AB „SNAIGĖ“ analizavimas

ĮVADAS

Lietuvos transporto politika tampa bendros ES transporto politikos dalimi, todėl mūsų rinkoje vykstantys pokyčiai susiję su ES taikomais reikalavimais.

Kelių transporto ilgalaikiai plėtotės tikslai:

 Integruoti Lietuvos kelių transporto tinklą į Europos kelių transporto sistemą techniniais-technologiniais bei teisinio reguliavimo aspektais, panaudojant patogią šalies geografinę ir geopolitinę padėtį ir didinant Lietuvos transporto firmų galimybes ir vaidmenį tarptautinėje kelių transporto paslaugų rinkoje.

 Plėtoti Respublikos kelių tinklą, kad jis savo išvystymu ir techniniais parametrais atitiktų racionalų gamybinių jėgų išdėstymą ir priimtą atskirų ūkio šakų ir objektų vystymą aatskiruose regionuose.

 Užtikrinti ES reikalavimus atitinkančią eismo saugą ir aplinkosaugą

Krovinių vežimas – pastaruoju metu plačiai paplitęs terminas, apibrėžiantis didelį ratą operacijų, kurios atliekamos nuo produkcijos pagaminimo iki pateikimo ją vartotojams. Šias operacijas sudaro: medžiagų vežimas, sandėliavimas ir saugojimas, komplektavimas ir įpakavimas. Čia priklauso tokios operacijos kaip: maršruto parinkimas, eismo grafikų sudarymas ir transporto priemonių techninis aptarnavimas.

Verslininkai, užsiimantys krovinių vežimu, turi mokėti sudaryti perspektyvius planus, įvertindami savo ir užsakovų detalius reikalavimus. Strategijos tikslas – garantuoti didžiausią operacijų ekonomiškumą konkrečiomis sąlygomis. Krovinių vežimo iir saugojimo kainos tarpusavyje siejasi ir turi viena kitą papildyti. Vežimų efektyvumo didėjimas mažina saugojimo išlaidas, o saugojimo sandėliuose efektyvumo didinimas užtikrina didelį krovinių išsaugojimo laipsnį, belaukiant, kol jie bus išvežti.

Kursinio darbo užduotyje duota schema yra sudaryta iš penkių maršrutų, kkurie visi yra švytuokliniai. Iš įmonės sandėlio reikia išvežioti šaldytuvus parduotuvėms, kurios yra atskiruose miestuose ir miesteliuose.

Darbo tikslas: išanalizuoti AB „Snaigė“ šaldytuvų technologinio proceso organizavimą, bei teikti pasiūlymus šio proceso tobulinimui.

Uždaviniai:

–Išanalizuoti krovinių charakteristiką, krovinių srautų analizę, krovinių srautų netolygumą, eksploatavimo sąlygų charakteristiką;

–Parinkti tinkamą riedmenų tipą;

–Apskaičiuoti techninius eksploatacinius rodiklius;

–Išaiškinti automobilių eismo tvarkaraščius maršrutuose ir vairuotojų darbo organizavimą

TIRIAMOJI DALIS

1.1 AB „SNAIGĖ“ charakteristika ir jos paslaugų apžvalga

Įmonė dažniausiai apibūdinama kaip gaminanti produkciją arba teikianti paslaugas organizaciniu ir ūkiniu požiūriu vientisa sistema. Įmonę sudaro medžiaginių – daiktinių, finansinių ir nematerialinių aktyvų, jos teisių ir pareigų kompleksas.

1992 m. „Snaigė“ buvo įregistruota kaip akcinė bendrovė. Tačiau pati pradžia – 1963 m., kai šaldytuvų gamykloje buvo sukurti pirmieji septyni buitinių šaldytuvų modeliai. Keturiasdešimties mmetų patirtis bei faktas, kad „Snaigė“ iki šiol yra vienintelė buitinių šaldytuvų gamintoja ne tik Lietuvoje, bet Baltijos šalyse, bendrovei atveria dideles galimybes.

Imonės įsikurimo tvarka: 1. Įmonės vardo registravimas. Pirmasis žingsnis bet kokios įmonės steigimo kelyje tai įmonės vardo sukūrimas ir įregistravimas. Įmonių vardus registruoja ir visas su įmonių vardais susijusias operacijas vykdo firmų vardų registro tvarkymo įstaiga – Lietuvos Respublikos valstybinis patentų biuras.

2. Savivaldybės leidimas užsiimti ūkine veikla. Leidimas reikalingas kadangi įstaigos veikla (šiuo atveju kepyklos), apibūdinama kaip komercinė –– ūkinė veiklos sritis. Duonos ir jos gaminių gamyba bei pardavimas. Leidimą užsiimti ūkine veikla išduoda vietos savivaldybės organas, gavęs visus įmonės steigimo dokumentus, t. y. įmonės steigimo aktą (steigimo sutartį, bendrosios jungtinės veiklos sutartį), įmonės įstatus, kitus įstatymų nustatytus steigimo dokumentus.

3. Įmonės registravimas valstybiniame rejestre. Skirtingos veiklos įmonės registruojamos skirtingose valstybinio rejestro įstaigose (ūkio ministerijoje arba vietos savivaldybėje). šiuo atveju kepykla , turi būti įregistruota ūkio ministerijoje. Regisruojant pateikiamas steigėjo ar steigėjų prašymas įregistruoti įmonę, nurodant jame duomenis, reikalingus įtraukti į rejestrą, bei kiti įmonės registravimo dokumentai:

pareiškimas įregistruoti įmonę;

įmonės steigimo aktas;

pažyma apie registravimo mokesčio sumokėjimą;

savivaldybės leidimas užsiimti komercine – ūkine veikla;

firmos vardo įregistravimo pažymėjimo nuorašas;

4. Įmonės registravimas valstybinio socialinio draudimo skyriuje. Remiantis Lietuvos Respublikos Valstybinio socialinio draudimo įstatymu, privalomu valstybiniu socialiniu draudimu turi būti draudžiami visi, dirbantys pagal darbo sutartį asmenys.

5. Įmonės antspaudas.

Gavus įmonės registracijos pažymėjimą galima daryti įmonės antspaudą. Antspaudo darymas turi būti suderintas su Vyriausiu policijos komisariatu.

1.1 paveiksle pateikta AB „SNAIGĖ“ transporto skyriaus valdymo schema

1.1pav. Transporto skyriaus struktūrinė valdymo shema

Iš struktūrinės valdymo schemos matome, jog transporto skyrius turi penkis padalinius kurie visi yra pavaldūs transporto skyriaus vadovui.

AB „Snaigė“ transporto skyrius yra pagalbinis dalinys aptarnaujantis įmonę, ir teikiantis šias paslaugas:

 krovinių gabenimas;

 krovinių komplektavimas ir rūšiavimas;

 krovinius lydinčių dokumentų ttvarkymas;

 krovinių sandėliavimas;

 muitinės procedūrų tvarkymas;

 pervežimų organizavimas.

