Importo statistika

Įžanga 3

1.Pradinė duomenų lentelė 4

1.1.Statistinė lentelė 5

1.2.Grafinis statistinių duomenų vaizdavimas 5

2.Santykiniai dydžiai 8

2.1.Dinamikos santykiniai dydžiai 8

2.2.Struktūros santykiniai dydžiai 9

2.3.Ekonomimio išsivystymo santykiniai dydžiai 9

3.Vidutiniai dydžiai 10

3.1.Aritmetinis vidurkis 10

3.2.Harmoninis vidurkis 11

3.3.Progresyvinis vidurkis 11

3.4.Mediana 11

4.Požymio variacijos rodikliai 11

4.1.Variacijos užmojis 12

4.2.Vidutinis tiesinis nuokrypis 12

4.3.Dispersija 12

4.4.Vidutinis kvadratinis nuokrypis 12

4.5.Variacijos rodiklis 13

4.6.Asimetrijos koeficientas 13

5.Dinamikos eilutės 14

5.1.Dinamikos eilučių analitiniai rodikliai 14

5.2.Vidutiniai dinamikos eilučių kitimo rodikliai 15

6.Prognozavimas 16

7.Koreliacija 18

Išvados 21

ĮŽANGA

Statistika – ttai mokslas, kuris nagrinėja masinių, socialinių ekonominių reiškinių kiekybinius aspektus, tačiau kartu su tų reiškinių kokybiniu turiniu konkrečiomis vietos ir laiko sąnaudomis. Taigi iš šio apibrėžimo galime daryti išvadą, kad statistikos objektas yra masiniai, socialiniai ekonominiai reiškiniai, kurie turi kiekybines ir kokybines puses. Tai gali būti gamyba, gyventojai, kultūrinio ir politinio gyvenimo reiškiniai.

Statistikos objekto ypatybes sąlygoja jos metodą. Taigi ir šio referato statistikos objektas yra pats importas. Šia temą mums tirti ir nagrinėti mums padės įvairūs metodai, kurių visuma ssudaro statistinę metodologiją. Nagrinėdami importą mes apžvelgsime paskutinių šešerių metų surinktus duomenis apie importą. Statistiniais vienetais šiame referate mes laikysime kiekvienos šalies pateiktą importo skaičių. Statistiniai vienetai kartu sudaro statistinę visuma, kuri dar vadinama populiacija. Statistinių vienetų savybės, kuriomis mes ddomimės atliekant šį importo statistinį tyrimą, vadiname statistiniais požymiais. Šiuo atveju požymiai yra daiktiniai kiekybiniai. Šie požymiai matuojami milijonais JAV doleriais. Statistinio tyrimo požymius galime vadinti daiktiniais kiekybiniais, nes jie parodo visumos vieneto esmę ir kuriuos galime išreikšti skaičiais.

Statistinius rodikliu vadiname skaitmeninę charakteristiką, kuri rodo nagrinėjamo reiškinio savybę ar ypatybę konkrečiomis sąlygomis. Jis rodo importo dydį atskirose valstybėse ar valstybių sąjungose tam tikrais metais. Norint įsitikinti, kad duoti skaičiai yra statistiniai rodikliai, yra keliami tokie reikalavimai :

1)statistinis rodiklis turi būti kilęs iš statistikos objekto – importo;

2)turi būti apibrėžtas konkrečiomis vietos – valstybės ar valstybės sąjungos- ir laiko – tam tikri metai – sąnaudomis;

3)turi turėti matavimo vienetą – milj.JAV dolerių.

Bemačių skaičių statistikoje nėra ir negali būti.

Remdamiesi 1 lentelėje ppateiktais duomenimis yra atliktas atskirų šalių ir jų sąjungų importo statistinis tyrimas, kuris bus išdėstytas šiame referate. Nagrinėdami šį statistinį tyrimą mes atliksime tokius skaičiavimus : skaičiuosime santykinius ir vidutinius dydžius, požymio variacijos rodiklius, nagrinėsime dinamikos eilučių analitinius ir kitimo rodiklius, prognozę ir koreliaciją.

