LĖTINIŲ NEINFEKCINIŲ LIGŲ RIZIKOS VEIKSNIAI

ĮVADAS

Vienas esmingiausių šiuolaikinės visuomenės bruožų – ne tik įveikti ligas, bet ir rasti bendrą dvasinę pusiausvyrą, kuri yra neabejotinai geros savijautos sąlyga. Sveikata neegzistuoja pati savaime. Ja žmogus turi rūpintis visą gyvenimą.

Dabartinis gyvenimo būdas, urbanizacija, tobulėjanti technika iškėlė naujų problemų. Padažnėjo lėtinių neinfekcinių ligų: širdies ir kraujagyslių, plaučių, vėžio. cukrinio diabeto, judamojo aparato ir kitų. Lėtinių neinfekcinių ligų priežastys yra labai įvairios ir kiekvienai iš jų atsirasti turi įtakos daug nepalankių sąlygų, arba taip vadinamų rizikos veiksnių. Daugelis rizikos veiksnių vvienodai skatina vystytis kelias ligas. Pavyzdžiui, rūkymas didina riziką susirgti širdies ligomis, vėžiu, taip pat lėtinėmis plaučių ligomis. Dėl padidėjusio kūno svorio gali sutrikti medžiagų apykaita, prasidėti įvairios ligos.

Sveikata neegzistuoja pati savaime. Ja žmogus turi rūpintis visą gyvenimą. Reikia gerai žinoti rizikos veiksnius, didinančius tikimybę sirgti įvairiomis ligomis, bloginančiais žmogaus sveikatą, trumpinančiais jo gyvenimą.

1. LĖTINĖS NEINFEKCINĖS LIGOS

Sveikatą lemia gyvenimo būdas. Sveikas gyvenimo būdas yra glaudžiai susijęs su gamtinėmis, biologinėmis, socialinėmis ir ekonominėmis aplinkos sąlygomis. Norint suformuoti sveiką gyvenimo būdą, reikia ggerų socialinių sąlygų. Kiekvienoje visuomenėje yra žmonių, kurie dėl tam tikrų socialinių veiksnių (rizikos faktorių) turi daugiau galimybių susirgti viena ar kita liga. Pavyzdžiui, rūkymas, per didelė kūno masė, hipertenzija, nepakankamas fizinis aktyvumas yra lėtinių neinfekcinių ligų rizikos veiksniai, lemiantys ggyventojų sergamumą jomis, invalidumą ir mirštamumą. Beje, daugumą socialinių veiksnių sukuria pats žmogus.

1.1. RIZIKOS VEIKSNIAI IR KAI KURIOS ŠIRDIES LIGOS

Kai kurios ligos, pavyzdžiui, vainikinių kraujagyslių ligos, aterosklerozė gali vystytis labai lėtai ir nesukelti jokių aiškių širdies veiklos sutrikimų. Aterosklerozė – tai kraujagyslių sienelių reakcija į padidintą riebalų kiekį kraujyje. Kaupiantis riebalams, kraujagyslių sienelės sustandėja bei išopėja. Riebalų kraujyje gali padidėti per daug jų vartojant su maistu, ypač kai valgoma daug gyvulinės kilmės riebalų. Jie linkę kauptis kraujagyslių sienelėse ir pastarųjų spindis susiaurėja. Bet koks nervinis įtempimas, įvairūs pergyvenimai bei stresinės situacijos padidina riebalų koncentraciją kraujyje, ir tuo pačiu didėja galimybė susirgti išemine širdies liga.

Aterosklerozei ir išeminei širdies ligoms atsirasti svarbu yra ir paveldėjimas. Ypač daug žalos širdžiai daro žalingi įįpročiai: rūkymas, alkoholio, kavos besaikis vartojimas.

Miokardo infarktu dažniau suserga rūkantieji.

