Visuomenės sveikata

Turinys

1. Įvadas………………………3 p.

2. Istorija………………………4 – 5 p.

3. Sudėtis……………………….5 – 6 p.

4. Priklausomybė nuo nikotino………………6 – 8 p.

5. Rūkymo žala sveikatai…………………8 – 10 p.

6. Rūkymo žala nerūkantiesiems ir aplinkai………..10 – 11 p.

7. Kas vyksta, kai metama rūkyti?……………11 p.

8. Statistika……………………12 p.

9. Ekonominiai rūkymo aspektai…………….13 p.

10. Pasaulinė nerūkymo diena………………13 p.

11. Išvados……………………..14 – 15 p.

12. Literatūra…………………….16 p.

Įvadas

Mano referato, kurio pavadinimas “.” tikslas buvo apibūdinti …

Istorija

Iki XV amžiaus šis augalas buvo pažįstamas tik vietiniams Amerikos kontinento gyventojams. Archeologiniai tyrimai parodė, kad šiaurės Amerikos indėnai tabaką vartojo prieš 4000 metų, o gal ir dar anksčiau. Indėnai tabaką laikė mmagišku augalu, turinčiu gydomųjų savybių. Manyta, kad kartu su dūmais galima išrūkyti ligą. Tabako įkvėpimas buvo prilyginamas bendravimui su dievais.

Žodis tabakas greičiausiai kilęs iš Tobaco salos pavadinimo. Kaip pasakoja ispanų jūreiviai, 1492 metų sausio 15 d su Kolumbu atplaukę prie Centrinės Amerikos krantų, žodžiu tobaco vietiniai gyventojai vadino didelius susuktus lapus, skirtus rūkymo ritualams. Vėliau ispanai ir portugalai išplatino tabako lapus ir sėklas Europoje. Pirmieji, be jūreivių, tabaką platino prekeiviai, vienuoliai ir politikos veikėjai. Žanas Niko, Prancūzijos ambasadorius Portugalijoje, 1560 mm nusiuntė tabako karalienei Jekaterinai Mediči, rekomenduodamas jį kaip vaistą nuo migrenos. Netrukus po Prancūziją paplito uostomojo tabako mada. Ž. Niko garbei augalas pavadintas Nicotiana, o XIX a. pradžioje išskirta iš jo medžiaga – nikotinu.

Europoje rūkymas ėmė plisti nuo XVI aamžiaus, netrukus po to, kai buvo atrasta Amerika. Įdomu, kad rūkymas iš pradžių buvo laikomas vaistu. “Patarimuose kaip išsaugoti sveikatą”, išleistuose 1613 metais, rašoma: “Tabako pypkė, išrūkyta nevalgius drėgną arba lietingą rytą, yra vienintelis vaistas nuo visų ligų”. Gydytis tabaku nustota gana greitai, tačiau iki pat XIX amžiaus pabaigos rūkymas nebuvo laikomas žalingu sveikatai. Visi sunertimo tik tada, kai moksliškai buvo patvirtinta grėsminga rūkymo įtaka daugeliui ligų, ypač širdies ir kraujagyslių bei onkologinėmis.

Tabako draudimas. Nuo pat tabako išplitimo atsirado ir kovojančių prieš jo vartojimą. XVII a. pradžioje Anglijos karalius Džeimsas I-asis pasisakė prieš tabako vartojimą, nes jis kenkiąs sveikatai, apsvaiginąs žmones, taigi silpninąs ir šalies karius. Jis įvedė muitą tabakui įvežti į Angliją. Prancūzijoje tų pačių priemonių ėmėsi kardinolas Rišeljė. ŠŠie draudimai anaiptol nesustabdė tabako plitimo, o tik paskatino jo kontrabandą.

Pietuose, kur dėl karšto klimato rūkymas lengvai galėjo sukelti gaisrą, įstatymai buvo daug griežtesni. Pvz., Turkijoje rūkoriai buvo baudžiami kūno bausmėmis, viešo išgėdijimo ceremonijomis ir net mirties bausme, Japonijoje už rūkymą galėjai būti uždarytas į kalėjimą. Nors nuo pat mažens mums kalama į galvą – rūkymas kenkia sveikatai – daugybė žmonių negali jam atsispirti.

