Viskas apie arbatą

Arbatos Istorija

VII m. e. a. kinų poetas Lu Tongas rašė apie arbatą.

Arbatos tėvynė – Kinija. Apie stimuliuojantį gėrimą, vėliau pavadintą arbata, pirmą kartą užsiminta 2700 m. pr. m. e. kinų metraščiuose. Iki III m. e. a. arbata dažniausiai buvo vartojama tik kaip vaistas ar tonizuojantis gėrimas, ruošiamas iš šviežių arbatžolių.

Tangų dinastijos laikotarpis (618-907 m. e. m.) tapo vadinamuoju arbatos aukso amžiumi, kai arbata pradėta gerti ne tik imperatoriaus ir kilmingųjų dvaruose, bet ir arbatinėse, neturtingųjų kinų namuose. Tada bbuvo parašytas ir pirmasis išsamus traktatas apie arbatą (jos auginimą, ruošimą, saugojimą, vartojimą ir gydomąsias savybes). Tuo laikotarpiu buvo geriama tik žalioji arbata.

Nuskinti arbatos lapeliai buvo apdorojami garais, sutrinami ir sumaišomi su slyvų sultimis. Gauta masė buvo pilama į specialias formas, presuojama ir kaitinama, kol išdžiūdavo. Tokia presuota arbata buvo kaitinama krosnyje, kol suminkštėdavo, ir susmulkinama į miltelius, kuriuos virdavo vandenyje. Skoniui pagerinti ar paįvairinti į ruošiamą arbatą buvo dedama druska, saldieji svogūnai, imbieras, apelsinų žievelės, gvazdikėliai ir mėta. Vėliau ppresuota arbata buvo malama į miltelius, kurie buvo plakami verdančiame vandenyje (šį arbatos ruošimo būdą iš kinų perėmė japonai, garsėjantys arbatos gėrimo ceremonija). Pamažu stiprių prieskoninių priedų buvo atsisakyta, juos pakeitė subtilesni jazminų, lotoso, chrizantemų eteriniai aliejai. Dar vėliau kinai ssukūrė dvi naujas arbatos rūšis – juodąją ir gėlių žiedlapiais aromatizuotą. Arbatos gamintojai pastebėjo, kad arbatos lapeliai ilgiau išlaiko savo aromatines ir skonio savybes, jei jie yra fermentuojami, kol įgauna vario raudonumo spalvą. Tais laikais tiek arbatos plantacijos, tiek arbatos apdorojimo paslaptys buvo akylai saugomos nuo pašalinių akių. Tad kaip arbata atkeliavo į Europą?

XVII amžiaus pradžioje prie Kinijos krantų atplaukdavo pirmieji prekybiniai laivai iš Portugalijos, vėliau – iš Ispanijos, Olandijos. Dažnai arbata vaišinami atvykėliai europiečiai pradėjo ją propaguoti ir savuose kraštuose. Europoje tada dar mažai buvo žinoma apie šią “kinų žolelę”, todėl nieko nuostabaus, kad iš pradžių ji naudota. salotoms. Kinija, užmezgusi prekybinius ryšius su Europos valstybėmis, pradėjo eksportuoti “slaptųjų” plantacijų žaliąją produkciją. Nuo seno įvairias tautas ir civilizacijas jungė ddidieji prekybiniai keliai – šilko, cinamono ar kiti, turėję didelės įtakos žmonijos raidai, tautų kultūriniams ryiams. Susiformavo dar vienas – Didysis arbatos kelias.

Nors apie 1610 m. pirmoji į Europą atkeliavusi arbata buvo žalioji, mada keitėsi. Mingų dinastijos arbatos augintojai sukūrė naujus arbatos ruošimo būdus, kurie galėjo patenkinti rinkos paklausą ir reikalavimus. Ir Kinija iki pat XIX amžiaus vidurio buvo vienintelė arbatos tiekėja pasaulyje. Per tūkstančius metų kinai pasiekė žaliosios, juodosios bei ulongo (dalinės fermentacijos arba dar vadinamos geltonosios ar raudonosios) aarbatos, galinčios patenkinti ir išrankiausių gurmanų skonį, ruošimo tobulumo viršūnę. Tačiau arbatos likimas toks pat, kaip ir šilko, parako, popieriaus, porceliano ir kitų rytietiškų išradimų, daugelį amžių buvusių paslaptimi “už septynių užraktų”. Arbatos plantacijos buvo užveistos Indijoje, Ceilone, Indonezijoje.

Dabar arbata auginama apie 30-tyje pasaulio šalių. Didžiausios arbatkrūmių plantacijos (arba sodai) yra Indijoje, Šri Lankoje, Kenijoje, Kinijoje, Indonezijoje, Taivanyje, Japonijoje. Kitose vietovėse (Bangladeše, NVS šalyse, Turkijoje, Irane, Argentinoje, Vietname, Naujojoje Gvinėjoje) užauginta arbata nepasižymi ypatingomis savybėmis ir naudojama įvairiems mišiniams gaminti.

Žinomos trys arbatkrūmių rūšys – kiniškasis, asamo ir vietnamietiškasis. Kiniškasis arbatkrūmis, kuris neapgenėtas siekia 3-4 metrus, yra atsparus šalčiui. Jis kryžminamas su šilumą mėgstančiu indiškuoju asamo arbatkrūmiu. Kryžminimai suteikia galimybę išvesti ir pažinti gausybę arbatos rūšių, kurių skonis ir kokybė priklauso nuo klimato, dirvožemio, krūmo aukščio, oro sąlygų derliaus nuėmimo metu.

Sėklų dauginimo bei selekciniu būdu išaugintais arbatkrūmiais (motinėlėmis) užsodinami milžiniški sodai. Juose užauginama pageidaujamų savybių, geros kokybės arbata. Arbatkrūmiai nėra tokie lepūs kaip kavamedžiai. Arbatos plantacijos yra gana produktyvios, derlius renkamas visus metus arba tam tikrais mėnesiais, atsižvelgiant į klimatinę zoną ir vietovę (kuo karštesnis klimatas, tuo greičiau auga arbatžolės). Arbata skinama rankomis arba mašinomis. Skinami jauni, gležni lapeliai, ką tik išsprogę pumpurėliai ar jaunos šakelės viršūnėlės su trimis ką tik pprasiskleidusiais lapeliais. Nuskinti lapeliai apdorojami. Nuo to priklauso, kokia arbatos rūšis bus pagaminta.

Anksčiau buvo klaidingai manoma, kad žalioji ir juodoji arbata yra gaminama iš skirtingų augalų. Tačiau skiriasi tik gamybos būdai, kuriuos taikant gaunamos šešios pagrindinės arbatos rūšys: baltoji, žalioji, ulongo, juodoji, natūraliai aromatizuota ir presuota arbata. Kiekviena šių rūšių turi daugybę savo variantų. Iš viso pasaulyje pagaminama maždaug 3 000 įvairių arbatos rūšių.

Technologinis arbatos apdorojimo procesas yra maždaug toks: šviežiai nuskinti lapeliai rūšiuojami, vytinami (jei reikia – vyniojami), fermentuojami ir kaitinami esant aukštai temperatūrai, po to džiovinami, ir taip gaunama juodoji arbata. Gaminant žaliąją arbatą, lapeliai nefermentuojami, todėl išlieka žalios spalvos. Ulongo arbata yra pusiau fermentuota, baltoji – apdorojama garais ir džiovinama, kol lapeliai įgauna sidabrinę spalvą.

Negalima pamiršti ir kitų arbatos auginimo ir ruošimo tradicijų puoselėtojų – japonų. Japonijoje arbata pradėta auginti maždaug IX m. e. a. Pirmosios sėklos ir auginimo bei ruošimo būdai buvo perimti iš Kinijos. Dar ir šiandien dauguma japonų ištikimi žaliajai arbatai. Jie taip ištobulino jos auginimo, ruošimo ir vartojimo būdus, kad kai kurioms jų žaliosios arbatos rūšims neprilygsta net ir puikiosios rinktinės kinų arbatžolės.

Dabar arbata auginama Ceilone, Indijoje, Kinijoje, Pietryčių Afrikoje (Kenijoje, Mozambike), Argentinoje ir Japonijoje. Kiekvienos vietovės arbata yra skirtingo skonio, spalvos iir kvapo. Arbatos savybės taip pat priklauso ir nuo aukščio, kuriame arbata auga. Priklausomai nuo arbatos plantacijos aukščio virš jūros lygio, yra skiriamos trys arbatų rūšys:

• Aukštai auginta – kai plantacija yra daugiau nei 1800 metrų virš jūros lygio aukštyje. Tokių vietų pasaulyje yra nedaug. Arbatai augti reikalinga ne žemesnė negu +13 laipsnių Celsijaus temperatūra, tropikuose naktimis tokia temperatūra būna 2200 metrų virš jūros lygio aukštyje. Arbatai reikia daug drėgmės, todėl ji gali augti tik musoninių liūčių zonoje. Ji yra labai reikli dirvai, kuri turi būti puveninga, neakmenuota, o tokios dirvos būna tik senai susiformavusiuose kalnuose. Kad atitiktų visas šias sąlygas, pasaulyje yra tik trys pagrindinės vietovės: Pietų Kinija, Rytų Indija ir Ceilonas. Todėl aukštai auginta arbata visada būna tik iš šitų kraštų.

• Aukštai augintos arbatos gėrimas yra ypatingas tuo, kad turi neįprastai gerą aromatą, tačiau jo būna blyškesnė spalva ir silpnesnis skonis. Tokia arbata labiausiai mėgstama Vakarų Europoje – Anglijoje, Prancūzijoje, Airijoje, Skandinavijoje. Beje, ši arbata būna pati brangiausia.

• Vidutiniame aukštyje augusi arbata laikoma tokia, kurios plantacijos yra 1200-1800 metrų virš jūros lygio. Didžiausios plantacijos yra Kinijoje, Kenijoje ir Pietų Indijoje. Arbatos gėrimas pasižymi geru skoniu, bet yra silpnesnio kvapo ir spalvos. Tokia arbata populiariausia JAV, Kanadoje, Australijoje.

