depresijos serganciuju slauga

Depresijos samprata

Depresijų problema įgauna vis didesnį aktualumą, kadangi visame pasaulyje jų daugėja, jos jaunėja, didesnį procentą sudaro moterų depresijos. Depresijų dažnis susiėjęs su savižudybių skaičiumi. Pastaraisiais metais savižudybių skaičius Lietuvoje turėjo tam tikrą tendenciją mažėti, tačiau 2000m. savižudybių rodiklis buvo 44.1/100 000 gyventojų, truputį didesnis nei ankstesniais metais. Remiantis PSO duomenimis, pateiktas leidinyje “Sveikata 21”, teigiama, kad sėkmingos programos, nulėmusios savižudybių skaičiaus sumažėjimą, turėjo tiesioginį ryšį su antidepresantu vartojimu. (Nervų ir psichikos ligos 2001m. Nr. 4, Dr. Vita Danilevičiūtė.

Kas yra ddepresija?

Depresija – tai ne tik bloga nuotaika ar nusiminimas.

Tai liga (kaip diabetas, aukštas kraujo spaudimas ar širdies liga), kuri diena po dienos veikia Jūsų mintis, jausmus, fizinę sveikatą ir elgseną. Tai kartu ir kūno, ir sielos liga. Tai labai svarbu suprasti ir ligoniui, ir jį supantiems žmonėms.dažnai pats sergantysis depresijos simptomus priskiria valios trūkumui, tinginystei, charakterio silpnumui, o aplinkiniai tikisi, kad jis “suims save į rankas”, pažvalės. Tokie reikalavimai ir viltys beprasmiai. Leiskite pateikti paprastą palyginimą: sergant diabetu, kūnas gamina pper mažai insulino, ko pasakoje pasireiškia ligos simptomai. Teikdamas kūnui papildomai insulino, diabetikas gali jaustis normaliai.

(http://www.kpsc.lt)

Kokie depresijos atpažinimo simptomai?

• Gilus liūdesys, nusivylimas, beviltiškumo jausmas;

• Prarandamas gyvenimo džiaugsmas, nebedžiugina veikla, kuri anksčiau teikdavo malonumą( darbas, hobis, sportas, draugai, seksas);

• Sumažėjęs ar padidėjęs apetitas, ssvoris;

• Miego sutrikimai. Sunku užmigti, blogas nakties miegas, ankstyvas prabudimas arba per didelis mieguistumas;

• Nuovargis ir kūno sąstingis. Sunku atlikti net paprasčiausius dalykis, pirmiausia – ką nors pradėti! Jaučiamas tarsi paralyžius ir kūne, ir sieloje. Atrodo, kad nei mintys, nei raumenys neklauso.

• Susikaupimo stoka. Sunku sutelkti mintis, priimti net ir paprasčiausius dalykus, planuoti savo veiklą;

• Baimė ir nerimas. Vargina didžiulė įtampa ir nerimas, daug labiau nei įprastai rūpinimąsi įvairiais kasdieniniais reikalais bei savo kūno sveikata;

• Menkavertiškumo jausmas. Užplūsta neigiamos mintys, savęs nuvertinimu, kaltės jausmas. Kartais geriausia išeitimi atrodo išėjimas iš šio gyvenimo.

• (http;//www.kpsc.lt)

Depresijos emociniai ir somatiniai simptomai

Depresija pasireiškia daugeliu emocinių, psichologinių, elgesio ir somatinių simptomų. Jos apibrėžimas daugiausia remiasi psichologinio pobūdžio simptomais: nuotaikos pablogėjimu, interesų/malonumo jausmo praradimu, savo vertės jausmo sumažėjimo, kaltės jausmo atsiradimu, savižudiškomis mmintimis. DSM-IV klasifikacijoje keletas simptomų yra vadinami somatiniais simptomais (visų pirma – nuovargis, miego sutrikimas, apetito sutrikimas). Vis dėlto paciento būklę apibrėžiantiems somatiniais simptomais skiriamas per nelyg mažas dėmesys, tiek esamoje nuotaikos sutrikimų klasifikacijoje, tiek ir klinikinėje praktikoje, nors jie užima ne mažiau svarbią vietą tarp paciento skundų. Mokslinėje literatūroje nurodoma, kad maždaug 76 proc. depresija sergančių pacientų skundžiasi somatinio pobūdžio negalavimais. Tai dažniausiai apima platų spektrą skausmo simptomų: galvos, pilvo, nugaros skausmas ir daug kitų, dažnai sunkiai nusakomų skausmų, nnepaaiškinamų somatinėmis priežastimis. Negana to, tokie simptomai, kaip nugaros skausmas, raumenų –sąnarių disfunkcija ir krūtinės skausmas, rodo, kad depresija sunkesnė.

