Biomechanikos užrašai

1.b/m mokslo sakos:zmogaus b/m,sporto b/m

2.b/m rysys su kt mokslais:mechanika(mokslas apie jegas ir siu jegu sukeliamus efektus),biometrija(biolog tyrimu planavimo ir duomenu apdorojimo matemat statist metod budu visuma),biofizika(fizikos desniu ir teor taikymas,tiriant gyvoj gamtoj vykstancius proc)

3.b/m-moksl,nagr gyvunu ir zm organu mechan savybes ir aktyvius judesius,remiantis mechanikos desniais ir gyvo organz anatom ir fiziolog ypatumais

4.kinematika-mokslas,tiriantis tsk ar kunu judejimu trajektorijas,greicius,pagreicius,neatsizvelgiant i veikiancias jegas

5.kinetika tai-mokslas,tiriantis jegu veikiamu kunu pusiausvyra(statika) ir judejima(dinamika)

6.statika tai mokslas nagrinejantis pussv-oje esanti kuna veikiancias jegas ir jegu momentus

7.dinamika-mechanikos saka,tirianti rysi ttarp mechaniniu sistemu judejimo ir jas veikianciu jegu

8.sporto b/m tikslas ir uzdaviniai:jegos panaudojimo,atliekant fizini pratima,efektyvumo ivertinimas.galutin b/m tyrimu tikslas-rasti tobuliausius motoriniu veiksmu atlikimo budus

9.b/m vart koord sist:staciakampe ir kampine

10.atskaitos tsk- ar taskai-nekintantys objektai,pagal kuriuos nusakoma tiriamojo kuno padetis tam tikru laiko momentu

koord asiu susikirtimo vieta

11.sporto praktik vartoj matavimo vnt: koordinat(m), trajektorija(m),poslinkis(m),laiko momentas(s), judejimo trukme(s),judejimo tempas (Hz,1/min.),judej ritmas, greitis(m/s), pagreitis(m/s2), mase(kg),inerc moment(kg*m2),jega(N),jegos mom(N*m), jegos impuls(N*s),jegos moment impuls(N*m*s), darbas(J),galia(W),mechan energ(J)

12.materialiu tsk zmog kunas laikomas tada,kai nagrinej nuotoliai daug didesni uz zm kuno mmatmenis

13.kietu kunu laikoms zm kunas,kai galim nekreipt demes y kuno atkir daliu judesius ir kuno deformacija

14.kunu sist laikoms zm kunas tad,kai svarbios atskiru kuno daliu ar judejimu ypatybes

15.tsk ar kuno padetis erdvej nustatoma 3 kuno tsk, nesanciu vienoj tiesej,koordinatem-pasirinkus aatsk sist 0 tsk(stac koord s)arba 0 linij(kamp koord).stac k s tsk pad erdv nusako jo projekcijos y asis ir siu projekc nuotoliai nuo atsk tsk. Tsk padetis plokstumoje nusakoma 2 koord, padetis tiesioj linijij-1 koordinate

Tsk padet erdvej nustat pagal koord atsk pr atzvl

16.tsk judej erdv forma aprasoma naudojant savoka-trajektorijos kreivumas(k)k=1/R.kai trajek-apskrit lanko formos,jos kreivum k turi pastovu dydi. sudetng traj

atvj,atskiros jos atkar apibd savais kreivum R1,R2

17.tsk trajektorija-jo judejimo erdvinis piesinys. Trajektorijos ilgis parodo tsk nueita kelia

18.poslinkis-judesio rezultt,parodantis kokia kryptimi ir kokiu atstumu nuo prad padeties pasislinko tsk

19.poslinkis nuo nueito kelio skiriasi tuo,kad poslink (vektorin dyd) parodo kokia kryptim ir kokiu atstum nuo pradin padet pasislinko tsk;nueit kelias-tai trajekt ilgis(skaliarinis dydis-neturi krypties)

20.judesiu tempas(daznis)-vienodu judesiu kiekis per laiko vnt/surandamas NN=1/∆t=1/s

21.judesio ritmas-atskiru judejimo faziu laiko trukmiu santykis∆t1:∆t2:∆t3 ir tt

22.judesio faze-tam tikro judesio dalies laiko tarpas, kuris pasikartojanc judesiuos pasikartj taip pat/ matuojama- m/s

23.judesys daznai skaidomas y fazes todel, kad cikliniuos judesiuos kartojas tam tikros judesio dalys,tad norint isanalizuot ta judes,reik skaid y fazes

24.judejimo greitis parodo kaip greitai keiciasi zm padetis laike v=delta s/ delta t

25.moment greitis-greitis tam tikru laiko momentu apibreztame trajekt tsk-V=∆s/∆t=s’

26.vidut greitis-toks pastovus greitis su kuriuo tsk ar kunas praeitu ta pati nuotoli per ta pati laika/apsk-figuros plotas:is llaiko=greitis V=∆s/∆t reikia nueita kelia padalinti is laiko

27.Sukamajame judesyje naudojamas kampinis greitis, kuris parodo kaip pasikeicia posukio kamps per laiko vnt

28.tsk pagreitis parodo kaip pasikeicia tsk greitis per laiko vnt

29.linijin ir kampin greiciai matuojami:m/s2

30.kunu inertiskumas-fizikines kunu savybes, parodanc,kaip keicias kuno greits veikiant isor jegoms

31.kunu inertiskumas apibudin kuno mase ir kuno inercijos momentu

32.kuno inercijos momentas-tai kuno inertiskumo matas sukamajame judejime/isreisk: tasku masiu ir ju svorio centru atstumų nuo sukimosi asies kvadratu sandaugu sumai

33.kuno pagreitis nuo ji veik jegos priklauso taip: jega atsiranda saveikaujant 2 kunams.Del tos saveikos abu kunai igyja priesingu krypciu pagreicius,tu pagreic dydziai priklauso nuo saveikauj kunu mases:didesni pagreiti ygauna mazesnes mases kunas.

34.Jega- kunu mechaninio tarpusavio poveikio matas. Apskaiciuojama remiantis 2 Niutono desniu F(su bruksn)=m*a(su bruksn)

jega matuojama vnt N

35.jegos momentas-vektor dydis. Sukamaj judesyje jega nagrinejama kuna veikia ne tiesiogiai, bet per jegos peti,tad sukam judejmo pokyciam ivertint ivesta savoka jeg momentas. M=Fd,F-veikianti j,d-j petys

36.jegos impulsas-trumpalaikis jegos poveikis (irklo traukio jega,atsispyrimo j begant.)plotas,kuri apriboja kreives plotis/jis isreisk S=F*t (jega*laikas)

37.zinant jegos impulsa, galim surast greiti taip: kadangi S=F*t=m*a*t=mv, tai v=S/m

38.zinant sportin mase ir atsispyrimo jegos impulsa galim rasti suolio auksti taip:

h=v/2g; Ft=mv; v=Ft/m; h=(Ft/m)/2g

39.judejim kiekis-isvestinis dydis,kai sunku ismatuot kuna veikianciu jegu dydzius,kartu ir jegos impulso dydi.jei zinome,kad kunas del jegos ppoveikio per laiko interv t pakeite savo greiti nuo pradin greicio v0 iki greicio v1,tai galim uzrasyti F=ma=mx v1-v0/t,is kur Ft=mv-mv0.tuo atveju,kai prad greitis v0=0, Ft=mv.sandauga mv-jd kiekis arba kuno impulsas

40.kinetinis momentas-kai sukamajame judej kuno inerc momento (I) ir jo kampinio greicio (ω) sandauga yra lygi kuna veikiancio jegos momento (M) ir laiko interv t sandg: Iώ=Mt. sandauga Iώ-kinet mom

41.darbas-tai jegos ir nueito kelio sandauga/A=Fs

42.darbas matuojamas J(dzauliais),J=1N*1m

43.galingumas tai darbas, atliktas per tam tikra laika/jis isreiskiamas P=A/t

44.galingumas matuojamas W(vatais),1W=1J/s

45.kinetine energ nuo potenc skirias tuo,kad kinetin energ-tai kuno judejimo energ,o potenc susijusi su saveikaujanciu kunu tarpusav padetim

46.energija matuojama – dzauliais (J)

47.tiesiog ir netiesiog b/m rodikliu registr metodai: tiesiog-kai registruojam konkretu mums reikalinga rodikli (pvz dinamometru-jega), netiesiog-kai reikalinga rodikli apskaic remdamiesi kitais zinomais dydziais (pvz.vidut greiti,kai turim nuotolio ilgi ir t)

48.matavimo sist sudaro: daviklis, daviklio signalo keitiklis,sio sign stiprintuvas ir sign regulj prietaisas

49.davikliu veikimas paremtas fizikiniai reiskiniais: Omo desnis, tenzoefektu, pjezoelektros efekt, elektromagnetine indukcija, fotoelektros efektu

50.jegos registrav bud- naudoj tenzodinamografines platformos, tenzo davikliai, signalai stiprinami tenzostiprintuvais. Klijuojami prie inventoriaus

51.jegai registruoti vartojami dinamometrai ir dinamografai,tenzodavikliniai dinamometrai

52.tiesioginiai greicio ir pagreicio matavimo budai: greicio-grindziamas Doplerio efektu.Ultragarso banga, atsispindedama nuo judanc obj,keicia dazni.is ultragarso bangos daznio pasikeitimo randamas greiti

pagreicio-prie tamprios plienin ploksteles,kurios 1 galas itvirtin ant ppagrindo,o ant kito-pritvirt svoris, priklijuojam tenzovarzos ar pjezokristalai.

