Pacientų slauga
Turinys
Įvadas 2
Kaip kiloti pacientą 3
Pacientų kilojimo principai 4
Pakėlimas 7Įvadas
Šioje dalyje į slaugą pažvelgsime kaip į individą. Šiuo atveju slauga yra vertinga sveikatos sistemos sudedamoji dalis, todėl visai natūralu, kad siekiama, jog savo pareigas slaugas atliktų saugioje ir palankioje darbo aplinkoje. Čia bus apžvelgti kai kurie veiksniai, kurie gali būti kenksmingi sveikatai, bei mėginama surasti sprendimo būdus, kurie leistų įveikti šiuos sveikatai kenkiančius veiksnius.’
Mokomieji tikslai
1. slaugydami pacientus sugebėti išvengti nugaros skausmų ar kitų kenksmingų veiksnių, galinčių pakenkti jūsų sveikatai;
2. suprasti, kaip galima sumažinti toksinių medžiagų ir mikrobiologinės ttaršos poveikį;
3. padidinti savo supratimą apie stresą ir emocinį išsekimą bei būdus, kaip valdyti ar išvengti stresų;
4. suvokti gyvenimo aplinkybes ir savo elgseną, kurias jūs norėtumėte pakeisti, ir suprasti, kaip tai galima padaryti;
5. susidaryti savo tolesnio mokymosi planą.
Studiją apie slaugo sveikatą ir jo darbo saugumą pradėsime nuo dviejų pagrindinių veiksnių, potencialiai labiausiai galinčių pakenkti slaugo sveikatai-tai pacientų kilojimas slaugos metu ir toksinės medžiagos, radiacija bei mikrobiologinė taršą,stresą ir emocinį išsekimą, pasiūlyta, kaip juos įveikti ir palengvinti savo gyvenimą. Stresas sveikatai gali sukelti tiek tteigiamą, tiek ir neigiamą poveikį.Kaip kiloti pacientą
Čia vartojamas terminas „kilojimas“ apibendrina visus veiksmus -paciento kėlimą, pernešimą, prilaikymą, pagalbą judant, t.y. veiksmus, kuriuos tenka atlikti slaugant.
Pacientų kilojimas slaugos metu yra viena iš dažniausių nugaros sužalojimo ir nugaros skausmų priežastis. Todėl labai ssvarbu slaugant naudoti tokius kėlimo būdus, kurie apsaugo ir sumažina nugaros įtampą ir skausmus, dėl kurių neretai jauni slaugai būna priversti palikti šį darbą.
Norint apsisaugoti nuo nugaros sužeidimų ar skausmų, kurie gali atsirasti slaugant pacientą pirmiausia reikia suvokti skausmo atsiradimo priežastis. Nugaros skausmai gali atsirasti dėl trijų pagrindinių priežasčių: nepatogus darbas, nugaros įtampa, atsirandanti dėl nepatogios padėties (priverstinė poza) ir traumos.
Neįprastas darbas, kurį atlikdamas esate priverstas daugiau nei paprastai lankstytis ar kiloti, ar būti nepatogioje padėtyje tai ir yra tos priežastys, dėl kurių ima skaudėti nugarą. Naujai į darbą priimtam slaugui reikės laiko priprasti prie darbo sąlygų, ypač jei tuo pačiu metu reikės įgyti ir naujų praktinių įgūdžių.
Laikysenos stresas taip pat yra dažnai nugaros skausmų priežastis. Tokie nugaros skausmai ddėl laikysenos gali atsirasti būnant ilgai pasilenkus. Kai nugara ilgą laiką lieka horizontalioje padėtyje, daugelis žmonių ima jausti, kad nugara tampa sukaustyta ir sunku atsitiesti. Lygiai taip pat slaugas, kuris priverstas ilgą laiką išbūti vienoje padėtyje prie kokio nors aparato ar laikyti paciento galūnę operacijos metu, patiria tokį nugaros laikysenos stresą.
Nugara gali būti pažeidžiama ir tada, kai darbo metu tenka daug ir sunkiai kilnoti. Taip pat gali atsitikti ir po vienintelio nesėkmingo pakėlimo arba tai gali būti išdava visų iki ttol buvusių veiksmų.Pacientų kilojimo principai
Pratimas
P Kalvelis yra 60 m. amžiaus gana apkūnus vyriškis, kuris prieš 7 paras buvo paguldytas į jūsų skyrių po insulto, dėl kurio išsivystė hemiplegija. Jis supranta, ką jam sakote, tačiau pats kalbėti negali. Į šlapimo pūslę jam yra įvestas kateteris.
• Iš savo ankstesnės patirties apibūdinkite tuos veiksmus, į kuriuos pirmiausia turėtumėte atkreipti dėmesį, norėdami perkelti p. Kalvelį nuo lovos ant kėdės.
Kai tik galima, turėtumėte vengti vieni kelti pacientą: reikėtų pasinaudoti pagalbinėmis priemonėmis ar keltuvais. Tačiau visuomet pasitaikys tokių situacijų, kai nebus kitos išeities kaip kelti pacientą pačiam. Laimei, yra daug saugių kėlimo būdų, kurie padeda apsaugoti savo sveikatą bei yra patogūs pačiam pacientui. Visų jų esmė – reikia vengti pacientą kelti tiesiogiai vertikaliai.
Žemiau aprašyti siūlomi kėlimo būdai. Skyrius prasideda nuo įvairių pakėlimo būdų aprašymo, o vėliau aprašoma ir šių būdų atlikimo technika:
1.judinant pacientą lovoje:
2.verčiant pacientą lovoje;
3.perkeliant pacientą iš lovos į kėdę, nuo kėdės ant klozeto ir t.t. bei atvirkščiai;
4.perkeliant pacientą nuo lovos ant ratukų;
5.perkėlimas vonioje;
6.pagalba pacientui vaikštant;
7.pagalba pacientui parkritus.
Tikriausiai visus šiuos judesius jau esate atlikę ne kartą taip, kaip esate išmokę, atlikdami savo darbą ligoninėje, bendruomenėje, sveikatos centre, kitoje įstaigoje ar namuose, slaugydami savo artimuosius.