(Nervų ir psichikos ligos 2006m. Nr. 3 (23)

Priepuoliniai depresijos simptomai

Šie simptomai – tai priepuolio pradžios, arba auros, išraiška. Buvo nustatyta, kad ketvirtadalis visų aurų pasireiškia psichikos sutrikimų simptomais, 15 proc. iš jų būdingi nuotaikos pokyčiai. Dažniausiai pasitaikantys simptomai yra anhedonija, kaltės jausmas ir suicidinės idėjos. Kartu su depresijos simptomais dažnai gali atsirasti suvokimo pasiekimų.

(Nervų ir psichikos ligos 2005m.Nr.3(19))

Popriepuoliniai depresijos simptomai

Popriepuoliniai simptomai buvo nagrinėjami ilgai, kol juos pavyko susisteminti. Dažniausiai pasireiškę depresijos simptomai buvo anhedonija, dirglumas, prasta frustracijos tolerancija, beviltiškumo jausmas, suicidiniai ketinimai, kaltės jausmas ir savęs nuvertinimas, verkimo protrūkiai. 43 proc. tiriamųjų patyrė vidutiniškai 5 popriepuoliniai depresijos simptomus pasibaigus daugiau nei 50 proc. priepuolių.

(Nervų ir psichikos ligos 2005m.Nr.3(19))

Interpriepuoliniai depresijos simptomai

Nors interpriepuolinė depresija, pasireiškianti kaip disforinis sutrikimas, yra gana paplitusi, gydytojai dažnai jos neatpažįsta. Pacientai šiuos simptomus paprastai vertina kaip epilepsijos išraišką. Gydytojai, stengdamiesi pasiekti visišką priepolių kontrolę, labai dažnai neįvertina depresijos simptomų netgi gydydami ir stebėdami tuos pačius pacientus daugelį metų. Todėl reikėtų kruopščiau išsiaiškinti depresijos simptomus – tai padėtų pasiekti visišką priepolių kontrolę.

(Nervų ir psichikos ligos 2005m.Nr.3(19))

Nuovargis ir mieguistumas – depresijos simptomai

Nuovargis ir mieguistumas ( hipersomnija)- tai simptomai, kkurie ypač dažnai pasitaiko sergant depresija. Asmenims, kurie skundžiasi nuovargiu, tačiau kuriems nėra diagnozuota depresija, yra didesnė pastarosios atsiradimo rizika, palyginti su tais, kurie juo nesiskundžia.

(Nervų ir psichikos ligos 2006m. Nr.3 (24))

Kas sukelia depresiją?

Be pagrindinės depresijos atsiradimo priežasties – sutrikusios biocheminės pusiausvyros smegenyse – depresiją gali sąlygoti daugelis veiksnių:

• Paveldimumas;

• Ilgalaikės somatinės (kūno) ligos;

• Intensyvaus hormonų persitvarkymo periodai (paauglystė, nėštumas, gimdymas, menopauzė);

• Piktnaudžiavimas narkotikais, alkoholiu, kai kuriais vaistais;

• Socialiniai faktoriai( staigūs įprastinių gyvenimo sąlygų pasikeitimai: išėjimas į pensiją, bedarbystė, emigracija);

• Ilgalaikiai ar ūmūs psichologiniai pergyvenimai (stresai): mylimo žmogaus mirtis, šeimyninė nesantaika, skyrybos;

• Ūmūs fizinės sveikatos sutrikimai (širdies infarktas, smegenų insultas).