53. netiesiog greicio ir pagreicio matavimo budai: atliekam is filmavimo medz gaunamu ciklogramu

54.goniometrija-metodas kampo pokyciams, kampiniams greiciams ir pagreiciams matuoti

55.goniometru veikimo principas-spec davikliais sanariu kampu pokyciai transformuojami y proporcingus elektrinius signalus. Apytiksliam lankstumo nustatymui pasitenkinama linijiniais matavimais

56.optiniai b/mech charakterist registravimo metodai: papr plokscioj fotografija,daugkartines ekspozic fotografija,turine fotografija,ciklografine nuotrauka,strobofotografija, stereofotografija, stereostrobofotografija, filmavimas

57.statiniu veikimu pasizymi tos isores jegos,kurios nepriklauso nuo kuno judejimo greicio aplinkos atzv

58.dinaminiu veikimu pasizymi tokios isores jegos,kurios priklauso nuo kuno judejimo greicio

59.atramos reakcijos jega.zm stovedamas ant atramos veikia ja jega lygia savo svoriui.tokio pat dydzio jega,tik nukreipta priesinga kryptimi,veikia zm. F(su bruksn)=m*ā

60.trinties jega- atsiranda tiesiaeigiai lieciantis kunams ir visuomet nukreipta isilgai lietimosi pavirsiaus F=Nk, N-besiliecianciu kunu slegimo jega, k-trinties koefic. Yra rimties ir slydimo trinties jegos

61.tamprumo jega-tai kuno deformacijos metu atsirandanti jega,Ftampr=-kΔl (k-tamprumo koef,l-deformacij dyd)

62.archimedo jeg atsiranda kai kunas panardintas y kokia tai aplinka, tai jega lygi kuno isstumto skyscio svoriui F=Vρg;V-turis,ρ-lyginamasis svoris,g-pagreit

63.pasipriesinimo jega-jega,kuri kliudo kuno,esancio tam tikroje aplinkoj,judejimui,Rx=S Cx q V2

64.keliamoji jega-tokia jega,kuri veikia kuna,jam sudarant kampa su judejimo kryptimi, Ry=S Cy q V2

65.sunkio jega-tai jega,kuria Zeme traukia y save kunus. Sunkio jega matuojama kuno mases ir laisvojo kritimo pagreicio sandauga; G=m*g

66.kuno svoris P(br)=m*g(br)K svoris-tai jega,kuria Zemes traukiamas

kunas veikia atrama arba pakaba.

67.bendras masiu centras tai isivaizduoj tsk, kuriam sukaupta visa sistemos mase ir kury veikia visu sistema sudaranciu grandziu sunkio jegu atstojamoji. Zm kuno BMC vieta priklauso nuo kuno pozos

68.bmc galima surasti eksperimentiniu budu, naudojant spec platformas arba skaiciavimo grafiniu metodu. Skaiciavimo grafinis metodas susideda is etapu:1) kino ar foto juostoje uzfiksuota kuno poza fiz pratimo metu;2) is kino ciklogramu popieriuje nubraiz kuno pozos schema;3)is schemines pozos nustatomos KDMC ir BMC padetys.Kai analizuojami fiz pratimai su iirankiais, reikia nustatyti“sportinink+irankis”BMC. 1)Is destyt pateiktu sportininko stangos stumimo start padeciu schem pozu,sportin mases ir ugio,apskaiciuos kuno daliu mases (mj),remdamiesi regresijos lygtim mi=B0+B1M+B2L, B0,B1,B2- regres lygt koeficien. M-sport kuno mase (kg),L-sport ugis (cm). 2)KDMCu padetis nustatysim pagal anatomin orientyrus,atsk pradz laikydami daliu antropometr zymes. Schem pozose atsk pr paprastai laikomas proksimalines kuno dalies galas. KDMC nuotoli nuo antropom zymes apskaic pagal formule li=LiKi;Li-kuno dalies ilgis,Ki-koefic.KDMC padetis pazymim kuno pozos schemose 3) Ismatuoti KDMC koordin x,y ir gautas reiksmes surasyti y llentele. 4)Sistemos “sportinink+stanga” bmc koordinates x,y apskaicuosim pagal x=Σmi yi/Σmi: mi-kuno daliu ir irankio mases, xi,yi-kuno daliu ir irankio masiu centro koordinates.

69. sportininko mase,irankio mase,kuno daliu mases,

70.kuno turio centras-tai isivaizduoj tsk,kuri veikia hidrostatiniu ar skyscio keliamuju jegu atstojamoji. Zm kune tturis nera vienodas, todel ktc nesutampa su BMC.Bendras tc 2-6 cm auksciau uz bmc.Tad zm kunas, panardintas y vandeni keicia padeti taip, kad kojos grimzta, o galva kyla.

71.kuno pavirsiaus centr-isivaizd tsk,kuri veikia oro ar vandens srauto veikianciuju jegu atstojamoji. kpc padetis priklauso nuo zm pozos bei aplinkos srauto krypties. Zmogui judant idealiais greiciais bmc ir pc padetis nulemia pusiausvyros islaikyma

72.b/m sistema susideda is tarpusavyje sujungtu svertu (kaulu),kuriuos valdo atskiros raumenu grupes. B/m sist sudaryta is biomech grandziu

73.b/m grandis-elementariausia (nedaloma) biomech sist dalis (pvz,1 pirsto narelis),b/m pora tai-dvi susijungusio gretimos grandys

74.b/m grandine-susijungusios biokinematines poros

75.uzdaros-neturincios laisvo galo(sonkaul), atviros turincios laisva gala grandines(galunes). Itvirtinus atvir grandin laisva gala, ji tampa uzdara. Atviroje grandineje galimi kiekv atskiros grandies judesiai. Uzdaroj grandin izoliuoti grandziu jjudesiai negalimi. Judesyje visada dalyvauja kelios gretimos grandys

76.laisves laipsniai-jei kunas niekur nepritvirtintas,jis turi 6 judejimo laisv lps: 3 slenkamieji ir 3 sukamieji judejimai. Kunas gali:1) atlikti 3ju krypciu slenkamaji judejima pagal 3 erdves matavimo kryptis:kairen- desinen (x asis), aukstyn-zemyn(y asis),pirmyn-atgal(z asis);2)suktis apie 3 asis

77.rysio laipsniai tai-kai kunas itvirtinamas bent viename tsk-reiskia ivedamas 1 rysio laipsnis

78.kiekv zm kuno sanarys turi nuo 1 iki 3 laisves laipsn

79.svertu tipai: svertai skirstomi y vienpusius (jegos veikia y 1 puse nuo asies) ir dvipusius ((jegos issideste abejose sverto pusese)

80.sverto element-kiekv sverta apibudn:a)atramos tsk ar asis;b)jegu veikimo tsk;c)sverto petis;d)jegos petis

81.svert petis-atstums nuo atrams tsk ik jegs veikimo

82.jegos petis tai trumpiausias atstumas nuo atramos tsk iki jegos veikimo linijos

83.biokinematine pora buti skirtingu tipu svertu gali, kai iv raumenys prisitvirtina skirtingose kaulo vietose (lenkiam raum atzv svertas-vienpus,tiesiam-dvipusis)

84.svertas pusiausvyr bus kai jegu momentu suma=0

85.kaulas sudarytas is-sviezias yra gelsvos spalvos, jo galus denga melsvai balta hialinine kremzle. Visa kaula isskyr kremzl pavirsius,dengia antkaulis- plona jungiamoj aud plokstele, sudaryta is 2 sluoksn: isorin (skaidulin aud) ir vidinio (purusis jung aud). Antkauly daug kraujagysl,limfagyslu,nervu.Jis atlieka apsaugin, maitinimo ir kaulu gaminimo f-cijas. Pasalinus antkl, kaulas zuva. Po antkauliu yra kauline medz. Skiriama kietoji arba kompaktine (sudaro visu kaulu pavirsini sluoksni) ir akytoj kaul medz (sudaro kaulines sijas). Kaulines sijos issdesciusios pagal pagrindines spaudimo ir tempimo jegu kryptis. Spaudimo ir tempimo jega pasiskirsto tolygiai po visa kaula

86.mineraline kaulu dalis sudaryt is kalcio ir fosfatu, ty mazu kristalu, kurie panasus y sintetinius hidroksiapatito kristalus.Sie mineralai sudaro~65-70% sausu medziagu kurie ir daro kaula kieta. Be to, kaulai yra kai kuriu zm org-mui reikalingu mineralu,o ypac kalcio, rezervas

87.kaulo pagrindine medz,supanti mineralizuoto kolageno skaidulas, sudaryta is proteinpolisacharidu, arba glikozaminoglikanu (GAG). Sios medzigaos yra mineralizuotu kolageno skaidulu ssluoksnius risanti substancija. Jos sudaro apie 5% tarplastelines medz

88.osteono sandara-jo centre yra kanalelis, kuriuo eina kraujag ir nervin skaidulos.Pats osteons sudarytas is koncetriskai isdestytu mineralizuotos tarplast medz sluoksniu ploksteliu.Isilgai kiekv sluoks issidesciusios mazos ertmes-lakunos. Kiekv is ju turi 1 kaulo lastele-osteocita.Nuo kiekv lakunos atsisakoja mazi kanalelai, sujungdami gretimu kaulin plokstel lakunas ir galiaus pasiekdami osteon kanala.Kiekv osteon turi risancios medz sienele,sudaryta is cementa primenancios pagrindines. Kolageno skaidulu susipynimas osteono viduje padidina kaulo atsparuma mechaniniams poveikiams. Osteono diametras-apie 200 mikronu.

