Rūkymas

Projektinis darbas

rūkymas

Tikslai ir uždaviniai

▪ Aprašyti rūkymą kaip vieną iš narkomanijos rūšių.

▪ Nurodyti ligas, kuriomis serga rūkantys žmonės.

▪ Apžvelgti ekonomines rūkymo pasekmes.

▪ Ištirti, kiek Aleksandrijos mokyklos mokinių rūko. Palyginti tai su

Lietuvos ir kitų šalių statistinias rezultatais.

▪ Duoti rekomendacijas kaip mesti rūkyti.

Turinys

1. Tikslai ir

uždaviniai………………….

…………..2 psl.

2. Rūkymas

……………………..

…………….2 psl.

3. Rūkymo pasekmės sveikatai

……………………..

……3 psl.

4. Ekonominės rūkymo pasekmės ………………….4 psl.

5. Faktai apie tabaką

……………………..

………….5 psl.

6. Rūkymo nutraukimas

……………………..

……….5-6 psl.

7. Rūkymo nutraukimo priemonės ………………….6-7 psl.

8. Literatūra …………………………8 psl.

Rūkymas

Laikomasi nuomonės, kad rūkymas yra labai paplitusi narkomanijos

rūšis. Pasaulinė Sveikatos Organizacija rūkymą klasifikuoja kaip ligą,

todėl rūkymas yra įtrauktas į Tarptautinę ligų klasifikaciją. Rūkymas – tai

priklausomybės nuo tabako sindromas. Nikotinas stimuliuoja tam tikrų

cheminių junginių išsiskyrimą galvos smegenyse – dopaminą ir noradrenaliną.

Dopaminas yra susijęs su malonumo jausmu ir pakilia nuotaika. Staigus

dopamino išskyrimas į neurosinapses būdingas tiek nikotinui, tiek visoms

narkotinėms medžiagoms: heroinui, amfetaminui, kokainui ir t.t.. Būtent

šitos sistemos stimuliacija ir skatina žmogų rūkyti. Tačiau, rūkant ilgą

laiką, „malonumo“ slenkstis auga, smegenims reikia vis didesnio nikotino

kiekio norint pasiekti tą patį pasitenkinimą. Nustojus rūkyti, dopamininis

smegenų aktyvumas krenta, rūkorius jaučia nepasitenkinimą, auga poreikis

sekančiai cigaretei ir nemažai žmonių vėl pradeda rūkyti. Tarp vaistų,

veikiančių centrinė nervų sistemą, nikotinas turi didesnę priklausomybės

išsivystymo riziką nei heroinas, kokainas, alkoholis, kofeinas ar marihuana

(šaltinis: WHO, World No-Tobacco Day Booklet, May,1999,p.19).

Noradrenalinas skatina dėmesį, didina darbingumą. Kritus

noradrenerginiam aktyvumui, pasireiškia nemalonūs nutraukimo simptomai,

tokie kaip irzlumas, nepasitenkinimas, pyktis, nerimas, dėmesio sutrikimai.

Todėl rūkorius, norėdamas palengvinti šiuos simptomus, siekia sekančios

cigaretės, taip tęsdamas žalingo įpročio ciklą. Europoje rūkoma nuo XV

amžiaus pabaigos. Šį potraukį lemia įvairios prižastys. Kai kam patinka

pats rūkymo ritualas, kitus traukia gražios rūkalų reklamos, berniukai

pabando rūkyti mėgdžiodami suaugusius ir t.t.

Nustojus rūkyti, dopamininis smegenų aktyvumas krenta, rūkorius jaučia

nepasitenkinimą, auga poreikis sekančiai cigaretei ir nemažai žmonių vėl

pradeda rūkyti. Tarp vaistų, veikiančių centrinė nervų sistemą, nikotinas

turi didesnę priklausomybės išsivystymo riziką nei heroinas, kokainas,

alkoholis, kofeinas ar marihuana (šaltinis: WHO, World No-Tobacco DDay

Booklet, May 1999, p.19).

Rūkymo pasėkmės sveikatai

Rūkymas šiuo metu yra didžiausias neinfekcinių ligų rizikos

faktorius, nužudantis daugiau žmonių nei AIDS, alkoholis, eismo nelaimės,

narkotikai, gaisrai, žmogžudystės ar savižudybės kartu sudėjus. Kiekvienais

metais nuo tabako pasaulyje žūsta apie 4mln. žmonių, t.y. 11’000 per dieną

(WHO – World Health Day Fact sheet: Ageing and Tobacco Use, 7 April 1999).

