Uždegiminės žarnų ligos

Storosios žarnos uždegiminės ligos

Ūminis kolitas

Ūminis kolitas yra storosios žarnos gleivinės uždegimas. Dažnai kartu būna

ir plonosios žarnos uždegimas.

Diagnostika. Ūminio kolito diagnozė nustatoma remiantis apklausa, fizinio,

endoskopinio, bakteriologinio ir koprologinio tyrimų duomenimis.

Antibiotikai gali sukelti nepseudomembraninį kolitą. Tiriant

rentgenologiškai šiuo kolitu sergančiųjų storąją žarną, nustatoma

susiaurėjęs žarnos spindis, išnykusios haustrės, nėra išmatų, “nykščio

atspaudo” simptomas, pjūklo pavidalo žarnos kontūras, sunkių uždegimų metu

žarnose esančių dujų fone gali matytis gleivinės salelės. Tiriant

endoskopiškai, matyti ryškiai paraudusi, paburkusi, hemoragiška gleivinė,

opų ar erozijų nebūna. Gleivinės paviršius lygus ir blizgantis, rožinės

spalvos, tolygiai aatspindintis šviesą.

Lėtinis kolitas

Lėtinis kolitas yra storosios žarnos gleivinės pažeidimas, pasireiškiantis

žarnos sienos uždegimu, degeneracija, distrofija ir atrofija. Kai liga

prigęsta, pradeda vyrauti distrofijos požymiai.

Diagnostika. Diagnozuojant lėtinį kolitą, svarbūs apklausos ir kiti

klinikiniai duomenys. Lėtiniam kolitui diagnozuoti svarbus storosios žarnos

rentgeninis tyrimas, kuriuo nustatomi žarnų gleivinės reljefo pakitimai.

Darant irigoskopiją, matyti, kad žarna kontrastine mase prisipildo

netolygiai, ryški haustracija, kontrastinės medžiagos slinkimas sulėtėjęs

arba pagreitėjęs.

Storosios žarnos motorinei funkcijai įvertinti daroma elektrokolonograma,

kuri padeda diagnozuoti hiperkinezinį, atoninį ir spazminius tipus.

Vienas iš svarbiausių lėtinio kolito nustatymo būdų yra storosios žarnos

endoskopija (sigmoskopija, kkolonoskopija) . Darant kolonofibroskopiją,

galima nustatyti žarnos gleivinės būklę ir jos patologinius pakitimus.

Pagal endoskopinį vaizdą lėtinis kolitas gali būti katarinis , kararinis-

erozinis ir atrofinis. Katariniam kolitui būdinga hiperemiška, šiek tiek

paburkusi gleivinė, išryškėjęs kraujagyslių tinklas, katariniam-eroziniam –

gerokai paburkusi ir neblizganti gleivinė, kartais ppadidėję folikulai,

petechijos arba erozijos, lengvai pažeidžiama gleivinė, neryškus

kraujagyslių tinklas, atrofiniam- blyški, su negausiu kraujagyslių tinklu

gleivinė.

[pic]

Fibrokolonoskopija. Sunkus opinis kolitas.Susiliejančios opos, padengtos

fibrinu

Fibrokplonoskopija. Aktyvus opinis kolitas

[pic]

Irigoskopija. Neaktyvus opinis kolitas. Kairiosios žarnos dalys be haustrių-

vamzdžio formos.

Randinis segmentas riestinėje žarnoje.

Priklausomai nuo uždegimo apimtos storosios žarnos dalies diagnozuojamas:

Proktitas- uždegiminiai pokyčiai tiesiojoje žarnoje,

Proktosigmioditas- išplinta į riestinę gaubtinės žarnos dalį.

Kairiosios pusės kolitas- išplinta iki skersinės gaubtinės žarnos vidurio.

Pankolitas(totalinis kolitas)- apima visą storąjį žarnyną,

Dešnysis kolitas- apie 5( ligonių uždegimo požymiai yra tik dešiniojoje

storosios žarnos dalyje, tiesioji žarna lieka nepaliesta.

