Aseptika

Antiseptika

Tai fizinių, cheminių, biologinių, mechaninių priemonių taikymas mikrobams naikinti žaizdose, patologiniuose dariniuose, kūno ertmėse ir paviršiuje. Pradininkas D.Listeris, pritaikęs karbolio r. (1867 m.). Skiriamos šios antiseptikos rūšys: (jos paprastai nenaudojamos atskirai, o taikomi kombinuotai keli būdai.

Profilaktinė antiseptika. Antiseptinės priemonės taikomos ne mikrobams sunaikinti, o neleisti jiems vystytis, patekus į organizmą (antitetaninis serumas susižeidus, antibiotikų profilaktika prieš medicininės procedūras).

Mechaninė antiseptika. Tai pirminis chirurginis žaizdos sutvarkymas – žaizdų kraštų atnaujinimas, svetimkūnių, kraujo krešulių, negyvybingų audinių pašalinimas.

Fizinė antiseptika. Žaizdos laikomos atviros, kad prieitų ddaugiau oro ir saulės spindulių Senos žaizdos, kur sunku atskirti sveikų audinių ribas ir sudėtinga atnaujinti karštus, išvalomos švitinant ultravioletiniais spinduliais. Priskiriamas ir sekreto iš žaizdos pašalinimas drenais arba higroskopinių medžiagų (marlės) tamponais. Tikslas – sudaryti nepalankias sąlygas bakterijoms gyventi žaizdoje.

Biologinė antiseptika. Visos priemonės, kurios gerina žaizdos fiziologinį stovį ir padeda organizmui mobilizuoti jėgas ir atstatyti pažeistus audinius (imobilizacija, šaltis). Labai svarbi jos sritis yra gyvų organizmų natūraliai gaminamos medžiagos, naikinančios bakterijas – vakcinos, antibiotikai. Medžiagą, naikinančią bakterijas – peniciliną –– dar 1929 m. iš pelėsių išskyrė anglų mikrobiologas Flemingas, bet dėl lėšų stokos plačiu mastu jo gamybą įdiegė JAV anglai E. Čeinas ir H.Flory tik 1938 m.

Cheminė antiseptika. Cheminių medžiagų, veikiančių baktericidiškai arba bakteriostatiškai,panaudojimas. Jų veikimas priklauso nuo osmoso ppadidėjimo, dehidracijos, absorbcijos, oksidacijos, baltymų krešėjimo. !Cheminė antiseptika t.b. griežtai dozuojama! Cheminės antiseptikos rūšys:

1. Paviršinė antiseptika taikoma plačiausiai. Ant žaizdos paviršiaus dedamas tvarstis, suvilgytas antiseptiniais tirpalais, pateptas tepalais ar pabarstytas milteliais;

2. Žaizdų dezinfekavimas voniomis. Dvokiančių, pūliuojančių žaizdų, ypač galūnių srityje. Tam taikomi dezodoruojančiomis savybėmis pasižymintys antiseptikai – dažniausiai kalio permanganatas.

3. Žaizdos nuolatinis plovimas. Permanentiškai plaunant pūliuojančią žaizdą, uždegimo reiškiniai mažėja. Dabar taikomas pilvaplėvės ir pleuros ertmių nuolatinis plovimas – perfuzija;

4. Gilioji antiseptika. Antiseptiniai tirpalai švirkštu suleidžiami į audinių gilumą. Pagrindinis tikslas – dirginti audinius ir sužadinti vietinę reakciją. Tokie pat rezultatai gaunami ir leidžiant novokainą.

5. Ertmių antiseptika. Tai antiseptinių medžiagų leidimas į pleuros, sąnarių ertmes, pašalinus iš jų pūlius;

6. Hematogeninė antiseptika. Įvairios antiseptinės medžiagos švirkščiamos į kraują.

Antiseptinės ir dezinfekuojančios mmedžiagos:

I. Oksidatoriai.

Boro rūgštis (Acidum boricum) būna žvynelių ir miltelių pavidalo. Ji yra specifinė priemonė prieš Bacilus pyocyaneus (Pseudomonas aeruginosa?), kurios beveik neveikia kitos antiseptinės medžiagos. 2% boro rūgšties tirpalu plaunamos įvairios kūno ertmės, šlapimo pūslė.