Kardiomiopatijos – širdies raumens neuždegiminės ligos. Joms įtakos, be kitokių veiksnių, daro įvairūs toksiniai faktoriai – alkoholis, pesticidai, švinas, anglies tetrachloridas. Antrines kardiomiopatijas gali sukelti nutukimas, endokrininių liaukų ligos, įgimti medžiagų apykaitos sutrikimai, badavimas, vitaminų stoka, fizikiniai faktoriai – elektrotrauma, žaibas, šilumos smūgis, nušalimai, radiacija. Fizinio judėjimo stoka arba, priešingai, fizinis pertempimas gali labai neigiamai paveikti širdies raumenį.

Išeminės širdies ligos priežastis – širdies vainikinių arterijų aterosklerozė. Tai pati dažniausia šširdies liga. Svarbiausi išemijos rizikos veiksniai, Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, yra šie:

1. Padidėjęs arterinis kraujospūdis

2. Riebalų apykaitos sutrikimai

3. Padidėjęs gliukozės kiekis kraujyje

4. Rūkymas

5. Per didelė kūno masė

6. Mažas fizinis aktyvumas.

Širdies nepakankamumas –tai širdies susitraukimo funkcijos nusilpimas, dėl kurio širdis nepajėgi varinėti reikalingo kraujo kiekio įprastai žmogaus veiklai užtikrinti. Širdies nepakankamumą gali sukelti įvairios širdies ligos (tame tarpe toli pažengusios lėtinės ligos). Be to, dešinioji širdies pusė, pervarginta lėtinių plaučių ligų, vėliau taip pat gali nusilpti. Širdies nepakankamumą sukelia:

1. Sunkus fizinis darbas

2. Nepalankūs aplinkos faktoriai

3. Netinkama mityba

4. Alkoholinių gėrimų per didelis vartojimas

5. Emocinės krizės.

6. Aukštas arterinis kraujospūdis.

1.2. RIZIKOS VEIKSNIAI IR KAI KURIOS SĄNARIŲ LIGOS

Reumatoidinį artritą gali sukelti ne tik lėtinės infekcijos. Susirgti reumatoidiniu artritu svarbūs ir išoriniai bei vidiniai veiksniai. Iš išorinių veiksnių reikšminga: klimatas – dažniau sergama tose šalyse, kur žemesnė metinė temperatūra ir didesnis oro drėgnumas, praeityje buvę sumušti ar nestipriai užgauti sąnariai, ko žmogus ir nepastebėjo, bet vėliau liga greičiau paliečia pažeistą sąnarį. Iš vidinių veiksnių reumatoidiniam artritui išsivystyti turi įtakos lytis ir amžius. Šia liga moterys serga dažniau nei vyrai. Dažniau serga 40-50 metų moterys, kai persitvarko hormonų sistema, susilpnėja organizmas ir jo atsparumas. Tam tikras vaidmuo tenka ir paveldėjimui, bet žmogus paveldi ne ligą, o tik polinkį sirgti viena ar kita liga. Labai svarbu ir žmogaus nervų sistemos bbūklė. Reumatoidiniu artritu dažniau suserga tie žmonės, kurie praeityje turėjo didelių nervinių pergyvenimų ar psichinių sukrėtimų. Ligai atsirasti įtaką daro ir rūkymas, nesaikingas alkoholio vartojimas bei kiti žalingi įpročiai. Daug rečiau šia liga suserga stiprios nervų sistemos žmonės.

Bechterevo liga – labiausiai pažeidžiami stuburo smegenys. Ligos priežastis – praeityje buvusios stuburo traumos, fizinis ar psichinis pervargimas, o kartais ir lėtinės infekcijos židiniai bei persišaldymas.

