Kramtymo funkcijos neuroreguliavimas

Turinys

Įžanga 3

Trišakio nervo anatomija 4

Trišakio nervo šakos 5

Kramtomieji raumenys ir jų inervacija. 8

Virškinimas burnoje 9

Stomatognatinės sistemos neurofiziologija 10

Somatosensorinė sistema 11

Somatomotorinė sistema 13

Priodontas ir jo įnervacija 15

Burnos gleivinės nervinės galūnėlės 15

Smilkininis apatinio žandikaulio sąnarys (SAŽS ) 16

I š v a d o s 17

Naudota literatūra: 17Įžanga

Kramtymo neuroreguliacija – tai normalių kramtymo funkcijų reguliavimas nervinias impulsais. Žmogaus viedas, ypač žandikaulių sritis , yra itin gausiai įnervuota. Čia yra daug skausmo receptorių, žemas skausmo dirginimo slenkstis. Žmogaus veido kauluose , viršutiniame ir apatiniame žndikauluiose yra keletas angų, kanalų, vagų ar plyšių. Pro juos praeina organus , kkaulus ir minkštuosius audinius inervuojantys nervai ir juos maitinančios kraujagyslės. Normaliai kramtymo funkcijai vien tik nervinių impulsų neužtenka, taigi čia dar dalyvauja kramtomieji raumenys , dantys, viršutinio ir aptinio žandikaulių alveolinės ataugos , smilkininis žandikaulio sąnarys, liežuvis ir kitos struktūros. Tuo tikslu šiame darbe bus apžvelgta visos kramtymo neuroreguliavime dalyvaujančios struktūros ir jų ryšys su kramtomuoju aparatu.Trišakio nervo anatomija

V galvinių nervų pora , trišakis nervas, n. trigeminus yra mišrus nervas. Didžiausia jo dalį sudaro juntamosios skaidulos. Jo skaidulos įnervuoja veido, ddidesnės viršugalvio priekinės dalies odą ir poodinį audinį, galvos smegenų kietąjį dangalą, kraujagysles, akių junginę , vokus , žandikaulius, dantenas, dantų minkštimą (pulpą), taip pat burnos ir nosies gleivines. Į nervo sudėtį įeina judinamosios skaidulos, kurios įnervuoja kramtomuosius ir kai kkuriuos kitus galvos raumenis.

Dalis šio nervo juntamųjų skaidulų eina iš trišakio nervo vidurinio smegenų branduolio, nucleus mesencephalicus trigemini, neuronų ir baigiasi receptoriais kramtomuosiuose ir mimikos raumenyse bei pasiekia dantų aplinkos ir apydančio audinius , smilkininį apatinio žandikaulio sąnarį. Prie trišakio nervo šakų prisijungia ir periferinės nervų sistemos dalies autonominės nervų sistemos simpatines ir parasimpatinės nervinės skaidulos. Palei šio nervo šakas yra ir galvos srities autonominiai nerviniai mazgai ( krumplyninis , ausinis, pažandinis, sparninis gomurio) , kuriuose ikimazginės skaidulos (preganglinės) persijungia į užmazgines (postganglines) , inervuojančias seilių ir ašarų liaukas, lygiuosius raumenis. Šių mazgų neuronai yra įvairūs savo neurocheminiais ypatumais ir be pagrindinių mediatorių acetilcholino ir noradrenalino, turi ir kitų biologiškai aktyvių medžiagų – aminorūgščių, purinų, neuropeptidų , kurie ttaip pat gali veikti kaip neuromediatoriai. Beto per mazgus praeina simpatinės bei galvinių nervų juntamosios skaidulos . Todėl autonominiuose mazguose vyksta tam tikrų ateinančių signalų integracija, formuojamos atsakomosios reakcijos.Trišakio nervo šakos

Yra didelė visų trijų nervo šakų paplitimo įvairovė. Tačiau galima pastebėti ir tam tikrus bendrus jų išsišakojimo dėsningumus:

1. Nuo visų trijų šakų atskyla dangalų šakos, rr.meningei.

2. Nuo visų jų atskyla vidinės šakos, einančios į veido srities ertmių (burnos , nosies, ančių) gleivinę ir į organus ( ašarų liauka, akies obuolį, seilių liaukas, ddantis, migdolus liežuvį).