Ši arbata yra vidutinės kainos.

• Žemai augusi arbata – tokia, kurios plantacijos yra iki 1200 metrų aukščio virš jūros lygio. Labai daug tokios arbatos augina Ceilone, Kinijoje, Afrikoje. Užpilas pasižymi tamsia spalva, tačiau kvapas ir skonis yra silpnesni. Labiausiai tokia arbata mėgstatma Rusijoje, arabų kraštuose, o taip pat ir Lietuvoje.

Baltoji arbata

Baltosios arbatos pagaminama labai mažai (daugiausia jos gaminama Fudžiano provincijoje, Kinijoje). Nuskinami dar neišsiskleidę arbatos pumpurėliai. Jie vytinami natūraliai garuojant drėgmei, po to džiovinami. Susisukę pumpurėliai yra sidabrinio atspalvio ((todėl kartais vadinami sidabriniais tipsais – lapo viršūnėlėmis). Baltoji arbata yra labai šviesi ir švelni.

Baltoji Indžen arbata (Kinija)

Junšano vietovė ilgą laiką garsėjo arbatos sodais, ypač Tangų dinastijos valdymo metais. Arbata iš šių vietovių būdavo renkama kaip duoklė imperatoriams penkių dinastijų valdymo laikotarpiu (apie 1 000 metų). Norint gauti vieną kilogramą arbatžolių, reikia nuskinti 20 000 pumpurėlių. Indžen (sidabrinės adatėlės) turi labai tvirtus pumpurėlius, tiesius auksinius lapus. Nuskinti pumpurėliai yra padengti tankiu baltų plaukelių sluoksniu. Juose didžiausia eterinių aliejų koncentracija. Pumpurėliai &– tai katechinų, flavonoidų, vitaminų “taupyklė”. Nuskinti pumpurėliai yra kaitinami iki 32 laipsnių temperatūros, kol netenka 70 procentų drėgmės, tada suvyniojami į popierių ir dvi dienas laikomi medinėse dėžėse. Po dviejų dienų pumpurėliai vėl kaitinami esant neaukštai temperatūrai ir laikomi ddar vieną dieną. Paskutinį kartą pakaitinti ir susukti pumpurėliai sudedami į metalines dėžes, kuriose gali išbūti labai ilgai neprarasdami savo ypatingų skonio ir kvapo savybių. Antpilas yra gelsvos spalvos, puikaus ir labai subtilaus skonio ir aromato. Tai reta arbatos rūšis, todėl yra labai brangi. Ją ypač vertina arbatos gurmanai.

Baltoji Baihao Indžen arbata (Kinija)

Indžen sodas yra vienintelis sodas pasaulyje, kuriame naudojami ypatingi arbatos auginimo ir apdorojimo būdai. Arbatos krūmai yra auginami ir puoselėjami laikantis labai griežtų taisyklių. Skinami tik pumpurėliai ir pirmasis lapelis, o kartais – tik pumpurėliai. Ankščiau ią arbatą galėjo skinti tik nekaltos kilmingosios mergelės. Tam jos naudojo specialias auksines žirkles ir auksinius indus. Nuskintų pumpurėlių niekas kitas negalėjo liesti. Jie buvo kruopščiai vytinami, džiovinami, ir tik pats imperatorius tturėjo teisę paruoštas arbatžoles įdėti į arbatinį. Kokių priemonių imamasi šiandien norint išsaugoti nenusakomai švelnų, orchidėjas primenantį aromatą, pažįstamą tik nedaugeliui arbatos ekspertų, niekas nežino – tai Kinijos vyriausybės saugoma paslaptis. Arbatžolės yra skinamos tik vieną kartą per metus ir tik dvi dienas po rūpestingo augalų apžiūrėjimo. Jei tomis dienomis lyja ar yra vėjuota, tais metais derliaus atsisakoma. Per metus paruošiama tik 10-30 kilogramų arbatžolių. Norint gauti vieną kilogramą, reikia nuskinti 10 000 pumpurėlių ir lapelių.

Baltoji Pai Mu Tano arbata ((Kinija)

Ji paruošta rankiniu būdu pagal seną metodą. Šios arbatos skonis primena ir žaliąją, ir ulongo arbatas. Dideli arbatžolių lapai (todėl ši arbata dar vadinama baltuoju bijūnu) vos paliesti oksidacijos paliekami nevynioti. Arbatoje gausu balkšvų, sidabrinių lapo viršūnėlių (tipsų), kuriose yra daugiausia eterinių aliejų. Dėl šios priežasties ji yra savito sodraus skonio ir aromato.

Juodoji arbata

Juodoji arbata yra fermentuojama. Jos gamyboje yra du svarbūs procesai. Pradžioje lapai yra išdėstomi ant pinučių ir laikomi šiltai. Po to jie veikiami labai karšto oro. Nuo karščio lapai pajuoduoja. Atvesę arbatos lapeliai ruošiami pardavimui kaip atskiri džiovinti lapai arba daromi mišiniai.Iš juodosios arbatos ruošiamas stiprokas ir skanus gėrimas, prie kurio mes, europiečiai, jau esame įpratę. Juodoji arbata turi daugiau kofeino nei kinų ar žalioji arbata, tačiau joje yra daug mažiau kofeino negu kavoje.

Pagrindinės arbatos yra skirstomos į porūšius, ypač juodoji arbata. Kiekvienam porūšiui yra reikalavimai bei standartai. Dažniausiai ant pakelio rašoma, kokia yra arbata: pirmasis lapelis ir pumpurėlis, žemesnis lapelis, smulkinta arbata, arbata, apdorota CTC būdu (šiuo būdu paruoštų arbatų nuoviras – labai stiprus ir greitai nusidažantis).

Ceilono arbata

Gaminama Šri Lankoje ir auginama aukštai virš jūros lygio esančiose vietovese. Is šios arbatos gaminamas stiprus, auksinis gėrimas. Dažnai naudojama mišiniams, bet ją taip ppat galima plikyti ir vieną, atskirai, ir gerti bet kuriuo paros metu.

Darjeeling“ arbata

Auginama Himalajų aukštumose ir garsėja savo aromatu bei panašiu j vyną skoniu, todel ji kartais dar vadinama šampanizuota arbata. Ši arbata yra labai brangi ir paprastai naudojama mišiniams.

Earl Grey

(Grafų pilkoji arbata) Egzotiško skonio ir aromato arbata ruošiama iš Darjeeling ir kinu juodosios arbatos, o jai .budingą kvapą suteikia bergamotes (itališkas citrusinis vaisius) aliejus. Ši kvapni ir stipri arbata puikiai tinka gerti baltinta.

English Breakfast

(angliškų pusryčių)arbata

Indijos ir Ceilono arbatų mišinys, iŠ kurio gaunamas stiprus gėrimas. Jis geriausiai tinka pusryčiams, tačiau gali­ma gerti ir bet kuriuo kitu metu

Velso princo arbata

Tai kinų arbatų mišinys, is kurio gaaminamas sodrus, stiprus, nuostabus gėrimas

Kinų arbata (oolong)

Kinų arbata yra „diplomatinis“ mišinys, kadangi tai yra tarpinėarbata tarp juodosios ir žaliosios arbatų. Ši arbata fermentuojama tik iš dalies, todėl ji silpnesnė už juodają, bet stipresnė už žaliąją arbatą. Kofeino čia taip pat mažiau nei juodojoje arbatoje. Keletas labiau žinomesnių šios arbatos rūšių yra išvardijamos žemiau.

Formosa Oolong (kinų Formozos arbata)

Ši arbata auginama Indokinijoje. Is jos gaminamas skaidrus, kvapnus gėrimas. Tai populiariausia is kinų arbatų.

Mainland Oolong (kinų žemyno arbata)

Labai delikataus skonio ir kvapo arbata. <

Juodosios arbatos rūšiavimas.

„Flowery Orange Pekoe“ (FOP). Šiai arbatai imami tik smulkūs, jauniausi, švelnūs lapeliai ir pumpurėliai. Tai tikrai kokybiška arbata.

„Golden Flowery Orange Pekoe“ (GFOP). Tai ta pati arbata – tik su auksiniais pumpurėliais.

„Tippy Golden Flowery Orange Pekoe“ (TGFOP). Tai arbata su daug pumpurų.

„Finest Tippy Orange Pekoe“ (FTGFOP). Tai ypatingai aukštos FOB kokybės arbata.

„Special Finest Tippy Golden Flowery Orange Pekoe“ (SFTGFOP). Tai geriausios FOP kokybės arbata.

„Orange Pekoe“ (OP). Imami ilgi, smailūs, gerokai ilgesni už FOP lapai. Jie skinami, kai išsiskleidžia viršutinis pumpurėlis. Čia pumpurėlių beveik nėra.

Juodosios smulkintos abatos rūšys

FBOP, GFBOP, TGFBOP. Geros kokybės arbatos, ruošiamos iš tos pačios žaliavos kaip ir lapelių arbatos, tik kiek stipresnės, nes iš smulkinto lapo greičiau ekstrahuojasi medžiagos. Ši arbata dažnai pigesnė nei analogiška lapelių arbata.

GBOP, BOP. Tai gerai apdoroti smulkinti lapai. Arbata stipresnė nei anksčiau minėta rūšis, joje daugiau kofeino, nes žaliava šiek tiek prastesnės kokybės.

BP. Prastos kokybės, su priemaišomis (koteliai ir pan.). Ši arbata silpna.

BPS. Į rutulio formą susukti prastos kokybės arbatžolių lapai. Arbata silpna. Tai Šiaurės Indijos produktas.

Pati prasčiausia arbatos rūšis – FanningsFinesDust. Ant tokios kokybės arbatos pakelių tokie užrašai: Orange Fannings (OF), Broken Orange Pekoe Fannings

(BOPF), Pekoe Fannings (PF), Broken Pekoe Fannings (BPF), Pekoe Dust, Red Dust (RD) ir pan.