PSO duomenimis, 1998 m. Europoje rūkymas buvo 82% mirčių nuo plaučių

vėžio priežastis, 83% sergančiųjų lėtine obstrukcine plaučių liga,

tiesiogiai sąlygojo 25% mirčių nuo širdies-kraujagyslių sistemos ligų. Apie

30% vvisų mirčių nuo įvairių lokalizacijų (burnos, lūpų, gerklų, kasos,

šlapimo pūslės, inkstų, skrandžio, kepenų navikai, leukemija) piktybinių

navikų priežastis yra rūkymas. Apie 90% periferinių kraujagyslių pažeidimų,

privedančių prie vienos ar abiejų kojų amputacijų, sąlygoja rūkymas

(šaltinis: ASH Basic Facts No.2 Smoking and Disease, May 1998).

Kas antras iš pradėjusiųjų rūkyti jauname amžiuje ir tęsiančių tai

toliau, neišvengiamai mirs nuo tabako sukeltos ligos (šaltinis: Leave the

Pack Behind, World No-Tobacco Day Booklet, p.13, WHO 1999). Išsivysčiusiose

šalyse apie trečdalis vyrų mirčių yra sąlygotos rūkymo (šaltinis: Tobacco

or Health: A Global Status Report. WHO 1997).

Ar kada nors susimastėte, kodėl, būdami vienoje su rūkančiais

žmonėmis, imate dažniau kositi. Taip yra todėl, kad tam tikra prasme jūs

irgi rūkote.Tai vadinama pasyviu rūkymu. Įrodita, kad pasyvus rūkimas

nerūkantiems irgi sukelia kvėpavimo organų ligas. Rūkymas – viena

dažniausių mirties prižasčių. To galima išvengti. Jis gali būti daugelio

ligų prižastimi.

|Rūkymo |Kai kurie duomenys |

|sukeliamos ligos |apie ligas |

|Aterosklerozė |Svaigsta galva,silpnėja |

| |atmintis, skauda galūnės ne tik |

| |judant, bet ir gulint, atšąla |

| |galūnės, pamelsta, pradeda |

| |gangrenuoti. Dėl nepakenčiamo |

| |skausmo ir gangrenos kartais |

| |tenka nupjauti kojas. |

|Širdies infarktas |Rūkančiųjų nuo širdies infarkto |

| |miršta 2-3 kartus daugiau negu |

| |nerūkančiųjų. |

|Lėtinis bronchitas |Išnyksta kvėpavimo takų |

| |gleivinės gaureliai, bronhuose |

| |susikaupusios gleivinės dirgina |

| |ir sukelia ssausą kosulį. |

|Skrandžio ir dvylikapirštės |Šiomis ligomis daug dažniau |

|žarnos opaligė |serga rūkantys žmonės. |

|Lūpų, liežuvio, gerklų, plaučių,|Nepagydomas. 99% mirusių nuo |

|kasos, šlapimo pūslės vėžys |plaučių vėžio rūkė. |

|Plaučių emfizema |Nepagydoma. Plaučų (alveoliu) |

| |išsipūtimas. Lėtinis kvėpavimo |

| |funkcijos nepakankamumas. |

Rūkymas kenkia augimui ir vystymuisi. Rūkančių paauglių palyginti su

nerūkančiais mažesnis ūgis, svoris, krūtinės apimtis. Įrodyta, kad dėl

rūkymo menkesni jų protiniai gebėjimai – rūkantys mokiniai mokosi blogiau

negu vidutiniškai.

306 pav .pateikti 1994 m. Lietuvoje atlikta moksleivių apklausos

duomanys. Jie lyginami su kitomis šalimis.

