Narkotikai

AMFETAMINAI

Istorija

Amfetaminai – sintetiniai stimuliantai, anksčiau juos skirdavo norintiems suliesėti ir nuo depresijos. Šiuo metu gydytojai juos išrašo retai ir tik ypatingais atvejais. Antrojo pasaulinio karo bei karo Vietname metu jų duodavo kareiviams, kad būtų aršesni. Šiuo metu ne gydymo tikslams skirti amfetaminai gaminami nelegaliose laboratorijose. Paskutiniu metu amfetaminas pradėtas platinti kaip klubinis narkotikas. Amfetaminas pasidarė lengviau prieinamas, krito jo kaina: vienas gramas kainuoja ~40LT. Dažniausiai jį vartoja 17-18mečiai. Amfetaminas dar kitaip vadinamas speed’u.

Išvaizda

Dažniausiai vartojamas amfetamino sulfatas. Lietuvoje nnamudiniu būdu pagaminamas “džefas” arba efedronas yra oksiduotas metilamfetaminas. Tai pilkšvai balti milteliai, parduodami mažais popieriaus vokeliais ar polietileniniais maišeliais. Tačiau tai, ką jums siūlo kaip amfetamino sulfatą, iš tikrųjų yra 3-5% amfetamino sulfato ir kitų medžiagų, pvz., paracetamolio, kofeino ir sodos, mišinys (narkotiko grynumas gali būti ir didesnis, tai priklauso nuo pardavėjo, gamintojo ir kt veiksnių). Tabletės arba kapsulės su baltais, rausvais, geltonais kristališkais milteliais, dažniausiai suvyniotos į sulankstytą popierių. Skirta uostymui, rijimui arba injekcijoms.

Vartojimas

Yra keletas amfetaminų vartojimo bbūdų. Juos galima: įtraukti pro nosį, praryti, susileisti su švirkštu. Aišku, pavojingiausias būdas yra leistis narkotikus.

Poveikis

Amfetaminų poveikis pasireiškia energijos antplūdžiu. Asmenys pavartoję amfetaminų nori judėti, negali nustovėti vienoje vietoje, jie pasidaro labai draugiški, atsikrato kompleksų. Kartais nevalingai gali trukčioti ggalūnės (kojos, rankos). Taip pat gali išsiplėsti akių vyzdžiai.

Šalutiniai poveikiai

Šie narkotikai pasižymi gana sunkiu šalutiniu poveikiu (žargonu – „athodais“). Tai – baisus išsekimas, dirglumas, nerimas, pyktis, įtarumas, nemiga, veido trūkčiojimas, traukuliai.Ilgai vartojant amfetaminus, gali būti pažeidžiamos kraujagyslės. Ima šlubuoti širdis, sumažėja atsparumas ligoms, o paranoja gali tapti psichine liga. Cheminė formulė C9H13N. Cheminis pavadinimas (±)-alpha-Methylbenzeneethanamine

Komentarai

DeathKiss nuo sausio 20 2006 16:48:29

AMFETAMINAS

Faktai ir poveikis

Preparatas ir jo vartojimas

Amfetaminas yra kokainui, fenmetralinui ir metilfenidatui artima narkotinė medžiaga, kuri tiesiogiai stimuliuoja centrinę nervų sistemą. Amfetaminas priklauso „ūpą keliančių“ narkotinių medžiagų grupei, nes gerina nuotaiką. Suleidus žmogui amfetamino pastebima greita nuotaikų kaita.

Amfetaminas dažniausiai atrodo kaip gelsvi kristalai. Jų gali būti įmaišyta į nenarkotines medžiagas. Paprastai amfetaminas leidžiamas į veną. Chroniškas didelių dozių poreikis ddaugelyje pasaulio šalių jau tapo rimta socialine ir medicinine problema.

Poveikis

Narkotinės medžiagos poveikis priklauso nuo jos kiekio, vartojimo būdo, ankstesnės narkotikų vartojimo patirties, nuotaikos ir nuo to, ar tuo pačiu metu gerta alkoholio ir vartota kitų narkotikų. Poveikis taip pat priklauso nuo situacijos bei kartu esančių žmonių.

Trumpalaikiai požymiai išryškėja iškart gavus narkotikų dozę (po kelių sekundžių ar minutės) ir išnyksta po kelių valandų arba dienų.

Fizinis poveikis

Vartojant nedideles amfetamino dozes pablogėja apetitas, pagreitėja kvėpavimas ir širdies ritmas, padidėja kraujospūdis, išsiplečia vyzdžiai.

Vartojant didesnius aamfetamino kiekius džiūsta burna, pakyla karštis, gausiau prakaituojama, atsiranda galvos skausmas ir svaigulys, pablogėja regėjimas. Nuo labai didelio kiekio paraustama arba išbąlama, greitai ir aritmiškai plaka širdis, atsiranda drebulys, sutrinka koordinacija, žmogus gali nualpti.

Yra pasitaikę ir mirties atvejų. Dažniausiai mirštama trūkus smegenų kraujagyslėms, nuo širdies paralyžiaus arba labai aukštos temperatūros.

• Psichinis poveikis. Nuo nedidelės amfetamino dozės žmogus pagyvėja, pranyksta nuovargis, jaučiamas pasitenkinimas.

Didesni kiekiai skatina plepumą, įkarštį, keistą elgesį. Dauguma narkomanų tampa agresyvūs ir priešiškai nusiteikę.

Ilgalaikiai požymiai išryškėja ilgai vartojant narkotines medžiagas.

