apranga ir asmens higiena
TURINYS
ASMENS HIGIENOS IR RENGIMOSI ĮVADAS……………………..3
BENDRA KŪNO PRIEŽIŪRA…………………………3-7
(rankų plovimas ir nagų priežiūra, prausimasis ir maudymasis, plaukų priežiūra, dantų ir burnos priežiūra, rengimasis)
NEPRIKLAUSOMYBĘ DIDINANČIOS PRIEMONĖ…………………. 7-10
(maudymasis ir apsipylimas dušu, plaukų priežiūra, dantų ir burnos priežiūra, apsirengimas)
GYVENIMO TRUKMĖ: POVEIKIS ASMENINEI HIGIENAI IR RENGIMUISI…….10-11
(kūdikystė, vaikystė, jaunystė, brandos amžius, senatvė)
PRIKLAUSOMYBĖ/NEPRIKLAUSOMYBĖ ASMENINEI HIGIENAI IR APRANGAI…..11
ASMENINĘ HIGIENA IR APRANGĄ ĮTAKOJANTYS VEIKSNIAI…………..11-12
(fiziniai, psichologiniai, socialiniai ir kultūriniai, politiniai ekonominiai veiksniai)
ASMENINĖS HIGIENOS IR APRANGOS INDIVIDUALUMAS……………..13
LITERATŪRA…………………………14
ASMENS HIGIENOS IR RENGIMOSI ĮVADAS
Asmens higienos atlikimas labai priklauso nuo paciento bendros sveikatos būklės ir fizinio aaktyvumo. Asmenys pagal sveikatos būklę gali būti aktyvūs ir pasyvūs.
Aktyvūs pacientai, galintys vaikščioti, sėdėti, patys atlieka higienines procedūras. Jie ryte nusiprausia rankas, veidą, kaklą, išsivalo dantis, susišukuoja. Pasyvių negalinčių judėti pacientų, kurių aktyvumas sumažėjęs, asmens higiena reikia pasirūpinti.
Kai žmogus jaučiasi gerai, jo rūbai būna švarūs ir tvarkingi. Kai žmogus nusiminęs, prislėgtas, kai jis jaučiasi nelaimingas, jis dažnai nepastebi nei susitepusių drabužių, nei išklypusių batų. Įgūdžius, reikalingus, kad žmogus rengdamasis būtų nepriklausomas, dauguma žmonių įgyja nesunkiai. Tačiau rengimasis yra kur kas ddaugiau negu paprastas drabužių užsivilkimas. Daugiausia problemų atsiranda kai žmogus suserga ir praranda nepriklausomybę, netenka galūnių ar jų negali valdyti.
BENDRA KŪNO PRIEŽIŪRA
Slaugytojos, rūpindamasi paciento higiena, privalo įvertinti paciento pajėgumą, sveikatą, asmeninius sugebėjimus, numatyti higienos atlikimo būdus:
• Padėti pacientui nusiprausti ir apsirengti;
• Nuprausti iir aprengti pacientą, kai jis nepajėgus to padaryti;
Rankų plovimas ir nagų priežiūra
Šiais laikais kiekvienas raginimas plauti rankas imantis ruošti maistą, prieš valgant ir geriant, taip pat išsituštinus ir/ar nusišlapinus. Per rankas plinta patogeniniai mikroorganizmai, kurie apnuodija maisto produktus arba sukelia tokias ligas, kaip vidurių šiltinė. Rankos plaunamos vandeniu su muilu. Jei riebalingas natūralus odos sekretas šalinimas dažnai, oda gali tapti sudirginta. Odos sausumo galima išvengti nuplautas ir gerai nudžiovintas rankas patepant minkštinamuoju kremu ar kitais preparatais. Nagus reikia kirpti lenkta linija ne rečiau, kaip kartą per savaitę ir reguliariai šalinti nešvarumus iš panagių. Įplyšusi virš nagų oda gali tapti patogiu tašku mikroorganizmams į kūną prasibrauti, o jie gali sukelti nago šaknies pūliavimą. Nuo įplyšimo gali apsaugoti specialūs kremai.