Mergaitės

|Lietuva |3,5 |Čekija |10,1 |Suomija |16,2 |Vokieti|19,8 |

| | | | | | |ja | |

|Estija |4,2 |Latvija |11,9 |Ispanija|16,3 |Kanada |21,1 |

|Izraelis|5,5 |Švedija |12,3 |Danija |16,7 | | |

|Slovakij|8,0 |Norvegij|13,8 |Austrija|17,0 | | |

|a | |a | | | | | |

|Lenkija |8,0 |Vengrija|16,0 |Airija |17,9 | | |

|Rusija |9,4 |Škotija |16,1 |Prancūzi|19,8 | | |

| | | | |ja | | | |

Berniukai

|Izraeli|7,1 |Norvegij|14,2 |Airija |16,8 |Latvija|22,7 |

|s | |a | | | | | |

|Švedija|10,4 |Estija |14,6 |Čekija |17,1 |Austrij|24,8 |

| | | | | | |a | |

|Lietuva|11,3 |Vokietij|15,2 |Kanada |18,0 | | |

| | |a | | | | | |

|Škotija|12,7 |Slovakij|15,4 |Prancūzi|18,8 | | |

| | |a | |ja | | | |

|Ispanij|13,1 |Rusija |16,7 |Suomija |19,4 | | |

|a | | | | | | | |

|Danija |13,6 |Lenkija |16,7 |Vengrija|19,7 | | |

Moterims: rūkymas sukelia menstruacinio ciklo sutrikimus, ankstina

menopauzę. Tarp moterų, kurioms reikėjo daugiau kaip metų norint pastoti,

rūkančių buvo 3.5 karto daugiau nei nerūkančių. (ASH Smoking and

Reproduction, Fact sheet No 7). Atliktos studijos parodė, jog net ir

pastojus, rūkančios moterys turi padidintą riziką negimdyvinio nėštumo,

savaiminio persileidimo, kraujavimo nėštumo metu, priešlaikinio gimdymo,

vaisiaus sklaidos defektų (ASH Basic Facts No.2 Smoking and Disease May

1998).

Vyrams: įrodytas rūkymo neigiamas poveikis į spermatogenezę bei

impotencijos vystymąsi. Remiantis neseniai paskelbtais duomenimis vien tik

Didžioje Britanijoje apie 120’000 30-49 m. amžiaus vyrų kenčia nuo

impotencijos kaip tiesioginės rūkymo pasekmės (ASH and BMA, Warning:

smoking causes male sexual impotence, 2 June 1999).

Rūkymas taip pat turi įtakos ir į nuo insulino nepriklausomo diabeto

vystymąsi. Atliktas tyrimas su daugiau kaip 40000 vyrų, nesergančių

diabetu, parodė tiesioginę priklausomybę tarp rūkymo ir diabeto išsivystymo

rizikos. Tai buvo ypač ryšku tarp vyrų, surūkančių >25 cigaretes per dieną.

Manoma, jog tai pagrindžia ilgalaikis ir kumuliacinis rūkymo poveikis į

insulino išskyrimą ar receptorių jautrumą jam (Eric B Rimm, Meir J

Stampfer, Graham A Colditz, Walter C Willett et al. Prospective study of

cigarette smoking, alcohol use, and the risk of diabetes in men. BMJ,

March

1995, 310:555-559).

Ekonominės rūkymo

pasekmės

Rūkymas yra didžiulė ekonominė našta visuomenei. Rūkoriai

žymiai dažniau serga tiek ūmiomis, tiek lėtinėmis ligomis, rečiau ateina į

darbą ar mokyklą, jų darbingumas yra mažesnis. 1993 m. JAV buvo

paskaičiuota, jog bendros visuomenei tenkančios išlaidos dėl rūkymo buvo

$93 mlrd., arba $373 per žmogų. (American Thoracic Society. Cigarette

smoking and health. Am J Respir Crit Care Med. 1996; 153:861-865)

Lietuvoje sveikatos apsaugos išlaidos rūkymo sąlygotoms ligoms

gydyti kasmet sudaro nuo 300 iki 850 mln. litų.

Gamtoje sunku surasti kitą tokį nuodų rinkinį,kuris susidaro

degant tabakui. Šiuose dūmuose randama apie 150 cheminių medžiagų, tarp

kurių 15 – kancerogenai.

|Cheminės tabako dūmų medžiagos |Jų poveikis organizmui |

|Nikotinas. |0,05 – 0,16 g gryno nikotino – |

|Jo tabake yra 0,7 – 4,8%. Grynas|žmogui mirtina dozė. Tiek |

|nikotinas yra bespalvis |patenka į organizmą surūkius15 –|

|aliejinis skystis. |20 cigarečių. Organizmas prie |

| |nikotino pripranta. |

|Anglies monoksidas (smalkės). |Sutrinka audinių kvėpavimo |

|Bespalvės ,bekvapės dujos. |procesas. |

|Ciano vandenilio rūgštis. |Mirtina dozė – mažiau kaip 0,05 |

|Bespalvis, lengvai garuojantis |g. |

|ir labai nuodingas sskystis. | |

|Benzopirenas radioaktivieji |Vėžį sukeliančios medžiagos. |

|polonis, švinas ir bismutas. |Įrodyta, kad tokia derva tepant |

|Šių medžiagų ypač daug dervoje,|gyvūno odą ar įšvirkščiant, |

|išsiskiriančioje degant tabakui.|atsiranda vėžys. |

Cigaretės filtras sulaiko tiktai kietąsias dūmų daleles, o nikotino ir

kitų medžiagų nesumažina. Nuolat rūkant, plaučuose kaupiasi dervos,

organizmas iš lėto nuodijamas. Nuo cigarečių atsiranda blogas kvapas iš

burnos, gelsta dantys ir pirštai, ima dvokti plaukai, pagausėja skreplų –

ne itin patraukliu!