• Amfetaminas mažina apetitą, todėl chroniški narkomanai dažniausiai valgo nepakankamai. Jie suserga įvairiomis ligomis, kurias sukelia vitaminų ir maistingųjų medžiagų trūkumas. Tyrimai parodė, kad hipertoniškai aktyvūs vaikai, kurie buvo gydomi amfetaminu, auga lėčiau.

• Bloga savijauta, netinkama mityba, miego trūkumas ir dažnai sveikatai

kenksminga aplinka sukelia neatsparumą ligoms. Chroniškiems narkomanams

gali staiga aptemti sąmonė, pakrikti orientacija, jie gali jaustis sutrikę ir laikytis savito gyvenimo būdo, kuris yra artimai susijęs su narkotikų vartojimu.

• Kad sumažintų nepageidautinus amfetamino padarinius, narkomanai kaip pagalbines gali vartoti kitas narkotines medžiagas. Dažnai vartojamos raminamosios medžiagos (barbituratai, alkoholis ir opiatai). Jų griebiamasi kaip migdomųjų arba norint sureguliuoti per didelį amfetamino kiekį. Tai gali padidinti šių narkotinių medžiagų poreikį.

• Naudojant nešvarius švirkštus arba leidžiant keletą kartų į tą pačią vietą gali kkilti infekcija. Infekcines ligas vieni narkomanai per švirkšus perduoda kitiems.

Tarp tų, kurie reguliariai leidžiasi amfetaminą, ypač paplitusi gelta.

Mišraus amfetamino sudėtyje dažnai yra sunkiai vandenyje tirpstančių medžiagų. Patekusios į kūną, jos užkemša kraujagysles arba susilpnina jų sieneles. Dėl to inkstuose, plaučiuose ir audiniuose atsiranda žaizdelių.

Amfetaminas ir nėštumas

Amfetaminą vartojančios moterys dažniausiai pagimdo per anksti arba susilaukia negyvo kūdikio. Kūdikiai dažnai būna išsigimę ir nesugeba žįsti, todėl iškyla maitinimo sunkumų. Jei motina nėštumo metu vartoja amfetaminą, jos vaikas ateityje gali turėti socialinių ir emocinių problemų. Ypač tai tikėtina, jeigu vaikas liks gyventi su motina, kuri toliau piktnaudžiaus narkotikais.

Priklausomybė ir poreikis

Jeigu amfetaminas vartojamas reguliariai, norint patirti

tuos pačius pojūčius reikia vis didesnio narkotikų kiekio.

• Fizinis poreikis – tai tokia būsena, kai kūnas prisitaiko prie narkotikų ir staiga nustojus juos vartoti jaučiama abstinencija.

• Psichinis poreikis pasireiškia tada, kai narkotikai užvaldo asmens mintis, jausmus ir veiklą, todėl nutraukti vartojimą būna labai sunku. Chroniški narkomanai gali tapti psichiškai priklausomi nuo amfetamino.

• Dažniausi sunkių ligonių abstinencijos požymiai yra nuovargis, ilgas, bet neramus miegas, irzlumas, didelis alkis ir depresija. Ji net gali tapti savižudybės priežastimi. Šie sutrikimai išnyksta vėl pradėjus vartoti amfetaminą.

Ar daug žmonių

vartoja amfetaminą?

Anksčiau amfetaminas buvo naudojamas depresijai ir kitoms psichikos būsenoms bei viršsvoriui gydyti. Vėliau gydymo amfetaminu buvo aatsisakyta ir nustota jį laikyti vaistu. Šiandien amfetaminą ir beveik visas jam artimas narkotines medžiagas vartoti draudžiama.

• Švedijoje tarp chroniškų narkomanų labiausiai paplitusios centrinę nervų sistemą stimuliuojančios medžiagos. Pagal 1979 m. tyrimus, 41% šios šalies narkomanų vartojo amfetaminą kaip pagrindinį narkotiką. Mažiau nei 1% narkomanų daugiausia vartojo kokainą ir „kreką“. Nuo 1979 m. įsigyti amfetamino buvo vis lengviau.

Amfetaminas ir

įstatymas

Švedijoje amfetaminas nuo 1944 m. priskiriamas narkotikų klasei. Įstatymas draudžia narkotikus pirkti, parduoti, turėti, naudoti, mainyti, skolinti ir dovanoti, Taip pat draudžiama auginti arba gaminti narkotikus. Negalima narkotikų pakuoti, transportuoti arba saugoti. Draudžiama ir užmegzti ryšį

tarp pirkėjo bei pardavėjo arba padėti sumokėti už narkotikus.

Bausmė už įstatymo dėl narkotikų pažeidimą priklauso nuo nusikaltimo pobūdžio. Už smulkius nusikaltimus teismas gali nubausti baudomis arba kalėjimu daugiausia iki 6 mėn. Už sunkesnius nusikaltimus baudžiama kalėjimu, dažniausiai iki 3 metų. Jei nusikaltimas ypač sunkus, baudžiama kalėjimu nuo 2 iki 10 metų.

ECSTASY (XTC)

Istorija

Pirmą kartą „Ecstasy“ buvo pagamintas 1914 m. vokiečių vaistų laboratorijoje kaip apetitą mažinanti priemonė. Tada jo praktiškai nepritaikė ir šis preparatas buvo užmirštas. 8-ojo dešimtmečio pradžioje „Ecstasy“ pradėtas vartoti JAV kaip pagalbinė psichoterapijos priemonė. Jau 8-ojo dešimtmečio pabaigoje jis buvo vartojamas jaunimo vakarėliuose. 1977 m. „Extasy“ buvo uždraustas Didžiojoje Britanijoje, o 1985

m. – JAV. Mat paaiškėjo, kad jis gali sukelti rimtų negalavimų (širdies ritmo, kvėpavimo sutrikimus, traukulių priepuolius). Viena tabletė kainuoja 20-50Lt. Kaina gali priklausyti nuo pardavėjo, sudėties, poveikio stiprumo ir kitų veiksnių.