Sudėtis

Tabakas (isp.tabaco) – vienmetė ir daugiametė žolė arba krūmas Nicotiana; paplitęs daugiausia Amerikoje ir Australijoje; daugelyje šalių aauginamas kaip narkotinis, dekoratyvinis augalas. Tabakas – pagrindinė cigarečių sudedamoji dalis, tačiau į cigaretes dedama ir kitokių sudedamųjų dalių: amoniakas – sustiprina nikotino absorbciją; kvapiosios medžiagos – pagerina skonį, saldikliai – suteikia skonį ir pikantiškumą, eugenolis ir mentolis – apstingdo gerklę ir palengvina įkvėpimą; kakava – išplečia kvėpavimo takus ir t t.

Cheminė perdirbto tabako sudėtis:

· 2 – 4 % nikotino,

· 5 – 20% angliarūgščių,

· 4 – 12% baltymų,

· 5 – 15% organinių rūgščių,

· 7 – 12 % dervų,

· 0,1 – 1,5 % eterinių aliejų.

Nikotinas – tai natūralus tabako augalo skystis. Jo yra cigaretėse, cigaruose, pypkių ir kramtomajame tabake. Rūkant, kartu su dūmais įtraukiama ir nikotino. Plaučiuose nikotinas greitai ir visiškai rezorbuojasi. Per burnos gleivinę nikotinas rezorbuojasi lėčiau ir ne visiškai. Pypkėse, cigaruose nikotino yra daugiau nei cigaretėse, tačiau jų sunkūs dūmai intensyviai dirgina kvėpavimo takus, todėl mažiau dūmų (kartu ir nikotino) įkvepiama. Cigarečių dūmai yra lengvesni ir nikotino įkvepiama mažiau. Standartinėje cigaretėje yra apie 20 miligramų. nikotino. Dalis nikotino suyra nuo karščio, dalis – išsisklaido aplinkoje. Į organizmą jo patenka apie 2 miligramus. Mirtina dozė žmogui yra 1 miligramas nikotino vienam kilogramui kūno svorio.

Tabako dūmai yra dviejų rūšių: pagrindiniai ir šalutiniai. Pagrindiniai dūmai yra tie, kuriuos rūkorius įtraukia ir išpučia, oo šalutiniai, – kurie kyla nuo pypkės, cigaro ar cigaretės galo. Rūkant cigaretę, pagrindinis dūmas įkvepiamas ir išpučiamas 8 – 9 kartus, tai vyksta maždaug 24 sekundes, o pati cigaretė dega apie 12 minučių visą laiką teršdama orą šalutiniais dūmais. Kenksmingų medžiagų koncentracija šalutiniuose dūmuose didesnė negu pagrindiniame dūme, kurį įtraukia rūkantysis: juose 3 kartus daugiau benzpireno, 2 kartus daugiau dervų ir nikotino, 5 kartus daugiau anglies monoksido ir 50 kartų daugiau amoniako.

Dervos – tai viena iš pagrindinių medžiagų, dėl kurių tabakas sukelia vėžį. Dervos yra lipni ruda medžiaga, kuri kaupiasi rūkančiųjų plaučiuose. Ji nudažo pirštus, dantis, liežuvį. Ji padengia viską prie ko liečiasi, ypač kvėpavimo takus. Dervos susikaupia pastovaus rūkoriaus plaučiuose.

Priklausomybė nuo nikotino

Rūkymas priskiriama prie ypač paplitusių narkomanijos formų. Pasaulio sveikatos organizacija rūkymą vertina kaip ligą, kuri yra įtraukta į Tarptautinę ligų klasifikaciją. Žmonės rūko todėl, kad atsiranda fizinė ir psichinė priklausomybė nuo nikotino. Nikotinas sukelia energijos antplūdį, padeda susikaupti, pagerina akių ir rankų koordinaciją, taip pat stimuliuoja simpatinę nervų sistemą. Statistiniais duomenimis 70 – 90 proc. rūkorių norėtų mesti rūkyti, tačiau iki 65 metų pasiseka 1 iš 3. 40 proc. rūkorių po širdies priepuolio išėję iš ligoninės pradėjo rūkyti tą pačią dieną. 50 proc. rūkorių po laringoektomijos arba ppulmonektomijos rūkė toliau. Per 50 proc. narkomanų nurodė, kad mesti rūkyti sunkiau, nei nustoti vartoti heroiną ar kokainą.

