Ypatingai gabių vaikų auklėjimas

Ypatingųjų mokinių auklėjimas

Referatas

Įvadas

Žmonijos istorija savyje turi daug įdomybių . Viena pagrindinių yra tai, kad visi žmonės gimsta skirtingi tiek vidumi tiek išore.Dievas sukūrė žmones taip pat skirtingus ir gabumų prasme. Vieni gabūs šokiui, kiti dailei ar muzikai.pedagogika ir psichologija dar ilgai turės daug naujų temų nagrinėjimui kol išnagrinės visas gabių muzikai vaikų auklėjimo, ugdymo , socializacijos problemas, kadangi gabieji vaikai ir suaugę tiriami jau daugiau kaip 125 metus ir šios temos vis neišsenka.Šių temų neišsenkamumą lemia gabių vaikų spontaniškumas, jjų sunkus bendravimas su aplinkiniais.

Šio darbo tyrimo objektas – ugdytinis . Darbo tikslas aprašyti mažą muzikai gabių pradinės mokyklos vaikų auklėjimo problemos dalį.Taip pat gabių vaikų tėvų vaidmenį jų auklėjime.

Gyvenimas įdomus tuo, kad žmogus gali bendrauti su žmonėmis, kurie yra kitokie negu tas žmogus , kuris siekia bendravimo. Bendravimui reikalingas subtilumas, tolerancija. Kiekvienas siekia bendrauti su tuo, kuris žino daugiau arba turi skirtingų savybių , kitaip sakant ,, priešingybės traukia”. Taip mes anksčiau ar vėliau gyvenime galime susitikti ssu žmogumi , turinčiu gabumus.

Gabumai, tai gebėjimas daryti kokios nors srities darbus geriau už kitus, bet nekuriant naujo. Talentas, tai gebėjimas sukurti kažką naujo, dar žmonijos nesukurto.

Muzikoje talentas pasireiškia kompozitorių kūryboje, kurie sukuria naujų kūrinių, dar negirdėtų žmonijai. Čia nnaudojamas ,, terminas ,, genijus”gali būti suvokiamas dvejopai- aukštas intelektas ir nepaprastos kūrybinės galios”( A. Vilkelienė, 2003).Todėl tokių kūrėjų yra labai mažai ir tam kad jie tokiais taptų reikalingos socialinės sąlygos nuo pat mažens.

,, Paprastai tik penki procentai gyventojų laikomi gabiais” ( L. Sruoginis, 2002).Gyvenimo patirtis rodo, kad reikia padėti gabiam vaikui susivokti aplinkoje ir pritapti prie bendraamžių , kad nelikti vienišam ir nesuprastam visam vėlesniam gyvenimui . D. Verdi buvo nepriimtas į konservatoriją, N. Paganini buvo laikomas ,, velniu”, M.K. Čiurlionis – sirgo. Labai gerai , kad šie genijai rado užuovėjas gyvenime ir mes dabar galime džiaugtis puikiais šių žmonių kūriniais.

Kaip auklėjime pasiekti to, kad pradiniame etape vaikas susiformuotų savyje dorovinio auklėjimo pradus, kurie padėtų jam išlikti paprastam, o nne arogantiškam, valdingam, užsidariusiam nuo bendruomenės žmogui? Šis klausimas domina ir pedagogus ir psichologus.

Gabus muzikai vaikas jau 6 , o kai kurie ir anksčiau mėgsta skambinti pianinu, daug laiko praleidžia vienas, be bendraamžių, pasižymi spontaniškumu, sąžiningumu. Gabių ( dabartiniame laikotarpyje) vaikų tėvai daugumoje yra išsilavinę žmonės, kai kurie taip pat mokėsi muzikos arba yra pasirinkę muzikų profesionalų kelią.Nors aukštas intelektas rodo, kad vaikas turi potenciją pasiekti puikių rezultatų bet kurioje srityje. Šiuolaikinis psichologijos žodyne pažymėta, kad ,, genialumas- toks ggabumų lygis, kai bendrasis intelekto koeficientas yra didesnis kaip 140. Žmogus laikomas genialiu , jeigu jo kūrybinės veiklos rezultatai daro įtaką visuomenės gyvenimui, kultūros raidai “.

Auklėjant mažą, gabų vaikutį visa tai patartina žinoti.Taip pat reikia žinoti ir apie specialiuosius gabumus.

Ilgą laiką gabumai menams buvo apibrėžiami specialiuoju terminu.

Akademiniai gabumai-tai gabumai matematikai, kalbai .Vaikai, kurie turėjo gabumų vienai ar kitai sričiai, daugeliu atveju turėjo problemas mokykloje, kadangi negalėjo pakęsti mokyklos aplinkos. Gabių muzikai vaikų auklėjimo uždaviniai tai pirmoje vietoje neformalių auklėjimo uždavinių plėtojimas.Tai dvasinis asmenybės parengimas sąmoningai gyventi, valdant spontaniškumą, būdingą būsimam muzikantui.Taip pat praktinis parengimas veikti pasaulyje.

Ypač svarbūs gabių muzikai vaikų auklėjime formalūs uždaviniai- padėti įveikti sunkumus,taip pat įsijausti į realybę ir suprasti save, tautą ir pasaulį.

Šiuos uždavinius iš dalies padeda įdiegti specialios mokyklos- internatai, pvz. menų gimnazija, kur vaikai nuo mažens mokomi muzikos . Bet po šios mokyklos , gavę labai gerą žinių bagažą gabūs vaikai , gyvenime kartais nusprendžia atisakyti muzikanto karjeros ir tuomet jų laukė eilė sunkumų . Dabar, po Nepriklausomybės šie mokiniai turi daugiau kelių ir ši problemą kaip ir išsisprendė.

,,L. Terminas vartoja gabumų terminą, reiškiantį potenciją atlikti tam tikrą veiklą “( A. Vilkelienė, 2003).,, Asmens gabumai išryškėja dėl turimo pamatuojamo gebėjimo, kuris patvirtina, jjog asmuo gali būti įsitikinęs, kad jo atliekamų užduočių kokybė, papildomai lavinantis , gali kisti- gerėti”( H. Šečkuvienė, 2001). Labai gerai , kad tai supranta kai kurie tėvai ir pastebėję vaiko gabumus leidžia vaiką į muzikos mokyklas.Jos atlieka lavinimo ir užklasinio ugdymo funkcijas.Taip pat jos atlieka žymią auklėjimo dalį, kurią neatlieka tėvai.

Muzikos mokyklos atlieka dorovinio auklėjimo, estetinio auklėjimo, darbinio auklėjimo uždavinius.Bendravimas su muzika vaikui labai svarbus tuo, kad jo sklaida vystosi gerumo ugdymo linkme. Išaugęs su muzika žmogus retai tampa vagimi ar nusikaltėliu.Svarbus šiems vaikams ir fizinis auklėjimas, šiuo klausimu turėtų užsiimti tėvai, kadangi muzikuojantys vaikai daug sėdi skambindami kokiu nors instrumentu, jiems reikėtų daug judėti.

Estetinis vaiko jausmas taip pat daugeliu atveju atgimsta mokantis muzikos. Grožio suvokimas savyje, grožio skleidimas aplinkui įdiegiamas gabiam muzikai vaikui jau nuo vaikystės.