Deformuojanti osteoartrozė – labiausiai paplitusi lėtinė sąnarių liga, kai atsiranda kaulinių išaugų arba ataugų. Ji vystosi iš lėto. Deformuojančia osteoartroze dažniau serga vyresni (40-50 metų) žmonės, ypač moterys. Jai išsivystyti turi įtakos nemaža išorinių ir vidinių veiksnių:

1) per didelis sąnarių fizinis krūvis, susijęs su sunkiu fiziniu darbu, ilgu varginančiu stovėjimu, vaikščiojimu ar lankstymusi;

2) vienkartinis ar kartotinis ir ilgalaikis sąnarių traumavimas (kai nuolat sąnariai užgaunami, pavyzdžiui, sportininkų);

3) tam tikrą įtaką turi paveldėjimo veiksnys, t.y. polinkis sirgti šia liga;

4) medžiagų apykaitos sutrikimas – dažniausiai suserga aptukę žmonės, mėgstantys riebų maistą su aštriais prieskoniais, taip pat alkoholinius gėrimus;

5) vietiniai kraujagyslių mitybos ir nervinės reguliacijos sutrikimai gali būti kaip papildomas veiksnys susirgti šia sąnarių liga.

1.3. RIZIKOS VEIKSNIAI IR KAI KURIOS

KVĖPAVIMO ORGANŲ LIGOS

Kvėpavimo takų ligos iki šiol tebeužima vyraujančią vietą tarp kitų žmogaus negalių. Šiomis ligomis ypač linkę sirgti vyresni ir senesni žmonės. Kvėpavimo ligų progresą skatina pirmiausia mmus supančios atmosferos užterštumas. Stinga gryno oro ir deguonies. Nepaisant to, žmonės dar teršia plaučius tabako dūmais.

Lėtinį bronchitą sukeliantys veiksniai aplinkoje yra nuolat, su jais žmogus „gyvena“ darbe ir buityje. Tai užterštos dulkėmis ar cheminėmis medžiagomis bei jų garais darbo patalpos, nuolatinis rūkymas.

Bronchinę astmą sukelia lėtinis kvėpavimo takų dirglumo padidėjimas, dėl kurio be jokios akivaizdžios priežasties atsiranda mažųjų bronchų spazmas bei patinsta gleivinė. Kai kuriuos žmones astmos priepuolis ištinka dėl mažiausio dirgiklio, pavyzdžiui, žiedadulkių, šalčio, rūko arba paprasčiausio fizinio krūvio. Už šių reakcijų slypi lėtinis bronchų sienelių uždegimas.

Maždaug pusei astma sergančių ligonių dusulio atakas sukelia alergenai – žiedadulkės, namų dulkės arba gyvūnų plaukai. Taip pat astma sergančių ligonių priepuolį sukelia ne alergenai, o nespecifiniai sveiko žmogaus neveikiantys dirgikliai – šaltis, tabakas, dūmai, tam tikri vaistai. Tačiau ir šia liga sergant, bronchų sienelių jautrumo padidėjimas taip pat būna

susijęs su lėtiniu uždegimu, kuris dažnai būna susijęs ir su įvairiais aplinkos veiksniais. Galiausiai pasitaiko žmonių, kuriems didesnis bronchų sistemos jautrumas yra įgimtas.

Manoma, kad bronchinė astma ir alerginių reakcijų gausėjimas susijęs su kenksmingomis ore esančiomis medžiagomis, ypač su automobilių išmetamosiomis dujomis.

Bronchinę astmą gali sukelti ir profesijos. Tai susiję su nuolatiniais kontaktais su konkrečia visą laiką įkvepiamame ore esančia medžiaga.

 Šiandien daugiau kaip 40

proc. žmonių, kurių darbas susijęs su miltais, suserga profesine liga, vadinamąja „kepėjo astma“. Dažniausiai šiems žmonėms alergines reakcijas sukelia ne miltų dulkės, o tam tikri kepimo mišiniuose esantys fermentai.

 Iki 60 proc. spaustuvės darbuotojų per visą savo profesinės veiklos laikotarpį pasidaro alergiški Gummi arabicum turinčioms ar iš jos pagamintoms medžiagoms.