Pastaraisiais metais buvo atlikta daug tyrimų bei dalis pakėlimo technikos judesių patobulinti nnes buvo įrodyta, kad jie sukelia didelę nugaros raumenų įtampą. Kartu su savo kolegomis pamėginkite atlikti šiuos judesius ir išsiaiškinti, ar gerai juos atliekate. Išmokite tai atlikti saugesniu būdu.
I Galioja bendra taisyklė venkite pacientą kelti vertikaliai. Ieškokite alternatyvių galimybių.
Pasirengimas
Prieš pradėdami kelti pacientą užduokite sau tokius klausimus.
Kokiu tikslu jums reikia pajudinti pacientą ir kokia yra jo būklė (ar esant tokiai paciento būklei jį reikia judinti)?
Kokios pagalbinės mechaninės priemonės galėtų būti panaudotos šiam veiksmui palengvinti?
Jei nėra jokių pagalbinių mechaninių priemonių, koks būdas būtų pats tinkamiausias pacientui pakelti ir kiek jums reikės pasitelkti žmonių j pagalbą? Jei tam prireiktų dviejų trijų kolegų, būtų gerai, kad visi būtumėte beveik vienodo ūgio. Jei sykiu reikia atlikti dar vieną procedūrą (kišti basoną ar prilaikyti sužalotą paciento galūnę), į pagalbą reikėtų paprašyti dar vieną kolegą.
1.Kuris iš jūsų taps visos grupės vadovu, kas duos konkrečias ir aiškias komandas ir kas paaiškins pacientui, kas su juo bus daroma?
2.Ar aplink nėra kokių nors pavojų, kurie galėtų kliudyti perkelti pacientą? Visi baldai, trukdantys paciento perkėlimui, turi būti pastumti nuo kelio, vežimėlio ratai užblokuoti stabdžiais, lovos ir ratukų aukščiai suderinti, paruoštos lašelinės, pataisyta lova.
3.Apžiūrėkite pacientą: prieš pradėdami kelti apžiūrėkite ar jis / ji yra tinkamai parengti šiai procedūrai. Slaugas turi labai gerai žžinoti savo paciento sveikatos būklę, iš anksto įvertinti jo kūno svorį ir apgalvoti, ar turimomis jėgomis galėsite jį pakelti: neužmirškite, kad pacientas gali turėti pragulų ar kitų skaudamų ar jautrių vietų, todėl jam gali būti nemalonus ir skausmingas bet koks prisilietimas prie pažeistos vietos; ar yra pastatytos lašelinės infuzijos, įvestas nuolatinis kateteris į šlapimo pūslę, ar įvesti drenai, ar prijungti monitoriai paciento gyvybinėms funkcijoms sekti; įvertinkite, kokia paciento būklė ir ar galimajam paaiškinti tai, kas ketinamajam daryti, kad įgytumėte jo pasitikėjimą.
Drabužiai: reikia atkreipti dėmesį tiek į paciento, tiek į slaugo drabužius ir nuspręsti, ar tai negali trukdyti numatomai procedūrai. Avalynė turi būti patogi, lygiais neslidžiais padais, kad būtumėte saugus ir nepaslystumėte. Nederėtų dėvėti aukštakulnės avalynės ar sandalų, ypač jei dėl darbo specifikos reikia apsimauti bachilus ar plastikines apsaugines įmovas an.t batų. Pavojų kelia ir tai, jei pacientas dėvi jam netinkamas per mažas nudėvėtais padais šlepetes, nes jis taip pat gali paslysti.
4.Aplinkos parengimas: bet koks netoli esantis daiktas, galintis sukelti pavojų paciento saugumui, pavyzdžiui, ant grindų išlietas vanduo, nuo paciento lovos ar spintelės nukritęs daiktas turi būti pašalintas iš kelio. Ypatingą dėmesį reikėtų atkreipti į greta stovinčius stovus su lašelinėmis infuzijomis, deguonies žarneles, drenus ir skysčiams surinkti naudojamus buteliukus. Slaugas prieš
tai turi apžiūrėti, ar lova, ratukai, vežimėlis turi stabdžius ir ar jie veikia. Plastiku apvilkti čiužiniai yra slidūs ir gali lengvai nuslysti nuo lovos ir sukelti pavojų pacientui. Jei slaugui reikia perkelti pacientą nuo lovos ant ratukų, kėdės, kušetės ar į vežimėlį, jis turi būti tikras, kad aplinka yra saugi ir pacientas tikrai nepaslys.
Tuomet kai susidorosite su visomis aukščiau išvardytomis problemomis, toliau laikykitės atitinkamų principų.
Pakeliamieji įtaisai ir keltuvai
Kai jau būsite nusprendę, kokiu būdu reikėtų perkelti pacientą, pagalvokite, kokias pagal esamas ggalimybes galima būtų pritaikyti mechanines priemones ar keltuvą.
2.Kojos
Labai svarbu, kokioje padėtyje yra slaugo kojos keliant pacientą. Jis turi tvirtai remtis abiem kojomis, jos turi būti pražergtos, jis turi sugebėti perkelti savo kūno svorį paciento, judėjimo kryptimi. Viena koja turi būti pastatyta arčiau paciento? kad pakėlimo pradžioje galėtumėte atsverti jo /jos kūno svorį. Kita koja turi būti pastatyta ta linkme, kur link numatoma kelti pacientą ir kur link gali būti nukreiptas jo kūno svoris. Jei slaugui reikia pakelti pacientą nuo žemės, jjis turi stovėti taip, kad pacientas atsidurtų tarp jo kelių. Niekada nekelkite taip, kad svoris atsidurtų priekyje jūsų kelių, kadangi tokiu atveju jums reikės kelti svorį per visą ištiestą ranką. Kelkite lygiai, kad svoris vienodai pasiskirstytų per abi rankas, kitaip bbus nevienodai įtempti nugaros raumenys.
3.Rankos
Labai svarbu kėlimo metu išsiaiškinti, ar pacientas jaučiasi patogiai, ar neliečiate jautrių ar skausmingų paciento kūno vietų, ar slaugas tvirtai ir užtikrintai laiko suėmęs pacientą. Suėmimo pobūdis priklausys nuo to, kokios paramos tuo metu reikia pacientui. Reikia pasinaudoti tokiu suėmimo būdu, kuris leistų maksimaliai kontroliuoti paciento kūno padėtį ir judesius.