1.Pradinė duomenų lentelė

1 lentelė

IMPORTAS

(milijonais JAV dolerių)

Metai

1993 1994 1995 19961 19971 1998

Atskira valstybė

ar valstybės sąjunga

Europos sąjunga (ES) 424,2 620,3 1354,7 1813,3 2498,5 2735,1

Europos laisvosios prekybos

asociacija(ELPA) 109,8 183,7 87,8 108,1 97,6 116,6

NVS 1529,3 1183,3 1533,6 1650,6 1735,2 1508,8

Estija 18,6 37,9 65,6 59,7 72,8 87,4

Latvija 32,7 63,9 114,8 77,8 97,5 107

Kitos valstybės 160 264,3 492 849,1 1141,8 1238,9

Iš viso 2274,6 2353,4 3648,5 4558,6 5643,4 5793,8

1 1996-1997m. importuotos prekės pagal valstybes paskirstytos pagal valstybės siuntėją.

1993m.-1994m.

ES : Airija, Danija, Jungtinė Karalystė, Graikija, Italija, Ispanija, Liuksemburgas, NNyderlandai, Portugalija, Prancūzija, Vokietija.

ELPA : Austrija, Islandija, Lichtenšteinas, Norvegija, Suomija, Švedija, Šveicarija.

1995m.-1997m.

ES : Airija, Austrija, Belgija, Danija, Jungtinė Karalystė, Graikija, Italija, Ispanija, Liuksemburgas, Nyderlandai, Portugalija.

ELPA : Islandija, Lichtenšteinas, Norvegija, Švedija.

1.1.STATISTINĖ LENTELĖ

Statistinė lentelė – tai pagal tam tikrą eilučių stulpelių sistemą išdėstyta statistinė informacija. Statistinė lentelė turi veiksnį ir tarinį. Lentelės veiksnys parodo kokį reiškinį ar objektą nagrinėjame. Šio referato lentelės veiksnys yra atskiros valstybės ar valstybės sąjungos importas, kuris rašomas kairėje lentelės pusėje. Lentelės tarinys – tai rodikliai, kuriais apibūdinamas veiksnys – tai metai – kurie išdėstomi dešinėje lentelės pusėje.

Lentelės pavadinimas rodo kokios kategorijos(importas) ir kokio laikotarpio (6 metai) yra duomenys. Pagrindiniai lentelės elementai yra šie :

1. lentelės numeris;

2. lentelės pavadinimas (importas );

3. eilučių ir stulpelių antraštės(metai ir atskiros valstybės ar valstybės sąjungos);

4. pagrindinė statistinė informacija( duomenys yra paimti iš “Lietuvos statistikos metraščio”.

Išnašos ir duomenų šaltiniai turi būti po lentele.

Lentelės pavadinimas turi du tikslus :1)nurodyti pagrindinėje lentelės dalyje esančių duomenų matavimo vienetą. Šiuo atveju tai yra milijonai JAV dolerių; 2)suteikti trumpą informaciją apie esamus duomenis.

1.2.GRAFINIS STATISTINIŲ DUOMENŲ VAIZDAVIMAS

Statistiniais grafikais vadiname statistinių skaitmeninių dydžių ir jų tarpusavio santykių sąlyginį vaizdavimą geometrinėmis figūromis. Grafikai sudaromi statistiniams duomenims populiarinti bei juos analizuoti.

Šiame savo referate naudosiu diagramas. Tai brėžiniai, kuriuose statistiniai duomenys vaizduojami geometrinėmis figūromis iir ženklais.

1 grafikas atspindi importą iš viso atskirose valstybėse ir valstybių sąjungose nuo 1993 metų iki 1998 metų.

2 lentelė

Importas atskirose valstybėse ar valstybių sąjungose

(milj.JAV dolerių)

Metai Importas

1993 2274,6

1994 2353,4

1995 3648,5

1996 4558,6

1997 5643,4

1998 5793,8

1 paveikslas.Importas atskirose valstybėse (mln JAV dol).

Iš šio grafiko mes pastebime, kad importas atskirose valstybėse ar valstybės sąjungose didėja. Taip pat mes galime pavaizduoti, kaip importas kinta

atskiroje sąjungoje. Pavyzdžiui Europos Sąjungoje.