Išvaizda

„Ecstasy“ – tai balti milteliai, platinami kapsulių ar tablečių pavidalu. Tabletės ir kapsulės būna gana įvairių spalvų, dydžių ir formų arba rūšių – gėlyčių, širdelių ar dar kokios nors formos. Niekada nežinai, kokia tabletės sudėtis.Sudedamosios dalys yra sintetinės medžiagos, tačiau labai dažnai į tabletes pridedama ir kitų narkotinių mmedžiagų (iki 10%), kad butų didesnis poveikis: tabletės dažnai sugrūdamos ir į jas pridedama pvz., heroino (gana retai). Šalutinis poveikis gali būti labai nemalonus. Dažniausiai jie tiesiog nuryjami. Įprasta dozė – tarp 50 ir 160 mg. Apsinuodijama nuo 200 mg ir didesnės dozės. Mirtina dozė – maždaug 10 kartų viršyta įprasta dozė. Švedijoje atlikti tyrimai parodė, kad dažnai į šių tablečių sudėtį įeina amfetaminas su įvairiais „Ecstasy“ pakaitalais.

Vartojimas

Yra tik vienas pagrindinis vartojimo būdas – tiesiog „ecstasy“ tabletės yra nuryjamos. <

Poveikis

„Ecstasy“ – stimuliuojantis narkotikas. Jis padeda atsikratyti barjerų ir drovumo, suteikia ramybės ir palankumo žmonėms jausmą. Todėl jis toks populiarus šokių vakarėliuose. “Ecstasy” dar yra vadinamas “Love drug”. Išgėrus vieną grynosios medžiagos tabletę apima svaigios laimės jausmas. Šie narkotikai slopina sskausmą, nejuntamas nei troškulys, nei nuovargis. Beje, šokant kūno temperatūra gali pakilti iki 40° C ir jei negersi skysčių, tave gali ištikti dehidratacija. Naudojant “Ecstasy” kasdienybė tampa nuobodi ir jo norisi vis daugiau. Narkotikai labai gadina dantis, dažnam dreba kojos.Narkotinės medžiagos poveikis priklauso nuo kiekio, vartojimo būdo, ankstesnės narkotikų vartojimo patirties ir nuotaikos. „Ecstasy“ poveikis prasideda maloniu, švelniu apsvaigimu, vėliau nesunku pastebėti apsinuodijimo požymių.Pirmus kartus vartojant „Ecstasy“ patirtus išgyvenimus galima suskirstyti į tris pakopas: iš pradžių jaučiamas trumpas proto aptemimas, paskui dilgčiojimai visame kūne ir raumenų traukuliai, o galiausiai viskas perauga į begalinį malonumą (euforiją).Čia aprašyti požymiai išryškėja maždaug po 30-60 minučių. Apsvaigimas pasiekia kulminaciją po 1-1,5 valandos ir pradeda atslūgti po 3-3,5 valandos.Suvartojusį „Ecstasy“ dozę žmogų užvaldo pozityvus požiūris įį viską ir visus. Tai laikoma svarbiausiu šio narkotiko poveikiu. Tada narkomanas jaučiasi kaip įsimylėjęs, tampa meilus, atviras ir stengiasi kiek galėdamas bendrauti su aplinkiniais žmonėmis.Neigiamų padarinių yra ir fizinių, ir psichinių. „Extasy“ veikia ne tik smegenis, bet ir širdį bei kitus organus.

Šalutiniai poveikiai

„Ecstasy“ pakelia kūno temperatūrą, o tai sukelia dehidrataciją (organizmas netenka daug skysčių). Taigi vartojant „ecstasy“ reikia kas valandą išgerti apie 400ml skysčių (tinka ir vanduo), tačiau tai sustabdys tik dehidraciją, o ne paties narkotiko veikimą. Vartojant iilgą laiką ar didinant dozes gali sutankėti širdies plakimas ir padidėti kraujospūdis. Yra užregistruota daug sunkių atvejų, kai narkomanus kamuoja aukšta temperatūra, kraujavimas ir inkstų nepakankamumas. „Ecstasy“ labiausiai paveikia signalinę substanciją serotoniną. Mokslininkai yra įrodę, kad serotoninas atlieka pagrindinį vaidmenį reguliuojant impulsus, agresyvumą, baimę, nuotaikų kaitą, maitinimąsi, kūno temperatūrą ir lytiškumą. Įrodyta, kad vartojant „Ecstasy“ gali atsirasti smegenų serotonino sistemos sutrikimų. Tai matyti ir iš daugelio šio narkotiko vartojimo požymių. Vartojant „Ecstasy“ išsiskiria kita signalinė substancija, dopaminas, o tai sąlygoja raumenų traukulius ir kūno sustingimą. Cheminė formulė C11H15NO2. Cheminis pavadinimas N, alpha – Dimethyl – 1 , 3 – benzodioxole-5 -ethanamine (3,4-methylenedioxymethamphetamine)

HEROINAS

Istorija

Opiatai jau seniai vartojami ir kaip vaistai, ir kaip svaigalai. Opijus gaunamas iš sudžiovintų opijinės aguonos (Papaver somniferum) pieningų sėklų sulčių. Pirmiausia gaminamas morfijus, o iš jo – heroinas ir kodeinas. 1897 m. buvo pradėta naudoti heroiną morfijumi piktnaudžiaujantiems asmenims gydyti. „Heroinu“ medžiaga buvo pavadinta dėl didelių vilčių, kad atrastas stebuklingas vaistas. Kartais jo vis dar skiriama neišgydomomis ligomis, pvz., vėžiu, sergantiems žmonėms. Greitai paaiškėjo, kad heroinas geriau malšina skausmą ir gydo kosulį nei morfijus, tačiau jį vartojant labai greitai atsiranda poreikis. Jau senai heroinas tapo vyraujančiu narkotiku.