1. Psichologinė priklausomybė – tai įprotis, manipuliavimas rūkymu, elgesio, gyvenimo būdo. Psichologinę priklausomybę lemia elgesio stereotipai, socialinė aplinka. Psichologinė priklausomybė vyrauja, kai žmogus rūko nedaug, nestiprias cigaretes, kai surūkomų cigarečių skaičius nepastovus ir priklauso nuo aplinkybių ar nuotaikos. Tokie žmonės gali užmiršti rūkymą kelioms valandoms ar dienoms (sirgdami, išvykę). Psichologinę priklausomybę įveikti galima tik stipriai motyvuojant ir pakeitus gyvenimo būdą bei įpročius.

2. Fizinė priklausomybė – sunkesnė priklausomybės forma, nes šiuo atveju rūkant sukeliamas staigus ir gausus dopamino išsiskyrimas, leidžiantis patirti malonumą, vyksta somatinės bei centrinės nervų sistemos reakcijos. Apie fizinę priklausomybę nuo nikotino galima kalbėti, jei surūkoma virš 20 stipresnių cigarečių per dieną, jei joms baigiantis imama nerimauti, o rytinė cigaretė yra svarbiausia. Rūkant stimuliuojamas noradrenalino išsiskyrimas smegenų kamiene, o tai padeda sutelkti dėmesį, padidina darbingumą. Šiuo atveju rūkančiojo organizmas tiesiog reikalauja nikotino, nes jo koncentracijos sumažėjimas kraujyje sukelia nemalonių pojūčių. Todėl labai norisi rūkyti rytą, vos atsikėlus iš lovos.

Mokslininkai ir medikai, atsižvelgdami į įvairių tipų rūkalių psichologinius skirtumus, nagrinėja penkis tipus ir kiekvieno jų galimybes kontroliuoti bei valdyti šį žalingą įprotį:

1. Žmogus įsitikinęs tonizuojančiu (žvalinančiu, gerinančiu nuotaiką, šalinančiu nuovargį) rūkymo efektu. Jis psichologiškai labai

priklauso nuo cigaretės, jam atrodo, kad lengviau būti nevalgiusiu negu nerūkiusiam. Be “tonizuojančių judesių” išklibinti tokio tipo žmonių įprotį rūkyti sunku. Kai žmogus pajunta, kad “laikas parūkyti”, tegul lygiai 10 minučių pastovi prie atviro lango (kvėpuojant gana giliai). Reikia įveikti malonumą “parūkyti”. Pavyzdžiui, pakeisti tabako rūšį, į tokią kuri nemaloni.

2. Žmogus tarsi žaidžia rūkydamas. Jam malonu atplėšti ką tik nusipirktą pakelį, prisidegti cigaretę, laikyti ją burnoje ir “saviškai” pūsti dūmą. Šio tipo rūkaliai savo požiūrį į tai, ar galima atsisakyti ššio įpročio, išreiškia taip: Galėčiau, bet kol kas nenoriu. Nepalankioje aplinkoje (reikia skubėti, šalta, protestuoja aplinkiniai) jie retai rūko.

Tokie žmonės pirmiausia turi save paanalizuoti: ar cigaretė nebuvo priemonė pademonstruoti save? Reikia tvirtai nuspręsti nutraukti ryšius su tabaku.

3. Žmogus mėgaujasi rūkydamas, rūkymas jam – savotiškas priedas prie komforto. Manoma, kad šiam tipui priklauso du trečdaliai rūkalių. Toks žmogus rūko ir jaučia malonumą. Būtinai užsirūko pavalgęs, prieš darbo pradžią, prieš miegą. Šio tipo rūkaliai stengiasi nesutapatinti rūkymo su kitu užsiėmimu. “Neleidžia ramiai parūkyti!” –– tai jų frazė. Įdomu, kad šio tipo rūkaliai, nesėkmingai mėginę mesti rūkyti, pradeda kitaip žiūrėti į rūkymą. Dabar jie netenka įpročių tapusio komforto. Prie malonumo prisideda kartėlis, apmaudas. Tai paskatina vėl mesti rūkyti, ir galų gale turi būti pasiekta ppergalė. Svarbu ryžtis pirmam žingsniui.

