konspektukas

Špera

1.Kiekybinių ir kokybinių tyrimų metodologijų skirtumai:

Pirmasis skirtumas, kuris egzistuoja tarp dviejų – kokybinio ir kiekybinio tyrimų strategijų – yra jų analizės objektas. Kiekybinių tyrimų objektas pirmiausia yra skaičiai, transformuoti į statistines procedūras, o kokybinis tyrimas koncentruojasi į žodžius, pasakytus interviu ar pateiktus rašytine forma. Kiekybiniai metodai dažniausiai siekia identifikuoti ir paaiškinti priežastinius ryšius tarp įvykių. Kokybiniuose tyrimuose tyrėjai dažniausiai argumentuoja, kad tiriant žmogaus elgseną reikia tirti žmonių motyvaciją, skatinančią juos veikti bei atlikti konkrečius veiksmus. Kokybiniuose tyrimuose siekiama atrasti prasmes, aargumentus, samprotavimus, o ne priežastis. Tai reiškia, kad kokybiniai tyrimai, skirtingai nei kiekybiniai, kurie dažniausiai aiškina, kodėl kažkas atsitinka, siekia suprasti žmonių interpretacijas, aiškinimus bei motyvaciją.

Kiekybiniai tyrimai Kokybiniai tyrimai

Laiko socialinę relybę objektyvia Laikosi prielaidos, kad socialinė tikrovė sukuriama jos dalyvių

Laiko socialinę realybę sąlygiškai pastovia laike ir aplinkoje Mano, kad socialinė realybė yra nuolat kuriama lokalinėse situacijose

Socialinių fenomenų priežastinius ryšius nagrinėja remdamiesi mechanistiniu požiūriu Mano, kad žmonių intencijoms(tikslams, siekimams) turi būti skiriama daugiausia dėmesio aiškinant priežastinius socialinių fenomenų ryšius

Siekia objektyvaus, bešališko požiūrio į tyrimo

dalyvius iir jų aplinką Asmeniškai įsitraukia aiškindamiesi tyrimo dalyvių požiūrius ir palaikydami šiltus, globėjiškus santykius su jais

Tyrinėja populiacijas arba grupes, kurios atstovauja populiaciją Tyrinėja atskirus atvejus

Tyrinėja elgesį ir kitus fenomenus, kuriuos galima stebėti Tyrinėja prasmes, kurias kuria individai, bei kitus vidinius fenomenus

Tiria žmonių elgesį nnatūralioje arba dirbtinėje(labaratorinėje) aplinkoje Tiria žmonių elgesį natūralioje aplinkoje

Siekia paveikti objektus, kad galėtų nustatyti kintamuosius Retai daro išorinį poveikį. atlieka hoplistinius viso konteksto, susijusio su reiškiniu, stebėjimus

Remiasi išankstinėmis koncepcijomis(sampratomis) ir teorijomis, lemiančiomis renkamų duomenų pasirinkimą Koncepcijas ir teorijas kuria po to kai surenka duomenis

Strukturizuotas kruopščiai suplanuotas duomenų rinkimas Nestrukturizuotas sponatniškas duomenų rinkimas

Duomenis išreiškia skaičiais Duomenis aprašo vaizdais , žodžiais

Analizuodami duomenis remiasi statistiniais metodais Anlaizuodami remiasi loginę indukciją

Naudoja staistinės procedūras, tam tikrai grupei padarytas išvadas, priskirdami apibrėžtai populaicijai Tyrinėjant atskirus atvejus, padarytus atradimus perkelia tik kitiems panašiems atvejams

Siekia parusoti kuo beasmeniskesnes, objektyvesnes tyrimų atsakaitas Paruošia interpretacines atsakaitas atspindincias, kaip tyrėjas rnko duomenis, ir sudarancias salygas aprasymo skaitytojui susidaryti savo nuomonę.

2. Teorinės prielaidos lemiančios tuos skirtumus:

 Kiekybinė metodologija remiasi tokia soc. realybės samprata:realybė yra išraiška individui ir yra objektyvi. Šis požiūris yyra vadinamas realizmu.

