1996 metais

Laikotarpis Supirkta pieno Pieno Vid.baz. pieno

fakt. baz. riebumas Kaina.Lt/kg Sumokėta suma Lt

1.Sausis 311072 366760 4,01 0,63 231058,8

2.Vasaris 269264 310011 3,91 0,63 195306,9

3.Kovas 481908 532527 3,76 0,68 362118,4

4. Balandis 590793 624926 3,60 0,67 418700,4

5.Gegužë 867608,6 919875 3,60 0,65 593952

6.Birželis 1446100 1530469 3,60 0,61 933586,1

7.Liepa 1553674 1677021 3,67 0,52 872050,9

8.Rugpjûtis 1651813 1802728 3,71 0,52 937418,6

9.Rugsëjis 1424642 1639549 3,91 0,52 852565,5

10.Spalis 1104842 1331689 4,10 0,56 742348,9

11.Lapkritis 619074 743978 4,09 0,58 431507,2

12.Gruodis 518703 629237 4,12 0,60 377542,2

Viso už 10839494 12108770 3,80 0,59 6948156

metus

17 lentelė

Pieno supirkimas 1997 metais

1997 m. mėnesiai Supirkta ppieno, kg Natūralaus pieno riebumas Vidutinė bazinio pieno kaina, Lt/kg Sumokėta suma, Lt

Natūralaus Bazinio

Sausis 470814 564717 4,08% 0,58 327171

Vasaris 423609 480614 3,86% 0,59 281467

Kovas 448989 491345 3,72% 0,58 286041

Balandis 607158 658472 3,69% 0,58 379824

Gegužė 920815 977155 3,61% 0,51 500172

Birželis 1308477 1394646 3,62% 0,50 693562

Liepa 1419712 1518745 3,64% 0,49 751725

Rugpjūtis 1546058 1649438 3,63% 0,53 871716

Rugsėjis 1286836 1462355 3,86% 0,50 737370

Spalis 1044970 1264264 4,11% 0,53 676344

Lapkritis 657101 801031 4,14% 0,54 430438

Gruodis 694784 844960 4,13% 0,55 464109

Viso per metus 10829323 12107742 3,80 0,529 6399939

18 lentelė

Pieno supirkimas 1998 metais

1998 m. mėnesiai Supirkta pieno, kg Natūralaus pieno riebumas Vidutinė bazinio pieno kaina, Lt/kg Sumokėta suma, Lt

Natūralaus Bazinio

Sausis 631323 748296 4,03% 0,59 442812

Vasaris 548471 637080 3,95% 0,60 381312

Kovas 630498 719380 3,88% 0,62 446248

Balandis 775308 854313 3,75% 0,61 523023

Gegužė 1370384 1523418 3,78% 0,54 827135

Birželis 1614693 1785019 3,76% 0,53 954806

Viso per metus 5570677 6267506 3,83 0,570 3575336

Iš 16-os, 17-os ir 18-os lentelės matome, kad brangiausiai bazinio riebumo pienas kainavo vidutiniškai 1996 metais – 0,59 lito už ltrą, o pigiausiai vidutiniškai 1997 metais – 0,529 lito už litrą. 1996 metais pieno buvo supirkta už 6948156 litus, 1997 metais – už 6399939 litus, o 1998 metais – už 3575336 litus.

4.3 Darbo ištekliai ir apmokėjimas už darbą

19 lentelė

Darbuotojų skaičius 1996 – 1998 metais

Mėnesiai 1996 m. 1997 m. 1998 m.

Sausis 122 149 314

Vasaris 116 142 290

Kovas 124 143 292

Balandis 116 159 292

Gegužė 141 172 255

Birželis 156 175 243

Liepa 154 196 –

Rugpjūtis 150 185 –

Rugsėjis 150 181 –

Spalis 147 187 –

Lapkritis 144 182 –

Gruodis 139 169 –

Vidutiniškai 136,50 170,0 232,33

Iš 19-os lentelės matome, kad daugiausiai darbuotojų dirbo 1998 metais vidutiniškai 232,33 per mėnesį. 1997 metais dirbo 170,0 vidutiniškai darbuotojų per mėnesį. Mažiausiai darbuotojų dirbo 1996 metais – vidutiniškai 136,50 per mėnesį.

20 lentelė

AB Kauno sūrinė darbo užmokesčio fondo 1996-1997m palyginimas, Lt

1996m 1997m Padid./sumaž. (+/-)

Vadov. personalas 62057 66300 4243

Specialistai 216927 275356 58429

Ūkio dalis 23367 43866 20499

Parduotuvė 78378 131999 53621

Komercijos skyrius 43261 60063 16802

20 lentelės tęsinys

Pagrindinė g-ba 295964 382755 86791

Pieno surinkėjos 156046 135564 -20482

Transportas 82228 127612 45384

Mechaninė tarnyba 189471 229856 40385

Nesąrašiniai 12440 13760 1320

Viso, Lt 1160139 1467131 306992

8 pav.