Opinis nespecifinis kolitas

Opinis nespecifinis kolitas- tai liga, kai susidaro ne tik storosios žarnos

kraujuojančių opų, bet ir pažeidžiamas visas organizmas.

Diagnostika. Opinis nespecifinis kolitas diagnozuojamas remiantis

klinikiniais, rektoskopija, kolonofibroskopija ir storosios žarnos

rentgeninio tyrimo duomenimis.

Endoskopuojant storąją žarną, galima įvertinti gleivinės būklę iir

apytikriai nustatyti proceso aktyvumo laipsnį. Kai liga lengvo laipsnio,

gleivinė paburkusi, hiperemiška, nesimato kraujagyslių tinklo, lengvai

pažeidžiama endoskopu, gleivinės opų nesimato, raukšlės normalios. Jeigu

vidutinio laipsnio,- gleivinė daugiau paburkusi, išnykęs kraujagyslių

tinklas, dauginės erozijos, labai lengvai endoskopu pažeidžiama gleivinė,

kai kur ant jos matyti fibrino ir gleivių su pūliais. Opų ne visada būna.

Žarnos siena rigidiška, raukšlės – išsilyginusios.

Daugumos autorių nuomone, sergantiems opiniu nespecifiniu kolitu iš pradžių

reikia padaryti storosios žarnos rentgeninį, o paskui tik

kolonofibroskopinį tyrimą.

Rentgeninį tyrimą reikia pradėti nuo apžvalginės pilvo rentgenografijos,

ypač jei ligos eiga yra ūūminė. Jeigu storoji žarna išsiplėtusi arba yra

dujų pilvo ertmėje, įtariama toksinė dilatacija arba perforacija. Tada

irigoskopija daryti nerekomenduojama.

Pradinėje opinio nespecifinio kolito stadijoje, tiriant rentgenu, matyti

dvigubas žarnos kontūras, dantytas kraštas, hipermotiliškumas,

sustorėjusios raukšlės, vietomis išnykusios išgaubos, išsiklėtusi

terminalinė klubinės žarnos dalis. Ligai progresuojant ir perėjus į lėtinę

eigą, irigoskopuojant matyti susiaurėjusi ir sutrumpėjusi, išsitiesusi

storoji žarna, pasislinkusi į viršų akloji žarna, prisipildymo defektai ir

uždegiminiai polipai.

[pic]

Totalinis opinis nespecifinis kolitas(elektrorentgenograma)

[pic]

Totalinis opinis nespecifinis kolitas ir terminalinis ileitas

Krono liga

Storosios žarnos Krono liga yra lėtinis uždegimas, kuriam būdinga žarnos

sienos transmuralinė infiltracija, sarkiodinės granulomos ir

komplikavimasis fistulėmis bei striktūromis.

Diagnostika. Storosios žarnos Krono ligos diagnostikai svarbus yra

endoskopinis tyrimas (rektoromanoskopija, kolonofibroskopija). Kai yra

žarnos striktūrų, tyrimui naudojamas pediatrinis kolonofibroskopas. Krono

ligai būdinga įvairaus laipsnio gleivinės sustorėjimas dėl jos hiperemijos

ir edemos, žarnos spindyje gali būti glaivių ir pūlių, matyti netvarkingai

išsidėsčiusių plačių ir gilių gleivinės opų, atskirtų normalios gleivinės

ploteliais. Kartais galima pastebėti fistulės angą. Jeigu liga lengvo

laipsnio, tai gleivinė nepaburkusi, matyti tik mažų opelių ir petechijų.

Endoskopuojant daroma biopsija.Daugiausia informacijos duoda

kolonoskopijos. Būdingiausias endoskopinis požymis yra gleivinės pokyčių

segmentiškumas, kai uždegimo pakenktos gleivinės ploteliai kaitaliojasi su

normaliais. Diagnozuojant Krono ligą, labai svarbu teisingai įvertinti

rentgeninius duomenis. Ligai progresuojant, galima matyti vietomis

susiaurėjusį žarnos spindį, tarp susiaurėjimų spindis normalus. Tiriant

rentgenu, dažnai pavyksta nustatyti fistules.