2 paveikslas. Importas Europos Sąjungoje.

Taip pat mes galime pasižiūrėti ir palyginti kaip importas kinta keliose atskirose valstybėse (Estijoje ir Latvijoje).

3 paveikslas. Importas Estijoje ir Latvijoje.

Šios visos linijinės diagramos apibūdina statistinių visumų(valstybės) santykius, pagal kurį nors erdvėje besikeičiantį požymį, tai mūsų atžvilgiu pagal metus.

Vaizduojant statistinius duomenis naudojamos ir kitos diagramos, t.y. sektorinės, struktūros, stulpelinės, juostinės ir kitos. Sektorine diagrama pavaizduosime importą visose valstybėse ir valstybės sąjungose, kurios pateiktos duomenų lentelėje su bendra visuma, tai yra su importu 1998m.

4 paveikslas. Importas visose valstybėse ir valstybės sąjungose 1998m.

2.SANTYKINIAI DYDŽIAI

Santykiniai dydžiai – tai intensyvūs (kiekybiniai) statistiniai rodikliai. Jie skaičiuojami dalinant absoliučius santykinius dydžius arba pačius santykius. Santykiniai dydžiai gali būti gaunami lyginant vienvardžius ir nevienvardžius, tačiau tarpusavyje susijusius absoliutinius dydžius. Taip pat lyginant vieną su kitu to paties objekto dalis arba objekto dalis su visa visuma. Skaitiklyje visada rašomas rodiklis, kurį nagrinėjame, o vardiklyje, rodiklis su kuriuo lyginama ir kkuris vadinamas baze. Santykiniai dydžiai gali būti išreikšti koeficientais, procentais arba promilėmis. Santykinių dydžių yra devynios rūšys. Šiame savo referate mes nagrinėsime tik keletą santykinių dydžių rūšių :

2.1 DINAMIKOS SANTYKINIAI DYDŽIAI

Pradėsime skaičiuoti nuo dinamikos santykinių dydžių. Jie parodo nagrinėjamo reiškinio kitimą tam tikru laiku ir rodo reiškinių vystymosi kryptį bei kitimo greitį. Jie gaunami palyginus to paties objekto (rodiklio) einamojo laikotarpio duomenis su prieš tai buvusio laikotarpio duomenimis. Šie santykiniai dydžiai skaičiuojami baziniu ir grandininiu būdu. Jei skaičiuojant santykinius dydžius naudojama pastovi bazė, gaunami baziniai santykiniai dydžiai, jei kintama bazė, – grandininiai santykiniai dydžiai.

Duomenys bus imami iš šios lentelės :

3 lentelė

Estijos importo duomenys visais metais (mln JAV dol)

1993 1994 1995 1996 1997 1998

Estija 18,6 37,9 65,6 59,7 72,8 87,4

Mes pasirinkome, kad skaičiuosime Estijos pateiktais duomenimis.

Baziniais metais laikysime 1993 metus. Bazinių metų rodiklis skaičiuojamas lyginant kitų metų rodiklius su bazinių metų rodikliais.

1)Bazinis dinamikos santykinis dydis

Sdinamikos bazinis=(y1/y0 )*100%

S94/93=37,9/18,6 *100%=203,763%

S95/93=65,6/18,6 *100%= 352,688%

S96/93=59,7/18,6*100%=320,968%

S97/93=72,8/18,6*100%=391,398%

S98/93=87,4/18,6*100%=469,892%

Šie dinamikos santykiniai dydžiai yra apskaičiuoti procentais, kadangi mes padauginome iš 100.

2)Grandininis dinamikos santykinis dydis

Sdinamikos grandininis= (yi/yi-1)*100

S94/93=37,9/18,6*100%=203,763%

S95/94=65,6/37,9*100%=173,087%

S96/95=59,7/65,6*100%=91%

S97/96=72,8/59,7*100%=122%

S98/97=87,4/72,8*100%=120%

S93/98=18,6/87,4*100%=21,3%

Kaip mes pastebėjome sudauginę dinamikos grandininius dydžius gautume bazinį dydį. Šiuo mūsų atveju mes gavome apskaičiavę dinamikos bazinį dydį 1994m. palyginus su 1993m. (203,763%)

2.2. STRUKTŪROS SANTYKINIAI DYDŽIAI

Struktūros santykiniai dydžiai apibūdina nagrinėjamos visumos sudėtį – t.y. tos visumos dalių lyginamąjį svorį .Jie skaičiuojami kaip

absoliučiojo dydžio kiekvieno visumos elemento santykis su absoliučiuoju visos visumos dydžiu, t.y. dalies santykis su visuma. Jis parodo dalies lyginamąją reikšmę visumoje. Paprastai struktūros santykiniai dydžiai išreiškiami procentais, o jų visuma lygi šimtui.