Raudonoji arbata

Raudonoji arbata, afrikiečių vadinama Roibos, – tai lapeliai ankštinės kultūros, augančios Pietų Afrikos Cedaro kalnuose. Ši raudonos spalvos arbata yra sodraus, salsvoko kvapo. Smulkių, panašių į adatėles lapelių arbata yra malonaus skonio, labai kvapni ir gerai malšina troškulį.

Raudonoji arbata – natūralios spalvos. Joje nėra jokių priedų ar konservantų. Arbatoje nėra ir kofeino, nedaug tanino, tačiau gausu mineralinių medžiagų.. Gydomosios šios arbatos savybės ddar nėra galutinai ištirtos. Tačiau žinoma, kad raudonoji arbata slopina alerginius dieglius, tad ypač rekomenduotina vaikams, žmonėms, sergantiems alerginėmis ligomis.

Joje gausu kaldo, fluoro ir mangano. Tačiau labiausiai ši arbata vertinama del to, kad joje ypač gausu geležies. Be to, raudonojoje arbatoje esančios geležies neužblokuoja taninai. Kitaip tariant flavonoidai prisijungia ląsteles žeidžiančius laisvuosius radikalus. Jei iškilo aknė, ėda rėmuo, užkietėjo viduriai, žarnyną varsto diegliai, jei padidėjo kraujospūdis, sergate osteoporoze, jei organizmui stinga geležies, kamuoja nemiga, alergija, egzema, susidaro pragulos, gerkite rraudonosios arbatos.Ši arbata atpalaiduoja, nuslopina skrandžio bei žarnyno spazmus. Geriama karšta ir šalta, su pienu, medumi ar citrina. Šią arbatą galima vartoti ir kaip prieskonį: ji tinka į sriubas, troškinius, marinatus bei konditerijos gaminius

Žalioji arbata

Japonų mokslininkai ilgus dešimtmečius dirbo ttirdami žaliąją arbatą. Jau dabar yra įrodyta, kad žaliojoje arbatoje gausu vertingų medžiagų. Mokslininkams pavyko ištirti ir nustatyti net 550 cheminių elementų ar jų junginių, kurių dauguma tirpsta vandenyje. Pagrindiniai iš jų yra katechinai, reguliuojantys kraujospūdį, mažinantys vėžinių susirgimų tikimybę, normalizuojantys cholesterolio kiekį kraujyje, naikinantys bakterijas ir gripo virusus, šalinantys nemalonų burnos kvapą. Arbatos katechinai yra 20 kartų stipresnis antioksidantas nei vitaminas E, taigi žalioji arbata lėtina senėjimo procesą.

Žaliojoje arbatoje esanti rūgimo medžiaga taninas užkerta kelią kariesą sukeliančioms bakterijoms. Emalį bakterijos pažeidžia išskirdamos tirpią substanciją, o taninas sunaikina bakterijas ir neleidžia vykti šiam procesui. Kasdien geriant žaliąją arbatą, suvartojama 200-400 mg tanino, ir šio kiekio pakanka kariesui sustabdyti.

Žaliosios arbatos (kaip ir baltosios) gamyba skiriasi nuo kitų arbatos rūšių gamybos, nnes netaikomas fermentacijos procesas, o geriausių rūšių gamyboje – ir vyniojimo. Rytą šviežiai nuskinti arbatos lapeliai nevytinami, o tuoj pat sandariai uždaromi vandens garų pripildytame inde, po to trumpam atšaldomi šaltame vandenyje ir pradedami džiovinti. Taip išsaugomos naudingos maistinės medžiagos – vitaminai, mineralinės medžiagos, teinai, taninai. Toks arbatos ruošimo būdas, kai lapeliai apdorojami garais, populiaresnis Japonijoje.

Kinijoje dar daugelyje vietų arbata gaminama tradiciniu rankiniu būdu, ypač ruošiant aukščiausios kokybės arbatą. Nuskinti lapeliai džiovinami, po to trumpai apdorojami esant labai aukštai temperatūrai, ssiekiant sustabdyti bet kokią fermentaciją (arba oksidaciją), dėl kurios lapeliai gali pradėti pūti. Ruošiant arbatą tradiciniu būdu, arbatos lapeliai yra tolygiai paskleidžiami ant bambuko padėklų ir paliekami saulėje vienai – dviem valandoms.

Po to lapeliai nedideliais kiekiais yra dedami į specialias keptuves ir greitai maišomi, kol sudrėgsta ir pasidaro minkšti. Taip natūraliai išskiriama drėgmė. Po 4-5 minučių suminkštėję lapai sudedami ant bambuko stalų ir vyniojami į rutuliukus. Suvynioti jie vėl trumpam sudedami į karštą keptuvę ir greitai maišomi. Tada lapai vyniojami dar kartą ir paliekami džiūti. Po valandos lapai pasidaro blyškios žaliosspalvos, kuri daugiau nesikeičia. Galiausiai lapai yra rūšiuojami sijojant skirtingo dydžio sietai

Žalioji arbata “China Special Monkey” (Kinija)

Pasakojama, kad labai seniai Kinijos vienuoliai aukštai kalnuose aptiko puikius laukinių arbatkrūmių sodus. Tačiau jie buvo beveik nepasiekiami. Vienuoliai išmokė vikrias beždžiones nusigauti į tuos sodus ir priskinti arbatžolių, todėl arbata buvo pavadinta “Monkey tea” (beždžionių arbata). Paruoštos arbatžolės buvo puikios kokybės, todėl jas greitai įvertino tikri žinovai. Tai labai geros kokybės, puikaus skonio aromatinga žalioji arbata.

Žalioji jazminų arbata “Drakono Fenikso perlai” (Kinija)

Žalioji, jazminų žiedlapiais, įsuktais į arbatžolių lapus, aromatizuota arbata yra subtilaus skonio ir aukštos kokybės, todėl labai vertinama arbatos gurmanų.

Žalioji arbata “Sidabrinės žemuogės” (Kinija)

Tai labai geros kokybės, puikaus skonio ir aaromato žalioji lapelių arbata. Arbatos lapeliai yra susukti ir surišti į žemuogės dydžio kamuoliuką, sveriantį 3-5 g, kuris, užpiltas karštu vandeniu, išsiskleidžia tarsi astros žiedas. Lapeliai yra tankiai padengti baltais pūkeliais – tai labai geros kokybės rodiklis.

Žalioji Senčia arbata (Kinija)

Nors geriausiomis Senčios rūšimis garsėja Japonija, tačiau ir Kinijoje išauginama ir paruošiama geros kokybės šios rūšies arbata. Senčios arbata dažnai naudojama įvairiems mišiniams gaminti ir yra žaliosios aromatizuotos arbatos pagrindas. Senčios arbatoje gausu vitaminų A ir B, o ypač C (250 mg/ 100 g), todėl atšalus orams ją reikia gerti dažniau, jei norite išvengti gripo ar peršalimo. Senčios arbata yra aromatinga, iek tiek aitroko skonio.

Žalioji Bančia arbata (Japonija)

Bančia yra vėlyvojo derliaus arbata. Ji skinama po Senčios, jos lapai stambesni, joje mažiau kofeino, bet kur kas daugiau kalcio (740 mg/ 100 g), geležies, vitaminų B1 ir C. Dėl mažesnio kofeino ir tanino kiekio Bančios arbata yra švelnesnio skonio.

Žalioji Kokeičia arbata (Japonija)

Arbata ruošiama iš žaliosios arbatos miltelių ir ryžių krakmolo. Supresuota ji įgauna lazdelės formą ir tamsoką spalvą. Tai geros kokybės, malonaus, labai švelnaus skonio, kvapni arbata.

Žalioji arbata “Kiniška rožė” (Kinija)

Puikios kokybės ir malonaus skonio, gerai tonizuojanti žalioji lapelių arbata. Labai geros kokybės arbatos lapeliai yra meistriškai surišti į žiedą, kuris, išsiskleidęs vandenyje, pprimena didelį rožės žiedą.

Žalioji Čunmei arbata “Mėnulio rūmai” (Kinija)

Ypač aukštos kokybės Čunmei arbata iš Kinijos. Ji labai malonaus skonio, švelni ir kvapni.

Žalioji Giokuro arbata (Japonija)

Ši ypač aukštos kokybės žalioji lapelių arbata yra geriausia japoniška arbata. Ji sodresnio aromato ir daug švelnesnė nei Senčia. Taip yra todėl, kad balandžio pabaigoje, vos tik pumpurams pradėjus sprogti, krūmai pridengiami, kad visą laiką būtų šešėlyje. Renkami tik patys geriausi lapeliai. Šioje arbatoje daug vitaminų A, D, ir B1.

Žalioji Pi Lo Čuno arbata (Taivanis)

Aukštos kokybės, puikaus skonio, malonaus, gaivaus, serbentus primenančio aromato žalioji arbata iš Formozos salos.

Žalioji Genmaičia arbata (Japonija)

Žalioji lapelių arbata su paskrudintais ryžių ir kukurūzų grūdais, sušvelninančiais gana aitroką arbatos skonį. Joje gausu polisacharidų, todėl gamintojai ją rekomenduoja diabetu sergantiems žmonėms

Arbatos rūšys

Pagrindinės arbatos rūšys yra skirstomos pagal jos apdorojimo būdą.Arbata renkama nuo arbatkrūmių. Žinomi trys arbatkrūmiai: kiniškasis, Asamo (Indijos regionas), Kambodžos. Manoma: Kambodžos arbatkrūmis – arbatkrūmių „pradininkas“. Kiniškasis arbatkrūmis – krūmas, indiškasis – medis, užaugąs iki 30 metrų aukščio, bet niekas jam, skirtam arbatai, tiek augti neleidžia. Maksimalus jo aukštis būna 1,5 metro, nes nuo tokio arbatkrūmio patogu skinti lapus. Indiškojo arbatkrūmio lapai stambesni už augančio Kinijoje. Kambodžos arbatkrūmis – tarpinė grandis tarp medžio ir krūmo“, – pasakojo mūsų

žurnalo viešnia.

