mikrobiologija
1 klausimas
Mikrobiologijos mokslo kūrėjai
Mikrobologija kaip mokslas gavo pradžia kai buvo pagamintas pirmas
padidinamasis stiklas .Pirmasis pasinaudojo stiklu ir aprašė olandų
mokslininkas A.Levenhukas- 1695m.>linzos didino 160-200 kartu
1695 metais viska ką pamatė jis aprašė knygoje “Atskleistos gamtos
paslaptys”
Kitas mokslininkas Linėjus {1707-1778} bandė susisteminti augalų ir gyvunų
pasaulį, jis pasiūlė binarinę nomenklatūra.Visus smulkius apjungė į viena
grupę ir pavadino chaosu..
mikroskopas –Hookas terminą ląstelė pirmas panaudojo. Dženeris apkrėtė
berniuką karvių ,o vėliau žmogaus raupais .Berniukas nesusirgo.apsauga nuo
raupų.
mokslas suklėstėjo 19 a. antroje pusėje dėka prancūzų mokslininko
L.Pastero{1822-1895} jis vadinamas mikrobiologijos ttėvu.
Jo nuopelnai :
• 1857 išaiškino rūgimo ir puvimo procesus įrodė kad juos sukelia mik.
• 1860 paneigė mintį apie savaiminį gyvybęs atsiradimą
• 1865 nustatė vino ir alaus ligas,pasiūlė vindariams skystį pakaitinti
• 1868 išaiškino šilkaverpių vabzdžių ligas
• 1881 tapo vakcinacijos pradininku, sukūrė metoda inf. ligų profilaktikai
• 1885 sukūrė vakcina nuo pasiūtligės
L.Kochas—vokiečių gydytojas {1843-1910} atrado >
□ 1882 m –tuberkuliozės ląstelę
□ 1883m. – choleros sukėlėją
□ išaiškino juodligės sukėlėją
□ pasiūlė nauduoti standžias mitybines terpes tai ppalengvino grynų
kultūrų išskirimą
□ pasiūlė dažyti aniliniais dažais
□ pasiūlė terpes sterilinti vandens garais
Anglų mokslininkas Flemingas išrado antibiotikus 1929
Jermolieva – penicilinas1942
I Mečnikovas –*įrodė ,kad gyvulių ir žmonių organizmas apsigina nuo
mikrobų, padedant ypatingoms ląstelėms, kurios juos paglemžia ir
suvirškina.Šį reiškinį jjis pavadino fagocitozę, o ląsteles—fagocitais
*išaiškino antagonizmą kai mikrobai naikina vienas kitą
Botanikas D.Ivanovskis—tyrinėdamas lapų mozikinę liga atrado virusus 1892m.
Mikroskopas
2 klausimas
bakterijų klasifikavimas pagal formą:
1. rutulinės
2. lazdelinės
3. vingiuotos
Rutulio formos bakterijos vadinamos kokais.matuojam mikrometrais.Kokų
dydis 0.5-1
pagal išsidėstymą:
✓ mikrokokai
✓ diplokokai—pnemokokas,gonokokas ir meningokokas
✓ stafilokokai—grupemis
✓ sreptokokai—grandinėlė
✓ tetrakokai –po keturis
✓ sarcinos po aštuonis ir daugiau.
lazdelinės plačiausia grupė.Sutinkamos ilgos, trumpos, storos, plonos, ir
netgi šakotos
lazdelės turinčios sporas vadinamos –bacilomis.bacilos kurių sporos yra
vrpsties formos tai klostridijos.
vingiuotos formos:
*lenktos priminančios kablelį ir vadinamos—vibrionu
*spiralės du tris vingius turi, plonos , dauguma nepatogeninės
Žiuželiai
judėjimo organas turi tik lazdelės
monotrichai –vieną žiuželį turi
peritrichai—daug
logotrichai—vienam gale
amfitrichai—iš abiejų galų
amfilotrichai iš abiejų galų po puokštė
sporos ir kapsulės
3 klausimas
bakterinės ląstelės strūktura
bakterijos nuo kitų ląst . skiriasi tuo kad nneturi tikro
branduolio.prokariotai turi tik branduolinę sritį.Virusai neturi net
srities.
bakterinė ląstelė sudaryta iš
sienelės
citoplazmos
branduolinio darinio.
be šių pagrindinių dalių kai kurios bakterijos turi įvairius įntarpus
citoplazmoje, judėjimo organus, sporas, kapsules.
nukleoidas
Branduolio analogas neturintis apvalkalelio ir pastovios formos dažnai net
vietos.Genetinė inf. sukaupta ir parduodama sekančioms kartoms.bakterijų
nukleatidas—uždaras DNR žiedas
citoplazma
Baltyminis tirpalas klampios konsistencijos, kurioje aptinkami
organoidai.Jaunų bakterijų citoplazma homogeniška, senų
grūdėta..Organoidai:mezosomos—sienelės įlenkimas , funkcija nenustatyta,
tegiama kad galbūt kvėpavime ir dalijimasi pusiau
dalyvauja.Rybosomos—baltymų sintezė.Aerosomos—oro pripildytos pūslelės jų
dėka bakterijos gali pakilti virš vandens.aptinkamdaugybė intarpų, maisto
medž.glikogenas,krakmolas
citoplazminė membrana
Būtina kiekvienos lląst. strūktura , jai suirus ląst. žus.Membrana skiria
ląst. citoplazma nuo sienelės.Daug funkcijų:lokalizuoti fermentai lementis
maisto medž. transportą, toksinų išskirimą iš ląst.Pusiau pralaidi praeina
lengvai vanduo, sunkiai joje ištirpusios medž. pasižymi pasirenkamuoju
pralaidumu ,regulioja medž patekimą į ląst.Iš baltymų ir lipidų.