Kalio permanganatas (Kalii permanganas) yra tamsiai violetinės spalvos kristalai, kurie labai gerai tirpsta šaltame ir šiltame vandenyje. 0,1-0,2% tirpalu plaunamos kūno ertmės. Pasižymi oksiduojančiomis, dezinfekuojančiomis ir dezodoruojančiomis savybėmis. Tinka dvokiančioms, pūliuojančioms žaizdoms gydyti, abscesams valyti. 2-5% tirpalai veikia sutraukiančiai ir naudojami nudegusiems, opiniams paviršiams plauti.

Vandenilio pperoksidas (Solutio Hydrogenii peroxydis diluta). Vartojamas 3% tirpalas. Veikia stipriai baktericidiškai, bet jo efektas yra labai trumpalaikis. Įpiltas į žaizdą, vandenilio peroksidas skyla į vandenilį ir deguonį ir labai putodamas mechaniškai išplauna žaizdą ir antiseptiškai veikia bakterijas. Dar vartojamas pridžiūvusiems tvarsčiams atmirkyti – tada juos galima nuimti be skausmo. Pasižymi dezodoruojančiomis savybėmis. Galima naudoti stabdant kraujavimą iš kapiliarų ir smulkių arteriolių; didesnėms kraujagyslėms jo naudoti negalima, dėl dujų embolijos pavojaus. Nepatartina juo plauti pleuros ertmės, šlapimo pūslės ir kitų ertmių, nes dirgina gleivines. Netinka instrumentų dezinfekcijai.

II. Dažai.

Pikrino r. (Trinitrofenolis). Yra geltoni kristalai, kartaus skonio, gerai tirpstantys verdančiame vandenyje, eteryje, spirite. 5% tirpalu dezinfekuojamas operacinis laukas.

Furacilinas (Furacilinum). Yra geltoni, smulkūs milteliai, gerai tirpstantys vandenyje. Jis veikia antiseptiškai. 1:15.000 vartojamas pūlingoms žaizdoms gydyti, ertmėms (šlapimo pūslės) plauti, tvarsčiams suvilgyti.

Rivanolis. 1:500 – 1:2000 vandeninsi tirpalas žaizdoms gydyti. Jau nueina į istoriją.

Briliantinis žaliasis (Viride nitens). Yra žalsvai auksinės spalvos milteliai gerai tirpstantys vandenyje ir spirite (naudojami 0.1% – 2% tirpalai). Stiprūs antiseptikai. 2% vandeniniai ir spiritiniai tirpalai veikia auksinį stafilokoką.

III. Halogenai.

Jodas. 1:20000 jodo tirpalas užmuša visas bakterijas per 1 min., o per 15 min. – visas sporas. Pasižymi prideginančiu,bakteriostatiniu, bakteriocidiniu, šiokiu tokiu sporocidiniu, fungicidiniu ir priešvirusiniu veikimu, bet penetruoja į organizmą. Efektyviausias 3-10% jjodo spiritinis tirpalas, paruošiant operacinį lauką, tepamas aplink žaizdas, dezinfekuojamos rankos. Jokiu budu nepilti jodo į žaizdą!. Serozinėse ertmėse ir cistose sukelia sąauginį uždegimą, dėl kurio ertmės obliteruojasi. Ypač jodo bijo gleivinės, bet ir odoje skatina granuliacijų formavimasi, todėl per aktyviai vartojant jodą, gali likti keloidiniai randai. Kai kurie žmonės, ypač šviesūs, jam labai jautrūs – gali sukelti jiems dermatitą. Negalima dezinfekuoti instrumentų, nes jodas greitai sukelia koroziją, pažeidžia paviršinį chromo-nikelio sluoksnį.

Jodoformas (trijodmetanas). Geltoni, specifinio kvapo milteliai. Sausas jodoformas bakterijų beveik neveikia. Ištirpęs lipiduose, atiduoda laisvą jodą, kuris nedirgina, bet džiovina ir veikia antiseptiškai.