89.akytasis kaul nuo kompaktin skiriasi tuo-kompak aud sudaro kaulo isorini sluoksni-zieve ir pasizymi tankia struktura, panasia y dramblio kaula ir dantis. Akytasis aud sudaryts is plonu ploksteliu arba siju, sudaranciu akyta strukt.Tarpus tarp ploksteliu uzpldo raudon kaulu ciulpai.Komp aud visad supa akyt kaula

90.antkaulio f-ja-isoriniu antk sluoksniu eina kraujag ir nerv skaid, kurios atsisakodamos patenka y kaula ir uztikrina jo gyvybinguma. Vidin antk sluoksnyje yra osteoblastai-lasteles atsakingos uz naujo kaulinio aud augima ir atsinaujinima.Antk dengia visa kaula iki sanarin pavirsiu,kurie padengti sanarinem kremzlem

91.kaulo sandara b/m poziur-b/m-skai y kaulu audin reik ziuret kaip y faziu sudetine medz, kurios 1 faze mineralas,kita-kalogens ir pagrind medz. Svarbiausios kaulu mechan savybes-atsparumas ir standumas.Sias savybes geriausia suprast, tiriant kaulu ar kt pan medz elgesi apkrovos metu,ty veikiant jas iisorinem jegom

92.

93.priklausom tarp kaulu apkrov ir deformacij kreive atspindi 3 rodiklius, apibudinancius strukturos atsparuma:1)apkrova, kai struktura gali islikti; 2) liekamoji deformacija; 3) energija, susikaupianti strukturoje iki suardymo. Plotas, kuri riboja kreive iki trukio tsk,rodo strukt energijos atsargas.Kuo didesnis sis plotas, tuo ja apkrovus daugiau energijo susikaupia strukturoj.Strukt standum rodo kreives nuolyds elastin srity.Juo staigesnis nuolydis,tuo standesne medz

94.kaulu b/m savybiu priklausm nuo apkrv krypt- kadangi kaulu struktura yra anizotropine, ty nevienoda skersine ir isilgine kryptimi, todel kaulu atsparumas priklaus nuo to,kokia kryptim veikia apkrov. Vamzdin kaulu atsparum ir standum didziausias veikiant juos isilgine kryptimi. Kaulai g b tempiami, gniuzdomi, lenkiami,kerpami,sukami ir kombinuotai veikiami. Gyvam org-zme kaulus veikia visos sios apkrovos rusys.Gyvam org-me raumenu, pritvirtintu prie kaulu, susitraukimas keicia apkrovos pasiskirstyma kauluose. Raumenu susitraukimas gali sumazinti ir visai pasalinti kaulu spaudima ar tempima

95.kaulu b/m savybiu priklausom nuo apkrov greicio-kaului turint plastiniu ir elastiniu savybiu, jo b/m elgesys kinta priklausomai nuo greicio,kuriuo jis apkraunamas.Kaulas standesnis ir islaiko didesne apkrova, kai apkraunamas didesniu greiciu

96.kaulo nuovargio kreive-kaulas gal luzt nuo 1 apkrovos,kuri virsija trukio tsk,arba nuo keleto pakartt mazesniu apkrovu.Taip buna tode,kad kauls pavargst. Nuovargio luziai atsiranda po ilgo varginancio fizin aktyvumo, kuris nuvargina raumenis, kurie nebsugeba neutralizuoti kaulu itempimo.Del to kaulai daugiau apkraunami,pavargsta

ir nesugeba islaikyti pakartotines, nors ir nedideles apkrovos

97.volfo desnis-kaulai keicia

savo dydi,strukt, forma priklausomai nuo veikiancios mechan apkrov. Kai kaulai igyja arba netenka kompaktines ir(ar) akytosios dalies priklausomai nuo ilgai trunkancio itempimo, vad Volfo desniu: kaulas statomas kai reikalingas, ir rezorbuojamas kai nereikalings.Jei kauls imobilizuots ir jo neveikia iprastines mechan apkrov,tai isor kaulo dalis absorbuojama, sumazeja jo atsparums ir kietums. Implantantas,kuris lieka tvirtai susijunges su kaulu po isgijimo,taip pat gali sumazinti kaulo tvirtuma

98.kremzlini audini sudaro-kremzl aud stangrus, truput elastingas ir llab atsparus vandeniui.Ji sudaro lasteles ir tarplst medz.Lasteles 2 rusiu:chrondrocitai- pagrindines kremzl audinio lasteles,ju pavirsiuje yra piramidines formos mikroataugeliu, kurios isiterpia y chrondrocitus gaubiancia tarplast medz. Chrondrocitu kremz audiny yra nedaug. Ju forma ir dydis priklauso nuo diferenciacijos laipsnio. Budingiausia ypatybe-tarplast medziagos sudetiniu elem sinteze ir sekrecija, sios last sintetin baltyma kolagn, glikozaminoglikanus (GAG),protoeglikanus(PG) ir nekoloidinius baltymus. Chrondroblastai-jaunos,plokscios kremzlines lasteles. Jos geba daugintis ir diferencijuotis y chrondrocitus. Tarplast kremzles medz vad matrica. Ja sudaro kolagn skaid ir pagr medz.Svarbiausas kremzl ssudetin elem- kolag skaid.Gyvoj kremzlej 75% matricos-aud skystis

99.sanariu kremzles sudarytos-sanar kremzlese esantis kolag sudaro ypatinga struktura. Pavirsiniame kremzl sluoksnyje, kuris sudaro 10-20% viso kremz storio, kolag skaid sudaro lygiagreciai kremzles pavirsiui issidesciusius rezginius. Vidurin sluoksny, sudar 40-60% viso kremz stor,kolag sskaid issidesto atsitiktin tvarka. Giluminiam sluoksn, sudaranc~30% viso kremz stor, kolag skaid eina kartu ir formuoja idealius skaidulu pluostus. O tie pluostai, kirsdami kremzles dali, pasiekia kaula ir taip kremzle susijung su kaulu. Svarbiausia kolag skaid mechanin savybe-ju atsparumas tempimui. Sanariu kremzlese vyrauja 2 GAG rusys: keratansulfatas, chondroitinsulfatas. Vanduo san kremzlese-pagrind komponent. Daugiaus jo-pavirsin sluoksn ~ 80%. Vanduo su jame esanciais jonais ir istirpusiom dujom sudaro audiniu skysti. Sis skyscio judejimas labai svarbus sanariu b/mechanikai ir ju tempimui. Hialurono rugsties, GAG’u, PG’u makromolekules ir kolag skaid kremzliniam audiny sudaro makromolekulinius tinklus. San kremzliu aud suskirstytas y 2 fazes: skystaja ir kietaja. San kremzle- uzpildyta skyscio, akyta, pralaidi medziaga. Sanariu kremzle yra veikiama labai dideliu stresu (apkrovu)

100.san kremzliu valksnumo testas-jo metu ttiriamoji kremzle staiga istempiama arba suspaudziama iki tam tikro pastovaus dydzio ir tada ismatuojama, kiek ji pailgejo. Kai pradzioje kremzle staigiai prailgeja, po to ji po truputi ilgeja iki tam tikro dydzio

101.san kremz suspaud-atsipal test-jo metu kremzle staiga istempiama arba suspaudziama iki tam tikro pastovaus ilgio, o paskui matuojama ytempimo arba suspaudimo jega. Pradzioj tempimas staiga padideja, veliau po trup laipsnsk mazej ik tam tikr pastov dydz

102.san kremzles pralaidumas-skyscio uzpildyta akyta medz g b pralaidi arba nepral.Turio, kuri uzima skystis,santykis ssu visu akytos medz turiu yra vadin akytumu(β).Akytumas yra geometrine savoka. Kremzl yra akyta medz. Kai poros tarp saves susijungia, tai tokia medz pasidaro pralaidi. Pralaidumas (k) parodo, kaip lengvai skystis gali teketi per akyta pralaidzia medz ir yra atvirksciai proporcingas skyscio tekejimo per sia medz pasipriesinim jegai K/k=β2/K.pralaidum yra fizikine savoka, jis matuojamas jega, kurios reikia sukelti skyscio tekejima duotu greiciu per akyta pralaidzia medz. Akytos medz pralaidumas priklauso nuo skyscio, esancio abejose medziagos puses, slegiu skirtumo ir nuo medziagos mechan suspaudimo laipsnio. Kai akyta medz suspaudziama, sumazeja jos akytumas ir skystis sunkiau praeina per medz

103.sanar kremz atsparumas tempimui-kaip ir kaulas,tempiama kremzle aprasoma itempimo priklausom nuo deformacijos kreive, taciau si kreive skiriasi nuo kaulo. Kremzle tampreja didejant deformacijai (kreive stateja) kreives pradinej daly (krv papede) kolag skaid issitiesina, didinant ytempima (tiesine kreives sritis), kolag skaid istempiamos. Dar labiau didinant itempima, kolag skaid nutruksta

104.pagrindiniai sanariu tepimo mechaniz-tepimas turi 2 mechanizm:a) kremz pavirsiuje absorbuojamas tepalas; B) ir tada susidaro skyscio sluoksnis tarp sanariu pavirsiu.1 atveju san pavirsius nuo tiesioginio kontakto ir devejimosi apsaugo kremz pavirsiuje esantis absorbentas. Tepimo efektyvums priklauso nuo absorbento cheminiu savybiu. Sanariu absorbents, ty specifinis glikoproteinas lubricinas. 2 atveju susidar plonas tepalo sluoksnis tarp san pavirsiu. Sis sluoksnis nneleidzia pavirsiams tiesiogiai kontakt ir apsaugo juos nuo devejimosi.Yra 2 tepimo skyscio sluoksniu budai: 1)hidrodinaminis tepims;2)tepims suslegtu sluoksniu, kuris taikomas santykinai nedeformuojamoms medz, pvz plienas.1 budu tepims vyksta tad,kai nelygiagret kieti atramos pavirsiai slysta vienas kitu, o skyscio sluoksnis juda tarp siu pavirsiu ir sudaro smailejanti skyscio pleista. 2 budu tepimas toks, kai kieti atramos pavirsiai juda statmenai 1 kito atzv.Tarp 2 atramos pavirsiu esantis skystis slegiamas ir isspaudziamas. Sis tepimas tinka tada, kai per trumpa laiko tarpa reikia atlaikyti dideles apkrovas. Siu abieju budu tepimo efektyvuma lemia tepalo savybes. Kai yra tepiami minksti atramos pavirsiai ir kai jie judedami vienas kito atzvilgiu deformuojasi, vadin elastohidro-dinaminiu tepimu.Bet kokio tepimo efektyvumas priklauso nuo atramos pavirsius veikiancios apkrovos dydzio ir judejimo greicio.Sanario tepimas yra misrus.

