Masažas

ĮVADAS

Masažas yra labai seniai išbandyta priemonė, kuri gerina sveikata, atstato darbingumą, fizines ir psichines žmogaus jėgas.

Tai plačiai taikoma profilaktinė priemonė sveikatai stiprinti. Pastaraisiais dešimtmečiais masažas vis plačiau taikomas kompleksiškai gydant ligas. Jis skiriamas po judamojo aparato traumų ir ligų, gydant įvairiausias nervų ligas, išėminę širdies ligą ir kt.

Filologų pastangos iššifruoti žodį masažas kalba apie tai, kad ši sąvoka egzistuoja jau seniai .Vieni autoriai mano , kad masažas kilęs iš prancūzų kalbos žodžio massage, ypač iš veiksmažodžio masser-trinti, aarabų-mass-liesti, švelniai braukyti. Kiti teigia, kad žodis masažas kilęs iš sanksrito kalbos žodžio maksh, dar kiti- iš graikiško žodžio massa (lietimas pirštais), kai kurie autoriai mano, kad iš hebraiško žodžio mašeš (liesti, čiupinėti).

Masažo pradžia siekia gilią senovę..Remiantis paskutinių dviejų dešimtmečių duomenimis, paaiškėjo, kad masažas senovės Kinijoje jau yra žinomas 2500 metų prieš mūsų erą.

Indijoje jau 1800 metais pr.m. e. medicininiuose traktatuose, kurie turi bendrą pavadinimą ,,Ajurvedos‘‘

(,,Gyvenimo pažinimas‘‘) smulkiai aprašyti masažo būdai ir techniniai variantai, skirti atskiroms kūno dalims mmasažuoti.

Egipte masažas buvo žinomas dar prieš mūsų erą. Apie tai liudija įvairių masažo būdų pavaizdavimas papirusuose, ant bareljefų, puošusių faraonų rūmus.

Graikijoje terminu ,,apaterapija‘‘ buvo suprantami gydomasis, sportinis ir higieninis masažai. Pirmuoju masažo žinovu buvo Herodotas (484-425 m.pr.m.e.). Jis vvienas pirmujų bandė išaiškinti masažo įtaką įvairių lygų gydymui. Ypač didelis indelis masažo formavimesi priklauso medicinos tėvui Hipokratui ( 459-377m.pr.m.e.). Jis yra masažo, kai gydymo metodo, pradininkas Europoje.

Senovės Romos gydytojai daug ką perėmė iš senovės Graikijos, Indijos, Kinijos, Egipto. Plutarchas rašė, kad imperatorius Julijus Cezaris versdavo vergą jį masažuoti tam , kad išnyktu bendra neuralgija.

Galenas (130-200m.pr.m.e.)- vienas pirmųju fiziologu, eksperimentinės medicinos pradininkas tyrė masažo būdus, aprašė glostymo, trynimo, maigymo metodiką.

Senovės gydytojas ir filosofas Avicena (Abu Ali Ibn Sina 980-1037m) masažą skirstė į stiprų, kurio tikslas yra tonizuoti, silpna-atpalaiduojantį, vidutinį, leidžiantį palaikyti gerą fizinę kondiciją ir ilgalaikį, skirtą suliesėjimui. Taip pat jis skyrė paruošiamąjį masažą prieš fizinius pratimus ir atstatomąjį arba raminanti po ju.

Masažavimo būdus susistemino švedų fizkultūrininkas P.Lingas (1776-1839). Jo masažo metodika žinoma kaip ,,švediškas masažas‘‘.Vėliau šį masažą plėtojo J. Mizgeris(1839-1901). Jis nurodė masažo indikacijas.Dar daug garsių gydytojų tyrinėjo masažo poveiki žmogaus organizmui.

Susiformavo ,,klasikinio masažo‘‘ sąvoka. Tai – visi masažavimo metodai, kurie buvo naudojami iki naujų būdų-refleksinio segmentinio, jungiamojo audinio, taškinio-įdegimo į praktiką.

Pastaruoju metu vis didesnį populiarumą įgauna bioenergetinis masažas. Jo ištakos yra seniausiose Indijos , Tibeto, Japonų, Kinų kultūrose, įvairių tautų filosofijose,religijose. Pastarajame dešimtmetyje šis masažas pradėtas plačiai taikyti JAV, Vakarų Europoje, Rusijoje ir LLietuvoje.

Bioenergetinis masažas yra susijęs su žmogaus bioenergetiniais laukais, kurie gali teigiamai veikti kitų žmonių savijautą, jų sveikatą, padėti diagnozuoti patologinius pakitimus.

Vienas iš tokių bioenergetinių masažų yra REIKI. Šis masažas reikalauja specialių sugebėjimų ir specialaus pasiruošimo.

Įvadas 2

Galingos pramonės ir technikos amžiuje, spartėjant mūsų gyvenimo ritmui, daugėja ligų, kurių daugumą lemia įtampa. Todėl vėl prisimenami tradiciniai gydymo būdai ir įsitikinama, kad jie veiksmingi. Šie būdai vertinami vis labiau ir labiau, jie papildo šiuolaikinę moderniąją mediciną.

Visi žmonės supranta lytėjimo kalbą. Mes nevalingai triname skaudamą vietą, glostome vienas kitą, norėdami nuraminti. Masažas – tai viena seniausiųjų priemonių, kurias naudoja žmonės sveikatai gerinti. Jo pradžia siekia gilią senovę. Žinoma, kad jis buvo labai plačiai taikomas senovės Egipte, Graikijoje, Romoje, Indijoje ir Japonijoje. XIX amžiaus pradžioje švedas Henrikas Lingas (1776-1839) išplėtojo masažo teoriją, susistemindamas įvairius masažo būdus, naudotus Egipte, Romoje ir Graikijoje. Jis Stokholme įkūrė pirmąjį institutą, kuriame buvo mokoma masažuoti. Todėl kartais masažas vadinamas švediškuoju masažu.

Dabar visuotinai pripažįstama gydomoji lytėjimo nauda. Žinoma, kad masažas derina ir veikia skatinamai virškinimą ir kvėpavimą, tokius svarbius fiziologinius procesus. Jis taip pat gerina raumenų tonusą, sąnarių judrumą, laikyseną, spartina kraujo ir limfos apytaką, derina endokrininę ir nervų sistemas. Masažas teikia ne vien tik fizinę nnaudą, jis gelbsti ir psichologiškai – masažuojant reiškiamas rūpinimasis ir palankumas, palaikymas ir atjauta. Tai padeda vėl pajusti ryšį su savuoju vidiniu pasauliu ir geriau save vertinti, tai įkvepia gyvybinės energijos ir jėgų, kad galėtumėme pasiekti fizinę ir dvasinę pusiausvyrą. Išmokti masažuoti kitą žmogų ar/ir patį save gali kiekvienas.

Higieniniai reikalavimai masažo patalpai,masažuotojui ir masažuojamajam

Aplinka, kurioje daromas masažas, turėtų būti jauki ir rami, kad joje galėtų atsipalaiduoti tiek masažuojamasis, tiek ir masažuojantysis. Pasirinkti tokį laiką, kad niekas netrukdytų. Kambarys turėtų būti pakankamai šiltas ir be skersvėjų. Darbo plotas, skirtas vienam masažuotojui, turi būti apie 8m² (masažui rankomis) ir 12m² (masažui aparatais) bendroje patalpoje arba 18m² atskitas kabinetas. Ventiliacija masažo kabinete turi būti pučiamoji-siurbiamoji ir natūrali,kaipatalpoje orą galima pakeisti 2-3 kartus per valandą. Santykinė oro drėgmė turėtų būti ne daugiau kaip 60%. Taip pat reikėtų pasiruošti papildomų ranksluoščių ar antklodę. Jeigu pasidarytų per daug vėsu. Šviesa turėtų būti prislopinta. Netinka ryškios lempos, šviečiančios tiesiai į veidus. Galima masažuoti ant grindų, bet geriausiai ant specialaus reguliuojamo aukščio stalo. Tai gali būti kušetė su sintetine danga, geriausia dengta dermantinu. Jos paviršius turėtų būti pakankamai kietas. Kušetės plotis – apie 60 – 70 cm,ilgis – apie 2,0 m,aukštis reguliuojamas pagal masažuotojo ūgį ( mmaždaug apie 70-90 cm.) Kušetės galai turi būti 50 cm ilgio ir pakeliami. Kiekvienai kušetei priklauso du voleliai ( taip pat dengti gerai plaunama medžiaga),kurių vienas yra 25-30 cm,o antrasis-15-20 cm diametro,plokščia pagalvė,laipteliai ligoniui užlipti,smėlio maišeliai.