Ypač svariai realizuojamas darbinio auklėjimo uždavinys. Vaikas nuo ryto iki vakaro yra užimtas : ryte pradinėje mokykloje, po pietų – muzikos mokykloje. Tai auklėja jame tikslumą orientaciją laike , erdvėje,kas yra pagrindiniai pasaulio ir savęs pažinimo uždaviniai. Taip pat valią, kas yra labai svarbu paskirstant laiką muzikos mokslui ,bendroms pamokoms, pamokų ruošai ,laisvalaikiui.

JAV muzikos psichologas E. Gordonas (1979) tyrinėdamas muzikai gabius vaikus, priėjo išvados ir padarė tyrimus jog visi žmonės gimsta gabūs muzikai: 668 procentai vaikų turi vidutinius gabumus muzikai, 16 procentų – ryškesnius , negu vidutiniai, 16 procentų – žemesni , negu vidutiniai.Muzikiniai gabumai ir gebėjimai, pasireiškiantys daugialypiame kontekste, neatsiejami nuo muzikalumo.Rusų psichologas B. Teplovas rašo, kad muzikalumas tai emocinė reakcija į muziką.

Tuo mes prisimename, jog kalbėdami apie ypač gabius vaikus, kalbėjome apie jų spontanišką reagavimą į tikrovės reiškinius.Tai rodo , jog gabus vaikas neretai užsimiršta erdvėje ir laike. Jis gali daug valandų sėdėti ir skambinti fortepijonu, kurti mažus kūrinėlius ir užmiršti,jog reikia padaryti pamokas ir pavalgyti. Per pamoką jis gali prašyti mokytojos ką nors pagroti fortepijonu, kas viršija programą ir stabdo pamoką, yra nereikalinga kitiems vaikams. Todėl mokytojai visuomet turi padėti vaikui susivokti objektyvioje tikrovėje, tuo auklėdami jame valią ir kitus dorovinius auklėjimo pradus.Auklėjame –žodžiais.Žodinis poveikis iššaukia vidinį pokytį per vaiko elgesį.

Gabūs muzikai vaikai būna labai jautrūs . Todėl reikėtų jiems pastabas daryti esant vienam, atsargiai, etiškai. Jau pradinėse klasėse reikėtų bandyti gabius vaikus skatinti daugiau bendrauti su bendraamžiais , besilankančiais tik vienoje mokykloje.,, P Buck teigia, kad talentingas , kūrybingas žmogus yra itin jautrus. Jis išgyvena kiekvieną sąlytį su pasauliu hiperbolizuotai: lytėjimas- tai pastūmimas, garsas- triukšmas, džiaugsmas- ekstazė( A. Vilkelienė , 2003).Tuo klausimu tėvai turėtų dažnai kalbėtis su vaikais

ir padėti jiems susiformuoti objektyvų pasaulio vaizdą.

,,Iš visų įgimtų gabumų , kuriuos norėtų turėti žmogus , nė vienas neišryškėja taip anksti kaip muzikinis talentas. Nors apie tai daug šnekama, lig šiol dar neaišku, kodėl muzikinis talentas atsiskleidžia taip anksti ir kokia jo esmė”( H. Gardneris, 1993).Tėvų dėmesys vaikui, jų rūpestis , savo vaiko stebėjimas ir analizavimas turėtų duoti daug teigiamų rezultatų vaikų auklėjime. Tėvai ypač didelį dėmesį turėtų kreipti į vaiko dienotvarkę, auklėti laiko pojūtį, tvarkos poreikį , valingai vvisa tai atlikinėti patiems , kad gabūs muzikai vaikai stebėtų šeimoje teigiamą pavyzdį . Jeigu mama ar tėvas visur vėluoja, nesusitvarko savo daiktų , ar galės gabus muzikai vaikas nevėluoti į muzikos mokyklą, atsinešti sąsiuvinį , nepamiršti pieštuko?Ar galės vaikas įtvirtinti savo charakteryje pagarbą draugas, jeigu tėvai blogai atsiliepia apie savo bendradarbius, vaiko mokytojus, namie apkalba kitų tėvų vaikus, rodo pyktį ir nepakantumą kitiems? Gabiems muzikai vaikams tai daro ypač neigiamą poveikį.

Kuomet gabus vaikas mokosi pradinėje mokykloje, o po to eeina į specialią mokyklą ( tai neliečia meno gimnazijų ) , kas nėra geriausia išeitis gabiam muzikai vaikui, tačiau yra gerai todėl. Kad tokioje aplinkoje ugdoma visavertė žmogiškoji asmenybė. Pastebėta, kad specialių gabumų turintis vaikas greičiau suvokia ir akademinius dalykus: bbūna gabus kalboms.

Mokytojai, ypač pradinėse klasėse turėtų atkreipti dėmesį į specialius vaikų gebėjimus. Būna taip, kad tėvai negali pastebėti šių gebėjimų. Mokytojų pareiga auklėti gabių muzikai vaikų tėvus, duoti jiems patarimus. Neretai tėvai , susižavėję savo vaiko gebėjimais verčia vaiką ne pagal jo fizines jėgas dirbti, siekiant tuos gabumus labiau vystyti ir blizgėti prieš kitus . Tai atsitinka tėvams, kurie nėra meninių profesijų , jie nėra patyrę to, kas yra jų vaikui. Šias tėvų auklėjimo galimas klaidas gali kontroliuoti mokytojai.

Mokytojo- auklėtojo gabiam muzikai vaikui gali atlikti specialių įgūdžių, pedagoginių gebėjimų turintis pedagogas. Gabių ugdymui būtina pedagogo ir šeimos sąjunga.

Mokytojas turėtų stengtis gabių muzikai vaikų auklėjime visuomet stebėti veiksnius, kurie vysto gabių muzikai vaikų socialumą:vaiko gabumų gerbimą namuose, vaiko bendravimą ssu kitais gabiais vaikais, mokymąsi bendroje mokykloje.

Reikia pastebėti, kad mokytojas turėtų auklėjime atkreipti dėmesį ir į gabių muzikai vaikų lytį. Kol mes turime bendras mergaičių ir berniukų pradines mokyklas, galime pastebėti gabių muzikai mergaičių elgsenos skirtumą nuo gabių muzikai berniukų elgsenos. Mergaitės būna lankstesnės, ramesnės, perima iš aplinkos teigiamą elgesį, bet ir šiurkštumą, įgyja ,, chameleono “ spalvas. Mokytojai turėtų laiku tai pastebėti ir padėti mergaitei įgyti savarankiškumą, kas vėliau duos teigiamus rezultatus karjeros siekimui ir moters pašaukimo suderinimui.

Be kompetenciją tturinčių mokytojų ir suprantančių tėvų gabiam muzikai vaikui yra neįmanoma apsieiti . Šių žmonių galimas indėlis į šių vaikų auklėjimą yra begalinis.

Išvados.

Muzikiniai gabumai yra paveldėti, tačiau gali būti ir toliau vystomi.

Gabiems muzikai vaikams reikia lankytis specialiose mokyklose , kurių tinklas Lietuvos Respublikoje yra plačiai išvystytas.

Specialiųjų gabumų vienos iš srities , muzikinių, ugdymui ir auklėjimui yra būtina aukšta mokytojų kvalifikacija.

Muzikai gabių vaikų auklėjimui reikalingas tėvų ir mokytojų bendradarbiavimas.