105.Sanariai sugeba patys save tepti. Sanariu savaimini tepimasi lemia kremzliu ypatybes: jos sudarytos is akytos, skyscio pripildytos medz, jos pralaidzios ir gali isskirti bei sugert tepamaji skysti

106.sanariu kremzliu devejimasis- kai del mechan poveikio netenkama medziagos nuo kieto pavirsiaus. Yra skiriami 2 devejimosi komponentai: 1)pavirsiaus devejimas,priklauso nuo 2 pavirsiu mechan saveikos; 2) nuovargio devejimasis, priklauso nuo deformacijos apkrovos metu. Pavirsiaus devejimasis yra tada, kai atramos pavirsiai tiesiogiai liecias 1 su kit be skirianc tepalo sluoksnio. Nuovargio devejimasis buna ddel mikroskopiniu pakenkimu, kurie atsiranda atramos pavirsiuj nuo pakartot apkrovu. Kremzles nuovargis kyla del dideliu apkrovu, kurios veikia trumpa laika arba nuo ilga laika veikianciu mazu apkrovu. Tai toks devejimasis gali buti ir gerai tepamuose sanariuose. Nuovargio devejimasis gali tureti 2 mechanizmus: 1) kietos matricos kolagenoproteoglikanu kompleksu suirimas 2) proteoglikanu isplovimas is kremzles

107.sanariu kremzliu atsistatymas-kremzle turi ribotas galimybes atsistatyti ar regeneruoti. Todel, jei kremzle veikia dideles apkr, ja galima greitai suzaloti. Kremzles degeneracija siejasi su apkrovu dydziu, trukme, su kolageno-PG matricos molekuliniais ir mikroskopiniais strukturiniais pakitimais, kremzles mechaniniu savyb pakitimais.1 is svarbiausiu faktoriu, kurie didina kremzles suzalojimus-tai suires kolageno tinklas. Del sios priezasties gali nenormaliai isplisti PG ir isburkti audinys. Sie suzalojimai mazina kremzles tvirtuma bei didina pralaiduma

108.sausg ir raiscius sudaro-sausg ir raisc-glaudus skaid jung aud, sudarytas is lasteliu (fibroblastu), uzimanciu 20% viso audinio turio ir tarplastel medz 80%. Tos tarpl medz yra zymiai daugiau negu lasteliu. Audiniu struktur elemen-kolag skaidulos.Tarpl medz sudaryta is skaid ir pagrind medz. 70% tos tarplast medz sudaro vanduo ir 30% kieta medz kolagenas, ji yra pagrind medz ir mazas elastino kiekis.

109.kolagenas sudarytas is 75% kietos medz kiekio. Kolag yra daug daugiau sausgysl nei raisc. Galuniu sausg kolag sudaro 99% kietos medz. Fibroblastuose sintezuojamos

prokolageno molekules, kurios isskiriamos y lasteles isore, ten skyla y smulkesnes kolag molekules. Sios molekules patekusios y tarplast medz jungiasi y miofibriles ir fibriles, kurios jungiasi y skaidulas, o pastarosios-y glaudziai suristus pluostus

110.sausg ir raisciai sudaryti is vieno tipo kolageno. Jo molekules sudarytos is 3 polipeptidiniu grandiniu. Kiekv grandine sudaro ~ 100 amino rugsciu. Sios grandines susisukusios kolageno molekulei suteikia virveles forma. Beveik 2/3 kolag molekules sudaro 3 amino rugstys: glicinas (33%), prolinas (15%) ir hidroksiprolinas (15%). Glicino molek leidzia kkolag molekul glaudziai susisukti y spirale, padidina kolag molekuliu stabiluma del vandeniliniu rysiu. Hidroksiprolinas ir prolinas tai pat uztikrina kolag molekules stabiluma,kelios kolag molek susijungusios y fibriles, sudaro ketvirtine struktura, pasizymincia periodisku skersiniu ruozuotumu. Kiekv periodas susidaro is tamsios ir sviesios zonu. Fibriles jungiasi y kolag skaidulas, kurios sudaro pluostus. Isilgai tarp pluostu issideste fibroblastai. Kolag skaid issidestyms sausgyslese ir raisciuose yra skirtingas ir priklauso nuo ju f-jos. Skaidulos, sudarancios sausg, issidesc tvarkingai lygiagreciai, o raisciuose netvarkingai. Organizme nuolat vyksta kkolag apykaita ir skaidulu generaciju kaita. Sendamas kolag netenka tamprumo, jo skaid storeja, kieteja. Taip pat yra ir elastinese skaidulose, ju mazai galuniu sausgyslese ir raisciuose, bet geltonuosiuose raisc ju gana daug. Jos plonos, elastingos, bet ne tokios atsparios tempimui kkaip kolag skaid. Didelis siu skaid kiekis gelton raisc turi specif paskirti-apsaugoti nugaros smeg nervu sakneles nuo mechan smugiu, amortizuoti slanksteliu judesius

111.sausg ir raisciu pagr medz-gelis. Pagrind medz fizines ir chemines ypatybes bei strukt tame paciame audiny kinta ir taip pat priklauso nuo iv salygu. Sio gelio sandaroje daugiausiai yra glokozaminoglikanu ir didelio kiekio aud skyscio. Pagrind medz yra baltymu, glikoproteidu, angliav, lipidu ir vandens. Svarbiausia pagr medz f-cija -medz apykaita tarp kraujo, esancio jung aud kraujo kapiliaruose ir lasteliu

112.priklausom tarp sausg apkrov ir deformacijos-sausg ir raisciu savybes geriausiai atspindi itempimo jegos priklausom nuo deformac dydzio. Sioje apkrov deform kreiveje isskiriamos 4 sritys: 1oji sritis-kreives papede, kurioje issitiesina kolag skaidulos. Cia didele jega nereikalinga sausgyslems pailginti.Sritis baigiasi, kai deformacija pasiekia 11.5-4%. 2 tiesine sritis, joje kolag skaid visai issitiesina.3 -makropakitimu srt. Cia matomi itempimo F netolygumai.4-sausg trukio tsk

113.raisciu “apkrovos-deformacijos” kreives yra 3 fiziologiskai apibreztos sritys 1)kur

daromi kelio jungties stabilumo klinikin testai;2)raiscius fiziologisk veikianti apkrova;3) suzalojimo sritis, kuri prasideda mikrosuzalojimais ir baigiasi visisku raisciu trukimu

114.raisciu trukiu klinikiniai pozymiai-skirstomi 3 laipsniu trukiai, priklausantys nuo suzalojimo dydzio. 1 lps suzalojimas duoda nezymius klinikin simptom, jauciamas nedidel skausmas, 2 laipsnio suzalojim- jauciamas didesnis skausm,galima kliniskai nustatyti sanario nestabiluma. Tai dalinis raiscio trukis, kai nnutruksta zymi dalis kolag skaid. 3 l suzal kelia dideli skausma traumos metu, kuris veliau sumazeja. Kliniskai nustatomas visiskas jungties nestabilumas, nes daug kolag skaid nutruke

115.sausgysliu suzalojimo ypatumai-nors raisc ir sausg suzaloj mechanizmai yra lab panasus, taciau 2 papildom faktoriai yra svarbus del sausg prisitvirtin prie kaulu: 1) raumens sukeliama jega. Raumenui max susitraukiant sausg labai issitempia. Buna dar didesnis itempimas, kai ivyksta ekscentrinis susitraukimas. 2) raumens ir jo sausgysl skerspjuviu plotu santykis. Jega, kuria gali atlaikyti sausg, taip pat priklauso nuo jos skerspjuvio ploto. Is tikruju sausg atlaiko dvigub didesne jega uz jos raumens isvystoma jega. Todel raumuo truksta dazniau nei sausg

116.sausg ir raisc itempimo-atpalaidavimo testas-gerai atspindi, kaip sausg ir raisc mechan savybes priklauso nuo apkrovos greicio. Sio testo metu sausg ir raisciai staiga itempiami iki tam tikro pastovaus ilgio tiesineje kreives dalyje. itempimo jega pradzioje staiga padideja, bet laikui begant mazeja

117.sausg ir raisc valksnumo testas-gerai atspindi kaip sausg ir raisc mechan savybes priklauso nuo apkrovos greicio. Valksnumo testo metu itempimas staiga padidinamas iki tam tikro pastovaus lygio ir matuojam sausg ir raiscio pailgejimas. Sis pailgejimas staiga padidinus itempima yra greitas, veliau suleteja. Sausg ir raisciu savybe istysti ilga laika veikiant joms pastoviu itempimu naudojamas klinikin praktikoje, pvz vaiko ddeformuotai pedai gydyti naudojamas gips tvarstis, kurio deka palaikomas nuolatinis itempimas