Vienas masažuotojas turi turėti dvi kušetes,kad po procedūros vienas pacientas galėtų ilsėtis,o masažuotojas-masažuotų kitą asmenį.

Masažui rankomis privalo būti staliukas,kurio aukštis 70-80 cm (geriausiai reguliuojamas), ilgis-50-60 cm,plotis-30-35 cm.Ant staliuko turi būti pagalvėlė iš vatos arba guminė (pripučiama).

Prieš masažo procedūrą masažuojamasis turėtų nusiprausti ( vonioje,po dušu). Jeigu pacientas yra labai prakaituotas, masažuoti galima naudojant įvairias emulsijas. Geresniam slydimui kūno paviršiumi yra naudojamas talkas,ryžių ir vaikiška pudros,įvairūs tepalai,kremai. Masažuoti galima visus sveikus asmenis ir ligonius pagal indikacijas. Pirmosios masažo procedūros turi būti trumpesnės,mažesnio intensyvumo. Masažuojamasis turi priprasti prie masažo būdo ir paties masažuotojo technikos. Masažuotojui taip pat reikia geraiu pažinti pacientą,stebėti jo reakciją.

Masažo metu visada tiksliai aiškinkite masažuojamajam, kokį veiksmą ruošiatės daryti. Prieš pradėdami masažuoti kitą kūno dalį, būtinai paklausiama jo, ar nėra kokių nors pažeidimų bei negalavimų, į kuriuos mums derėtų atsižvelgti. Būtinai reikėtų paprašyti, kad masažuojamasis tuoj pat sakytų, jeigu masažo metu jam kils bet koks nemalonus pojūtis. Niekada nemasažuojamas žmogus, jeigu jis karščiuoja, serga odos ar kitokia užkrečiama liga, turi

širdies ir kraujagyslių sutrikimų, pvz., kamuoja trombozė, venų uždegimas (flebitas). Taip pat negalima masažuoti tų vietų, kur yra venų mazginis išsiplėtimas, neseni randai, sumušimai (mėlynės), navikai, gumbai. Nemasažuojami ir uždegimo pažeisti sąnariai. Jeigu masažuojamasis pradeda skųstis ūmiais nugaros skausmais, kurie sklinda į rankas ar kojas, nedelsiant nustojama masažuoti.

Labai svarbu, kad įsisavindami masažo būdus, mes nuolat jaustumėme kūną, kurį masažuojame, bet kurią įtemptą kūno vietą, ir kad būtų tarpusavio ryšys su masažuojamuoju. Darant raminamąjį masažą, reikėtų vengti stuksenimo veiksmų. Jeigu ddaromas masažas vienoje kūno pusėje (pvz., masažuojame pėdą), tam kad nebūtų sutrikdyta organizmo pusiausvyra, tokį pat masažą ir ta pačia seka turime daryti ir kitoje pusėje.

Jeigu masažuojama nėščioji, pirmaisiais keturiais nėštumo mėnesiais masažuoti pilvą derėtų labai švelniai. Antrosios nėštumo pusės metu masažuojama moteris turėtų gulėti ant šono. Masažuoti reikia labai nestipriai, švelniai ir atsargiai.

Bet koks masažas visada pradedamas lengvais braukymais, po kurių seka vidutinis ir stiprus spaudymas nykščiais, kitais pirštais ir delnu. Norint stipriau spausti, turite mokėti tam naudoti iir savo kūno svorį.

Masažo poveikis žmogaus organizmui 2

Bendrasis masažo poveikis 2.1

Masažo poveikis organizmui yra sudėtingas fiziologinis procesas. Jį galima būtų skirstyti į bendrą poveikį visam organizmui ir atskiroms jo sistemoms.

Bendrasis masažo poveikis apima abipusius neurorefleksinius,neurohumoralinius ir nneuroendokrininius ryšius. Pirminė grandis šioje sistemoje yra odos mechanoreceptoriai,transformuojantys mechaninio dirginimo energiją į nervinius impulsus,sklindančius į centrinę nervų sistemą.Pastaroji formuoja atsakomąsias reakcijas,koordinuoja,reguliuoja įvairias funkcijas,atstato sutrikusius ryšius tarp galvos smegenų žievės ir žemiau esančių nervinių centrų,stimuliuoja regeneracinius procesus.Daugelis vietinių reakcijų,kylančių audiniuose dėl masažo sudirginimo, yra ne kas kita, kaip generalizuotos refleksinio pobudžio reakcijos. Vadinasi , masažui yra būdingas neurorefleksinis veikimas, kuris turi įtakos visoms organizmo sistemoms.

Didelės įtakos turi ir masažo metu humoralinėje aplinkoje atsirandančios tokios biologiškai aktyvios medžiagos, kaip histaminas, acetillcholinas. Patekusios į kraują , jos išplečia kraujagysles, pagaerina nervinio impulso sklidimą, stimuliuoja vegetacinės nervų sistemos adaptacines-trofines funkcijas. Šitaip pasireiškia neurohumoralinis masažo poveikis.

Veikiant neurorefleksiniam ir humoraliniam masažo veiksniams, keičiasi įvairių vidaus sekrecijos liaukų veikla.

Kartu veikiant visiems šiems vveiksniams, atitinkamai duozojant masažo procedūrą, yra mobilizuojamos, treniruojamos visos apsauginės-prisitaikomosios organizmo reakcijos. Tai duoda teigiamą terapinį efektą sergant daugeliu ligų, o sveikiems žmonėms padeda fiziškai stiprėti tai yra:

• sumažina raumenų, raiščių įtempimus,

• suteikia kūnui energijos,

• išsiskiria endorfinai ( natūralūs skausmo malšintojai),

• dietos ir specialių pratimų pagalba masažas atstato Jūsų kūno formų linijas bei šalina poodinį riebalinį sluoksnį,

• suteikia raumenims elastingumą kas leidžia sportininkams didinti treniruočių apkrovas nepažeidžiant savo sveikatos,

• stiprina nugara,

• didina raudonųjų ir baltųjų kūnelių kiekį kraujyje,

• stiprina kraujo cirkuliaciją.

Masažo poveikis nervų sistemai 2.2

Visas žžmogaus organizmo funkcijas valdo ir reguliuoja nervų sistema. Ji skirstoma į tris dalis:CNS, kuria sudaro galvos ir nugaros smegenys, PNS, kuria sudaro perefiriniai nervai, jungiantys visus organus su nugaros ir galvos smegenemis ir vegetacinę nervų sistemą, kuri savarankiškai valdo visus vidaus organus.

Masažas veikia visas nervų sistemos dalis. Nustatyta, kad masažas gali padidinti arba sumažinti nervų sistemos dirglumą, priklausomai nuo naudojamų masažo būdų ir nervų sistemos būklės. Tam tikrų segmentinių zonų masažavimas sukelia atsakomąsias reakcijas įvairiuose vidaus organuose.

Yra daug mokslinių darbų, patvirtinančių masažo įtaką žmogaus nervų sistemai (V.Andrejevos ir N.Belajos 1965m. tyrimai, P.Granovskio 1961m, W.Kohlrausch 1965v ir kt).

Masažo poveikis odai 2.3

Žmogaus kūno oda atlieka daug funkcijų: apsauginės dangos, jutimo organo, termoreguliatoriaus (per jį išsiskiria 80% šilumos),ekskrecijos organo ( su prakaitu prišalina baltymų apykaitos produktai,druskos) ir dujų apykaitos funkcijas.

Odos struktūra labai sudėtinga. Odoje yra juntamųjų receptorių išsidėsčiusių po epiteliu ir gilesniuose sluoksniuose. Odoje yra tankus kapiliarų tinklas,kuris sudaro net keturių aukštų rezginius.

Oda pirmiausia pajunta masažo veiksmus ir tiesiogiai perduoda dirginimą. Masažas gerina visas odos funkcijas,todėl nuo kūno paviršiaus greičiau pašalinamos suragėjusios epidermio ląstelės,pagerėja odos kvėpavimas,pagyvėja prakaito ir riebalinių liaukų veikla,išsiplečia kraujo ir limfos kapiliarai,pakyla odos ir giliau esančių audinių temperatūra,padidėja odos atsparumas įvairiems neigiamiems išoriniams ppoveikiams,pagerėja odos elastingumas.

N.Bielaja tyrė masažo įtaką odos šalčio receptoriams ligoniams,sergantiems nervų sistemos ligomis. Pastebėta,kad po masažo procedūros,dirginant odą šalčiu,padaugėja „šalčio taškų“. Vadinasi,padidėja atitinkamų odos receptorių jautrumas (V.Andriejeva,N.Bielaja,1965).