Muzikai gabiems vaikams ugdyti ir auklėti Lietuvos Respublikoje reikalinga didesnių investicijų.

(parašas)

LITERATŪRA

1. Gordon E. Vaiko muzikalumo puoselėjimas.- Vilnius : Kronta, 1999.

2. Girdzijauskienė R. Jaunesniojo mokyklinio amžiaus vaikų kūrybiškumo ugdymas muzikine veikla.- Klaipėda: 2004.

3. H. Gardner. Multiple Intellingences:the Theory in Practice, New York, N Y;Basic Book, 1993.

4. Narkevičienė B. Gabiųjų vaikų ugdymo sąlygų modelis ir jo raiška Lietuvoje, daktaro disertacija: socialiniai mokslai, KTU, Kaunas,2000.

5. Petrulytė A. Kūrybiškumo ugdymas mokant.- Vilnius : Presvika, 2001.

6. Sruoginis L. Talento paieškos: talentingų ir gabių vaikų atpažinimas ir darbas su jais, Permainos, 2002, Nr.9.

7. Šečkuvienė H. Priešmokyklinio amžiaus vaikų muzikinių gebėjimų ugdymas muzikos mokykloje; daktaro disertacija, socialiniai mokslai, edukologija, Vilniaus pedagoginis universitetas, 2001.

8. Vilkelienė A. Ypatingųjų vaikų integruotas muzikinis ugdymas. – Vilnius: Kronta, 2003.

9. Теплов Б.М. Психология музыкальных способностей, Москва,1947,с.345.

Ši literatūra yra Valstybinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje.

Anotacija.

Referatas nagrinėja ypatingųjų gebėjimų ( gabių muzikai vaikų ) auklėjimo pradinėje mokykloje aktualijas . Mokytojų iir tėvų vaidmenį šių gabumų turinčių vaikų auklėjime. Šio etapo teigiamo auklėjimo svarbą tolesniam gabių muzikai vaikų vystymuisi, auklėjimui, socializacijai, karjerai.

Ypatingųjų mokinių auklėjimas

Referatas

Įvadas

Šio darbo tyrimo objektas – ugdytinis . Darbo tikslas aprašyti mažą muzikai gabių pradinės mokyklos vaikų auklėjimo problemos dalį.Taip pat gabių vaikų tėvų vaidmenį jų auklėjime.

Gabumai, tai gebėjimas daryti kokios nors srities darbus geriau už kitus, bet nekuriant naujo. Talentas, ttai gebėjimas sukurti kažką naujo, dar žmonijos nesukurto.

Muzikoje talentas pasireiškia kompozitorių kūryboje, kurie sukuria naujų kūrinių, dar negirdėtų žmonijai. Čia naudojamas ,, terminas ,, genijus”gali būti suvokiamas dvejopai- aukštas intelektas ir nepaprastos kūrybinės galios”( A. Vilkelienė, 2003).Todėl tokių kūrėjų yra labai mažai ir tam kad jie tokiais taptų reikalingos socialinės sąlygos nuo pat mažens.

Kaip auklėjime pasiekti to, kad pradiniame etape vaikas susiformuotų savyje dorovinio auklėjimo pradus, kurie padėtų jam išlikti paprastam, o ne arogantiškam, valdingam, užsidariusiam nuo bendruomenės žmogui? Šis klausimas domina ir pedagogus ir psichologus.

intelektas rodo, kad vaikas turi potenciją pasiekti puikių rezultatų bet kurioje srityje. Šiuolaikinis psichologijos žodyne pažymėta, kad ,, genialumas- toks gabumų lygis, kai bendrasis intelekto koeficientas yra didesnis kaip 140. Žmogus laikomas genialiu , jeigu jo kūrybinės veiklos rezultatai daro įtaką visuomenės gyvenimui, kultūros raidai “.

Auklėjant mažą, gabų vaikutį visa tai patartina žinoti.Taip pat reikia žinoti ir apie specialiuosius gabumus.

Ilgą laiką gabumai menams buvo apibrėžiami specialiuoju terminu.

Akademiniai gabumai-tai gabumai matematikai, kalbai .Vaikai, kurie turėjo gabumų vienai ar kitai sričiai, ddaugeliu atveju turėjo problemas mokykloje, kadangi negalėjo pakęsti mokyklos aplinkos. Gabių muzikai vaikų auklėjimo uždaviniai tai pirmoje vietoje neformalių auklėjimo uždavinių plėtojimas.Tai dvasinis asmenybės parengimas sąmoningai gyventi, valdant spontaniškumą, būdingą būsimam muzikantui.Taip pat praktinis parengimas veikti pasaulyje.

Ypač svarbūs gabių muzikai vaikų auklėjime formalūs uždaviniai- padėti įveikti sunkumus,taip pat įsijausti į realybę ir suprasti save, tautą ir pasaulį.

Šiuos uždavinius iš dalies padeda įdiegti specialios mokyklos- internatai, pvz. menų gimnazija, kur vaikai nuo mažens mokomi muzikos . Bet po šios mokyklos ,, gavę labai gerą žinių bagažą gabūs vaikai , gyvenime kartais nusprendžia atisakyti muzikanto karjeros ir tuomet jų laukė eilė sunkumų . Dabar, po Nepriklausomybės šie mokiniai turi daugiau kelių ir ši problemą kaip ir išsisprendė.

,,L. Terminas vartoja gabumų tterminą, reiškiantį potenciją atlikti tam tikrą veiklą “( A. Vilkelienė, 2003).,, Asmens gabumai išryškėja dėl turimo pamatuojamo gebėjimo, kuris patvirtina, jog asmuo gali būti įsitikinęs, kad jo atliekamų užduočių kokybė, papildomai lavinantis , gali kisti- gerėti”( H. Šečkuvienė, 2001). Labai gerai , kad tai supranta kai kurie tėvai ir pastebėję vaiko gabumus leidžia vaiką į muzikos mokyklas.Jos atlieka lavinimo ir užklasinio ugdymo funkcijas.Taip pat jos atlieka žymią auklėjimo dalį, kurią neatlieka tėvai.

Estetinis vaiko jausmas taip pat daugeliu atveju atgimsta mokantis muzikos. Grožio suvokimas savyje, grožio skleidimas aplinkui įdiegiamas gabiam muzikai vaikui jau nuo vaikystės.

JAV muzikos psichologas E. Gordonas (1979) tyrinėdamas muzikai gabius vaikus, priėjo išvados ir padarė tyrimus jog visi žmonės gimsta gabūs muzikai: 68 procentai vaikų turi vidutinius gabumus muzikai, 16 procentų – ryškesnius , negu vidutiniai, 16 procentų – žemesni , negu vidutiniai.Muzikiniai gabumai ir gebėjimai, pasireiškiantys daugialypiame kontekste, neatsiejami nuo muzikalumo.Rusų psichologas B. Teplovas rašo, kad muzikalumas tai emocinė reakcija į muziką.