Išvaizda

Heroinas – tai balti arba rudi milteliai. Jie rrūkomi, uostomi, o ištirpinti vandenyje vartojami injekcijoms. Nelegaliai įsigyjamuose heroino preparatuose dažniausiai būna mažas šio narkotiko kiekis. Heroinas gali būti sumaišytas su cukrumi, chininu arba kitomis medžiagomis. Grynas heroinas – balti milteliai, tačiau jo gatvėse negausite. Nuo gryno heroino mirštama per kelias minutes.

Vartojimas

Heroiną galima uostyti kaip ir kokainą arba maišyti su tabaku ir rūkyti. Dažnai jis kaitinamas ant folijos lapelio virš žvakės ar žiebtuvėlio liepsnos, o dūmai įkvepiami pro šiaudelį. Tačiau dažniausiai heroinas leidžiamas – tai efektyviausias ir pavojingiausias būdas.

Poveikis

Opiatai sukelia trumpalaikį stimulą, o paskui slopina centrinės nervų sistemos aktyvumą. Į veną suleidus opiumo greitai pajuntama malonumo banga. Ji perauga į pasitenkinimą, kurio negali sutrikdyti nei alkis, nei skausmas, nei lytinis potraukis. Būdingas išorinis požymis – susitraukę vyzdžiai. Vartojant didesnes dozes kūnas būna karštas, galūnės apsunkusios, burna išdžiūvusi. Tada prarandami pojūčiai ir grimztama į besikaitaliojančias budrumo ir apsnūdimo būsenas, kai išorinis pasaulis tarsi neegzistuoja. Dėl smarkiai sulėtėjusio kvėpavimo ir širdies plakimo gali ištikti mirtis. Pavojus suvartoti per didelę narkotikų dozę ypač didelis tada, kai jie būna pirkti gatvėje, ir neaišku, kokia jų koncentracija. Nuo per didelės dozės kvėpavimas dar labiau sulėtėja. Jei žmogus gavo ypač didelę narkotikų dozę, jo negalima atgaivinti. Tada vyzdžiai būna susitraukę, oda – šalta, ddrėgna ir pamėlusi. Medicinos tikslais vartojama paprasta morfijaus dozė veikia 3-4 valandas. Nors skausmą tuo metu galima jausti, jis yra malšinamas ir ligonis būna gerai nusiteikęs.

Šalutiniai poveikiai

Didelį pavojų kelia narkotikų leidimo technika. Dalis heroiną vartojančių narkomanų užsikrečia gelta ir AIDS dėl dažnų injekcijų nešvariais švirkštais. Taip galima sukelti širdies audinių infekciją, kepenų ligas bei stabligę. Kitas ilgalaikio piktnaudžiavimo heroinu padarinys – įsisenėjusios ligos, pvz., dantų, taip pat įvairūs uždegimai. Įprastas ilgalaikio piktnaudžiavimo heroinu ir kitais morfijaus preparatais padarinys – depresija ir savižudybė. Dažniausiai pusė visų opiatus vartojančių moterų turi problemų nėštumo ir gimdymo metu. Tai mažakraujystė, širdies sutrikimai, diabetas, plaučių ir kepenų uždegimai. Taip pat joms labai dažnai pasitaiko persileidimų, išankstinių gimdymų ir dažniau nei kitoms tenka daryti Cezario pjūvį. Gimdymo metu kūdikis dažnai juda pirma užpakaliu, o ne galva. Opiatais piktnaudžiaujančių motinų vaikai būna mažesni, dauguma jų turi abstinencijos sindromą. Tokie kūdikiai dažniau miršta. Jie gali išgyventi tik specialiai gydomi. Cheminė formulė (veikliosios medžiagos) C21H23NO5. Cheminis pavadinimas (veikliosios medžiagos) (5alpha,6alpha)-7,8-Didehydro-4,5-epoxy-17-methylmorphinan-3,6-diol diacetate (ester)

KANAPĖS

Istorija

Kanapės – tai vešlus dilgėlių ir apynių šeimos augalas. Jos kilusios iš Azijos, bet šiuo metu auga daugelyje kitų pasaulio vietų. Daug žmonių patys jų užsiaugina (nelegaliai!) Augalo lapai sudėtiniai, karpytais kraštais. Jau 2700