1996 metais darbo užmokesčio fondas buvo 1160 tūkst., o 1997 metais – 1467 tūkst. Litų. Kadangi 1998 metais darbo užmokesčio fondas buvo tiktai 6 mėnesiams tai jo dydis buvo 705 tūkst. Kadangi 1998 metais darbo užmokesčio fondas buvo daug mažesnis tai jis pateiktas lentelėje atskirai.

21 lentelė

Darbo užmokesčio fondas 1998 metais

Padalinys

Mėnesiai I II III IV V VI VII VIII IX X XI XII Viso,Lt

Administracija 17130 20330 22790 21860 21950 20290 – – – – – – 124350

Darbo apsauga 450 570 580 570 580 1300 – – – – – – 4050

Realizacijos grupė 7950 4010 5550 4350 4240 4250 – – – – – – 30350

Pagrindinė gamyba 42165 27057 32609 32941 40131 37795 – – – – – – 212698

Gamybinė laboratorija 6421 6566 5560 6849 5043 5530 – – – – – – 35969

Kompresorinė 3850 3770 3920 4610 5750 8080 – – – – – – 29980

Ūkio dalis 3640 4590 5080 6070 5500 5319 – – – – – – 30199

Mechaninė tarnyba 9060 8760 7512 9460 8278 12058 – – – – – – 55128

Punktų darbuotojos 11280 9040 9210 12140 11443 14100 – – – – – – 67213

Transporto skyrius 11680 10150 12030 10160 13210 11772 – – – – – – 69002

Prekybos ir valg. darb. 11280 12100 8570 12420 6800 4989 – – – – – – 56159

Viso 124906 106943 113411 121430 122925 125483 0 0 0 0 0 0 715098

4.4 Ekonominiai (gamybos) kaštai

22 lentelė

Kaštų struktūra 1996 metais

Kalkuliacijos straipsniai: Iš viso

1.Žaliava ir pagrindinės medžiagos. 8042496

2.Transporto paruošų išlaidos. 499909

3.Pagalbinės medžiagos 339855

4.Kuras ir energija. 469357

5.Darbo užmokestis. 425023

6.Atskaitymai soc. draudimui. 125002

7.Įrengimų išlaikymas ir eksploatacija. 468726

8.Bendragamyklinės. 745952

8.1 Administracinės išlaidos 184673

8.2 Palūkanos 227830

22 lentelės tęsinys

8.3 Kitos 151732

9.Negamybinës išlaidos. 183701

Viso išlaidų: 11804256

t.sk pastovių išlaidų 1902615

23 lentelė

Išlaidų struktūra 1997 metais

Išlaidų straipsniai Viso, tūks. Lt Vid. per mėn

Žaliava ir pagr. medž. 7408,7 617394

Transporto paruošų 646,4 53867

Pagalbinės medžiagos 521,4 43452

Kuras ir energija 527,1 43925

Darbo užmokestis 502,4 41868

Atskaitymai soc. dr. 147,1 12262

Įrengimų išlaik. ir eks. 522,2 43515

Bendragamyklinės 1143,8 95318

Administracinės 252,4 21037

Palūkanos 237,9 19827

Kitos 130,5 10871

Negamybinės 277,7 23139

Viso išlaidų: 12317,7 1026474

t.sk pastovių išlaidų 2564,5 213707

24 lentelė

Išlaidų struktūra 1998 metais tūkstančiais llitų

Sąnaudų straipsniai Sausis Vasaris Kovas Balandis Gegužė Birželis Iš viso

1. Tiesioginės gamybos 885,3 744,7 974,0 971,2 1443,3 1334,3 6352,8

t.sk. pastovi dalis 58,5 53,6 62,4 79,3 79,6 83,2 416,6

2. Pardavimų 23,2 20,5 17,4 17,5 12,0 13,7 104,3

3.Bendrosios administracinės 48,5 39,4 58,9 41,6 46,3 55,0 289,7

4. Didinančios apmokestinamą pelną 4,4 3,2 2,2 2,4 8,7 1,9 22,8

5. Finansinės ir investicinės veiklos 25,9 24,7 20,1 2,6 2,3 117,4 193,0

24 lentelės tęsinys

6. Tiesioginės prekybos 26,9 23,5 15,3 21,6 16,4 9,9 113,6

Viso sąnaudų: 1014,2 856,0 1087,9 1056,9 1529,0 1532,2 7076,2

t.sk. pastovių sąn. 187,4 164,9 176,3 165,0 165,3 281,1 1140,0

Iš 22-os, 23-os ir 24-os lentelės matyti, kad daugiausiai išlaidų buvo 1997 metais – 12317700 litų. 1996 metais buvo padaryta išlaidų už 11804256 litus, o 1998 metais – už 7076200 litų. Pastosios išlaidos taip pat buvo didžiausios 1997 metais – 2564500 litų. 1996 metais pastoviųjų išlaidų buvo padaryta už 1902615 litų, o 1998 metais – už 1140000 llitų.