Polyvidonum jodum (betadinas) – jodas, chemiškai įjungtas į polyvinilpirolidono molekulę. Penetruoja per bakterijos ląstelės sienelę ir joje atpalaidoja laisvą jodą. Tam reikia apie 2 min. laiko. Tai vandeninis tirpalas, todėl mažiau difunduoja į odos poras už jodo tinktūrą ir nepalieka dėmių ant odos. Jis nepavojingas akims ir kitoms gleivinėms. Per 5 min. užmuša visas bakterijas ir išlieka ant odos iki 8 val.

Jodonatas. Natrio alkilsulfato ir jodo mišinio vandeninis tirpalas. Gamina koncentratą su 4.5% jodo. Jo 1% skiedinys naudojamas operaciniam laukui paruošti. Dažniausiai visi jodo antiseptikai turi apie 7.5% jodo, iš kurio 1% būna laisvo jodo molekulių. Dabartiniu metu šie antiseptikai yra pagrindinis antibakterinių muilų komponentas.

Chloras. Pirmas chlorą, kkaip antiseptinę priemonę, panaudojo I.Zemelveisas; chloro vandeniu plaudavo rankas.

Chloraminas. Turi 25% – 29% laisvo aktyvaus chloro. Veikia ir dezodoruojančiai. 1-2% tirpalas naudojamas pūlingoms žaizdoms plauti, 0.5% — rankoms plauti prieš operaciją, 2% — nemetaliniams instrumentams dezinfekuoti.

Chlorheksidinas. Suardo mikrobo sienelę ir precipituoja jo tūrinį. Veikia daugelį Gram+ ir – bakterijų, kai kuriuos virusus. Geras fungicidas. Atrastas JAV 1970 m.. 0.05% vandeninis tirpalas naudojamas žaizdų, nudegimų, kitų odos pažeidimų dezinfekcijai, švariems instrumentams laikyti, 0.5 – 4% spiritinis tirpalas – švarių instrumentų, operacinio lauko, rankų dezinfekcijai. Chemiškai aktyvus būna 5-6 val. N.B. Vandeninius tirpalus ruošti prieš pat vartojimą, laikant vandeniniame tirpale instrumentus – pridėti 0.1% NaNO3 korozijai slopinti, tirpalą keisti kas 7d.. Tirpale išmirkytus chirurginius instrumentus prieš vartojimą– gerai praplauti steriliu vandeniu. Saugoti, kad nepatektų į akis, nevartoti smegenų dangalų, vidurinės ausies, kitų ertmių dezinfekcijai.

IV. Kitos medžiagos.

(Hg preparatai dažniausia veikia bakteriostatiškai, turintys sulfhidrilines grupes – inhibuoja eukariotinių ir prokariotinių ląstelių baltymų sintezę, blokuoja fermentų sustemas.)

Gyvsidabrio oksicianidas (Hydrargyri oxicyanidum) – antiseptiškai veikiantis Hg junginys. Vartojamas 1:1000 ar 1:2000 tirpalas. Jį galima naudoti instrumentų dezinfekcijai, nes negadina metalo.

Sublimatas (Hydrargyri bichloridum, Hg Cl2). Yra stipri antiseptinė priemonė. Pradėtas vartoti 1878 m. Bergmano. Jo milteliai maišomi lygiomis dalimis su NaCl, kad sublimatas pasidarytų tirpesnis. Jo

tirpalu dezinfekuojami slaugymo įrankiai, plaunamos rankos 1:1000, ypač ilgų operacijų metu, kai jos susiteršia krauju. Juo negalima plauti metalinių instrumentų, kurie amalguojami gyvsidabriu. Tirpalas nestabilus, stovėdamas greit sugenda.

Sidabro nitratas (Argenti nitras). Stipri antiseptinė priemonė. Silpni tirpalai (1-2%) veikia priešuždegimiškai, jais plaunamos įvairios kūno ertmės (šlapimo pūslė), gydomos opos. Stipresni 5-10% tirpalai tinka prideginimui, ypač vešlių granuliacijų, kurios trukdo epitelizuotis žaizdai. AgNO3 įeina ir į įvairiu tepalų sudėtį.

Aliuminio acetato tirpalas (Liq. Aliuminii acetatis, liq Burovi). Silpnai dezinfekuojanti priemonė. Naudojami 3% kompresai, kkai yra uždegimas ar trauminis sužeidimas. Dabar jau nuėjo į istoriją.