metais pr. Kr. kanapėmis Kinijoje buvo gydomi žmonės. Religiniais tikslais jos plačiai vartojamos Azijoje ir centrinėje Amerikoje. XIX a. Kanapė – tūkstantmečius žinomas augalas. Švedų gydytojas Oskaras T. Sandhalas kanapės piešinį išspausdino knygoje 1873 metais. Europoje kanapės buvo vartojamos galvos skausmui, nemigai ir mėnesinių skausmams gydyti. Šiuo metu JAV ir kitų salių gydytojai tiria kanapes, kaip galimą vaistą nuo glaukomos (akių ligos), išsėtinės sklerozės ir astmos. Nesubrendusių kanapių ekstraktas anksčiau vartotas medicinoje, tačiau vėliau jo atsisakyta. 1990 metais vėl atgijo ssusidomėjimas kanapių preparatais medicinoje. Atliekami kanapių vartojimo stabdyti svorio kritimą ir pykinimą po vėžio chemoterapijos eksperimentai. Tačiau šių tyrimų rezultatai prieštaringi. Nuo 1960-ųjų hašišas ir marihuana yra plačiausiai paplitę narkotikai Vakaruose. Dabar šiais narkotikais piktnaudžiaujama visame pasaulyje. Kanapės yra bendras pavadinimas hašišui, marichuanai ir taip pat vadinamam hašišo aliejui, kurie skirtingu būdu gaminami iš augalo Cannabis Sativa. Kanapės pagal populiarumą yra antras po alkoholio svaigalas. Kanapės (kaifas, hašišas, anaša, guma, smala arba žolė, marihuana) yra psichoaktyvus narkotikas, kuris paveikia smegenis iir psichiką. Dūmuose iš marihuanos cigaretės arba hašišo pypkės yra apie 400 įvairių medžiagų, iš kurių apie 60 yra psichoaktyvios. Marihuana, hašišas ir kanapių ekstraktas gaminami iš Cannabis sativa augalo (kanapės). Tamsiai žalios spalvos vienmetis kanapės krūmelis išauga iki 5-6 mmetrų. Jo stiebas tvirtas, plaštaką primenantys lapai sudaryti iš 5-9 dantytų lapelių. Šis augalas atsparus, gerai auga subtropikuose, sausame klimate. Dabar daugiausiai kanapių importuojama iš Afganistano, Kolumbijos, Irako, Jamaikos, Libano, Meksikos, Maroko, Olandijos, Pakistano, Turkijos ir Jungtinių Amerikos Valstijų. Kanapės taip pat auga Europos šiaurinėje klimatinėje zonoje. Čia jos auginamos ir patalpose, ir lauke. Uždaroje patalpoje kanapės geriausiai auga ant palangių, taip pat apšviestos stipria elektros šviesa. Auginamos komerciniais tikslais kanapės apkarpomos taip, kad iš išorės būtų nepastebimos. Olandijoje, Anglijoje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose didelės plantacijos taip pat auginamos šiltnamiuose. Anksčiau daugumoje Vakarų šalių kanapes auginti nebuvo draudžiama, kadangi iš jų pluošto buvo gaminamos virvės, o sėklos naudojamos gyvulių pašarams. Kanapių stiebų pluoštas naudojamas batų ir rankinių gamyboje, o kanapių žžiedai – alaus pramonėje.

Išvaizda

Kanapės parduodamos įvairios formos ir pavidalo. Pirmiausia marihuana (vadinamoji „žolė“), toliau derva, hašišas: kieti rudi ar juodi grumsteliai. Galite gauti ir kanapių aliejaus – lipnaus, panašaus į sirupą skysčio. Aliejus – stipriausia kanapių forma. Vartojimas

Kanapės paprastai maišomos su tabaku ir daromos storos suktinės („kasiakai“, „jointai“). Taip galima rūkyti naudojant aliuminio foliją, kaljaną. Kanapių dūmai labai karšti, todėl, kad neišdegtumėte gerklės, į suktinės galą įstatomas kartono filtras (kaljanuose kartais vandens filtras). Džiovinti lapai arba aliejingi žiedų sakai nne tik rūkomi, bet ir geriamos pieniškos nuoviros, valgomi žali arba iškepami kaip pyragaičių įdaras.

Poveikis

Nuo mažos kanapių dozės pasijusite ramūs, atsipalaidavę, patenkinti arba mieguisti. Galite juoktis nesustodami ar pajusti alkį. Spalvos tampa ryškesnės, garsai skambesni. Taip pat galimas apsvaigimas (kaip nuo alkoholio). Pasitaiko ir lengvos paranojos atvejų. Jei išgersite ir alkoholio, gali pradėti klaikiai pykinti, kartais netenkama sąmonės, tačiau galimas ir atvirkštinis poveikis, silpnesni gėrimai (alus, sidras) gali „numušti“ kanapių poveikį.

Šalutiniai poveikiai

Įvairūs tyrimai parodė, kad rūkant kanapes pavojus susirgti plaučiu vėžiu 5-10 kartų didesnis negu rūkant cigaretes. Prisiekę kanapių rūkytojai jaučia apatiją, nenori nieko veikti, greitai viską pamiršta. Fizinės priklausomybės kanapės nesukelia, tačiau atsiranda psichologinė priklausomybė. Retais atvejais galimi apsigimimai. Pagrindinės cheminės medžiagos (THC): Cheminė formulė C21H30O2 Cheminis pavadinimas Tetrahydro – 6,6,9 – trimethyl – 3 – pentyl – 6H -dibenzo[b,d]pyran-1-ol

KOKAINAS

Istorija

Kokainas gaunamas iš kokos medžio, augančio Pietų Amerikos kalnuose, lapų. Jau prieš kelis šimtus metų Pietų Amerikos indėnai kramtydavo su citrina sumaišytus šio augalo lapus, kad nejaustų nuovargio ir alkio. Kokainą pradėta uostyti šio šimtmečio pradžioje, kai žinia apie šios medžiagos sukeliamą pasitenkinimą ir energijos antplūdį pasklido ne tik tarp medikų. 1855 m. buvo sukurta kokaino ištraukimo iš lapų technologija. Kokainas greitai išpopuliarėjo Europoje kaip tonizuojamoji iir stimuliuojamoji priemonė. Iš jo net buvo pagamintas gėrimas „Andželo Mariano tonizuojamuoju vynu“. Medicinoje buvo vartojamas kaip vietinės nejautros priemonė (narkozei). Aštuntame dešimtmetyje jis išpopuliarėjo tarp turtingųjų, nes yra labai brangus. Kokainas gatvėje parduodamas baltų spindinčių kristalėlių pavidalu.