[pic]

Fibrokolonoskopija. Aktyvi krono liga. Iliocekalinės srities pažeidimas:

Ribotos gilios opos, padengtos ffibrinu

[pic]

Pasažinis plonosios žarnos tyrimas, Aktyvi Krono liga.

Klubinėje žarnoje ir dešniosiose storosios žarnos dalyse gausu aftinių

opų. Storosios žarnos spindžio susiaurėjimas pradinėje jos dalyje

Ūminis ischeminis kolitas

Ūminis ischeminis kolitas yra storosios žarnos uždegimas, kai mikroflora

paveikia ischeminį žarnos segmentą. Ischemijos priežastis yra žarnų pasaito

kraujagyslių stenozė, trombozė arba spazmai.

Diagnostika. Tiriant rentgenu, ankstyvojoje stadijoje dėl plonosios žarnos

spazmų žarnose beveik nesimato dujų, poūmėje stadijoje – kontrastinė masė

lėtai slenka per ischemijos pažeistą segmentą, matyti sustorėjusios

gleivinės raukšlės, kartais – pseudonavikiniai dariniai, išsikyšantys į

žarnos spindį.

Ūminio ischeminio kolito diagnostikai daroma laparoskopija ir angiografija.

Angiografija gali parodyti kraujotakos sutrikimo rūšį, okliuzijos vietą,

pažeidimo išplitimą, kolateralinę kraujotakos kompensaciją.

Lėtinis ischeminis kolitas

Lėtinis ischeminis kolitas yra storosios žarnos liga, sukelta sutrikusios

žarnos sienos kraujotakos ir bakterijų ischemijos vietoje.

Diagnostika. Žarnos spindžio ir gleivinės reljefo pakitimus rodo ir

rentgeninis kontrastinis storosios žarnos tyrimas. Endoskopuojant matyti

paburkusi, hiperemiška gleivinė, difuzinės petechijos, vietomis violetinio

atspalvio echimozės, įvairaus dydžio erozijos, kartaqis opos.

Lėtinį ischeminį kolitą diagnozuoti gali padėti termografija ir ypač

kompiuterinė tomografija. Pastaruoju tyrimu galima nustatyti pažeidimo

vietą ir laipsnį, intravazalinio ar ekstravazalinio pa-eidimo pobūdį

Informatyvi angiografija gaunama švirkščiant į aortą ar pasaito arterijas

verografino, urotrasto arba urografino. Be to, sutrikusi žarnų kraujotaka

nustatoma darant laparoskopiją.

Spindulinis kolitas

Spindulinis kolitas yra storosios žarnos uždegimas, sukeltas rentgeno

spindulių ir radžio spindulių. Storosios žarnos gleivinė yra jautri šiems

spinduliams. Gydant radioaktyviais spinduliais ginekologines ligas, dažnai

pažeidžiamos tiesioji iir riestinė žarnos.

Diagnostika. Endoskopuojant, ankstyvoje spindulinio kolito stadijoje,

matyti paburkusi gleivinė, neryškus kraujagyslių tinklas, ryški hiperemija.

Vietomis gleivinėje yra petechijų. Vėlyvoje stadijoje susiaurėja žarna,

išryškėja dalinio žarnų nepraeinamumo požymiai. Endoskopuojant matyti

išopėjusi gleivinė. Kartais gali susidaryti žarnų fistulių.

Kolageninis kolotas

Kolageninis kolitas yra storosios žarnos liga, kuriai būdinga standūs

kolageno mazgai po storosios žarnos epiteliu. Dažniausiai pažeidžiama

gaubtinė nusileidžiamoji ir gaubtinė riestinė žarna.

Diagnostika. Kolageniniam kolitui būdingi trys simptomai: viduriavimas

vandeningomis išmatomis, pilvo skausmas ir kūno masės mažėjimas.

Endoskopinių požymių, būdingų kolageniniam kolitui, nėra. Vietomis gleivinė

būna paburkusi ir hiperemiška, kartais sumažėjęs kraujagyslių tinklas.