(http://www.kpsc.lt)

Depresija ir kitų ligų sąryšis

Epilepsija ir depresija: problemos aktualumas

Epidemiologų tyrimų duomenimis, depresija yra dažnai kartu su epilepsija pasireiškiantis sutrikimas. Paplitimo dažnis svyruoja nuo20 iki 55 proc. pacientų, kuriems būdingi pasikartojantys priepuoliai, ir nuo 6 iki 8 proc. pacientų, kuriems priepuoliai yra gerai kontroliuojami. Be to, viena iš dažniausių epilepsija sergančių pacientų mirties priežasčių yra savižudybių ir, tai pasitaiko beveik 10k. dažniau nei bendrojoje populiacijoje.nors yra didelė depresijos ir savižudybės rizika, šis sutrikimas epilepsija sergantiems pacientams dažnai nediagnozuojamasis negydomas. <.>

Švedų mokslininkai atliko tyrimą, kuriame dalyvavo pacientai, sergantys neseniai nustatyta epilepsija. Paaiškėjo, kad šiems asmenims 6k. dažniau nei kontrolinės grupės tiriamiesiems buvo pasireiškę depresijos simptomai dar iki atsirandant epilepsijos ppriepoliams. Kito tyrimo rezultatai buvo panašūs: epilepsija sergantiems asmenims, palyginti su kontrolinės grupės tiriamaisiais, 3,7k. dažniau iki prasidedant epilepsijos priepoliams pasireiškė depresijos simptomų. Šių tyrimų rezultatai daro prielaidą, kad abi ligos gali turėti bendrus patogenezinius mechanizmus.

Depresija yra dažnai pasireiškianti liga epilepsija sergantiems pacientams. Deja, šis sutrikimas dažnai neatpažįstamai ir negydomas. Todėl gydytojai, siekdami epilepsija sergančiųjų sveikatą, visada turėtų išsiaiškinti ir galimus depresijos simptomus. Tai padėtų visiškai kontroliuoti epilepsijos eigą.

(Nervų ir psichikos ligos 2005 m. Nr. 3 (19))

Parkinsono liga sergančiųjų pacientų depresija

Vienas iš svarbiausių subjektyvių depresijos simptomų, pasireiškiančių sergantiems PL, yra anhedonija – negalėjimas jausti džiaugsmo, pasitenkinimo.

Pl sirgusiems pacientams kuriems kartu pasireiškė depresijos simptomų 138anhedonija nustatyta net 79.7proc. tokių pacientų.

Šio tyrimo metu pirmą kartą įvertinti PL sergančių pacientų anhedonija ir kiti depresijos simptomai, jų ryšys su motorine funkcija bei pramipeksolio poveikis. Gydant pramipeksoliu kartu su levedopa, anhedonijos pasireiškimo dažnis statistiškai patikimai sumažėjo. Panašus dopamino agonisto pramipeksolio poveikis buvo įrodytas ir atliekant tyrimus su gyvūnais. Specifinis pramipeksolio poveikis anhedonijai ir depresijos simptomams lengvinti dar turi būti įrodytas atlikus išsamesnius klinikinius tyrimus.

(Nervų ir psichikos ligos 2006m. Nr.3 (23))

Ryšys tarp depresijos ir nerimo

Žodžiai „depresija“ ir „nerimas“ dažnai vartojami tiek medicinos praktikoje, tiek šnekamojoje kalboje. Faktiškai jie įgavo tokią plačią reikšmę, kad taikomi bet

kokiems asmeniniams sunkumams apibrėžti, nepaisant, ar jie banalūs, ar rimti. Labai dažnai žmonės nerimą (t.y susirūpinimą ar nervingumą)apibūdina kaip prislėgtumo jausmą (liūdesį arba nusiminimą) ir sunkiai atskiria vieną nuo kitos. Iš tiesų depresiniai ir nerimo sutrikimai kelia nemažai rūpesčių ir gydytojams, nes labai dažnai pasireiškia kartu.

