Riebaluose tirpių vitaminų hipovitaminozės, hipervitaminozės, jų priežąstys ir pasekmės

RIEBALUOSE TIRPIŲ VITAMINŲ HIPOVITAMINOZĖS,

HIPERVITAMINOZĖS, JŲ PRIEŽĄSTYS IR PASEKMĖS

2004 01 03

PARENGĖ:Laura Vadapolaitė

ĮVADAS

Riebaluose tirpūs vitaminai(A, D, E, K)randami tiek gyvūninės, tiek augalinės kilmės maisto produktuose. Be to, vitaminą K sintetina žarnyno bakterijos. Šie vitaminai netirpsta vandenyje, gana stabilūs, todėl gaminant maistą išlieka aktyvūs.

Riebaluose tirpūs vitaminai rezorbuojasi plonosiose žarnose. Jų rezorbcijai būtini riebalai ir tulžis. Šie vitaminai įeidami į chilomikronų sudętį pasiekia kepenis, kur kaupiamos vitaminų A, D ir K pagrindinės atsargos. Pagrindinė E vitamino atsargų vieta –– riebalinis audinys. Sergant kepenų ligomis ar užsikimšus tulžies latakams, sutrinka riebaluose tirpių vitaminų rezorbcija, ima trūkti šių vitaminų.

Ligos, kuriomis susergama, kai žmogus negauna vitaminų, vadinamos avitaminozėmis. Jeigu vitaminų gaunama nepakankamai, išsivysto hipovitaminozės, pasireiškiančios įvairiais medžiagų apykaitos sutrikimais. Dažnesnės ne vieno, bet kelių vitaminų hipovitaminozės.

Hipovitaminozių ir avitaminozių priežąstys yra įvairios:

* egzogeninės

* endogeninės.

Pagrindinės priežąstys:

• vitaminų stoka maiste

• padidėję organizmo poreikiai: augimas, nėštumas, sunkus fizinis darbas ir kt.

• Vitaminų rezorbcijos plonosiose žarnose sutrikimai

• Vidaus organų, ypač kepenų, ligos, kkurių metu provitaminai nepaverčiami vitaminais, sutrinka įjungimas į fermentų sudėtį ir tt.

• Netinkamas maisto paruošimas, todėl suyra didelė dalis maisto produktuose esančių vitaminų.

• Vaistų, turinčių antivitamininį poveikį, vartojimas.

• Alkoholizmas.

Žinomos ir įgimtos avitaminozės, kurių atsiradimo priežąstys yra genetiniai defektai, susiję su vitaminų rezorbcija, pernešimu, kkofermentinių formų susidarymu arba su holofermentų sintezės sutrikimais. Tokios avitaminozės labai sunkios ir paprastai prasideda vaikystėje. Jų negalima pagydyti,net didelėmis vitaminų dozėmis.

Kai organizmas gauna vitaminų per daug, prasideda hipervitaminozės. Dažniausiai perdozuojami riebaluose tirpūs vitaminai A, D ir K. Dideli jų kiekiui organizmui yra toksiški. Pavyzdžiui, vitamino D hipervitaminozės atveju iš kaulinio audinio išsiskiria daug kalcio, jis patenka į organizmo skysčius, ima kalkėti minkštieji audiniai.

VITAMINAS A(retinolis, antikseroftalminis)(dozė 1-1,5mg):

Jo yra: kepenyse, kiaušinio trynyje, svieste, pieno produktuose.

Avitaminozė. Vitamino A avitaminozė prasideda, jei ilgesnį laiką nepakankamai gaunama šio vitamino, nes jo atsargos kaupiamos kepenyse ir kt. Vitamino A avitamanozių simptomai:

1.) naktinis aklumas( vištakumas ): blogai mato prieblandoje ir tamsoje;

2.) folikulinė hiperkeratozė: šiurkšti oda, nes sulėtėja epitelio atsinaujinimas;

3.) sumažėjęs atsparumas infekcijai. Dėl virškinimo oorganų, šlapimo ir lyties organų gleivinės ląstelių keratinizacijos ląstelių membranose atsiranda įtrūkimų, į ląsteles lengviau patenka mikroorganizmai. Dažniau susergama vėžiu(ypač odos ir plaučių);

4.) mažakraujystė (anemija ), nors geležies gaunama pakankamai: sumažėja geležies mobilizacija iš kepenų, nes geležį pernešančio baltymo – transferino sintezei reikia vitaminoA;

5.) sulėtėjęs vaikų augimas;

Didesnis ir ilgiau trunkantis vitamino A trūkumas sukelia ragenos sausumą (kseroftalmiją ), o prasidėjus infekcijai, – rageno suminkštėjimą (keratomaliaciją ). Silpsta rega.

Kai trūksta vitamino A, sutrinka dauginimosi funkcija ( susilpnėja spermatogenezė, placentos susidarymas ))

Hipervitaminozė. Dideli vitamino A kiekiai ( apie 7,5mg per parą ) žalingi tiek vaikams, tiek suaugusiems. Ankstyvieji hipervitaminozės simptomai atsiranda odoje. Dėl suintensyvėjusios keratino sintezės oda tampa sausa, žvynuota. Hipervitaminozės atveju padidėja kepenys, blužnis, atsiranda galvos skausmas, pykinimas. Neurologiniai simptomai dėl padidėjusio galvospūdžio panašūs į galvos smegenų auglio simptomus.

VITAMINAS D(kalciferolis, antirachitinis)(dozė vaikams apie 5µg)

Jo yra augaliniuose produktuose:saulėgrąžų, alyvų aliejuose ir kt.