Prausimasis iir maudymasis
Dauguma žmonių odą nuvalo prausdami muilu ir vandeniu, trindami ir nušluostydami. Tai gali būti viso kūno prausimasis , maudymas vandens baseine, vonioje arba po dušu. Maudantis vonioje , aplink besimaudantįjį plūduriuoja nuo kūno nuplauti nešvarumai, dalis jų prilimpa prie odos ir turi būti nuplauti. Manoma, kad higieniškiau yra dušas. Vaikai praustis ir maudytis mokomi ir pratinami šeimoje pagal joje susiklėsčiusią tvarką.
Akivaizdžiai paprasta prausimosi funkcija yra svarbi ŽIV ir AIDS profilaktikai. Rekomendacijose, skirtuose pirmiausia chirurgijos personalui, o po to kitiems ssveikatos priežiūros darbuotojams, nurodoma, kad kraujui ir kitam kūno skysčiui ant odos užtiškus, odą reikia nedelsiant nuplauti vandeniu ir muilu. Šių paprastų atsargumo priemonių reikia laikytis visiems, o ypač tiems, kas kontaktuoja su ŽIV užsikrėtusiais žmonėmis.
Plaukų priežiūra
Sveikus plaukus padeda išlaikyti kasdieninis šukavimas švariomis šukomis ar šepečiu. Dauguma žmonių plaukus plauna 2-3 kartus per savaitę. Iš visų švarinimosi veiksmų galvos plovimas yra viešiausias; tai liudija šiuolaikinių kirpyklų praktika. Pačius įvairiausius plaukus turintiems žmonėms aptarnauti jose paprastai būna taip pat įvairaus tualetinio vandens ir šampūnų. Daugelis jų apsaugo galvos odą nuo pleiskanų. Šampūno liekanas geriausiai pavyksta pašalinti jios perskalaujant po dušu, nors galima išplauti ir švariu vandeniu iš dubens. Plaukai nors ir lėtai auga kasdien ir visą laiką, dauguma žmonių juos ganėtinai dažnai plauna.
Dantų ir burnos priežiūra
Daugelį pažeistų ir sunykusių žmogaus kūno ląstelių pakeičia kitos. Dantų sunykusios ląstelės kitomis nepasikeičia. Dantis apsaugo fluoras. Jo paprastai būna geriamajame vandenyje, o ten, kur jo nėra, kai kurios šalys jo prideda į geriamąjį vandenį. Dantis trinant švelniai šlifuojant dantų pastą ar dantų milteliais, nuo jų paviršiaus nuvalomos įvairios apnašos. Dabar jau nebepatariama valant dantis šepetėlį judinti ratu, neužmirštant, žinoma vidinės pusės. Apnašos pažeidžia ir dantenas. Dėl dantenų ligų dantų prarandama daugiau, negu dėl kokios nors kkitos priežasties. Būtų idealu, jei maisto liekanos būtų pašalinamos po kiekvieno valymo.
Negalinčiam pasirūpinti savimi ligoniui burnos higieną turi atlikti kitas asmuo. Burna valoma ir drėkinama antiseptiniu skysčiu, apnašos gali būti nuvalomos tamponu, suvilgytu sodos tirpalu.
Priemonės burnos higienai:
• dantų šepetėlis;
• dantų pasta;
• stiklinė drungno vandens;
• burnos skalavimo skystis;
• tamponėliai;
• mentelės (špateliai);
• rankšluostis;
• popierinės servetėlės;
• vienkartinis švirkštas (10 – 20 ml)
• indas vandeniui nubėgti.
Trumpas procedūros aprašymas Tamponėliu, suvilgytu burnos skalavimo skysčiu ar sodos tirpalu, nuvalyti dantis ir dantenas. Kitu tamponėliu nuvalyti gomurį, burnos gleivinę ir liežuvį. Burnos ertmę galima išplauti 10 – 20 ml vienkartiniu švirkštu, pripildytu vėsaus vandens – vandenį lėtai supilti į ligonio burną. Būtina įsitikinti, kad vanduo išbėga iš burnos per lūpų kampą į indą, pakištą po smakru. Po procedūros smakrą nusausinti ir ligonį paguldyti į patogią padėtį.