Minėtose šalyse skirtingi ir arbatos paruošimo būdai. Anksčiau buvo manyta, jog žalioji ir juodoji arbata – tai du skirtingi dalykai. Iš tikrųjų tai to paties krūmo lapai. Skiriasi tik jų apdorojimo būdas. Iki XVII amžiaus buvo gaminama tik žalioji arbata. Kinijoje ji vadinama Tailongo. Plečiantis prekybos ryšiams su Europa kinai ėmė rūpintis, kaip ilgiau išlaikyti eksportuojamos arbatos savybes. Buvo atrastas arbatos fermentacijos būdas: lapas užkonservuojamas – ilgiau išlaikomos aromatinės savybės.

Matė

Mate – tai bugienio lapų arbata. Jai vvartojama 15-os rūšių bugienio lapai. Nupjautos šakelės pakaitinamos virš ugnies iki lapai suvysta ir išsiskiria kvapiosios medžiagos.

Matė – neįprastas, egzotiško aitraus skonio, tačiau labai sveikas gėrimas. Šios arbatos tėvynė – Pietų Amerikos pusiau tropinės žemumos. Matė auginama Argentinoje, Brazilijoje, Paragvajuje, jos yra per 200 rūšių. Pamažu matę atranda ir europiečiai, o populiarumą ji pelnė dėl to, kad greitina medžiagų apykaitą, joje beveik nėra kofeino ir kalorijų, todėl padeda norintiems suliesėti.Paprastai mate plikoma nedideliame išskobtame ir išdžiovintame moliūgėlyje, geriama per vvamzdelį (anksčiau nendrę).

0,3-1,5 proc. visų mates medžiagų sudaro kofeinas, apie pusę jo jungiasi su rauginėmis medžiagomis, tad kofeinas veikia organizmą gana ilgai. Šią švelnaus poveikio arbatą patartina gerti greitai pavargstantiems, nesugebantiems sutelkti dėmesį žmonėms. Be to, mate slopina skrandžio jjautrumą, apetitą.tė labai ramina nervus ir suteikia reikalingą vitaminų kiekį. Joje gausu vitamino C, B1 ir B2, įvairių baltymų ir mineralų, fosforo, geležies bei kalcio.

Avižinė arbata

Avižinė arbata

Avižinė arbata gaminama is žydėjimo metu skintų avižos šluotelių; arbatoje išlieka visos šios grūdinės kultūros medžiagos. Ji spartina kenksmingųjų medžiagų šalinimą.

Daugelis negalavimų kyla, sutrikus virškinimui: maistas pernelyg ilgai užsibūva organizme, retai tuštinamasi, tad medžiagų apykaitos skilimo produktų patenka į kraują. Būtent tuomet pravartu gerti avižinės arbatos, skatinančios organizmą šalinti medžiagų apykaitos skilimo produktus. Ji spartina virškinimą, sureguliuoja tuštinimąsi, stiprina organizmą.

Silicio rūgšties dariniu šalinimas

Avižose gausu flavonoidų, saponinų, pektinų ir silicio rūgšties dariniu. Pastarieji sunkiai šalinami is organizmo. Tad žalias avižas geriausia maišyti su vaistažolėmis, skatinančiomis silicio rūgšties dariniu šalinimą – dilgėle, jonažole ir yypač rasakila. Šioje vaistažolėje yra rauginių medžiagų, kurių junginys su siliciu labai gerai tirpsta vandenyje, taigi silicio rūgšties dariniai ištirpinami arbatoje

Poveikis

Avižinė arbata pagelbsti daugeliu atvejų:

Sergant širdies ir kraujotakos, kvėpavimo takų ligomis, mažakraujyste; patyrus nervinį išsekimą, be paliovos išgyvenant įtampą ir nerimą; galvos skausmui, senatviniams negalavimams slopinti, metant rūkyti.

Avižinė arbata -tai natūralus diuretikas, ji skatina šlapimo rūgšties išsiskyrimą, organizmo valymąsi. Sintetiniai diuretikai gana dažnai sunkiai įsisavinami – išdžiūva burna, troškina, organizme sumažėja kalio arba sutrinka antinksčių žievės veikla (antrinis aaldosteronizmas).

Avižinės arbatos biologiškai aktyvios medžiagos skatina sekreciją:

• Is audinių pašalinami skysčiai, sustiprėja jungiamasis audinys.

• Silicio rūgšties dariniai pašalina­mi su šlapimu. Organizmas apsaugomas nuo šlapimo rūgšties ir jos druskų kaupimosi, taip išvengiama

Arbata ir Sveikata

Seniai yra žinomos juodosios arbatos gydomosios savybės. Jos priklauso nuo arbatžolėse esančių aktyvių medžiagų – flavonoidų, vitaminų, floro ir kt. Flavonoidai veikia kaip antioksidantai, neutralizuojantys žmogaus organizme medžiagų apykaitos metu susidariusių laisvųjų radikalų perteklių, kuris žaloja kūno ląsteles, sukelia širdies ir kraujagyslių bei vėžio ligas, skatina jų vystymąsi. Arbatžolių flavonoidai yra aktyvesni už tuos, kurių žmogus gauna su daržovėmis – svogūnais, špinatais, salotomis ir kt.

Kalbant apie arbatžolėse esančių antioksidantų reikšmę, jų veikimą prieš širdies ir kraujagyslių ligas, pabrėžtina, kad jie tiesiogiai padeda mažinti aterosklerozės plitimą. Antioksidantai ne tik trukdo laisvųjų radikalų pertekliui susidaryti, bet ir slopina mažo tankio lipoproteinų oksidaciją, kuri padeda plėtotis aterosklerozei. Taigi antioksidantai, kurių esama arbatoje, mažina riziką susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis, kuriomis mūsų žmonės dažniausiai serga.

Tiriant sergamumo dažnumą tų žmonių, kurie geria arbatą, ir tų, kurie jos negeria, rastas skirtumas. Geriantys arbatą rečiau suserga širdies infarktu ir išeminiu insultu už jos negeriančius. Net yra nustatyta rizikos susirgti priklausomybė nuo flavonoidų suvartojimo. Tiriant grupes žmonių, kur vieni per dieną suvartojo vidutiniškai apie 228,6 flavonoidų, insulto rizika sumažėjo 73 proc. palyginti su tais, kurie jų suvartojo vidutiniškai 18,3 proc. per dieną. Išgeriantiems vieną puodelį arbatos per dieną širdies infarkto rizika sumažėja 44 proc. palyginti su tais, kurie arbatos visai negeria.

Nustatyta, kad arbatžolių flavonoidai sumažina cholesterolio koncentraciją kraujo plazmoje. Norvegai, ištyrę atskiras žmonių grupes, nustatė, kad išgeriant per dieną vieną puodelį arbatos cholesterolio kiekis sumažėjo 6 proc., išgeriant vieną-du puodelius – 12 proc., išgeriant 3-7 puodelius – 19 proc. lyginant su visiškai negeriančiais arbatos. Nustatyta, kad arbata sumažina cholesterolio koncentraciją ne tik tų žmonių, kurių kraujo plazmoje cholesterolio per daug, bet ir tų, kurių koncentracija normali. Ar tai gerai, ar negerai?

Literatūroje skelbiama nemažai duomenų apie arbatos įtaką įvairios lokalizacijos piktybinių ligų rizikai mažinti, inkstų akmenligei stabdyti ir kt. Iš tyrimų duomenų matyti, kad 2-3 puodeliai arbatos per dieną sumažina inkstų akmenligės riziką apie 30 procentų. Be to, arbata pasižymi antibakterinėmis savybėmis. Tačiau arbatai, kaip ir visoms maisto medžiagoms, yra normos ribos. Su arbata žmogus gauna kofeino, kurio perteklius nėra naudingas. Todėl arbatos persigerti taip pat nesveika. Nepatariama išgerti per dieną daugiau kaip 10 puodelių.

Arbata šiek tiek mažina geležies rezorbciją, tačiau tik gaunamą su augaliniu maistu, ir neveikia gaunamos su gyvuliniais maisto produktais (hemo pavidalu). TTodėl vegetarams nevalia gerti labai daug arbatos. Tą patį galima pasakyti ir apie nėščias moteris bei vaikus. 3 arbatos puodeliai per dieną nedaro įtakos geležies rezorbcijai.

Žalioji arbata pasižymi veikliosiomis medžiagomis, kurioms būdingos antimutageninės ir antikancerogeninės savybės. Žaliosios arbatos veikliosios medžiagos skiriasi nuo juodosios arbatos. Žaliojoje arbatoje daugiausia būna katechinų – sausose žaliosiose arbatžolėse net iki 30 proc., o viename jos puodelyje – iki 200 miligramų. Pastaruoju metu kai kuriose šalyse žaliosios arbatos ekstraktas naudojamas kaip priedas prie vaisių, kosmetinių priemonių, kai kurių gėrimų. Žalioji arbata apskritai daugiau geriama Rytų pasaulyje. Vakarų pasaulyje ir mūsų šalyje daugiausia geriama juodoji arbata. Netikroji arbata – sudaryta iš įvairių žolelių ar uogų, vaiskrūmių lapelių turi mažiau veikliųjų medžiagų už tikrąją arbatą.

Vaistažolės

Didžioji dilgelė: lapai renkami nuo balandžio iki gegužės mėnesio prieš išbyrant sėkloms. Užplikytai arbatai pritraukti reikia 8-10 minučių, gydo esant reumatui, podagrai, skrandžio atonijai, kasos, šlapimo organu negalavimams. Dilgelės lapus taip pat galima panaudoti apdegimų, nudegimų saulėje, vabdžių įkandimų atveju, o visai jaunučius lapelius – kaip daržoves.

Šalpusnis: ankstyva pavasarį galima rinkti žiedus be stiebų arba lapus vasaros pradžioje. Reikia 10 minučių, kad ši arbata pritrauktų. Geriama, esant užkimusiai gerklei, sergant kvėpavimo taku kataru, bronchitu. Auginimas namu salygomis negalimas.