Priklausomai nuo užsakymų kroviniai vežami tiek Lietuvos teritorijoje, tiek į kitas Europos šalis. Kadangi įmonei neužtenka turimų transporto priemonių, tai ji bendradarbiauja su vežimus vykdančiomis firmomis. Šaldytuvai yra vežiojami su tentiniais automobiliais,taippat specialios paskirties mikroautobusais. Krovinius veža „nuo įmonės iki gavėjo durų“.

1.2Įmonės transporto parko apžvalga ir krovininės transporto priemonės dokumentai

AB „Snaigė“ šiuo metu eksploatuoja savo turimus automobilius, taip pat dalį jų nuomoja ir iš kitų vežimais užsiimančiomis įmonėmis. Pagal transporto priemonių tipą autoparkas susideda iš: furgonų, sunkvežimių, specialiųjų automobilių, lengvųjų automobilių, mikroautobusų.

1.2 pav. Autoparko struktūra pagal tipą

Iš diagramos matyti, kad daugiausia įmonė turi sunkvežimių. Išviso eksploatuoja 14 sunkvežimių (MAZ; Zil; Kamaz). Produkciją išvežioti nedideliais kiekiais dar yra eksploatuojami 5 FORD-TRANZIT mikroautobusai.

Įmonės transporto parkas nėra labai naujas. Dauguma automobilių yra daugiau nei dešimties metų senumo, pakeisti juos naujesniais reikėtų labai daug lėšų, todėl parkas yra atnaujinamas palaipsniui. Toliau yra pateikiamas parko tarnavimo laikas pagal metus.

1.3 pav. Viso parko tarnavimo laikas pagal metus.

Iš diagramos matyti, kad nauji automobiliai sudaro tik 3% viso parko. Ateityje tikimasi, kad šis skaičius bus kur kas didesnis. Tuo tarpu dabar daugiau nei dešimties metų automobilių yra net 45%; 5-10 metų senumo automobiliai sudaro 43% viso parko.

Įmonėje automobiliai nėra specialiai kaip nors ženklinami, nnes tam nėra jokio tikslo. Įmonė neturi nei „žalio“, „žalesnio“ ir „saugaus EURO-3“ automobilių.

Kadangi nagrinėjama įmonė užsiima saldytuvu gamyba bei realizavimu, tai įmonės turimi automobiliai turi turėti šiuos būtinus dokumentus:

1. Transporto priemonės registracijos liudijimas. Išduoda Alytaus m.,r. PK ETAS

2. Valstybinės techninės apžiuros talonas. Išduoda Valstybinė Įmonė „Regitra“

3. Draudimo polisas. Išduoda draudimo įmonės

1.3 Įmonės krovinių srautų apžvalga

1.3.1 krovinių charakteristika

Transporte kroviniais vadinami visi daiktai nuo jų priėmimo momento gabenti, iki jų įteikimo krovinio gavėjui.

Krovinio ruošimas vežimui – įpakavimas, grupavimas, markiravimas, svėrimas, paketavimas, konteinerių užpildymas, dokumentų vežimo įforminimas.

Krovinio vežimas – kai krovinys yra pristatomas į paskirties vietą visiškai išsaugotas ir laiku.

Krovinių saugojimas sandėliuose – sandėlio tipas, matmenys ir krovinių išdėstymo būdai ir saugojimo sąlygos priklauso nuo jų fizinių – cheminių savybių, įpakavimo, krovinio kiekio ir klimato sąlygų.

Šiame darbe bus nagrinejama šaldytųvų vežimo technologinis procesas.

Šaldytuvai yra tokių tipų :

Dviejų kamerų šaldytuvas-šaldiklis RF360-1101A;

Šaldiklis F-245-1104B;

Šaldytuvas su šaldymo skyriumi R110

Šaldytuvas C140

Šaldytuvas su šaldymo skyrium R 130-1101AA

Duoto krovinio kriterijai pagal:

• pakrovimo iškrovimo būdą – vienetiniai

• vienos krovininės vietos masę – vienetiniai normalios mases

• gabaritus – leistinas vežti bendro naudojimo keliais;

• siuntos dydį – vidutinių partijų (nuo 5 iki 30 t.);

• pavojingumo laipsnį – nepavojingas,;

• transporto priemonių įkrovumo panaudojimą – antra grupė (0,71 – 0,99).

1.3.2. Krovinių srautų analizė

Metinės

pervežimo apimtys apskaičiuojamos pagal formulę:

Qm=QpDkαl

Qm-krovinio kiekis, kurį autoįmonė turi pervežti per metus

Qp – paros pervežimo apimtis tonomis

Dk – pervežimo kalendorinis laikotarpis, dienos (226)

αl – riedmenų išleidimo į liniją koeficientas (0.79)

QmA=50*226*0.79=8927 t.

QmB=130*226*0.79=23210 t.

QmC=140*226*0.79=24995.6 t

QmD=90*226*0.79=16068.6 t

QmK=40*226*0.79=7141.6 t

QmO=140*226*0.79=24995.6 t

1.3.3. Krovinių srautų netolygumas

Krovinio pavadinimas Pakrovi-mo punktai Iškrovimo punktai Pervežimo atstumas, km Metinė pervežimo apimtis, t Tame tarpe metų ketvirčiais

I II III IV

Cementas Įmonė Sandėlys 60 8927 1450 3000 3077 1400

Cementas Įmonė Sandėlis 94 23210 4400 5450 7450 5910

Cementas Įmonė Sandėlis 88 24995.6 3905 6000 8880 6210.6

Cementas Įmonė Sandėlis 73 16068.6 2900 4550 6210.6 2408

Cementas Įmonė Sandėlis 47 7141.6 1401.6 1450 2700 1590

Cementas Įmonė Sandėlis 25 24995.6 5540 9620 5535.6 4300

iš viso 105338.4 19596.6 30070 33853.2 21818.6

1.5pav. Kroviniu srautų netolygumo grafikas

Krovinių srautų netolygumo koeficientas

. ηQ = Qmax /Qvid

Qmax – didžiausias srautas tt.( 33853.2)

Qvid – vidutinis srautas t.(26334.6)

Qvid =105338.4/4= 26334.6 t

ηQ=33853.2/26334.6=1.3 (netolygumo koeficientas)

Išvada : kroviniai vežami pakankamai tolygiai visais ketvirčias, nors II ir III ketvirčiais vežama efektyviau negu I ir IV. Reikėtu atsižvelgti į tai, jog II ir IV ketvirčių metu vyksta žymiai dugiau statybų, ko pasekoje šiais metų laikais krovinių apyvarta padidėja.