118.kaip apkrovos metu elgiasi sist“kaulas-raistis-kaulas”? Buvo tiriama, kaip elgiasi ne atskirai kelio priekinis kryzminis raistis, kuris tempiamas letai apie 60s ir greitai 0.6s. 1 atv mechaniskai pazeidziamiausia grandis buvo raiscio ir kaulo jungties vieta. Tuo tarpu greitos apkrovos atveju, kuri atitinka fiziologines salygas, silpniausia kaulo raiscio sistemos grandis buvo raistis. Tai rodo, kad didinant apkrovos greiti, kaulo atsparumas labiau dideja negu raiscio

119.Svarbiausi faktoriai, kurie veikia raisc ir sausg b/mech savybes yra: amzius,nestumas, treniruotumas, imobilizacija, nesteroidiniai priesuzdegiminiai vaistai. Brendimo laikotarpiu sausg ir raisc tvirteja (iki 20m). Kai zm sensta, ju tvirtumas ir tasumas mazeja, nes mazeja kolag skaid kiekis.Nestumo metu raiscir sausg silpneja, bet po gimdymo vel atsistato. Treniruojantis sustipreja sausg ir raisc, nes padideja kolag skaid diametras. Del imobilizacijos, galima sakyti, kad jos pilnai nebeatstato biomech savybes sausg ir raisciu. Imobilizac mazina tvirtuma ir tampruma. O vartojant ilga laika nesteroidinius priesuzdegiminius vaistus (aspirinas) sausg ir raiscius sustipriname

120.raumens skaidulos ir dangalai-skaidula-raum struktur vnt -ilga cilindrine lastele, turinti iki keliu 100 branduoliu. Ilgiausios skaid randamos siuvejo r. Skaid supa skaidul aud vad raumens jungiamojo audinio tarpsluoksniu. Skaidulos sudaro iv storio pluostus, kuriuos dengia glaudaus skaid aud apvalkalas –vidinis raum dangalas. Lygiagrec issideste rraum pluostai sudaro raumeni, kuri supa isorinis raum dangalas. Raum skaid sudaro miofibriles, kurias sudaro aktino ir miozino siuleliai. Jie susideste vienas ant kito ir formuoja ruozuotuma. Vienas toks pasikartojantis element-sarkomeras. Raum galas jungiasi su kaulu per sausg. Raum isorinio ir vidin dangalo kolag skaidulos pereina y sausg. Raum skaidulos atsiduria skaidul jung aud tinkle. Raum isvystoma jega perduodama kaului per si jung aud ir sausgysles

121.motorini vnt sudaro motoneuronas ir visos jo inervuotos raumenines skaidul. MV-maziausia raum dalis, galinti nepriklausomai susitraukineti. Stimuliuojant mot neuronus, susitraukia ir jo inervuojamos skaidulos, bet jos susitraukia max arba visai nesusitraukia. Stimuliuojant 1 MV susitraukia beveik visas raumuo. Papildomai stimuliuojant kitus MV padideja raum susitraukimo jega. Viso raum susitraukimas reguliuojamas keiciant MV, dalyvaujnc judesy,kieki ir keiciantis mot neur jaudinim daznumui

122.raumens ekvivalentine schema-raum skaidulos, raum dangalai ir sausgysles sudaro vieninga struktura, kurioje skiriami 3 elem: 1) kontraktilinis elementas sudarytas is sarkomero daliu. Raum susitraukimo jega priklauso nuo lygiagreciai veikianciu miofibriliu kiekio ir raumens skerspjuvio ploto. Miofibrile sudaro sarkomerai, nuo kuriu priklauso jos ilgio pokycio dydis ir greitis, 2) lygiagretus tamprusis elem-tai atskiru raum skaid ir raumeniniu grupiu apvalkalai. 3) nuoseklusis tamprusis elem,sudarytas is raum sausgysliu, miofibriliu perejimo y jungiamaji audini bei tam tikros sarkomeru dalies. Nuosekl

ir lygiagr tampr elem panasus y spyruokle mechan savybem. Jie svarbus nagrinejant eksperimentini raum susitraukima

123.raum susitraukimo sumacija-raum susitraukia, jei ji stimuliuojame elektr ar nerviniu impulsu. Tarpas nuo stimulo iki susitraukimo pradzios vad latentiniu periodu. S1, S2-elektros impulsai. Sujaudina raumeni, kai jis visiskai atsipalaidaves.Laikas nuo susitraukimo pradzios iki max susitraukimo vad susitraukimo laiku. Laikas nuo max iki visisko itempimo isnykimo vadin atsipalaidavimo laiku. Susitraukim ir atsipalaid laikas priklauso nuo raum skaid tipo. Jei raum stimuliuosime vos pasibaigus veikimo potencialo periodui,jo mechan aatsakas bus didesnis. S3 paduodamas, kai raum nera visiskai atsipalaidaves.Tok efekts vad daline sumacija. S3 padavus po 10 ms po S2, kai raum dar ner pilnai susitraukes – visiska mechan atsako sumacija

124.raumens tetanusas-raum susitraukia jei ji stimuliuoja nerv arba elektr impulsais.Jei stimuliuojm ne 2, o visa serija impulsu, tai susitraukimo jega labai padideja. Taciau ji dideja ne iki begalybes, bet iki tam tikros ribos vadin tetaniniu susitraukimu. Pradzioje raum stimuliuojamas kas 200ms, po to kas 100ms, ir kas 10 ms. DDel sumacijos raumens susitraukimas dideja, o po to susitraukineja tetaniskai

125.raumens susitraukimo dydis reguliuojamas-raumens susitraukimo jega ir greitis priklauso nuo sujaudintu motor vnt kiekio ir sujaudinimo daznumo. Isijungiant vis naujiems mot vnt, raumuo laipsniskai susitraukineja. Max jega pasiekiama, kai veikia visi mmot vnt, raum skaidulos susitraukineja tetaniskai. Min raumens susitraukimas – tai vieno nervinio impulso sukeltas vieno mot vnt mechan atsakas

126.raumens susitraukimai klasifikuojami pagal-raum prisitvirtinimas prie kaulo veikia ji kaip sverta. Kai isor jegos priesinasi raum jegos veikimui, tai jos vad priesinimosi jegomis.Raum susitrauk klasifikuoj pagal raum itempimo ir pasipriesinimo jegos santyki,arba pagal siu F momentu tarpusavio santyki

127.raumens susitraukimo tipai: koncentrinis, ekscentrin, izometrin, izokinetin, izoinertin, izotonin.

128.koncentrinis r susit-kai susitraukdamas raumuo trumpeja ir vercia jungti judeti

129.ekscentrinis r susit-jei raum negali pakankamai issitempti, kad nugaletu pasipriesinimo jega, tai jis ilgeja, nepaisant itempimo.

130.izometrinis r susit-kai raumuo, nors ir itemptas, neatlieka jokio darbo, ty nedideja jo ilgis

131.izokinetinis r susit-kai jungties judejimo greitis pastovus, ty ir raum ilgio kitimo greitis pastovus

132.izoinertinis r susit-kai pasipriesinimo jega, kuria tturi iveikti raum, yra pastovi.

133.izotoninis r susit-kai nekinta raumens itempimas.

134.priklausom tarp raum jegos ir jo ilgio kreive-jei raumeni pritvirtinsime abiejuose galuose ir matuosime jo susitraukimo jega (izometr susitr), keisdami jo ilgi, gausime raum jegos priklausom nuo ilgio (pav.1-pasyv r itemp, 2-aktyv r itemp;3-bendras r itemp; L0-raum ramy ilgis, Lp-raum laisv ilgis). R yra tamprus,jam tai suteikia lygiag ir nuosek tamp elem-sausg ir raum apvalkalai. Jei ramu raum isempsime, po to atpalaid, jis gris y prad padeti. Is pradziu raum tempias llengvai,bet veliau reik vis daugiau F norint net ir menkai pailginti ji. Tai pasyvusis raum itemp.

135.raum ramybes ilgis nuo laisvojo ilgio skiriasi tuo,ilgis,kuri raum turi be jokios apkrovos, vad pusiausvyros arba laisvuoju ilgiu (Lp), o raumens ilgis,kuriam esant isvystoma max jega-ramybes ilgis

136.priklausom tarp raumens jegos ir jo ilgio skirtinguose raumenyse skiriasi tuo-kuo daugiau raumenyje jung audinio, tuo anksciau isryskeja lygiagr tampr elemento tamprumo jega ir tuo didesnis jo indelis y sujaudinto raum sumarini susitraukima.

137.priklausom tarp raum jegos ir greicio kreive,jei raumeni apkrautume taip,kad jo

itempims susitraukim metu butu pastovus,ir matuotume jo susitrauk greiti, gautume raum susitr greicio priklaus nuo jo itempimo

138.hilo formule-raumenu isvystomą jegą ir jų susitraukimo greicio priklausomybę isreiskia Hilo formule: (F+a)(v+b)=(F+a)b=const, F-raumenu isvystoma jega, a ir b-pastovus dydziai, v- raum susitraukimo greitis

139.raum isvystoma jega koncentr ir ekscentr susit atveju skiriasi taip-kai raumuo pakankamai issitempia, kad nugaletų kuno segmentų pasipriesinimą, raumuo sutrumpeja ir privercia judeti jungtį, toks susitrauk-koncentr. Jei raum negali pakankamai issitempti, kad nugaletų pasipriešinimo jėgą, tai jis ilgėja nepaisant itempimo, toks susitrauk -ekscentrin

140.raum jegos priklausom nuo laiko-kuo leciau raumuo susitraukia, tuo didesne F jis sugeba isvystyti, nes uztenka laiko perduoti itempima nuo kontraktilinio elem per tampriuosius elem-sausgysles

141.raumenu skaidulos klasifikuojamos-raumenu skaidulu tipai vienas nuo kito sskiriasi pagal ATF susidarymo metaboliniu kelius ir pagal energijos panaudojimo greiti, nuo kurio priklauso raum susitr greitis. Yra skiriami 3 raum skaid tipai: 1 t-letai susitraukiancios oksidacines skaids; 2A t- greitai susitraukiancios oksidacines-glikolitines skaid;2B t- greitai susitraukiancios glikolitines skaid.