ląst. sienelė
būtina dalis jos neturi mikoplazmos ir L formos mik.Mechaninis barjeras
tarp ląst ir aplinkos.Ji suteikia formą.Druskos koncentracija didesnė negu
aplinkos.Didesnis osmotinis slėgis.Apsaugo nuo vandens perteklio
1884 Danų mokslininkas GRAMAS pastėbėjo, kad dažant gencian
violetiniu tirpalu poto blukinant etilo alkoholiu vienu bakterijų sienelė
nusidažo violetinę spalva , o kitų ne.Tos kurios nusidažo—GRAM+, o tos
kurios ne GRAM-.Dažant dvigubu būdu pastorosios nusidažo papildomu dažu
fuksinu—raudonai.Skiriasi ląst. cheminė sandara.GRAM+ sienelė sudaryta iš
glikogeno
GRAM- iš baltymų ir lipidų.Kompleksą su gencian violetu sudaro
glikogenas{glikopeptinas}
4 klausimas
mikroorganizmų rūšis
Rūšis tai mik. visuma kuria jungia bendra kilmė ir panašus požymiai
Rūšis(gentis(šeima(eilė(klasė(skyrius(karalystė
rūšis skirstoma į štamus
gali būt skirstoma į variantus
biovarai—turintis skirtingą biocheminį aktyvumą
serovarai—skirtinga antigeninė sandara
fagovarai—pagal jautrumą tipiniams fagams
morfovarai—pagal morfologinius ypatumus.
Grynoji kultūra- vienos rūšies mik. kultūra
Rūšies pavadinimas rodo mik. pagrindinę lokalizacija org., sukeliama liga
ir kt
5 klasimas
Gramo dažymo būdas:
Dažymo eiga:
1. paruošiamas plonas tėpinėlis.Pastaba neturi būti per plonas nes ląst.
gali persidažyti
2. tėpinėlį išdžiovinam kambario temperaturoje ir užfiksuojam greitai
perbraukiant apatnę liepsnos dalį.Tėpinėlis turėtų būti vos šiltas
prisilietus
3. 1min užpilam kristal violeto
4. perplaunam vandeniu
5. užpilam BBL jodo tirpalo 11 min
6. nuplaunam joda pilam blukintoja kol nusiplaus spalva nuo
tėpinėlio.Nuplaunam su vandeniu
7. 1 min užpilam safranino .Nuplaunam vandeniu
8. Džiovinama ir tiriama mikroskopiškai.
6 klausimas
Mikroorganizmų kultūrinės savybės standžiose ir skystose terpėse.:
Tai mikrobų augimo pobūdis terpėse
Ant kietų terpių
priklasomai nuo užsėtos medž. kiekio , mik. sudaro vientisą apnašą “gazoną”
arba atskiras kolonijas.
bakterijų kolonijų charakteristika: kolonijos užaugusios ant
standžios terpės tyrinėjamos su lupa ar mikroskopu{mažuoju
padidinimu}.Kolonijų forma, spalva, profilis, kraštas charakteringi vienai
ar kitai mik. rūšiai.kolonijos buna didelės, vidutinės ir taškinės.
Kolonijų forma:būna apvalios, apvalios su klostytu kraštu, apvalios su
voleliu, šakotos, siūlų pavidalo.Kolonijų paviršius švairus:lygus,
gumburiuotas, raukšlėtas, blizgantis, riebus.
Pagal profilį kolonijos skiriamos:
1. plokščios
2. iškilios
3. mažai išgaubtos
4. stipriai išgaubtos
5. Įdubusios
6. kūgiškos
7. į agarą įaugusios
Kraštai gali būti:
➢ lygus
➢ banguoti
➢ skiauterėti
➢ dantyti
➢ siūliniai
➢ šakoti
➢ netaisyklingai išpjaustyti
S forma—paviršius ir kraštai lygūs
R forma—kraštai banguoti, paviršius grūdėtas, raukšlėtas
pagal konsistencija:
*sausios—palietus kilpele lyg subyra
*tąsios—palietus nutįsta siūlas
*svisto konsistencijos—lengvai nuimamos*vaškinės –kilpele sunkiai nuimamos,
*slystančios terpės paviršiumi
skystose mitybinėse terpėse
mikrobų kultūros gali sudaryt drumzles,vienodai pasiskirsčiusias visoje
tepėje , plevėlę, susiformuojančią terpės paviršiuje .Ji gali būti švelni,
grubi, rauplėta.
kai kurie mik. iškrenta į nuosėdas.Nuosėdos būna smulkios ,
milteliu pavidalo ir stambios-grūdelių pavidalo
pusiau skystose terpese
Dūrio metodu pasėti judrūs mik. sudaro drumzles visame terpės storyje,
nejudrūs—auga tik duryje, likusi terpės dalis būna sskaidri
Atmosferinio deguonies reikalingumas mik. auginimui taipat gali būti
nustatomas bakterijų kultūrą užsėjus dūrio metodu į mėgintuvėlį su psskyste
terpe ar želatinos terpe.Aerobines mik.tokioje terpėje augs viršutinėje
dūrio dalyje ,fakultatyvinia aerobai per vią dūrį, o anaerobai—ti tai
apačioje
mik. augimo pobūdis terpėje tiriamas žiūrint plika akimi arba
lupa.Dydis,kolonijos forma bei kraštų forma, skaidrumas nustatomi stebint
lėkštelę iš apačios{apvertus}
7 klausimas
Sterilizacija yra fizikinis arba cheminis procesas, kurio metu sunaikinami
visi mikroorganizmai,virusai.