Depresinė nuotaika ir nerimas yra susiję ir labai dažnai persipina, jų susibendrinimas gali siekti iki80proc. Pati ligų susibendrinimo samprata yra labai nesena. Kadangi moterys dažniau suserga nerimo sutrikimais, tai iš dalie gali paaiškinti didelę riziką jjoms susirgti depresiniais sutrikimais. Depresiniai surikimai retai būna “gryni” , ir daugeliu atvejų prieš jiems atsirandant būna nerimo sutrikimų. depresija prasidedanti po nerimo sutrikimų, būna daug atkaklesnė ir labiau žalojanti, todėl susijusi su dažnesne hospitalizacija ir suicidiniais bandymais. Be to, kai ligos pasireiškia kartu, prognozė yra blogesnė. Tačiau nerimo ir depresijos ryšio mechanizmai ir dabar lieka ne iki galo aiškūs.esant depresijai (distimijai ar sunkiam depresiniam epizodui) generalizuoto nerimo sutrikimas ar panikos sutrikimai diagnozuojami nuo 14 proc. iki 22 proc. atvejų. AApie 18 proc.pacientų, sergančių panikos sutrikimais, ir 17proc. pacientų, kuriems pasireiškia generalizuoto nerimo sutrikimas, būna ir depresijos požymių.

Ryšys tarp nerimo ir depresinių sutrikimų pagrindžia prielaidą, kad reikia kreipti dėmesį ir į ankstyvuosius nerimo sutrikimus, nes jie dažnai gali nulemti kitų nnerimo sutrikimų ar net depresijos pradžią.

( Nervų ir psichikos ligos 2002m. Nr1)

Nuovargis ir mieguistumas: koks jų vaidmuo depresijos struktūroje?

Nuovargis ir mieguistumas(hipersomnija) taip pasitaiko sergant depresija. Asmenims, kurie skundžiasi nuovargiu, tačiau kuriems nėra diagnozuota depresija, yra didesnė pastarosios atsiradimo rizika, palyginti su tais, kurie juo nesiskundžia. Perdėtas mieguistumas dieną (PDM) (angl. Excessive Daytime Drowsiness) yra laikomas svarbiu depresijos simptomu,atsirandančiu , matyt, dėl miego trūkumo ir blogos miego kokybės.atsirandančiu , matyt, dėl miego trūkumo ir blogos miego kokybės.

Sergant depresija nuovargį ir padidėjusį mieguistumą dažnai labai sunku gydyti, nes jie gali likti po gydymo antidepresantais (AD) praėjus kitiems depresijos simptomams, esant pasikartojančiai depresijos eigai.

Labai įdomus tyrimas, kuris palygina perdėtą depresija sergančių asmenų mieguistumą dieną su depresijos sunkumu ir polinkiu į savižudybę.<.> tyrime ddalyvavo 70ambulatoriškai besigydančių pacientų, kurių vidutinis amžius buvo 40-48m. ir kuriems buvo diagnozuota depresija. Lyčių santykis buvo 44moterys ir 26 vyrai. Depresijos trukmė buvo 6,4 ± 1,9 mėn., o asmenims, kurių ESS (Epworth mieguistumo skalė (angl. EPWORTH Sleepiness Scale))balai buvo mažesni nei 10 balų, buvo trumpesnė depresijos trukmė.38,4 proc. dalyvavusių asmenų vartojo AD/hipnotikų, o 61,6 proc. – nevartojo. Tai leido daryti išvadas, kad mieguistumas dieną nebuvo susiėjęs su šių vaistų vartojimu. 57,1 proc. pacientų buvo aukšti BSI (Beck suicidinės ideacijos sskalė (angl. Beck Scale for Suicide Ideation) labai reikšmina koreliacija buvo tarp ESS ir BDI(angl. Beck Depression Inventory)balų. Buvo padaryta išvada, kad mieguistumas dieną yra susiejęs su didesniu depresijos sunkumu ir su savižudiškomis mintimis/ketinimais.