Eozinofilinis kolitas

Eozinofilinis kolitas yra storosios žarnos uždegimas, pasireiškiantis

eozinofiline sienos infiltracija. Dažniausiai pažeidžiama akloji ir

gaubtinė kylamoji žarna.

Diagnostika. Tiriant histologiškai. Nustatoma sustorėjusi žarnos siena dėl

paburkusio pogleivio, visų žarnos sluoksnių reakcinė hiperplazija ir

eozinofilinė infiltracija.Endoskopiškai tiriant, matyti išopėjusi gleivinė.

Gilusis cistinis kolitas

Gilusis cistinis kolitas- gerybinė storosios žarnos liga, kai žarnos

sienoje susidaro daug smulkių cistų. Jis gali būti difuzinis ir

segmentinis.

Diagnostika. Endoskopuojant matomas vienas ar daugiau išopėjimų, gleivinės

erozijų ir cistinė masė. Tiriant rentgenu, galima atskirti gilųjį cistinį

kolitą nuo žarnos cistinės pneumatozės. Biopsinės medžiagos tyrimas

patvirtina diagnozę.

Pseudomembraninis kolitas

Pseudomembraninis kolitas pasireiškia pseudomemranų buvimu įvairiose

virškinamojo trakto dalyse, dažniausiai storojoje ir tiesiojoje žarnose.

Jos atsiranda dėl bakterijų ekosistemos pokyčių.

Diagnostika. Endoskopijos, RRS ar kolonoskopijos metu matyti gelsvos,

dauginės, iškilios, įvairaus dydžio plokštelės.

Apendicitas

Apendicitas- tai aklosios žarnos kirmėlinės ataugos uždegimas.

Diagnostika.Radiologiniai ženklai kirmėlinėje ataugoje yra kontrastinio

tyrimo metu

neprisipildymas ar nevisiškas prisipildymas apendikso

kontrastine medžiaga, gali matytis akmenys kirmėlinėje ataugoje ar

kontrastinės medžiagos stazė apendikse. Šie požymiai gali būti ir esant

sveikai kirmėlinei ataugai. Jei radiologiniais tyrimais negalime

diagnozuoti kirmėlinės ataugos uždegimo, tuomet apendicitas yra

diagnozuojamas remiantis klinikiniais požymiais.

Plonosios žarnos uždegiminės ligos

Ūminis ir lėtinis enterokolitas

Enterokolitas – plonosios ir storosios žarnos uždegimas.

Diagnostika. Diagnozė remiasi anamneze, būdinga klinika, laboratoriniais

tyrimais bei rektomanoskopiniais duomenimis. Tiesiosios ir riestinės žarnų

gleivinė būna paraudusi, paburkusi, neretai padengta gleivėmis.

Krono liga(terminalinis ileitas,granuliominis ileitas, kolitas)

Krono liga – tai neai6kios etiologijos lėtinė uždegiminė liga, ggalinti

pažeisti bet kuri virškinamojo trakto segmentą nuo burnos iki išangės.Jai

būdingas transmuralinis sienelės pažeidimas ir segmentinis pakenktų plotų

išsidėstymas.

Diagnostika. Krono liga diagnozuoti sunku, ypač lengvų formų. Daugiausia

informacijos duoda kolkonoskopija. Būdingiausias endoskopinis požymis yra

gleivinės pokyčių segmentiškumas, kai uždegimo pakenktos gleivinės

ploteliai kaitaliojasi su normaliais.

Ankstyvos Krono ligos požymis yra 3-4 mm skersmens aftinės opos, apsuptos

siauru raudonu eriteminės gleivinės ruoželiu, neretai atsirandančios

normaliai atrodančioje gleivinėje.

Uždegiminiams procesams progresuojant, atsiranda daugiau pokyčių:

1, gilios linijinės vingiuotos plyšių pavidalo opos, išsidėsčiusios palei

išilginę žarnos ašį,

2,iškilusios gleivinės( dėl uždegiminių pogleivio pokyčių ir edemos)

salelės, aatskirtos gilių linijų opų – grindinio vaizdas,

3, opas dažnai supa normaliai atrodanti ar nedaug pakitusi gleivinė.