Sstruktūros= (visumos dalis (a)/visumos dalis (a*) )*100%

Sstruktūros 98= (importas Estijoje 1998m. / importas visose valstybėse 1998m.iš viso )*100%=87,4/5793,8 *100=1,50%

Taip pat galime apskaičiuoti ir su kitų valstybių rodikliais.

2.3.EKONOMINIO IŠSIVYSTYMO SANTYKINIAI DYDŽIAI

Santykiniai dydžiai ekonominio išsivystymo rodo, kiek tenka ekonomionio rodiklio vienam Lietuvos gyventojui.

Sekonominio išsivystymo=(ekon.rodiklis/LR gyvent.sk.)

Sekon.išsivystymo= Importas estijoje 1998m.,mln JJAV dol. /

/LR gyv.sk.1998m.=87,4/3704tūkst. *100=0,023

3.VIDUTINIAI DYDŽIAI

Ekonominės veiklos statistikoje labai paplitęs yra vidutiniai dydžiai. Jie išreiškia svarbiausius rodiklius. Vidutiniai dydyžiai – tai apibendrinamieji rodikliai, išreiškiantys nagrinėjamo dydyžio dėsningumus.

Vidurkio esmė

Statistikoje vidurkiu vadinamas masinių vienarūšių kintančių reiškinių apibūdinantis kiekybinis ir kokybinis rodiklis, kuris apskaičiuotas matematiniais metodais ir išreikštas skaičiais konkrečiomis vietos ir laiko sąlygomis. Tai yra apibendrinantis rodiklis, išreikštas vienu skaičiumi. Statistinių rodiklių paplitimą sąlygoja reiškinių požymių variacija. Be to, naudojant statistinius vidurkius galime palyginti visiškai skirtingas visumas. Vidurkiai svarbūs normoms nustatyti, vvidutinėms kainoms, laiko sąnaudoms, pasiektam lygiui įvertinti ir taip pat prognozuoti. Tačiau vidurkis nėra nepajudinama norma. Jį reikia naudoti atsargiai, nepamiršti, kad daugeliui atvejų vidurkis slepia varijuojančio požymio individualių vienetų nuokrypius. Todėl norint, kad vidurkis parodytų realią padėtį, būtina apskaičiuoti ppagal tam tikrus rekalavimus :

1.Statistinė visuma turi būti kokybiškai vienarūšė ir vienatipė. Jei taip nėra , tada visumas reikia sugrupuoti į kokybiškai vienarūšes grupes.

2.Statistinę visumą turi sudaryti pakankamai didelis vienetų skaičius.

3.1.ARITMETINIS VIDURKIS

Aritmetinis vidurkis dar yra vadinamas klasikiniu vidurkiu.

skaičiuojant vidurkius imsime Europos laisvosios prekybos asociacijos importo duomenis.

Požymiu x imsime ELPA importo duomenis, o jo reikšmėmis laikysime x1,x2,x3,x4,x5,x6, kurios atitinkamai lygios 109,8;183,7;87,8;108,1;97,6;116,6.

Xap =  xi / n = 109,8+183,7+87,8+108,1+97,6+116,6 / 6=117,27

mln.JAV dol.

3.2.HARMONINIS VIDURKIS

Harmoninis vidurkis yra atvirkštinis aritmetiniam vidurkiui. Jis naudojamas tada, kai požymio dažnumo fi. Skaičiuojame taip pat su Europos laisvosios rinkos duomenimis.

_

Xhp = n / ( 1 / xi)=6/(1/109,8)+(1/183,7)+(1/87,8)+(1/108,1)+

+(1/97,6)+(1/116,6)=115,4 mln.JAV dol.