Išvados

Mieguistumas ir nuovargio jausmas – svarbūs depresijos simptomai, kurie dar prieš diagnozuojant ligą gali būti būsimos depresijos pranašai:

Mieguistumas ir nuovargis gali likti ir tada, kai gydant kiti depresijos simptomai yra išnykę;

Perdėtas mieguistumas dieną koreliuoja tiek su didesniu depresijos sunkumu, tiek su suicidinėmis mintimis/ketinimais;

Paenkant AD svarbu įvertinti aukščiau minėtus simptomus – šis vaistus turi nedidinti mieguistumo dieną, jį mažinti; jei toks gydymas nėra pakankamai veiksmingas, reikia taikyti gydymo augmeniją, pvz., modafinilu.

(Nervų ir psichikos ligos 2006 m. Nr. 4 (24))

Medikamentinis depresijos gydymas

Kodėl svarbu ir kaip pasiekti depresijos remisiją?

Depresijos gydymas iki visiškos remisijos pagerina psichosocialinį funkcionavimą ir sumažina ligos atkryčio ( kai depresija vėl pasireiškia to paties depresijos epizodo tęstinio gydymo metu arba po 2mėn. Nuo pasiektos remisijos) riziką. Remisija tapo svarbiu žymeniu atliekant klinikinius tyrimus, nes ji siūlo didelio gydymo efektyvumo standartą: kai pasiekiama remisija, sumažėjo tikimybė, kad įvyks atkrytis ar kad depresija pasikartos. Remisija, o ne paprastas atsakas į medikamentą turėtų būti tas standartas, pagal kurį sprendžiama apie depresijos terapijos efektyvumą. Taigi remisija turėtų būti ūminės ffarmakoterapijos fazės tikslas. Tuo tarpu žinome, kad antidepresantai padeda tik 50-70 proc. pacientų, o dar mažiau – 25-35 proc. pacientų. Likusiems pacientams išlieka subsindromio lygio simptomų, t.y. “mažoji depresija”, arba distimija. Esant remisijai depresijos pasikartojimo rizika būna tik 25 proc.jei lieka depresijos simptomų, yra rizika, kad depresija pasikartos per 4 mėnesius nuo gydymo pabaigos.

Kaip galima užtikrinti remisiją? Tam yra keli būdai:

• “agresyvi terapija”,

• Veiksmingas antidepresantas,

• Pakankama vaisto dozė ir pakankama gydymo trukmė,

• Vaisto keitimas efektyvesniu,

• Gydymo sustiprinimas (farmakologinėmis priemonėmis, psichoterapija, elektros impulsų terapija ir kt.).

(Nervų ir psichikos ligos (2003m. Nr.2 (10)

Depresijos gydymas sergant epilepsija.

Daugelis gydytojų vengia skirti AD epilepsija sergantiems pacientams bijodami, kad šie medikamentai gali pabloginti epilepsijos eigą ir kontrolę.

Blumer D. ir kolegos [4] yra pateikę tyrimų duomenis, jog pacientai, sergantys depresija ir epilepsija, buvę saugiai gydyti tricikliais AD derinant juos su SSRI. Kito tyrimo metu nurodoma, kad tik 1 iš 100 gydytų pacientų stebėtas epilepsijos priepolių pablogėjimas gydant sertralinu. Autorių nuomone, SSRI galėtų būti pirmo pasirinkimo vaistas gydant depresiją sergantiems [7]. Kai kurie SSRI (fluoksetinas, fluvoksaminas, iš dalies – paroksetinas) gali turėti sąveika su citochromų P450enzimų sistemoje metabolizuojamaisVNE. Tačiau jokio farmakokinetinio poveikio VNE metabolizmui neturi citalopramas [7]. Taip pat teigiama, kad SSRI gali būti pasirinktini dėl geresnio toleravimo ir mažesnių šalutinių poveikių bei ssaugumo perdozavimo atveju.

Svarbi gydymo dalis yra psichoterapija, labai padedanti pacientams išvengti epilepsijos nulemtų stresų ir prisitaikyt prie gyvenimo būdo pokyčių. Taikant psichoterapiją ne tik sumažėja depresija ir nerimas, bet ir retėja priepuoliai. Gydytojai turėtų atsiminti, kad nuotaikos sutrikimas dažnai turi didesnę įtaką sergančiųjų epilepsija gyvenimo kokybei nei priepuolų dažnumas ir sunkumas. Todėl epilepsijos gydymas, negydant depresijos, yra nevisavertis.