Išvaizda

Kokainas parduodamas gatvėse mažų, baltų, kristalinių miltelių pavidalu. Jo grynumas paprastai viršija 80%, tačiau kartais siekia tik 5-35%. Kokainas dažnai sumaišomas su neveiksmingomis panašios išvaizdos medžiagomis, pvz., įvairiomis cukraus rūšimis, arba su veiksmingomis narkotinėmis medžiagomis, kurių efektas atitinka kokaino sukeliamą poveikį, pvz., narkozei naudojamais prokainu ir tensokainu arba centrinę nervų sistemą stimuliuojančiu amfetaminu. „Krekas“ yra ypatinga kokaino forma. Jis turbūt buvo taip pavadintas dėl rūkant girdimo traškesio. „Krekas“ atrodo kaip pilkšvos ar baltos spalvos gabalėliai arba dribsniai. Šis narkotikas, sumaišytas su tabaku ar marihuana, rūkomas pypke arba kaip cigaretės.

Vartojimas

Kokainas dažniausiai įtraukiamas pro nosį, tačiau retais atvejais kokainas gali būti švirkščiamas į veną, kartais rūkomas ar įtrinamas į dantenas. Krekas sumaišytas su tabaku ar marihuana, rūkomas pypke arba kaip cigaretės.

Poveikis

Mažas kokaino kiekis sukelia trumpą apsvaigimą, kurio metu jaučiamas padidėjęs energingumas ir budrumas, suaktyvėja sąmonės veikla. Apsvaigimas gali sukelti ir neigiamų pojūčių bei stiprią baimę. Kokainas mažina maisto ir miego poreikį, leidžia nejausti nuovargio. Didesnis kokaino kiekis gali sukelti keistą, įžūlų, agresyvų eelgesį. Būdingi fiziniai požymiai: paspartėja širdies veikla, pagreitėja kvėpavimas, pakyla kūno temperatūra, išsiplečia vyzdžiai, žmogus prakaituoja ir išbąla. Atsižvelgiant į individo jautrumą arba narkotikų dozės dydį galima reakcija, primenanti stiprų apsinuodijimą amfetaminu. Narkomanas negali pailsėti, yra susijaudinęs ir įsibaiminęs. Būdingi fiziniai požymiai: drebulys, sutrikusi koordinacija ir raumenų traukuliai.

Šalutiniai poveikiai

Daugelis ilgalaikio kokaino vartojimo padarinių yra tokie pat, kaip ir trumpalaikio, pvz., apetito praradimas ir svorio sumažėjimas. Kiti galimi požymiai – vidurių užkietėjimas, sunkumas šlapintis ir impotencija. Daugelis ilgalaikio kokaino vartojimo padarinių yra tokie pat, kaip ir trumpalaikio, pvz., apetito praradimas ir svorio sumažėjimas. Kiti galimi požymiai – vidurių užkietėjimas, sunkumas šlapintis ir impotencija. Chroniškus narkomanus praėjus apsvaigimui dar kurį laiką kankina nerimas, didelis susierzinimas, nepasitikėjimas, nemiga, baltoji karštligė, haliucinacijos ir iškreipti vaizdiniai, pvz., kad vabalai ir kirmėlės šliaužioja po oda. Šią būseną, kuri yra panaši į amfetamino sukeliamą psichozę ir paranojinę šizofreniją, dažniausiai sunku išgydyti. Nuolat uostant kokainą pastorėja kaklas ir visąlaik iš nosies, ypač šnervių ir nosies išsišakojimo, teka gleivės. Reguliariai leidžiantis kokainą kyla pavojus padidinti dozę arba nesteriliais įrankiais ir bloga vaistų leidimo technika sukelti infekciją. Per daug padidinus dozę galima mirti nuo traukulių, širdies paralyžiaus ir labai aukštos temperatūros. Nors tokių mirties atvejų reta, vis dėlto jų

daugėja. Gatvėse parduodamame kokaine gali būti nešvarių priemaišų, kurios sukelia pavojingą alerginę reakciją. Cheminė formulė (veikliosios medžiagos) C17H21NO4. Cheminis pavadinimas (veikliosios medžiagos) [1R-(exo,exo)]-3-(Benzoyloxy)-8-methyl-8-azabicyclo[3.2.1]octane-2-carboxylic acid methyl ester

NIKOTINAS (RŪKYMAS)

Rūkymas yra nervinis įprotis. Daugelis rūkorių nervingi ir turi kuo nors nuraminti savo pakrikusius nervus.Nervų sistema tampa dirglesnė, jautresnė, blogėja atmintis. Dauguma paauglių, kurie suserga psichinėmis ligomis, rūkė. Linkstama į neurasteniją ir nemigą.

Netenkama apetito, dažnai viduriuojama ar užkietėja viduriai. Nikotinas aktyvina skrandžio sulčių sekreciją – skrandžio opos.

Veidas praranda skaistumą, oda elastingumą, sausėja, ssusiraukšlėja (ypač prie viršutinės lūpos ir aplink akis), atsiranda raukšlės, balsas šiurkštėja, pagelsta ar pajuosta dantys, jie greit genda, iš burnos sklinda nemalonus kvapas.

Greičiau sensta, keliais metais anksčiau prasideda lytinis vytimas, trikdo kiaušidžių funkcijas.

Lyties organų ir krūtų vėžys. Tenka nupjauti krūtį/is dėl krūties vėžio.

Apibendrinus įvairiose šalyse atliktų tyrimų duomenis, galima išvardinti šiuos rūkančių motinų laukiančius pavojus:

Spontaninis abortas – rūkančioms moterims jis įvyksta dvigubai (net iki 80%) dažniau. Jų vaikai dažniau serga, lėčiau auga, būna nervingesni, prasčiau mokosi, 2 k. daugiau aapsigimimų.