Masažo poveikis raumenims,raiščiams ir sausgyslėms 2.4

Skeleto raumenis sudaro apie 30-57% visos kūno masės. Raumenų ląstelės pasižymi sugebėjimu reaguoti į dirginimą susitraukimu.

Raumenyse yra daug receptorių. Iš jų į nervų sistemos centrus plinta signalai apie raumenų būklę:susitraukinėjimą,įsitempimą,bet sausgyslių buklę ir kt. Veikiant nerviniams impulsams,raumenys susitraukia ir atsipalaiduoja. Funkciniu požiūriu visi raumenys skirstomi į skesaruožius (skeleto) ir lygiuosius (vidaus organų). Pirmųjų veikla priklauso nuo žmogaus valios,antrųjų-nepriklauso.

Raumenų susitraukimą sukelia cheminiai,terminiai,mechaniniai ir kitokie dirgikliai. Masažuojant pagerėja nervinių impulsų sklidimas raumenims ( dėl susidariusio acetilcholino) ir visos raumenų funkcijos:gebėjimas greičiau susitraukti ir atsipalaiduoti,dėl to judesiai tampa tikslesni,tobulesni,padidėja raumens darbingumas. Raumenys geriau pailsi ir greičiau atsistato masažuojant negu pasyviai ilsintis,nes daug greičiau pašalinami medžiagų apykaitos produktai,kurie susikaupė raumenims dirbant. Raumenų skausmingumas,pabrinkimas,sukietėjimas,atsiradę dėl įtempto darbo,masažuojant išnyksta žymiai greičiau. Masažas pagerina raumenų kraujotaką ir oksidacinius bei atstatomuosius procesus juose.

Daugelio autorių duomenimis, masažas padeda atstatyti pavargusio raumens funkcijas,padidinti jo darbingumą (B.Stasenkov,V.Vasiljeva,1952).

Tyrinėtojai nustatė,kas masažas teigiamai veikia biopotencialų didėjimą,mažina jų asimetriją,pagerina raumens kontraktilines savybes,plastinį tonusą tiems ligoniams,kuriems šie rodikliai buvo sumažinti arba išreikšta asimetrija.

Raumenų pakitimai po masažo rodo sstimuliuojantį šios procedūros poveikį funkcinei nervų-raumenų sistemos būklei.

Masažas teigiamai veikia ir sąnarius bei sausgysles. Jo įtakoje pagerėja sąnario ir aplink esančių audinių aprūpinimas krauju,sustiprėja sąnarinė kapsulė,gerėja raiščių elastingumas,pagreitėja padaugėjusio sąnario skysčio,taip pat ir medžiagų apykaitos produktų,susikaupusių apie sąnarį,rezorbcija.Sportininkams sąnarių masažas sumažina traumas.

Masažo įtaka kraujo ir limfos sistemoms 2.5

Masažas sužadina kapiliarų išsiplėtimą,atsveria rezervinius kapiliarus. Tai pagerina ne tik masažuojamosios vietos aprūpinimą krauju,bet refleksiškai veikia nutolusias nuo jos stritis. Padidėja dujų apykaita tarp kraujo ir audinių (vidinis kvėpavimas) ir tuo pačiu vyksta audinių deguonies terapija.Atsarginių kapiliarų atsivėrimas pakeičia kraujo pasiskyrstimą organizme,o tai palengvina širdies darbą. Masažas turi tiesioginį ir refleksinį poveikį bendrai ir vietinei kraujo apytakai. Jis pagreitina kraujo pritekėjimą arterijomis ir palengvina jo nutekėjimą venomis.

Limfinė sistema dalyvauja organizmo skysčių apykaitoje, palaiko skysčių pusiausvyrą tarp kraujo ir audinių. Ji prasideda audiniuose aklinais kapiliarais. Į juos surenkamas perteklius skysčio, nepatenkančio į veninę sistemą, kartu su medžiagų apykaitos produktais, mikroorganizmais. Susidariusi limfa teka kapiliarais, po to stambesnėmis limfagyslėmis, pakeliui prateka pro limfmazgius, kur apsivalo nuo pavojungų žmogui mikroorganizmų. Taigi limfinė sistema apsaugo organizmą, nes neleidžia infekcijai patekti į bendrąją kraujotaką. Prasidėjusi aklai limfinė sistema neturi tokio variklio kaip širdis, veikianti kraujotakos sistemoje. Limfa teka tuomet, kai aplinkiniai raumenys susitraukdami spaudo

limfagysles (šios kaip ir venos turi vožtuvus, neleidžiančius limfai tekėti atgal). Todėl fiziniai pratimai (mankšta), o taip pat ir masažas labai padeda limfinės sistemos veiklai ir kartu greitina limfos tėkmę, mažina jos sąstovį audiniuose, gerina organizmo gebėjimą kovoti su ligomis.

Masažo įtakoje kraujyje laikinai padidėja hemoglobino ir forminių elementų (leukocitų,eritrocitų).

Masažuojant,ypatingai glostant iš periferijos į centrą,pagreitėja limfos nutekėjimas. Dar 1887m. V.Lasaris,eksperimentuodamas su šunimis,įrodė limfos tėkmės pagreitėjimą veikiant masažui.

Daugelis autorių ir vėliau eksperimentais įrodė masažo poveikį limfos tėkmės pagreitėjimui.

Masažo įįtaka medžiagų apykaitai ir vidaus organams 2.6

Jau praeitame amžiuje buvo nustatyta,kad masažas pagreitina medžiagų apykaitą,pagerėja dujų,baltyminių medžiagų,mineralinių druskų išsiskyrimas iš organizmo. Tai natrio chloridas,neorganinis fosforas,azotinės medžiagos (šlapimo rūgštis,šlapalas).

Visa tai paerina vidaus organų veiklą, teigiemai veikia visas gyvybines organizmo funkcijas.

Dėl masažo metu padidėjusios audinių temperatūros,pagreitėja visos cheminės reakcijos,suaktyvėja metaboliniai procesai,pagreitėja audinių oksidacija,difuzija,medžiagų apykaita audiniuose.

Tais atvejais,kai prieš masažą yra daromos šiluminės procedūros (pirtis,karšta vonia),medžiagų apykaitos procesai gali labiau pagreitėti. Tuo galima pasinaudoti gydant nutukimus (jeigu gera bendra logonio būklė) iir darant atstatomąjį masažą sportininkams.

Dujų apykaitos pagreitėjimas vietiškai veikiant masažui,labai priklauso nuo to,kuri vieta yra ,masažuojama. Šiuo atveju veikia neurorefleksiniai mechanizmai,turintys įtakos visam organizmui.

Bendrasis masažas teigiamai veiia šias vegetacines organizmo funkcijas:kvėpavimo,kraujo apytakos,virškinimo,kraujodaros,vidaus sekrecijos liaukų.

Buvo nustatyta,kad maigant viso kkūno raumenis minutinis širdies tūris padidėja 24,2%,o maksimalus deguonies sunaudojimas-33% (A.Biriukov,1988). Tai galima vertinti ne tik masažo poveikiu nervų-raumenų sistemai,bet ir kvėpavimo ir širdies-kraujagyslių sistemoms.

Masažuojant pilvą,logoniams hipertonikams krinta sistolinis kraujospūdis. Dar ryškesnis kraujospūdžio kritimas būna masažuojant apykaklės sritį ir galvą. Visų šių sričių masažas daromas ligoniams su padidintu kraujospūdžiu.

Masažo įtakoje refleksiškai kinta kvėpavimas. Jis gali tapti gilesnis,ramesnis,lėtesnis.Krūtinės ląstos,ypač tarpšonkaulinių tarpų masažavimas,pagerina kvėpavimo raumenų darbą.

Masažas teigiemai veikia pilvo ertmės organus. Jis pagyvina lygiųjų raumenų darbą ir gerina skrandžio,žarnyno veiklą,tulžies išsiskyrimą. Todėl pilvo masažas ypač naudingas ligoniams,sergantiems atoniniu vidurių užkietėjimu.

Masažo įtakoje padidėja šlapimo išsiskyrimas,kuris gali trukti dar visą parą po bendrojo masažo procedūros.

Apibendrinant galima pasakyti,kad masažas veikia visas žmogaus funkcijas ir sistemas. Gerai žinant neurorefleksinius ryšius ir ssugebent tinkamai pasirinkti masažavimo būdus bei metodiką,jį galima sėkmingai taikyti įvairių ligų gydimui,sutrikusių funkcijų atstatymui bei sveikatingumo palaikymui.

Masažo rūšys ir sistemos 3.