Strilizacijos būdai:
1. Sterilizacija garais –tai yra mik. sunaikinimas šiluma, naudojant
drėgmės {garų}, laiko ir temperaturos derinį.tokia sterilizacija
atliekama autoklavose—specialios konstrukcijos metaliniai indai su
izuoliotomis durimis arba dangčiu, kuriuose aukšta temperatura pasiekiama
garų su slėgiu pagalba.vandeniui verdant susidarę garai neišeina, o
susitelkia uždaroje ertmėje didina slėgį.sterilizuoti prie 121
laipsnio—15-20min, prie 134—3 min.Autoklave sterilizuojamos mitybinės
terpės, švirkštai, guminiai kamščiai, pirštinės, suvinuotos į standų
popieriu –vata,marlė, filtrinis popierius. Sterilizacija tekančiais
garais.Kocho aparatas.tokiu budu sterilizojamos medž kurios neperneša
aukštesnės negu 100 temperaturos.ant aparato dugno pripilama vandens jis
pradeda virti tada prasideda sterilizacija virš vandens lentynos su medž.
sterilizavimui.
2. Sterilizacija virinimu—taikom kai sterilinami objektai nėra užkrėsti
sporomis.Tai sterilus švirkštai, guminės žarnelės,metaliniai indai.Į
vandenį dedam 1—2 ( sodos., uždengiam dangčiu ir kaitinam, nuo užvirimo
momento sterilinam 60 min.sporos ir virusai gali likti gyvi.
3. sterilizacija sausu karščiu-apdeginimas lipsna-spiritinė lemputė ar
dujinis degiklis apdeginami smulkūs instrumentai
kilpelės,stikleliai itt
sterilizacija džiovinimo spintoje
Pastero –nuo 120 iki180 laipsniu
160-165 lipsnių temperaturoje sterelizuojam 1-1.5h.Šiuo budu sterilizuojami
visi stikliniai indai, vata, marlė.Negalima sterilizuoti guminiu kamščiu,
skysčių , terpių
4. sterilizacija filtravimu—bakteriologinis filtras mehaniškai sulaiko ant
filtro mik.taip sterilizuojamos terpės.Tačiau pro filtrą lengvai praeina
virusai, fagai ir L bakterijosdažniausiai naudojami asbesto {Zeico}
filtrai ir membraniniai filtrai
5. sterilizacija ultravioletiniais spinduliais—taip sterilizuojamas patalpų
oras nuo 30 min iki kelių valandų švitinant baktericidinių lempų
ultravioletiniais spinduliais.
6. sterilizacija karšto vandens vonioje –taikoma tokioms terpėms kurių
sudėtis pakinta nuo aukštos temperaturos.Tai pienas, kkraujo serumas,
kartais želatina.Indai statomi į 56-58 laipsniu vonele ir laikomi 1-
2h.Taip šildant terpę lieka sporos todėl turim palaikyti 24h po
sterilizacijos kambaryja arba termostate 37 laipsniu, tada iš sporų
sudygsta mik. ir kita diena sterilizuojant sunaikinami.Toks daugkartinis
sterilizavimas su pertraukomis vadinamas—tindalizacija.
7. kiti sterilizacijos būdai {etileno oksidas, gama spinduliai, elektronų
srautas} taikomi retai
8 klausimas
Jautrumo antibiotikams nustatymas disko metodu.
✓ su bakteriologine kilpele paliečiamas 3-5 kolonijų paviršius.Kolonijų
amžius 18-24h.Kultūra įnešama į mėgintuvėlį su buljonine terpe ar
fiziologiniu tirpalu.Taip yra pparuošiama suspencija
✓ suspencijos standartizacija.—suspencija lyginam su 0.5 Me Farlando
standarto mėgintuvėliu.Abu mėgintuvėliai laikomi šalia pakišus po jais
baltą kortelę su juodomis linijomis , jei linijos atrodo vienodai žiūrint
pro abu mėgintuvėlius reiškia suspencija gera
✓ Lėkštelės užsėjimas—sterilus vatos tamponėlis įįmerkiamas į
suspenciją.išimant prispaudžiamas prie mėgintuvėlio sienelės taip
nuimamas skysčio perteklius.Naudojamas Mueller-Hinton terpė.Terpė
užsėjama braukiant pamponu ir pasukan du kartus lėkštelę 60 lipsniu
kampu.
✓ Diskų uždėjimas—su pincetu arba šablonu.Ant 100mm diametro lėkštelės 5-
7 diskai
✓ inkubacija—35 lipsniu termostate 16-18 h.
✓ matavimas-su liniuotė
✓ rezultatų interpretacija—kategorijos
iki 10mm—nejautrus
15-17mm—vidutiniškai jautrus
20-30mm—jautrus
9 klausimas
infekcinės ligos periodai
❖ mikroorganizmo prasiskverbimas
❖ Inkubacinis periodas {nuo užsikrėtimo iki ligos požymių atsiradimo}gali
būti labai trumpas –5h {žaibinė choleros forma}, vidutinis –1-2savaitės,
ilgas-20metų {raupai}
❖ prodrominis-bendri negalavimai
❖ ligos įkarščio-pats pavojingiausias, išryškėja specifiniai ligos
simptomai
❖ pasveikimas arba rekonvalescensija.Liga gali baigtis
pasveikimu,pagėrėjimu, pereiti į lėtinę arba mirtimi
10 klausimas
antigenai-tai stambiamolekulinės svetimos organizmui medž.