3.3.PROGRESYVINIS VIDURKIS

Progresyvinis vidurkis nustatomas iš geriausių požymio reikšmių.

Xa = 117,27 mln JAV dol.

Kadangi yra tik vviena reikšmė didesnė už aritmetinį vidurkį (183,7), todėl skaičiuosime taip :

_

Xprogr. =  x2 / n = 183,7/1=183,7 mln JAV dol.

3.4.MEDIANA

Mediana – tai kintamojo reikšmė, kuri ranžiruotą eilutę dalija į dvi lygias dalis. Naudodami Europos laisvosios prekybos asociacijos importo duomenis, sudarome ranžiruotą eilutę, kuri atrodo taip : 87,8;97,6;108,1;109,8;116,6;183,7.

Mūsų atveju ranžiruotos eilutės narių skaičius lyginis, t.y. 6, tai mediana lygi dviejų vidurinių ranžiruotos eilutės narių sumos pusei :

Me=(Xn/2+X(n/2+1))/2

Me=(X6/2+X(6/2+1))/2=(X3+X4)/2=(108,1+109,8)/2=109 mln JAV dol.

4.POŽYMIO VARIACIJOS RODIKLIAI

Sąvoka variacija – tai skirtumas, svyravimas, pakitimas. Variacija pasireiškia ttiek erdvėje, tiek laike. Didelę įtaką nagrinėjamai visumai, mūsų atveju, importui ir jo savybėms turi požymio variantų nuokrypiai. Dažnai tie nuokrypiai ir vadinami variacija. Norint visapusiškai apibūdinti mūsų nagrinėjamą importą be statistinių vidurkių skaičiuojami ir rodikliai, kurie rodo požymio variacijos lygį. Prie tokių priklauso :

4.1.VARIACIJOS UŽMOJIS

Variacijos užmojis – tai skirtumas tarp didžiausiosir mažiausios požymio variantų reikšmių. ( Leiskime, kad toliau žiūrime į ELPA duomenis)

R=XMAX-XMIN=183,7-87,8=95,9 mln.JAV dol.

Variacijos užmojis nėra visapusiškas požymio variacijos rodiklis, nes jis neapima visų visumos vienetų, o tik parodo kokio dydžio intervale išsidėsto ELPA importo skaitmeniniai rodikliai. Jis papildo vidurkius.

4.2.VIDUTINIS TIESINIS NUOKRYPIS

Vidutinis tiesinis nuokrypis – tai variantų nuokrypių nuo vidurkių vidutinis dydis. Kai duomenys nesugrupuoti, tai naudojame šią formulę :

dp =  I xi – x I / n

_

dp =I 109,8-117,27 I+I 183,7-117,2 I+I187,8-117,2I+I108,1-117,27 I+

97,6-117,27 I+I 116,6-117,27 I / 6 = 22,15 mln.JAV dol.

4.3.DISPERSIJA

Dispersija – tai variantų nuokrypis nuo vidurkių kvadratų vidurkinis dydis. Dispersija neturi dimensijos, mato vieneto.

2

p =  (xi – x) / n

p=(55,8+4413+868,5+84,1+387+0,45)/6=968,14

4.4.VIDUTINIS KVADRATINIS NUOKRYPIS

Vidutinis kvadratinis nuokrypis – tai dydis, parodantis, kiek vidutiniškai požymio reikšmės yra nutolusios nuo vidurkio. Tai šaknis iš dispersijos.

=31,11

Su tikimybe 0,683 įvertinami, kad požymio vidutinis reikšmė intervale yra

_ _ _

X-  X  X+

117,27-31,11  117,27  117,27+31,11

86,16  117,27  148,38

4.5. VARIACIJOS RODIKLIS

Jis naudojamas variacijos laipsniui nustatyti. Tai procentinis vidutinio kvadratinio nuokrypio ir vidurkio santykis.

_

 =  / X*100

V=31,11/117,27 *100=26,53%

Gautas koeficientas yra nuo 20% iki 30% – tai reiškia, kad didelis variacijos koeficientas.