Rengimasis
Drabužiai yra neverbalinio bendravimo priemonė. Iš rūbų galima spręsti apie žmogaus nacionalinę priklausomybę, pajamas ir socialinę padėtį, tai pat, kokią drabužių spalvą, stilių ir madą žmogaus mėgsta. Rūbai gali perduoti žmogaus nuotaiką. Prie drabužių, kurie yra prilipę prie kūno, prilimpa prakaitas, riebalinių liaukų išskyros, odos epitelio žvynai ir įvairūs mikroorganizmai. Pastarieji turi palankias sąlygas daugintis. Rūpestingai parinkti drabužiai, apsaugodami nuo lietaus, šalčio, karščio ir saulės, sumažina šilumą reguliuojančio smegenų ccentro įtampą. Rūbai gali apsaugoti ir nuo sužeidimų bei sužalojimų. Pagaliau rūbai yra ganėtinai svarbi bendravimo priemonė.
NEPRIKLAUSOMYBĘ DIDINANČIOS PRIEMONĖS
Maudimasis ir apsipylimas dušu. Nors kai kurios vonios yra pakankamai ilgos, kad jose pusiau gulomis tilptų žmogaus kūnas, žmogų, kuris turi likti tokioje padėtyje, pakelti vonioje aukštyn arba nuleisti žemyn yra sunku. Šia problemą padėjo išspręsti inžinieriai, sukonstruodami „mobilią“ vonią. Pacientams, kurie privalo pasilikti sėdimoje padėtyje, yra vonios su specialiai sukonstruota vieta pacientui pasodinti. Judėjimo problemų turinčiam pacientui padėti naudojama ir speciali maudimosi kėdė ant ratuku. Ji pristumiama prie lovos, o perkėlus ant jos pacientą, nustumiama į vonią. Portatyvus dušas skirtas negalintiems atskleisti, turintiems gulėti ant nugaros pacientams.
Dar vienas sumanymas – siūlymas įdėti muilą į frotė medžiagos maišelį. Tokiu muilo ir plaušinės deriniu nesunkiai gali nusitrinti kūną ir tie, kam yra sutrikęs smulkių rankos judesių mechanizmas ir judesių koordinacija.
Plaukų priežiūra. Didelių gabaritų šukos ir šepečiai su specialiai pritaikytais kotais yra tikras išsigelbėjimas pacientams, kuriems, dėl tam tikrų priežasčių sunku ką nors sugriebti, sugniaužti ranką ir joje išlaikyti, arba kuriems sunku ranką pakelti virš peties.
Dantų ir burnos priežiūra. Neįgaliems pacientams tinka elektriniai dantų šepetėliai. Pacientus su peties deformacija ar artritu, negalinčius normaliai pasiekti burnos, reikia aprūpinti dantų
šepetukais su prailgintais kotais.
Apsirengimas. Kai rūbams užsagstyti yra užtrauktukai, savarankiškai arba baveik savarankiškai gali apsirengti net ir nusilpę seni ir neįgalūs žmonės. Jeigu pažeista viena ranka ar koja, pirmiausia drabužis užvelkamas ant pažeistosios galūnės, kad būtų galima galima maksimaliai pasinaudoti normaliai funkcionuojančiomis galūnėmis. Kai nefunkcionuoja abi rankos , vieną rankovę reikia užvilkti ant vienos rankos, šonuose užtrauktukais atskirta pagrindine rūbo dalimi, pro priekį ir pro nugarą, apsiausti liemenę, o po to, vėl rankovė su užtrauktuku apvilkti antrąją ranką. Kai nefunkcionuoja aabi kojos, kelnės geriausia mautis gulint lovoje. Yra keletas įtaisų, kurie padeda šį veiksmą atlikti savarankiškai. Panašiais įtaisais naudojamasi, kai reikia mautis kelnaites arba kojines.
GYVENIMO TRUKMĖ: POVEIKIS ASMENINEI HIGIENAI IR RENGIMUISI
Žmonės švarinasi ir rengiasi visą gyvenimą. Tačiau įvairiuose gyvenimo trukmės tarpsniuose skiriasi jų rūpesčiai ir prevencijos
Kūdikystė. Kūdikio asmeninės higienos rengimosi funkciją atlieka kiti žmonės, paprastai – tėvai. Visi vaikų drabužiai turi būti priekyje susagstomi. Sulaukę mokyklinio amžiaus vaikai turi būti išmokę apsirengti savarankiškai.