 Maždaug 60 proc. dantų technikų, chemotechnikų ar papuošalų pramonės darbuotojų per intensyviai reaguoja į ten neretai aptinkamas platinos druskas.

 Medicinos seserys ir slaugos personalas dėl pernelyg dažno kontakto pasidaro alergiškas sstreptocidui.

Jeigu alergine liga sergąs ligonis nevengia alergenų (ar negali jų išvengti), dažnai iš atrodytų nepavojingų alerginių reakcijų vėliau išsivysto tikra bronchinė astma.

1.4. RIZIKOS VEIKSNIAI IR ALERGINĖS LIGOS

Alerginėms ligoms prasidėti svarbu žmogaus amžius, lytis, individualios savybės, aplinkos veiksniai, kontaktas su alergenu, kontakto trukmė, vieta, genetinės ligos. Imuninė sistema kažkuriuo momentu nebesugeba pasipriešinti dirginančioms medžiagoms ir pasidaro joms alergiška.

Alergenų yra įvairiausių ir visiems jiems organizmas daugiau ar mažiau jautrus (priedas 1 pav.). Alergenų būna ne tik išorinių, bet ir vidinių: audinių iirimo produktai, atsiradę po traumos, operacijų, nudegimų, irstant navikui. Išoriniai alergenai – vis dažniau pramonėje ir buityje vartojamos cheminės medžiagos lemia didelį sergamumą alerginėmis ligomis. Didelis sergamumas susijęs taip pat su oro, vandens, dirvožemio užterštumu.

1.5. RIZIKOS VEIKSNIAI IR KAI KKURIOS

VIRŠKINIMO ORGANŲ LIGOS

Pro virškinimo organus mes kasdien gauname maisto, kuris suvirškintas įsisiurbia į kraują ir išnešiojamos po visą organizmą. Su maistu patenka ir ne maisto medžiagų, neretai užterštų ir su bakterijomis, taip pat nuodingomis medžiagomis.

Burnos ertmės liga – parodontozė. Jos atsiradimo priežastys yra bendros ir vietinės. Bendros priežastys – žmogaus organizmo ypatumai. Parodontozė atsiranda maitinantis mažai vitaminingu maistu, sutrikus medžiagų apykaitai bei nervų sistemai. Ji taip pat būna sergant virškinamojo trakto, širdies ir kraujagyslių sistemos bei kitomis ligomis. Vietinės parodontozės priežastys- tai netaisyklingai ankštai išaugę dantys, dantų akmenys, dirginantys dantenų kraštą, apnašos, netaisyklingas sukandimas, blogai užplombuoti dantys, netikusiai padaryti protezai, kvėpavimas burna ir panašiai.

Skrandžio ligas, kaip ir kai kurias žarnyno, kasos, kepenų ligas, be mikrobų, gali sukelti aštrus ir riebus mmaistas, nuodingos priemaišos, alkoholiniai gėrimai, kava, stipri arbata.

1.6. RIZIKOS VEIKSNIAI IR

CUKRINIS DIABETAS

II tipo cukrinį diabetą sukelia genetiniai ir išorinės aplinkos veiksniai. Esminis rizikos faktorius yra ligonio amžius. Patogenezei turi reikšmės ir nėštumas, ypač kai paveldėtas polinkis sirgti šia liga. Nesubalansuota mityba, kai vartojama daug lengvai virškinamų angliavandenių. taip pat gali turėti įtakos ligai prasidėti. Sergančiųjų II-ojo tipo cukriniu diabetu dažniau negu sveikų asmenų kūno masė padidėja, o nutukusiems dažniau sutrinka angliavandenių apykaita.

Cukriniam diabetui prasidėti įtakos turi nutukimas, o ttaip pat gali sukelti šios ligos ir pakitimai: kasos ligos, endokrininės ligos, vaistų ir cheminių medžiagų sukelti pakitimai, insulino receptorių pažeidimas, sutrikusi imuninė sistema, genetiniai sindromai, įgimti medžiagų apykaitos sutrikimai.