Masažą galima klasifikuoti įvairiais požiūriais. Masažas yra skirstomas į bendrają ir dalinį. Bendrasis

masažas yra toks,kaip tam tikra tvarka iš eilės yra masažuojamas visas kūnas. Dalinis masažas yra skirtas

atskiroms kūno dalims, pvz., nugarai, rankoms, šlaunims ir kitoms kūno vietoms masažuoti. Pagal tikslą

masažą galima skirstyti į gydomajį, sportini, higieninį, kosmetinį. Kiekviena šių masažo rūšių turi

ypatumų.

Gydomasis klasikinis mmasažas yra taikomas įvairioms ligoms gydyti, pažeistoms organizmo funkcijoms

atkurti bei normalizuoti.

Sportinis masažas yra daromas norint patobulinti sportininką fiziškai, darbingumui pagerinti, padėti

jam greičiau pasiekti bei stiprinti sportinę formą, efektyviai pasirengti varžyboms bei darbingumui po

dideliu fizinių krūvių, protinio įtempimo, atgauti.

Higieninis masažas yra taikomas normaliai organizmo veiklai palaikyti, sveikatai stiprinti, senėjimo

procesams stabdyti.

Kosmetinio masažo tikslas yra pagerinti atskirų kūno dalių išvaizdą, kartais net pašalinti kosmetinius

defektus.

Pagal atlikimo priemones masažas yra skirstomas: 1) manualinį, atliekamą rankomis kitam žmogui,

sau (savimasažas) arba dviese masažuojant vieną žmogų (porinis masažas), pastarasis būdas yra

taikomas masažuojant sportininkus;2) pedialinį (kojomis), kuris yra taikomas rytietiško tipo pirtyse, t.p.

sportininkam

3) masažavimas aparatais;4) kombinuotą masažą, kuris gali būti visų pirmųjų trijų rūšių įvairūs deriniai.

Be masažo rūšių, skiriamos ir masažo sisstemos. Galima būtų skirti tokias svarbiausias masažo

sistemas arba jų grupes: 1) klasikinę; 2) švediškąją ;3) suomiškająją; 4)I.Sarkizovo-Serazinio ir A.

Biriukovo;

5) refleksinio; 6) taškinio; 7) kontaktinio ir nekontaktinio energetinio masažo.

Klasikinio ( gydomojo ) masažo būdai, jų klasifikacija 4.

Klasikinis gydomasis masažas tai efektyvi relaksacijos priemonė, kuri padėda pašalinti stresą,

Atpalaiduoti įsitempusius ir skaudančius raumenis, skatina odos ir gilesnių audinių kraujo apytaką,

sumažina galvos skausmą, išvaduoja nuo nemigos. Jo tikslas- pagerinti veninę, arterinę bei limfos

apytaką. Tokiu būdu iš organizmo greičiau pašalinami medžiagų skilimo produktai ir rraumenys geriau

aprūpinami krauju, tampa elastingesni bei minkštesni. Masažas teigiamai veikia centrinę bei pereferinę

nervų sistemą, neretai juo gydomi virškinimo sutrikimai (vidurių užkietėjimai, žarnyno spazmai), nugaros

raumenų tonuso sutrikimai.

Klasikiniame-gydomajame masaže yra naudojami šie būdai: 1) glostimas; 2) trynimas; 3) maigymas;

4) vibracija.

Kiekvienas čia minėtų masažo būdų skirstomas į pagrindinius ir pagalbinius.Norint pasiekti reikiamo

fiziologinio efekto , įvairūs masažo būdai yra kaitaliojami. Viena ranka galima atlikti vieną masažo

būdą, pvz., trynimą, o antrają- kitą, pvz.,glostymą.

Glostymas 4.1

Juo masažas yra pradedamas , baigiamas, jis yra įterpiamas tarp kitų masažo būdų. Glostant ranka

lengvai slysta kūno paviršiumi, nesudaridama prieš save odos raukšlės.

Fiziologinis glostymo poveikis. Pirmiausia glostymas tiesiogiai veikia odą. Nuo odos pasišalina

suragėjusios epidermio ląstelės, pagerėja prakaito ir reibalų liaukų veikla, odos kvėpavimas, medžiagų

apykaita, odos tonusas (ji tampa elastinga), kraujo apytaka kapiliaruose, pakyla odos temperatūra.

Pagerėjus periferinei kraujo apytakai ir pagreitėjus limfos tekmei, sumažėja audinių pabrinkimas. Per CNS

Glostymas veikia visą organizmą.

Glostymo metodika. Glostymas gali būti atliekamas:

1. nykščio pagalvėle (masažuojant veidą, pirštus, plaštaką, pėdą, nervų įšėjimo į paviršių vietas;

2. II-V pirštų pagalvėlėmis (masažuojant veidą, pirštus, sąnarius, tarpšonkaulinius tarpus);

3. nugariniu pirštų, pusiau sulenktų į kumštį, paviršiumi (masažuojant nugarą, delną, padą);

4. visu delnu, nykščio arba mažylio pakyla, kumščiu (masažuojant nugarą, pilvą, krūtinę, rankas, kojas).

Glostoma viena arba abiem rankomis.

Abiem rrankomis: a) lygiagrečiai; b) lygiagrečiai pakaitomis; c) pasunkinta ranka ( dedant vienos

rankos plaštaką ant kitos ).

Glostoma tokiomis kryptimis: a) išilgai; b) skersai (liemuo, galūnės); c) zigzagu (masažuojant

didelius paviršius , t.p., jei reikia nelesti pakenktų odos vietų); d) žiedu (masažuojant pilvą, sąnarius).

Pagrindiniai glostymo būdai 4.1.1.

Pagrindiniai glostymo būdai yra plokščiasis ir apimantis,kurie dar skirstomi toliau.

Plokščias:paviršinis ir gilusis glostymas.

Apimantis:nenutrūkstantism ir nutrūkstantis glostymas.

Plokščias paviršinis glostymas. Tai labai lengvas,tausojantis glostymas. Jo metu masažuotojo raumenys turi būti maksimaliai atpalaiduoti. Ranka slysta lengvai,vos paliesdama paviršių. Taip glostant oda neparausta. Glostyti galima prieš ir pagal limfos tekėjimo kryptį. Šiuo būdu pradedama ir baigiama masažo procedūra. Paviršutinis plokščias glostymas veikia raminančiai. (1 pav.)

Gilusis glostymas. Šis glostymas veikia ir gilesiuose audiniuose (raumenyse, sausgyslėse, karujagyslėse) esančias nervų galūnes. Atliekant gilųjį glostymą,jėgą galima sutelkti į nykščio arba mažylio pirštų pakylų paviršius. Gilusis glostymas pargeitina karujotaką, medžiagų apykaitą, Jis taikomas esant ir vietiniams kraujo bei limfos tėkmės sutrikimams, pvz.,nuėmus gipsą,esant sąnarių kontraktūroms ir kt.

Apimantis nenutrūkstantis glostymas. Vieni autoriai (A.Verbov,1996,N.Bielaja,1983) mano,kad nenutrūkstantis apimantis glostymas kartu yra ir gilusis,kiti (L.Kuničev,1981),kas jis gali būti arba paviršutinis,arba gilusis.

Glostoma pagal kraujo ir limfos tekėjimo kryptį,tikslas-pagerinti kraujo ir limfos nutekėjimą.

Ranka glaudžiai apima masažuojamąją

dalį,keturi pirštai suglausti,nykštys atlenktas į šoną. Jis yra prišingoje kitiems pirštams pusėje. Glostoma lėtai,ypač esant pabrinkimui,limfos sąstoviui.

Nutrūkstantis glostymas. Tai energingas glostymas,siekiant paveikti giliau esančias nervų galūnes,pagreitinti kraujotaką,pagerinti raumenų susitraukimus. Masažuojanti ranka slenka į priekį šuoliukais,spusteldama audinius. Glostyti galima viena raba abiejomis rankomis.

Pagalbiniai glostymo būdai 4.1.2.

Pagalbiniai plokščiojo giliojo glostymo būdai: glostymas krumpliais,lyginimu,grėblinis,plokščias-žiedinis.

Pagalbiniai apimančio nenutrūkstančio glostymo būdai: kryžminis,žnyplinis,žiedinis-apimantis.

Pagalbiniai plokščiojo giliojo glostymo būdai. Glostymas krumpliais. Pirštai sugniaužti į kumštį,glostoma didžiųjų pirštakaulių distaliniais galais. Jeigu glostoma abiem rankomis,galima į vvienos rankos kumštį suimti kitos rankos nykštį,šitaip sujungiant rankas.

Taip glostomos tos kūno dalys,kuriose yra susikaupę daug riebalų arba yra dideli standaus jungiamojo audinio plotai (nugara,sėdmenys,delnai,padai,juosmens-kryžmens sritis).