Gabūs muzikai vaikai būna labai jautrūs . Todėl reikėtų jiems pastabas daryti esant vienam, atsargiai, etiškai. Jau pradinėse klasėse reikėtų bandyti gabius vaikus skatinti daugiau bendrauti su bendraamžiais , besilankančiais tik vienoje mokykloje.,, P Buck teigia, kad talentingas , kūrybingas žmogus yra itin jautrus. Jis išgyvena kiekvieną sąlytį su ppasauliu hiperbolizuotai: lytėjimas- tai pastūmimas, garsas- triukšmas, džiaugsmas- ekstazė( A. Vilkelienė , 2003).Tuo klausimu tėvai turėtų dažnai kalbėtis su vaikais ir padėti jiems susiformuoti objektyvų pasaulio vaizdą.

,,Iš visų įgimtų gabumų , kuriuos norėtų turėti žmogus , nė vienas neišryškėja taip anksti kaip muzikinis talentas. Nors apie tai daug šnekama, lig šiol dar neaišku, kodėl muzikinis talentas atsiskleidžia taip anksti ir kokia jo esmė”( H. Gardneris, 1993).Tėvų dėmesys vaikui, jų rūpestis , savo vaiko stebėjimas ir analizavimas turėtų duoti daug teigiamų rezultatų vaikų auklėjime. Tėvai ypač didelį dėmesį turėtų kreipti į vaiko dienotvarkę, auklėti laiko pojūtį, tvarkos poreikį , valingai visa tai atlikinėti patiems , kad gabūs muzikai vaikai stebėtų šeimoje teigiamą pavyzdį . Jeigu mama ar tėvas visur vėluoja, nesusitvarko savo daiktų , ar galės gabus muzikai vaikas nevėluoti į muzikos mokyklą, atsinešti sąsiuvinį , nepamiršti pieštuko?Ar galės vaikas įtvirtinti savo charakteryje pagarbą draugas, jeigu tėvai blogai atsiliepia apie savo bendradarbius, vaiko mokytojus, namie apkalba kitų tėvų vaikus, rodo pyktį ir nepakantumą kitiems? Gabiems muzikai vaikams tai daro ypač neigiamą poveikį.

Kuomet gabus vaikas mokosi pradinėje mokykloje, o po to eina į specialią mokyklą ( tai neliečia meno gimnazijų ) , kas nėra geriausia išeitis gabiam muzikai vaikui, tačiau yra ggerai todėl. Kad tokioje aplinkoje ugdoma visavertė žmogiškoji asmenybė. Pastebėta, kad specialių gabumų turintis vaikas greičiau suvokia ir akademinius dalykus: būna gabus kalboms.

Mokytojo- auklėtojo gabiam muzikai vaikui gali atlikti specialių įgūdžių, pedagoginių gebėjimų turintis pedagogas. Gabių ugdymui būtina pedagogo ir šeimos sąjunga.

Mokytojas turėtų stengtis gabių muzikai vaikų auklėjime visuomet stebėti veiksnius, kurie vysto gabių muzikai vaikų socialumą:vaiko gabumų gerbimą namuose, vaiko bendravimą su kitais gabiais vaikais, mokymąsi bendroje mokykloje.

laiku tai pastebėti ir padėti mergaitei įgyti savarankiškumą, kas vėliau duos teigiamus rezultatus karjeros siekimui ir moters pašaukimo suderinimui.

Be kompetenciją turinčių mokytojų ir suprantančių tėvų gabiam muzikai vaikui yra neįmanoma apsieiti . Šių žmonių galimas indėlis į šių vaikų auklėjimą yra begalinis.

Išvados.

Muzikiniai gabumai yra paveldėti, tačiau gali būti ir toliau vystomi.

Gabiems muzikai vaikams reikia lankytis specialiose mokyklose , kurių tinklas Lietuvos Respublikoje yra plačiai išvystytas.

Specialiųjų gabumų vienos iš srities , muzikinių, ugdymui ir auklėjimui yra būtina aukšta mokytojų kvalifikacija.

Muzikai gabių vvaikų auklėjimui reikalingas tėvų ir mokytojų bendradarbiavimas.

Muzikai gabiems vaikams ugdyti ir auklėti Lietuvos Respublikoje reikalinga didesnių investicijų.

(parašas)

LITERATŪRA

1. Gordon E. Vaiko muzikalumo puoselėjimas.- Vilnius : Kronta, 1999.

2. Girdzijauskienė R. Jaunesniojo mokyklinio amžiaus vaikų kūrybiškumo ugdymas muzikine veikla.- Klaipėda: 2004.

3. H. Gardner. Multiple Intellingences:the Theory in Practice, New York, N Y;Basic Book, 1993.

4. Narkevičienė B. Gabiųjų vaikų ugdymo sąlygų modelis ir jo raiška Lietuvoje, daktaro disertacija: socialiniai mokslai, KTU, Kaunas,2000.

5. Petrulytė A. Kūrybiškumo ugdymas mokant.- Vilnius : Presvika, 2001.

6. Sruoginis L. Talento paieškos: talentingų ir gabių vaikų atpažinimas iir darbas su jais, Permainos, 2002, Nr.9.

7. Šečkuvienė H. Priešmokyklinio amžiaus vaikų muzikinių gebėjimų ugdymas muzikos mokykloje; daktaro disertacija, socialiniai mokslai, edukologija, Vilniaus pedagoginis universitetas, 2001.

8. Vilkelienė A. Ypatingųjų vaikų integruotas muzikinis ugdymas. – Vilnius: Kronta, 2003.

9. Теплов Б.М. Психология музыкальных способностей, Москва,1947,с.345.

Ši lliteratūra yra Valstybinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje.

Anotacija.

Referatas nagrinėja ypatingųjų gebėjimų ( gabių muzikai vaikų ) auklėjimo pradinėje mokykloje aktualijas . Mokytojų ir tėvų vaidmenį šių gabumų turinčių vaikų auklėjime. Šio etapo teigiamo auklėjimo svarbą tolesniam gabių muzikai vaikų vystymuisi, auklėjimui, socializacijai, karjerai.

Turinys

I. Įvadas.

II. XIXa. pabaigos – XX a. pradžios vaikų literatūros atstovų biografija ir kūryba.

1. Šatrijos Ragana.

1.1.Pasakojimo ,, Vyšnios” teksto analizė.

2. Žemaitė.

2.1. Kūrinio ,, Kaip Jonukas raides pažino”teksto analizė.

3. Lazdynų Pelėda.

3.1.Kūrinio ,, Stebuklingoji tošelė”teksto analizė.

4. Kitų XIX a. pab.- XX a. pr. rašytojų kūriniai vaikams.

III. Išvados.

Literatūra.

Įvadas.

Šio darbo objektas- lietuvių vaikų literatūros kūriniai , parašyti XIXa. pabaigoje ir XXa. pradžioje mums atrodo kaip ,,gili istorija”, kurią galime pažinti, iš knygų, muziejų, teatro spektaklių. Renkant naujausią literatūrą šio darbo rašymui buvo pastebėtas naujas žvilgsnis į moterų rašytojų kūrybą. BBe abejo tai lėmė ir sovietinės cenzūros griuvimas ir Lietuvos istorijos vingiai . Įstojimas į Europos Sąjungą,naujos rašytojų kartos atsiradimas, naujų pradinių klasių mokinių gimimas , jų interesai , kitaip suprantamos vertybės įpareigoja mus peržvelgti kaip turėtume įdiegti naujai kartai tai, kas yra amžina ir iš esmės visais amžiais nekintama: mokslo siekimas, Dievas, meilė, ištikimybė, kito žmogaus supratimas.