1.7. RIZIKOS VEIKSNIAI IR VĖŽYS

Mokslininkai nustatė, kad vėžys yra mažiausiai 120 skirtingų rūšių, kurios susiję su įvairiomis ląstelių dauginimosi sutrikimais. Atlikus vėžio epidemiologinius tyrimus, galima nustatyti žmogaus gyvenimo būdo, tradicijų, higieninių sąlygų, žalingų įpročių, kenksmingų darbo sąlygų įtaką šios ligos plėtotei.

Ypač dažnai sergama plaučių, storosios žarnos, krūties vėžiu. Plaučių vėžiu daugiausia serga didelių miestų gyventojai. Tam didelę įtaką turi oro užterštumas kancerogeninėmis ir kitokiomis medžiagomis. Galimybę susirgti taip pat didina profesinės ligos bei žalingi įpročiai. Didžiausi oro teršėjai – automobiliai – išskiria šviną ir benzipireną, kurie sukelia vėžį. Asbestas ir suodžiai skatina vėžį sukeliančių medžiagų poveikį. Asbestas plačiai panaudojamas pramonėje, statyboje. Jis savyje kaupia vėžį sukeliančias medžiagas. Labiausiai nukenčia rūkoriai, nes asbesto skaidulos prilimpa prie bronchų sienelių ir aktyviai siurbia į save tabako smalos bei dūmų medžiagas.

Skrandžio vėžys tarp pasaulio šalių paplitęs gana nevienodai. Tai aiškinama tuo, kad įtakos turi genetiniai veiksniai ir tradiciniai mitybos papročiai. Skrandžio vėžiui plisti didelė įtaką turi nitritai ir nitratai, kurių dažnai dedama į namuose gaminamus mėsos gaminius. Netinkamai tręšiant dirvas, šių medžiagų susikaupia vaisiuose iir daržovėse. Dėl to žmogaus organizme atsiranda vėžį sukeliančių medžiagų – nitrozoaminų.

Stemplės vėžį gali sukelti ruošiamas maistas iš rupių produktų, kurie gali pažeisti stemplės gleivinę.

Žalingi įpročiai, kurie perduodami iš kartos į kartą, (pvz., kramtyti nasą, t.y. betelio lapų mišinį, sumaišytą su kalkėmis, pelenais ir aliejais), turi įtakos atsirasti burnos ertmės gleivinės vėžiui.

Mokslininkai mano, kad, piktnaudžiaujant alkoholiu ir nesaikingai rūkant, burnos ertmės, stemplės bei gerklų vėžys būna dešimt kartų dažniau negu nerūkant ir negeriant alkoholio.

Klimato sąlygos, įpročiai, tradicijos turi įtakos vienų ar kitų žmogaus organų piktybinių navikų formavimuisi. Pavyzdžiui, tarp pietinių rajonų baltaodžių gyventojų odos vėžys pasitaiko dažnai, o tarp juodaodžių – retai. Manoma, kad balta oda yra jautresnė saulės radiacijai negu juoda.

Žinoma nemažai ir profesinių onkologinių ligų. Plaučių vėžys išplitęs tarp nikelio kasyklose dirbančių žmonių ir tarp tų, kurie dirba su radioaktyvia rūda, asbestu, skalūnais. Pasitaiko vėžys tarp rentgenologų bei anilinių dažų gamintojų.