4. Žmogus rūko “automatiškai”, iš įpročio. Rūkymas jam yra “šalutinis užsiėmimas”. Svarbiausias dalykas – automatizmas: nesąmoningas žinomo veiksmo kartojimas. Žmogus dažniau rūko dirbdamas negu ilsėdamasis. Kuo intensyviau dirba, tuo dažniau rankose cigaretė. Atprasti nuo nepastebimo rūkymo ypač aktualu, nes šiam tipui priklauso tie, kurie surūko 35, 40, 45 cigaretes per dieną. Pats geriausias būdas nepastebimą “antrąjį užsiėmimą” padaryti pastebimu, tai yra užmegzti glaudžius ryšius su žmogumi, kuris taptų oponentu. Kad primintų: “Kiek galima rūkyti? Vėl?

5. Žmogus rūko ir galvoja apie susidariusią padėtį. Tiki, kad cigaretė padės jam susikaupti, rasti išeitį, užgniaužti pyktį, įveikti sustingimą. Tai “situacinis” rūkymas, šalinantis įtampą. Su amžiumi “dienos rūkymo racionas” paprastai didėja. Žmogus plečia situacijų ratą, kuriose, jo manymu, reikia užsirūkyti “dėl šventos ramybės”.

Rūkimo žžala sveikatai

Rūkymas – tai viena iš labiausiai sveikatą žalojančių veiksnių. Nėra nekenksmingų cigarečių. Cigaretės su mažesniu nikotino ir dervų kiekiu taip pat yra pavojingos žmogui. Organizmas stengiasi išlaikyti tam tikrą nikotino kiekį kraujyje, todėl, rūkydami “lengvesnes” cigaretes, žmonės giliau įtraukia ir daugiau įkvepia anglies monoksido bei kitų kenksmingų medžiagų.

Nikotinas stimuliuoja antinksčių žievę, padidina adrenalino ir noradrenalino išskyrimą.To pasekmė – padažnėję širdies susitraukimai, padidėjęs kraujospūdis, minutinis širdies tūris, širdies darbas ir deguonies sunaudojimas miokarde. Rūkoriaus širdis plaka 10 – 20 dūžių pper minutę dažniau, tad per metus rūkančio žmogaus širdis suplaka 5 – 10 milijonų kartų daugiau už nerūkančio žmogaus širdį. Periferinės kraujagyslės susiaurėja, odos temperatūra ir kraujotaka joje sumažėja. Gali sutrikti širdies ritmas. Daug rūkant arba ilgai būnant prirūkytoje patalpoje, iki 20 proc. hemoglobino gali susijungti su anglies monoksidu ir sudaryti karboksihemoglobiną. Pastarasis negali pernešti deguonies, tuo pačiu ir dalyvauti kvėpavime. Dėl to blogėja audinių aprūpinimas deguonimi. Jo trūkumui kompensuoti vėlgi turi pagreitėti širdies darbas.

Rūkančius žmones tris kartus dažniau ištinka širdies infarktas, jie 2,5 karto dažniau serga kvėpavimo takų ligomis.

Rūkymas turi didžiulę reikšmę lėtiniam bronchitui išsivystyti. Tabako dervos, nusėsdamos bronchuose,tiesiogiai žaloja jų virpamąjį epitelį. Nikotinas ir kitos medžiagos sudaro palankias sąlygas infekcijai. Rūkant vystosi ir plaučių audinio pakitimai. Sumažėjus bronchų laidumui, plaučių alveolės pradeda plėstis, sutrūkinėja, prasideda plaučių emfizema. Dėl smarkaus dirginimo sparčiai vystosi jungiamasis audinys – pneumofibrozė. Ir bronchito, ir emfizemos atvejais pasunkėja įkvepiamo oro srauto judėjimas. Sumažėja kraujyje deguonies, daugėja anglies dioksido. Sutrikusi plaučių ventiliacija dar labiau apsunkina širdies darbą.

80 proc. plaučių vėžio atvejų tenka rūkoriams.