142.I tipo raum skaid budingas mazas susitr greitis, jas sunku nuvarginti, nes gerai tiekiamas kraujas. Sias skaid gerai aprupina O2 ir maisto medz, taigi jos gerai pritaikytos ilgam, bet nelabai intensyviam darbui.

143.IIA tipo raum skaid budingas nedidelis ATF-azes aktyvumas,kuris uztikrina palyginti gera susitraukima. IIA t-gerai susitraukiancios oksidacines glikolitines skaid, IIA skaid yra tarpines tarp I ir IIB tipo skaid

144.III B tipo raum skaid -greitai susitraukiancios glikolitines skaid.IIB t skaidulose greit sunaudojamas glikogenas, todel jos greitai nuvargsta. Jos yra didelio diametro ir gali greitai isvystyti didele jega

145.raudonu ir baltu skaid santykis iv raumenyse priklauso nuo jo funkcijos. Skaid santyki is dalies lemia genai. Vidutiniskai apie 50-55% skaid-I tipo, apie 30-35% -IIA, apie 15% IIB tipo. Santykis gali keistis priklausomai nuo individo. Neziurint, kad skaid sant uzprogramuotas genetiskai, treniruotes procese jis gali kisti, vienas skaid tipas gali virsti kitu

146.raumens persitvarkymas-jei raumuo ilga laika yra neapkraunamas(po traumos,operac),jis atrofuojasi-mazeja raum skaid diametras, kinta santykis tarp skaid tipu. Labiausiai atrofuojasi I t skaid, jos suploneja, jose sumazeja ffermentu. Fizine treniruote padidina raum skaid skerspjuv plota, jo apimti ir jega, keiciasi dalinai ir skaid tipu santykis. Treniravimas didina raumens plastiskuma, viso raum tampruma ir ilgi

147.kelio jungties sandara-zm kelis yra 2 jungciu struktura, sudaryta is slaunik ir girneles jungties. Kelis perduoda apkrova, dalyvauja judejime ir uztikrina jegu saveika dalyvaujanciu kojos judesiuose

148.kelio jungties judesiai pagrind plokstumose-blauzd sukimas y vidu ir y isore-horiz plokst; blauz pritraukims-atitraukimas(sulenkus keli) –front plokst;

149.atliekant blauzd ir slaunik jungties stat anal nagrinejamos jegos: 1) atramos reakcijos jega P; 2) raumens jega Fr; 3) jungties reakcijos jega Fj

150.statines analizes grafinio metodo esme-naudojant graf stat anal metodus, galima surasti likusius nezinomus dydzius, jei zinomi visu triju jegu veikimo taskai ir dvieju jegu veikimo kryptys

151.stat anal matemat metodo esme- analize naudojama, kai norima surasti girneles sausgysles itempimo jega ir jegos momenta

152.blauzd ir slaunik jungties dinamines jegos ivertinamos-yra keletas etapu, kuriais galima ivertinti jungti veikiancias dinamin jegas. 1) nustatome kokie kaulai, raum, jungtys dalyv judes. 2) nustatome kuno daliu kampinius pagreicius (norint tai nustatyt, reikia tureti kinociklograma, videojuosta ar goniograma). Is ju surandam kuno daliu kampiniai pagreic.3) nustatom kuno daliu inercijos momentus (tam reikia zinoti kuno daliu antropometrinius duomenis,jie apskaic remiantis spec lentelemis). 4) Apskaiciuojam jungti veikiancius sukimo momentus(jegos momen)(jie

apsk remiantis II Niut desn sukamajam jud M=Iε, I-inerc mom, ε-kamp pagreit). 5)Jegu, sukelianciu kuno daliu pagreicius, dydzius (raumenu jegu, veikianciu jungti momentai surandami is zinomos formules M=Fd). Kai zinomi jegu momentai M, d surandam ismatave atstuma tarp jegu liniju ir mom centro.Tada galima surasti raum jega Fr.6)kai turim visus duomenis, remdamiesi stat anal galim surast reakcijos jegas tam tikru laiko mom.

153.menisku f-ja-sveikame kelyje jungties reakcijos jegą palaiko meniskai ir sanar kremzles.Kai meniskai yra pasalinti,tai spaudimas sanaryje buna 3 k ddidesnis. tai yra todel, kad sveikame sanaryje slegis pasiskirsto dideliame plote. Kai meniskas pasalintas, tai visa jega slegia tik sanario kontakto plota ir todel padidej slegis y sanario kremzle. Sumazejus kontaktiniam plotui ir padidej slegiui,san kremz pavirs tampa pazeidziamesn

154.girnele atlieka 2 svarbias f-jas: 1) padidina slaunies keturg raum jegos peties ilgi, todel lengviau istiesti koja; 2) del padidejusio kontakto ploto tarp girneles sausgysles ir slaunik leidzia paskirstyti slegima y slaunik

155.girneles ir slaunik reakcijos jega nuo kelio sulenkimo priklauso-nuo slaunies keturg rraum jegos, o si jega dideja lenkiant keli.Stovint jega minimali, nes kuno centras yra tiesiai virs girneles ir slaunik jungties sukimo centro, o kelius lenkiant, kuno svorio centras pasislenka toli y uzpakali. Todel padideja jegos momentas, kuri turi atsverti keturg rraum jegos momentas. Kai dideja keturg raum jega, tai dideja ir girneles ir slaunikaulio jungties reakcijos jega. Kintant kelio sulenkimui, girn ir slaun jungties reakcijos jega kinta ir del to, kad kinta kampas tarp girneles sausg jegos ir keturg r sausgysles jegos vektoriu. Kampas mazeja tarp siu vektoriu, kai yra lenkiamas kelis ir del to dideja girneles ir slaunik jungties reakcijos jega. /Kai kunas juda, tai kinta kelio sulenkimo kampas ir del to kinta girneles ir slaunik jungties reakcijos jega. Vaikstant koja lenkiama nedaug, tad reakc F nedidele. Sios jegos didziausia reiksme lygi pusei kuno svorio. Reakcijos jega ypac didele, kai labai sulenkiama koja.

156.klubo sanarys ypatingas tuo-yra viena is didziausiu ir stabiliausiu jungciu. Sita jungti sudaro slaunik galva ir dubens gguzduobe. Klubas pasizymi nuosavu stabilumu. Sis sanarys turi laisva jungties kapsule ir apsuptas stipriu dideliu raumenu

157.klubo judesiai pagrind plokstum-slaunis juda visose 3 plokstum: sagit lenkiasi ir tiesiasi, front prisitraukia ir atsitraukia, horizont sukasi y vidu ir y isore. Didziausia judesio amplitude sagital plokst, frontal kiek mazesnis, isorinis sukimas gali pasiekti 90laipsn, o vidinis –70lps kai koja per klubo san sulenkta, kai koja istiesta sukimo amplitude buna mazesne. Kai zm eina, klubo san max sulenkiamas perkelimo pabaigoje, max istiesiamas atsispyrimo pradzioje. EEinant klubo san judesiai frontal plokstum yra daug mazesni. Labiausiai atitraukiamas perkelimo pradzioje. Atramos metu koja traukiama. Isorinis sukimas buna perkelimo metu, o vidinis atramos metu

158.klubo jungties statines analize grafinio metodo esme-kubo san veikia 3 jegos: P-atramos reakcijos jega (zinomas jegos dydis, veikimo linija, veikimo tsk ir kryptis;Fr-atitraukiamuju raum jega (veikimo linija ir sk nustatomi rentgenolografiskai, dydis nezinomas. Fj-slaunikaulio atramos reakcijos jega (dydis, kryptis ir veikimo linij nezinomi).Kuno schemoj pavaizdavus jegas pusiausvyroj visu jegu veikimo linijos turi susikirsti viename tsk. Zinodami jegu veikimo linijas, galim nubrezt jegu trikampi. Jegu Fr ir Fj liniju susikirtimo tsk leidzia surasti siu vektoriu jegas

159.klubo jungties statines analizes matematinio metodo esme-remiantis kuno pusiausvyros salygomis, kunui esant pusiausvyroje, veikianciu jegu momentu suma turi buti lygi 0. Veikia 3 jegos: P-kuno sunkio jega (lygi 5/6 kuno svorio), Fr-atitraukiam raum jega. Pusiausvyroje 5/6 P b=Fr c (b- sunkio jegos peties ilgis, c- atitrauk raumens peties ilgis: abu randami is rentgenogramu). Fj-klubo san reakcijos F (nezinoma nei kryptis nei dydis,bet zinoma,kad ji eina per sukimosi centra Q. Jega F isskaidome y vertikaliaja ir horizon dedamasias Fjy ir Fjx. Is pusiausvyros salygu Fjy=Fjx si Fjy=Fjx+5/6P. Is trigonometriniu f-ju randame dedamasias ir is vektoriu sumos Fj=Fjx=Fjy. Fj dydi randame is Pitagoro tteoremos. Svarbiausias veiksnys, lemiantis slaunik galva veikiancios reakcijos jegos dydi yra atitraukiamojo raum jegos peties c ir sunkio jegos peties b ilgiu santykis