4.Paciento padėtis
Prieš pradedant kelti pacientą jis turi būti paguldytas taip, kad jam būtų patogiausia.
5.Nugaros padėtis
Kėlimo metu slaugo nugara visuomet turi išlikti tiesi, pečiai maksimaliai pakelti ir nukreipti ta pačia kryptimi, kaip ir dubuo. Jeigu keliama viena ranka, laisvąja ranka reikia prisilaikyti už liemens, tuo pačiu bus lengviau išlaikyti nugaros padėtį. Tokiu būdu laisvoji ranka tampa atrama nugarai (nugarai sumažinamas krūvis), lygiai taip pat, kaip kad tai būtų ppakeliant pečius.
6.Kūno svorio panaudojimas
Panaudoti savo kūno svorį atliekant rankų darbus įgūdis, kurio reikia išmokti. Tačiau norint tai atlikti reikia patirties ir prityrusio specialisto priežiūros. Kūnui judant atsiranda kinetinė jėga, kurią galima panaudoti kėlimo procesui stiprinti. Kai kurie pacientai gali patys padėti palengvinti judesio pradžią. Jeigu pacientas gali kelis kartus iš eilės atlikti įsupamuosius judesius, tai gali labai palengvinti pakėlimą ir pakeliant pacientą nuo kėdės į stovimą padėtį gali pakakti minimalių pastangų. Ir tuo atveju, kai pacientas yra visiškai priklausomas, netgi nnestiprus slaugo kūno judesys gali palengvinti kėlimo procesą. Šių įgūdžių galima išmokti, tačiau reikia išmokti pajusti ritmą ir išmokti nustatyti momentą, kada reikia pradėti kelti. Reikia išmokti suprasti pacientą ir bendradarbiauti su juo.
7.Komandos darbas
Jeigu pacientą reikia kelti kartu dviem ar daugiau žmonių, labai svarbu mokėti atlikti judesius sinchroniškai. Vienas iš jūsų turi tapti komandos vadovu bei duoti nurodymus kitiems, tačiau tik po to, kai bus tikras, kad kiti kolegos ir pats pacientas yra .pasirengęs perkėlimui. Kai viskas yra parengta ir pacientas irgi yra pasirengęs, vadovas duoda komandą pradėti; ji turi būti tiksli, aiški, suteikianti ritmą judesiui. Jeigu yra sąlygos, pacientui kelti sudarytos komandos nariai turi būti vienodo ūgio ir, nepaisant užimamų pareigų ir rangų, stipriausiasis turi būti pastatytas per vidurį, nes jam teks kelti pačią sunkiausią kūno dalį liemenį ir dubenį.
Pratimas
Ar žinote, kokia kėlimui skirta įranga yra jūsų ligoninėje? Sudarykite jų sąrašą. Ar mokate ja naudotis? Ar ligoninėje kada nors buvo organizuoti tobulinimosi kursai ligonių kilojimo klausimu?
Reikia reguliariai organizuoti pratybas, kuriose jūs kartu su savo kolegomis galėtumėte išbandyti visus kėlimo būdus; intervalas – ne rečiau kaip kartą per metus. Jei šiuo klausimu jūsų darbovietėje nebuvo organizuojami kursai, išsiaiškinkite, gal jūsų vietovėje kur nors kitur vyksta panašaus pobūdžio kursai ir pirmiausia ssudalyvaukite juose. Prisiminkite, kad net ir tie slaugai, kurie moka ir žino, kaip reikia pakelti pacientą, vis tiek gali susižaloti nugarą.Pakėlimas
Kai būsite susipažinę su visomis aukščiau išvardytomis detalėmis, galima pradėti pačią procedūrą. Įsitikinkite, kad tvirtai kojomis stovite ant grindų, pasirinkite patį tinkamiausią paciento kėlimo būdą, nugarą laikykite tiesiai, panaudokite savo kūno svorį ir įsitikinkite, kad judate vienu ritmu su kolegomis.
Prisiminkite, ko reikėtų vengti. Rizika, susijusi su kėlimu ir paciento priežiūra, yra sudėtinė, ir kiekvieną situaciją reikia vertinti atskirai ir skirtingai. Vien čia nurodytų instrukcijų laikymasis neužtikrina saugumo. Šio teksto autoriai neprisiima atsakomybės už pasekmes, kurios gali įvykti, naudojant aprašytus metodus.
Žemiau bus išvardyti kėlimo būdai ir nurodyta atlikimo tvarka. Prieš pradėdami kelti vienu iš būdų, turite būti perskaitę visą instrukciją.
1.Suėmimas, kai kelia du ir daugiau žmonių
Kai nėra kėlimui reikalingų priemonių ar keltuvo, prieš keldami pacientą pasitikrinkite, kad jūs saugiai susikabinote vienas su kitu.
Saugiausi yra viengubas suėmimas už riešo (1 pav.) ir dvigubas suėmimas už riešo (2 pav.). Dvigubas suėmimas už riešo yra saugesnis už viengubą.
Suėmimas už plaštakų (3 pav.) ir už pirštų (4 pav.) mažiau saugūs, ranka gali išsprūsti, jei pirštai slidūs ir drėgni. Suėmimas už pirštų gali būti skausmingas, ypač jei kurio nors iš jūsų nagai ilgi.
2.Suėmimas, kai kelia vvienas žmogus
Toks būdas naudojamas, kai pacientas nors šiek tiek gali pats judėti ir gali nors šiek tiek laikyti savo kūno svorį.
Suėmimas iš už paciento nugaros pro jo šonus už dilbių (5 pav.)
Pacientas laiko savo dilbius prispaustus prie kūno ir, jei kuri nors kūno pusė yra silpnesnė, stipresniąja ranka laiko suėmęs silpnesniąją ranką per riešą. Jūs stovite pacientui už nugaros. Prakišate savo rankas pacientui po pažastimis ir tvirtai suimkite paciento rankas kaip galima arčiau jo riešų.