Glostymas lyginimu. Vienos arba abiejų rankų pirštais sulenkiami per delnakaulių-pirštakaulių sąnarius ir glostoma nugarinias didžiųjų ir vidurinių pirštakaulių paviršiais. Taikome tais pačiais atvejais,kaip glostymą krumpliais (2 pav.).

Grėblinis glostymas. Glostoma ištiestų ir praskiestų pirštų pahalvėlėmis. Šio būdo povekis yra tuo stipresnis,kuo didesnis yra kampas tarp pirštų ir masažuojamojo paviršiaus. Grėblinis glostymas yra taikomas ttarpšonkauliniams tarpams ir kai reikia apeiti pažeistas vietas,masažuojant didelius plotus.

Plokščias žiedinis glostymas. Jis taikomas glostant pilvą. Nykščiai priglausti prie likusių pirštų, glostoma didėjančiais ratais apie bambą pagal laikrodžio rodyklę. Galima jį taikyti ir sąnarių glostymui.

Pagalbiniai apimančio nenutrūkstančio glostymo bbūdai. Kryžminis glostymas. Abiejų rankų pirštai suneriami ir sukryžiuojami. Dažniausiai taip glostomos rankos. Masažuojamasis deda ranką ant masažuotojo peties arba atsiremia į masažo staluiko kraštą. Rekomenuojama šitaip glostyti tuomet,kai gerai susiformavę rankų raumenys arba didelis poodinis riebalų sluoksnis. L.Kuničevas (L.Kuničev, 1981) siūlo šiuo būdu glostyti ir nugaros plačiojo raumens laisvąjį kraštą.

Žnyplinis glostymas. Suėmus raumens pilvelį arba kitą masažuojamąją vietą tarp nykščio ir likusių keturių pirštų glostoma išilgine kryptimi. Taip galima glostyti atskirus raumenis,pirštus,kulno sausgyslę.

Žiedinis apimantis glostymas. Žiedinį glostymą galima taikyti ir masažuojant sąnarius. Jis gali būti atliekamas panašiai kaip ir glostant pilvą,bet gali būti ir apimantis. Koja arba ranka apimama abiem rankomis žemiau sąnario (nykščiai esti priešingoje pusėje negu likusieji pirštai). Kartais šis glostymas dar vadinamas glostymas aštuoniuke ((3pav.).

Glostymo taisyklės 4.1.3.

1.Glostant raumenys turi būti maksimaliai atpalaiduoti. Esant raumenų įtempimui,susiaurėja kraujagyslių

spindis ir tuo pačiu sumažėja gydomasis poveikis.

2. Glostymą galima taikyti savarankiškai, siekiant sumažinti skausmą, nuraminti ir atpalaiduoti,gydant

nemigą arba kartu su kitais masažo būdais.

3. Paviršutinis plokščias glostymas paruošia audinius giliajam glostymui

4.Glostymu masažas yra pradedamas ir baigiamas, jis įterpiamas tarp kitų masažo būdų.

5. Plokščią paviršutinį glostymą galima atlikti pagal kraujo ir limfos tekėjimo kryptį ir prieš ją.

6. Glostymas atliekamas lėtai ir ritmiškai.

7. masažuojant raumenį, yra glostoma ppagal raumeninių skaidulų kryptį.

8. Glostymo jėga priklauso nuo msažuojamosios vietos anatominių savybių ir jos funkcinės būklės. Stipriau glostoma ten, kur praeina stambūs kraujo indai, storesnis riebalų sluoksnis,geriau susiformavę raumenys, ypač plokštieji. Silpniau glostoma ten, kur yra skausmingi taškai, padidintas jautrumas, arti kaulas.

9. Esant patinimams, pabrinkimams, atsirandantiems dėl limfos sąstovio, daromas apimantis gilusis glostymas pagal „nusiubiamojo masažo“ principą. Pradedama masažuoti aukščiau pabrinkimo vietos esanti sritis. Pvz.,esant pėdos patinimui,iš pradžių masažuojama šlaunis, po to – blauzda ir pagaliau – pėda. Išsiplėtus kraujagyslėms ir limfagyslėms, pagerėja kraujo apytaka virš pažeistos vietos ir į ją tarsi nusiubiami skysčiai, susikaupę pažeistoje vietoje.

Trynimas 4.2.

Trynimas – tai audinių pajudinimas, pastūmimas, ištempimas įvairiomis kryptimis. Trinant rezorbuojasi medžiagų apykaitos priduktai susikaupę audiniuose.

Trynimas atliekamas didesne jėga ir intensyviau negu glostymas. Jo metu masažuotojo ranka neslydta odos paviršiumi,o juda kartu su ja. Trinti galima prieš ir pagal limfos tėkmę.

Fiziologinis trynimo poveikis. Trynimas veikia žymiai stipriau negu glostymas. Jis didina audinių paslankumą, ištempia randus, nutraukia sąaugas tarp odos ir gilesnių audinių, didina kraujo pritekėjimą į audinius, gerina jų mitybą. Trynimas gerina raumenų gebėjimą susitraukti, didina jų tonusą.

Energingas trynimas nervinių kamienų kryptimi arba nervų išėjimo į paviršių vietose mažina jų dirglumą.

Trynimo metodika. Trynimą galima atlikti:

1) vieno arba dviejų ppirštų pagalvėlėmis (I,II,III,IV,I pirštų, II-III,IV-V)

2) delnu arba jo pagrindu (viena ranka, abiem rankomis, pasunkinta ranka)

3) išorine (mažylio) ir vidine (nykščio-smiliaus) delno briaunomis

4) dilbiu

5) krumpliais

6) pirštakualiais

7) kumščiu

Trinti galima: a) išilgai b) skersai c)spirale d) ratu arba žiedu.Trynimo yra pagrindiniai ir pagalbiniai būdai.

Pagrindiniai trynimo būdai 4.2.1.

Pagrindiniai trynimo būdai yra šie: 1) išilginis; 2) skersinis; 3) spiralinis; 4) žiedinis.

Išilginis trynimas. Jis gali būti atliekamas įvairiomis plaštakos dalimis, viena arba abiem rankomis, pasunkinta ranka.Daromas išilginis-pakaitinis trynimas, abiejų rankų delnais ,taikomas masažuojant nugarą, rankas kojas.

Skersinis trynimas. Gali būti atliekamas įvairiomis plaštakos dalimis, viena arba abiem rankomis, pasunkinta ranka.. Dažniausia yra taikomas skersinis-pakaitinis trynimas, atliekamas abiejų rankų delnais, plaštakomis , priešingomis kryptimis. Taip trinama nugara, šlaunys, juosmen-kryžmens sritis.

Spiralinis trynimas. Atliekamas pirštais, delnais, delnų pagrindais, viena, abiem rankomis, pasunkinta ranka, vienu arba keliais pirštais. Dažniausia yra trinama delnu arba keturių pirštų pagalvėlėmis pasunkinta ranka, delno pagrindu. Taip trinama nugara, sėdmenys, juosmens-kryžmens sritis, sąnariai(4pav.).

Žiedinis trynimas. Trinama ratu arba žiedu. Trynimas taikomas masažuojant mažus plotus, dažniausiai –nervų išėjimo į paviršių vietas, taip pat sąnarius.

Pagalbiniai trynimo būdai 4.2.2.

Daugelis autorių (A.Verbov, 1966, N.Bielaja, 1988, A.Kuničev, 1981) naudoja tokius pagalbinius trynimo būdus: krumliais (briauninis-šukuotinis), pjovimą, štrichavimą, pastumdimą, pusiau žiedinį (perskyrimą), grėblinį, žnyplinį.

Krumpliais (briauninis-šukuotinis). Jis atliekamas sugniuažus vieną arbaabi pplaštakas į kumštį (galima vienos rankos nykštį suimti kitos rankos kumščiu). Trinami delnai, padai, nugara, dubens sritis, šlaunų užpakaliniai ir šoniniai paviršiai.

Pjovimas. Trynimas atliekamas išorinėmis (mažųjų pirštų) delnų briunomis. Rankos dedamos 1-3 cm atstumu viena nuo kitos ir trinama priešingomis kryptimis. Tarp plaštakų turi susidaryti volelis iš trinamų audinių. Pjovimas taikomas nugarai, kryžkauliui, stambiems sąnariams, pomentinei sričiai. Trinama ir esant didesniam riebalų susikaupimui poodiniame audinyje (5 pav.).

Štrichavimas. Štrichojama I-III pirštų pagalvėlėmis kartu, po vieną arba II, III pirštų pagalvėlėmis. Pirštai turi būti ištiesti ir su trinamuoju paviršiumi sudaryti 30º kampą. Tokioje padėtyje atliekami trumpi brūkšniuojantis judesiai, išjudinami giliau esantis audiniai. Jie suminkštėja, tampa elastingesni, pranyksta įvairūs odos, poodžio, raumenų sukietėjimai. Štrichavimas taikomas esant randams odoje, jos sąąugoms su gilesniai audiniais ( 6 pav. ).