160.stuburo funkcini vnt sudaro-biokinematine pora, sudaryta is 2 slanksteliu ir juos dengianciu minkstuju aud.Priekine biok poros dali sudaro 2 slankst kunai, tarpslankst diskas ir priekinis isilginis raistis. Uzpakaline biok poros dali sudaro atitinkamu slankst lankai, ataugos, iv raisciai ir tapslankstel lankai

161.tarpslankstelinio disko sandara-tarpsl diskai islaiko ir paskirsto apkrova, taip pat sulaiko nuo per dideles amplitudes judesiu. Jie turi didele mechan ir funkcine reiksme. Sie diskai-tai skaidulines kremzles ploksteles. skiriamos 2 disko dalys:a) minkstiminis branduolys-ji sudaro mase,panasi y drebucius ir ta mase supa tvirtas isorinis dangalas,ty b) skaidulinis ziedas. Tas ziedas sudarytas is skaidulin kremzles, o kremzle sudaro susikryziave stambus kolag skaid pluostai. Todel tokia struktura leidzia skaid ziedui atlaikyti dideles lenkimo ir sukimo apkrovas. Tarpsl disko pavirsiu dengia plona hialinines kremzles plokstele, kuri jungia diska su slankst kunu. Kai tarpsl diskas neapkrautas,tai slegis jame 10N/cm. Apkrova atsiranda del stub raisciu poveiki

162.tarpsl disko isvarsa buna kai yra apkraunamas stuburas, tarps disko minkstiminis branduolys veikia hidrostatiskai, tolygiai paskirstydamas slegi visame diske. Kai diskas slegiamas, slegis jo viduje 1.5 karto virsija isorini slegi. Kadangi minkstim branduolio turis slegiant beveik nesikeicia, tai ddel padidejusio slegio isoren spaudziama minkstim brand medziaga. Sis didelis spaudimas tenka skaid ziedui.Kai apkrovos metu slanksteliu sanar pavirsiai ne lygiagretus ir priekin disk dalis papildomai gniuzdoma, tai slegis dar padideja. Tokiu atveju skaid ziedas gali neatlaikyt dideles apkrov ir gali susidaryti tarpsl disko isvarza

163.stub judesiai apie skers asi-lenkimas ir tiesimas

164.stub judesiai apie sagitalia asi– soninis lenkimas

165.stub judesiai apie vertik asi-sukimas;4ta judesiu rusis-spyruokliavimas, svyravimas del lankstumo

166.galvos judesiai per atlanto san-galva juda apie dvi asis:skersin ir sagitalia. Apie skersine-y prieki ir atgal, apie sagitalia-y sonus.Derintinis san tarp atlanto ir asies leidzia sukioti galva y salis. Galva sukasi kartu su atlantu apie asies danti y abi puses po 30; su visu kaklu galima pasukti galva y salis apie 90

167.juosm slankst apkrova stovint-raumenys, palaikantys kuno padeti yra nuolat itempti. Liemens svorio linija eina vertikaliai pro 4 juosm slank centra. Del to stub lenkimas turi itakos stub apkrovai stovint. Kuno padetis lemia stub apkrovos dydi. Laisvai stovint 3 nugaros disko apkrova yra apie 700N.

168.juosm slankst apkrova sedint-laisvai sedint nugar slank apkrova didesne negu laisvai stovint, nes dubuo pasvyra ir yra istiesinamas nugaros islinkimas. Stub apkrova sumazeja sedint issitiesus. Siuo atveju atsistato normalus nugaros islinkimas. Maziausia stub apkrova buna tokiose kedese su atlosu, kai

palaikoma normali stub forma.

169.juosm slanks apkrova gulint- minimali gulint ant nugaros,nes ner apkrov,atsirand del kuno svorio.

170.kiekyb palyginimas juosm slankst apkrovos stovint,sedint,gulint-jei laisvai stovint stub apkrova laikysime 100%, tai gulint apkrova sudaro ~25%, normaliai sedint (istiesta nug) ~14%, stovint pasvirus y priek –150%,sedint pasvir y priek(susmukus)180%

171.faktor,nulemiantys stub apkr keliant krovini: 1)krovin padetis stub atzvilg;2)krovinio forma, dydis, svoris, tankis; 3) stub sulenkimo ar pasukimo laipsnis

172.stub apkrova nuo krovinio padeties priklauso-krovinio laikymas arciau kuno mazins lenkimo jegos momenta del to, kad susidaro mazesnis jjegos petys

173.stub apkrova nuo krovinio formos,dydzio ir svorio priklauso-jei krovinys tokio pat svorio, bet didesnis, jo svorio centras bus atokiau nuo atramos tsk ir veiks didesnis jegos momentas, kai krovinio svoris didesnis, stub taip pat veiks didesnis jegos momentas, nuo krovinio formos taip pat priklausys, kur bus krovinio svorio centras, jei centras toliau nuo atramos tsk, tai veiks didesnis jegos momentas

174.stub apkr nuo stub sulenkim laipsn priklauso-jei zm, laikantis krovini, pasilenks y prieki, veiks kuno svorio jegos momentas ir krovinio ssvorio jegos momentas bus didesnis, nei laikant krovini issitiesus

175.nugaros tiesiam raum jega galima surasti taip Fr=randam kuno sv jegos momenta,tada sumini lenkimo momenta,tada padalinam is raum jegos pot ilgio

176.tarpsl diska slegiancia jega galima surasti taip (Fn=Pcos+Fkcos+Fr?)sudeti virsut kuno dalies ssvor jegos dedamasia+krovinio svorio jeg atitink dedamaja+nugar tiesiam raum jega

177.tarpsl diska veikiancia slyties deformacijos jega galima surasti taip (Ft=Psin+Fsin?) virsut kuno d svor jega*liemens pasvirimo kampas+krovin svorio jega+liemens pasvirimo kampas

178.tarpslanst diska veikiancia reakcijos jega Fj=saknis Fn kvad(jega,slegianti diska)+Ft kvadr (slyties deformacija)

179.parametrines priklausomybes tai-uzduoties atlikimas max jega Fmax, greiciu v ar max laiku t, pagal tam tikras nustatytas salygas.Siu dydziu reiksmes priklauso nuo judejimo uzduoties parametru, ty distancijos nuotolio, irankio svorio ir tt. Visu siu dydziu priklausomybes nuo parametro reiksmiu vad parametr priklausom

180.parametrines priklausomybes yra kokybiskai panasios, ty kuo sunkesne uzduotis, tuo mazesnes registruojamos fizines savybes reiksmes

181.ribines fiziniu gebejimu vertes nuo maksimaliu skiriasi tuo pvz.sportininkas pasieke skirtinga max greiti skirtingu nuotoliu dydziais. Taciau ribini greiti jis isvysto tik tam tikro nuotolio ddistancijoje kartais naudinga yra zinoti kokia priklausomybe tarp ribiniu ir max fiz reiksmiu

182.neparametrines priklausom- priklausomybe tarp ribiniu ir didziausiuju fiz gebej verciu.

183.statine jega -tai max raumens ar raumenu grupes izometrinio susitraukimo jega/ji matuojama

184.zmogaus jega priklauso nuo kuno padeties del 2 priezasciu: keiciant san kampa, keiciasi raum ilgis; ir kinta raumens jegos peciu veikimo ilgis ir del to kinta jegos momentai

185.max statine jega zm grandys isvysto esant tam tikriems sanariu kampams, budingiems tai grandziai

186.dinamine jega -tai jegos igijimo didziausias greitis. Din jjega tampriai susijusi su pavieniu judecio greiciu/ji matuojama

187.reaktyvumo koef tai, kai jega vykdomi nuosavo kuno poslinkiai (begimas, suoliai), dinamin jegos savybes geriausia nusako reakt koef: Kr=tmax/tmax*Gs, Gs-sport svoris

188.dinam jegos apibud vartojami rodikliai:a) jegos greicio indeksas GI=Fmax/tmax=N/s;b)laiko interval, per kuri jega pasiekia puse savo dinamines vertes

189.dinamine jega svarbesne siose sporto sakose-begimas,suoliai/todel,kad cia svarbiausia ne maksimaliai galima sporti jega,o jos uzaugimo greitis

190.amortizacine jega -tai raumens ar raum gr max ekscentrine susitrauk jega.

191.zmog greitumo gebejimai charakterizuojami jo galimybemis atlikti motorini veiksni per minimalu laiko intervala. Sporto b/m-oje greicio savybes apibudinamos 3 pozymiais: vienetiniu judesio greiciu, judesio daznumu, reakcijos laiku

192.uzduociu rusys reikalaujancios max greicio: dvikovu sportas,kalnu slidinej, greiti sport zaidimai

193.greicio dinamika tai –judancio kuno kreicio kitimas laike ar erdveje

194.priklausom tarp jegos ir greitumo gebejimu-1) treniruojantis laisvomis galunemis,be apkrovos galima padidinti greiti,bet ne jega;2)jei apkrova max,padides jega,ne greitis;3)tarpiniu rezimu(apkrov 50%)didejabu

195.ergometriniai rodikliai- tai judesio uzduotis, intensyvumo apimtis ir trukmes rodikliai

196.atitikimas tarp judejimo uzduoties parametru toks-yra atitikimas tarp judejimo uzduoties parametro, tarp intensyvumo apimties ir trukmes. Sportinink 3km distancija nubega per 2min, tai jo md*N=4.1ms.Gaves uzduoti jis nubegs per 12min ir taip pat 4.1ms greiciu ir jei duosime uzduoti begti 4.1 ms greiciu, tai nubegs 3km per 2min.Nesvarbu koks pasirenkamas konkretus judejimo uzduoties variantas

197.priklausom tarp judejimo uzduoties pparametr fiziologine prasme-pagal energijos tvermes desni darbas gb atliktas sunaudotos energijos saskaita. Kuo didesni darba atliko sportinink,tuo daugiau energijos sunaudojo.Org-mas yra anaerobin ir aerobin energijos gamybos kelias. Bendras or-me issiskir energ kiekis E=a1+b1tr (a1-anaeoribine en-nevartoj deguon; b1-aerob en-vartojant deguon,tr-rekordo laikas).