Siauralapis gyslotis: pavasarį renkami

ir džiovinami lapai, rugpjūčio ir rugsėjo mėnesiais renkamos sėklos. Reikia 10 minučiu, kad arbata pritrauktų. Tinka gerti, sergant bronchitu, esant kosuliui su smarkiu skrepliavimu, aukštai temperaturai bei skrandžio atonijai. Taip pat dažnai geriamas sėklu ekstraktas, norint stabilizuoti žarnyno veikla, o žaizdoms gydyti vartojamos šviežiu lapų sultys. Siauralapis gyslotis gausiai auga daugelyje pievų, todėl jo nebutina auginti namuose. (Plačialapio gysločio poveikis – panašus.)

Ramunėles: žiedai renkami, praejus 3-5 dienoms nuo sužydėjimo, gegužės-rugsėjo mėnesiais, užpylus karštu vandeniu, laikyti 10 minuciu, kad pritrauktų. GGerai veikia, esant skrandžio gleivines, žarnyno, šlapimo puslės, burnos gleivinės ir ryklės uždegimui. Ramunėliu kompresai ir vonios sušvelnina odos ir gleivinės uždegimus. Galima sėkmingai auginti gėlems skirtoje dėžeje, vazone ir darže.

Šeivamedžio žiedai: žiedai skinami per pati žydejimą birželio ir liepos mėnesiais. Arbata turi pritraukti 10 minučių ir naudojama kaip prakaitą varanti priemonė, esant aukštai temperaturai, kraujui valyti, o dėl didelio vitamino C kiekio – organizmo jėgoms stiprinti. Šeivamedžio vanduo tinka veido odos priežiurai, lapu nuoviras – sodo ir daržo kkenkėjams naikinti. Šeivamedis gali buti auginamas sode.

Liepžiedžiai: liepžiedžiu arbata, palaikyta 10 minuciu, kad pritrauktu, gelbsti kaip prakaita varanti priemone infekcijų ir peršalimu atveju, ramina nervus bei valo krauja. Liepos medžio anglys geriamos nuo viduriavimo. Auginant prie namu reikia daug kkantrybes, kol medis užauga. Dažnai naudojami Šeivamedžio ir liepos žiedu mišiniai.

Gudobelė: balandžio mėnesi iš jos žiedų, rudenį iš uogų, o iš lapų ištisus metus ruošiama arbata, kuriai pritraukti reikia 10-20 minučių. Ji padeda, esant širdies nepakankamumui ir permušimams, aukštam kraujo spaudimui. Gudobelė taip pat naudojama kaip sudetine vaistų dalis. Ji tinka auginti sode.

Apyniai: iš beveik pražydusiu žiedų spurgelių, kurie renkami gegužės ir birželio mėnesiais, paruošiama arbata, kuriai pritraukti reikia 10 minučių. Ji geriama apetitui pagerinti ir nuo miego sutrikimų. Turbūt nedaugelis žino, kad apynius sėkmingai galima auginti vazone ir sode.

Melisa (vaistinė): jos lapus reikia rinkti pries žydejimą birželio-rugpjūčio mėnesiais. Arbata, kuriai pritraukti reikia 10-15 minučių, geriama, esant silpnumui, širdies, žarnyno ir skrandžio skausmams, spazmams. Lapai taip pat yyra puikus prieskonis salotoms, padažams, sriuboms. Plačiai paplitęs yra melisos auginimas soduose ir daržuose. Dažnai naudojama sumaišyta kartu su pipirmete.

Šalavijas: iš lapų, surinktų prieš žydejimo pradžia birželio ir liepos mėnesiais, ruošiama arbata, kuriai pritraukti reikia 5-10 minučiu. Ji sumažina stiprų prakaitavimą, taip pat dantenų ir ryklės uždegimą. Šalavijo tinktura tepamos vabzdžių įkandimo vietos, jos pilama ir karštas koju vonias. Jis sėkmingai auginamas gėliu dėžėse, vazonuose ir daržuose bei soduose.

Pipirmetė: naudojami lapai, surinkti pries žydejima birželio-rugpjūčio mėnesiais. Arbatai pritraukti rreikia 5-10 minučių, ji tinka nuo skrandžio, tulžies ir žarnyno spazmų bei sudirginimų. Jos auginimas gėlių dėžese, vazonuose ir daržuose bei soduose nekelia jokių problemų.

Paprastoji kraujažolė: ji renkama žydejimo metu liepos-rugsėjo mėnesiais. Arbatoje, kuriai pritraukti reikia 20 minučių, yra karčiųjų medžiagų, kurios stimuliuoja skrandžio, tulžies, žarnyno, inkstų veikla ir kraujo apytaką. Sustabdyti kraujavimą iš nosies taip pat padeda tos pačios biologiškai aktyvios medžiagos. Auginti namuose nebūtina, nes šis augalas randamas beveik visose pievose.

Eršketrožės vaisiai: naudojamos smulkintos vaisių, kurie, pašalinus kotus, taureles liekanas bei kauliukus, verdami 10 minuciu, žieveles. Kauliukus galima atskirai užpilti karštu vandeniu ir palaikyti 20 minučių, kad pritrauktų. Eršketrožių arbata, turinti daug vitamino C, didina organizmo atsparumą, geriama skaudant tulžį, inkstus ir šlapimo puslę, be to, ji valo kraują. Sekmingai auginama soduose bei daržuose.

Mate: ši arbata gaminama is džiovintų vienos Pietu Amerikos palmių rūšies lapų ir yra ten megstamas gėrimas, kuris mažina apetitą, ramina nervus ir gerina miega.

Arbatos receptai

Apelsinų arbata

25 g apelsinų žievelių ir 10 g citrinų žievelių įdedama į arbatinuką, įpilame 50g apelsinų sirupo, įberiama arbatžolių ir apipilama karštu vandeniu.Palaikoma 5 min. ir patiekiama į stalą.

Angliška arbata su pienu

Į pašildytą arbatinuką suberiamos arbatžolės tokiu santykiu:

1 šaukštelis arbatžolių vienam puodukui ir dar vienas ššaukštelis arbatinukui.Arbatžolės užpilamos verdančiu vandeniu ir laikomos 5 min.Tuo metu į pakaitintus puodukus įpilama pieno ( nuo 1/6 iki 1/4puoduko) ir paskui į pieną pilama arbata.Atkreipkite dėmesį, kad arbata pilama į pieną, o ne atvirkščiai.

Indiška užšaldyta arbata

300-350g vandens imami 3 šaukšteliai aukščiausios rūšies arbatžolių.Jos užplikomos, 4-5 min. laikomos, kad pritrauktų.Paskui į 0,5 l talpos stiklinį indą dedami ledo gabaliukai ir užpilama arbata.Pridedama cukraus ir maždaug pusę citrinos.Uždengus servetėle 3-4 min. leidžiama aušti.Arbata geriama labai mažais gurkšneliais.

Arbata su juodaisiais pipirais ir medumi

Vienai porcijai paruošti reikia šaukštelio sausų arbatžolių, 2 šaukštelių medaus, 2-3 juodųjų pipirų .Visa tai sudedama į arbatinuką ir užplikoma įprastu būdu.

Medaus arbata

Gėrimui paruošti būtina: 2 puodukai verdančio vandens,šaukštas sausų arbatžolių, 1,5 šaukštelio gvazdikėlių, 3 šaukštai medaus,ketvirtadalis puoduko apelsinų sulčių, 2 šaukštai citrinos sulčių.Į maža fajansinį arbatinuką suberiamos arbatžolės, gvazdikėliai, užpilama vandeniu, uždengiama ir apie 5 min. laikoma šiltai.Paskui iškošiama i du didelius puodukus.Maišant į kiekvieną įdedama medaus, ir po lygiai įpilama apelsinų bei citrinų sulčių.Tuoj pat patiekiama.

Arbata su ledu

1 I vandens, 10-12 arbat. š. juodosios arbatos, cukraus ir citrinos sulčių pagal skonį, ledo gabaliukų.

Užplikyti ypač stipria arbata, perkošti ir pagardinti cukrumi bei citrinos sultimis. 2/3 stikliniu užpildyti ledo gabaliukais ir užpilti karšta arbata. Dėl šoko poveikio išlieka visos aarbatos sudėtyje ęsančios biologiškai aktyvios medžiagos, aromatas, skonis ir spalva.

Indiška arbata su prieskoniais

Arbata su prieskoniais yra pagristai laikoma Indijos nacionaliniu patiekalu.

3/4 I vandens, 6 arbat. š. juodosios arbatos,

1 žiupsnelis malto kardamono, 1/4 arbat. š. anyžių,

3 gvazdikėliai, 1/4 lazdelės cinamono

Užvirinti vandenį, užplikyti arbata ir suberti prieskonius. Palaukti 4-5 minutes, kol pritrauks ir perkošti. Pagal indiška paprotį ši arbata geriama su cukrumi ir pienu. Ja taip pat galima gerti su cukatais.

Persiškas meiles gėrimas

Tai Rytų prieskoniais paskaninta arbata, kuri yra labai panaši į indiškąja. Jeigu jos skonis jums yra per aitrus, galite papildomai ją pasisaldinti cukrumi. Šiame meiles gėrime nėra alkoholio, kuris islamiškose šalyse, yra uždraustas, tačiau mums niekas nedraudžia į jį įpilti romo, konjako ar vaisių degtinės, kad jis taptų dar ugningesnis.

3/4 I vandens, 6 arbat. š. juodosios arbatos,

1 žiupsnelis malto imbiero, 1 žiupsnelis malto

cinamono, 1 gvazdikėlis, 4 apcukrintos vyšnios

arba ananaso gabaliukai

Užvirinti vandenį, užplikyti arbata ir įdėti prieskonius. 4-5 minutes palaikyti, kad pritrauktų ir perkošti. Į kiekvieną puodelį įdėti po vieną cukruje mirkyta vyšnia arba ananaso gabaliuką ir įpilti karštos arbatos.