Surūkius cigaretę, po kelių minučių ima dažniau plakti širdis,

padidėja kraujospūdis, sudirginima kvėpavimo takų ir akių gleivinė, į

kraują plūsteli anglies monoksido. Nelabai gerai šitaip varginti savo

organizmą.

Taip pat įrodyta, kad jokie fiziniai pratimai, jokia ,,sveika mityba“

negali panaikinti kenksmingo cigarečų dūmų poveikio, jeigu jie yra patekę į

organizmą. Be to rūkant teršiamas oras, kuriuo kvėpuoja kiti žmonės.

Faktai apie tabaką

Nikotinas – tai natūralus tabako skystis. Randama cigaretėse,

cigaruose, pypkių ir kramtomajame tabake.

Kai žmogus rūko, su dūmais jis traukia ir nikotiną. Per kvėpavimo takų

gleivinę šis greitai patenka į smegenis ir kraują.

Kai žmogus rūko, nikotinas verčia šširdį greičiau plakti. Jos apkrova

padidėja, jai reikia daugiau deguonies. Tuo tarpu anglies monoksido dujos,

dėl rūkymo susidarančios plaučiuose, mažina deguonies kiekį. Žodžiu, kai

organizmui reikia daugiau deguonies, jis gauna jo mažiau. Be to susiaurina

kraujo indus ir pagreitindamas širdies plakimą, rūkimas laikinai padidina

kraujospūdį.

Tikimybė gauti širdies smūgį dvigubai didesnė tiems žmoniems, kurie

per dieną surūko pakelį cigarečių, negu tiems, kurie visai nerūko. Kuo

anksčiau žmogus pradeda rūkyti, tuo didesnis širdies smūgio pavojus.

Nėra nekenksmingų cigarečių. Cigaretės su sumažintu nikotino ir dervų

kiekiu irgi yra pavojingos.

Cigaretėse eesama lipnios medžiagos, vadinamos derva. Ji limpa prie

plaučių, nuo jos atsiranda dėmės ant dantų ir pirštų. Filtras nepajagia

sulaikyti visos dervos. Cigaretės su filtru neapsaugo nuo širdies smūgių.

Neretai žmonės, rūkantys cigaretes su filtru, giliau įtraukia dūmus, tuo

tik labiau pakenkdami savo plaučiams.

Rūkymas neatskiriamas nuo emfizemos ir chroniško bronchito. Rūkantis

žmogus dažnai kosti – organizmas bando atsikratyt dūmų ir nuodingų cheminių

medžiagų.

Cigaretės dūmai kenksmingi visems, kas juos įkvepia, taigi ir

nerūkantiems, jeigu aplink juos sklando dūmų kamuoliai.

Rūkymo nutraukimas

Tuoj po to, kai yra nustojama rūkyti, organizmas pradeda taisyti rūkymo

padarytą žalą.

|Laikas po rūkymo nutraukimo |

|Naudingi sveikatos pokyčiai |

| |

|20 min. |

|Kraujo spaudimas ir pulsas grįžta į normą |

| |

|8 val. |

|Nikotino ir anglies monoksido kiekis kraujyje |

|sumažėja pusiau, deguonies kiekis grįžta į normą|

| |

|24 val. |

|Anglies monoksidas jau pašalintas iš organizmo· |

|Plaučiai pradeda išsivalyti nuo gleivių ir kitų |

|rūkymo sukeltų griuvėsių |

| |

|48 val. |

|Nikotino organizme jau nebėra· Žymiai pagerėja |

|uoslės ir skonio jutimai |

| |

|72 val. |

|Kvėpuoti darosi lengviau, nes prasideda bronchų |

|relaksacija |

| |

|2-12 sav. |

|Pagerėja kraujotaka |

| |

|3-9 mėn. |

|Sumažėja kosulys, dusulys, lengvėja kvėpavimas, |

|nes plaučių funkciniai rodikliai pagerėja iki |

|10% |

| |

|5 metai |

|Širdies atakos tikimybė tampa apie du kartus |

|mažesnė nei rūkoriaus |

| |

|10 metų |

|Plaučių vėžio tikimybė ttampa apie du kartus |

|mažesnė nei rūkoriaus · Širdies atakos tikimybė |

|susilygina su niekada nerūkiusiojo |

| |

Taip pat:

Rūkymo nutraukimas padeda išvengti impotencijos, moteriai padidina

tikimybę susilaukti sveiko naujagimio

Buvęs rūkorius tikrai pajus tiek bendros savijautos, tiek išvaizdos

pagerėjimą.