1.4. Eksploatavimo sąlygų charakteristika

Autoįmonė dirba viena pamaina. Vairuotojo pietų pertrauka trunka 60 min. Vidutinis techninis greitis yra duotas 50 km/h. Pakrovimo darbams yra skirta 30 min. Iškrovimo darbams yra sskirta 30min. Darbo dienos trukmė 10 h. Darbo dienos pradžia 7 h. ryto, o darbo dienos pabaiga 18 h.

1.5 Riedmenų tipo parinkimas

Saldytuvai vietiniais marsrutais yra isveziojami nedideliais kiekiais todel parinksiu automobilį Ford „Transit“.

Pasirinkau šią transporto priemonę, kadangi mano gabenamas krovinys, ššiuo atveju šaldytuvai gabenami nedideliais kiekiais, keletą kartų per dieną, todėl yra išnaudojamas automobilio įkrovumas bei taupomi degalai.

Trumpa techninė automobilio Ford „transit“ charakteristika 1.2.lentelė

Rodiklis Matavimo vienetas Rodiklio reikšmė

Bendra masė t. 2,1

Variklio tūris cm3 2496

Maksimalus greitis km/h 160

Gabenimo galingumas t. 1,2

Variklio galingumas KW 60

Iš 1,2. lentelės matome, kad pasirinkta transporto priemonė yra tinkama pervežti saldytuvus. variklio galingumo užtenka, kad laiku pervežti krovinį į jam paskirtą vietą. Taip pat sunaudojamas degalų kiekis 100 km yra nenuostolingas.

2.TECHNOLOGINĖ DALIS

2.1Techninių eksploatacinių rodiklių maršrutuose skaičiavimas

Techniniams eksploataciniams rodikliams apskaičiuoti parenkami du maršrutai: švytuoklinis ir žiedinis. Jeigu visi maršrutai švytuokliniai, tai apskaičiuojami du iš jų.

1. Krovinio pavadinimas

2. Krovinio klasė

3. Įkrovumo išnaudojimo koeficientas

4. Riedmenų įkrovumas

5. Paros pervežimo apimtis

6. Metinė pervežimo apimtis

7. Planuojamas llaikas paskyroje

8. Laikas pakrovimui

9. Laikas iškrovimui

10. Nulinė rida

tame tarpe: pirmoji

antroji

11. Vidutinė rida su kroviniu

(maršruto ilgis)

12. Techninis greitis

13. Išleidimo į liniją koeficientas

14. Pervežimo vykdymo kalendorinės dienos –

–



tiš

ln1

ln2

lvk

(Lm)

i

Dk –

–

km/h

–

dienos Cementas

8927

0,5

0,79

226 Cementas

130

23210

0,5

0,79

226

Prieš pradedant skaičiuoti, būtina užpildyti išeities duomenų lentelę (2.1. lentelė).

Rodiklis Sąlyginis

žymėjimas Matavimo

vienetai Reikšmė maršrutuose

Švytuokli-

niame A Švytuoklinia-

me B

Duomenys techniniams eksploataciniams rodikliams skaičiuoti

Mrašrutas A :

50 t A

Statybos įmonė

Atį 60 km

Maršrutas B :

130 t B

Statybos įmonė

Atį 94 km

2.1.1. Planuojamas laikas maršrute

Švytuokliniame A Švytuokliniame B

TmA= 10 – 62/50 = 8.76 h TmB= 10 – 96/50 = 8.08 h

2.1.2. AAutomobilio apyvartos laikas

lvk – vidutinė rida su kroviniu;

vt – techninis greitis;

tpi – laikas pakrovimui ir iškrovimui;

taA= 2*60/50 + 1 =3.4 h taB= 2*94/50 +1=4.76 h

2.1.3. Apyvartų per parą skaičius

Tm – planuojamas laikas maršrute;

ta – apyvartos laikas;

zaA= 8.76/3.4=2.57 zaB=8.08/4.76=1.69

priimu 3 priimu 2

2.1.4. Faktinis laikas maršrute

ta – apyvartos laikas;

za – apyvartų per parą skaičius;

lt – tuščia rida;

vt – techninis greitis;

tpfA = 3.4*2.57 – 60/50=7.54 h tpfB=4.76*1.69-94/50=6.16 h

2.1.5. Faktinis laikas paskyroje

Tm – planuojamas laikas maršrute;

ln – nulinė rida;

vt – techninis greitis;

TpfA=8.76+ 62/50= 10 h TpfB=8.08+96/50=10 h

2.1.6. Važiuočių skaičius per parą

n – važiuočių skaičius;

za – apyvartų skaičius;

ZvA= 1*3=3 ZvB=1*2=2

2.1.7. Automobilio paros išdirbis tonomis

q – riedmenų įkrovumas;

γš – įkrovimo išnaudojimo koeficientas (statinis);

za – apyvartų skaičius per parą;

Q’pA= 12*1*3=36 t Q’pB=12*1*2=24 t

2.1.8. Automobilio paros išdirbis tonkilometriais

q – riedmenų įkrovumas;

za – apyvartų skaičius per parą;

γd – įkrovumo išnaudojimo koeficientas;

lvk – vidutinė rida su kroviniu;

P’pA=12*1*60*3=2160 tkm P’pB=12*1*94*2=2256 tkm

2.1.9. Bendroji automobilio paros rida

lvk – vidutinė rida su kroviniu;

za – apyvartų skaičius per parą;

ln – nulinė rida;

lt – paskutinė tuščia rida maršrute;

LpA=2*60*3+62-60=362 km LpB=2*94*2+96-94=378 km

2.1.10. Automobilio paros rida su kroviniu

lvk – vidutinė rida su kroviniu;

za – apyvartų skaičius per parą;

LkA=60*3=180 km LkB=94*2=188 km

2.1.11. Paros ridos išnaudojimo koeficientas

Lk – paros rida su kroviniu;

Lp – bendroji paros rida;

=180/362=0.49 ((A) =188/378=0.49 (B)

2.1.12. Eksploatacinis automobilio greitis

Lp – bendroji automobilio paros rida;

Tpf – faktinis laikas poskyryje;

VeA=362/10=36.2 km/h VeB=378/10=37.8 km/h

2.1.13. Automobilio valandinis našumas

Qp – paros pervežimo apimtis;

Tpf – faktinis laikas paskyroje;

WaA=50/10=5 t WaB=130/10=13 t

2.1.14. Vidutinis 1 t pervežimo atstumas

P`p – paros išdirbis tonkilometriais;

Q`p – paros išdirbis tonomis;

lvidA= 2160/36=60 km lvidB=2256/24=94 km

2.1.15. Sąrašinis automobilių skaičius

Qp – paros pervežimo apimtis;

Q`p – paros išdirbis tonomis;

AsA=50/36=1.38 priimu 1 AsB=130/24=5.41 priimu 5

2.1.16. Eksploatacijoje esančių automobilių skaičius

As – sąrašinis automobilių skaičius;

αi – riedmenų išleidimo į liniją koeficientas;

AeA=1*0.79=0.79 priimu1 AeB=5*0.79=3.95 priimu 4

2.1.17. Autovalandų eksploatacijoje skaičius per parą

Ae – eksploatacijoje esančių automobilių skaičius;

Tpƒ – faktinis laikas poskyryje;

AVeA=1*10=10 auto-h AVeB=4*10=40 auto-h

2.1.18. Sąrašinių autodienų skaičius

As – sąrašinis automobilių skaičius;

Dk – pervežimo vykdymo kalendorinės dienos;

ADsA=1*226=226 dienos ADsB=5*226=1130 dienos

2.1.19. Autodienų eksploatacijoje skaičius

ADs – sąrašinis autodienų skaičius;

αi – riedmenų išleidimo į liniją koeficientas;

ADeA=226*0.79= 179 d. ADeB=1130*0.79=893 d.