4.6.ASIMETRIJOS RODIKLIS

Variacijos eilutės skaitmeninių dydžių pasiskirstymas gali turėti įvairias formas. Tai priklauso nuo to – kaip pasiskirsto variacijos eilutės skaitmeniniai dydžiai apie aritmetinį vidurkį. Imkime, kad ir toliau nagrinėjame ELP’os importą.

Me = 109 mln.JAv dol.

Tuomet:

_

As = (X – Me) / 

As = (117,27-109)/31,11=0,26

Kadangi mūsų As  0 ,tai – dešiniašonė asimetrija.

5.DINAMIKOS EILUTĖS

Dinamikos eilutėmis vadinamos statistinių dydžių eilutės, apibūdinančios socialinių ekonominių reiškinių kitimą laiko atžvilgiu. Jos kartais vadinamos chronologinėmis eilutėmis. Kiekviena dinamikos eilutė turi du elementus :

1)laiko charakteristika – t;(mūsų atveju – tai metai);

2)statistinius rodiklius vadiname dinamikos eilutės lygiais- yi.

(mln JAVdol.)

Dinamikos eilutės laiko atžvilgiu skirstomos į :

1)momentinės;

2)intervalines.

Šiame referate yra intervalinės dinamikos eilutės, kadangi parodo importo dydį per tam tikrą laikotarpį, tai yra kiekvienais metais.

Pagrindinid reikalavimas norint gauti teisingas išvadas analizuojant dinamikos eilutes, yra jų lygių palyginimas. Visi lygiai turi būti išreikšti tai pačiais mato vienetais, turi atitikti tą pačią teritoriją.

Analizuojant importo pokytį laiko atžvilgiu reikia apskaičiuoti dinamikos eilutės indikatorių vidutinį lygį, parodyti reiškinio raidos greitį, iintensyvumą ir t.t.Dažniausiai vartojami šie dinamikos eilučių rodikliai : absoliutus lygio padidėjimas, didėjimo (mažėjimo)tempas, padidėjimo (sumažėjimo)tampas, absoliučioji padidėjimo(sumažėjimo) vienu procentu reikšmė.

5.1.DINAMIKOS EILUČIŲ ANALITINIAI RODIKLIAI

1)Absoliutus lygio padidėjimas parodo keliais vienetais pasikeičia reiškinio lygis per tam tikrą laikotarpį.

2)Didėjimo (mažėjimo) tempas rodo, kiek kartų padidėjo(mažėjo) reiškinio lygis šiuo laikotarpiu praėjusio laikotarpio atžvilgiu.Arba kiek procentų siekia esamasis lygis praėjusio atžvilgiu. Jis žymimas Td.

3)Padidėjimo(sumažėjimo)tempas parodo, keliais procentais pasikeičia reiškinio lygis per nagrinėjamą laikotarpį. Žymimas Tp.

4)Absoliutinė padidėjimo vieno procento reikšmė nusako, kiek per analizuojamą laikotarpį padidėjo eilutės lygis pakitus reiškiniui vienu procentu.

Šiuos visus apskaičiavimus mes pateiksime lentelėje, kurioje mes nagrinėsime Estijos importo duomenis.

4 lentelė

Metai

Estijos importas

mln JAV dol. Absoliutus lygio padidėjimas

Bazinis Grandininis

y=yi -yo y=yi-yi-1 Didėjimo tempas %

Bazinis Grandininis

Td= yi/ yo*100Td= yi/ yi-1*100

1993 18,6 – – 100 –

1994 37,9 19,3 19,3 203,76 203,76

1995 65,6 47 27,7 352,69 73,08

1996 59,7 41,1 -5,9 320,97 91

1997 72,8 54,2 13,1 391,4 122

1998 87,4 68,8 14,6 469,9 120

4 lentelės tęsinys

Padidėjimo tampas %

Bazinis Grandininis

Tp=Td-100 Absoliutinė 1%padid.reišmė

mln JAV doleriai

1%=0,01* yi-1

103,76 103,76 0,186

252,69 73,08 0,379

220,97 -9 0,656

291,4 22 0,597

369,9 20 0,728

5.2.VIDUTINIAI DINAMAMIKOS EILUČIŲ KITIMO RODIKLIAI

Viso laikotarpio dinamikai apibūdinti skaičiuojami vidurkiniai dinamikos eilučių kitimo rodikliai.