Rūkymo metu su seilėmis nuryjamas nikotinas ir kitos medžiagos patenka į skrandį, erzina jo liaukas, mažėja apetitas, prasideda skrandžio gleivinės uždegimas, padidėja rizika susirgti opalige. Rūkantieji dešimt kartų dažniau serga skrandžio opalige, keturis kkartus dažniau miršta nuo žarnyno vėžio. Prie mirties priežasčių, susijusių su rūkymu, priskiriamas ir kasos vėžys. Jie dažniau serga šlapimo pūslės, burnos ertmės, lūpų, liežuvio, gerklų ir stemplės vėžiu.

Rūkantieji serga 3,5 karto dažniau nei nerūkantieji. Darbe juos dukart dažniau ištinka nelaimingi atsitikimai.

Rūkančiam diabetikui reikia 20 proc. daugiau insulino.

Rūkymas pablogina uoslę ir skonio pojūtį; teigiama, kad jis pagreitina veido raukšlėjimąsi, kai kurie tyrimai rodo, kad pablogėja ir klausa.

2 – 3 surūkytos cigaretės dirginančiai veikia centrinę nervų sistemą, išplečia smegenų kraujagysles: smegenų apytaka pagerėja, dėl to juntamas žvalumas. Tačiau žvalumo būklė tęsiasi keletą minučių, kraujagyslės susitraukia ir savijauta keičiasi. Prasideda kraujagyslių spazmas, kuris tęsiasi 20 – 30 minučių. Rūkant vieną cigaretę po kitos, dėl nuolatinio dirginimo nervinės ląstelės išsenka.

Tabako dūmuose esantis anglies monoksidas mažina akių tinklainės nervų ląstelių jautrumą. Prirūkytoje mašinoje ilgiau važiuojant gali sutrikti spalvų suvokimas, sumažėti regėjimo laukas, sugebėjimas išskirti gana ryškius daiktus. Anglies monoksidas nepalankiai veikia dėmesį, reakcijos greitį, susilpnėja jautrumas garsui.

Moterims rūkymas labiau kenkia nei vyrams. Jos greičiau įpranta rūkyti ir joms žymiai sunkiau mesti. Rūkančių motinų kūdikiai dažniau gimsta neišnešioti, jų svoris vidutiniškai mažesnis 200 – 300 gramų. Moterims, kurios rūko, tikimybė pastoti sumažėjusi keturiasdešimt procentų. Įrodyta, kad rūkymas gali būti apie 5000 savaiminių persileidimų, įvykusių metų bbėgyje, ir apie 1200 gimdos kaklelio vėžio atvejų priežastimi. Dėl toksinių tabako dūmų medžiagų poveikio kiaušidžių funkcijai, dažnesni rūkančių moterų menstruacinio ciklo sutrikimai, Dėl placentos kraujagyslių pažeidimo ir vaisiaus mitybos sutrikimo, vaisiaus mirtis nėštumo metu įvyksta 20 – 25 proc. dažniau.

Cigarečių dūmuose yra radioaktyvių dalelių, vadinamų Polonium 210. Tas, kas surūko 20 cigarečių per dieną, per metus gauna radiacijos dozę, kuri lygi 200 krūtinės rentgeno nuotraukų.

Rūkantys moksleiviai tampa išsiblaškę, sunkiau orientuojasi vienoje ar kitoje situacijoje, atsilieka moksle.

Rūkymas iškreipia organizmo reakciją vaistams.

Rūkymo žala nerūkantiesiems ir aplinkai

Kenksmingas poveikis sveikatai galimas kvėpuojant tabako dūmais užterštu oru. Įrodyta, kad nuolat būnant prirūkytoje aplinkoje, plaučiuose kenksmingų medžiagų nusėda daugiau, nei pačiam rūkant, ir rizika susirgti plaučių vėžiu padidėja apie 42 proc. Yra įrodyta, kad pasyvus rūkymas yra staigios kūdikių mirties, kūdikių ir vaikų kvėpavimo ligų ir viduriniosios ausies uždegimo priežastis, o suaugusiems – plaučių vėžio ir širdies ligų. Dažniausiai nukenčia vaikai, nes tėvai rūkydami sau pakenkia daug mažiau. Vaikai, kurių tėvai namuose rūko, du kartus dažniau serga kvėpavimo takų ligomis.

