ROCKAS

Rokas (angl. rock – akmuo, uola) – kaip atskiras populiariosios muzikos žanras pradėjo formuotis XX a. 5-ame dešimtmetyje iš Amerikos negrų ritmiškai atliekamų bliuzų (rythm and blues), religinių giesmių (gospel, spiritual) bei baltųjų amerikiečių masinių dainų (country). 6-o dešimtmečio viduryje susiformavo ritmingo, tačiau švelnaus pobūdžio popmuzikos stilius soul (angl. soul – siela, dvasia). Tuo pačiu metu Anglijoje pradėjo garsėti keturių labai talentingų muzikantų grupė “The Beatles”. Ketvirtukas ėmė muzikuoti neįprastai savitai, susiejo stipraus ritmo, bliuzo, rokenrolo, anglų, indų ir kitų kkraštų folkloro intonacijas, vienbalsį ir daugiabalsį dainavimą, elektrinių gitarų ir kitų tada moderniausių instrumentų tembrus. Pasitelkę galingas akustines garso stiprinimo sistemias, ėmė koncertuoti didžiulėse salėse, aikštėse, stadionuose.

Netrukus “Bitlų” pavyzdžiu ėmė kurtis panašios grupės visame pasaulyje. Judėjimas įgavo bigbyto (angl. big – didelis, beat – mušti, daužyti), o vėliau ir roko pavadinimą. Intensyviausiai rokas vystėsi 7-8-ame dešimtmetyje. Tobulėjant garso išgavimo ir stiprinimo technikai, atsirado galimybių muziką atlikti vis įvairiau ir garsiau. Garso jėga, stiprūs ritmai, sunkus skambesys, ekspresyvumas, maištingumas pasidarė svarbiausi rroko bruožai. Susiformavo įvairios srovės bei atlikimo stiliai. Aptarsime ryškiausias roko muzikos sroves.

Džiazrokas (angl. jazz rock) – džiazo ir roko muzikos mišinys, kuriam būdingas džiazo melodinis improvizavimas ir roko ritminis pagrindas. Jam artimas yra fankrokas (angl. funk – siaubas) – aakcentuota, ritmiškai ir melodiškai įmantri improvizacija, žokinėjanti boso linija, soul ir džiazo elementai.

Pankrokas (angl. punk – pūzras, puvėsis), dar vadinamas “garažo roku”, susiformavo 7-ame dešimtmetyje ir kurį laiką buvo “pogrindyje”. Grojimas šiurkštus, primityvi harmonija, atsisakoma bliuzų intonacijų, tekstuose vyrauja agresyvumas, neapykanta vyresniems, valdžiai.

Nuošaliai iš pradžių laikėsi ir kita roko srovė andegraundas (angl. underground – požemis), tačiau šios krypties muzikantai grojo muzikaliau ir mėgo bliuzą. Tuo pačiu metu 7-o dešimtmečio viduryje atsirado psichodelinio roko srovė. Tai savita, sukaupta ir peotiška, bet tarsi atitraukianti nuo žemės ir lyg narkotikai svaiginanti muzika, ji garsų srautais, tekstais, šviesos efektais, vaizdais ir muzikantų aprangą sukelia keistus pojūčius. 8-o dešimtmečio pabaigoje iš pankroko išsivysto “niūriojo” gotikinio roko forma. Muzika monotoniška, asketiška, deformuota, propaguojati vienatvę, tuštumą, pprislėgtumą, mirties laukimą, siaubą. Šio muzikos stiliaus atlikėjau dažnai rengesi kaip buvo rengemasi XVII-XVII amžiuose. 9-ame dešimtmetyje vėl mėginama atgaivinti psichodelinį roką, tačiau dabar jsi jungiamas su haus muzika ir įgauna reivo (angl. rave – šėliojimas) pavadinimą. Tai labai greito, specifinio tempo elektroninė muzika, jos harmonija sodri, tekstai kupini psichinės įtampos, vėl grižta 7-o dešimtmečio psichodelinio roko atributika: ryškios, amrgos spalvos, ilgi marškiniai, platėjančios ir pan.

Dar vien kryptis – sunkusis rokas (hard arba heavy rock) atsirado 7-o dešimtmečio viduryje. Šioje mmuzikoje dominuoja atkaklus, “kalantis” ritmas, trumpos melodinės frazės, ekspresyvus, forsuotas vokalas, palydimas aštraus, karkiančio gitarų gausmo, maištingas dainų turinys. Vėlesnė jo srovė, mažiau beturinti bliuzo intonacijų, tačiau papildyta sintezatorių garsais ir ypač ryškiu gerkliniu, gergždančiu, kampuotų intonacijų dainavimu, ekscentriškais sceniniais vaizdais ir efektais. Jo atlikėjai pasižymėjo ekspresyviais judesiais ir šokiruojančia, metalu apkabinėta apranga, todėl rokas įgauna sunkiojo metalo (heavy metal) pavadinimą. Maištingiausias, agresyviausias rokas dar vadinasi tresh metal (plakimo metalas), death metal (mirties metalas).

Pasiekęs garso jėgos viršūnę, sunkusis metalas pamažu atslūgsta – išblėsta ekspresyvūs jausmai, sumenksta balso formavimo fantazija ir akustinės galimybės. Atsiranda švelnesnės ir melodingesnės roko atmainos: soft rock (minkštasis), soft metal, elektroninis poprokas (su maloniomis melodijomis sintezatorių fone), atgimsta liaudies muzikos ir roko intonacijas jungiantis folklorinis rokas (folk rock), populiarias melodijas modernių ritmų fone atliekamas poprokas. Grįžta senasis rokenrolas, popdaina, švelnesnės, subtilesnės melodijos, sąskambiai, harmonijos ir orkestruotės spalvingumas, lankstesnė dinamika; jaunimo mintys vėl labiau linksta prie amžinųjų jaunystės, meilės, motinos, tėvynės įdėjų.