Vaisiaus mirtis nėštumo metu – rūkančioms moterims pasitaiko 20-24% dažniau, negu nerūkančioms;

Kūdikio mirtis gimdymo metu, priešgimdyminiame ir pogimdyminiame laikotarpiuose – iki 2,4 karto dažnesnis, jei moteris rūkė nėštumo metu;

Priešlaikinis gimdymas – rūkančioms moterims jis pasitaiko 1,5 karto dažniau;

Rūkančių motinų naujagimiai ssveria vidutiniškai 200 g mažiau, žymiai dažniau jų svoris nesiekia 2500 g;

Rūkančių motinų vaikai net sulaukę 7-11 m. lieka 1 cm žemesni ir 3-4 mėn. atsilieka savo gabumais; Rūkančioms motinoms dažniau stinga pieno, trumpiau tegali maitinti. Kūdikis gauna nikotiną ir per motinos pieną.

Pastebėta, kad tarp paauglių daugiausia rūkymusi domisi tie, kurie bent kiek atsilikę nuo bendraamžių, jaučiasi už juos menkesni, savo ,,nesėkmes“ jie bando kompensuoti cigarete.

84,5% vyrų ir 78,5% moterų pradėjo rūkyti, norėdami pamėgdžioti, iš smalsumo.

15,6% moterų, norėdamos suliesėti.

3,5% moterų dėl asmeninės dramos, vienišumo.

Apklausus vaikinus: 60% atsakė, kad tas pats ar mergaitė rūko. 84% atsakė neigiamai, kad būtų rūkanti draugė, o kad žmona rūkytų, nei vienas vaikinas nenorėjo. (Užuojauta rūkančioms panelėms – neištekėsite, kol nemesite rūkyti.)

Ar galima nuo rūkymo ssublogti? Manau, kad šis klausimas daug ką domina. Juk daugelis merginų pradeda rūkyti, norėdamos suliesėti, tik ne visos nori prisipažinti, apsimeta, kad rūko tik ,,dėl mados“.

Atlikti tyrimai parodė, kad dažniausia vyrų impotencijos priežastis yra rūkymas. Jis gali būti ir nevaisingumo priežastis, nes kenksmingosios medžiagos, esančios cigaretėse, skatina varpos arterijų siaurėjimą.

Visame pasaulyje rūko 14 proc. 13-15 amžiaus paauglių, nors du trečdaliai iš jų norėtų atsikratyti žalingo įpročio, nustatyta per naują tyrimą. Per kitą tarptautinį Masačūsetso universiteto mokslininkų tyrimą netikėtai išsiaiškinta, kkad paauglystėje priklausomybė nuo cigarečių atsiranda per kelias savaites, o ne metus, kaip buvo manoma ligi šiol. 25 proc. rūkančių paauglių pradėjo rūkyti sulaukę 10 metų. Per tyrimą nustatyta, kad paauglei merginai, net jei ji rūko nereguliariai, priklausomybė cigaretėms išsivysto vidutiniškai per tris savaites.

Ankstesni tyrimai parodė, kad vidutiniam žmogui, pradėjusiam rūkyti paauglystėje, prireikia 18 metų žalingam įpročiui mesti. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) skelbia, jog apie 2030 metus pasaulyje 10 mln. žmonių kasmet mirs nuo rūkymo sukeltų ligų. 70 proc. mirties atvejų bus užregistruota besivystančiuose šalyse.

Tabake atrasta cheminė medžiaga, kuri iš dalies atsakinga už diabeto, vėžio, Alzheimerio ligos išsivystymą. Ši medžiaga – nornikotinas – natūraliai randama tabake ir taip pat pasigamina organizme, kai į jį patenka nikotinas.

D.Britanijos endokrinologų sąjungos kasmetiniame susitikime Londono koledžo mokslininkas Peteris Hindmarshas (Peteris Hindmaršas) pateikė įrodymus, jog nėščių moterų rūkymas kenkia placentai, bei dėl to sumažėja naujagimio svoris. Jo vadovaujami specialistai nustatė, jog dėl rūkymo vaisiui perduodama mažiau maistinių medžiagų, bei išskiriama nepakankamai svarbaus hormono, IGF-1. Tai kenkia organų, taip pat ir smegenų, vystymuisi. Tyrimą finansavo D.Britanijos širdies ligų fondas. Medikai ištyrė daugiau nei 1500 nėščių moterų ir nustatė, kad rūkančiųjų moterų placenta buvo pažeista, o vaisių pasiekdavo mažesnis kiekis kraujo. Rūkymas sąlygojo naujagimio svorio sumažėjimą –– rūkančioms moterims gimę vaikai svėrė maždaug 140 gramų mažiau, nei nerūkančioms. Endocrine-Abstracts.org, www.DELFI.lt 2003 kovo mėn. 21 d.

Atlikti tyrimai parodė, kad moterims, rūkusioms nėštumo metu, daug dažniau gimė vaikai su įgimta šleivapėdyste. Tyrimų duomenimis, jei moteris rūkė pirmus tris nėštumo mėnesius, būsimo kūdikio šleivapėdystės tikimybė padidėjo 34 proc. http://news.battery.ru/theme/health/?newsId=92498 Omni Laikas. 2003 05 02.