Darbe nagrinėjami rašytojų Šatrijos Raganos, Žemaitės, Lazdynų Pelėdos kūriniai vaikams.Minimi ir to meto rašytojai J. Biliūnas, V. Krėvė – Mickevičius, jų kūriniai vaikams. ŠŠių autorių kūrybą yra nagrinėjusi Vilniaus Universiteto profesorė, lietuvių literatūros kritikė, eseistė Viktorija Daujotytė – Pakerienė, parašiusi per 20 svarbių veikalų.Referate daugiausia remtasi knyga ,, Parašyta moterų “mintimis. Bendro pobūdžio mintis apie to meto istoriją ir jos poveikį lietuvių literatūrai galima perskaityti iš Vinco Aurylos knygos ,, Lietuvių vaikų literatūra”, kurią galima laikyti jau ,, klasikine “ knyga.

Darbe nagrinėjamas klasikų ir tradicijų poveikis šiam laikmečiui, šio laikmečio pradinių klasių mokiniams .

Naujosios literatūros pradžia yra sietina su XX a. pradžios naujų gamybinių santykių formavimusi . Visiško atsinaujinimo literatūroje nėra, jos siejamos su politinėmis ir ekonominėmis sąlygomis. XIX a. pabaigoje literatūroje matome dvi kryptis : romantizmą ir realizmą ( Maironis ir Žemaitė). Literatūra buvo veikiama ir to meto besivystančios filosofijos bei psichologijos.Nauji literatai rūpinasi vertimais ( iš lenkų į lietuvių ).Lietuvių kultūros centras 1900-1918 metais buvo Vilnius, todėl visus naujuosius rašytojus traukė šis miestas , jo vystymasis.

Marija Pečkauskaitė ( slapyvardis-Šatrijos Ragana) gyveno 1877-1930 metų laikotarpyje. 1905-1907 metais, P. Višinskio rūpesčiu gavusi stipendiją , išvyko studijuoti literatūros, filosofijos , pedagogikos į užsienio universitetus (Ciurichą ir Fribūrą ) .1909 –1915 vadovavo Marijampolės mergaičių,,Žiburio” gimnazijai. Ilgus metus buvo mokytoja. Paskutinį gyvenimo dešimtmetį gyveno Židikuose. Pirmuosius apsakymus spausdino liberalinėje ir klerikalinėje spaudoje. Apsakymuose atskleidžia sunkią vvaikų , gimusių valstiečių šeimoje dalią ( ,, Pirmasis pabučiavimas”, išsp. 1898 ), gausu gamtos motyvų, asmeninių išgyvenimų, vėliau karo nelaimės (,, Sulaukė ”, išsp. 1906 ). Analizuojami naivių žmonių išgyvenimai.Didaktinėje apysakoje ,, Vincas Stonis” nagrinėja sunkų vaikų kelią į mokslą.,, Sename Dvare”( išl. 1928 ) vaiko akimis vaizduojamas dvaras. Rašytoja taip pat vertė iš lenkų kalbos ( B. Pruso ,, Sargyba”).Mirė anksti , 53 metų.

,, Žmogus visą savo amžių ilgisi idealo;net žemiausiai nupuolę žmonės , ir tie turi valandas tokio ilgėjimos.” Ši citata iš Šatrijos Raganos laiško Pranui Augustaičiui parodo pagrindinę jos kūrybos tikslą- jausmo skleidimą.Siela , jos buvimas , realybė tai, ko negalima paliesti Šatrijos Raganos kūrinių pagrindas.Apysakoje ,, Sename dvare” parodomas koks reikšmingas yra vaiko ir motinos ryšys. Vaiko pasakojimas apie tai ką mamaitė daro kupinas meilės jai . Šeimos bendravimas yra idealus vaikams : rūpinamasi jų auklėjimu , per meną lavinamas su estetinis jausmas. Mamaitės vidiniai pergyvenimai , noras būti suprastai vyro , harmoningesnio bendravimo ilgesys atskleisti mamaitės užrašuose.Čia kalbama apie gamtą, gailestį, kalbama su savimi, savo vidiniu pasauliu, lyg tai išorinio ir nebūtų.Apysakoje ,, poetinė būtis atsiveria mąstymo , minties grožiui”( Daujotytė V. ,, Parašyta moterų”, p. 203 ).

Novelė ,, Irkos tragedija” geriausia Šatrijos Raganos kkūryboje. Svarbiausia jos idėja- vaikas turi būti laukiamas, reikalingas,mylimas,turi pats mylėti. Niekas vaikui negali atstoti tėvų meilės. Šį novelė atlieka auklėjamą poveikį jauniems tėvams. Tai psichologinė novelė, atskleidžianti vaiko vidinį pasaulį , jos pergyvenimus ir tragediją.

Pradinių klasių antros klasės antros dalies ,,Šaltinėlyje” mokiniams pateiktas pasakojimas ,, Vyšnios”( Plentaitė V. ,, Šaltinėlis” 2 , p. 17) . Kūrinio siužetas aprašo pagrindinį veikėją mergaitę , kuri fabulos pradžioje įeina į parduotuvę. Ekspozicijos pradžioje autorė , pasakotoja, pristato pagrindinę veikėją, mergaitę. Kūrinio pavadinimas,, Vyšnios”parodo pasakojimo problemą -rūpimą dalyką. Veiksmas vyksta chronologine tvarka.Veiksmo užuomazgoje mergaitės dėmesį patraukia krautuvėje esančios vyšnios. Autorė aprašo pasakotojos mintis: ,, dabar tai grobs saujelę”. Toliau veiksmas plėtojamas vieningai ir vientisai. Išryškinami mergaitės veiksmai ir prieštaravimas su autorės mintims: ,, ir štai ji ima dvi drauge kabančias uogas . Valandėlę žiūri, paskui kiša prie lūpelių.” Pasirodo antraeilis veikėjas liežuvėlis , nefabulinis komponentas, aprašomi jo veiksmai.

Tai galime vadinti kūrinio kulminacija:,, kyšteli liežuvėlis ir laižo vyšnias. Tai padaręs, jis slepiasi atgal už panašių į tas vyšnias lūpelių. “ Ir atėjus pasakojimo atomazgai pasakojama kaip mergaitė pasielgė : ,, rankutė deda uogas atgal į vietą. “ . Daugtaškis pasakojimo pabaigoje duoda erdvės mokytojo auklėjamajai veiklai, didaktinės pasakojimo erdvės panaudojimui. Apie pasakojimo laiką galima

pasakyti, jog jis mus nukelia į vasarą, kuomet sunoksta vyšnios ir vaikai , ir suaugę pasimėgaudami jas gali skanauti.Vadovėlyje parašyta ir patarlė : ,, kas save įveikia , tam kitų nereikia.” Vadovėlio dailininkas yra prie patarlės pavaizdavęs išminčiaus- senolio galvą.

Ir šiame mažame Šatrijos Raganos tekste matosi jos jautrumas, sentimentalumas , neįkyrus pamokymas ir pedagogės talentas.