Pusiau žiedinis trynimas (perskyrimas). Jis atliekamas vidinėmis (nykščio-smiliaus) delnų briunomis, maksimaliai atlenkus nykščius. Dažniusia trinama abiem rankomis. Plaštakos dedamos skersai audinių, 2-3 sm atstumu viena nuo kitos, sąnarių srityje išilgai sąnarinio plyšio. Trinama priešingomis kryptimis, stengentisišjudinti giliau esančius audinius.Toks trynimas taikomas kojoms, rankoms, trapecinio raumens viršutiniamkraštui, juosmens sričiai, didesiems sąnariams, nugaros plačiojo raumens laisvajam kraštui ( 7 pav. ).

Pastumdimas. Trinama abiem rankomis ( nors galima ir viena ), pastumdant pakaitomis. Suglausti ir

ištiesti pirštai trumpam susminga į audinius, juos išjudina, ištempia, pastumia viena ranka, kita ir juda pirmyn. Tokiu būdu trinama visa masažuojamoji sritis. Pastumdimas taikomas tuomet, kai dėl odos ligos negalima trinti viso ploto ištisai.

Grėblinis trynimas. Jis atliekamas plačiai išskėstais pirštais. Trinama tiesiai, štrichuojant, ratukais, zigzagu (pirštų pagalvėlėmis arba nugariniu pirštakaulių paviršiumi). Taip trinama tarpšonkauliniai tarpai, plaukuotoji galvos dalis, sėdmenys (pirštakauliais). Grėblinis trynimas taikomas ir tada, kai reikia apeiti pažeistas vietas.

Žnyplinis trynimas. Trinama suėmus masažuojamuosius audinius nykščiu ir ssmiliumi, arba nykščiu ir visais keturiais pirštais. Taip yrinami raumenys, jų sausgyslės. Galima trinti tiesiai ir spirale.

Trynimo taisiyklės 4.2.3.

1) Trinimas turi paruošti audinius maigymui.

2) Trinti galima paviršutiniškai ir giliai.

3) Kuo didesnis kampas tarp pirštų ir trinamojo paviršiaus, tuo didesnė trynimo jėga.

4) Trinti reikia lėčiau negu glostyti.

5) Trynimas yra kaitaliojamas su glostymu.

Maigymas 4.3.

Tai vienas sudetingiausių (pagal atlikimo metodiką) masažo būdų. Maigimo metu masažuotojo ranka turi daryti tokius judesius:

1) suimti ir fiksuoti raumenį;

2) ji atkelti;

3) maigyti suspaudžiant,atleidžiant ,nugręžiant, patrinant (viena ranka arba perimant raumenį iš vvienos rankos į kitą);

4) sustumti, ištemti raumenį.

Fiziologinis maigymo poveikis. Maigymas dar labiau negu trynimas padidinta raumenų tonusą, sustiprinta jų susitraiamąją funkciją. Šis masažo būdas yra tarsi pasyvi raumenų gimnastika,todėl

jis ypač taikytinas esant raumenų funkcijos nepakankamumui, sumažėjus jų tonusui. Padidėja sausgyslių eelastingumas, išsitempia sutrumpėjusiois fascijos, sausplėvės. Pagerėja raumenų kraujo apytaka, į juos priplūsta daugiau kraujo, greičiau rezorbuojasi raumenyse susikaupę nuodingi medžiagų apykaitos produktai. Sumažėja arba pranyksta raumenų nuovargis, skausmingumas, sukietėjimai, padidėja jū darbingumas.

Maigimo metodika.

1) nykščio pagalvėle (taikoma maigant nedidelius plotus, plokščiuosius raumenis;

2) nykščio ir smiliaus pagalvėlėmis (taikoma masažuojant nedidelius plotus, randus, suaugimus);

3) nykščiu iš vienos pusės ir visais keturiais pirštais iš kitos pusės (nugara, sėdmenys, šlauniys ir

kt).

Maigoma : a) išilgai;b) skersai ; c) spirale.

.

Pagrindiniai maigimo būdai 4.3.1.

Tai nenutrūkstantis (išilginis ir skersinis) ir nutrūkstantis (atkėlimas ir spiralinis(pusiau žiedinis)) maigymas.

Nenutrūkstantis išilginis maigymas. Atliekamas pagal raumeninių skaidulų krypti, išilgai raumens ašies. Abi rankos dedamos taip, kad nykščai gulėtų ant priekinio masažuojamosios daliespaviršiaus, o likusieji keturi pirštai- ant šoninių masažuojamosios dalies paviršių. Raumuo ssuimamas, fiksuojamas, atkeliamas ir maigoma paeiliui abiem rankomis, slenkant masažuojamuoju paviršiumi. Tai maigoma kojos, rankos, sėdmenys, šoniniai kaklo paviršiai (8 pav.).

Skersinis maigymas. Masažuotojas uždeda rankas skersai masažuojamojo paviršiaus taip, kad

nykščiai būtų vienoje masažuojamojo paviršiaus pusėje, o likusieji pirštai-kitoje. Jeigu maigoma abiem rankomis, tai tarp jų paliekamas tarpas, kuris yra maždaug lygus masažuotojo plaštakos pločiui. Toliau atliekami tie patys judesiai, kaip ir išilginio maigymo metu. Šis maigymas yra taikomas masažuojant nugarą, sėdmenis, kaklą, kojas, rankas ir kt. Skersinį maigymą galima atlikti vviena ranka, abiem rankomis arba pasunkinta ranka (V.Vasičkin, 1990) (9,10 pav.).

Nutrūkstantis maigymas. Atkėlimas. Masažuotojo rankų padėtis tokia, kaip ir atliekant skersinį maigymą. Abiem rankomis raumuo suimamas skersai, pakeliamas nuo kaulo ir maigomas

judinant ji viena kryptimi. Po to suimamas ir pakeliamas raumuo kitoje vietoje. Taip maigimos kojos , rankos, ypač kojos. Atkėlimu dažnai pradedamas kojų bei rankų maigymas (11pav.).

Spiralinis (pusiau žiedinis) maigymas. Masažuotojo rankos gali būti uždėtos skersai arba išilgai masažuojamojo paviršiaus. Neatitraukiant rankų, daromi spiraliniai (pusiau žiediniai) judesiai vienoje vietoje. Po to rankos pakeliamos ir raumuo suimamas kitoje vietoje, masažuojama tarsi šuoliukais.

Pagalbiniai maigimo būdai 4.3.2.

Pagalbiniai maigymo būdai yra atliekami ir pagal nenutrūkstančio, ir pagal nutrūkstančio maigimo principą. Nenutrūkstančio maigymo pagalbiniai būdai: žnyplinis maigymas, volavimas, voliojimas, užvertimas.

Nenutrūkstančio maigymo pagalbiniai būdai:sustūmimas, ištempimas, pažnaibymas,suspaudimas, paspaudimas.

Pagalbiniai nenutrūkstančio maigymo būdai. Žnyplinis maigymas. Masažuojamieji audiniai yra maigomi suspaudžiant juos tarp nykščio ir smyliaus. Masažuojama viena arba abiem rankomis. Masažo judesiai primena skysčio išspaudimą iš guminio vamzdelio. Taip maigomi veido, pirštų, šoninio pėdos krašto raumenys.

Volavimas. Tai švelnus maigymo būdas. Taikoma ten, kur yra vienas kaulas. Masažuojamoji

vieta yra suimama ir suspaudžiama tarp masažuotojo delnų. Voluojama judinant delnus į priešingas puses. Dažnai taikoma kai kiti maigymo būdai sukelia skausmą (12pav.).

Voliojimas. Masažuojamoji vieta aabiem rankomis suimama raukšle (tarp nykščių ir visų keturių pirštų). Raukšlė stumiama nuo savęs arba į save, nuolat perimant ją rankomis, kurios juda kartu. Judesys primena tešlos voliojimą. Taikoma masažuojant tas vietas, kuriose yra susikaupęs didesnis poodinių riebalų sluoksnis (nugara, juosmens-kryžmens srities ir kt.)(13pav.).

Užvertimas. Taikomas masažuojant pilvą. Vienos plaštakos išorinė (masažo piršto) briauna spaudžia pilvo sienelę, o antroji užverčia ant jos minktuosius audinius ir maigo juos, spausdama delnu iš viršaus (14pav.).

Pagalbiniai nutrūkstančio maigymo būdai. Sustūmimas. Masažuojamoji vieta suimama

raukšle tarp abiejų rankų nykščių ir likusių pirštų. Po to rankos suartėja, raukšlė sustumiama. Tie

raumenys, kurių negalima suimti, prispaudžiami delnais ir, artinant vieną delną prie kito, išjudinami.