Karališkasis punšas su arbata

Atšaldytas karališkasis punšas su arbata ir vaisiu sultimis, bet be alkoholio vasara taip pat tinka

vaiku šventei. Jei pageidaujama, galima įdėti šiek tiek daugiau cukraus. Ledo nereikėtų dėti į gėrimą, o juo šaldyti indą su punšu iš išorės. Kai kurie indai punšui turi papildoma stiklini indą, i kuri, pripildyta ledo gabaliukų, galima įstatyti gėrimą. Įdėti į gėrimą ledo gabaliukai ji tik atskiestų, o jeigu kokteilio skonis jums yra per aštrus, geriau įpilkite dar šiek tiek limonado. Beje, ruošiant ši punšą, galima vartoti ir kitų, negu pateikta recepte, vaisių sultis. Jums reikėtų atlikti kelis eksperimentus ir vvartoti sultis priklausomai nuo metu laiko.

1/2 I vandens, 1 valg. š. juodosios arbatos,

1/2 I vynuogių sulčių, 1/4 I greipfrutu sulčių,

1/2 I rūgštaus limonado, ledo gabaliukų

Vandenį užvirinti, užplikyti arbata, palaikyti 4-5 minutes, kad pritrauktų, perkošti ir atšaldyti. Vynuogių ir greipfrutų sultis sumaišyti su arbata, gėrimą atskiesti limonadu, patiekti punšui skirtame inde, iš išorės šaldomame ledu.

Škotiška arbata

3/4 I stiprios karštos arbatos, 4 gabaliukai

gabalinio cukraus, 4 stikliukai škotiško viskio

(po 4 ml), 1/4 I grietinėlės, 1 žiupsnelis ttarkuoto

muškato riešuto

Paruošti stiprią arbatą. Gabalini cukrų sudėti į 4 didelius fajansinius puodelius, užpilti viskiu ir karšta arbata. Išplakti grietinėle, šiek tiek pagardinti muškatu ir užpilti ant arbatos.

Stiprinamoji arbata

Kodėl gi kartą įvairumo dėlei arbatos neužplikius pienu vietoj vandens? MMūsų stiprinamosios arbatos recepte taip ir daroma, tik reikia naudoti šviežia pieną ir jokiu būdu ne pasterizuota aukštoje temperatūroje. Dirbkite vikriai, tai geriausiai pavyks su rankiniu maišytuvu, kad stiprinamoji arbata butu šviežia ir karšta.

Pagal kita panašų receptą galite paruošti kiaušiniu punšą. Tam 1/2 1 grietinėlės užvirkite kartu su 1/2 litro stiprios arbatos ir trupučiu cukraus. 4 kiaušiniu trynius išplakite iki putų su 1/2 litro Arako ir šį mišinį, nuolat maišydami, supilkite i pieną su arbata.

3/4 I pieno, 6 arbat. š. juodosios arbatos, 3 kiaušiniu tryniai, 1 valg, š. medaus

Dali pieno įpilti į puodelį ir pastatyti į šalį. Likusį pieną užvirinti, užplikyti juo arbata, 3-4 minutes palaikyti, kad pritrauktų ir perkošti. Kiaušinio trynius su medumi išplakti iki putų, ppo truputį pilti į puodelyje nupilta šalta pieną ir plakti toliau. Nuolat plakant, geriausia su rankiniu maišytuvu, dalimis supilti karšta pieną su arbata ir dar neatšalusi gėrimą išpilstyti į stiklines.

Helsinkio arbata

Tai vasariškas gaivinamasis gėrimas, kuri ruošiant, visiškai išlaikomas arbatos skonis. Jis taip pat tinka vaikams tiek, kiek jie mėgsta arbata. Vaiku gydytojai laikosi nuomonės, kad ne pernelyg stipri arbata vaikams nekenkia. Ji padidina jų, kaip ir suaugusiųjų, gebėjimą susikaupti

1/2 I vandens, 4-6 arbat. š. juodosios arbatos,

4 valg. šš. sirupo, pagaminto is 50-100 g cukraus,

1 obuolys, 1 citrina, 4 švieži pipirmėtės lapeliai

Vandenį užvirinti ir užplikyti arbata, palaikyti 4 minutes, kad pritrauktų, perkošti ir atšaldyti. Cukrų ištirpdyti nesmarkiai verdančiame vandenyje, virti, kol sutirštės, atšaldyti. 1-4 puodelius ar stiklines įdėti po keletą ledo kubeliu, įpilti po 1 valg. šaukštą cukraus sirupo. Obuolį nulupti ir supjaustyti plonomis skiltelėmis, suberti į stiklines ar puodelius. Įpilti atšaldytos arbatos. Ant stiklinių uždėti po citrinos griežinėlį ir papuošti pipirmėtės lapeliu.

Arbatos glintveinas

Paruošiamas 1 l stiprios arbatos (1l 5 šaukšteliai arbatžolių). Arbata supilama į emaliuotą indą, kuriame prieš tai sumaišyta 300 g vynuogių arba vyšnių sulčių, 300 g obuolių sulčių, 200 g cukraus, puse šaukštelio imbiero,pusė šaukštelio žvaigždanyžio, šaukštelis cinamono, 3-4 gvazdikėliai; uždengiama dangčiu ir apie pusvalandį kaitinama ant silpnos ugnies, bet neužverdama.gėrimas išpilstomas į taures prieš tai į jas įdėjus riešutų bei razinų.

Kriušonas iš vasarinių vaisių su arbata

Šį vasarišką kriušono receptą galima keisti savo nuožiūra. Galite pasirinkti kitus vaisius, negu pateikti recepte, o alkoholinius gėrimus papildyti džinu, kalvadosu arba vaisių spiritu. Raudonasis ir putojantis vynas neturi būti pernelyg sausas, kad gėrimo skonis nebūtų pernelyg aitrus. Jeigu reikia, ši gėrimą galite šiek tiek pasaldinti.

Gerai paruoštas kriušonas atgaivina kaip joks kitas gėrimas ir ssykiu turi stimuliuojantį poveikį, skatina bendrauti ir pakelia ūpą, kita ryta nesukeldamas galvos skausmų. Tiesa, priešingai nutinka tik tuomet, kai jis ruošiamas ne tik be meilės, bet ir neturint jokio supratimo ir patyrimo. Kriušonui paruošti naudojamas geras vidutiniškos kokybės vynas.

11 atšaldytos stiprios arbatos, 125 g šviežių braškių, 125 g persikų, 2-3 valg. š. cukraus, 1 butelis raudonojo vyno, 1 butelis putojančio vyno

Paruošti stipria arbata ir atšaldyti. Braškes perrinkti ir perpjauti pusiau, persikus užpilti verdančiu vandeniu, nulupti, išimti kauliukus ir supjaustyti plonais griežinėliais. Vaisius sudėti į didelį stiklinį dubenį ir apibarstyti cukrumi. Užpilti šaltos arbatos, raudonojo ir putojančio vyno.

Arbatos kokteilis su bananais

2 bananai, 6 ml bananu likerio, 4 ml konjako, 1/2 I vandens, 5 arbat. š. juodosios arbatos, 50 g gabalinio cukraus, 6 lašai likerio Angostura Bitter

Bananus nulupti, supjaustyti griežinėliais, apipilti bananu likeriu, konjaku ir palaikyti 2-3 valandas, kad pritrauktų. Užvirtinti vandenį, užplikyti arbata, prieš tai įdėjus gabalinio cukraus, palaikyti 4-5 minutes, perkošti ir atšaldyti. Šalta arbata užpilti ant bananų ir paskaninti Angostura likeriu. Kokteili išpilstyti į 4 taures.

Medžiotoju arbata

Vienam asmeniui:

1/8 I karštos juodosios arbatos, po 1 taurele baltojo vyno, vaisiu degtines ir romo, gabalinio cukraus

Įprastai paruošta arbata sumaišyti su vynu, vaisių degtine bei rromu ir atsargiai pakaitinti, bet neužvirinti. Įdėti gabalinio cukraus ir išmaišyti. Patiekti karštą arbatos stiklinėje arba keraminiame puodelyje.

Arbata su ledais ir kiviais

1/2 I vandens, 2 arbat. š. juodosios arbatos, 2 arbat. š. pipirmėčių arbatos, 8 rutuliukai citrininiu ledų, 2 dideli kiviai, 2 ml mėtų likerio

Juodają ir pipirmėčių arbatas paruošti atskirai, kiekviena užplikius 1/41 vandens, perkošti, abi sumaišyti ir atvėsinti. Kivius nulupti, išplakti mikseriu, kol pasidarys tyrė, sumaišyti su citrininiais ledais ir likeriu. Masę sudėti į keturias stiklines ir užpilti atšaldyta arbata.

Prancūziškas obuoliu punšas

Aromatingas punšas, kuriam skonį suteikia obuoliai ir ananasas, o nuo šlakelio alkoholinio gėrimo (Kalvadoso) jis netampa stipriu gėrimu. Šis punšas skaniausias būna karštas, tačiau jį galima patiekti ir kaip gaivinamąjį vasaros gėrimą arba – nesvarbu, šalta ar karšta – visai be alkoholio. Kalvadosas, obuoliu degtinė, yra kilęs iš Normandijos Prancūzijoje, kur rašytiniuose šaltiniuose jis minimas jau nuo 1553 m. Jis distiliuojamas iš rūgštoko obuoliu sidro, kurio gamybai Normandijoje kasmet apdorojamas maždaug 9 mlrd. obuoliu derlius.