(Nervų ir psichikos ligos 2005m. Nr. 3 (19))

Ar galima pagreitinti antidepresantų (AD) terapinį poveikį?

Šis klausimas išlieka neišspręstas (Pies, 1997). Nepaisant priekaištų kai kuriems naujausiems AD, yra duomenų, jog bet kurio iš naujųjų AD veikimo pradžia yra nei standartinių triciklių AD, kurių terapinis poveikis dažniausiai išryškėja po 2-4 savaičių. Pastaruoju metu siekiant paankstinti įvairių SSRI (selektyviųjų serotonino reabsorbcijos inhibitorių) veikimo pradžią ir/ar sustiprinti jų antidepresinį poveikį tyrimų metu vartotas β adrenoreceptorių antagonistas pindololis. Pindonolis antagonistiškai veikia 5-HT1A autoreceptorių, tokiu būdu padidindamas serotinino išsiskyrimą iš presinapsino neurono. Nedidelės apimties klinikinių tyrimų metu buvo gauta ne tokių gerų rezultatų, todėl siekiant tiksliau įvertinti pindololio akceleracinį poveikį reikia atlikti didelės apimties kontroliuojamus tyrimus.

(Nervų ir psichikos ligos 2002m. Nr. 1)

Escitalopramo nauda

Depresijos gydymo escitalopramu naudą patvirtino ir farmakoekonomikos tyrimai. Šioje srityje atlikti 5 sumodeliuoti tyrimai palygino tiesioginę ir bendrąją gydymo escitalopramu naudą su gydymo citalopramu, fluoksetinu, sertralinu bei venlafaksinu

XR nauda ir vienas perspektyvusis palyginamasis tyrimas – su gydymo venlafaksinu XR nauda.

Tyrėjai nustatė, kad jeigu 2004m. Suomijoje, Norvegijoje, Švedijoje ir jungtinėje karalystėje pacientų gydymas citalopramu būtų pakeistas gydymu escitalopramu, depresijos gydymo išlaidos šiose šalyse sumažėtų 2,4-4,4proc.

Naujausias ir selektyviausias SSRI grupės antidepresantas escitalopramas atitinka visus šiuolaikinio vaisto standartus: jis yra veiksmingas, saugus ir gerai toleruojamas, o gydymas šiuo vaistu yra naudingas ekonominiu požiūriu. Vaisto klinikiniai ir farmakoekonomikos tyrimai leidžia spręsti, kad escitalopramas gali užimti vietą tarp pirmos eilės depresijai gydyti sskirtų vaistų.

(Nervų ir psichikos ligos 2003m.)

Slauga

Slaugos tikslas – ugdyti paciento sugebėjimą įveikti savo skausmingus išgyvenimus, išvengti suicido, mokyti dalytis savo jausmais su kitais, įvardyti ir spręsti problemas, kontroliuoti savo gyvenimą, skatinti tapti aktyviam kasdieniniame gyvenime ir darbe.

Esant depresijai kamuoja liguista liūdna, prislėgta nuotaika, sulėtėja mąstymas ir judesiai – tai depresijos sindromas

Pagal sunkumo laipsnį skiriama lengva, vidutinio sunkumo ir sunki be psichozės simptomų depresija. Esant sunkiai be psichozės simptomų depresijai asmuo nevertina savęs, jaučia didelį sielvartą, agitaciją, stiprų kaltės jausmą, įįvairius somatinius simptomus, kurie ilgai išlieka ir sutrikdo įprastą gyvenimą. Vienas sunkios depresijos simptomų – mintys apie savižudybę, o grėsmingiausia depresijos komplikacija – bandymas nusižudyti.

Slauga. Dirbame komanda.kartu aptariame ne tik medicinines, psichologines paciento problemas, bet jo socialinę padėtį. Nustatome tikslus iir pasiskirstome užduotis.kito pasitarimo metu aptariame, kaip sekėsi atlikti užduotis. Taip siekiame, kad kiekvienas komandos narys būtų gerai susipažinęs su paciento situacija ir vertintų ją vienapusiškai.