Ištempimas. Raumenys suimami taip, kaip darant sutūmimą, – jie ištempiami į šonus. Stambūs raumenys suimami visomis plaštakomis, o smulkūs-pirštų galais. Plokštieji raumenys ištempiami suimant tarp nykščių ir smilių arba tarp padėtų delnų. Ištemti reikia atsargiai, nesukeliant skausmo. Ištempimas taikomas esant odos, gilesnių audinių randams, sąaugoms, raiščių, sausgyslių sutrumpėjimui, sergant nervų kamienų,odos ligomis (15 pav.).

Pažnaibymas. Jis atliekamas nykščiu ir smiliumi, kartais trimis pirštais. Audiniai suimami, patraukiami aukštyn ir paleidžiami. Žnaiboma viena arba abiem rankomis, ritmiškai, greitai (100-120 k/min.). Toks maigymas yra taikomas kosmetiniame masaže (veido raumenims stimuliuoti, odos elastingumui pagerinti), esant pparalyžiuotiems kojų ar rankų raumenims, norint sumažinti sąaugas po gilių nudegimų.

Suspaudimas. Jį galima atlikti plaštakomis (kojomis ar rankomis) arba pirštų galais (veidui). Raumenys ritmiškai suspaudžiami ir atleidžiami vidutiniškai 30-60k/min. Tempas kojų ar rankų raumenims yra 30-40k/min., veido raumenims-40-60k/min. Veido raumenys spaudžiami taip, lyg išspaustume slyvos kauliuką.

Paspaudimas. Ji galima atlikti pirštų pagalvėlėmis , delnais, nugariniu plaštakų paviršiumi, delnų pagrindais. Paspaudimas atliekamas 25-60 k/min. Tempu. Plaukotosios galvos dalies minkštųjų audinių paspaudimas yra atliekamas išskėstų pirštų pagalvėlėmis 50-60 k/min. tempu. Pilvo sienelės paspaudimas daromas pirštais (delniniu ar nugariniu paviršiais),visa plaštaka. Tempas – 20-25 k/min. Masažuojant storąją žarną, paspaudimai daromi pagal jos eigą pasunkinta plaštaka (16pav.).

Paspaudimai veikia giliuosius mechanoreceptorius, todėl pagerėja kraujotaka ir kaulinių plokštelių (osteoblastų ) gamyba, raumenų tonusas (L.Kuničev,1981).

Maigymo taisyklės 4.3.3.

1. Maigant raumenis, jie turi būti maksimaliai atpalaiduoti, masažuojamoji koja ar ranka-fiksuota. Blogai fiksuota galūnė didina raumenų įtepimą.

2. Maigyti galimaiš apačios į viršų r priešingai.

3. maigant reikia atsižvelgti į didesnį kai kurių vietų jautrumą-tai nugarinis kaklo paviršius, vidinio žasto ir šlaunies paviršiai.

4. Pirmųjų masažo procedūrų metu maigyti reikia paviršutiniškai ir tik iš lėto pereiti prie energingesnio ir gilesnio maigymo .

5. Maigyti reikia ramiai, ritmiškai, be staigių judesių, nepersukant raumens.

6. Kuo lėčiau maigoma, tuo stipresnis maigymo poveikis.

7. Pamaigus reikia paglostyti.

Vibracija 4.4

Vibracija tai tam tikro dažnumo ir amlitudės virpesių pardavimas kūno paviršiui. Vibracija veikia ne tik tą vietą, kuri yra masažuojama. Ji sklinda tiek į plotį, tiek į gylį, apimdama šalia ir giliau esančius audinius.

Fiziologinis vibracijos poveikis. Vibracija veikia giliai ir įvairiapusiškai įvairius audinius, ypatingai nervinį audinius, ypatingai nervinįaudinį. Ji gerina audinių , ypač raumenų mitybą, jų gebejimą susitraukti. Vibracija gali išplėsti arba susiarinti kraujagyslių spindį. Vibracijos įtakoje gali sumažėti širdies raumens dirglumas, jos kraujagyslių tonusas, keistis kkraujo spaudimas, širdies susitraukimų dažnis, skrandžio liaukių sekrecinė veikla, žarnų peristaltika, pagerėti audinių

regeneracijos(atsistatymo) procesai po traumų.

Pagrindiniai vibracijos būdai 4.4.1.

Vibracija būna nenutrūkstanti ir nutrūkstanti. Nenutrūkstanti vibracija skirstoma į stabilią,

labilią ir taškinę.

Nenutrūkstanti vibracija. Šios vibracijos metu masažuotojo ranka su masažuojamuoju

Paviršiumi sudaro tarsi vientisą visumą. Ji, neatitrūkdama nuo masažuojamosios kūno dalies, daro ritmiškus virpamuosius judesius.

Atlikimo metodika. Nenutrūkstanti vibracija gali būti daroma:

1) vieno piršto pagalvėle (vibrojant nedidelius plotus, pvz.,antakiduobinio nervo išėjimo

vietą);

2) dviejų (nykščio-smiliaus, smiliaus-didžoijo piršto) arba trijų pirštų (smiliaus- didžiojo,bevardžio )) pagalvėlėmis vibruojamos nugaros nervų šaknelių ir veido nervų išėjimo į paviršių vietos, masažuojant gerklas, vibruojama nykščiu, smiliumi ir kt.;

3) nykščio ir visų keturių likusių pirštų pagalvėlėmis (masažuojant blauzdos lenkiamojo

paviršiaus raumenis);

4) delnu (darant nugaros, šlaunų, pilvo masažą);

5) kumščiu (ten pat, kur ir ddelnu).

Vibruoti galima:

a) viena ranka; b) abiem rankomis (atskirai arba pasunkunta ranka).

Vibruojama šiomis kryptimis:

a) išilgai;b) skersai; c) spirale arba zigzagu.

Stabili vibracija. Tai tokia vibracija,kai masažuotojas ranka nuolat atlieka virpamuosius

judesius vienoje vietoje, pvz., trapecinio raumens viršutinio krašto vibracija.

Labili vibracija. Darant ją, masažuotojo ranka slenka masažuojamuoju paviršiumi jį

virpindama (masažuojant nugarą, šlaunis ir kt.).

Taškinė vibracija. Tai stabilios vibracijos atmaina, kai nuolat vibruojama viename taške, pvz., nervo išėjimo vietoje. Labai dažnai ji yra daroma vienu pirštu.

Nutrūktanti vibracija. Nutrūkstančios vibracijos metu masažuotojo ranka, prisilietusi prie masažuojamojo paviršiaus, staiga atitraukiama nuo jo. Vibraciją sudaro tarsi vienas kitą seką

prisilietimai arba smūgiai.

Atlikimo metodika. Nutrūkstanti vibracija gali būti atliekama:

a) I, II, III arba IV pirštų pagalvėlėmis (žr. punktavimą);

b) abiejų rankų išorinėmis mažojo piršto delnų briaunomis (žr. kapojimą);

c) visu delnu (žr.plekšnojimą);

d) kumščiu (žr.padaužimą).

Nutrūkstanti vibracija gali būti daroma:a) viena ranka; b) abiem rankomis.

Vibruoti galima: a) skersai; b) išilgai; c) zigzagu arba spirale.

Pagalbiniai vibracijos būdai 4.4.2.

Jie yra pagalbiniai nenutrūkstantys arba nutrūkstantiys.

Pagalbiniai nenutrūkstančios vibracijos būdai: purtimas, sukratymas, pakratimas ir pastūmimas (pastumdimas).

Pagalbiniai nutrūkstančios vibracijos būdai: punktavimas, padaužimas, plekšnojimas ir kapojimas.

Pagalbiniai nenutrūkstančio vibracijos būdai. Purtimas. Šis būdas skiriamas atskiro raumens arba raumenūų grupės vibracijai. Ranka plačiai apima masažuojamąjį paviršių tarp nykščio ir smiliaus, tarp nykščio ir likusių keturių pirštų aarba tarp nykščio ir mažojo piršto (A.Biriukov, 1988) ir, suėmus jį, purto, siūbuoja horizontalia kryptimi. Purtimas primena miltų sijojimą. Taip galima purtyti nugaros plačiojo raumens laisvąjį kraštą, žasto, šlaunies, blauzdos ir

kitus raumenis (17 pav.). Purtimas yra taikomas norint stimuliuoti susitraukiamąją raumens funkciją, nuėmus gipsą, po kaulų lūžio, esant paralyžiams ir parezėms. Purtimas sustiprina ir atgaivina giliuosius refleksus. Jis skatina limfos nutekėjimą, todėl ypač tinka esant raumenų rigidiškumui, pabrinkimams, limfostazei. Purtimas veikia raminančiai ir nuskausminančiai . Jis yra efektivus po minkštųjų audinių traumų, esant sąaugoms ir randams raumenyse.