Julija – Beniuševičiūtė- Žymantienė ( Žemaitė : 1845-1921) gimė Žemaitijoje. Jos tėvai, iš savo darbo gyvenantys Bukantės dvarelyje bajorai kalbėjo šeimoje lenkiškai ir greitai ppastebėjo trečiosios iš keturių savo dukterų polinkį į mokslus. Tėvai pasiuntė Juliją pas dėdę į jo namų mokyklą mokytis. Čia ji išmoko skaityti lenkiškai ir šiek tiek prancūziškai.1863 metų sukilimas padarė Julijai didžiulį įspūdį. Iš užuojautos ji ištekėjo už buvusio baudžiauninko Žymanto. Gyveno netoli Užvenčio , ūkininkavo augino penkias dukras ir du sūnus. Dirbo visus kaimo ūkio darbus. Tik pažintis su Povilu Višinskiu paakino joje tą kažkur giliai gilai tūnančią šviesą veržtis išorėn.Povilas paskatino ją rašyti ir ji po darbų ,, klausydamasi lietaus rašė apie savo realistišką, neišgalvotą gyvenimą. Rašytoja kurį laiką vėliau gyveno Vilniuje ir Amerikoje.Rašė žemaitiškus žodžius pusiau lenkiškomis raidėmis.Tikrovės vaizdus iš kaimo aplinkos, kaimynų pasakojimų ji perkėlė į baltus lapus , vėliau virtusius knygomis.Mirė 1921 metais Marijampolėje.

Moters ddalia jos kūryboje aprašyta kūriniuose ,, Marti”, ,,Laimės nutekėjimas” ir kūriniai ,, Petras Kurmelis” , ,,Sutkai” sudaro Žemaitės kūrybos centrą.

Vaikų norą mokytis apsakymuose ,, Petriukas atsargus”, ,, Magdelė” , ,, Kaip Jonelis raides pažinojo”( 1914) Žemaitė vaizdavo gyvai ir realistiškai.

Kūryba , kiek kitaip nei Šatrijos Raganos yra išties realistiška. Vyras ir moteris priklauso nuo aplinkybių, jie neįsijaučia į savo vidaus pasaulį kaip Šatrijos Raganos kūriniuose. Žemaitės mąstyme vyksta gamtos, gyvenimo ir kalbos reakcija.Jos kūryboje matome žemaičių sodybas, glaudžiančias kartą po kartos, gamtos su žmogumi palyginimus, gyvus dialogus.

Vaikų literatūros kūrinio ,, Kaip Jonelis raides pažino “( 1914 ) teksto analizę galima pradėti nuo paties pavadinimo. Šiame pavadinime atsiskleidžia pati kūrinio tema ir pagrindinio veikėjo vardas.Pagrindinis pavadinimo bruožas tas, kad jis išreiškia ttai , kas reikšmingiausia apsakyme.Iš karto jaučiame intrigą ir klausimą: na, ir kaip gi tas mūsų šaunuolis raides pažino ar nepažino?Loginis kūrinio sluoksnis pavadinimu parodo pagrindinę temą , problemą , idėją. Kūrinio siužetas chronologiškai atskleidžia įvykių eigą : veiksmas vyksta kaime, ūkininko sodyboje, erdvės daug- laukai, ganyklos , vasara ir ruduo.Pagrindinis veikėjas piemenukas Jonelis pasirodo jau antrame apsakymo žodyje . Autorė ekspozicijoje pristato pagrindinį veikėją su užuojautą ir optimizmu, lyg tai numatydama jam šviesią ateitį : ,, jo tėvelis dvare, aant ,,ordinarijos”, vaikų turi daugybę, o duonos mažai. Jonelis vyriausias; kai tik prakuto, tuoj išleido prie ūkininko kiaulių ganyti.Toks dar maželėlis, kiek šalčio , kiek alkio , kiek sulijo , sušlapo , o dar kiek sykių į sprandą gavo arba su pančiu smūgių, tai to viso nė į jaučio kailį nesurašytum” ( Žemaitė. ,,Prie užvertos langinės” ,p. 464 ). Tekstą pagyvina frazeologizmas ,, nė į jaučio kailį nesurašysi “ apie kurį V. Daujotytė rašo: ,, lietuvių literatūroje šis frazeologizmas žinomas iš Žemaitės ir Lazdynų Pelėdos.”( Daujotytė V. , p.120 ).Veiksmo užuomazga prasideda nuo to , kai Jonelio šeimininkė atvežė iš ,, jomarko lementorių “ ( Žemaitė, p. 464 ) savo sūnui Kazeliui mokyti. Toliau einantis veiksmo vystymas išryškina Jonelio interesą mokslui, ,, lementoriaus” neapsakomoms grožybėms ir priešprieša su jo gyvenimu : ,, – ko čia nosį prikišęs vėpsai ? – subarė Jonelį šeimininkė:- ar neisi prie darbo?.. ( Žemaitė, p.465 ) Taip vystantis toliau vaizdiniam- konkrečiam sluoksniui yra pasiekiama kūrinio kulminacija : ,, ištraukusi iš nagų lementorių , rėžė Joneliui per pakaušį ir įmetė į skrynią. – tokiam snargliui dar bereikia.” ( Žemaitė, p. 466). Kulminacija ateina ir emociniam pagrindinio veikėjo pritarimui , užuojautai: ,, skaudu, skaudu Joneliui , ne ttas smūgis į pakaušį, bet tie skaudūs širdelei žodžiai: ,, tokiam snargliui dar bereikia “ ( Žemaitė, p. 466 ). Konflikto išsprendimui, pabaigai, Jonelis pats sugalvojo išeitį ir džiaugiasi, kad mamaitė, gavus algą nupirks jam tokį ,,lementorių” ir jis vasarą , niekieno netrukdomas , ganydamas bandą , jį galės skaityti.Toliau Žemaitė įterpia nefabulinius kūrinio komponentus : kitus veikėjus .Tai kiti piemenys, kurie pyksta ant Jonelio, kad mokosi, o nelošia su jais kortomis, Galinio Tadukas ir Vincas, kuris pagaliau pasakė kaip vadinasi K raidė. Nors ir labai Joneliui skauda ausį, kurią užsuko Vincas, tačiau jis džiaugiasi visas raides pažinęs. Kūrinio atomazgoje Žemaitė akina mokytis jaunimą , didaktiškai kviečia nežiūrint į nieką siekti mokslo.

Taip raidžių įsiminimas vaikui virsta rašto pažinimo džiaugsmu.

Žemaitės kūryba pradinių klasių mokiniai skaito vadovėlyje ,,Šaltinis ”trečioje klasėje , pirmoje knygoje Tai pasakėlė šiek tiek adaptuota iš Žemaitės knygos ,, Mano pasakėlės “- ,, Mikė kvailutis” . Pagrindinis veikėjas – berniukas , Mikė kvailutis . Jis visą pasakos siužetą atlieka darbus ne taip kaip reikia.Vargas tėveliui su tokiu vaiku. Pasaka pamokanti , humoristinė , pilna dialogų. Ją galima panaudoti pradiniame etape supažindinimui su dramos žanru. Labai vertinga intonacijos vystymui.

Žemaitės apsakymai vaikams pasirodė 1904 m . rinkinėlyje ,, Rinkinėlis vaikams”. Apsakymuose ssustiprėjo lyrizmas. Adaptuotas apsakymas ,, Suolas”

yra patalpintas I klasės vadovėlyje ,, Prie šaltinėlio” 50 puslapyje.Joniukas mėgo sėdėti ant seno suolo ir žiūrėti pro langą. Dabar yra norima suolą išmesti. Joniukas sugalvoja suolą išardyti ir sukūrenti. Linksmai dega medžiukai, šilumą neša. Toks psichologinis vaiko minčių virsmas.