Tabako dūmai yra viena iš pagrindinių patalpų oro užterštumo priežasčių. Juos sudaro virš 4000 skirtingų cheminių medžiagų. Būnant prirūkytame kambaryje, jau po 30 minučių nerūkančiųjų kraujyje pradeda daugėti anglies monoksido, padidėja kraujospūdis ir padažnėja širdies plakimas.

Anglies monoksidas kraujyje išsilaiko labai ilgai: netgi pabuvus 3 – 4 valandas gryname ore, pusė anglies monoksido vis dar tebėra kraujyje. Būnančios prirūkytose patalpose nėščios moterys rizikuoja patirti persileidimą, pagimdyti negyvą ar sutrikusio vystymosi kūdikį. Paskutiniuoju metu nerūkantys tiesiog priverčiami pasyviai rūkyti, mat leidžiama rūkyti daugumoje kavinių, barų, klubų.

Tačiau ne tik cigarečių dūmas teršia aplinką. Lietuvoje daug žmonių rūko ir atliekomis šiukšlina aplinką. Per metus jie surūko apie 6 mlrd. cigarečių. Rūkantieji išmeta cigarečių pakelius bei nuorūkas, ir daug tokių ššiukšlių nepatenka į šiukšlių dėžes. Dauguma jų patenka į gatves, parkus bei paplūdimius, teršia patalpas ir gadina baldus.

Kas vyksta, kai metama rūkyti?

Žmogų rūkyti skatina nervų sistemos stimuliavimas. Rūkant ilgą laiką, „malonumo“ slenkstis kyla, smegenims reikia vis didesnio nikotino kiekio norint pasiekti tą patį pasitenkinimą. Nustojus rūkyti, smegenų aktyvumas krenta, rūkorius jaučia nepasitenkinimą, didėja kitos cigaretės poreikis. Kai rūkantysis negauna įprastinės nikotino dozės, prasideda nikotininė abstinencija: apima depresinė nuotaika, dirglumas, neviltis, pyktis, reiškiasi koncentracijos ir miego sutrikimais, padidėjęs apetitas. Norėdamas ppalengvinti šiuos simptomus, rūkorius imasi kitos cigaretės, taip tęsdamas žalingo įpročio ciklą.

Nepaisant to, kad mesti rūkyti tikrai nėra lengva, rūkymo nutraukimo nauda sveikatai yra tiesioginė, o efektas išryškėja tuoj pat. Daugelis rūkančių nemeta rūkyti galvodami, kad po ilgo rūkymo ssveikatos pakenkimai yra negrįžtami ir mesti rūkyti nebėra prasmės. Tai netiesa. Rūkimo žala kaupiasi, bet kuo anksčiau metama, tuo akivaizdesnė nauda sveikatai.

Tuoj po to, kai nustojama rūkyti, organizmas pradeda „taisyti“ padarytą žalą. Po 20 min. kraujo spaudimas ir pulsas sunormalėja; po 8 val. anglies monoksido ir nikotino kiekis kraujyje sumažėja perpus, deguonies kiekis grįžta į normą; po 24 val. anglie monoksidas būna pašalintas iš organizmo; po 48 val. nikotino organizme jau nebelieka.

Tyrimais įrodyta, jog rūkymo metimas žymiai sumažina riziką susirgti rūkymo sukeltomis ligomis, tai reiškia, kad milijonų mirčių būtų galima išvengti dėka intensyvių rūkymo nutraukimo intervencijų (programų).

Statistika

PSO duomenimis vienas trečdalis pasaulio suaugusiųjų, t y 1,1 bilijonas žmonių rūko. Fiziškai nuo tabako priklauso apie 80 proc. rūkančiųjų. Pasaulyje rūko apie 447 proc. vyrų ir apie 12 proc. moterų, yra dideli skirtumai tarp dideles ir mažas pajamas turinčių žmonių grupių, profesinių grupių ir individo šeimyninės padėties (pvz. rūko beveik 50 proc. vienišų motinų). Besivystančiose šalyse rūko 48 proc. vyrų ir 7 proc. moterų, o išsivysčiusiose 42 proc. vyrų ir 24 proc. moterų. 2003 metų duomenimis, Lietuvoje kasdien rūko 47,3 procentų vyrų ir 9,4 procentai moterų. Pasaulyje jau rūko apie 60 proc. 13 –15 metų vaikų ir apie 25 proc. iš jų rrūkyti pradėjo iki 11 metų amžiaus. O rūkyti meta tik apie 2 proc. rūkančiųjų.