Kiekviena mikrobinė ląst yra antigenų kompleksas.antigenai skirstomi į:
rūšinius-budingi tam tikrų virusų, riketsijų, bakterijų rūšiai.
tipiniai-būdingi mikrobų tipui.gripo,adenovirusų,pneumonijos,
šigelės, .
grupiniai-bendri antgenai randami giminingose bakterijose.
pagrindiniai bakterijų antigenai:
➢ O{somatinis}—randamas citoplazmoje.sudarytas iš gliucidolipidų ir
baltymų komlekso.Jis atsparus temperaturai..jo specifiškumą lemia
polisacharidai.
➢ H{žiuželinis}-baltyminės kilmės .ji turi judrios bakterijos.jautrus
temperaturai
➢ K{kapsulinis ir paviršinis}-išsidesto somatinio paviršiuje
L, B, Vi, A, M.
11 klausimas
Antikūnai:tai specifiniai kraujo gama globulinai, susidarę veikiant
antigenams.Jie reagoja tik su tais antigenais, kurie skatina jų susidarymą.
Antikūnai termostabilus baltymas, jų aktyvumui turi įtakos terpės Ph.
❑ Ig G—jo randama daugiausiai .Žmogaus serume 80(.Kūdikis gauna iš
motinos pper placentą.Jie apsaugo nuo difterijos, meningito, kokliušo, bet
greitai suira
❑ Ig A—randama organizmo skysčiuose—kraujuje, audinuose,
limfoje.Daugiausia –ašarose, seilese, prakaite.Funkcijos:agliutinacija,
stimuliuoja fagocitozę.
❑ Ig M—stambiausia molekulė- pentameras.Jie labai vieklus pakanka mažo
kiekio reakcijai atlikti.Neatpažista mažų antigenų.
❑ Ig E—jie dalyvauja ūmaus tipo alerginėse reakcijose.Šie antikūnai
žmogui neša žala.Sveikų žmonių serume mažiau negu 1(
❑ Ig D—kūdikiai neturi.Sergant alerginėmis ligomis
antikūnai jungiasi su antigenais , stabdo bakterijų, virusų dauginimasi,
neutralizuoja nuodus , tirpina, skatina fagocitozę arba nusodina
{agliutinata ir precipitatą}
12 klausimas
imuniteto rūšis:
Imunitetas
Įgimtas Įgytas
aktyvus pasyvus
natūralus dirbtinis natūralus dirbtinis
antimikrobinis antitoksinis
sterilus nesterilus {infekcinis}
Įgytas aktyvus-naturalus –yra įgyjamas persirgus kokia nors liga Jis
yra pats patvariausias
Aktyvus dirbtinis susiformoja pasiskėpijus.
pasyvus natūralus—gauna iš motinos kūdikis antikūnus.
antimikrobinis—paskėpijus korpuskulinią vakcina.
antitoksinis—nukreiptas prieš egzotoksiną, bet neveikia pačių
bakterių.
sterilus kada mikrobų jau nėra, o atmintis yra.
nesterilus—yra tol kol yra organizme ligos sukėlėjų
13 klausimas
vakcinos ir serumai
Vakcinos—tai mikrobų jų antigenų ir toksinų preparatai skirti žmonių bei
gyvūnų imunizacijai
□ gyvos—šiuo tipo vakcinos gaminamos iš mikrobų štamų kurių
viriulentiškumas susilpnintas, o imunogeninės savybės išsaugotos.Jos
sudaro ryškų ilgai trunkantį imunitetą panašų į naturalų.Įleidžiamos į
org. tik viena karta.tik sveikam žmogui.
□ Užmuštos—inaktyvuotos.Mikrobai nukenksminti aukštoje temperaturoje.Buna
mono ir kompleksinės vakcinos.Neigiama savybė imunitetas trumpalaikis
reikia po kuriuo laiko kartoti.
□ CCheminės—gaminant iš mikrobų kūnelių iškerpamas aktyvusis centras
□ anatoksinai –pati efektyviausia ir nekenksmingiausia
vakcina.Nukenksmintas egzotoksinas.
Imuniniai serumai:
Infekcinio proceso antroje pusėje kraujuje atsiranda antikūnai
likviduojantis antigeną arba jo toksiną.Suleidus specifinius antikūnus
ligos pradžioje susirgimo eiga bus lengvesnė.
dažniausiai tai gyvulinės kilmės {heterogeniniai} serumai, tokiu budu
į org. patenka svetimi baltymai kurie sukelia imuninį atsaką {antikūnių
gamybą}pirma karta suleidus organizmas įjautrinamas.Jeigu patenka antra
karta žmogus gali mirti nuo anafilaksinio šoko.
geriausiai naudoti homogeninius serumus iš žmogaus kraujo.
serumai skirstomi:
✓ antitoksiniai – Botulizmo, stabligės, difterijos.
✓ antivirusiniai—gripo, tymų, pasiutligės
✓ antibakteriniai—maro, juodligės.
Naudojami serumai gydymo ir seroterapijos tikslu.Kuo greičiau tuo geriau.