2.1.20. Automobilių eismo intervalas

ta – automobilio apyvartos laikas;

Ae – eksploatacijoje esančių a/m skaičius;

IAA=3.4/1=3.4 h IAB=4.76/4=19.04 h

2.1.21. Bendroji metinė rida su kroviniu

ADe – autodienų eksploatacijoje skaičius;

Lk – automobilio paros rida su kroviniu;

LkmA=179*180=32220 km LkmB=893*188=167884 km

2.1.22. Bendroji metinė visų automobilių rida

ADe –autodienų eksploatacijoje skaičius;

Lp – bendroji automobilio paros rida;

LmA=179*362=64798 km LmB=893*378=337554 km

2.1.23. Sąrašinis autotonų skaičius

As – sąrašinis automobilių skaičius;

q – riedmenų įkrovumas;

ATsA=1*12=12 auto-t ATsB=5*12=60 auto-t

2.2. lentelė

Maršrutų techniniai eksploataciniai rodikliai

Rodiklis Sąlyginis žymėjimas Matavimo vvienetas Reikšmė maršrutuose

švytuok-

liniame A Švytuokliniame B

1. Paros pervežimo apimtis

2. Metinė pervežimo apimtis

3. Faktinis darbo maršrute laikas

4. Faktinis darbo paskyroje laika

5. Apyvartos laikas

6. Apyvartų skaičius

7. Važiuočių su kroviniu skaičius

8. Automobilio paros išdirbis

tonomis

tonkilometriais

9. Automobilio paros rida

10. Automobilio paros rida su kroviniu

11. Ridos išnaudojimo koeficientas

maršrute

per parą

12. Eksploatacinis automobilio greitis

13. Valandinis automobilio išdirbis

14. Vidutinis 1 tonos pervežimo atstumas

15. Eksploatacijoje esančių automobilių skaičius

16. Sąrašinis automobilių skaičius

17. Autovalandos eksploatacijoje

18. Eismo intervalas

19. Sąrašinės autodienos

20. Autodienos eksploatacijoje

21.Metinė rida su kroviniu

22. Bendroji metinė rida

23. Sąrašinis autotonų skaičius

Tmf

Tpf

Q’p

P’p

m



lvid

AVe

ADs

ADe

ATs t

vnt.

tkm

–

km/h

t/h

vnt.

auto-h

auto-d

auto-t 50

8927

8.76

3.4

2160

362

0.49

36.2

3.4

226

179

32220

64798

130

23210

8.08

4.76

2256

378

0.49

37.8

19.04

1130

893

167884

337556

2.2Pakrovimo iškrovimo darbų organizavimas

Kraunant šaldytuvus i automobilius yra naudojamas autopakrovėjas “FK JUNIOR” , kadangi juo yra patogiausia įkrauti krovini i krovininio automobilio kebulą. Šiuo įrenginiu krovinius galima netik krauti, bet ir juos gabenti, autopakrovėjo stabilumas reguliuojamas didinant arba mažinant kontrasvorį ant užpakalinės ašies.

Autopakrovėjo “FK junior” tech. duomenys :

2.3 lentęlė

Rodiklis Matavimo vienetas Rodiklio reikšmė

Kelaimoji galia T 2

Keliamas aukštis m 4

Judėjimo greitis Km/h 10

Mechanizmo našumas nustatomas pagal formulę:

čia – Wt – iš mechanizmo techninio paso t/h.;

α – mechanizmo darbo laiko panaudojimo koeficientas (0,6).

t/h.

Laikas 1t pakrauti:

čia – tp – automobilio pakrovimo laikas, min;

q – automobilio nominalus įkrovumas, t;

γs –

statinis įkrovumo išnaudojimo koeficientas.

tt= 30/(6*0,5)=10min

3.ORGANIZACINĖ DALIS

3.1. Riedmenų išleidimo į liniją grafikas

3.1pav. Automobilių išleidimo į liniją grafikas

3.2. Automobilių eismo tvarkaraštis

Automobilių eismo maršrutuose tvarkaraščiai

3.1 lentęlė

Transporto proceso elementai Laikas maršrute val.min.

Švytuokliniame A

1 2 3

1.Iš garažo išvyko

2. Atvyko į pakrovimo punktą

3. Išvyko iš pakrovimo punkto

4.Atvyko į iškrovimo punktą

5.Išvyko iš iškrovimo punkto

6.Pietų pertrautos pradžia ir pabaiga

7.Į garažą atvyko 7.00

7.02

7.32

8.44

9.14

10.26

10.56

12.08

12.38

12.38-13.38

14.50

15.20

16.32

17.02

18.16

3.2 lentelė

Transporto proceso elementai Laikas maršrute val.min.

Švytuokliniame b

1 2 3

1.Iš garažo išvyko

2. Atvyko į pakrovimo punktą

3. Išvyko iš pakrovimo punkto

4.Atvyko į iškrovimo punktą

5.Išvyko iiš iškrovimo punkto

6.Pietų pertrautos pradžia ir pabaiga

7.Į garažą atvyko 7.00

7.02

7.32

9.32

10.20

10.52

11.22

12.12

12.40

12.40-13.10

13.55

14.15

15.00

15.25

16.37

3.4. Vairuotojų darbo grafikas

3.4.1. Reikalingas vairuotojų skaičius

Nv=As

3.4.2. Duomenys vairuotojų darbo grafikui sudaryti

Planinis mėnesinis vairuotojo darbo laiko fondas:

Fpl=(Dk-Di-Ds)Tpv-Dpš

(31-8)∙8=184 h/mėn

Dk- kalendorinės mėnesio dienos;

Di- išeginių dienų skaičius;

Dš- šventinių dienų skaičius;

Dpš-sutrumpintos darbo dienos(prieš šventes) dienų skaičius per metus;

Tpu- pamainos trukmė,h.