Nuo rūkymo sukeltų ligų kasmet miršta 3.5 milijono žmonių, o kiekvieną dieną – apie 10 tūkst. Besivystančiose šalyse nuo rūkymo sukeltų ligų kasmet miršta apie vienas milijonas. Rūkymas sąlygoja apie 20 procentų bendro Lietuvos mirtingumo, tai yra apytiksliai 7 tūkst. Lietuvos gyventojų miršta prieš laiką nuo rūkymo sukeltų ligų. Vienas iš dviejų rūkančiųjų, kurie pradeda rūkyti jauni ir nepertraukiamai pastoviai rūko visą gyvenimą tikrai mirs nuo rūkymo sukeltos ligos. Vidutiniškai apie 50 proc. tikimybė mirti nuo rūkymo sukeltų ligų, kai rūkyti pradedama paauglystėje ir rūkoma pastoviai. Nuolat rūkančiųjų mirtingumas yra apie tris kartus didesnis nei nerūkančių bet kokioje amžiaus grupėje. Paskaičiuota, kad viena cigaretė sutrumpina gyvenimą apie 11 minučių, per metus prarandamos 56 dienos. Jeigu rūkyti meta darbingo amžiaus žmogus, jis vidutiniškai “sutaupo” 20 gyvenimo metų.

Prognozuojama, kad 2020 metais tabakas bus pagrindinė ligų ir mirčių priežastis, kiekvienais metais mirs 10 milijonų žmonių, o tai daug daugiau nei mirštama nuo ŽIV, tuberkuliozės, gimdymo komplikacijų (motinų mirtingumas), savižudybių ar žmogžudysčių, žūstančių autoavarijose. PSO tyrimų duomenimis, visame pasaulyje per sekančius du dešimtmečius rūkymo sukeltų mirčių gali patrigubėti. Šiandien yra žinomos daugiau nei dvidešimt penkios rūkymo sukeliamos ligos.

Paradoksalu, bet paklausus ppaauglį, kodėl jis rūko, dažniausiai išaiškėja, kad jis nori atrodyti nepriklausomas ir vyresnis. O paklausus suaugusį vyrą – paaiškėja, kad jis rūkydamas jaučiasi jaunesnis.

Ekonominiai rūkymo aspektai

Reklamuodamos rūkymą, tabako kompanijos bando įtikinti, kad rūkantysis tampa patrauklesniu, įgyja daugiau pasitikėjimo savimi, įgyja naujų draugų. Vienas iš jų naudojamų metodų yra parodyti rūkančiuosius inteligentiškus, sportiškus ir patrauklius žmonėmis. Reklama paskatina jaunus žmones galvoti, jog rūkyti yra gerai.

Tabako reklama propaguoja pasirinkimo laisvę, tačiau ši reklama labiausiai įtakoja vaikų ir paauglių elgesį, paskatindami juos rūkyti, nes jie negali “pasirinkti”. Jie priima tai, kas jiems siūloma nesuvokdami tikrosios tabako žalos ir priklausomybės nuo nikotino.

Valstybei rūkymas atsieina labai brangiai. Su rūkymu susijusioms ligoms gydyti Lietuvoje išleidžiama 300-850 mln. litų. 75 procentus šio sumos sumoka nerūkantys žmonės, akivaizdu, kad rūkymas yra ne kiekvieno asmeninis reikalas. Žmogus per dieną surūkantis gerų cigarečių pakelį, per mėnesį galėtų įsigyti 122 Lt kainuojantį lygintuvą, per tris – 365 Lt kainuojantį dulkių siurblį, per aštuonis mėnesius – 973 Lt kainuojantį šaldytuvą, per metus – 1460 Lt kainuojančią skalbimo mašiną. Žmogus metęs rūkyti likus 30 metų iki pensijos, per tą laiką galėtų sutaupyti apie 50 tūkst. Lt. Metus rūkyti per dieną galima sutaupyti 4 Lt. ( per visą gyvenimą – 60 – 80 tūkst. LLt. ).