Sukratymas. Taikomas vidaus organams. Tai netiesioginis vidaus organų masažas. Dešinę ranką masažuotojas uždeda ant masažuojamojo organo, pvz., skrandžio projekcijos. Kairioji ranka dedama lygiagrečiai dešiniąjai taip, kad abėjų rankų nykščiai būtuų nukreipti vienas į kitą. Toliau daromi ritmiški, siūbuojantys judesiai vertikalia kryptimi tai suartinant, tai atitolinant rankas vieną nuo kitos. Taip galima sukratyti skrandį, žarnyną, kepenis.

Sukratymas yra taikomas ir gerklų masažui sergant balso stygų uždegimais, paralyžiumi. Krūtinės ląstos sukratymas yra taikomas sergant kvėpavimo organų ligomis, ypač susikaupus juose skysčiams.

Pilvo sukratymas padeda esant pilvo sienelės, žarnyno atonijai, funkciniam vidurių užkietėjimui.

Esant sąaugoms dubenije, juosmens raumenų įtempimui, skausmui dėl spondiliozės arba osteochondrozės, atliekamas dubens sukratymas. Šio atvėju rankas uždeda taip, kad smiliai būtų aant dubens kraštų, o atlenkti nykščiai-nukreipti stuburo link (18,19 pav.).

Pakratymas. Jis taikomas kojomis ir rankomis. Pakratymas sumažina raumenų įtempimą, pagerina raiščių ir raumenų elastingumą, ypač esant jų funkcinėms kontraktūroms. Masažuotojas suima ranką už plaštakos, truputį ją patraukia į save ir ritmiškai pakrato. Judesiai smulkūs, mažos amplitudės.

Pastūmimas. Šis būdas yra artimas sukratymui, tačiau judesių amplitudė pastumiant yra didesnė. Kaip ir sukratymas, jis yra taikomas masažuojant vidaus organus (skrandį, žarnyną, inkstus).

Pagalbiniai nutrūkstančios vibracijos būdai. Punktavimas. Jis taikomas tuose nedideliuose plotuose, kur audiniai glaudžiai prigludę prie kaulo. Tai kaulinių rumbų susidarymo vietos, nervų išėjimo taškai, nerviniai kamienai ir kt. Galima punktuoti smiliaus ir didžiojo pirštų galais, dviem pirštais, paeiliui abiejų rankų visais , išskyrus nykštį, išskėstų pirštų galais (piršų dušas –V.Vasičkin, 1990) (20 pav.). Punktavimo jėga priklauso nuo kampo tarp pirštų ir masažuojamojo paviršiaus. Kuo didesnis kampas, tuo poveikis yra stipresnis ir gilesnis. Galima punktuoti net iki 100-120 k/min. greičiu (J.Kuničev, 1981).

Padaužimas. Jis sukelia refleksinį skeleto ir lygiujų raumenų susitraukimą. Ritmiški smūgiai padidina raumenų tonusą, pagerina jų aprūpinimą krauju. Todėl, esant raumenų atonijai, atrofijai jų padaužymas kartu su maigymu yra svarbiausi masažo būdai. Padaužymas atliekamas

Abiejų rankų plaštakomis, lengvai sugniaužtomis į kumštį, kurio viduje yra oro tarpas. Daužopma iišorine delno (mažojo piršto) briauna arba, pasukus rankas nugariniais vidurinių pirštakaulių paviršiais .

Padaužimas taikomas tose vietose, kur yra storesnis raumenų sluoksnis (nugara, šlaunys, sėdmenys)(21 pav.).

Plekšnojimas. Daromas vienos arba abiejų plaštakų delniniais paviršiais .Pirštai suglausti ir lengvai sulenkti per delnakaulių- pirštakaulių sąnarius, nykštys priglaustas prie smiliaus. Delne susidaro įdubimas su oro pagalvėle, sušvelninančia smūgį (22 pav.). Plekšnojimas daromas masažuojant nugarą, sėdmenis, šlaunis, blauzdas, pilvą, kartais krūtinę. Energingas plekšnojimas išplečia kraujagysles: priplūsta daug kraujo, sumažėja nervinių galūnių jautrumas (L.Kuničev, 1981).

Kapojimas. Kapojama abiejų rankų plaštakų išorinėmis (mažojo piršto) briaunomis. Plaštakos padėtis yra tarpinė tarp pronacijos ir supinacijos. Masažuotojo pirštai ištiesti, šiek tiek praskėsti ir atpalaiduoti, rankos sulenktos per alkūnes stačiu arba buku kampu, abiejų plaštakų delnai atkreipti vienas į kitą. Smūgiuojama greitai, ritmiškai. Smūgio jėga priklauso nuo pirštų įtempimo, praskėtimo ir sulenkimo laipsnio, plaštakos atpalaidavimo. Kapojama dažniausia išilgai masažuojamosios vietos (nugaros, kojų). Vibracija, sukelta kapojimu, sklinda gilyn ir platyn į audinius. Jos įtakoje susitraukia skersaruožiai ir lygieji raumenys, išsiplečia kraujagyslės, į audinius priplūsta daug kraujo, pagerėja jų mitybą, medžiagų apykaita, limfos nutekėjimas (24pav.).

Vibracijos taisyklės 4.4.3.

1) Taisiklingai atlikti nenutrūkstančią vibraciją gali tik labai įgudę masažuotojai, todėl rekomenduojtina nuolat treniruotis, tobulinti vibracijos techniką

2) Vibracijos metu nagalima taip suspausti

audinių, kad masažuojamasis justų skausmą.

3) Nenutrūkstančios vibracijos gylis priklauso nuo kampo tarp masažuotojo plaštakos ir masažuojamosios vietos (kuo šis kampas artimesnis 90 º, tuo poveikis yra gilesnis ir priešingai).

4) Darant nutrūkstančią vibraciją, smūgio jėga, poveikio gilumas ir elastingumas priklauso nuo šių sąlygų:

a) kiek rankos segmentų dalyvauja vibruojant:lengvi smūgiai daromi plaštaka, stipresni- plaštaka ir dilbiu, dar stipresni- visa ranka;

b) nuo riešo atpalaidavimo: kuo labiau atpalaiduotos riešas, tuo smūgis lengvesnis, švelnesnis;

c) nuo pirštų suglaudimo arba praskėtimo kapojant: ssmūgiuojant suglaustais pirštais –smūgis stiprus, grubus;

pirštų praskėtimas suteikia judesiui spyruokliuojanti pobūdį, jį sušvelnina;

d) nuo pirštų sulenkimo: kuo labiau pirštai sulenkti ir praskėsti kapojant, tuo smūgis švelniasnis ir priešingai, kuo pirštai tiesesni ir labiau suglausti, tuo smūgis stipresnis;

e) smūgis gali būti vertikalus arba įstrižas: vertikaliai smūgiuojama norint paveikti giliau

esančius audinius, įstižai-paviršutinius.

Indikacijos ir kontraindikacijos skiriant masažą 5.0.

Indikacijos skiriant masažą:

1) širdies ir kraujagyslių ligos: išeminė širdies liga, miokardo infarktas (ir po chirurginio gydymo), poinfarktinė kardiosklerozė, hhipertoninė ir hipotoninė liga, funkcinė širdies neurozė, miokardodistrofija, infekciniai alerginiai miokarditai, širdies ydos, arterijų ir venų ligos;

2) kvėpavimo organų ligos: lėtinės nespecifinės plučių ligos, lėtinės pneumonijos ir bronchitai, plaučių emfizema, pneomosklerozė, bronchinė astma remisijos stadijoje, pleuritai;

3) judejimo aparato lligos ir traumos: reumatoidiniai ir kiti artritai; distrofiniai procesai sąnariuose, Bechterevo liga, osteochondrozė ir kitos stuburo ligos, sutrenkimai, raiščių ir raumenų patempimai, tendovaginitai, kaontraktūros, skoliozės, plokščiapadystė, laikysenos defektai;

4) CNS ligos ir traumos:nervų sistemos traumos, galvos smegenų kraujotakos sutrikimų pasekmės, poliomelito liekamieji reiškiniai, spastiniai ir vangūs paralyžiai, I ir II laipsnio cerebrinė aterosklerozė, vaikų cerebrinis paralyžius

5) periferinės nervų sistemos ligos ir traumos: neuralgijos, neuritai, pleksitai, radikulitai, Parkinsono liga, diencefaliniai sindromai, polineuritai