Faktinis mėnesinis vairuotojo darbo laiko fondas:

Ff=np(Tp+tpu)=21.95(8+0.38)=183,9

Čia: np- vairuotojo pamainų per mėnesį skaičius;

Tp- automobilio darbo laikas paskyroje, h;

tpu- paruošiamas užbaigiamasis laikas( tpu=0.38), h.

np=Fpl/Tp+tpu=184/8∙0.38=21.95

Išvados ir pasiūlymai

Mano nagrinėjamuose maršrutuose šaldytuvai vežami švytuokliniais maršrutais. mano parinkta transporto, mikroautobusas „Ford TTransit“ atitinka reikalavimus, šaldytuvus vežti šiais automobiliais yra tikslingiausia ir efektyviausia. Pasirinktam kroviniui gabenti naudojamos tinkamos transporto priemonės, sunaudojančios pakankamai mažai degalų. Ridos išnaudojimo koeficientas yra lygus 1, todėl transporto priemonė yra pilnai išnaudojama.

Pasirinktas šaldytuvų pakrovimo ir iškrovimo būdas ššiame kursiniame yra tinkamas ir logiškas. Todėl kažką keisti būtų netikslinga. Šaldytuvų vežimo maršrutas irgi yra toks, kad kaip nors kitaip šaldytuvus išvežioti butų netikslinga. Aš siūlau vežti šaldytuvus gaminius mano pasirinkta transporto priemone ir pasirinktu būdu bei maršrutu, norint nepatirti didelių nuostolių ir bereikalingo laiko eikvojimo.

Įmonėje dirba du vairuotojai, ir jų pilnai pakanka kad produkcija butų išvežiota vietoje ir laiku. Vairuotojų darbo laikas sudaro 8h per parą, iš viso iki 40 valandų per savaitę

ĮVADAS

Lietuvos transporto politika tampa bendros ES transporto politikos dalimi, todėl mūsų rinkoje vykstantys pokyčiai susiję su ES taikomais reikalavimais.

Kelių transporto ilgalaikiai plėtotės tikslai:

 Integruoti Lietuvos kelių transporto tinklą į Europos kelių transporto sistemą techniniais-technologiniais bei teisinio reguliavimo aspektais, panaudojant patogią šalies geografinę ir geopolitinę padėtį ir didinant LLietuvos transporto firmų galimybes ir vaidmenį tarptautinėje kelių transporto paslaugų rinkoje.

 Užtikrinti ES reikalavimus atitinkančią eismo saugą ir aplinkosaugą

Krovinių vežimas – pastaruoju metu plačiai paplitęs terminas, apibrėžiantis didelį ratą operacijų, kurios atliekamos nuo produkcijos pagaminimo iki pateikimo ją vartotojams. Šias operacijas sudaro: medžiagų vežimas, sandėliavimas ir saugojimas, komplektavimas ir įpakavimas. Čia priklauso tokios operacijos kaip: maršruto pparinkimas, eismo grafikų sudarymas ir transporto priemonių techninis aptarnavimas.

Verslininkai, užsiimantys krovinių vežimu, turi mokėti sudaryti perspektyvius planus, įvertindami savo ir užsakovų detalius reikalavimus. Strategijos tikslas – garantuoti didžiausią operacijų ekonomiškumą konkrečiomis sąlygomis. Krovinių vežimo ir saugojimo kainos tarpusavyje siejasi ir turi viena kitą papildyti. Vežimų efektyvumo didėjimas mažina saugojimo išlaidas, o saugojimo sandėliuose efektyvumo didinimas užtikrina didelį krovinių išsaugojimo laipsnį, belaukiant, kol jie bus išvežti.

Kursinio darbo užduotyje duota schema yra sudaryta iš penkių maršrutų, kurie visi yra švytuokliniai. Iš įmonės sandėlio reikia išvežioti šaldytuvus parduotuvėms, kurios yra atskiruose miestuose ir miesteliuose.

Darbo tikslas: išanalizuoti AB „Snaigė“ šaldytuvų technologinio proceso organizavimą, bei teikti pasiūlymus šio proceso tobulinimui.

Uždaviniai:

–Išanalizuoti krovinių charakteristiką, krovinių srautų analizę, krovinių srautų netolygumą, eksploatavimo sąlygų charakteristiką;

–Parinkti tinkamą riedmenų tipą;

–Apskaičiuoti techninius eksploatacinius rodiklius;

–Išaiškinti automobilių eismo tvarkaraščius maršrutuose ir vairuotojų darbo organizavimą

TIRIAMOJI DALIS

1.1 AB „SNAIGĖ“ charakteristika ir jos paslaugų apžvalga

1992 m. „Snaigė“ buvo įregistruota kaip akcinė bendrovė. Tačiau pati pradžia – 1963 m., kai šaldytuvų gamykloje buvo sukurti pirmieji septyni buitinių šaldytuvų modeliai. Keturiasdešimties metų patirtis bei faktas, kad „Snaigė“ iiki šiol yra vienintelė buitinių šaldytuvų gamintoja ne tik Lietuvoje, bet Baltijos šalyse, bendrovei atveria dideles galimybes.

2. Savivaldybės leidimas užsiimti ūkine veikla. Leidimas reikalingas kadangi įstaigos veikla (šiuo atveju kepyklos), apibūdinama kaip komercinė – ūkinė veiklos sritis. Duonos ir jos gaminių gamyba bei pardavimas. Leidimą užsiimti ūkine veikla išduoda vietos savivaldybės organas, gavęs visus įmonės steigimo dokumentus, t. y. įmonės steigimo aktą (steigimo sutartį, bendrosios jungtinės veiklos sutartį), įmonės įstatus, kitus įstatymų nustatytus steigimo dokumentus.

pareiškimas įregistruoti įmonę;

įmonės steigimo aktas;

pažyma apie registravimo mokesčio sumokėjimą;

savivaldybės leidimas užsiimti komercine – ūkine veikla;

firmos vardo įregistravimo pažymėjimo nuorašas;

4. Įmonės registravimas valstybinio socialinio draudimo skyriuje. Remiantis Lietuvos Respublikos Valstybinio socialinio draudimo įstatymu, privalomu valstybiniu socialiniu draudimu turi bbūti draudžiami visi, dirbantys pagal darbo sutartį asmenys.

5. Įmonės antspaudas.

Gavus įmonės registracijos pažymėjimą galima daryti įmonės antspaudą. Antspaudo darymas turi būti suderintas su Vyriausiu policijos komisariatu.

1.1 paveiksle pateikta AB „SNAIGĖ“ transporto skyriaus valdymo schema

1.1pav. Transporto skyriaus struktūrinė valdymo shema

Iš struktūrinės valdymo schemos matome, jog transporto skyrius turi penkis padalinius kurie visi yra pavaldūs transporto skyriaus vadovui.

AB „Snaigė“ transporto skyrius yra pagalbinis dalinys aptarnaujantis įmonę, ir teikiantis šias paslaugas:

 krovinių gabenimas;

 krovinių komplektavimas ir rūšiavimas;

 krovinius lydinčių dokumentų tvarkymas;

 krovinių sandėliavimas;

 muitinės procedūrų tvarkymas;

 pervežimų organizavimas.