Paciento pakėlimas suimant jį už alkūnių (6 pav.) Atsistokite priešais sėdintį pacientą pusiau iš šono. Stovėdami vieną savo koją pastatykite kuo arčiau jos / jo, o kitą priekyje paciento taip, kad blokuotumėte jo kelius. Įsitikinkite, kad stovite tvirtai ir patogiai bei galite laisvai perkelti savo kūno svorį nuo vienos kojos ant kitos. Padrąsinkite ir padėkite pacientui pasikelti į priekį taip, kad jo kūno svoris persikeltų nuo dubens į priekį ir kad arčiau jūsų esantis jo petys tvirtai įsiremtų į jūsų liemenį. Tuomet jūs galite pasilenkti per paciento nugarą ir suimti jį savo rankomis už alkūnių iš apačios. Savo ranka užblokuokite tolimesnijį petį, kad jis negalėtų judėti. Ši padėtis pacientui yra patogi, kadangi nespaudžia nei kaklo, nei galvos.
Prilaikymas už klubų ar už diržo (7pav.)
Atsistokite priešais pacientą
iš vieno šono taip, kad viena jūsų koja stovėtų šalia paciento, o kita blokuotumėte jo / jos kelius. Įkiškite pirštus į ant liemens esančias diržo kilpas, tuomet tvirtai suimkite kelnes visa plaštaka. Kaip alternatyva galite pasinaudoti plačiu ir patogiu diržu, tvirtai apvyniodami juo paciento klubus ar juosmenį. Pasitikrinkite ar tvirtai suveržėte diržą ir ar nėra pavojaus, kad keliamas pacientas gali išsprūsti.
Pacientas gali jums palengvinti kėlimą, jei pasirems kėlimo metu rankomis į jūsų klubus ar įsitvers į jūsų kelnių diržą.
1, 2,3, iir 4 pav.
5 pav.
6 pav.
7pav.
8 pav.
9pav.
Kėlimas už pažastų (8 pav.)
Atsistokite priešais sėdintį pacientą vieną koją pastatykite jam iš šono, kitą iš priekio taip, kad savo keliais užblokuotumėte jo kelius. Pakiškite pacientui per krumplius sulenktą ranką iš priekio po tolesne pažastimi ir iš nugaros po artimesne pažastimi. Atlenkite ir ištieskite pirštus kaip galima toliau, delnai turi būti į viršų, nykščiai palikti kitoje pažasties pusėje.
3. Kaip judinti pacientą lovoje. Atlikimo būdai, kai dalyvauja du ar daugiau žmonių
Pakėlimas už pečių (anksčiau žinomas kkaip australiškasis pakėlimas) (9 ir 10 pav.)
Naudojamas: kai norima pakelti j viršų paciento lova arba kai norima jį perkelti iš lovos ant kėdės ir atvirkš.čiai. Šiuo būdu derėtų naudotis tada, kai pacientas negali pats atsisėsti arba kai jo pečiai, viršutinė kkrūtinės ląstos dalis ar nugaros viršutinė dalis yra sužeisti, pažeisti ligos ar skauda.
Jei galima, lovą kilstelėkite taip, kad jos aukštis būtų per patį vidurį tarp jūsų klubų ir kelių. Patikrinkite, ar lovos ratai užblokuoti stabdžiais. Padėkite pacientui atsisėsti. Vienas iš jūsų galite jam / jai padėti atsisėsti, o kitas tuo metu pataisyti pagalvę. Abu turite stovėti priešingose lovos pusėse vienas priešais kitą taip, kad būtumėte šiek tiek pacientui už nugaros, o jūsų pečiai būtų vienodame aukštyje su paciento nugara. Stovint jūsų kojos turi būti pražergtos, viena koja pažengusi judesio atlikimo kryptimi. Vos vos pritūpkite ir stenkitės išlaikyti kuo tiesesnę nugarą.
Dabar savo artimesnįjį petį įremkite į paciento pažastį iš nugaros pusės taip, kad pacientas savo ranką galėtų padėti jums ant nugaros. VVienu metu su kolega abu pakiškite po vieną ranką po paciento šlaunimis kuo arčiau jo sėdmenų ir suimkite vienas kitą tvirtai už riešų. Laisvąją ranką sulenkite per alkūnę ir atsiremkite į lovą taip, kad kėlimo metu galėtumėte perkelti savo kūno svorį ant tos rankos. Dabar jūs ar jūsų kolega, kaip susitarėte, duoda komandą kelti. Kad sustiprintumėte keliamąją jėgą, ištieskite savo atgal pastatytą koją bei per alkūnę sulenktą ranką, ant kurios remiasi keliamas pacientas, o savo kūno svorį perkelkite ant priekin ppažengusios kojos. Pakelkite pacientą aukštyn nuo lovos ir nuleiskite jį sulenkdami savo pažengusiąja koją per kelį. Vienu kartu pacientą perkelkite tik labai nedaug.
Toks kėlimo būdas pečiu gali būti modifikuojamas ir pritaikomas daugeliui atvejų. Pavyzdžiai, jei jūs negalite pakišti rankos pacientui po pažastimi ir pacientas negali pakelti savo rankos ir uždėti jums ant nugaros, paciento ranką jūs galite padėti sau per petį tarp šono ir rankos (žr. 11 pav.).
10 pav.
Paciento pakėlimas nuo žemos lovos (12pav.)
Pakėlimą petimi jūs galite panaudoti pacientui pakelti nuo žemos lovos. Tam reikės panaudoti tokius pačius judesius, išskyrus vieną -jums reikės pažengusiąja koja priklaupti ant lovos krašto šalia paciento. Kitą koją, kuri remiasi į grindis, sulenkite per kelį, ir ji tarnaus jums kaip atrama ir bus stabilumo garantas keliant.
Paciento I kliento kėlimas iš dvigulės lovos (13 pav.)
Pakėlimą petimi jūs galite panaudoti ir šiuo atveju. Padėkite pacientui pasislinkti lovos krašto link. Pirmiausia perkelkite paciento kojas, po to sėdmenis, o vėliau galvą lovos krašto link (žr. „Kaip paversti pacientą lovoje“ aprašą žemiau). Vienas iš jūsų abiem keliais atsiklaupia ant lovos, tuo tarpu kitas stovi šalia lovos šonu ir vienu keliu remiasi į lovą taip, kaip aprašyta „Paciento kėlimas nuo žemos lovos“ (žr. aukščiau).