3. Nuo visų jų eina išorinės šakos, inervuojančios priekines ir šoninės veido dalių odą.

I šaka – akinis nerves, N.OPHTHALMICUS

Tai ploniausia iš visų trijų trišakio nervo šaka. Įnervuoja viršutino voko, kaktos, viršugalvio, dalies smilkininės sričių ir nosies nugarėlės odą, siunčia juntamąsias skaidulas akiduobės audiniams (akies obuoliui ir priediniams jo organams – junginei, ašarų liaukai ir maišeliui, taip pat nosies, kaktikaulio bei pleištakaulio ančių, akytkaulio ertmelių gleivinei.

II šaka – viršutinis žando nervas, N.MAXILLARIS

Viršutinis žando nervas per apskritąją angą įeina į sparninį gomurinį duobę ir suskyla į šakas , iš kurių stambiausia yra poakidubinis nervas , n.infaorbitalis, . Šis nervas per apatinį akiduobės plyšį patenka į akiduobę , eina poakiduobine vaga, per bendravardę angą išeina į veidą ir iltinėje duobėje suskyla į šakas. Viršutinis žando nervas įnervuoja viršutinio žandikaulio dantis ir dantenas, nosies, apatinio voko, viršutinės lūpos , skruosto ir iš dalies kaktos bei smilkinio odą, gomurio, viršutinės lūpos, skruosto nosies ertmės , pleištakaulio ir viršutinio žando ančių gleivinę.

III šaka – apatinis žando nervas, N. MANDIBULARIS

Jis per ovaliąją anga išeina iš kaukolės ir pasmilkininėje duobėje suskyla į šakas. Svarbesnės iš jų yra yra liežuvinis ir apatinis alveolinis nervas.

Liežuvinis nervas, n.lingualis, eina šoninio sparninio raumens viduriniu paviršiumi, toliau – bburnos ertmės dugnu į liežuvį. Įnervuoja liežuvio gleivinę iki pyliminių spenelių.

Apatinis alveolinis nervas, n. alveoliaris inferijor, iš pradžių eina kartu su liežuviniu nervu , paskui įeina į aptinio žandikaulio kanalą ir leidžiasi juo iki smakrinės angos.

Apatinio žando nervo juntamosios šakos inervuoja apatinio žandikaulio dantenas, dantis, apatinės lūpos, skruosto, burnos ertmės dugno ir liežuvio gleivinę, aptinio žandikaulio sąnarį, apatinės lūpos, skruosto, smakro, smilkinkaulio ir iš dalies ausies kaušelio odą. Šio nervo judinamosios skaidulos įnervuoja kramtomuosius raumenis.Kramtomieji raumenys ir jų inervacija.

Galvos raumenys yra skirstomi į veido ir kramtomuosius raumenis. Veido raumenys , prasidėję nuo veido kaulų , baigiasi odoje ir poodyje. Taigi jei veidui suteikia atitinkamą išraišką . Tuo tarpu kramtomieji raumenys prisitvirtina prie apatinio žandikaulio ir padeda žandikaulį pakelti ir pasukti į šonus, t.y. atlieka kramtyti reikalingus judesius.