1.2Įmonės transporto parko apžvalga ir krovininės transporto priemonės dokumentai

1.2 pav. Autoparko struktūra pagal tipą

Įmonės transporto parkas nėra labai naujas. Dauguma automobilių yra daugiau

nei dešimties metų senumo, pakeisti juos naujesniais reikėtų labai daug lėšų, todėl parkas yra atnaujinamas palaipsniui. Toliau yra pateikiamas parko tarnavimo laikas pagal metus.

1.3 pav. Viso parko tarnavimo laikas pagal metus.

Įmonėje automobiliai nėra specialiai kaip nors ženklinami, nes tam nėra jokio ttikslo. Įmonė neturi nei „žalio“, „žalesnio“ ir „saugaus EURO-3“ automobilių.

Kadangi nagrinėjama įmonė užsiima saldytuvu gamyba bei realizavimu, tai įmonės turimi automobiliai turi turėti šiuos būtinus dokumentus:

1. Transporto priemonės registracijos liudijimas. Išduoda Alytaus m.,r. PK ETAS

2. Valstybinės techninės apžiuros talonas. Išduoda Valstybinė Įmonė „Regitra“

3. Draudimo polisas. Išduoda draudimo įmonės

1.3 Įmonės krovinių srautų apžvalga

1.3.1 krovinių charakteristika

Transporte kroviniais vadinami visi daiktai nuo jų priėmimo momento gabenti, iki jų įteikimo krovinio gavėjui.

Krovinio ruošimas vežimui – įpakavimas, grupavimas, markiravimas, svėrimas, paketavimas, konteinerių užpildymas, ddokumentų vežimo įforminimas.

Krovinio vežimas – kai krovinys yra pristatomas į paskirties vietą visiškai išsaugotas ir laiku.

Šiame darbe bus nagrinejama šaldytųvų vežimo technologinis procesas.

Šaldytuvai yra tokių tipų :

Dviejų kamerų šaldytuvas-šaldiklis RF360-1101A;

Šaldiklis F-245-1104B;

Šaldytuvas su šaldymo skyriumi R110

Šaldytuvas C140

Šaldytuvas su šaldymo skyrium R 130-1101AA

Duoto krovinio kriterijai pagal:

• pakrovimo iškrovimo būdą – vienetiniai

• vienos krovininės vietos masę – vienetiniai normalios mases

• gabaritus – leistinas vežti bendro naudojimo keliais;

• siuntos dydį – vidutinių partijų (nuo 5 iki 30 t.);

• pavojingumo laipsnį – nepavojingas,;

• transporto priemonių įkrovumo panaudojimą – antra grupė (0,71 – 0,99).

1.3.2. Krovinių srautų analizė

Metinės pervežimo apimtys apskaičiuojamos pagal formulę:

Qm=QpDkαl

Qm-krovinio kiekis, kurį autoįmonė turi pervežti per metus

Qp – paros pervežimo apimtis tonomis

Dk – pervežimo kalendorinis laikotarpis, dienos (226)

αl – riedmenų išleidimo į liniją koeficientas (0.79)

QmA=50*226*0.79=8927 t.

QmB=130*226*0.79=23210 t.

QmC=140*226*0.79=24995.6 t

QmD=90*226*0.79=16068.6 t

QmK=40*226*0.79=7141.6 t

QmO=140*226*0.79=24995.6 t

1.3.3. Krovinių srautų netolygumas

Krovinio pavadinimas Pakrovi-mo punktai Iškrovimo punktai Pervežimo atstumas, km Metinė pervežimo aapimtis, t Tame tarpe metų ketvirčiais

I II III IV

Cementas Įmonė Sandėlys 60 8927 1450 3000 3077 1400

Cementas Įmonė Sandėlis 94 23210 4400 5450 7450 5910

Cementas Įmonė Sandėlis 88 24995.6 3905 6000 8880 6210.6

Cementas Įmonė Sandėlis 73 16068.6 2900 4550 6210.6 2408

Cementas Įmonė Sandėlis 47 7141.6 1401.6 1450 2700 1590

Cementas Įmonė Sandėlis 25 24995.6 5540 9620 5535.6 4300

iš viso 105338.4 19596.6 30070 33853.2 21818.6

1.5pav. Kroviniu srautų netolygumo grafikas

Krovinių srautų netolygumo koeficientas

. ηQ = Qmax /Qvid

Qmax – didžiausias srautas t.( 33853.2)

Qvid – vidutinis srautas t.(26334.6)

Qvid =105338.4/4= 26334.6 t

ηQ=33853.2/26334.6=1.3 (netolygumo koeficientas)

1.4. Eksploatavimo sąlygų charakteristika

Autoįmonė dirba viena pamaina. Vairuotojo pietų pertrauka trunka 60 min. Vidutinis techninis greitis yra duotas 50 km/h. Pakrovimo darbams yra skirta 30 min. Iškrovimo darbams yra skirta 30min. Darbo dienos trukmė 10 h. Darbo dienos pradžia 7 h. ryto, o darbo dienos pabaiga 18 h.

1.5 Riedmenų tipo parinkimas

Saldytuvai vietiniais marsrutais yra isveziojami nedideliais kiekiais todel parinksiu automobilį Ford „Transit“.

Pasirinkau šią transporto priemonę, kadangi mano gabenamas krovinys, šiuo atveju šaldytuvai gabenami nedideliais kiekiais, keletą kartų per dieną, todėl yra išnaudojamas automobilio įkrovumas bei taupomi degalai.

Trumpa techninė automobilio Ford „transit“ charakteristika 1.2.lentelė

Rodiklis Matavimo vienetas Rodiklio reikšmė

Bendra masė t. 2,1

Variklio tūris cm3 2496

Maksimalus greitis km/h 160

Gabenimo galingumas t. 1,2

Variklio galingumas KW 60

2.TECHNOLOGINĖ DALIS

2.1Techninių eksploatacinių rodiklių maršrutuose skaičiavimas

Techniniams eksploataciniams rodikliams apskaičiuoti parenkami du maršrutai: švytuoklinis ir žiedinis. Jeigu visi maršrutai švytuokliniai, tai apskaičiuojami du iš jų.

1. Krovinio pavadinimas

2. Krovinio klasė

3. Įkrovumo išnaudojimo koeficientas

4. Riedmenų įkrovumas

5. Paros pervežimo apimtis

6. Metinė pervežimo apimtis

7. Planuojamas laikas paskyroje

8. Laikas pakrovimui

9. Laikas iškrovimui

10. Nulinė rrida

tame tarpe: pirmoji

antroji

11. Vidutinė rida su kroviniu

(maršruto ilgis)

12. Techninis greitis

13. Išleidimo į liniją koeficientas

14. Pervežimo vykdymo kalendorinės dienos –

–



tiš

ln1

ln2

lvk

(Lm)

i

Dk –

–

km/h

–

dienos Cementas

8927

0,5

0,79

226 Cementas

130

23210

0,5

0,79

226

Prieš pradedant skaičiuoti, būtina užpildyti išeities duomenų lentelę (2.1. lentelė).