1.Vidutinis dinamikos eiluės lygis. Jis skaičiuojamas momentinėms ir intervalinėms dinamikos eilutėms. Intervalinių dinamikos eilučių vidutinis lygis skaičiuojamas pagal paprasto aritmetinio vidurkio formulę. Taigi mes apskaičiuosime Estijos importo vidutinį dinamikos eilutės lygį :



y=yi/n

y=(18,6+37,9+65,6+59,7+72,8+87,4)/6=57 mlnJAV dol.

2.Vidutinis absoliutus padidėjimas parodo keliais vienetais pasikeičia reiškinio lygis vidutiniškai

per laiko vienetą. Apskaičiuojams pagal tokią formulę :

y=y/n

y=(19,3+47+41,1+54,2+68,8)/5=46,1 mln JAV dol.

3.Vidutinis didėjimo tempas apskaičiuojamas remiantis deometriniu vidurkiu:

Td=

Td=

4.Vidutinis padidėjimo tempas skaičiuojams pagal tokią formulę :

Tp=Td-100.

Naudodami tokią formulę mes atsakymą gauname procentais. Tačiau mes galime naudoti tokią formulę Tp=Td –1, tuomet gausime atsakymą išreikštu koeficientu.

Tp=

6.PROGNOZAVIMAS

5 lentelė

Europos Sąjungos importo pronozavimas(mln JAV dol)

Metai 1993 1994 1995 1996 1997 1998

ES importas 424,2 620,3 1354,7 1813,3 2498,5 2735,1

5 paveikslas. Europos Sąjungos importo prognozavimas.

Pagal tiesinę trando liniją y=504,22x – 190,42 apskaičiuojame aproksimuojamas reikšmes

Kai x=1 Tuomet yx1=313,8

x=2 yx2=818,02 Čia x- prognuozuojamųmetų Nr.

x=3 yx3=1322,4 y – ES importo dydis mln JAVl JAV dol.

x=4 yx4=1826,6

x=5 yx5=2330,8

x=6

x=7

x=8 yx6=2834,9

yx7=3339,1

yx8=3843,3

Apskaičiuojame prognozavimo paklaidą

y1=424,2 yx1=313,8

y2=620,3 yx2=818,02

y3=1354,7 yx3=1322,24

y4=1813,3 yx4=1823,46

y5=2498,5 yx5=2330,68

y6=2735,1 yx6=2834,9

Mūsų ppaklaida 11,33%

7.KORELIACIJA

Koreliaciniu (statitiniu) vadinamas ryšys, kuris pasireiškia kaip priklausomybė tarp atsitiktinių dydžių taip, jog vieno dydžio pokytis veikia kito dydžio pasiskirstymą. Koreliacinio tipo ryšiams išreikšti paplitusios koreliacijos ir regresijos sąvokos.

Ryšio glaudumui išmatuoti naudojamas koreliacijos koeficientas.Kadangi statitika tiria labai įvairius socialinius ekonominius reiškinius, tai ir koreliaciniai ryšiai gali būti labai įvairūs. Koreliacijos koeficientas rodo, koks ryšys tarp kintamųjų, kokia jo kryptis, stiprumas. Koreliacijos koeficientas gali įgyti reikšmes (-1;1). Jei ryšys yra tiesioginis, tai koreliacijos koeficientas yra teigiamas, o jei ryšys atvirkštinis –– neigiamas. Pagal koreliacijos koeficiento dydį galima spręsti kokią įtaką faktorinis požymis turi rezultatiniam požymiui. Faktoriniais požymiais vadinami tokie požymiai, kurie sąlygoja kitų požymių reikšmes ir žymimi X, o priklausantys nuo pimųjų vadinami rezultatiniais, žymimi Y.

Regresijos koeficientas rodo, kiek ppasikeis rezultatinis požymis, faktoriniam pakitus vienu vienetu.