To pat rinkinio apsakymas ,,Nekaltoji rūpužė “buvo aršiai kritikuojamas už nenatūralią situaciją ( vaikai rūpužę badė, o arklys pasuko į šalį ir ją apvažiavo). Buvo siūloma su vaikais kalbėti be jokių prasimanymų.

Žemaitė sulydė didaktizmą ir realizmą į menišką visumą.Siužete matome nuotykį, įvykį, situaciją, vaizdingą kalbą, gėrio pradą ir emocionalumą.

Sofija Ivanauskaitė – Pšibiliauskienė ( 1867-1926 ) ir jos sesuo Marija Ivanauskaitė – Lastauskienė ( 1872-1957 ) savo kūrinius pasirašydavo ,, Lazdynų Pelėda “.Sofiją namuose mokė tėvas – literatas ir dailininkas N. Ivanauskas. Vėliau ji gyveno vyro dvare, Vilniuje , Vievyje, Kaune, Paragiuose. Bendradarbiavo ,, Varpe” , ,, Ūkininke “ , kt. leidiniuose. 1898-1908 metais išleisti slapyvardžiu kūriniai beveik visi yra Sofijos.Vėliau Sofija skelbė ir Marijos kūrinius išvertusi juos iš lenkų kalbos į lietuvių kalbą.

Marija iš namų išvyko penkiolikos metų gyveno Šiauliuose, Lenkijoje, Rusijoje, Latvijoje ; dirbo papuošalų dirbtuvėse. Ištekėjo už Baltarusijos visuomenės veikėjo V. Lastausko ir bendradarbiavo su baltarusių rašytojais.Vėliau gyveno Lietuvoje.Savo pavarde Marija išleido 3 apsakymus.

Sofija

geriausius savo kūrinius parašė gyvendama Vievyje.Sofijai priklauso meniškiausi Lazdynų Pelėdos kūriniai : ,, Motulė paviliojo” , ,, Stebuklingoji tošelė”, ,, Pavasario rytmetį “, ,, Ir pražuvo kaip sapnas”.Marija rašė daugiau apie miesto gyvenimą: tai kūrinys su detektyvo elementais ,, Šviesuliai ir šešėliai” ir autobiografinis kūrinys ,, Praeities šmėklos”.

1912 m . Lazdynų Pelėda skelbia savo pasaką ,, Apie našlaitę ir dvylika brolių”. Ši kūrinį galime priskirti vaikų literatūros kūriniams , tai stilizuota pasaka.Lazdynų Pelėdos kūryboje labai svarbi našlaitystės tema. Apie ttai Lazdynų pelėda rašo savo vaizdingame kūrinyje ,, Motulė paviliojo”. Šilti sesers ir brolio santykiai po mamos mirties , Dievo atpildas našlaičių skriaudikams , gamtos prieglobstis : realybė ir fantastika kartu kaip lietuvių pasakose.Greta Žemaitės gyvumo Lazdynų Pelėda atrodo liūdna ir melodramatiška.

Lazdynų Pelėdos lietuvių vaikų literatūros kūrinys ,, Stebuklingoji tošelė”yra įdomus nagrinėjimui įvairiais aspektais. Kūrinio pavadinime naudojamas senas lietuvių kalbos žodis ,, tošelė”, reiškiantis dūdelę, nuo pat kūrinio pavadinimo kelią tam tikrą muzikinę nuotaiką ir jausmą bei gamtos paslaptį. Šis kūrinys skirtas vyresniajam mokykliniam amžiui ). Pagal parašymo datą ( 1907 ) galima numanyti, jog šį prozos kūrinį,apsakymą parašė Sofija. Literatūros tyrinėtojai teigia , jog kūriniai parašyti iki 1907 metų buvo Sofijos.Ji daugiausia rašė apie kaimo vaikus.

Kalbant apie kūrinio tteksto pobūdį galima pasakyti , kad jo tema , gyvenimo reiškiniai, aprašomi apsakyme , buvo būdingi to meto istoriniam Lietuvos laikotarpiui.

Problema, kurią sprendžia rašytoja – našlaičio dalia . Našlaitis šiame kūrinyje turi gerųjų pagalbininkų, bet neatsilaiko prieš blogio gundytojus.

Kūrinio idėja- žmogaus ryšys su gamta, žmogaus meilės jėga.

Kūrinio emocijų planas- tai pritarimas našlaičiams, užuojauta bedaliams. Šis emocionalumas yra pagrindinė vaikų emocijų ugdymo priemonė.

Kūrinio vaizdinį – konkretų sluoksnį sudaro kūrinio pagrindinis veikėjas ,,Bivainės driskis”-Juozelis.Antraeiliai, epizodiniai veikėjai : Onytė ir ponaitis, taip pat dvaro žmonės, pasakotojas.

Kūrinio fabula – chronologiška. Yra aprašomas Juozelio gyvenimas: ,, yra tai jaunas vaikinas , baisiai nuskaręs , išblyškusiu veidu, kaip lelijos žiedas , tartum ką tik nuskintas, žalia rūtų šakelė.” ( Lietuvių literatūros skaitiniai XI klasei,p.75. ))

Ekspozicijoje parodomi gamtos vaizdai , kuriose girdisi stebuklingos tošelės-Juozelio dūdelės- skambėjimas, Lietuvos gamtos tyrumas, girių turtingumas , klajojančių dvasių, kurios ir baugina, ir skatina žavesį , buvimas: ,, šita giria iš senovės niekam neprieinama, ir niekam galvą neatėjo ištardyti jos paslaptingų tankumynų.Tą girią , remiančią padangę , prižiūri laumės, šikšnosparniai, dideli kaip geroki duonos kepalai, dviem žmogaus galvom;”( ten pat, p.75 .)

Užuomazgoje autorė pradeda pasakojimą, kurį išgirdo iš senų žmonių: ,, . gyvena laužuose ir susipynusiose šakose skarotų , apkerpėjusių ,, šimtamečių pušų. Baisiausias už visas baisenybes yra ,, Bivainės driskis”.Visi jo bijo , o labiausiai jaunos merginos, nors ,, Bivainės driskis “ niekam pikta nedaro: vien liūdnas klajoja po girią ir savo tošelę pučia.”( ten pat, p.75.)

Veiksmo vystymasis parodo daug įvykių. Tai Juozelio gyvenimo pradžia, žmonių požiūris į jį , darbas , meilė Onytei.Nesavanaudiška Onytės meilė Juozeliui, jų abipusis jausmas, ponaičio įsiveržimas kūrinį išvysto iki kulminacijos: Juozelio mirties.,, Dvare būdamas , pamatė jis ir pamilo merginą , našlaitę. Ji buvo taip pat žmonių niekinama , kaip ir jis . Ji viena neprasivardžiavo , prideramai Juozeliu vadino ir niekada piktu žodžiu neužgavo vargdienio širdies.”( ten pat – p. 75 ).

Tačiau visuose Lazdynų Pelėdos kūriniuose yra melodramos elementų :,, moteris yra priklausoma nuo geros ar blogos vyro valios, . bloga vyro valia visada susijusi su dvaru, dvarponiais”( Daujotytė V., p.161).

Epiloge pasakojama apie Onytės gyvenimą po Juozelio mirties ir jos mirtį.