1. anksčiau buvo manoma, kad aptariant suicido galimybę atveriamas jam kelias. Iš tikrųjų yra kitaip: kalbant apie jausmus, galinčius pastūmėti savižudybės link, sumažėja įtampa, nerimas ir suicido pavojus.

Vertindami savižudybės rizikos laipsnį atsižvelgiame į du veiksnius: 1) savižudybės ketinimų stiprumą ir 2) psichologinį barjerą, trukdantį jį realizuoti. Savižudybės pavojų didina šie veiksniai:1) vienišumas, gyvenimo lūžis, 2) buvusieji mėginimai žudytis, planuoti slapta nuo aplinkinių. Ne visada lengva pastebėti, kad asmuo ketina žudytis. Kartais, nusprendęs tai padaryti pacientas tampa ramesnis, tarsi jo sveikata būtų pagerėjusi. Minčių apie savižudybę turinčius asmenys linkę jas dismiliuoti. Ypač pavojinga ir sunkiai nustatoma “besišypsanti” depresija.

2. slaugytojas sukuria ir palaiko ramią, saugią pacientą supanęią aplinką. Minčių apie savižudybę turintis pacientas intensyviai stebimas, kad nesusižalotų ir nemėgintų įgyvendinti savo ketinimo. Pagalbinis personalas, slaugytojų padėjėjai taip pat prisiima atsakomybę už paciento judėjimo knygoje, kad susipažino su reikalavimais

3. slaugytojo gebėjimas užmėgsti kontaktą su pacientais labai svarbus sėkmingo slaugos proceso pagrindas. Sutrikusios savimonės pacientai linkę užsisklęsti savyje, atsiriboti nuo aplinkinių, nenori ir nepajėgia bendrauti su personalu. Slaugytojo tikslas – suvokti, kaip reikėtų bendrauti, ir drąsiai imtis iniciatyvos. Sudaroma tinkama atmosfera, padedanti ppacientui atsiskleisti. Vieniems pacientams reikia tik patarimo, kitiems – nuraminimo, paguodos, tretiems – išklausymo, nuoširdaus pokalbio. Pajutę empatiją, susidomėjimą, norą padėti, jie lengviau bendrauja.

4. bendraudami tarpusavyje ir su pacientų komandos nariais nustato jo poreikius, esamas ir galimas problemas, ieško jų sprendimo būdų. Padedame pacientui rūpintis savimi (dauguma depresija sergančių asmenų tampa priklausomi nuo personalo). Išsiaiškiname ką pacientas gali ir ko negali daryti savarankiškai.

Sergantiems depresija labiausiai sutrinka mityba, žarnyno veikla, miegas atsiranda asmens higienos, bendravimo,užimtumo problemų.

• Asmens higiena. Sergantys depresija pacientai dažnai būna abejingi savo išvaizdai, nevalyvi.

• Mityba. Nustatome maitinimosi įpročius, suvalgyto maisto ir išgertų skysčių kiekį, kai pacientas yra abejingas maistui.

• Miegas. Daugelį pacientų kamuoja nemiga, dar labiau bloginanti savijautą.

• Veikla. Sergantieji egzogenine depresija darbingesni, veiklesni būna po dienos miego, juos gydomai veikia poilsis bei laikas, o aktyvumą skatiname tada, kai pacientas pradeda geriau jaustis.

• Žarnyno veikla. 90proc. Depresija sergančių pacientų kamuoja obstipacijos.

• Tarpasmeniniai ryšiai. Padedame spręsti ir bendravimo problemas.

Lteratūra

www.kpsc.lt

Nervų ir psichikos ligos 2001m. Nr.4

Nervų ir psichikos ligos 2002m. Nr.1

Nervų ir psichikos ligos 2003m.

Nervų ir psichikos ligos 2003m. Nr. 2 (10)

Nervų ir psichikos ligos 2005m Nr. 3 (19)

Nervų ir psichikos ligos 2006m. Nr. 3 (23)

Nervų ir psichikos ligos 2006m. Nr. 4 (24)

Slauga teorija ir praktika