Mokslininkai seniai pastebėjo, kad žmonėms, kuriems būdinga depresija, yra linkę sirgti vėžiu. Užsidarę, užsispyrę, neemocionalūs žmonės dažniau serga vėžiu. Krūties vėžiu dažniau serga melancholiškos, pasyvios, nuobodžios, sunkaus charakterio moterys, ypač jeigu gyvenime buvo daug sielvarto. Be abejo, žmogaus charakterio bruožai, išgyventos emocijos, depresija negali savaime sukelti naviko. Tačiau įvairius nervinius procesus ir naviko formavimąsi jungia tarpinė grandis – nnervų, endokrininė bei imuninė sistemos. Jos jautriai reaguoja į ilgalaikius neigiamus išgyvenimus ir sukuria palankias sąlygas augti ir plisti pažeistoms ląstelėms. Tada kinta organizmo hormoninis balansas, mažėja bendras atsparumas.

1.8. RIZIKOS VEIKSNIAI IR ALKOHOLIZMAS

Alkoholizmas kaip visuomeninė liga susijęs su labai įvairiais rizikos veiksniais. Nuo labai senų laikų susiformavęs požiūris į alkoholį, kad pakelia nuotaiką, pagerina savijautą, sušildo organizmą, apsaugo ir gali išgydyti ligas, dezinfekuoja, sukelia apetitą, daro didžiulę įtaką šios ligos plitimui. Labai svarbūs ir psichologiniai momentai, kuriuos charakterizavo Vladimiras Bechterevas (1857-1927). Jis sakė, kad esmė tame, kad gėrimas yra amžinas blogis, jis giliai įaugęs į mūsų gyvenimą ir sukūrė visą sistemą gėrimo papročių. Tie papročiai reikalauja išgerti kiekviena proga.

Svarbūs žmogaus būdo bruožai: nesugebėjimas įveikti nerimo, įtampos, noras pabėgti nuo tikrovės.

Alkoholizmui padeda plisti ir įvairūs socialiniai poveikiai: visuomeninės-ekonominės sąlygos, kultūrinės ir religinės tradicijos bei ritualai, darbo, buities, auklėjimo, šeimos pobūdžio ir artimiausios aplinkos ypatybės.

Svarbus rizikos faktorius tapti alkoholiku yra baimės – socialinės fobijos, kadangi alkoholis sušvelnina socialinius stresus.

Svarbus auklėjimo stilius, socialinis ir ekonominis šeimos faktorius, taip pat labai svarbūs draugai ir aplinka, noras priklausyti kokiai nors draugų grupei. Alkoholikų ir narkomanų šeimose dažniausiai veikia keli rizikos faktoriai vienu metu: sutrikęs bendravimas, dažni fiziniai ir seksualiniai piktnaudžiavimai. Anot H.Kolitz‘o „Rizikos faktorių specifikos

tyrimai aiškiai parodė, jog tėvų alkoholizmas, sukeliantis stresus ir santykių šeimoje sutrikimus, yra specifinis rizikos faktorius, leidžiantis prognozuoti, kad vaikai irgi piktnaudžiaus alkoholiu“.

2. NEINFEKCINIŲ LIGŲ

SOCIALINIAI RIZIKOS VEIKSNIAI

Žmogaus sveikatą veikiančius socialinius veiksnius galima suskirstyti į grupes: socialiniai-ekonominiai, urbanizacija, stresas, gamybinė aplinka, šeimos padėtis, gyvenamosios sąlygos, mityba ir sveikatai kenksmingi įpročiai.

Socialiniai veiksniai žmogaus sveikatą gali veikti įvairiai: stiprinti ją, sukelti ligas, provokuoti ar stiprinti kitų etiologinių veiksnių patogeninį veikimą. Be to, pats socialinis veiksnys kitaip veikia įvairius gyventojų sluoksnius, suaugusiuosius, paauglius iir vaikus, vyrus ir moteris, įvairių profesijų darbuotojus.