Paciento kėlimas suimant jį už pažastų
Naudojama: sėdinčiam kėdėje ppacientui pakelti į viršų, perkelti jį nuo lovos į kėdę ar pakelti nuo grindų. Taip pat šį būdą galima panaudoti paciento pakėlimui lovoje, kurios galvūgalio dalis kilojasi.
Vienas iš jūsų stovi pacientui už nugaros ir suima pacientą už dilbių iš už nugaros (5 pav.). Tiesdami savo kelius kelkite pacientą į viršų, kitas iš jūsų tuo metu turi prilaikyti pacientą už klubų ir šlaunų. (14 pav.).
Pakėlimas pasinaudojant puspaklode (15 pav.)
Naudojama: kaip alternatyva tuo atveju, kai negalima panaudoti kėlimo petimi.
Patikrinkite, ar puspaklode siekia nuo paciento krūtinės vidurio iki šlaunų vidurio. Suimkite puspaklodę už viršutinių kampų ir kelkite pacientą į viršų. Tuomet suimkite apatinius puspaklodės kraštus. Jūsų j priekį pažengusi koja turi būti nukreipta judesio atlikimo kryptimi, panaudokite savo kūno svorį pacientui pakelti į viršų. Judesiai keliant turi būti atsargūs ir nuosaikūs (vienas iš jūsų turi duoti komandą kelti). Jei pacientas yra sunkus, jam pakelti prireiks dviejų asmenų, kurie turėtų stovėti skirtingose lovos pusėse.
Senovinis būdas pakelti (16pav.)
Naudojama: iš principo, jo reikėtų vis.ais įmanomais būdais vengti! Jis sukelia ypatingą nugaros raumenų ir liemens stresą. Visuomet, kai suabejojate ar dviese sugebėsite pakelti pacientą, ieškokite mechaninių pagalbos priemonių. Jei nėra kitos galimybės pakelti, šį būdą taikykite tik tada, kai įsitikinsite, kad lova yra reikiamame aukštyje (jos aukštis tturi būti per vidurį tarp jūsų klubo ir kelio). Nenau-
.
.
15 pav.
16 pav.
17 pav.
dokite šio būdo, jei lova žema ar dvigulė. Atsistokite vienas priešais kitą skirtingose lovos pusėse. Jūsų klubai turi būti vienodame aukštyje su paciento klubais. Stovint jūsų kojos turi būti pražergtos, viena koja pažengusi žingsnį į priekį judesio atlikimo kryptimi. Pritūpkite, o nugarą visą laiką laikykite kiek įmanoma tiesiau. Savo kolegą suimkite už riešų, rankas prakišdami po paciento šlaunimis kaip galima arčiau sėdmenų. Jei pacientas gali, jis turėtų jums uždėti savo ranką ant pečių ir taip palengvinti kėlimo procesą, tačiau iš esmės tai nėra būtina. Kai vienas iš jūsų duoda komandą, ištieskite kojas, pakelkite pacientą nuo lovos ir nedideliais judesiais pakelkite jį lovoje, savo kūno svorį perkeldami ant į priekį pastatytos kojos. Jei paciento sveikatos būklė leidžia, paskatinkite, kad dalį savo kūno svorio perkeltų pats, naudodamasis virš lovos pakabinta trapecija.
4. Kaip pakelti pacientą lovoje – technika vienam
Paciento pakėlimas petimi pasinaudojant specialia atrama
rankai
Naudojama: pacientą pakelti lovoje, kai tai atlieka vienas žmogus; būtina sąlyga viena kūno pusė turi būti nepažeista ir neturi būti kitokių ribojimų.
Atsistokite šalia paciento iš pažeistosios kūno pusės. Pacientas sveikąją koją turi sulenkti per kelį, o
savo sveikąja ranka atsiremia sau už nugaros, pasinaudodamas specialia atrama rankai, kurios pagalba galima pasikelti į viršų (17 pav.). Pakelkite jį taip, kaip tai nurodyta skyrelyje „Pakėlimas petimi“, paprašykite, kad pacientas pasiremtų savo sveikosios kojos kulnu į lovą, o sveikąją ranką laikytų ant specialios atramos. Kelkite labai palengva.
Šiuo kėlimo būdu galima pasinaudoti tada, kai reikia vienam pakelti pacientą nuo žemės ar dvigulės lovos. Tada jums reikės vieną koją užkelti ant lovos krašto, kaip parodyta 12 ir 13 pav.
Kaip apversti pacientą llovoje
Naudojama: paversti pacientą lovoje, jei jis to negali padaryti.
Iš pradžių paaiškinkite pacientui,ką ketinate su juo daryti. Netgi tada, kai iš pirmo žvilgsnio jums gali pasirodyti, kad pacientas yra be sąmonės ir nieko nesupranta, jis gali jus girdėti. Pasitikrinkite, ar turėsite pakankamai vietos, kur paversti pacientą,ir ar tinkamai pataisyta patalynė.
Įprastomis sąlygomis šis būdas pritaikytas dviem, kai du asmenys stovi priešingose lovos pusėse. Pirmiausia aprašoma, kaip tai gali būti atliekama dviese, po to, kaip galima tai atlikti vienam.
Atliekant šį judesį, kelti nebūtina. PPacientas verčiamas truputį jį pastumiant ir pasukant. Tada, kai esate vienas, visuomet paverskite
pacientą savęs link, bet niekada nuo savęs. Niekada nesistenkite siekti į priekį, kad netyčia nepastumtumėte paciento nuo savęs.
Daugeliu atvejų iš pradžių pacientą reikės paversti ąnt nugaros, po tto pasukti jį lovos krašto link taip, kad jį pavertus, kūnas sugrįžtų atgal į lovos vidurį. Norėdami paversti pacientą / klientą į lovos kraštą, iš pradžių pasukite jo galvą ir pečius, po to kojas ir tik po to liemenį. Atlikdami visus šiuos tris judesius, pakiškite savo ranką po pacientu iš tos lovos pusės, kur link jūs norite paversti pacientą: stovėkite ant pražergtų kojų, kad galėtumėte išlaikyti pusiausvyrą, ir traukite pacientą lovos krašto link (18 pav.). Jei pacientas sunkus, jums gali tekti pasitelkti į pagalbą du žmones, kad jie padėtų jums patraukti pacientą lovos krašto link. Tokiu atveju vienam tektų laikyti liemenį, o kitam kojas. Abu turite stovėti vienoje lovos pusėje ir traukti iš vienos pusės. Kaip alternatyvą galite panaudoti puspaklodę, kkurią po to galėsite vienu kartu patraukti dvies.e arba vienas.