14 klausimas
Grynos kultūros identifikavimas
Išauginus gryną mikrobų kultūrą atliekami tolesni tyrimai, norint nustatyti
jo rūšį, gentį, būtina išstudijuoti morfologiją, judrumą, tinktorines
savybes, fermentinį aktyvumą.
• morfologinės savybės –morfologija tyriama nudažius preparatą.Nustatom
dydį, formą, išsidėstymą.Diferenciniu būdu nudažius preparatą nustatomas
pralaidmas dažamas.Nudažius specialiais būdais išryškėja sporos,
kapsulės, žiuželiai.Gyvų ląstelių dažymas leidžia nustatyti judrumą,
dauginimasi.Šuios procesus galima pastėbėti ir nedažytose preparatose.
• Kultūrinės savybės—tai mik augimo pobūdis terpėse.
• boicheminės savybės—tiriami sacharolitiniai ir proteoliziniai mikrobų
fermentai.
Sacharalitinių savybių nustatymas {rūgščių susidarymas}.Augimas Hiso
terpėje Praktiniame darbe sejam į trumpą margąją eilutę—terpes su
anglavandeniais{gliukozė, laktozė, maltozė, sacharozė, manitas} susidarius
rūgštims terpė keičia spalvą,skystose terpėse dujos susirenka į pludes.
proteolizinės savybės—baltymų skaidymas iki indolo, sieros vandenilio ir
amoniako.
Sėjimas duriu į MPŽ stulpelį.
indolo nustatymas
sėjam įį peptono vandenį.,Į mėgintuvėlį virš buliono dedama juostelė
oksalo popierėlio.po 1-3 dienų jei teigiama nusida-o rasvai
sieros vandenilio nustatymas
reakcija su švino popierėliu, jei teigiama reakcija pajuodoja.
Amoniako nustatymas
lakmuso popierėlis , pamėlynuoja,Hemolizinės savybės –eritrocitų
tirpimas kraujo agare –pilna ir dalinė hemolizė (,(.
15 klausimas
mikrobiologinio tyrimo metodai ir jų panaudojimas
➢ mikroskopinis-atliekamas dažytų tėpinėlių tyrimas po mikroskopu.Šiuo
būdu nustatoma mik. morfologija, judrumas, dažymasis.Mikroskopiniu tyrimo
metodu galima nustatyti gonorėjos, difterijos, ir kitų ligų diagnozę
➢ mikrobiologinis—išskiriama gryna kultūra ir tiriama ligų diagnozei
nustatyti
➢ serologinis—atliekamos antigeno-antikūno reakcijos.Šiuo metodo pagalba
identifikuojami iš ligonio išskirti mikroorganizmai, nustatomos
bruceliozės, tuleremijos, vidurių šiltinės diagnozės
➢ biologinis—eksperimentiniams gyvunams suleidžiama grynų mikrobų kultūra
, toksinai arba užkrėčiami tiriamąją medž.Stebima ar susirgs gyvunas.Šis
metodas atliekamas botulizmo, stabligės, toksikoinfekcijų diagnozei
nustatyti ar patvirtinti
16 klausimas
streptokokai
gram+ , apvalūs nejudrus,nesudaro sporų ir kapsulių.Išsidėsto grandinėlėmis
LIGOS
|A |B |C |D |E |
|gru|gru|gru|gru|gru|
|pė |pė |pė |pė |pė |
|rož|reu|nau|šla|nor|
|ė |mat|jag|pim|mal|
| |ini|imi|o |i |
| |s |ų |tak|flo|
| |kar|lig|ų |ra |
| |šči|os |lig| |
| |avi| |os | |
| |mas| | | |
|gim|ūmi|pir|end|dan|
|dyv|nis|maj|oka|tų |
|ių |glo|a |rdi|ėdu|
|kar|mer|sav|tai|oni|
|štl|ulo|ait| |s |
|igė|nef|e | | |
| |rit|bak| | |
| |as |ter| | |
| | |emi| | |
| | |ja | | |
| | |ir | | |
| | |pla| | |
| | |uči| | |
| | |ų
| | |
| | |užd| | |
| | |egi| | |
| | |mas| | |
|ang|maz|tar| |poū|
|ina|gin|p | |min|
| |ė |pir| |is |
| |eri|mos| |bak|
| |tem|ir | |ter|
| |a |ašt| |ini|
| | |unt| |s |
| | |os | |end|
| | |sav| |oka|
| | |ait| |rdi|
| | |ės—| |tas|
| | |men| | |
| | |ing| | |
| | |ita| | |
| | |s | | |
| | |ir | | |
| | |bak| | |
| | |ter| | |
| | |emi| | |
| | |ja | | |
|ska| | | | |
|rla| | | | |
|tin| | | | |
|a | | | | |
|pio| | | | |
|der| | | | |
|mij| | | | |
|a | | | | |
|ir | | | | |
|pūs| | | | |
|lėl| | | | |
|inė| | | | |
|cel| | | | |
|iul| | | | |
|ita| | | | |
|s | | | | |
|oti| | | | |
|tas| | | | |
|sin| | | | |
|usi| | | | |
|tas| | | | |
|pla| | | | |
|uči| | | | |
|ų | | | | |
|užd| | | | |
|ėgi| | | | |
|mas| | | | |
|tok| | | | |
|sin| | | | |
|io | | | | |
|šok| | | | |
|o | | | | |
|sin| | | | |
|dro| | | | |
|mas| | | | |
Neiserijos
Gram—nejudrus dioplokokai, jei kokai išsidėsto poronis jų artimos pusės
buna įgaubtos.gonokokų sukeltos ligos
❖ gimdos kaklelio ir šlaplės uždėgimai, kiaušintakių, kiaušidžių
uždegimai.