4-6 asmenims:

1 I stiprios arbatos, 100 g rudojo gabalinio cukraus, 500 g apyrugščiu obuoliu, 1/2 ananaso, 1/2 laimo, 1/2 cinamono lazdeles, 2 gvazdikėliai,po 3 kalendros ir pimento sėklas,1/8 I kalvadoso, 1/4 I grietinėlės, rudojo gabalinio cukraus papuošimui

Paruošti stipria

arbatą, supilti į puodą ir suberti gabalinį cukrų. Vaisius nulupti, supjaustyti plonais griežinėliais, įdėti į arbatą, suberti prieskonius, užvirinti ir 5 minutes palaikyti ant silpnos ugnies, kad pritrauktų. Nuimti nuo ugnies, įmaišyti kalvadoso, viską perkošti per sieteli ir dar karštą gėrimą išpilstyti į stiklines arba taures. Ant viršaus uždėti plaktos grietinėlės ir papuošti grustu gabaliniu cukrumi.

Arbatos kokteilis (fizz)

Kas yra fizz? ,,Pas mus jis be jokiu abejonių yra neginčijamas kokteilių karalius, troškulio malšintojas, kuris nežalingas, kaip ir limonadas šnypšdamas tteka gerkle žemyn, tačiau tuo pačiu protą ir liežuvį padaro aštrų. – Taip Peteris Schmoeckelis rašo savo garsioje knygoje apie kokteilius. – Fizz reiškia ,,šnypšti“, ,,putoti“. Kokteilio ingredientus geriausia suplakti kratytuvu (šeikeriu). Taure turi būti iš anksto gerai atšaldyta ir iki pusės pripildyta susmulkinto ledo gabaliuku. Naudokite tik šviežiai išspaustas citrinų sultis, o ne iš parduotuvės. Patiekite iš karto, kad gėrimas neprarastų savo ,,esmės“ ir skonio. Įprastas kokteilio su džinu receptas yra toks: 1 arbat. šaukštelis cukraus sirupo, vienos citrinos ssultys, 1 stikline džino ir sodos vandens.

1/4 I stiprios atšaldytos arbatos, 2 valg. š. citrinos sulciu, 1 arbat. š. Maraschino, 1 arbat. š. cukraus, ledo gabaliuku

Paruošti stipria arbata, atšaldyti ir gerai sumaišyti su likusiais ingredientais. Ledo gabaliukus sudėti įį taures ir įpilti kokteilio.

Žalioji arbata ir sveikata

Žaliosios ir juodosios arbatžoles tai to paties arbatmedžio lapai, perdirbti skirtingais būdais. Vieni jų fermentuojami (juodoji), kiti ne (Žalioji). Dirbtiniu būdu fermentuotų arbatžolių kvapas sodresnis, kitokia ir chemine jų sudetis. Taigi Ža­lioji arbata natūralesne, bet ne tokia kvapni, kaip juodoji.

Arbatžolių veikliosios medžiagos

Nepaprastai subtilus Žalio­sios arbatos skonis smaguriui gali pasirodyti net nemalonus tačiau visai paprasta, be to, ir sveika arbata pagardinti – tereikia praskiesti pienu, grietinėle, šviežiomis, pačių išspaustomis apelsinų arba obuolių sultimis. Ir po keliųdienų ši arbata taps jums miela.

Žaliąją arbatą ypač pradedame vertinti, sužinoję, kokių medžiagų joje yra. Štai jos:

• Kofeinas (anksčiau vadintas teinu) kiek svaigina, stimuliuoja.

• Teofilinas ir teobrominas – tai alkaloidai, plečiantys kraujagysles, skatinantys šlapimo iišsiskyrimą, širdies veiklą.• Raugines medžiagos slopina virškinimo organų jautrumą, gerina jų veiklą.

• Mikroelementas fluoras apsaugo nuo ėduonies.

• Mikroelementas manganas aktyvina fermentus, stiprina jungiamuosius audinius, kaulus, kremzles.

• Vitaminas Bl (tiaminas) stip­rina nervų ląsteles ir raumenis.

• Vitaminas B2 (riboflavinas) spartina medžiagų apykaitą.

• Vitaminas B3 (niacinas, niko-tino rūgštis) skatina odos ir gleivinės regeneravimą, smegenų bei nervų ląstelių medžiagų apykaitą.

• Vitaminas C stiprina imunite-tą, letina oksidaciją, reguliuoja medžiagų apykaitą.

• Flavonoidai reguliuoja riebalų apykaitą, letina oksidadją.

• Epigalokatechingalatas naikina mikrobus, stiprina širdį, gerina kraujotaką.

• Saponinai reguliuoja rriebalų apykaitą.

• Eteriniai aliejai suteikia arbatai savotiško prieskonio.gas pernešimas (ląstehų išsigimimas, kitaip tanant, atsiranda navikų) Augaluose yra medžia-gų, letinančių kenksmmgą oksidacijos procesą Šių apsaugimų medžiagų gausu arbatžolese Žalioji, taigi chemiškai neapdorota arbata, jų ypač turtinga Is kitų šios arbatos medžiagų išskirtim flavonoidai, prisijungiantys laisvuosius radikalus ir tuo budu suletinantys oksidacijos procesą

Poveikis.

Geriant žaliąją arbata :

•Pavojus susirgti navikmemis ligomis, hipertomja, artenoskleroze arba angina, patirti širdies infarktą, insultą gerokai sumažeja

• Pagereja virškimmas, sustipreja imumtetas Be to, Žalioji arbata laikoma silpnu antibiotiku

• Žalioji arbata tinka ir išormiam vartojimui apsaugo odą nuo pernelyg kaitrių saulės spindulių, aplinkos teršalų.

Ir akivaizdi nauda

Žaliojoje arbatoje kofeino gausiau, nei juodojoje, tačiau pirmosios kofeinas veikia ilgiau ir silpniau Juodoji arbata arba kava gali sukelti įtampą, prakaitavimą, žaliosios arbatos poveikis visiškai kitoks. Išgerę jos, atsipalaiduosite ir drauge tapsite gyvybingesnis. Žaliąją arbatą ypač vertina žmones, dirbantys protinį darbą, t. y. tie, kuriems būtina ilgą laiką išlaikyti sutelkus demesį. Žaliosios arbatos deretų gerti ir vadovaujantiems darbuotojams, nuolatos patiriantiems stresą.

Medžiagos, letinančios oksidaciją

Žaliojoje arbatoje gausu vitamino C. Šis oksidaciją lėtinantis vitaminas būtinas organizmo ląstelių gyvybiniams procesams. Toks pat ir flavonoidų poveikis. Šios biologiškai aktyvios medžiagos mažina kraujospūdį, reguliuoja cholesterino kiekį organizme. Japonijoje 1300 žmonių išgeria kasdien po 4 puodelius Žaliosios arbatos. Tyrimai rodo, kad geriant ŽŽaliąją arbatą, MIL (mažo tankio lipoproteinų, gabenančių cholesteriną į audinius), kitaip tariant, „blogojo“ cholesterino, kraujyje sumažeja, o DTL, arba „gerojo“ cholesterino (didelio tankio lipoproteinų, gabenančių cholesteriną į kepenis, kur jis, virtęs tulžies rūgštimi, pašalinamas is organizmo) padaugeja. Be to, flavonoidai mažina tikimybę susirgti skrandžio, žarnyno, krūties vežiu.

Epigalokatechingaiatas

Ši medžiaga gali apsaugoti nuo plaučių vežio. Ji, kaip ir aspirinas, turi kraujo krešumą mažinančių savybių, t.y. apsaugo nuo kraujo plokštelių sankaupos, užkemšančios arterijas (infarktas). Tad rūkoriams, neįstengiantiems atsikratyti liguisto potraukio, deretų gerti žaliosios arbatos: ji pades išvengti kraujagyslių ligų ir plaučių vežio. Taigi gerdami žaliąją arbatą, ne tik patirsite malonumą, bet ir išvengsite kai kurių ligų.

Kaip plikyti

Žaliosios arbatos nieku gyvu neplikykite verdančiu vandeniu: vandens temperatūra, nelygu arbatos rūšis, turetų būti 60-80°C. Taigi užvirkite vandens, maždaug 5 min. paaušinkite ir tik po to plikykite arbatą. Kinijoje žaliąją arbatą įprasta „plauti“. Užplikius arbatžoles ir palaikius 30 sek., vanduo išpilamas. Tos pačios arbatžoles plikomos antrą kartą – tuomet arbatos skonis kur kas subtilesnis. Kinijoje, išgėrus arbatą, arbatžoles paliekamos arbatinuke – iškrečiamos jos tik tuomet, kai norima užsiplikyti naujų.

Kiek arbatžolių berti

• Puodeliui arbatos paprastai beriama nubrauktas arbatinis šaukštas arbatžolių; jei plikote daugiau nei 5 puodelius, įberkite šaukštelį priedo – „arbatinukui“.

• Plikykite verčiau pabiras, o ne supilstytas į mmaišelius arbatžoles – tuomet lapeliai geriau išsiskleis.

• Tas pačias arbatžoles galite plikyti keletą kartų. Pirmą kartą užplikę, palaikykite, kad pritrauktų, 3-8 min.; kitus kartus tik po 2-3min.

Kiek kartų plikyti

Tos pačios žaliosios arbatžoles plikomos 3-4 kartus, kiekvieno užpilo skonis bus kiek kitoks. Kinijoje vadovaujamasi taisykle

• Pirmasis užpilas pasigardžiuoti.

• Antrasis pasilepinti.

• Trečiasis akims.

• Ketvirtasis atsipalaiduoti

Nebe pirmą kartą plikomas arbatžoles, kad pritrauktų, reiketų palaikyti tik 3 min. Žinoma, šitaip plikomų arbatžolių skonis kinta; vis delto jei arbatžoles kainavo pakankamai brangiai, tačiau ir ketvirtą kartą užplikius, arbata buvo kvapni ir gardi, vadinasi, vertejo jas pirkti.

Vaikams

Žalioji arbata rekomenduotina ir vaikams – ji žadina apetitą, padeda sutelkti dėmesį. Jei vaikas įpranta prie žaliosios arbatos, besaikis potraukis saldumynams gerokai sumenksta. Vaikams žalioji arbata paprastai pagardinama natūraliomis sultimis arba kiek pasaldinama.