Ilgos eigos Krono ligos požymiai:

1, srtiktūros ir fistulės

2,rigidiškos sienelės, ekscentriškas žarnos spindis, nes uždegimo dažnai

paliečiama

tik dalis sienelės.

[pic]

Fibrokolonoskopija.Krono liga:

Aktyvus kolitas

grindinio fenomenas

Rentgenologiniai tyrimai. PPasažinio plonosios žarnos tyrimo ar enterolizės

metu ankstyvoje stadijoje galima nustatyti:

1. gleivinės raukšlių sustorėjimą(dėl limfoidinės hiperplazijos ir

obstrukcinės limfedemos) ir žarnų sienelės sustorėjimą

2. gleivinės grūdėtumą dėl gaurelių paburkimo ir limfocitinės

infiltracijos- ankstyviausią rentgenologinį požymį

3. aftinės opas

Uždegimui progresuojant, atsiranda ryškesnių pokyčių, išsidėsčiusių

segmentiškai:

1.opos susilieja ir gilėja, atsiranda ilgos linijinės opos palei

mezenterinį kraštą

2.ryškėja ekscentriniai spindžio pokyčiai, nes labiau pažeidžiamas

mezenterinis plonosios žarnos kraštas

3. uždegiminiai polipai

Rentgenologini pokyčiai toli pažengusios ligos metu:

1. grindinio vaizdas

2. žarnų striktūros, dažnai asimetrinės

3. susidariusios fistulės

[pic]

Pasžinis plonosios žarnos tyrimas. Krono liga : striktūros dešniosiose

žarnyno dalyse

Echoskopija arba kompiuterinė tomografija: Gerai diagnozuojami abscesai,

fistulės, ypač su šlapimo pūsle, sustorėjosi žarnų sienelė. Itin daug

informacijos patyrusiam radiologui šie tyrimai dali duoti ddiagnozuojant

plonosios žarnos Krono ligą.

[pic]

Pilvo organų KT. Komplikuota plo- Pilvo organų KT. Aklosios žarnos

Krono

nosios žarnos Krono liga. Liga.

KT ašinio pjūvio vaizdas S1 aukštyje. KT ašinio pjūvio vaizdas

aklosios žarnos

Krono ligos komplikacija-6,5(6,0 cm aukštyje. Aklosios žarnos

sienelės cirkuliariai

infiltratas aplink pažeistą plonosios sustorėjusios, spindis

susiaurėjęs, riebalinė pasaito

žarnos segmentą su dauginėmis smulkių infiltracija(aplinkinių struktūrų

atstūmimosimptomas)

abscesų ertmėmis. Labai išsiplėtusi padidėję pasaito

limfmazgiai.

Plonoji žarna aukščiau pažeidimo vietos.

Pilvo organų echoskopija. Plonosios žarnos Krono liga.

Išilginis dešiniosios klubinės srities pjūvis. 3,7 MHz

daviklis.

Sustorėjusios, hipoechogeniškos plonosios žarnos

sienelės

[pic]

Pilvo organų echoskopija. Plonosios žarnos Krono lliga.

Išilginis dešiniosios klubinės srities pjūvis. 7,5 MHz

daviklis.

Sustorėjusios iki 7,8 mm, hipoechogeniškos plonosios žarnos

sienelės

Naudota literatūra:

(A.Sviklius “Žarnų ligos ir jų Chirurginis gydymas”

(J.Šimanauskas “Virškinimo sistemos ligų diferencinė diagnostika”

(J.Saukienė “Stemplės, skrandžio ir žarnų ligos” 1998 m

(Sarkis J. Chobanian, M.D Michael M. Van. Ness. M.D.”Manual of clinical

problems in gastroenterology with annotated key refferences”

(Georgy L. Eastwood, M.D. Canan Avunduk, M.D. Ph.D “Manual of

gastroenerology. Diagnosis and therapy”

(David Sutton “Radiology and imaging for medical students”

(”Klinikinė gastroenterologija ”, Vilnius 2002

(Algimantas Irnius “Storosios žarnos ligos”

(Danutė Bierontienė “Gastroenterologija ”, Vilnius 2001m