Kramtomieji raumenys , musculi masticatorii:

1. Kramtomasis raumuo, m. masseter, pakelia apatinį žandikaulį ir sukanda dantis.

2. Smilkininis raumuo, m.temporalis, atitraukia išstumtą apatinį žandikaulį ir kelia jį.

3. Šoninis sparninis raumuo , m. pterygoideus lateralis, suka žandikaulį į priešingą pusę . Abu raumenys išstumia žandikaulį , patraukia atgal sąnario diską

4. Vidinis sparninis raumuo, m.pterygoideus medialis, suka žandikaulį į tą pačią pusę , abu – ir pakelia.

Šiuos raumenis įnervuoja trišakio nervo šaka – apatinis žando nervas.

KKramtomieji raumenys valgant veikia visi kartu, kalbant – pavieniui. žandikaulius sukanda abiejų pusių 1, 2 ir 4 raumenys. Į dešinę jį suka dešinysis 4 ir kairysis 3 raukenys, į kaire atvirkščiai. Į priekį išstumia apatinį žandikaulį ir daro malamąjį judesį ( kaip girnapusė ), kurio metu tarp krūminių dantų patekęs maistas traiškomas. Kitą vertus apatinį žandikaulį nuleidžia abiejų pusių kaklo raumenys : m.digastrikus, m.mylohyoideus, m.geniohyoideus. Tuo pačiu metu abiejų pusių kaklo raumenys: m.stylohyoideus, m.omohyoideus, m.sternohyoideus imobilizuoja poliežuvinį kaulą ir sudaro atramą aptiniam žandikauliui nuleisti. Nors prie poležuvinio kaulo prisitvirtinantys raumenys topografiškai yra kakle , tačiau jie sudaro funkcinę grupę , svarbią trims veiksniams – kramtyti ryti ir garsui gaminti.Virškinimas burnoje

Burnos ertmė pirmoji patiria fizines ir chemines maisto savybes , jo konsistenciją, nes burnoje yra platus įvairių receptorių tinklas (taktilinių, temperatūros, skausmo), padedantis įvertinti maistą. tai pradinis maisto medžiagų virškinimo etapas, kurį sudaro mechaniniai ,fiziniai ir cheminiai procesai. Burnoje maistas mechaniškai smulkinamas , vilgomas su seilėmis , analizuojama ir vertinama jo sudėtis , sudaromas kąsnis. Burnos ertmėje vyksta kai kurių maisto medžiagų hidrolizė, aktyvinami nesąlyginiai ir sąlyginiai virškinimo refleksai. Tuo pačiu metu vyksta kramtymo , čiulpimo procesai, prasideda sudėtingas rijimo refleksas.

Kramtymas ( lot. masticatio). Kramtant vyksta trys pagrindiniai procesai:

1. Smulkinamos maisto

medžiagos, didėja jų bendras virškinimo paviršius , prasideda angliavandenių hidrolizė.

2. Burnoje vykstantys procesai refleksiškai žadina seilių, skrandžio , kasos, ir kitų virškinimo organų liaukų sekreciją.

3. Sukramtytas burnoje maistas maišomas su seilėmis , sudaromas kąsnis kuris toliau slenka į skrandį.

Judant žandikauliui vertikalia ir horizontalia kryptimis, maistas kandžiais atkandamas , krūminių dantų trinamas ir smulkinamas bei suvilgomas seilėmis . Maistas burnoje išbūna apie 15 – 30 s. Maisto kramtymas burnoje gali sutrikti , jei nėra dantų , vystosi kariesas, yra veido traumų. Burnos ertmėje sskonio, temperatūros, skausmo receptoriai perduoda informaciją apie patekusio maisto sudėtį , jo konsistenciją , todėl nemalonias medžiagas galima greitai pašalinti arba neutralizuoti seilėmis. Skystas maistas į burnos ertmę patenka ir čiulpimo (lot. succio) metu , kuris būdingas kūdikiams. Jo metu burnos ertmėje susidaro neigiamas , ir skystas maistas lengvai patenka į burną. Kramtymo ir čiulpimo procesai vyksta refleksiškai, jų veiklą koordinuoja centrai , esantys pailgosiose smegenyse bei smegenų žievieje.Stomatognatinės sistemos neurofiziologija

Visa tai yra normali funkcija , kuri apima atskirų sistemos kkomponentų koordinuotą veiklą. Normali funkcija- apimanti tuos veiksnius, kurie reikalingi tenkinti organizmo poreikius gyvenimo bėgyje , bet nežaloja pačios sistemos.