6 lentelė

Ryšys tarp Europos Sąjungos ir Europos laisvosios prekybos asociacijos ELPA

Metai 1993 1994 1995 1996 1997 1998

Europos sąjunga (ES)(mln JAV dol) 424,2 620,3 1354,7 1813,3 2498,5 2735,1

Europos laisvosios prekybos

asociacija(ELPA)

(mln JAV dol) 109,8 183,7 87,8 108,1 97,6 116,6

X Y

1993m. 109,8 424,2

1994m. 183,7 620,3

1995m. 87,8 1354,7

1996m. 108,1 1813,3

1997m. 97,6 2498,5

1998m. 116,6 2735,1

6 paveikslas. Europos Sąjungos priklausomybė nuo Europos laisvosios prekybos asociacijos.

SUMMARY OUTPUT

Regression Statistics

Multiple R 0,42773681

R Square 0,18295878

Adjusted R Square -0,0213015

Standard Error 962,963961

Observations 6

ANOVA

df SS MS F Significance F

Regression 1 830595,08 830595,1 0,895714 0,397524

Residual 4 3709198,4 927299,6

Total 5 4539793,4

Coefficients Standard

Error t Stat P-value Lower

95% Upper

95% Lower

95,0% Upper

95,0%

Intercept 2976,61721 1532,9194 1,941796 0,124121 -1279,46 7232,69 -1279,46 7232,69

X Variable 1 -11,957935 12,634893 -0,946422 0,397524 -47,0381 23,1222 -47,0381 23,1222

Koreliacijos koeficientas parodo, koks ryšys tarp kintamųjų , kokia jo kryptis, stiprumas. Šiuo atveju koreliacijos koeficientas lygus 0,42773. Ryšys nėra labai stiprus. Determinacijos koeficientas rodo, kiek procentų bendrosios variacijos galima paaiškinti faktorinio požymio kitimu. Šiuo atveju ELPA lemia ES kitimą 18,2 proc. Regresijos koeficientas rodo, kiek pasikeis rezultatinis požymis , faktoriniam pasikeitus 1-u vienetu. Šiuo atveju – ELP’os importui išaugus milijonais JAV doleriais, ES importas išaugs

IŠVADOS

Šio viso darbo .. tai yra importo statitimio tyrimo, tikslas buvo ne išanalizuoti jį visapusiškai, bet parodyti su kai kuriais duomenimis, kaip tai atliekama.Buvo imama tik kai kurie duomenys iš pateiktos importo lentelės, kadangi tik su jais mes padarėme statistinę analizę, parodėme jos ypatybes.

Nagrinėdama socialinius ekonominius reiškinius statitika negali apsiriboti vien tik absoliučiaisiais dydžiais. Santykiniai dydžiai užima svarbų vaidmenį analizuojant socialinius ekonominius reiškinius, nes absoliutiniai dydžiai ne visuomet visapusiškai apibūdina reiškinį, jo kitimą. Dažniausiai tik lyginant dydžius, t.y. skaičiuojant santykinį dydį, absoliutinis dydis pparodo savo tikrąją reikšmę.

Vidurkis yra labai reikšmingas išsiaiškinant dėsningumus, būdingas masiniams visuomeniniams reiškiniams ir nepastebimas pavieniuose reiškiniuose. Vidurkis apibūdina tipinius, realius reiškinio pasikeitimo lygius. Kiekvienas vidutinis dydis apibūdina nagrinėjamą visumą pagal vieną kokį nors požymį. Šiame referate mes skaičiavome tik kai kuriuos vidurkius.

Taip pat šiame darbe mes skaičiavome ir požymio variacijos rodiklius. Kadangi norint visapusiškai apibūdinti statistinę visumą, vidurkio nepakanka.

Socialinių ekonominių reiškinių apimtis, lygis, sudėtis ir struktūra nuolat kinta laiko atžvilgiu. Vienas iš svarbiausių uždavinių – tirti tokį kitimą, jį išsiaiškinti ir išmatuoti. Šį uždavinį statistika sprendžia sudarydama ir analizuodama dinamikos eilutes.

Prognozavimas ir koreliacija taip pat buvo atliekama. Prognozavome tik pasirinkę vieną rodiklį, tai yra Europos Sąjungos importą. Taip pat buvo atliekama koreliacija tarp ES ir Elp’os importo.