Vaikystė. Nervų ir raumenų sistemoms toliau vystantis, palaipsniui, nnors dar ir prižiūrint suaugusiems, vaikas gali ugdyti asmeninei higienai ir apsirengimui reikalingus įgūdžius. Vystantis psichikai, vaikai vis dažniau patys gali daryti šias funkcijas liečiančius sprendimus ir ilgainiui tapti ne tik priklausomais, bet ir išreikšti savo individualumą.
Jaunystė. Daugeliui jaunų žmonių, yypač vyrams atsiranda įvairūs spuogai, kartais gausūs ir reikalaujantys gydymo. Įvyksta kai kurie odos pakitimai, kuriems reikia skirti papildomo dėmesio. Jaunystė gali būti naujų madų ir šukuosenų išbandymo metas. Jeigu tos mados ir šukuosenos nekenkia sveikatai ir nedaro kitokios žalos į jas reikia žiūrėti tolerantiškai.
Brandos amžius. Kai žmogus subręsta, jo asmeninio švarinimosi, pavyzdžiui, maudymosi priežastys ir laikas didele dalimi priklauso nuo jo darbo ir poilsio pobūdžio. Visą žmogaus gyvenimo būdą atspindi jo apranga. Žmogus paprastai turi drabužius kuriuos vilki darbe, poilsiaudamas, ir kt.
Senatvė. Metams bėgant, seniems žmonėms paprastai darosi vis sunkiau atlikti kai kuriuos fizinius, su asmeniniu švarinimusi ir rengimusi susijusius veiksmus, ypač, pvz;. įlipti į vonią išlipti iš jos. Senatvėje vis daugiau tampama priklausoma nuo kitų žmonių aar įtaisų.
PRIKLAUSOMYBĖ/NEPRIKLAUSOMYBĖ ASMENINEI HIGIENAI IR APRANGAI
Beveik visuose gyvybinėse veiklose atsispindi glaudi priklausomybės/ nepriklausomybės ištisumo ir gyvenimo trukmės sąsajos. Kūdikystėje asmeninės higienos ir aprangos gyvybinėje veikloje padeda kiti. Vaikystėje būdingas didėjantis savarankiškumas. Jaunystėje ir per visą brandos amžių, šią gyvybinę veiklą žmogus turi atlikti nepriklausomai. Paskutiniame gyvenimo tarpsnyje mažėja fizinės ir protinės galimybės, senas žmogus tampa priklausomas nuo kitų pagalbos, pavyzdžiui norėdamas nusimaudyti arba nusikirpti nagus.
ASMENINĘ HIGIENA IR APRANGĄ ĮTAKOJANTYS VEIKSNIAI
Asmeninės higienos ir aprangos veiklą žmonės atlieka labai įvairiai. Tam įtaką tturi daugelis veiksnių, kuriuos, laikydamiesi modulio, skirstomi į fizinius, psichologinius, socialinius, kultūrinius, aplinkos ir politinius ekonominius.
Fiziniai veiksniai. Gyvybinė veikla gali būti atlikta tik tada, kai tinkamai veikia nervų, raumenų ir skeleto, širdies ir plaučių sistemos. Normaliame senėjimo procese svarbu suprasti fizinius pasikeitimus, kurie ypač paliečia odą, nagus, plaukus ir dantis, tie pasikeitimai daro tiesioginę ir netiesioginę įtaką asmeninės higienos ir aprangos veiklai. Nemažai įtakos turi ir individualūs fiziniai skirtumai.
Šviesiaodžiams žmonėms vienas iš didžiausių fizinių pavojų – žalingi saulės spinduliai. Saulė yra nevienintelis odai gresiantis pavoju. Odą taip pat reikia saugoti nuo pernelyg didelio karščio, ugnies, šalčio, vėjo, spaudimo, nubrozdinimo, daugelio chemikalų ir patogeninių mikroorganizmų.
Žmogaus fizinės būklės priklauso, blogai ar gerai jis gali atlikti asmeninės higienos ir rengimosi funkciją. Fizinės negalios ištikti žmonės paprastai turi sutrikimų tai funkcijai atlikti.
Psichologiniai veiksniai. Šiuolaikinis pasaulis yra linkęs atiduoti pirmenybę „vienos lyties“ drabužiams. Ir vis dėlto tebėra esminiai skirtumai tarp to, kaip į asmeninę higieną ir rengimąsi žiūri moterys, ir kaip vyrai.