Centrinė nervų sistema (CNS) kaip aktyviųjų judesių šaltinis kramtymo sistemą veikia trejopai:

1. Kramtymo judesiai prasideda dar įsčiuose ir tęsiasi visą gyvenimą, kkramtymo sistemos vystymasis neatsiejamai susijęs su burnos funkcija.

2. Normalios okliuzijos palaikymas priklauso nuo pastovaus antagonuojančių dantų kontaktavimo.

3. Perteklinę ar kitas parafunkcijas gali lemti burnos audinių destrukcija.

Kramtymo funkciją lemia trijų CNS sistemų sąveika:

1. Sensorinės sistemos teikiančios informaciją apie dirgiklius.

2. Motyvacinės sistemos , kuri atsižvelgiant į sensorinės sistemos impulsus aktyvuoja ir nukreipia motorinę sistemą.

3. Motorinės sistemos kuri tiesiogiai atsakinga už motoneuronus ir aferentinę funkciją.Somatosensorinė sistema

Somatosensorinė sistema tvarko mūsų kūno paviršinį ir gilųjį jutimus. Jai priklauso daug neuroanatominių struktūrų, susijusių su šios funkcijos vykdymu. Jas sąlygiškai , kaip ir kitose sensorinėse sistemose, galima suskirstyti į receptorinę, laidinę ir centrinę dalis. Receptorinei daliai priklauso daug odoje ir judamajame aparate išplitusių galūnių. Odos receptoriai priklauso eksteroreceptorių tipui. Tai yra labai polimorfiška receptorių grupė. Jie gali būti suskirstyti į dvi stambias ggrupes: laisvąsias ir nelaisvąsias nervines galūnes. Laisvąsias galūnes sudaro juntamųjų skaidulų terminalės , tiesiogiai sąveikaujančios su aplinkiniais audiniais. Jos yra vadinamos “nuogomis” galūnėmis. Šių receptorių terminalės plačiai šakojasi. Vieno receptoriaus laukas gali plisti keletą milimetrų ir daugiau. Laisvosios nervinės galūnės vykdo mechanoreceptorinę, nocireceptorinę, termoreceptorinę funkcijas. Jų daug gleivinėje odoje, judamojo aparato audiniuose (sausgyslėse, sąnarių maišeliuose, raiščiuose, antkaulyje) ir vidaus organuose. Nelaisvoms nervinėms galūnėms priklauso receptoriai , kurių terminalės nuo inervuojamo audinio atskirai papildomos struktūros: jungianojo audinio kapsulės , neuroglijinės kilmės mmembranos ir ląstelės. Nelaisvosioms nervinėms galūnėms priklauso inkapsuliuoti rceptoriai, dar vadinami kūneliais. Juose jungiamosios skaidulos galus dengia jungimojo audinio kapsulės. Šio tipo receptoriams priklauso plokšteliniai arba Faterio – Pačinio kūneliai, esantys tikrosios odos bei poodžio jungiamajame audinyje ir antkaulyje, lytėjimo, arba Meisnerio kūneliai , esantys odos speniniame sluoksnyje, Rufini kūneliai , gulintys giliuose odos sluoksniuose , sąnarinėse kapsulėse. Visi šie receptoriai vykdo mechanoreceptorinę funkciją ir yra jautresni tam tikros rūšies mechaniniam dirginimui.

Inkapsuliuotiems receptoriams būdinga daug greitesnė adaptacija nei laisvosioms nervinėms galūnėms.