 Kokybinė metodologija teigia, kad soc. realybė yra vidinė individui ir yra subjektyvi. šis požiūris vadinams nominalizmu.

požiūris į pažinimą:

1. Kiekybinė metodologija remiasi tokia prielaida, kad pažinimas yra objektyvus, visuotinis, o ne asmeninis, žinios yra įgyjamos. Šis požiūris yra vadinams pozityvizmu. Žinias apie visuomenę galima įgyti naudojantis anlogiškais gamtos mokslams metodais.

2. Kokybinė metodologija remiasi tokia prielaida, kad pažinimas yra subjektyvus, unikalus, asmeninis, atsisakoma gamtmokslinių metodų. Ši nuostata vadinama antipozityvizmu.

požiūris į žmogų:

1. kikekyb. metodolog. žmogus į aplinką reaguoja mechaniškai ir programuojamai jis yyra soc. aplinkos terminuotas. Ši pozicija vadinama determinizuota.

2. kokyb. metodolog. žmogus turi laisvą valią ir gali pats inicijuoti permainas savo soc. apl. Šis požiūris vadinamas voliuntarizmu.

• Esminės kiekybinės MTD prielaidos:

1) Soc. tikrovė suprantama kaip objektyvi, pozityvi, dėsninga (t. y., soc. tikrovėje slypi tam tikra tvarka, jos dėsningumai per laiką nesikeičia, mokslas skirtas tai tvarkai atskleisti)

2) Žmonės elgiasi taip, kaip elgiasi, ne todėl, kad taip nori, bet kad įvykiai žmonių pasaulyje paklūsta dėsniams, kurie nulemia jų priežastis ir pasekmes

3) Faktai turi būti fiksuojami objektyviai (nevertinant)

4) Aiškinimas apribotas ir susiformuoja iš empirinių faktų (t.y., yra aiškios tyrimo procedūros, apibrėžiamos sąvokos, nustatomos prielaidos, matuojami kintamieji ir t.t. idant kt. tyrėjai galėtų tikrinti validumą (tinkamumą) ir patvirtinti/ atmesti rezultatą)

5) Gamtos ir soc. mokslai turi bendrus MTD ir loginius pagrindus

6) Loginė teorijos forma – dedukcija

• Kokybinės MTD prielaidos:

1) Soc. tikrovė suvokiama kaip nuolat kintanti. Tai – procesas, kurį konstruoja (kuria) kiekvienas dalyvis

2) Žmonės kuria sudėtingas reikšmių sistemas, nes sąveikauja su kitais. Žmonių elgesys sutvarkytas, normuotas ne nežinomų dėsnių, bet tarpusavio sąveikoje atsiradusių prasmių

3) Soc. mokslai negali būti nevertinantys. Vertinimas – socialinio pažinimo dalis

4) Tyrėjas ir tiriamasis – lygiaverčiai (!!!) tos pačios sistemos elementai

5) Aiškinant soc. tikrovę siekiama žmones ne matuoti, bet juos suprasti

6) Loginė teorijos forma – indukcija

3. Sociologinio tyrimo programa

Programa – užsibrėžtos mosklinės veiklos planas, tikslas, tyrimo problemos, uuždavinių išdėstymas, metodologinių prielaidų ir tyrimo hipotezės formulavimas, tyrimo procedūrų numatymas iškeltai hipotezei tikrinti.

Problemos sudarymas – prasideda nuo problemines situacijos formulavimo.

Suformulavus problemą parenkamas tyrimo objektas. Tyrimo objektas yra tai į ką nukreiptas pažinimo procesas.

Tyrimo dalykas – tie svarbiausi, praktiniu ir teoriniu požiuriu objekto bruožai, savybės, ypatumai, kuriuos reikia tiesiogiai išnagrinėti.

Objektas – yra tai į ką nukreiptas tyrimas.

Tyrimo tikslas – atspindi tiriamojo darbo problemos pagrindinę idėja, viso tyrimo kryptingumą.

Tyrimo uždaviniai – išskaido tikslą į sudėtines dalis, jį diferencijuoja ir numato, kad išsprendus uždavinius tikslas būtų pasiektas.

Hipotezė – tai moksliškai pagrįstas spėjimas tam tikriems reiškiniams išsiaiškinti. (kokyb. tyrimui jos nereik)

Interpretacija – operacinis terminų apibrėžimas(sąvokų operacionalizacija).