4.5 Bendroji ir prekinė produkcija

Kaip jau ir anksčiau šiame darbe yra rašyta, kad BAPB filialas “Kauno sūriai” 1996 metais pagamino ir pardavė produkcijos už 11478 tūkstančius litų, 1997 metais – už 11445 tūkstančius litų, o 1998 metais už 5955 tūkstančius litų.

Gaminamos pprodukcijos asotimentas yra parodytas 25 lentelėje.

25 lentelė

Produktas

Grietinė „Baltija“

Grietinė 15%

Grietinė 15% fas.

Grietinė 25%

Grietinė 25% fas.

Grietinė 30%

Grietinė 30% fas.

Grietinėlė 35%

Išrūgų milteliai

Lieso p. milteliai

Nenugr. p. milteliai

Ožkos pienas

Pienas 2.5%

Sūreliai džiovinti

Sūreliai lydyti

Sūris „Kauno“

Sūris „Legenda“

Sūris „Lietuviškas“

Sūris „Medžiotojų“

25 lentelės tęsinys

Sūris „Olandų“

Sūris „Staigmena“

Sūris „Vyturys“

Sūris „Ypatingasis“

Sūris liesas

Sūris varškės 22%

Sv. „Saulutė“ fas

Sv. „Šokol.“ fas.

Sviestas „Saulutė“

Sviestas „Šokol.“

Sviestas A-20N

Sviestas A-25N

Sviestas A-25N fas.

Varškė liesa

Varškė nestand.

Kur produkcija yra parduodama, kiek jos eksportuojama ir kiek vidaus rinkoje, yra parodyta 2, 3, 4, 5, 6 ir 7 paveiksluose.

4.6 Įplaukos, pelnas ir jų veiksniai

26 lentelė

AB Kauno sūrinė pelnas nuostolis, Lt

Metų mėnesiai 1996 m. 1997 m. 1998 m.

I -2622 -59746 -27123

II -50984 -53780 -63901

III -20335 8196 1678

IV -31258 -11340 -11345

V -64217 2390 -82901

VI -31037 -34607 -100567

VII -10263 -14833 –

VIII -51151 -27817 –

IX -49897 -80734 –

26 lentelės tęsinys

X -149356 -15125 –

XI -21719 -50408 –

XII -43458 -79077 –

Viso -468501 -416881 -284159

Iš 26-os lentelės matome, kad didžiausias buostolis buvo 1996 matais – 468501 litas, 1997 metais jis buvo lygus 416881 litui, o 1998 metais – 284159 litams. Taigi tiriamuoju laikotarpiu ši bendrovė ddirbo nuostolingai.

4.7 Ūkinės veiklos efektyvumas

27 lentelė

Pagalbinė lentelė efektyvumui apskaičiuoti

Rodikliai 1996 m. 1997 m. 1998 m.

Pelnas, Lt -468501 -416881 -284159

Kapitalas, Lt 1548503 1551425 1553866

Nuosavas kapitalas,Lt 1487969 1487969 1487969

Įplaukos iš realizacijos,Lt 10166000 11446000 6188000

28 lentelė

Ūkinės veiklos efektyvumo rodikliai

Rodikliai 1996 m. 1997 m. 1998 m.

Viso kapitalo rentabilumas -0,30 -0,27 -0,18

Nuosavo kapitalo rentabilumas -0,31 -0,28 -0,19

Turto apyvartos koeficientas 6,56 7,38 3,98

Viso kapitalo rentabilumas rodo kiek litų pelno buvo gauta sunaudojus vieną kapitalo litą. Šis rodiklis buvo didžiausias 1998 metais. Jis buvo lygus –0,18. Jis yra su minuso ženklu todėl, kad tais metais buvo gautas nuostolis, o ne pelnas. Taigi 1998 metais vienam kapitalo litui sunaudotam gamybai buvo gauta 18 ccentų nuostolio. Mažiausias šis rodiklis buvo 1996 metais –0,30.

Nuosavo kapitalo rentabilumas taip pat buvo didžiausias 1998 metais. Jis tada buvo lygus -0,19. Mažiausias nuosavo kapitalo rentabilumas buvo 1996 metais –0,31. 1997 metais jis buvo –0,28.

Turto apyvartos koeficientas buvo didžiausias 1997 metais. Jis buvo lygus 7,38. Tai reiškia, kad 1997 metais vienam kapitalo litui buvo gauta 7,38 litai įplaukų. Šis dydis mažiausias buvo 1998 metais – 3,98. 1996 metais jis buvo lygus – 6,56.

5. Apibendrinimas

Taigi iš šios gamybinės praktikos ataskaitos matosi, kad seniau vietoje BAPB filialo ”Kauno sūrinė” gyvavusi AB “Kauno sūrinė” veikė labai nuostolingai, nes jos rentabilumas 1996 metais siekė net -0,30. taigi ji taip ilgai gyvuoti negalėjo, todėl buvo nupirkta BAPB. Kai ši bendrovė nupirko AB “Kauno sūrinė” pakeitė visas gamybos technologijas ir bandė specializuoti gamybą. Ji dabar gamina tik fermentinius sūrius ir kazeiną. Gal būt taip pavyks išvengti nuostolių.