Kūno odoje ir jos sluoksniuose receptoriai pasklidę labai nevienodai. Speniniame odos sluoksnyje vyrauja laisvosios nervinės galūnės . Tikrosios odos sluoksnyje ir poodyje – nelaisvosios nervinės galūnės. Tai yra somatosensorinės sistemos paviršinio jutimo receptoriai.

Somatosensorinės sistemos giliojo jutimo receptoriai vadinami proprioreceptoriais, yra judamojo aparato organuose: antkaulyje, sąnarių maišeliuose, raiščiuose, raumenų sausgyslėse bei sausplėvėse ir raumenyse. Šie receptoriai , kaip ir odoje , yra laisvųjų ir nelaisvųjų nervinių galūnių tipo. Gilusis proprioreceptorinis jutimas padeda mums suvokti savo kūno ir atskirų dalių dinaminę bei statinę padėtį.

Somatosensorinės sistemos laidinė dalis . Paviršinio ir giliojo jutimų receptoriais pasibaigia juntamosios skaidulos , prasidedančios nuo nugarinių mazgų ir tam tikrų galvinių nervų (V, IX, X porų ) jungiamųjų mazgų neuronų. Šios skaidulos periferiniais nervais ppasiekia įnervuojamas sritis.

Somatosensorinės sistemos receptorių signalai žievinius centrus pasiekia dviem keliais – nugariniais nervais per nugaros smegenis ir galviniais nervais ( V, IX, X ) per smegenų kamieną. Nugaros smegenų keliu jutimai perduodami beveik iš viso kūno. Tik iš veido srities ir nedaug jutimų iš smegeninės plinta tiesiog į galvos smegenų kamieną.

Svarbi somatosensorinės sistemos savybė yra plastiškumas, t.y. keisti pačios dirglumą, o tai reiškia organizmo adaptaciją.Somatomotorinė sistema

Ši sistema valdo labai platų mūsų kūno judesių spektrą – nuo papraščiausių refleksinių, stereotipinių judinamųjų atsakų iki sudėtingiausių išmoktų valingų judesių. Ji tiek neuroanatomiškai, tiek ir fiziologiškai yra labiausiai sudėtinga neurofunkcinė sistema. Šioje sistemoje galima išskirti neuroanatominių struktūrų pakopas, turinčias hierarchinį pavaldumą t.y. evoliucijos metu vėliausiai atsiradusios struktūros kontroliuoja ankščiau atsiradusių struktūrų veiklą.

Žemiausios pakopos judinamiesiems centrams priklauso nugaros smegenų priekinių ragų ir galvos smegenų galvinių nervų ( III, IV, V, VI, VII, IX, X, XI, XII ) judinamieji branduoliai. Tai yra nugaros smegenų (spinalinių) ir smegenų kamieno ( bulbarinių) refleksų judinamieji centrai. Minėtų branduolių reikšmingiausia morfologinė struktūra yra motoneuronai . Jų aksonai sudaro ašinį cilindrą judinamųjų skaidulų , kurios periferinias nervais pasiekia raumenis ir pasibaigia efektorine nervine raumenine galūne arba raumeninių skaidulų. Vienas motoneuronas gali įnervuoti nuo 15 iki 200 rraumenių skaidulų. Toks kiekybinis svyravimas priklauso nuo raumens judesio tikslumo ir jo funkcijos reikšmingumo. Motoneuronas ir jo aksono įnervuotų raumeninių skaidulų visuma vadinama judinamuoju vienetu. Judinamieji vienetai yra ir judesių valdymo funkciniai vienetai, nes per juos realizuojamas judinamasis atsakas (refleksai, stereotipiniai ir valingi judesiai) . Nugaros smegenų ir smegenų kamieno judinamųjų branduolių funkciją valdo piramidinė ir ekstrapiramidinė sistemos. Motoneuronai gali būti aktyvuojami samoningų valingų signalų.Priodontas ir jo įnervacija

Nerviniai kamienai priodonte eina interscistinias tarpais, o nervinės galūnėlės randamos raiščio skaidulose. Periodonto raištį gausiai įnervuoja laisvosios galūnėlės , Pačinio kūneliai, Rufini galūnėlės.