Tyrimo aktualumo pagrindimas:

 visuomenės poreikiais

 praktinis svarbumas

 nepakankamas mokslinis įdirbis

 savalaikškumas

 socialinis ir ekonominis efektas(soc. efektyvumas rodo teigiam. pokyčius, pritaikus tyrimo rezultatus praktikoje)

Temos formulavimas

4.Sociologinių tyrimų rūšys:

1. ŽVALGOMASIS – tai sociologinis analizės tipas sprendžiantis ribotus savo turinio uždavinius. Gali būti panaudotas pradiniame, gilaus ir plataus mąsto tyrimo etape. Yapč kai tokio tyrimo dalykas yra mažai ištirtas. taip pat jei ori gauti papildomos info.

2. APRAŠOMASIS – jo metu norima gauti kuo pilnesnę info. Šis tyrimas naudojamas kai analizės objektas yra santykinai didelė žaibė, kuri gali būti charakterizuojama įv. požiūriais. Tampa įmanoma įvertinti, palyginti ir sugretinti tyrėjus dominančias charakteristikas ir išsiaiškinti jų tarpusavio ryšius.

3. ANALITINIS – tai pats ggiliausias socialinės analizės metodas, kurio tikslas ne tik aprasyti tiriamo reiškinio struktūrinius elemetus, bet ir išsiaiškinti jų priežastinius ryšius. Taikomi kompleksiniai socialinės info rinkimo metodai.

Tyrimai skirstomi pagal savo pobūdį: į fundamentaliuosius, taikomuosius ir socialinę inžineriją.

Fundamentaliujų(esminių) tyrimų tikslas – kaupti žinias teorijų atskleidžiančių šios srities universalius dėsningumus ir principus, pagrindus.

Taikomųjų – fundamentaliųjų(esminių) žinių

pagrindu tirti aktualias soc. problemas. šie

tyrimai turi neabejotiną pritaikymą praktikoje.

Soc. inžinerijos tikslas – pritaikyti fundamentalias mokslo žinias įv. soc. technologijom gerinti.

5. Sociologinių tyrimų rūšys

• Pagal tyrimo gilumą, jam keliamus uždavinius, analizės sudėtingumą, skiriamos 3 sociologinio tyrimo rūšys (Pruskus, 2004, p. :

1) Žvalgomasis (pilotinis) tyrimas

2) Aprašomasis tyrimas

3) Analitinis tyrimas

1) Žvalgomasis tyrimas

• taikomas pradiniame tyrimų etape kaip bandomasis tyrimas

• jo tikslas – patikrinti metodiką, uždavinius ir hipotezę

• Tai – nedidelės apimties ir nesudėtingos technologijos tyrimas

Aprašomasis tyrimas

• Sudėtingesnis

• Jo tikslas – gauti empirinius duomenis, išsamiau apibūdinančius tiriamą reiškinį (fenomeną)

• Tokie tyrimai atliekami, kai tyrime objektas – palyginti didelė grupė, kuri gali būti palyginama įvairiais aspektais

• Tyrėjas aprašo, įvertina, palygina jį dominančius požymius, aiškinasi jų

tarpusavio ryšius, daro išvadas

Analitinis tyrimas

• Giliausia sociologinė analizė

• Jo tikslas – ne tik aprašyti reiškinį sudarančius elementus, bet ir išsiaiškinti jų priežastinius ryšius

• Taikomi kompleksiniai informacijos rinkimo metodai (apklausa raštu ir žodžiu, dokumentų analizė, stebėjimas, eksperimentas ir t.t.)

• Kiekybinis tyrimas:

 Pradedamas nuo iš anksto numatytų sampratų (koncepcijų) aiškinimosi, siekiant atsakyti į

klausimą: “Kaip tyrėją dominančios koncepcijos tarpusavyje susijusios?”