❖ dubens peritonitas, faringitas.
❖ sepsinis artritas, endokarditas meningitas
auga selektyvinėse terpėse inkubuojami 5 procentų anglies dvideginio
turinčioje atmosferoje.Gonokokai fermentoja tik gliukozę.oksidazė + .mažos
kolonijos.
meningokokai
Gram– , kavos pupelių formos diplokokai.Turi kapsulę.Nejudrūs
sukeliamos ligos
➢ besimptominis nėšiojimas
➢ Faringitas ir nazofaringitas
➢ meningitas
➢ meningokokcemija
tyriamoji medž.:likvoras, kraujas.
17 klausimas
patogeninės enterobakterijos
salmonela , šigela,jersinija.
➢ salmonelės—GRAM-lazdelės,judrios,sporų ir kapsulių nesudaro.Sukelia
vidurių šiltinę,su maistu ir vandeniu patenka į skrandį.sukelia
salmoneliozę –gastroenterokolitas , bakteremiją.Susirgus ppirma savaite
tyriamas kraujas, vėliau išmatos.McConkey terpė.Bismuto sulfito terpė.,SS
terpė
➢ šigelės—tai gram – lazdelės, fakultatyviniai anaerobai , sporų
nesudaro, nejudrios.kapsulės nesudaro.Šigeles nuo salmonelių skiria tris
savybės:gliukozę skaido iki rūgščių ir dujų, neišskiria sieros
vandenilio, nejudrios.Šigelės yra vidurląsteliniai parazitai kurie
dauginasi storosios žarnos epitelio ląstelėse.Šigelės sukelia
dizenteriją.Liga prasideda spazminiais pilvo skausmais, karščiavimu ,
diarėja.Dažnai persirgę lieka bakterijų nėšiotojais.Tyriamoji medž.
išmatos.
18 klausimas
Enterobakterijų bendra charakteristika
Gram neigiamų bakterijų grupė , dauguma yra normali žmonių mikroflora
.Dauguma jų tik sumažėjus org atsparumui gali sukelti iinfekcines
ligas.Fakultatyviniai anaerobai arba aerobai, gamina daug toksinų, turi
daug antigenų.
nejudrios arba judrios.Nepalankiomis sąlygomis sudaro kapsules
sintezuoja katalazę ,nesintezuoja oksidazės.Auginamos paprastose mitybinėse
terpėse.Turi endotoksinus
egzotoksinus
tyriamoji medž.išmatos, kraujas,šlapimas,skrepliai, pūliai itt
19 klausimas
Jersinijų kultyvavimo ypatybė
Jersinijos gram – sporų nesudarančios lazdelės, turi švelnią
kapsulę.Fakultativiniai anaerobai.Okidazė –, katalazė + .Gerai auga
paprastose terpėse, fermentuoja daugelį sacharidų iki rūgščių, nesudaro
sieros vandenilio, sintezuoja ureazę.
Jersinija pestis–
sukelia marą
Gerai auga paprastose terpėse, geriau pridejus hemolizuoto kraujo,
optimali dauginimosi temperatura 28-30(C.Esant 37(C sudaro kapsulę.R formos
kolonijomis auga virulentiškos, S nevirulentiškos padermės.po 24h matomos
išaugusios kolonijos.Skaido galaktozę, fruktozę iki rūgščių
Jersinija enterocolitica
Auga esant 4-6(C paprastose terpėse
Jersinija pseudotuberculosis
dauginasi esant žemai temperaturai 4-6(C
Jersinija pestis –optimalus terpės Ph –6.9-7.0.
po 12-18h mikroskuopojant terpę po mažuoju padidinimu matoma išsišakojusi
kolonija, kurios siūlai primena sumušta stiklą, Po18—24h atraižos su
išgraužtais kraštais.Po 48h centrai patamsėja ,o periferija lieka šviesi
.Kraujo agare eritrocitų nehemolizuoja.
Mėsos peptono buljone dribsniai nusėda į dugną
terpė su Marteno buljonu,natrio sulfitu
20 klausimas
Šigelių patogenezė , klinika, tyriamoji medž.
Šigelės pažeidžia storosios žarnos gleivinę ir pogleivį.Užkrėčiamoji dozė
apie 100 šigelių ląstelių.
Dizenterija serga vaikai ir suaugę.Infekcijos šaltinis sergantis
asmenys,Užsikrėčiama per nešvarias rankas, užkrėstą maistą,
vandenį.Inkubacinis periodas 1-5 dienos, Šigelės patenka į skrandį ten
dalis jų žusta.Pasiekusios storąją žarną, jos įsiskverbia į žarnos
limfinius mazgelius ir dauginasi.Šigelių endotoksinai įjautrina
audinius.Storosios žarnos epitelis nekrozuojasi, didėja kraujagyslių
pralaidumas.Prasideda gleivinės uždegimas.Taip susidaro geros sąlygos
šigelėm daugintis.Toksinai patenka į kraują ssukeldami bendra
intoksikaciją.atsiranda žarnų spazmai, sutrinka sekrecija ir rezorbcija,
skrandžio, kepenų ir kasos veikla.Visa tai atsiliepia organizmo vandens ir
elektrolitų ir baltymų apykaitai..Visa ligos laika Ėigelės išsiskiria
įaplinka su išmatom.
tyriamoji medž.:išmatos, sekcinė medž., maisto produktai.
22 klausimas
Tuberkuliozės mikobakterijų tinktorinės savybės.