Rodiklis Sąlyginis

žymėjimas Matavimo

vienetai Reikšmė maršrutuose

Švytuokli-

niame A Švytuoklinia-

me B

Duomenys techniniams eksploataciniams rodikliams skaičiuoti

Mrašrutas A :

50 t A

Statybos įmonė

Atį 60 km

Maršrutas B :

130 t B

Statybos įmonė

Atį 94 km

2.1.1. Planuojamas laikas maršrute

Švytuokliniame A Švytuokliniame B

TmA= 10 – 62/50 = 8.76 h TmB= 10 – 96/50 = 8.08 h

2.1.2. Automobilio apyvartos laikas

lvk – vidutinė rida su kroviniu;

vt – techninis greitis;

tpi – laikas pakrovimui ir iškrovimui;

taA= 2*60/50 + 1 =3.4 h taB= 2*94/50 +1=4.76 h

2.1.3. Apyvartų per parą skaičius

Tm – planuojamas laikas maršrute;

ta – apyvartos laikas;

zaA= 8.76/3.4=2.57 zaB=8.08/4.76=1.69

priimu 3 priimu 2

2.1.4. Faktinis laikas maršrute

ta – apyvartos laikas;

za – apyvartų per parą skaičius;

lt – tuščia rida;

vt – techninis greitis;

tpfA = 3.4*2.57 – 60/50=7.54 h tpfB=4.76*1.69-94/50=6.16 h

2.1.5. Faktinis laikas paskyroje

Tm – planuojamas laikas maršrute;

ln – nulinė rida;

vt – techninis greitis;

TpfA=8.76+ 62/50= 10 h TpfB=8.08+96/50=10 h

2.1.6. Važiuočių skaičius per parą

n – važiuočių skaičius;

za – apyvartų skaičius;

ZvA= 1*3=3 ZvB=1*2=2

2.1.7. Automobilio paros išdirbis tonomis

q – riedmenų įkrovumas;

γš – įkrovimo išnaudojimo koeficientas (statinis);

za – apyvartų skaičius per parą;

Q’pA= 12*1*3=36 t Q’pB=12*1*2=24 t

2.1.8. Automobilio paros išdirbis tonkilometriais

q – riedmenų įkrovumas;

za – apyvartų sskaičius per parą;

γd – įkrovumo išnaudojimo koeficientas;

lvk – vidutinė rida su kroviniu;

P’pA=12*1*60*3=2160 tkm P’pB=12*1*94*2=2256 tkm

2.1.9. Bendroji automobilio paros rida

lvk – vidutinė rida su kroviniu;

za – apyvartų skaičius per parą;

ln – nulinė rida;

lt – paskutinė tuščia rida maršrute;

LpA=2*60*3+62-60=362 km LpB=2*94*2+96-94=378 km

2.1.10. Automobilio paros rida su kroviniu

lvk – vidutinė rida su kroviniu;

za – apyvartų skaičius per parą;

LkA=60*3=180 km LkB=94*2=188 km

2.1.11. Paros ridos išnaudojimo koeficientas

Lk – paros rida su kroviniu;

Lp – bendroji paros rida;

=180/362=0.49 (A) =188/378=0.49 (B)

2.1.12. Eksploatacinis automobilio greitis

Lp – bendroji automobilio paros rida;

Tpf – faktinis laikas poskyryje;

VeA=362/10=36.2 km/h VeB=378/10=37.8 km/h

2.1.13. Automobilio valandinis našumas

Qp – paros pervežimo apimtis;

Tpf – faktinis laikas paskyroje;

WaA=50/10=5 t WaB=130/10=13 t

2.1.14. Vidutinis 1 t pervežimo atstumas

P`p – paros išdirbis tonkilometriais;

Q`p – paros išdirbis tonomis;

lvidA= 2160/36=60 km lvidB=2256/24=94 km

2.1.15. Sąrašinis automobilių skaičius

Qp – paros pervežimo apimtis;

Q`p – paros išdirbis tonomis;

AsA=50/36=1.38 priimu 1 AsB=130/24=5.41 priimu 5

2.1.16. Eksploatacijoje esančių automobilių skaičius

As – sąrašinis automobilių skaičius;

αi – riedmenų išleidimo į liniją koeficientas;

AeA=1*0.79=0.79 priimu1 AeB=5*0.79=3.95 priimu 4

2.1.17. Autovalandų eksploatacijoje skaičius per parą

Ae – eksploatacijoje esančių automobilių skaičius;

Tpƒ – faktinis laikas poskyryje;

AVeA=1*10=10 auto-h AVeB=4*10=40 auto-h

2.1.18. Sąrašinių autodienų skaičius

As – sąrašinis automobilių skaičius;

Dk – pervežimo vykdymo kalendorinės dienos;

ADsA=1*226=226 dienos ADsB=5*226=1130 dienos

2.1.19. Autodienų eksploatacijoje skaičius

ADs – sąrašinis

autodienų skaičius;

αi – riedmenų išleidimo į liniją koeficientas;

ADeA=226*0.79= 179 d. ADeB=1130*0.79=893 d.

2.1.20. Automobilių eismo intervalas

ta – automobilio apyvartos laikas;

Ae – eksploatacijoje esančių a/m skaičius;

IAA=3.4/1=3.4 h IAB=4.76/4=19.04 h

2.1.21. Bendroji metinė rida su kroviniu

ADe – autodienų eksploatacijoje skaičius;

Lk – automobilio paros rida su kroviniu;

LkmA=179*180=32220 km LkmB=893*188=167884 km

2.1.22. Bendroji metinė visų automobilių rida

ADe –autodienų eksploatacijoje skaičius;

Lp – bendroji automobilio paros rida;

LmA=179*362=64798 km LmB=893*378=337554 km

2.1.23. Sąrašinis autotonų skaičius

As – sąrašinis automobilių skaičius;

q – riedmenų įkrovumas;