 Remiasi struktūruotomis procedūromis ir formaliais instrumentais, renkant informaciją

 Renkant informaciją, kontroliuojami tiriamieji

 Siekiama kuo didesnio objektyvumo, renkant ir analizuojant tyrimo informaciją

 Analizuojama skaitmeninė (skaičių) informacija, naudojant statistines procedūras

• Kokybinis tyrimas:

 Siekiama suprasti tiriamo fenomeno prigimtį, esmę nei sutelkti dėmesį į specifines teorines koncepcijas

 Remiamasi tyrėjo intuicija: dėmesys skiriamas ne tyrėjų interpretacijoms, o respondentų pateikiamoms tiriamų įvykių, procesų, aplinkybių ir pan. interpretacijoms

 Informacija renkama nenaudojant formalių, struktūruotų instrumentarijų

 Nesiekiama kontroliuoti tyrimo proceso, o norima suvokti tiriamą procesą kaip visuminį, remiantis holistiniu požiūriu

 Siekiama giliau ssuprasti ir visapusiškai interpretuoti žmogiškąją patirtį

 Sukaupta informacija analizuojama tyrėjui

sudarius atitinkamą struktūrą (planą),

tačiau remiantis savo intuicija

6. Kokybinės tyrimų strategijos:

1. ATVEJO STUDIJA

Pagrindinė idėja yra tame, kad vienas atvejis arba nedidelis jų skaičius bus tiriamas detaliai. Panaudojant visus įmanomus būdus. Atvejo studija siekia suprasti atvejį kuo giliau jo natūralioje aplinkoje.

Kas gali būti atvejis? Atvejį galima apbrėžti kaip įvairių tipų reiškinį, paplitusį ribotoje aplinkoje. Yra išskiriami 6 elementų tipai, kurie gali būti tiriami socialinių mokslų:

 Individai;

 Individų savybės;

 Veiksmai ir tarpusavio sąveikos;

 Elgesys;

 Aplinka, atsitiktiniai įvykiai;

 Kolektyvai. <

Atvejo studijos tipai:

 Vidinė – tyrėjas imasi tyrinėti norėdamas geriau suprasti atskirą atvejį.

 Instrumentinė – atvejis tiriamas norint įsigilinti į klausimą ar tobulinti teoriją.

 Koletyvinė – keli atvejų apjungiami tam, kad geriau suprasti tiriamąjį reiškinį.

Atvejo studijų charakteristikos.

 Atvejis yra ribota sistema. Tyrėjas turi kiek įįmanoma tiksliau aprašyti atvejo ribas.

 Atvejis yra atvejis kažko, svarbu apibrėžti analizės vienetą.

 Naudojamas holistinis požiūris.

 Geriausia panaudoti įvairius duomenų šaltinius.

Atvejo studijos ir apibendrinimas.

Negalime apibendrinti kai atvejis yra toks svarbus, kad jis turi būti tyrinėjamas. Kai atvejis aiškiai skiriasi nuo atskirų atvejų bendrų dėsningumų.

Kaip atvejo studija galima apibendrinti:

 Teoriniai apibendrinimai;

 Konceptualizavimas

2. BIOGRAFINĖ STUDIJA

SKIRSTOMA Į 4 TIPUS:

 biografija

 autobiografija

 žodinė istorija

 gyvenimo istorija

3. ETNOGRAFIJA – ji reiškia kultūros aprašymą, gyvenimo būdo suvokimo pateiktą šios studijos dalyviu požiūriu etnografas atvirai arba netiesiogiai dalyvauja kasdieniniame žmonių gyvenime stebėdamas visa tai ir pateikdamas klausimus.

Pagrindiniai etnografinio požiūrio bruožai:

 Tiriant žmonių grupę etnografija pradeda nuo prielaidos, kad tos grupės kultūros reikšmės lemia jų elgsenos sampratą. Bet kuri asmenų grupė savo gyvenimą tvarko taip kaip nori, kai jis tampa jiems reikšmingas. Etnografo užduotis atskleisti šią reikšmę.

 Etnografas yra jjautrus toms reikšmėms, kurios pateikiamos yra įtrauktų žmonių akimis.

 Grupė turi būti tiriama natūralioje aplinkoje.

 Etnografija neformalizuotas tyrimo tipas.

 Duomenų rinkimo technikos požiūriu etnografija yra nenuosekli.

 Etnografinių duomenų rinkimas gali būti pakartotinas.