Skrandzio ir dvylikapirstes zarnos opos rentgenodiagnostika

Kauno medicinos universitetas

SKRANDŽIO IR DVYLIKAPIRŠTĖS ŽARNOS

RENTGENODIAGNOSTIKA

Darbą atliko: Justina Klimaitė

21gr.MF III k.

Kaunas,2005

Opaligė-tai lėtinė recidyvuojanti skrandžio ir dvylikapirštės žarnos

liga,kurios metu susidaro gleivinės išopėjimu, kai gleivinę žalojančių

faktorių poveikis didesnis nei gleivinės apsauginių mechanizmų.

Etiologija:

1)H.pylori infekcija

2)Vaistai

3)Pilorinio rauko nepakankamumas

4)Tulžies rūgštys

5)Sumažėjusi bikarbonatų sekrecija dvylikapirštės žarnos

proksimalinėje dalyje

6)Sumažėjusi skrandžio gleivinės kraujotaka

7)Rūkymas

8)Alkoholis

Opų rūšys:

1)Ūmi(maža, trikampė niša)

2)Lėtinė(stambi, keturkampė niša)

3)Lėtinė perforuojanti(didelė, trijų sluoksnių niša: kontrastas-

skrandžio sultys – oras)

4)Perforuota(laisvas oras po diafragma- pneumoperitoneumas)

Tyrimai:

•Endoskopinis

•Laboratoriniai tyrimai

•Rentgenologinis tyrimas

Opos rentgenologinis tyrimas:

Tiriant skrandį, žarnyną, tyrimas atliekamas ryte, nes vėliau būna

sustiprėjusi skrandžio sekrecija, sienelių turgoras ir gleivinė gali būti

funkciškai pakitusi. Žarnynas ir skrandis turi būti išvalyti specialia

dieta: ramunėlių arbata be cukraus ir anglis, kad nebūtų dujų. Specialus

preparatas – Espumizan. Turi nevalgyti, nerūkyti. Kontrastinių medžiagų

panaudojimas skrandžiui, žarnynui reikalingas, nes šie organai rentgeno

spindulius sulaiko kaip ir aplinkiniai audiniai, todėl reikia kontrastuoti.

Kontrastinės medžiagos didesnio atominio svorio, todėl sulaiko rentgeno

spindulius. Kontrastavimui gali būti naudojamos dujos. Dvigubo

kontrastavimo metodas tiriant storąją žžarną – bario sulfatas ir oras, kuris

išplečia organo spindį ir dujų fone galima matyti sienelės gleivinę ir

reljefą. Skrandį ir stemplę dujomis galime užpildyti specialiais zondais.

Skrandio–tirti po apžvalginės rentgenoskopijos ir apžiūrima skrandžio oro

pūslė. Galima pamatyti apkalkėjimus pilvo ertmėje. 1 – 2 gurkšniai bario

sulfato, įvertinamas tonusas, mažoji kreivė ir apžiūrima gleivinė. Tada

pacientą guldome, jis išgeria likusį kontrastą, paverčiame ant nugaros

pilvo, tada statome ir vertiname skrandžio kontūrus, paslankumą, formą,

padėtį, peristaltiką, evakuaciją.

Dvylikapirštės žarnos atliekama kartu su skrandžio tyrimu ir apžiūrimas

bulbus duodeni, dvylikapirštės padėtis, forma, kontūrai. Dvylikapirštė gali

būti tiriama ir hipotonijos sąlygomis, tai vadinama relaksacine

duodenografija.

Plonosios žarnos tiriamos išgėrus bario sulfato arba suleidus jį per zondą.

Šis tyrimas vadinamas enteroklize. Kontrastas turi būti atšaldytas.

Kontrastinė medžiaga plonasias žarnas užpildo per 3 – 4 valandas.

Tiriant rentgenologiškai, nustatomi tiesioginiai opos simptomai:

•Niša

•Uždegiminis volelis aplink ja(ūminė fazė)

•Gleivinės raukšlių konvergencija i nišą(gyjanti opa)

•“Rodomojo piršto“ simptomas

•Sienos randai

Dvylikapirštės žarnos opos netiesioginiai požymiait

1)suintensyvėjusi skrandžio ir dvylikapirštės žarnos motorika,

2) greita kontrastinės medžiagos evakuacija ir pasažas,

3)sienų ir prievarčio spazmai,

4) skrandžio hipersekrecija,

5)retkarčiais duodenostazė.