Įsivaizduokite, kad pasinaudodami aukščiau pateikta instrukcija pavertėte pacientą į kairę lovos pusę. Dabar jūs galite jį / ją pastumti lovos vidurio link ir paguldyti ant dešiniojo šono: pirmiausia pasukite paciento galvą ir pečius, kartu įsitikinkite, kad rankos nėra prispaustos. Dabar permeskite jo /jos kairiąją koją per dešiniąją, sulenkite jo /jos kairę koją per klubo sąnarį. Panaudokite kelį ir pečius kaip svertą, paverskite liemenį savęs link (19 pav.). Tai galite atlikti ir vvienas, bet būkite labai atsargus. Jei įmanoma, užkeikite lovos atramą, kad paverstas ant šono lovos krašto link pacientas neiškristų iš lovos. Tada nueikite prie kito lovos krašto, kad galėtumėte pacientą paversti atgal į lovos vidurį. Dar kartą: visuomet pacientą verskite savęs link, o ne nuo savęs.
5. Kaip perkelti pacientą nuo lovos ant kėdės, nuo kėdės ant tualeto ir atvirkščiai. Technika dviem ar daugiau.
Pakėlimas petimi (20, 21, 22 pav.) Naudojama: paversti galintį sėdėti pacientą.
Jei galima, kėdę arba kušetę pastatykite kuo arčiau ir patogiau prie lovos. Padėkite pacientui atsisėsti lovoje taip, kad jo kojos laisvai nukabtų per lovos kraštą žemyn. Su savo kolega susikabinkite už riešų ir rankas laikykite pacientui po šlaunimis kuo arčiau sėdmenų. Pacientas savo pečiais turi remtis į jūsų pečius, o rankas turi būti pasidėjęs ant jūsų nugaros. Savo prilaikančiąja ranką, sulenktą per alkūnę, padėkite ant lovos pacientui už nugaros kuo arčiau sėdmenų. Stovėkite pražergtomis kojomis (20 pav.). Vienas iš jūsų duoda komandą stotis, tuo metu rankos per alkūnes ir kojos per kelius ištiesiamos. Nešant pacientą į vežimėlį savo laisvąja ranka prilaikykite pacientą nugaros pusės (21 pav.). Prilaikančiąja ranką uždėkite ant kėdės atlošo ar atramos ir sulenkdami per kelius kojas, o rankas per alkūnes, nuleiskite pacientą žemyn. Kal-
18 pav.
19 ppav.
20 pav.
bėkite su kolega, kad būtumėte tikras, jog jūsų atliekami judesiai sinchroniški (22 pav.). Pasitikrinkite, kad, jums atsirėmus prilaikančiąja ranka, kėdė nuo jūsų svorio neapsivers. Vienas jūsų gali palaikyti kėdę už atlošo, kad ji taptų stabilesnė.
Kėlimas už pažastų (23 pav.)
Naudojama: perkelti pacientui nuo lovos ant kėdės ar kušetės, kuri yra be atramos ar atlošo.
23 pav.
22 pav.
Pritaikykite lovos aukštį prie kėdės aukščio. Padėkite pacientui atsisėsti. Vienas iš jūsų atsistoja pacientui už nugaros. Vieną koją, sulenktą per kelį, uždėkite ant lovos pacientui už nugaros ir suimkite po pažastimis (5 pav.). Pastumkite pacientą lovos krašto link, bet kojas palikite ties lovos viduriu. Toliau prilaikykite pacientą, bet dabar jau stovėkite abiem kojoms ant žemės, o pacientas turi būti kampu ir arti lovos krašto. Antrasis asmuo turi pastatyti kėdę kuo arčiau lovos ir patogiai, bet ne per toli ar per arti, kad tuo metu, kai jūs pakelsite jį / ją nuo lovos ant kėdės, pacientas neužsigautų alkūnėmis į lovos kraštą. Asmuo, stovintis už paciento nugaros, duoda komandą pakelti. Pakelkite paciento kojas lovos krašto link, tuo tarpu stovintysis už paciento kartu su jumis kelia paciento liemenį nuo lovos krašto. Norėdami pasodinti pacientą į kėdę, abu keliantieji vienu metu sulenkite kojas per kelius.
24 pav.
6. Kaip vienam ppakelti pacientą
Pakėlimas įsiūbuojant (25 pav.)
Naudojama: norint padėti pacientui atsistoti ar perkelti į kitą sėdimą vietą. Tai taikoma tik tuo atveju, jei pacientas sugeba nulaikyti galvą ir rankas.
nugaroje pakėlimo metu jūs galite sumažinti įsiūbuodami pacientą prieš jį pakeldami. Tai galima padaryti stovint prieš sėdintį pacientą ir švelniais judesiais į šonus mėginant jį įsiūbuoti tuo pačiu metu į priekį. Paciento keliai tuo metu turi būti suglausti, kampas tarp jo kelio ir pėdos turi būti 90°. Prieš pacientą stovėkite taip, kad viena jūsų koja būtų jam iš šono, o kita priešais jį. Šia koja blokuokite jo kelius. Iš tokios padėties jūs galite:
1.padėti pacientui atsistoti:
2.90° kampu pakelti jį / .ją nuo kėdės į ratelius ir t.t.;
3.įsiūbuoti jį / ją iki 180° ir perkelti nuo ratukų ant tualeto.
Kiekvienu iš aptartų atvejų {siūbavimas atliekamas tuo pačiu principu. Pacientą judinkite ritmiškais judesiais, savo kūno svorį perkeldami atgal ir į priekį, o pacientą stenkitės laikyti kaip galima arčiau savęs. Taip darydami įsiūbuokite pacientą į priekį ir atgal. Kelti nereikia: naudojant kūno svorį atsiranda tiek kinetinės jėgos,
kad jos pakanka pacientui pakelti. Prieš tai atlikite kelis {supamuosius judesius, kad pagautumėte judesių ritmą, po to judesius pagreitinkite ir
padrąsinkite pacientą: „Na, pasiruošt, pasiruošt, viens-du, stojamės!“ Perkėlimas baigtas.