V. Organinės medžiagos.

Fenolai. Karbolio r. (Acidum carbolicum). Yra bespalvė kristalinė masė, gerai tirpstanti vandenyje, bet dar geriau – spirite. 2-3% tirpalu dezinfekuojami guminiai drenai, pirštinės, šepečiai, kateteriai, instrumentai. Stiprus nuodas. Didesnės koncentracijos nudegina odą, gleivines. Kitas fenolų atstovas –hexachlorophenas. Antibakterinis poveikis švelnus, bet 3-4 kartus nuplovus odą, bakterijų ant jos beveik nebelieka. Galima naudoti vietoj šilto vandens rankoms su šepečiais plauti. Akumuliuojasi ant odos, inhibuoja mikrobų fermentus.

Spiritai. Dažniausiai naudojamos 33 jų rūšys: etilo alkoholis, n(normal)-propanolis ir izopropanolis, jie nedaug skiriasi tarpusavy. 70% etanolio tirpalas veikia dezinfekuojančiai, 96% — sutraukiančiai. Alkoholiai denatūruoja bakterinių ląstelių baltymus, bet neveikia grybelių. Rankas, plaunant jas šepečiu su alkoholiu, per 1 min. tampa sterilios – ttas pats efektas, kaip 20 min. plauti šepečiu ir muilu. !Alkoholis patogus tik išorinei antiseptikai, nes jo poveikį sumažina sekretas, gleivės, kraujas! Apart rankų paruošimo, naudojamas instrumentams dezinfekuoti, siūlams (šilkui, ketgutui) sterilizuoti ir laikyti, kaip kitų antiseptikų praskiedėjas. Galima atlikti greitą sterilizaciją – padėti instrumentą į metalinį indą, užpilti spiritu ir padegti. !Juo negalima ruošti odos prieš lazerio chirurgijos taikymą!

Aldehidai. Dažnaiusiai naudojamas formalinas – 36.5-37.5% vandeninis formaldehido tirpalas. Jis nusodina baltymus, dehidruoja ir mumifikuoja audinius, yra stiprus nuodas, stipriai veikia antiseptiškai. Naudojamas pirštinėms, drėnams, instrumentams dezinfekuoti. Gal vienintelis veikia echinokoko pūsles: išsiurbus jų turinį, ten prileidžiama formalino. Lizoformas susideda iš 40 dalių formalino, 40 – žaliojo muilo, 20 – spirito, naudojamas tvarstomiesiems, grindims plauti.

Lizolis. Veikia antiseptiškai, nes 1-3% jo ttirpalas naikina bakterijas.

Salicilo r. (Acidum salicylicum). Yra stiprus antiseptikas. Jos milteliais barstomos gangrenuotos ir irstančios, pūliuojančios, dvokiančios opos. Salicilo spiritinis 1% tirpalas tinka rankoms dezinfekuoti.

Peru balzamas (Balsamum peruvianum). Yra tamsiai rudos spalvos, malonaus kvapo skystis, pasižymi baktericidinėmis ir dezodoruojančiomis savybėmis. Jis turi 60% benzoinės rūgšties. Juo gydomos įvairios opos ir fisūros, nes skatina granuliacijų susidarymą. Paprastai vartojamas 10% tepalas.

Urotropinas. Gerai tirpsta vandenyje. Rūgščioje aplinkoje jis skyla, atsipalaiduoja formaldehidas, kuris veikia dezinfekuojančiai, šarminėje aplinkoje neveiklus. Į veną leidžiamas urotropino 40% ttirpalas. Jis vartojamas, sergant šlapimo takų ir smegenų dangalų ligomis.

Diocidas. Jodo turinti organinė medžiaga. Labai geros plaunančios savybės; veikia ne tik mikrobus, bet sporas, grybelius, pelėsius. 1:3000-1:5000 tirpalas naudojamas rankoms plauti, instrumentams, prietaisams, siuvamai medžiagai ( ketgutui) sterilizuoti.

Antibakterinių preparatų klasifikacija:

1) antibiotikai;

2) sulfanilamidai;

3) nitrofuranai;

4) oksichinolinai;

5) chinolonai;

6) nitroimidazoliai;

7) priešgrybeliniai preparatai;

8) antituberkulioziniai preparatai.