GRAM+ bakterijos.Ląstelės sienelėje yra apie 60( lipidų, dėl to
mikobakterijų sienelė nesidažo anilino dažais kambario temperatūroje.reikia
šildyt ar naudot ilgiau veikiančius dažus.Nusidažiusi mikobakterija yra
atspari blukinant 3( HCL , sulfato r. ar kitais tirpalais.Tam tikros rūšys
atsparios net 95( etanoliui.todėl mikobakterijos vadinamos rūgštims,
rūgštims-etanoliui atspariomis.identifikuojant, jos dažomos Cylio-Nilseno
būdu.Nusidažo raudonai.Taip pat galima identifikuoti ir naudojant
fluorochromus,kuriais padengus mikobakterijas, jos tyriant mikroskopu
ultravioletinėje spinduluotėje fluorescuoja.
Cylio –Nilseno būdas
□ karbolio rūgšties fuksinas-preparatą reikia pakaitinti.
□ nuplaunam vandeniu
□ blukinam 5( sulfato rūgščių tirpalu
□ nuplaunam vandeniu ir dažom spiritiniu metileno mėlynojo tirpalu
□ plaunam, džiovinam, mikroskopojam imersine sistema
23 klausimas
Difterijos sukėlėjo toksigeniškumo nustatymas
Tai vertinama in vivo ir in vitro, atliekant precipitacijos reakcija su
antitoksiniu serumu
Į skystą cistino agarą petri lėkštelėje įspaudžiamas autoklave
sterilizuotas filtro popierelis, suvigitas antitoksiniu serumu,Sustingus
agarui ant jo užsėjami du tiriamieji ir vienas kontrolinis difterijos
biotpai.vienoje popierėlio pusėje 0.5cm atstumu nuo jo sėjama brukėniais, o
kitoje—rutulėliais 1cm plotu.Inkubuojam 37(C temp. 24—48 val.Augant
toksiškai kultūrai terpėje susidaro balti, strėlių pavidalo ūseliai.
in vivo – dviem jūrų kiaulytėm į paodį suleidžiama po 0.5ml tiriamos
kultūros.Vienai įleidžiam dar prieš difterinio serumo.Jei pper 2-4 dienas
viena kiaulytė žūva, o kontrolinė lieka gyva diagnozė patvirtinama
24 klausimas
patogeniniai sporiniai anaerobai
Klostridijos
Clostridium tetani
Griežtas anaerobas.Auga kraujo agare, tiogliukolio terpėje.Tai yra Gram+,
plonos tiesios lazdelės.judrios turi žiužėlius.Sudaro sporas kurios buna
lazdelės gale.Sukelia stabligę.Tai sunki ūminė infekcinė liga.per žaizdas
ušsikrėčiama..Susitraukia aplink žaizdą esantys raumenys, po to veido,
kaklo, krūtinės.Ligonio kūnas įgauna specifinę padetį—išsilenkia
lanku.skausmingi traukuliai nuo trikįmo ar ryškios šviesos.Inkubacinis
periodas iki 3 savaičių.Laboratorinė diagnostika atliekama retai, nes
diagnozuojam pagal klinikinius požymius.Tiriamoji medž.audinių
gabaleliai,pūliai, tvarstomoji medž..biologinys mėginys—ileidžiam fitrato
pėlėms..
Clostridium botulinum—stambi lazdelė.Sporos lazdelės gale.Gram +
.anaerobas.Apsinuodijimo priežastis suvalgyti apkrėsti maisto
produktai:mėsa, daržovės, žuvis konservuoti.botulizmas tai ne infekcinė
liga o toksinė{sukelia toksinai, o ne mikrobai.Inkubacinis periodas nuo
2val iki 10 parų.Pradžioje pažeidžiami galviniai nervai.Ligoniai skundžiasi
, kad negali valdyti akių judesių, pirmasis simptomas dvigubinasi
akyse.skauda ryjant.Toksinas sukelia raumenų paralyžių.
toksinas nustatomas agliutinacijos,imunofermentinės analizės metodais
clostridium perfringens
sukelia dujinę gangrena—stambios lazdelės, sporos išsidesto centre ar
subterminaliai.Jie gali trumpa laiką pakesti deguoni.Užsikrėčiama
kontaktiniu būdu.infekcija plinta greitai toksinai sukelia audinių
nekrozę,pažeisti audiniai pasidaro panašus į virta mėsa vėliau
pajuodoja.oda įsitempia vėliau irgi pajuodoja.Patinimas , sunki
intokskacija.
26 klausimas
kokie mik. rodikliai nustatomi geriamajam vandenyje.
Geriamajame vandenyje nustatoma:
❖ kolonijas sudarančių vienetų skaičius—4 lėkštelės po 1ml vandens
.Inkubojam dvi–37(C 24val, o dvi 22(C 72val.
❖ koliforminių bakterijų, termotolerantinių koliforminių bakterijų ir
E.Coli nustatymas—naudojamas membraninio filtro metodas.filtras dedamas
ant terpės {laktozės TTC agaro su tergitoliu .Inkubuojam 18-24val.Laktozę
fermentuojančios kolonijos skaičiuojamos.termotolerantinės –44-
44.5(temperaturoja—patvirtinimui
būdingas kolonijas persėjam į laktozės
peptono ar triptofano vandenį.