Niša dažniausiai bbūna užpakalinėje stormens sienoje(tokia opa dažniausiai

linkusi kraujuoti), rečiau priekinėje(linkusi prakiurti) ir labai retai-

abiejose sienose. Ligai paūmėjus niša nustatoma 90-95% ligonių.(Niša

nustatoma 95% skrandžio opos ir apie 60% dvylikapirštės žarnos opos

atvejų). Ją pamatyti trukdo skrandžio gleivinės paburkimas, sienų spazmai,

kraujo krešuliai, gleivės bei maisto likučiai opoje, greitas kontrastinės

medžiagos pasažas. Sunku pamatyti mažas (iki 0,5cm) ir priekinės sienos

nišas. Randinė stormens deformacija gali būti dobilo lapo ar netaisyklingos

formos su daugybe kišenių ir kt. Funkcinė sienos deformaciją nuo organinės

atskirti padeda tyrimas hipotonijos sąlygomis(į veną-1ml. 0,1%

atropino).Postbulbarinės opos ddažniausiai randamos žemiau stormens. Jų

nebūna žemiau dvylikapirštės žarnos snapelio.

[pic] [pic]

Rodyklėmis parodytos dvylikapirštės žarnos opos(matomas ryškus uždegiminis

volas)

Įprastiniu kontrastinės rentgenoskopijos metodu nustatoma 70-80 proc.

opaligės atvejų. Diagnostinis tikslumas padidėja iki 90proc. naudojant

dvigubo kontrastavimo metodą.

Kai opa lokalizavusi skrandyje, rentgenologiškai ypač sunku nustatyti

prievarčio ir subkardialinę opą.Nelengva diagnozuoti mažas, plokščias,

ūmines, kraujuojančias opas. Subkardialinė, skrandžio kūno opa dažnai

diagnozuojama nepagrįstai, nes tarp gleivinės raukšlių susitelkusi

kontrastinė medžiaga interpretuojama kaip niša. Skrandžio niša būna maža-

iki 1cm, didelė(išskyrus prievarčio)-1 cm ir daugiau, gigantinė-4-5 cm.Jos

dydį sąlygoja skrandžio sienos edema ir hipotonija.Jei kontrastinė medžiaga

nišą užpildo nevienodai ir joje susidaro 3 sluoksniai(kontrastinės

medžiagos, sekreto, oro), vadinasi, yra penetruojanti opa. Netiesioginai

skrandžio opos simptomai yra tokie: priešingos sienos piršto formos

nuolatinis spazminis įtraukimas(dažniausiai iš didžiosios kreivės pusės),

lokalizuotas skausmas,

spaudžiant nišos sritį. Būdinga hipomotorika, slopinta distalinės skrandžio

dalies peristaltika, sulėtėjusi kontrastinės medžiagos evakuacija. Kai opa

lėtinė ar surandėjusi, būdinga nuolatinė randinė sienų deformacija,

refrakcija, sienų dislokacija. Reikia diferencijuoti gerybinę opą nuo

suvėžėjusios prievarčio ar išopėjusio skrandžio vėžio. Subkardialinė,

skrandžio kampo, prievarčio ir ypač didžiosios kreivės opos gali priminti

išopėjusį skrandžio vėžį. Skrandžio opos klinikinę rentgenodiagnozę būtina

patikslinti endoskopiškai. Rentgenologiškai opa diagnozuojama tik 64,4%

ligonių.

[pic] [pic]

Pav.nr.2: Šiose nuotraukose yra matomos skrandžio opos pylorinėje skrandžio

dalyje.

Šiuo metu vis daugiau tyrimų opai diagnozuoti atliekama ne rentgenologinis

tyrimas, nors šis tyrimo būdas yra daug pigesnis, bet endoskopinis

tyrimas. Kadangi:

Didesnis tikslumas(apie 90-95 proc)

Naudingas nnustatant paviršinius ir labai mažus išopėjimus

Būtinas diagnozuojant skrandžio opą(1-4 proc. skrandžio opų,

diagnozuotų atlikus rentgenologinį tyrimą, iš tiesų yra skrandžio

karcinoma)

Kiti papildomi privakumai prieš rentgenologinį tyrimą: galima paimti

įtartinai atrodančių opų biopsiją, taip pat ištirti, ar nėra H.

Pylori, sustabdyti kraujavimą iš opos naudojant elektrokauterį,

pamatuoti skrandžio pH, nustatyti ezofagitą, gastritą, duodenitą.

Literatūra:

1)Interneto straipsniai ir vaizdai

2)Klinikinė gastroenterologija, Vilnius, 2002

3)Vidaus ligos, II d. Vilnius, 1996