Rūkymo nutraukimo

priemonės

Norintieji mesti rūkyti gali rinktis arba nikotino pakaitinę

terapiją arba bupropiono hidrochloridą. Apsisprendę mesti rūkyti dažnai

renkasi nikotino pakaitalus. Taikant nikotino pakaitinę terapiją, kai

rūkymas pakeičiamas nikotino pleistru, purškikliu ar nikotino guma,

palaipsniui yra mažinama nikotino dozė, o ne visiškai atsisakoma nikotino.

Kai itin daug rūkantieji bando mesti rūkyti, nikotino trūkumas sukelia

nemalonius pojūčius. Juos dažnai kankina depresija, jie jaučia pyktį ir

nepasitenkinimą, sutrinka miegas, sunku susikoncentruoti, jaučia nuovargį

ar galvos skausmus. Nikotino pakaitalai sumažina nemalonius pojūčius,

tačiau neatpratina nuo potraukio nikotinui. Dėl to nuo 70 iki 90 procentų

rūkančiųjų nemato priežasties mesti rūkyti.

Amerikos Vėžio draugijos interneto svetainės puslapyje

rašoma, kad nikotino pakaitinė terapija yra „švaresnė“ nikotino forma.

Vartojant nikotino pakaitalus į organizmą patenka mažesnė nikotino dozė.

Todėl nikotino pakaitalai nerekomenduojami nėščioms moterims ir

sergantiesiems širdies ar kraujotakos ligomis.

Šiuolaikinė medicina siūlo bupropiono hidrochlorido

preparatus kaip geriausias priemones rūkantiesiems. Tai nikotino

neturinčios priemonės, kurios veikdamos pripratimo prie nikotino centrus

centrinėje nervų sistemoje stipriai sumažina troškimą rūkyti ir pašalinius

su rūkymo nutraukimu susijusius nemalonius simptomus. Vartojant šiuos

preparatus rūkymo nutraukimas net ir didžiausiems rūkaliams nesukelia

irzlumo, depresijos, svorio priaugimo ar nnepasitenkinimo pojūčių.

Kalbant medikų terminais, bupropiono hidrochloridas padidina

ekstraląstelinį dopamino kiekį bei sustiprina dopaminerginį aktyvumą

slopindamas dopamino įsiurbimą. Priešingai nei nikotino ar narkotinių

medžiagų (heroinas, kokainas ir pan.) atveju, vartojant bupropiono

hidrochloridą dopaminas į neurosinapses yra išskiriamas lėtai, o ne bolusu,

todėl šiam vaistui priklausomybė nesivysto. Bupropiono

hidrochloridas lėtina noradrenalino apykaitą galvos smegenyse, taip

didindamas noradrenalinerginės sistemos aktyvumą.

Pirmasis bupropiono hidrochlorido preparatas sukurtas 1997

metais kompanijos „GlaxoWellcome“, pavadinimu „Zyban“. „Zyban“ tiesiogiai

veikia pripratimo prie nikotino centrus ir slopina troškimą rūkyti.

Amerikos vėžio draugijos interneto puslapyje skelbiama, kad vykdant

priemonių nuo rūkymo tyrimą, buvo nustatyta, kad po mėnesio žalingo įpročio

atsisakė 49 procentai rūkalių vartoję „Zyban“ ir 36 procentai, naudoję

nikotino pleistrą. Specialistų teigimu, derinti nikotino pakaitinę terapiją

su bupropiono preparatu, pavyzdžiui „Zyban“, yra efektyviau nei vien tik

vartojant nikotino pakaitinę terapiją.

Europos Sąjunga „Zyban“ preparatą užregistravo 1999 metais,

nustačius, kad 70 procentų rūkančiųjų europiečių norėtų mesti rūkyti.

Tačiau tik 5-16 procentų žmonių sugeba mesti rūkyti be jokių vaistų ir

priemonių.

Literatūra

1. Molienė S., Molis S. 9 klasės Biologijos vadovėlis.

2. Internetas. Puslapiai apie rūkymo žalą.