Talis Miletietis

(apie 625 – 547 m. pr. m. e.)

Talis Miletietis buvo antikinės ir kartu Europos filosofijos ir mokslo pradininkas, vienas iš Mileto mokyklos įkūrėjų. Mileto mokykla buvo pati pirmoji graikų filosofijos mokykla. Talis dalyvavo Mileto politinėje ir ūkinėje veikloje, daug keliavo, buvo susipažinęs Egipto, Babilonijos, Finikijos mokslu, ypač matematika ir astronomija. Remdamasis šešėliu išmatavo piramidžių aukštį. Talis pirmasis mėgino paaiškinti gamtą ne mitologiškai, bet remdamasis ja pačia. Jis teigė, kad visa tikrovės įvairovė turi vieną pradą – vandenį, todėl visa, kkas egzistuoja, yra tarp savęs susiję. Talis filosofiškai aiškino, kad pasaulio reiškiniai nėra atsitiktiniai, kad pasaulis ne chaotiškas, o dėsningas.

Beveik visi senovės graikų filosofai kruopščiai darbavosi matematikoje, ypač geometrijoje. Proklas nurodo, jog Talis Miletietis atskleidė arba įrodė, kad skersmuo dalija skritulį pusiau, kad kampas, įbrėžtas į pusapskritimį, yra status, kad kryžminiai kampai lygūs, kad lygiašonio trikampio kampai prie pagrindo lygūs ir kt. Šiuos teiginius iš dalies jau buvo atskleidę babiloniečiai ir egiptiečiai. Tačiau babiloniečių ir egiptiečių geometrija buvo daugiausia praktinio iir taikomojo pobūdžio, o graikų geometrija siekė įrodyti, kad geometriniai teiginiai teisingi ne tik atskiru, atsitiktiniu, bet ir kiekvienu atveju. Taikydami bendro pobūdžio įrodymus, pamažu eidami nuo vienos tiesos prie kitos, graikų matematikai sukūrė geometrijos mokslą. Griežta logine kryptimi geometriją ppirmieji pasuko Jonijos mokyklos geometrai. Šią mokyklą įkūrė Talis.

Talis buvo susipažinęs ir su babiloniečių astronomija. Plotonas, garsus IV a. pr. m. e. graikų filosofas, pasakoja, kad Talis, stebėdamas žvaigždes, įkrito į šulinį, o greta stovinti moteriškė pasišaipė iš jo, sakydama: “Noris sužinoti, kas dedasi danguje, o kas po kojomis, nemato .”

Talis padarė keletą atradimų astronomijoje: nustatė ekvinokcijų ir solsticijų laiką, apskaičiavo metų trukmę, pirmasis stebėjo Mažuosius Grįžulo ratus ir kt. Ypač jis išgarsėjo, nustatydamas Saulės užtemimą 585 m. pr. m. e. Talis buvo ne tik filosofas bei mokslininkas, bet ir valstybės bei visuomenės veikėjas. Štai kodėl jis priskiriamas senovės “septynių išminčių” grupei.

Anot Proklo, Eudemas Rodietis tvirtinęs, kad Talis Miletietis įrodė dviejų trikampių lygumą, kai jie turi po lygią kraštinę ir aatitinkamus lygius kampus prie tų kraštinių (antrąjį trikampių lygumo požymį).

Šią teoremą Talis taikė, nustatydamas atstumą nuo kranto iki laivo. Kokį būdą tuo atveju taikė Talis, tiksliai nežinoma. Spėjama, kad jis galvojo taip: A – laivas jūroje. Norint apskaičiuoti atstumą AB, ant kranto tiesiamas bet kokio ilgio statmuo ACAB; priešinga kryptimi tiesiamas CEAC taip, kad taškai D (AC vidurys), B ir E būtų vienoje tiesėje. Tuomet atstumas CE bus lygus ieškotajam atstumui AB. Įrodymas iš tikro remiasi antruoju trikampių lygumo požymiu ((DC=DA; C=A; EDC=BDA kaip kryžminiai).

D A