Norėdami padėti pacientui persikelti iš vienos sėdimos vietos į kitą 90° kampu, galite tam panaudoti ir suėmimą už pažastų (8 pav.) arba laikymą už klubų ar diržo (7 pav.). Tokiam perkėlimui, pvz., iš ratelių ant kušetės, abi sėdimąsias vietas sustumkite vieną prie kitos, kad jų kampai liestųsi, ratelių ratus užblokuokite, nuleiskite ranktūrius.
Norėdami perkelti pacientą nuo lovos, kurios aukštį galima keisti, ant kėdės, kėdę pristumkite prie lovos taip, kad tarp jų neliktų jokio ttarpo. Jei galima, lovos aukštį sumažinkite ir perkėlimo procedūrą atlikite taip, kaip aprašyta aukščiau.
Perkeliant 90° arba 180° kampu, galima panaudoti ir suėmimą už alkūnių (6 pav.). Toks būdas leis jums gerai valdyti paciento judesius ir, jeigu tinkamai atliekamas, bus patogus pačiam pacientui(25 pav.). Daugiau energijos reikės tuo atveju, kai norėsite pasukti 180° kampu.
7.Paciento perkėlimas nuo lovos ant vežimėlio
Technika trims asmenims
Naudojama: tik pacientui perkelti nuo lovos ant vežimėlio ir atvirkščiai tuo atveju, jei nėra keltuvo, neštuvų ar kitų priemonių, kurių pagalba ggalima būtų perkelti pacientą nuo vieno paviršiaus ant kito.
Tam mažiausiai prireiks trijų žmonių, tačiau būtina žinoti paciento kūno svorį, ar yra gipsinių įtvarų, prijungtų lašelinių infuzijų.
25 pav.
26 pav.
Pirmiausia pritraukite vežimėlį prie lovos taip, kad kampas tarp jų būtų ne mmažiau kaip 60° (26 pav.), vežimėlio galvūgalio dalis turi remtis į lovos kojūgalį. Jei galima, lovą pakelkite į maksimalų aukštį, lovos ir vežimėlio ratus užblokuokite. Visi žmonės, kurie kels pacientą, turi stovėti vienoje vežimėlio pusėje veidu į pacientą; stipriausias asmuo turi stovėti viduryje. Stovint viena koja turi būti
27, 28, 29 pav.
žingsniu priekyje sulenkta per kelį. Jūs visi turite stovėti kuo arčiau lovos. Kad išlaikytumėte pusiausvyrą, atgal pastatytą koją ištieskite. Savo rankas iki alkūnių palengva ir atsargiai pakiškite po pacientu. Priekyje stovintis žmogus turi prilaikyti paciento galvą, pečius ir viršutinę liemens dalį. Vidurinysis prilaiko apatinę liemens dalį ir sėdmenis, tretysis kelius ir kojas. Jei pacientas labai sunkus, gali prireikti dar vieno žmogaus: tuomet savo funkcijas teks paskirstyti kitaip.
Kėlimą teks atlikti dviem eetapais: visų pirma pritraukite pacientą prie lovos krašto, po to perkelkite jį ar ją ant vežimėlio. Kai vienas iš jūsų duoda komandą perkelti pacientą prie lovos krašto, savo kūno svorį perkelkite nuo į priekį pastatytos kojos ant kitos, kuri pastatyta atgal. Trumpam stabtelėkite, kad galėtumėte prisitaikyti padėtį, ir tik tada kelkite pacientą. Kitos komandos metu (šis momentas yra labai svarbus) pacientą pariskite savęs link (28 pav.), prispauskite jį / ją kaip galima arčiau savo krūtinės ir pakelkite. Kuo kėlimo metu jjūs sugebėsite tiesiau stovėti ir arčiau savęs laikyti suimtą pacientą, tuo mažiau jums reikės naudoti jėgos (29 pav.). Tuomet ženkite atgal (tas, kuris iš jūsų laiko paciento kojas, turi žengti ilgesniais žingsniais), kad atsidurtumėte lygiagrečiai vežimėlio (26 pav.). Davus trečią komandą, visi kartu sulenkite kelius ir atsargiai bei švelniai paguldykite pacientą ant vežimėlio.
Perspėjame: modifikuodami bet kurį iš anksčiau aprašytų kėlimo būdų, turėkite galvoje, kad gali iškilti nenumatytų. pavojų. Tarkime, pasitaikė atvejų, kai keldamas žmogus tuo pačiu metu mėgino po pacientu pakišti ir basoną ištraukdamas ranką ją susižeidė. Jei reikia atlikti kokią nors papildomą užduotį, visuomet pasikvieskite į pagalbą kitą žmogų.
8. Paciento maudymas ir pagalba vaikštant
Pastaba: mėginti iškelti pacientą iš vonios rankomis visada yra sunku ir pavojinga. Taip yra dėl to, kad vonia nėra didelė, keliant labai įtempiami nugaros raumenys ir kėlimo metu visada yra didelė tikimybė paslysti. Kelti iš vonios rankomis galima tik išimties atveju. Jei savęs apsitarnauti negalintį ligonį reikia išmaudyti ir negalima panaudoti specialaus keltuvo ar kitų prietaisų, tokį pacientą reikia nuprausti lovoje, ant tam tikslui specialiai skirto vežimėlio arba šią procedūrą galima atlikti dusinėję.
Skubos atveju vandenį reikėtų palikti vonioje iš dalies dėl to, kad vanduo šildo pacientą, bet svarbiausia dėl to, kad vandenyje pacientas gali plūduriuoti (jei nnėra ypatingos grėsmės pacientui, galima į vonią prileisti ir daugiau vandens, kad jūs galėtumėte patogiai išlaikytų jį/ją).
Būdas dviem
Jeigu jūs galite prieiti prie vonios laisvai iš abiejų pusių, o pacientas gali nors viena ranka suimti už riešo, jūs galite pasinaudoti modifi-
kuotu būdu, kai pacientas suimamas iš nugaros pusės per pažastis. Atsistokite skirtingose vonios pusėse ir panaudokite paciento suėmimo būdą iš nugaros pusės per pažastis, o savo prilaikančiąja ranką uždėkite ant vonios krašto. Jei galima, pacientui pakelti į vonią pastatykite maudymuisi skirtą kėdutę. Tada pacientą iš vonios galėsite iškelti dviem etapais. Jei vonia prieinama tik iš vienos pusės, o iš kitos yra siena, vienas iš jūsų patogumo dėlei gali įlipti j vonią su arba be batų. Tai priklausys nuo to, ar vonia slidi, ar ne. (Nepamirškite, tai gali tekti atlikti tik skubos atveju.)