Klinikiniai aspektai:

1. Stipriai sukandant dantis , maksimalus sukandimas apsiribos nesukeltu skausmu.

2. Gryžtamuoju ryšiu paremtos ir šoninio judesio metu taikomos jėgos dydžio reguliavimas.

3. Kai kurie okliūziniai įtaisai bruksizmo padarinių profilaktikai , naudojasi grįžtamojo ryšio principu. Grįžimo metu generuojamos jėgos tenka tik priekiniams dantims.

4. Kryptingas periodonto traumavimas galimas dėl didėjančio danties paslankumo arba dalinio receptorių netekimo.

5. Netenkant dantų netenkami periodonto raiščio receptoriai. Taigi lyginant su natūraliais dantimis protezų, besiremiančių implantais arba pilnų plokštelinių protezų taktilinis jautrumas yra gerokai mažesnis.Burnos gleivinės nervinės galūnėlės

Jose randama visų tipų mechanoreceptorių.

Pacientų su pilnais plokštelinias protezais kramtyno neuroreguliavme lemiamą reikšmę turi gleivinės mechanoreceptoriai. Deja, burnos gleivinės sensorinis jautrumas pagrįstas skausminiu slenksčiu, kas yra daugelį kartų mažiau specialus jautrumas nei periodonto receptoriai.

Liežuvio ir žandikaulio

judesiai koordinuojami tarpusavyje smegenų kamiene. Šių judesių įvairovė gali priklausyti nuo periferinių sensorinių impulsų kurie kinta priklausomai nuo maisto fizinių savybių.Smilkininis apatinio žandikaulio sąnarys (SAŽS )

Gausiai įnervuoja laisvosios galūnės ; mažėjančia tvarka Rufini, Goldži, ir Pačini galūnėlės. SŽS receptoriai pritaikyti justi lietimą, spaudimą, skausmą ir judesį. Nuo to priklausoma orofacialinė neuromuskulinė funkcija. Tai, taip pat, įtakoja smegenų kamieno motoneuronų veiklą kaip ir smegenų žievės centrai. Šį sąnarį įnervuoja n. massetericus, n.aurikotemporalis, n.facialis ir simpatinės skaidulos iš a.temporalissuperfacialis periarterinio rezginio.

Anatomines ir ffunkcinės ypatybės;

Rufini Padėties mechanoreceptorius Dinamika ir statika

Pačini kūneliai Dinaminis mechanoreceptorius Judesiai

Goldži tendor Statinis mechanoreceptorius Apsauga

Laisvosios nervinės galūnės Tariamo skausmo receptorius Sąnario apsuagaI š v a d o s

1. Kaulo ir raumens struktūros glaudžiai susijusios atliekant kramtymo funkciją.

2. Veido sritis yra gausiai įnervuota.

3. Kramtymo funkcijos neuroreguliavime pagrindinis vaidmuo tenka V galviniam nervui n.trigeminus.Naudota literatūra:

1.Veido, burnos ir dantų vietinės anestezijos taikomoji anatomija , R.Kubilius, V.Giedrimas,V.Aželis; 2004 Kaunas

2. Žmogaus anatomija, K.A.Tamašauskas, R.Stropus; 2003, Kaunas

3. Žmogaus fiziologija, Autorių kolektyvas, 1999 Kaunas

4. Lyginamosios histologijos pagrindai , O.Kublickienė, 1994

5. Veido ir kaklo klinikinė anatomija, S.Pavilonis, P.Šileiūkis ;; 1985 Vilnius

6. Metodinė medžiaga E.Varpiotas

7. Žurnalas “Stominfo” ; 2003 03

8.Žmogaus histologija , Autorių kolektyvas, 2003 Kaunas

9.Internetas www.delfi.lt