Socialinė-ekonominė padėtis daro įtaką žmonių sveikatai, formuoja jų gyvenimo būdą. Vykstant ekonominiams svyravimams ir krizėms, didėja nedarbas, smunka pragyvenimo lygis, daugėja stresinių situacijų. Socialiniai ir ekonominiai veiksniai daro įtaką asmeninei ir visuomeninei sveikatai. Dėl urbanizacijos, industrializacijos, rūkymo, profesinių veiksnių, piktnaudžiavimo alkoholiu didėja darbingo amžiaus žmonių mirtingumas, kurį daugiausia sąlygoja širdies ir kraujagyslių sistemos ligos. Nemažai įtakos turi cheminių medžiagų naudojimas maisto pramonėje ir ūkyje.

Su urbanizacija susiję tokie rizikos veiksniai kaip triukšmas, gyvenimo tempas, ooro užterštumas, dulkės, stresinės situacijos, kenksmingi gamybos veiksniai.

Ypač nepalankiai sveikatą veikia stresas. Žmonės, kontaktuodami su aplinka, daugiau ar mažiau susiduria su stresoriais. Dažniausiai streso poveikis būna neigiamas. Stresas – daugelio ligų pirminė priežastis. Stresas gali sukelti neurozes, išeminę širdies ligą, aalkoholizmą, tam tikras psichines ligas.

Sveikatą neigiamai veikia ir didelę įtaką susirgti neinfekcinėmis ligomis turi kenksmingos darbo sąlygos, naktinis ir sunkus fizinis darbas, protinis pervargimas, psichologinis ir emocinis krūvis.

Gyvenamoji aplinka taip pat veikia žmonių sergamumą lėtinėmis neinfekcinėmis ligomis. Bloga ventiliacija, dulkės sukelia kvėpavimo sistemos ligas, astmą. Prastos buities sąlygos sukelia psichologinį diskomfortą, iš ko kyla įvairios lėtinės ligos.

Netinkama mityba – kaloringas maistas, polinkis persivalgyti, nutukimas, badavimas sukelia įvairias lėtines neinfekcines ligas.

IŠVADOS

Sergamumo įvairiomis lėtinėmis neinfekcinėmis ligomis viena svarbiausių priežasčių yra ta, kad daugelio žmonių gyvenimo būdas prieštarauja pačiai žmogaus prigimčiai.

Nemažos dalies lėtinių neinfekcinių ligų rizikos veiksniai yra tokie patys arba panašūs. Dažniausiai pasikartojantys:

1. Neteisinga gyvensena:

1.1. rūkymas

1.2. netinkama mityba,

1.3. gausus alkoholio vartojimas

1.4. mažas fizinis aktyvumas,

1.5. nervinė įtampa

1.6. stresas

2. Įvairiais tyrimo metodais nustatomi rizikos veiksniai:

2.1. padidėjęs kraujospūdis,

2.2. nutukimas,

2.3. padidėjęs riebalų kiekis, sutrikęs jų santykis,

2.4. padidėjęs kraujo ggliukozės kiekis.

3. Nuo žmogaus nepriklausantys rizikos veiksniai:

3.1. amžius,

3.2. lytis,

3.3. paveldimumas.

Kadangi daugelis gyventojų turi vieną ar kelis aprašytus rizikos veiksnius, tai didžioji gyventojų dalis rizikuoja susirgti įvairiomis ligomis. Turint galvoje, kad daugelio rizikos veiksnių priežastis – netaisyklingas gyvenimo būdas, aišku, kad norint išsaugoti sveikatą, patiems reikia kovoti su žalingais įpročiais bei patiems gerai žinoti rizikos veiksnius ir stengtis, kiek įmanoma, jų vengti.

LITERATŪRA

1. Cernaj Ingeborg. Patarimai ir pagalba bronchine astma sergantiems ligoniams. – Vilnius, „Avicena“, 1998

2. Gailevičius P. Alerginės dermatozės. – Vilnius, „Mokslas“, 1992

3. Kempinas A. Vėžys – klastinga lliga. – „Mokslas“, 1990

4. Kolitzus H. Vyrai gėrė, vyrai gers. – Vaga, 1992