Prancūzijoje viena iš pagrindinių vaikų iki vienerių metų mirties priežasčių – nikotinas. Nuo jo kasmet miršta 300-400 kūdikių. Šiaulių kraštas 2003.05.06

Anot naujos studijos, nuo rūkymo sukeltų padarinių 2000 metais visame pasaulyje mirė beveik 5 milijonai žmonių. 80 proc. mirusiųjų – vyrai. Pagrindinės šių mirčių priežastys buvo širdies ligos (1,69 milijono mirusiųjų), chroniški plaučių susirgimai (0,97 milijono) ir plaučių vėžys (0,85 milijono). Studijos rezultatus specializuotame britų žurnale „The Lancet“ pristato amerikiečių ir australų mokslininkai. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) praėjusiais metais pranešė, kad visame Žemės rutulyje kas valandą dėl rūkymo miršta 560 žmonių. Jei nebus imtasi skubių priemonių, per metus tabako aukų skaičius iki 2020-ųjų beveik padvigubės nuo dabar 4,9 iki 8,4 milijono. ELTA 2003 rugsėjo mėn. 12 d. http://www.delfi.lt/archive/index.php?id=2842067

Viena surūkyta cigaretė per dieną sutrumpina Tavo gyvenimą 11-a minučių, vienas cigarečių pakelis per dieną – 1330 valandų arba 56 dienomis;

– metęs rūkyti darbingo amžiaus žmogus sutaupo vidutiniškai 220 gyvenimo metų.

Trečdalis paauglių, pabandžiusių rūkyti, tampa rūkoriais, nes nikotinas yra narkotinė medžiaga.

The Courier (rugsėjo 22) paskelbė naują Dundee universiteto profesoriaus Peter Mossey studiją. Jis praneša, kad 70% 16-19 metų motinų, kurių vaikai gimė su skeltu gomuriu, buvo rūkorės.

Daug rūkant ir vartojant alkoholio, greičiau vyksta ir darosi mažiau jautrūs liežuvio skonio svogūnėliai. (2) 174 psl.

OPIATAI

Istorija

Opiatai jau seniai vartojami ir kaip vaistai, ir kaip svaigalai. Opijus gaunamas iš sudžiovintų opijinės aguonos (Papaver somniferum) pieningų sėklų sulčių. Pirmiausia gaminamas morfijus, o iš jo – heroinas ir kodeinas. Šie narkotikai labai palitę artimųjų rytų pasaulyje, iš kur jie ir atkeliavo i Europą, vėliau ir į Lietuvą. Senovėje opijumi svaigindavosi netgi aukštuomenė, būdavo įrengiami specialūs opijaus kambariai.

Išvaizda

Opijus dažniausiai būna tamsiai rudų gabalėlių arba rūkyti ir valgyti skirtų miltelių pavidalo. Opiumui gauti naudojamas visas aguonos augalas – galvutė, stiebas, lapai ir net šaknys. Šis pagamintas narkotikas žargonu vadinamas „chanka“, „černuška“, „širka“. Yra skysčio pavidalo.

Vartojimas

Opijus yra rūkomas naudojant specialius „kaljanus“, o opiumas vartojamas pačiu pavojingiausiu būdu – injekcijomis i veną.

Poveikis

Opiatai slopina skausmą, todėl narkomanai pjaustosi venas, darosi tatuiruotes. Euforija pavartojus opiatų trunka 20-40 sek., o po to prasideda slopinimo reakcija, žmogus tampa mieguistas. Opiatai slopina alkio jausmą, vartojantis nori daug saldumynų

(gliukozės, kuri yra energetinė medžiaga). Leidžiantis opiatus organizmas priešinasi (pykina). Būdingi siauri akių vyzdžiai (aguonos grūdelio). Poveikiui sustiprinti pridedama dimedrolio, trankviliantų, užmaskuoti – amfetaminų. Opiatų dozė užslopina lytinio gyvenimo poreikį – narkomanai neturi ir jiems nereikia antrosios pusės. Opiatai slopina kvėpavimo raumenis, širdies veiklą. Jeigu dozė yra per didelė, narkomanas gali mirti dėl kvėpavimo nepakankamumo. Vartojantiems opiatus būdingi traukuliai, ašarojimas, sloga, pašiurpusi oda.

Šalutiniai poveikiai

Opiatai – patys nešvariausi narkotikai. Į juos primaišoma įvairių medžiagų. Tai sukelia sepsį, nuo nuosėdų užsikemša kkraujagyslės (dėl to šąla rankos, atsiranda opos, dažnai tenka galūnes amputuoti). Gali atsirasti gangrena, trombai, gresia ŽIV, AIDS, hepatitai (gelta). Aguonos migdo. Opiatai sukelia trumpalaikį stimulą, o paskui slopina centrinės nervų sistemos aktyvumą. Į veną suleidus opiumo greitai pajuntama malonumo banga. Ji perauga į pasitenkinimą, kurio negali sutrikdyti nei alkis, nei skausmas, nei lytinis potraukis. Būdingas išorinis požymis – susitraukę vyzdžiai. Vartojant didesnes dozes kūnas būna karštas, galūnės apsunkusios, burna išdžiūvusi. Tada prarandami pojūčiai ir grimztama į besikaitaliojančias budrumo ir aapsnūdimo būsenas, kai išorinis pasaulis tarsi neegzistuoja. Dėl smarkiai sulėtėjusio kvėpavimo ir širdies plakimo gali ištikti mirtis. Pavojus suvartoti per didelę narkotikų dozę ypač didelis tada, kai jie būna pirkti gatvėje, ir neaišku, kokia jų koncentracija. Nuo per didelės dozės kkvėpavimas dar labiau sulėtėja. Jei žmogus gavo ypač didelę narkotikų dozę, jo negalima atgaivinti. Tada vyzdžiai būna susitraukę, oda – šalta, drėgna ir pamėlusi. Cheminė formulė (veikliosios medžiagos) C18H21NO3. Cheminis pavadinimas (veikliosios medžiagos) (5alpha,6alpha)-7,8-Didehydro-4,5-epoxy-3-methoxy- 17-methylmorphinan-6-ol