Gyvuliniuose produktuose: kepenyse, žuvų taukuose, svieste, piene, grietinėje.

Avitaminozė. Vaikai, nepakankamai gaudami vitamino D su maistu arba dėl ultravioletinių spindulių stokos, suserga rachitu. Kai trūksta viatmino D, organizme sutrinka kalcio ir fosforo apykaita: sumažėja kalcio ir fosfatų kiekis kraujo plazmoje, sutrinka kaulinio audinio mineralizacija ( osteogenezė ), nustoja augti kaulai, praplatėja riba tarp ilgųjų kaulų diafizės ir epifizės. Kaulai tampa minkšti. Veikiami kūno svorio, jie deformuojasi: iškrypsta stuburas, kojų kaulai įgauna „X“ arba „O“ formą. Šonkaulių galai kaulo ir kremzlės vietoje sustorėja, krūtinkaulis atsikiša į priekį, galva būna didelė ir kampuota. Mažėja raumenų tonusas.

Vaikų, sergančių rachitu, pirmieji dantys išdygsta pavėluotai, netaisyklingai, nes sutrinka dentino sintezė.

Suaugusiems žmonėms dėl vitamino D trūkumo minkštėja kaulai (osteomaliacija ). Sumažėjus kalcio ir fosfatų rezorbcijai žarnyne, sutrinka kaulinio audinio atsinaujinimas, kaulai yra silpnesni.

Vitamino D nepakankamumas galimas, sergant kepenų iir ypač inkstų ligomis, nes sutrinka aktyvaus vitamino D susidarymas, mažėja kalcio koncentracija kraujyje, susergama inkstų kilmės osteodistrofija.

Hipervitaminoze suserga vaikai ir suaugusieji ,jei vitamino D gauna per daug. Kalcio ir fosfato kiekis kraujyje padidėja, nes jie mobilizuojami iš kaulų, rezorbuojami žarnyne ir reabsorbuojami inkstuose. Kaulai demineralizuojami ir greičiau lūžinėja. Mažai tirpios kalcio druskos nusėda vidaus organuose – inkstuose, plaučiuose, kraujagyslėse ir kt.

VITAMINAS E (tokoferolis, antisterilinis )(dozė 8-10mg)

Jo yra: augaliniuose aliejuose, bei augaliniuose produktuose. Taip pat gyvūninės kilmės produktuose: mėsoje, kiaušinio trynyje, pieno produktuose.

Avitaminozė. Vitamino E avitaminoze suaugę žmonės beveik neserga. Vitaminas E kaupiasi kai kuriuose audiniuose(kepenyse, riebaliniame audinyje, ..),todėl net keletą mėnesių jo negaunant su maistu, avitaminoze nesusergama. Trūkstant vitamino E, vyksta membranų lipidų peroksidacija. Hipovitaminozės požymių gali atsirasti neišnešiotiems kūdikiams: dėl eritrocitų membranų nepatvarumo ir jų skilimo jie suserga hemolizine mažakraujyste. Galima raumenų distrofija, riebalinė kepenų infiltracija, nugaros smegenų degeneraciniai pokyčiai.

Hipervitaminozė. Vitaminas E mažiausiai toksiškas iš visų riebaluose tirpių vitaminų. Vartojant net 600mg jo per dieną, nepastebėta toksiškumo požymių.

VITAMINAS K (filochinonas, antihemoraginis )(dozė 1mg)

Jo yra: augaliniuose maito produktuose: kopūstuose, ropėse, špinatuose, pomidoruose. Taip pat gyvūniniuose produktuose:kepenyse.

Avitaminozė. Vitamino K avitaminozės pasitaiko retai, nes daug šio vitamino sintetina žarnyno bakterijos. Avitaminozę gali sukelti:

1.) sutrikusi kepenų, tulžies ppūslės, kasos funkcija;

2.) antibiotikų vartojimas;

Vitamino K avitaminozės atveju dėl II, VII, IX, X kraujo krešėjimo faktorių sintezės sumažėjimo sutrinka kraujo krešėjimas:

• pailgėja kraujo krešėjimo laikas,

• atsiranda kapiliarinių kraujavimų poodyje, raumenyse, vidaus organuose,

• kraujuoja iš nosies ir tt.

Jei nėštumo metu motinai trūksta vitamino K, naujagimiai suserga hemoragine liga. Jų žarnyno mikroflora dar nepakankamai susiformavusi ir negali aprūpinti vitaminu K, o su motinos pienu kūdikiai pasisavina maždaug penktadalį reikiamo vitamino K kiekio. Tokie vaikai šio vitamino turi gauti papildomai.

Buvo manoma, kad viena svarbiausių vitaminų funkcijų yra apsaugoti organizmą nuo hipo- ir hipervitaminozių. Todėl vitaminų preparatai buvo skiriami tiems pacientams, kuriems grėsė mitybos nepakankamumas, pvz.:

• kai buvo valgoma mažiau negu reikia

• nėštumo ir žindymo atvejais

• Kai pablogėjusi rezorbcija plonosiose žarnose

• Kai sirgo kai kuriomis ligomis.

Šiandien vitaminai vis dažniau rekomenduojami apsaugai nuo ligų. Gerai sveikatai išlaikyti ir apsisaugoti nuo lėtinių ligų reikia didesnių vitaminų dozių, negu įprasta. Pvz., kasdien skiriant tris kartus didesnes vitamino E dozes, sumažėja rizika susirgti širdies vainikinių arterijų ligomis, vėžiu ir kt.