ATsA=1*12=12 auto-t ATsB=5*12=60 auto-t

2.2. lentelė

Maršrutų techniniai eksploataciniai rodikliai

Rodiklis Sąlyginis žymėjimas Matavimo vienetas Reikšmė mmaršrutuose

švytuok-

liniame A Švytuokliniame B

1. Paros pervežimo apimtis

2. Metinė pervežimo apimtis

3. Faktinis darbo maršrute laikas

4. Faktinis darbo paskyroje laika

5. Apyvartos laikas

6. Apyvartų skaičius

7. Važiuočių su kroviniu skaičius

8. Automobilio paros išdirbis

tonomis

tonkilometriais

9. Automobilio paros rida

10. Automobilio paros rida su kroviniu

11. Ridos išnaudojimo koeficientas

maršrute

per parą

12. Eksploatacinis automobilio greitis

13. Valandinis automobilio išdirbis

14. Vidutinis 1 tonos pervežimo atstumas

15. Eksploatacijoje esančių automobilių skaičius

16. Sąrašinis automobilių skaičius

17. Autovalandos eksploatacijoje

18. Eismo intervalas

19. Sąrašinės autodienos

20. Autodienos eksploatacijoje

21.Metinė rida su kroviniu

22. Bendroji metinė rida

23. SSąrašinis autotonų skaičius

Tmf

Tpf

Q’p

P’p

m



lvid

AVe

ADs

ADe

ATs t

vnt.

tkm

–

km/h

t/h

vnt.

auto-h

auto-d

auto-t 50

8927

8.76

3.4

2160

362

0.49

36.2

3.4

226

179

32220

64798

130

23210

8.08

4.76

2256

378

0.49

37.8

19.04

1130

893

167884

337556

2.2Pakrovimo iškrovimo darbų organizavimas

Kraunant šaldytuvus i automobilius yra naudojamas autopakrovėjas “FK JUNIOR” , kadangi juo yra patogiausia įkrauti krovini i krovininio automobilio kebulą. Šiuo įrenginiu krovinius galima netik krauti, bet ir juos gabenti, autopakrovėjo stabilumas reguliuojamas didinant aarba mažinant kontrasvorį ant užpakalinės ašies.

Autopakrovėjo “FK junior” tech. duomenys :

2.3 lentęlė

Rodiklis Matavimo vienetas Rodiklio reikšmė

Kelaimoji galia T 2

Keliamas aukštis m 4

Judėjimo greitis Km/h 10

Mechanizmo našumas nustatomas pagal formulę:

čia – Wt – iš mechanizmo techninio paso t/h.;

α – mechanizmo darbo laiko panaudojimo koeficientas (0,6).

t/h.

Laikas 1t pakrauti:

čia – tp – automobilio pakrovimo laikas, min;

q – automobilio nominalus įkrovumas, t;

γs – statinis įkrovumo išnaudojimo koeficientas.

tt= 30/(6*0,5)=10min

3.ORGANIZACINĖ DALIS

3.1. Riedmenų išleidimo į liniją grafikas

3.1pav. Automobilių išleidimo į liniją grafikas

3.2. Automobilių eismo tvarkaraštis

Automobilių eismo maršrutuose tvarkaraščiai

3.1 lentęlė

Transporto proceso elementai Laikas maršrute val.min.

Švytuokliniame A

1 2 3

1.Iš garažo išvyko

2. Atvyko į pakrovimo punktą

3. Išvyko iš pakrovimo punkto

4.Atvyko į iškrovimo punktą

5.Išvyko iš iiškrovimo punkto

6.Pietų pertrautos pradžia ir pabaiga

7.Į garažą atvyko 7.00

7.02

7.32

8.44

9.14

10.26

10.56

12.08

12.38

12.38-13.38

14.50

15.20

16.32

17.02

18.16

3.2 lentelė

Transporto proceso elementai Laikas maršrute val.min.

Švytuokliniame b

1 2 3

1.Iš garažo išvyko

2. Atvyko į pakrovimo punktą

3. Išvyko iš pakrovimo punkto

4.Atvyko į iškrovimo punktą

5.Išvyko iš iškrovimo punkto

6.Pietų pertrautos pradžia ir pabaiga

7.Į garažą atvyko 7.00

7.02

7.32

9.32

10.20

10.52

11.22

12.12

12.40

12.40-13.10

13.55

14.15

15.00

15.25

16.37

3.4. Vairuotojų darbo grafikas

3.4.1. Reikalingas vairuotojų skaičius

Nv=As

3.4.2. Duomenys vairuotojų darbo grafikui sudaryti

Planinis mėnesinis vairuotojo darbo laiko fondas:

Fpl=(Dk-Di-Ds)Tpv-Dpš

(31-8)∙8=184 h/mėn

Dk- kalendorinės mėnesio dienos;

Di- išeginių dienų skaičius;

Dš- šventinių dienų skaičius;

Dpš-sutrumpintos darbo dienos(prieš šventes) dienų skaičius per metus;

Tpu- pamainos trukmė,h.

Faktinis mėnesinis vairuotojo darbo laiko ffondas:

Ff=np(Tp+tpu)=21.95(8+0.38)=183,9

Čia: np- vairuotojo pamainų per mėnesį skaičius;

Tp- automobilio darbo laikas paskyroje, h;

tpu- paruošiamas užbaigiamasis laikas( tpu=0.38), h.

np=Fpl/Tp+tpu=184/8∙0.38=21.95

Išvados ir pasiūlymai

Mano nagrinėjamuose maršrutuose šaldytuvai vežami švytuokliniais maršrutais. mano parinkta transporto, mikroautobusas „Ford Transit“ atitinka reikalavimus, šaldytuvus vežti šiais automobiliais yra tikslingiausia ir efektyviausia. Pasirinktam kroviniui gabenti naudojamos tinkamos transporto priemonės, sunaudojančios pakankamai mažai degalų. Ridos išnaudojimo koeficientas yra lygus 1, todėl transporto priemonė yra pilnai išnaudojama.

Pasirinktas šaldytuvų pakrovimo ir iškrovimo būdas šiame kursiniame yra tinkamas ir logiškas. Todėl kažką keisti būtų netikslinga. Šaldytuvų vežimo maršrutas irgi yra toks, kad kaip nors kitaip šaldytuvus išvežioti butų netikslinga. Aš siūlau vežti šaldytuvus gaminius mano pasirinkta transporto priemone ir pasirinktu būdu bei maršrutu, norint nepatirti didelių nuostolių ir bereikalingo laiko eikvojimo.

Įmonėje dirba du vairuotojai, ir jų pilnai pakanka kad produkcija butų išvežiota vietoje ir laiku. Vairuotojų darbo laikas sudaro 8h per parą, iš viso iki 40 valandų per savaitę

Literatūros sąrašas

1. Krovinių vežimo technologijos kursinio darbo metodiniai nurodymai.

2. Baublys A. Krovinių vežimai. V.: Technika,1998.

3. Baublys A. Transporto sistema. V.: Technika,1994.

4. Baublys A. Tarptautiniai vežimai kelių transportu. V.: 1996.

Literatūros sąrašas

1. Krovinių vežimo technologijos kursinio darbo metodiniai nurodymai.

2. Baublys A. Krovinių vežimai. V.: Technika,1998.

3. Baublys A. Transporto sistema. V.: Technika,1994.

4. Baublys A. Tarptautiniai vežimai kelių transportu. V.: 1996.