Galbūt jūs nuspręsite, kad patogiausias būdas iškelti pacientą iš vonios yra tuomet, kai jūs viena koja esate įlipęs į vonią, o kita stovite ant grindų, pacientą keliate iš nugaros pusės savo rankas prakišdami jam per pažastis. Jeigu yra kitas žmogus, kuris gali jums pagelbėti, tada jūs galite įsilipti į vonią abiem kojomis, o davus komandą jūsų pagalbininkas, kuris stovi šalia vonios, suima pacientą už kojų ir pakelia jas. Pacientą pakelkite kkaip galima aukščiau, kad galėtumėte pasodinti jį ant vonios krašto taip, kad jo kojos galėtų laisvai kaboti ant vonios krašto. Po to, priklausomai nuo aplinkybių, perkelkite pacientą ant vežimėlio, neštuvų ar ratukų. Tam pasinaudokite anksčiau aprašyta technika.
9. Kaip padėti pacientui vaikščioti
Naudojama: jums dažnai teks pagelbėti ilgai gulėjusiam pacientui pradėti vaikščioti.
Pirmiausia nustatykite, ką pacientas sugeba atlikti vienas be kitų pagalbos arba padedant vienam ar keliems žmonėms, pažiūrėkite, ar jam reikalingos kokios nors pagalbinės priemonės: lazda, ramentai, vaikštynė, vaikščiojimo rėmas. Kai jūs nuspręsite, kad pacientui reikalinga jūsų pagalba, prieikite priėjo kuo arčiau ir panaudokite suėmimo būdą delnas į delną – nykščio suėmimas (30 pav.): suimkite paciento dešinę ranką į savo dešiniąją ranką, tą patį padarykite su kairiąja ranka. Pacientas ranką turi laikyti tiesiai, savo plaštaka jis turi suspausti jūsų plaštaką taip, kad jūsų rankos nykštys būtų apkabintas. Kita savo ranka jūs galite padėti pacientui išlaikyti alkūnę tiesiai. Tai daryti turite labai švelniai, negriebdami ar nespausdami už pažasties. Jūs galite apkabinti pacientą ir per liemenį. Įsitikinkite, ar jūs stovite pakankamai arti prie paciento ir ar galite jam padėti. Atkreipkite dėmesį į savo nugarą, ar ji nėra įtempta. Jei pacientas jaučiasi nestabiliai, sustiprinkite savo suėmimą ranka
apkabindami jį /ją per liemenį kuo arčiau savęs ir blokuodami paciento kelius. Tokia pozicija jūs minimalių pastangų dėka galėsite apsaugoti pacientą nuo pargriuvimo (31 pav.).
Pratimas
Parašykite ant popieriaus lapo, kokia būtų jūsų taktika, jei jūs darbe susižalotumėte nugarą. Ar žino.te, kaip reikia užpildyti nelaimingo atsitikimo darbe formą, kokios yra jūsų teisės ir kaip tokiu atveju jumis turėtų pasirūpinti jūsų profsąjunga? Jei apie tai nieko nežinote, verta būtų susirūpintu Viską išsiaiškinkite pirma, negu atsitiko nelaimingas įvykis!
Kaip tai atlikti dviese
Tai atliekama tuomet, kai ppaciento sveikatai negresia pavojus ir kai pacientas jums gali padėti pats. Tuomet vienas iš jūsų suima pacientą iš nugaros pusės prakišdamas savo rankas pro paciento pažastis, o kitas žmogus tuo tarpu pakelia į viršų paciento kojas. Keldami abu vienu kartu sulenkite savo kojas per kelius, po to palengva ištieskite.
Kaip alternatyvą galite panaudoti modifikuotą pakėlimo būdą paremiant petimi. Pirmu etapu reikėtų pakelti pacientą nuo žemės ant žemos kėdutės. Tai atlikti gali būti patogiau, jei tai darysite klūpo-mis. Visada keldami turite įsitikinti, kkad jūsų rankų atrama yra stabili. Pacientams, kurių pažeidimas yra nedidelis, gali pakakti minimalios pagalbos: iš pradžių jie gali patys pasiversti ant šono (galbūt ir su jūsų pagalba), po to užkeikite jo pečius ant žemos kėdutės, suolelio ar lovos krašto, kkad pacientas galėtų atsiklaupti, o iš šios padėties atsisėsti ar atsigulti. Labai daug kas priklauso nuo paciento noro bendradarbiauti ir jums padėti. Jei nesate tikri, kad sugebėsite vienas padėti pacientui, kvieskitės ką nors į pagalbą!
Jeigu pacientas negali ar jam negalima sėstis ir jei nėra keltuvo, atramos ar kitos kėlimui palengvinti priemonės, vienintelis galimas būdas gali būti tik kėlimas rankomis. Tokiu atveju į pagalbą pasikvieskite tris žmones (33 pav.). Tam reikalinga ypatinga priežiūra. Šiuo atveju jums reikės kelti pasilenkus į priekį, ir kėlimo judesys bus atliekamas priekyje kelių. Tai visuomet yra pakankamai sunku ir pavojinga.
Jokiu būdu nemėginkite vienas, be kieno nors pagalbos, vėl kelti pacientą. galėtų jums padėti, galite mėginti pakelti pacientą stovėdami už nugaros ir mėgindami pakelti, suėmę jį iir savo rankas prakišę pro paciento pažastis iš nugaros pusės (5 pav.). Taip suėmę pakelkite jį ant lovos, iš pradžių užkeikite jį ant suolelio ar kokio nors paaukštinimo (32 pav.). Jeigu įvertinę visą situaciją įsitikinsite, kad negalėsite paciento pakelti vienas arba jei jo sveikatos būklė yra kritiška ir jo negalima judinti, jūs turite surasti, kas galėtų ateiti į pagalbą..