Pasaulinė nerūkymo diena

Pasaulinė sveikatos apsaugos organizacija 1987 m. paskelbė gegužės 31-ąją Pasauline nerūkymo diena. Šią dieną visi rūkantieji skatinami bent vieną dieną nerūkyti. Šią dieną visuomenė supažindinama su rūkymo žala ir pasauline tabako epidemija.

Išvados

· Archeologiniai tyrimai parodė, kad šiaurės Amerikos indėnai tabaką vartojo prieš 4000 metų. Žodis tabakas greičiausiai kilęs iš Tobaco salos pavadinimo. Europoje rūkymas ėmė plisti nuo XVI amžiaus. Rūkymas iš pradžių buvo laikomas vaistu.

· Tabakas – pagrindinė cigarečių sudedamoji dalis. Tabake yra apie 300 sveikatai kenksmingų medžiagų: nikotino, sieros vandenilio, anglies dioksido ir monoksido, kancerogeninių dervų, radioaktyviojo polonio ir kt.

· Pasaulio sveikatos organizacija rūkymą vertina kaip ligą, kuri yra įtraukta į Tarptautinę ligų klasifikaciją.

· Žmonės rūko todėl, kad atsiranda fizinė ir psichinė priklausomybė nuo nikotino

· Mokslininkai ir medikai, atsižvelgdami į įvairių tipų rūkalių psichologinius skirtumus, nagrinėja penkis tipus ir kiekvieno jų galimybes kontroliuoti bei valdyti šį žalingą įprotį

· Rūkymas yra įvairių ligų rizikos faktorius, pvz., kvėpavimo nepakankamumo, padidėjusio kraujospūdžio, astmos paūmėjimo, impotencijos, nevaisingumo bei anglies dvideginio koncentracijos kraujyje padidėjimo. Ilgalaikis rūkymas padidina sergamumą bei mirtingumą nuo įvairių ligų, įskaitant širdies nepakankamumą ir miokardo infarktą, plaučių ir kitus vėžius (gerklų, stemplės, kasos, šlapimo pūslės, gimdos kaklelio, kraujo) bei chronines obstrukcines kvėpavimo ligas (chroniškus bronchitus, emfizemas). Moterims, kurios rūko, tikimybė pastoti sumažėjusi

keturiasdešimt procentų. Rūkymas sukelia vėžį.

· Rūkymas kenkia ir nerūkantiesiems. Įrodyta, kad nuolat būnant prirūkytoje aplinkoje, plaučiuose kenksmingų medžiagų nusėda daugiau, nei pačiam rūkant, ir rizika susirgti plaučių vėžiu padidėja apie 42 proc.

· Lietuvoje daug žmonių rūko ir atliekomis šiukšlina aplinką.

· Kai rūkantysis negauna įprastinės nikotino dozės, prasideda nikotininė abstinencija: apima depresinė nuotaika, dirglumas, neviltis, pyktis, reiškiasi koncentracijos ir miego sutrikimais, padidėjęs apetitas. Norėdamas palengvinti šiuos simptomus, rūkorius imasi kitos cigaretės, taip tęsdamas žalingo įpročio ciklą.

· Nepaisant to, kad mesti rūkyti tikrai nėra lengva, rrūkymo nutraukimo nauda sveikatai yra tiesioginė, o efektas išryškėja tuoj pat.

· PSO duomenimis vienas trečdalis pasaulio suaugusiųjų, t y 1,1 bilijonas žmonių rūko. Fiziškai nuo tabako priklauso apie 80 proc. rūkančiųjų. Pasaulyje rūko apie 47 proc. vyrų ir apie 12 proc. Moterų

· Nuo rūkymo sukeltų ligų kasmet miršta 3.5 milijono žmonių

· Rūkymas sąlygoja apie 20 procentų bendro Lietuvos mirtingumo

· Prognozuojama, kad 2020 metais tabakas bus pagrindinė ligų ir mirčių priežastis

· Valstybei rūkymas atsieina labai brangiai. Su rūkymu susijusioms ligoms gydyti Lietuvoje išleidžiama 300-850 mln.

Literatūra

1. Tarptautinių žodžių žžodynas

2. …..

3. ……

4. http://day.lt/straipsniai/nerukymo_diena

5. http://www.vvspt.lt/naujienos.php?p=n20041004

6. http://www.vilniausvsc.lt/gyvenimo_budas/3_rukymas.htm