Odos priežiūra

Gausybės odos priežiūros priemonių gamybai vartojama žalioji arbata – joje yra medžiagų, prisijungiančių radikalus ir apsaugančių odą nuo kenksmingų poveikių. Aplinkos teršalų ir stiprių ultravioletinių spindulių vargu ar įmanoma visiškai išvengti. Tad odą derėtų apsaugoti nuo kenksmingųjų medžiagų poveikio. Šiuo požiūriu žaliosios arbatos nauda yra dvejopa.

• Joje yra medžiagų, drėkinančių odą, gerinančių skysčių reguliaciją

• Biologiškai aktyvios medžiagos beveik nepraleidžia ultra violetinių spindulių – jos apsaugo odą nuo pernelyg ankstyvo vytimo, raukš-lių susidarymo

Naudingi patarimai

• Jeigu negaluojate kepenų ligomis, nesibijodami gerkite arbatą. Ji ne tik tonizuoja organizmą, padeda jam kaupti vitaminą C, bet ir gerina apetitą.

Išgėrus arbatos, išnyksta kraujagyslių spazmai ir pagerėja kraujotaka.Jeigu didelis jūsų širdies susitraukimų dažnis, negerkite stiprios arbatos, o tiems, kurių sumažėjęs kraujospūdis, stipri arbata pagerina savijautą.

• Atsiminkite: arbatoje yra tanidų, eterinių aliejų, alkoloidų, aminorūgščių, pigmentų, mineralinių medžiagų, vitaminų. Tanidai, pasižymintys sutraukiamosiorms ypatybėmis, mažina skrandžio sulčių ir gleivių sekreciją, bet taip pat jie saugo skrandžio gleivinę nuo mechaninių pažeidimų, mmikroorganizmų, kancerogeninių medžiagų poveikio.

• Žaliojoje arbatoje yra dvigubai daugiau tanidų negu juodojoje. Joje yra daugiau ir kotechinų (jie pasižymi antimikrobinėmis ypatybemis). Be to, joje yra pusantro karto daugiau vitamino P.

Išgėrus 3-4 stiklines žaliosios arbatos, organizmas aprūpinamas vitamino P visa dienos norma.

Žalioji arbata ne tik malšina troškulį, bet ir mažina nuovargj, kelia darbingumą, gerina savijautą, sumažina cholesterino kiekį kraujyje, trukdo riebalinėms medžiagoms nusėsti ant kraujagyslių sienelių. Ja gydoma ir aterosklerozė.

Stipria žaliaja arbata gydomos votys, skrandžio ir ddvylikapirštės žarnos opos (reikia nuolat gerti).

• Žmonėms, kuriuos pykina važiuojant autobusu, sergantiems jūrų liga, bloguojančioms nėščioms moterims dažnai padeda sausos žaliosios arbatžolės. Jas reikia kramtyti.

• Įvairių žolių arbata nekenkia nei vaikų, nei suaugusiųjų sveikatai, tik ji turi būti nnestipri ir kaitaliojama. Atsiminkite: arbata stimuliuoja žmogaus centring nervų sistemą, skatina žmogaus kūrybines jėgas ir kelia darbingumę. Arbata su citrina arba greipfrutu geriau padeda atstatyti jėgas, malšina troškulį.

• Stipri arbata su pienu priešnuodis apsinuodijusiems alkoholiu, narkotikais, kai kuriais vaistais. Karšta stipri arba vidutinio stiprumo arbata su citrina arba su medumi yra prakaitą ir šlapimą varanti priemonė.

• Šalta stipria arbata (geriau juodosios ir žaliosios mišiniu) plaunamos akys užsiteršus gleivinei, prasidėjus vokų uždegimui, sergant konjunktyvitu.

• Arbata gera priemonė prieš aterosklerozę. Geriama su pienu ji labai tinka profilaktiškai nuo dantų kareso.

• Sočiai pavalgę riebaus ir sunkiai virškinamo maisto, išgerkite stiklinę stiprios arbatos: ji palengvina virškinimą, pagerina medžiagų apykaitą.

• Arbatą su pienu rekomenduotina gerti rytais arba pajutus nuovargį.

• IIšglebai per karštį. Išgerk stiklinę arbatos. Sušalai išgerk stiklinę arbatos. Arbata grąžina žmogui jaunystę, išsaugo sveikatą! sako Kaukazo ilgaamžiai.

• Arbatžolių laikymas. Nelaikykite arbatžolių popierinėje pakuotėje virtuvėje, kur būna daug garų: eteriniai aliejai nepatvarūs ir greitai išsisklaido. Arbata netenka aromato. Arbatžolėms laikyti visiškai netinka polietileniniai maišeliai arba plastmasiniai indai. Arbatžoles geriausia laikyti stiklimame inde su užsukamu arba stikliniu kamščiu palikus oro tarpelį. Indas turi būti visiškai švarus be pašalinių kvapų. Kasdieniniam vartojimui tinka nedidelės talpos metalinės arbatinės.

• Arbatžolės labai ggeria drėgmę, dėl to pradeda pelyti. Be to, jos greitai prisigeria pašalinių kvapų. Todėl arbatžoles laikykite sausoje šiltoje vietoje, vėdinamoje patalpoje, atokiau nuo muilo, sūrio, mėsos, žuvies ir kt. Hermetiškame inde jų kokybė nepasikeičia keliolika mėnesių ir net metų. Jeigu į dėžutę, kurioje laikomos arbatžolės, įdėsite sudžiovintą citrinos ar apelsino žievelių, tai arbata bus aromatingesnė. Į arbatžoles, laikomas hermetiškoje dėžutėje, galite įberti ir truputį vanilės. Arbatai ji suteiks neįprastę malonų skonį ir aromatą.

• Arbatos ruošimas. Gerai arbatai paruošti svarbu ir vandens kokybė. Kietame vandenyje virta arbata būna drumsta, nekvapi, neskani.Atsiminkite: vanduo arbatai turi būti be jokio specifinio kvapo. Smarkiai chloruotą vandentiekio vandenį palaikykite per naktį atvirame inde. Virintas vanduo arba maišytas su nevirintu arbatai netinka. Vandens arbatai nepervirinkite, nes pasikeičia jo mikrostruktūra. Toks vanduo ne tiktai netenka ekstraktyvumo, bet yrai mažiau vertingas mitybos požiūriu.

• Arbatai vandenį virkite ant nekaitrios ugnies ir virė ilgiau kaip iki antrosios virimo stadijos, t. y. kol nuo virdulio dugno ima kilti daugybė smulkių burbuliukų.Jeigu virdulyje verdamas vanduo pradeda kunkuliuoti ir paviršiuje sproginėja dideli burbulai, tai jis yra smarkiai perviręs ir arbatai jau nebetinka, nes menkos jo ekstrakcinės ypatybės.Kad arbata būtų aromatingesnė, ją užplikę, arbatinuką pridenkite švariu lininiu rankšluosčiu. Po įvairiais siūtiniais šildytuvais arbata ssutrokšta, netenka aromato ir skonio.

• Eteriniai aliejai nepaprastai jautrūs plikymo trukmei. Minutę ilgiau palaikysite užplikytas arbatžoles, ir dings tikrasis aromatas. Juodąsias arbatas užplikytas palaikykite 2-6 minutes. Atsiminkite: kuo geresnės arbatžolės, tuo trumipesnė jų plikymo trukmė. Birias arbatžoles plikykite trumpiau negu rupiai supjaustytas.

• Žaliąją arbatą plikykite ilgiau 8-10 min., o žemesnių rūšių – net iki 15 min, nes svarbu šios arbatos ne aromataą, o skonis.

• Kartu su arbatžolėmis į arbatinuką įdėkite gabaliuką cukraus. Tuomet arbata bus stipresnė.

• Jeigu, užplikius arbatą, atsirado puta, tai, vadinasi, ją gerai paruošėte. Jeigu nėra putos, kažkur padarėte klaidą. Putose yra daugiausia aromatinių medžiagų. Dėl to, prieš pilstydami arbatą, atsargiai išmaišykite ir pirmą puodelį supilkite atgal į arbatinuką.

• Užplikytų arbatžolių nestatykite ant karštos viryklės ir nevirinkite. Nors arbatžolių nuoviras bus stipresnis, bet arbata bus beskonė ir nearomatinga.

• Karstelėjusi arbata-tai ne stipri arbata, o netinkamai paruošta. Ekstrahavosi beverčiai junginiai. Šitaip atsitinka per ilgai laikant užpiltas arbatžoles.

• Iš pradžių juodąsias arbatžoles užpilkite trupučiu vandens, paskui papildykite dar 2—3 kartus, kad iki dangtelio liktų 1-1,5 cm tarpelis.

• Paruoštą arbatą išpilstykite į puodelius. Nepilkite į ją vandens. Norintiems silpnesnės arbatos papildomai įpilkite vandens, bet ne daugiau kaip paruošta arbatos.

• Jeigu į arbatą įdėsite daugiau kkaip vieną gabaliuką cukraus, tai jis suardys vitaminą B1. Geriausia vartoti medų arba razinas. Įsidėmėkite: arbata sveikatai nekenksminga. Kenkti gali tik per daug karštas vanduo arba per didelis jo kiekis.Geresnių rūšių arbatžoles galite plikyti 2-3 kartus. Tuomet nenupilkite nuo arbatžolių viso vandens: dėl užpiltų arbatžolių kontakto su oru bematant prasideda oksidacija, ir arbata netenka visų teigiamų ypatybių.

Antrę kartą ant tų pačių arbatžolių pilkite perpus mažiau vandens, o trečią — triskart mažiau negu pradžioje.

• Nepalikite arbatos su arbatžolėmis ilgesniam laikui. Po kelių valandų ji visiškai netenka skonio ir maistinių ypatybių. Palikta dar ilgiau, ji ekstrahuoja nepageidaujamas ir net žalingas medžiagas. Vadovaukitės Rytų išmintimi: ,,Šviežia arbata prilygsta balzamui, palikta nakčiai – gyvatei“.

• Aviečių stiebelių arbata yra prakaitą varanti priemonė. Negerkite jos tuomet, kai ruošiatė