Vėlesniais gyvenimo metais švaros ir aprangos standartai taip pat gali atspindėti asmeninę ir žmogaus nusiteikimą. Ekstravertas visada labiau negu drovus žmogus yra linkęs į ryškias spalvas, rengtis paskutiniais mados drabužiais. Depresijos prislėgtam žmogui dažnai nerūpi jo išvaizda, kartais net nepaisoma elementarios higienos. Asmeninės hhigienos ir aprangos gyvybiniai veiklai tinkamai atlikti reikia žinių.
Socialiniai kultūriniai veiksniai. Švarumas ne visur vienodai traktuojamas. Nuo to priklauso ir asmeninis požiūris į švarinimąsi ir į švarą. Žmonės kurie kasdien maudosi vonioje ar apsilieja dušu, tokią galimybę praradęs gali pajusti diskomfortą. Kai vienos kultūros žmogus, kurioje kūno švara labai vertinama, susiduria su kultūra, kurioje laikomasi nuomonės, kad „natūralus“ kūno kvapas yra ne tik normalus dalykas, bet ir padidina seksualinį patrauklumą.
Nemažai atvejų, kai tradicinė kultūra diktuoja kuo ir kaip rengtis. Be kultūros ir religijos, daugelyje šalių dar ir įstatymai lemia, kurios žmogaus kūno dalys, jam esant viešoje vietoje, turi būti drabužiais pridengtos kūno dalys.
Aplinkos veiksniai. Kai pritrūksta vandens, tai net žmonėms, kurių namuose yra vandens čiaupai, pradeda suprasti, jog šis patogumas nėra savaime suprantamas dalykas. Asmeninės higienos ir aprangos funkcijai tinkamai atlikti reikia namuose turėti tam tikrus patogumus.
Kai kuriuose pramonės šakose dirbančiųjų odą smarkiai veikia anglies dulkės, dervos, suodžiai, asbertas ir kitos vėžį sukeliančios medžiagos. Kadangi dušai laikomi veiksmingesniais negu vonios, darbininkai po darbo skatinami apsiprausti duše.
Supančios aplinkos klimatas yra dar vienas asmeninio švarinimosi ir rengimosi gyvybinei veiklai įtaką darantis veiksnys.
Politiniai ekonominiai veiksniai. Vyriausybė, kuri pripažįsta profilaktinės dantų priežiūros ir gydymo svarbą, sudaro galimybes dantis gydytis nemokamai ar už ssumažintą mokestį tiems žmonėms, neturi lėšų, bet kuriems tokio gydymo labiausiai reikia. Kiekvienam žmogui, asmeninės higienos ir aprangos gyvybinė veikla turi ir ekonominį matmenį. Nuo asmeninių pajamų dydžio priklauso, kiek pinigų žmogus galės išleisti asmeniniai švarai palaikyti.
ASMENINĖS HIGIENOS IR APRANGOS INDIVIDUALUMAS
Asmeninės higienos ir aprangos veiklos gyvybiniai veiklai atlikti žmonės būna ganėtinai individualūs. Šią gyvybinę veikla žmogus individualiai pradeda atlikti nuo vaikystės, bet dar prižiūrimas suaugusių, o nuo jaunystės ir brandos amžiuje žmonės šią gyvybinę veiklą atlieka individualiai, išskyrus ligos ar kitos priežasties įtakojant jos negali atlikti. Kūdikystėje pilnai yra priklausomas pilnai nuo suaugusiųjų kurie juos prižiūri. Senatvės laikotarpiu vis mažėja gebėjimas asmeninės higienos ir rengimosi gyvybinę veiklą atlikti vis darosi sunkiau mažėja nepriklausomybė.
Kad senatvėje žmogus galėtų turėti daugiau nepriklausomybės tam yra įvairiausių būdų ir mechanizmų kurie padeda atgauti prarastą nepriklausomybę.
LITERATŪRA
N. Roper „Slaugos pagrindai“ 1996 m. psl. 397-432,
D. Žiurlienė „Paciento higiena“ 2002, Vilnius. Psl. 12-36, 45-50,
http://www.sveikas.lt/vaistai2.asp?dID=516&inn=false