❖ fekalinių streptokokų nustatymas—membraninis filtras ant streptokokų
agaro{Keneri}inkubuojam 37(C—44+ – 4val. suskaičiuojam visas raudonas ,
avietines ar kaštonines kolonijas
❖ sulfitus redukuojanęios klostridijos ir jų sporų kiekio nustatymas—prieš
filtravimą pakaitinamas 75(C 15min vegetacinėms formoms
sunaikinti.inkubuojam ant sulfito—geležės agaro anaerobinemis sąlygomis
37(C 20+ -4 val.skaičiuojam juodas kolonijas.
❖ Žaliamėlių pseudomonų {P.Araginosa} skaičiaus nustatymas
27 klausimas
kokie mikrobai sukelia maisto produktų gedimą
Bacillus cereus
sukelia apsinuodijimą.Tai stambios apvaliais galais lazdelės, Gram+,
išsidėsto grandinėlėmis, rėčiau pavienės.Sudaro sporas.Mitybiniame agare
auga bbaltomis kolonijomis išraižytais kraštais.Kraujo agare pilkšvos,
grūdėtos su hemolizės zona.Skystą terpę drumščia , paviršiuje plėvelė.10-
15( NaCl sulaiko augimą
Mielės ir pelėsiai—eukariotai Aerobai , optimali temperatura augimo
20-28.Dažniausiai pelėjimą sukelia Mucor, Penicilum, Aspergillus,
Cledosporium gentys.Kai kurie iš jų išskiria mikotoksiną kuris sukelia
apsinuodijimus.
žinoma apie 30 mielių genčių bet tik 3 iš jų randamos maiste—sacharomyces ,
Candida, rhodotorula.
patogeninis ti Candida
Mielės sukelia produktų{sūrių, nealkoholinių gėrimų, kremų}rūgimą.
naudojam terpę su antibiotikais, inkubojamos 25 lipsniu temperatūroje 4-5
paras.
25 klausimas
sanitarinių indikatorinių mik. savybės
Pagrindinė s savybės
✓ su atitinkamais patogeniniais mik, privalo turėti bbendrą naturalią
augimo vieta organizme ir į aplinka turi būti išskiriami dideliais
kiekiais
✓ neturi tutėti kitų naturalių auginvečių ar rezervuarų aplinkoje
✓ aplinkoje privalo išlikti gyvybingi tiek pat laiko kaip ir patogenai
✓ išorinėje aplinkoje neturi intensiviau daugintis
✓ tturi būti lengvai aptinkami ir įvertinami kiekybiškai
✓ aplinkoje neturi keisti savo biologinių savybių
S.I.M. tai sąlygiškai patogeniniai mik. normalios žmogaus ar gyvunų
mikrofloros atstovai kurių buvimas aplinkoje patvirtina užterštumą
išskyromis.Jų buvimas parodo atitinkamų patogeninių mik. buvimą.
29 klausimas
ŽIV struktūra
tai žmogaus imunodeficito virusas, kuris mažesnis už bakteriją, gyvena tik
žmogaus org.
Živ genetinė medž. yra RNR.Patekus virusui į šeimininko ląstelę, viruso
fermentas—atvirkštinė transferazė, pagal viruso RNR, sintezuoja atinkama
DNR molekulę.po to viruso pagaminta DNR įsiterpia į chromosominę DNR
30 klausimas
Laimo ligos sukėlėjai .
Borelija burdorferi
tai stambiausia borelija—labai lanksti juda raitomaisiais judesiais.Gerai
dažosi anilino dažais, Romanovskio Gimzos dažymo būdu.Sporų nesudaro.Gram —
.Anaerobas.auga esant 20—37 laipsniu temperaturai.Kultyvuojamos terpėse ,
turinčiose gyvulinių baltymų , ir vištos embrionose.Spirocheta plinta limfa
vėliau krauju.Dažniausiai nustatom laimo liga remiantis klinikiniais
simptomais , bet antroje triečioje stadijoje reikalinga laboratorinė
diagnostika.Tyriamoji medž:kraujo sserumas,likvoras, šlapimas,
erkės.serologinė diagnostika atliekama
31 klausimas
Juodligės sukėlėjo morfologija,kultūrinės savybės
Tipiškos gram+ ląstelės , nejudrios, užapvalintais galais , turi
kapsulę.Išsidėsto ilgomis grandinėmis, panašiomis į bambuko stiebą.Sporos
yra ląstelės centre.Užkrėstose audiniuose grandinėlės trumpesnės , sporos
nesusidaro, kapsulė ryškesnė.citoplazmoje matomos vakuolės.nukleidas yra
ląstelės centre.Naujas ląstelės dalijimasis prasideda dar nepasibaigus
senajam todėl ir susidaro grandinėlės.
Kultūrinės savybės:aerobas, optimali augimo temperatūra 37-28.Gerai auga
paprastose terpėse{mėsos peptono agare, kraujo agare , Ph 7.2-7.6. užauga
per 18-20h MPA sudaro apvalias , nelygiais kraštais R formos kolonijas ,
kurios šviečiant išsklaidytai šviesai, panašios į sudaužytą stiklą.Buljone
susidaro nuosėdos panašios į vvatos gumulėlius, pats buljonas lieka
skaidrus.Hemolizė nebudinga.Skaido želatiną, auga joje apverstos eglutės
forma.in vivo sudaro kapsulę.nuo kitų bacilų atskiriama iš kapsulės ,
judrumo , hemolizės, patogeniškumo laboratoriniams gyvūnams,
juodligė buna
odos 95(–mirštamumas 10(
plaučių 5(–mirštamumas-85(
virškinamojo trakto apie 1(-mirštamumas 50(