198.kritinis greitis tai-koeficientas b –greitis, prie kurio max suvartojamas deguonis (S=a+b*tr?).

199.nuovargio b/mech pasireiskimas-nuovargio (darbo sukelt laikin darbingum sumazej) skir 2 fazes: kompensuoto ir dekompensuoto.Kompens nuovargio fazej judejimo greiciai nesumazeja, bet atsiranda judej technikos pakitimai.1 rodiklio sumazejim kompensuoj kito rodiklio padidejimu.Dekompens-kai nors ir didel pastangu deka,nesug islaik ankstesnio darbo intensyv

200.zmogaus istverme -zm savybe nugaleti nuovargi

201.pagrind istverm rodikl -laiko tarpas per kuri sportin sugeba atlikti nustat intensyv judej uzduoti.

202.absoliutus istver rodikliai-kai nekreipiam demes y sportin individualias jegos ir greicio savybes

203.santykiniai istver rodikl tokie,kai kokiu tai budu individualiu jegos ir greitumo savybiu itaka eliminuot

204.dazniausiai naudojami istvermes rodikliai praktikoje: istvermes koefic Kist=td/tet, td-laikas, sugaistas iveikiant nuotoli,tet-laik,sugais etalon nuot ir greicio atsargos rodiklis Kg.a=td/n-tet,n=ld/let,ld-nuotolio ilgis,let-etaloninio nuotolio ilgis

205.sport techn ekonomisk-kai sport, atlikdami tos pacios apimties uzduoti sunaudoja skirting energ kieki

206.atliekamo darbo ekonomiskumo ivertinimui naudojami sie rodikliai: tokie koeficientai: Bruto K1=A/E; Neto K2=A/E-E0

207.judesiu ekonomiskuma galim padidint: 1) eliminuojant judesius, kurie nereikalingi konkretaus fiz prat atlikimui.2)elimin nereikalingus raum susitraukimus (kvalifikuotu sportin raum suminis aktyvumas trumpesnis, o poilsio faze iilgesne nei maziau kvalif sport)3)Mazinant isorini pasipriesinima (devima aptaki apranga, perenkama kuno padetis)4) mazinant tarpciklinius greicio svyravimus.Norin atstat greiti, reikia sutelkti papildomos energ.5) parenkant optim santyki tarp naudojamos F ir darbiniu judesiu greicio (dviraciu sporte).6) parenkant optim santyki tarp judesio amplitd ir pasikartojimo daznumo (zingsn ilgis+daznum), 7) isnaudojant energ rekuperacijos efekta. Energ rekuperuojama raumenu sausgyslese.

208.zm motor galimyb prikl nuo: a)totaliniu kuno matm(kuno ilgio,svorio,kuno pavirs ploto ir tt)b)kuno proporciju.c)kuno konstituciniu ypatumu

209.zm F ir mase nuo linijiniu kuno matm priklaus: zm jega salygoja raumenu fiziologinis skerspjuvio plotas,ty didesnio(sunkesnio)zm jega bus didesne.

210.santykine jega tai-iv totaliniu kuno matmenu zm jegos savybems palyginti/isreiskiama Fsant=Fab/Gs, Fab-absoliuti zm jega, Gs-sport svoris

211.absoliucios ir santykines jegos priklausomybe nuo kuno svorio yra tokia:

212.zm motorikos vystymasi lemia 2 pagrind veiksniai – brendimas (genetiskai salygojami anatominiu strukt ir fiziolog funkciju pakitimai priklausomai nuo amziaus) ir ismokimas (nauju motor f-ju ivaldymas spec pratimais ir treniruotemis)

213.brendimo ir ismokimo itaka zm motor vystymuisi–ismokimas efektyvus tik tada, kai pasiekiamas tam tikras anatominis bei fiziologinis organizmo brandumo laipsnis.

214.vaiku brendimo ir ismokimo itaka motorikos vystymuisi –vaiku brendimas susijes su totaliniu kuno matm augimu,kas savo ruoztu veikia motor galimybs. Pagal atlikt tyrimus su dvyniais nustatyta, kad kudiki galima ismokit nespecifin vaiko amziui judesiu, taciau praejus tam tikram laikotarpiui,

netreniruotas dvynys pasiveja pirmaji. Tai rodo, kad atejus tam tikram motorin amziui,zm org-as genetiskai uzkoduotam judesiui subresta automatiskai,be pagalbos.

215.zm motor vystymasis dalijamas y tokius etapus: a) kudikio motor (iki 1 m); b) vaiko iki 3m mot; c) ikimokykl amz motor (3-7m); d) mokykl a m (4-17m); d) 18-30 m motor; e)vyresniu nei 30 m motor.

216.ikimokykl amz motor–siuo periodu formuojasi begimo igudziai,ismokstama suoliuku,metimo judesiu ir pan.Atskiru sport prat rezult aug itin sparciai.Galim pradet atskiru pratim atlikim technin igudzius.7m vaikai ivaldo daugelio pprat igudz:slidinejim,plaukimo, vaziav dviraciu, suoliu, paprastu gimnastik prat.

217.mokykl amz motor-siuo period baigias fiziolog ir anatom org-zmo brendimas.12-13m paaugl gali atlikti judes taip pat tiksliai,koord ir greit kaip suauge.santyk jega pakank didele-gali ismokti sudet tech veiksmu (suolio y vand,gimnast,dail ciuoz).Atskiros fiz savyb ir total kuno matmen vystosi netolygiai.ypat motor pasikeit-lyt brend metu–keiciasi ugis, veluodama auga jega ir svoris.Sios disproporc keicia motor galimybes, tad sunku tiksliai spresti apie sio amz vaiko tinkamum konkreciai sporto sakai.

218.18-30 m motorika-max motor galimyb periodas. Dauguma sporto rrekordu. Kiekv sporto sakai buding siauresn amz diapazon,kuriame pasiekiam max rezult. Sporto sakose kur rezult lemia greitis-max rezult pasiek jaunesn amz,kur lemia istverm-vyresnio amz

219.vyresniu kaip 30 m motorika-apie 30m prasideda fiziniu jegu mazejimas. Taciau taktiniu poziuriu sudeting sporto sakose (pvz zzaidimai), motorikos trukumai kompensuojami patirtimi.

220.motor vystymosi prognoze–motorikos dinamikos stabilumo, susijusio su amziumi bei paveldimumo itakos tyrimai

221.motor dinamikos stabilumas tai-koreliacijos koef, parodantis rysi tarp pradiniu ir maksimaliu (suaug zm) fiziniu savybiu rodikliu.

222.motorinis amzius-tai duomenys gauti istyrus daugeli vaiku spec testais. Pvz, kaip priklauso suolio is vietos rezultatas nuo vaiko amziaus.Vidutin tyrimo rezult-orientyras, pagal kuri sprendziama apie vaiko motor amziu.Vaikai g b-motor akcelerantai (ryskiai auksciau vidurkio)ir mot retardantai(zemiau vid), bet pagal vienas fiz sav g b akcelerant,pagal kitas-retard

223.vyru ir moteru fiz savybiu vystymosi skirtumai-jau 4m ryskeja bern ir merg motor galimyb skirtum. Sio amz bern stipr,greitesni,greiciau ismoksta metimo judesiu, merg geriau atlieka koordinc judes.Lyt brand metu merg pasiveja bern. Didz skirtumai-pasibaigus lyt brendimui. Jei merg specialiai netreniruojamos-ju motor galimybes stabilizuojasi,motoriniu testu rezultat nnustoja augti, o netreniruojamu vaikinu mot galimyb auga iki 20-22m. Vyru jegos augimas priklauso nuo amziaus ir turi aisku bei platu kitimo diapazona bei maksimuma, o moteru jegos kitimai maziau ryskus.

224.kuno pusiausv salygos tokios-a)vektorine jegu, veikianciu sistem masiu centra ir b)jegos momentu, nagrinejamu sistemos asiu atzvilgiu,suma butu lygi 0

225.pusiausvyr rusys: pastovi,nepastovi,visokeriopa

226.pusiausv pastovumo laipsnis -analizuojant kunu padetis neuztenka nustatyti pusiausvyros rusi, nes tas pats kunas, budamas pastovios pusiausvyros busenoje, tures nevienoda jos pastovumo laipsni,pvz sedincio zm pusiausvyra bus pastovesne uz stovincio

227.pusiausv ppastovumo laipsn nusakyt vartojam 4 dydziai: atramos plotas (pastovesne pusv tures didesni atramos plota turintis kunas), masiu centru aukstis (kuo masiu centr arciau atramos,tuo pussv pastovesn), pastovumo kampas (tai kampas tarp statmens, nuleisto is kunu masiu centro y atrama, ir tieses, jungiancios masiu centr su atramos plokstum riba.Kuo tas kampas didesn,tuo ir pastov laips didesn)pastovumo moment (kuno svorio ir to kuno sunkio jegos peties sandauga).