Nefabulinius kūrinio elementus sudaro kūrinio pavadinimas, stebuklingos tošelės švilpesys, stebuklus slepianti gamta.

Lazdynų Pelėda kūrinyje ,, Stebuklingoji tošelė” naudoja dažniausiai vaikų literatūroje ir tautosakoje pasitaikančią grandininę kompoziciją. Rašytoja gerai atskleidžia vidinę kompozicijos sandarą – veikėjų sugrupavimą ir supriešinimą.Kūrinio kompozicija gera ir tuo, kad kūrinyje yra nedaug veikėjų ir jie vienas kito nedubliuoja.Gerai sukurtas kkūrinio fonas . Jo funkciją atlieka gamta, vaizdiniai, vaizdai.

Daug dėmesio skiriama kontekste ryškėjančiam Juozelio dvasios persikėlimui į jo tošelę, jos skambėjimo kiekvienam žmogui svarbumui, Onytės meilės Juozeliui stiprumui, negalėjimo be jo gyventi ir jos mirčiai bei susiliejimui su gamta.Tošelės skambesys, gamtos aprašymai primena stebuklinių pasakų elementus.

Kiekvienas kūrinio veikėjas turi aiškią vietą kūrinyje. Blogų poelgių ( ponaitis ) ir gerų poelgių ( žmonės , kurie padėjo Juozeliui užaugti, Onytė) aiški gradacija turi didaktinį poveikį vaikams.

Šio kūrinio dominantė – emocinis jo krūvis. Neretai skaitant jį galima pamatyti jautresnių vaikų graudumą dėl pagrindinio veikėjo ir jo draugės mirties.Taip pat vaikams kyla minčių ir dėl tošelės skambesio – liūdno Juozelio prisiminimo.

Šis kūrinys objektyviai atskleidžia dvaro ir kaimo prieštaravimus ,dvaro ponaičių,jo parazitinio gyvenimo griūtį, antihumaniškus santykius su valstiečiais.Kūrinyje parodoma to meto turtinga Lietuvos gamta, jos reikšmė žmogaus jausmams bei noras su ja susilieti .,, Pirmiausia kūrinys įrašomas į bendrą socialinį foną- į savo laiko socialinius ir moralinius santykius, aplinkybes situacijas. Lazdynų Pelėda nėra analitikė, o tik vaizduotoja.”( Daujotytė V.,p. 169).

Šis kūrinys reikšmingas savo gilumu, emocine raiška, palyginimais, žodyno turtingumu, aiškia pasakotojo pozicija .Lazdynų Pelėdos kūriniai tapo vėlesnių laiku vaikų literatūros pamatine dalimi, ji buvo graudaus realizmo vaikų literatūroje pradininkė.Jos pasakojimai remiasi tautosaka, senais tikėjimais. Sesers MMarijos kūryba taip pat vertinga.

Iš kitų XX a. pradžios kūrėjų vaikams labai svarbus yra Jono Biliūno vardas ( 1879-1907) . Pradėjęs rašyti nuo 1900 metų , jis per likusius iki gyvenimo pabaigos metus parašė vaikams gana nemažai.Ištobulinęs apsakymą Jonas Biliūnas , jame atvėrė potekstės svarbą. Apsakymai ,,Brisiaus galas”, ,,Kliudžiaus “ išplečia Biliūno kūryboje kito supratimą. Nesvarbu kas tai : ar gyvūnas , ar žmogus . Pagalbos kitam reikalingumas, ištikimybės , senatvės jausmai perteikti Biliūno kūryboje psichologiškai- kontrasto principu.Rašytojo idėja labai aiški: žudydamas kitą, žudai žmogų savyje.Juolab , kad žudai silpnesnį už save.

Apsakyme ,, Motina” Biliūnas aprašo motinos ir vaiko santykius , jos rūpestį, užuojautą, pamokymus, meilė vaikui. Jo kalba supažindina ir su svetimybėmis – ,, žiponas”, ,, aniolas”.

Apsakymas ,, Laimės žiburys” pasakiškas kūrinys , atskleidžiantis XIX – XX amžių sankryžos revoliucijų ideologijų atspindį. Šviesą galima pasiekti tik kažką aukojant .Šviesos sekėjams nereikia nei vado , nei organizacijos, jų vietą po jų užima kiti žmonijos ėjimo į priekį sekėjai.

Grožio ir prasmės ieškojimas Biliūno kūriniuose šiai pradinių klasių mokinių kartai svarbus tikrų vertybių ir idealo turėjimo gyvenime siekimui.

1918-1940 metais , pirmoje XX amžiaus pusėje nepriklausomoje Lietuvos valstybėje atsirado tautinio judėjimo tikslas . Per dešimtmetį Lietuvoje atsirado daug kultūros židinių: 1920 m.

Kaune įsikūrė Lietuvių meno kūrėjų draugija, 1922 m. – įsteigtas Valstybinis teatras, Vytauto Didžiojo universitetas.1920m . pradėjo eiti Krėvės – Mickevičiaus redaguojamas literatūros ir kritikos žurnalas ,, Skaitymai”, kur buvo spausdinami to meto naujausi prozos , poezijos kūriniai ir kritikos atsiliepimai.

Šiame laikotarpyje Lietuvos kultūra turtinga universaliais kūrėjais: Antanas Vienuolis ( Žukauskas 1882-1957 ), Vincas Krėve ( Mickevičius 1882-1954). Universalumas siejamas su literatūros žanrais . Vienuolis kūrė legendas, apsakymus, romanus, dramas, atsiminimus. Krėvė – literatūrines pasakas, padavimus, istorines dramas.

Šių kūrėjų kkūryba padinių klasių ,, Šaltinio “ vadovėliuose “ pateikta adaptuota , tačiau kūrinio idėją , pagrindinį veikėją, jo veiksmus , gamtos vaizdų grožio aprašymą , vaiko fantazijas , auklėjamąją kūrinėlių reikšmę mokytojas gali išaiškinti.

Išvados.

XIX a. pab. – XX a. pr .laikotarpio išskirtinumas- į literatūrą pradeda viena po kitos ateiti moterys.

Galima sakyti, jog tikroji lietuvių literatūros proza nuo moterų ir prasidėjo.Daug vargo iškentusios , tik pradėjusios eiti į viešumą Žemaitė, Bitė, Lazdynų Pelėda yra realistės , Šatrijos Ragana – dvasinga žmogaus vvidinio pasaulio žinovė – jų kūrybos nesulaikė niekas , nei ūkis , nei vargai.

Rašant šį darbą man buvo labai įdomu nauju, šiuolaikišku žvilgsniu pažinti , atrodo jau iš anksčiau pažįstamą kūrybą . Daug pasisėmiau skaitydama Viktorijos Daujotytės veikalus. Apmąsčiau anksčiau ,, tarybiniame Lietuvos laikotarpyje, aprašytą šių rašytojų kūrinių interpretavimą. Buvo smagu pastebėti , jog dabartiniuose lietuvių literatūros kritikos kūriniuose , o ypač aprašant vaikų literatūros kūrybą yra daug dėmesio skiriama žmogaus vidiniam pasauliui , jo emociniam ryšiui su kitais žmonėmis , šeimos svarba žmogaus gyvenime.

Malonu, jog naudotuose šaltiniuose nėra ideologizavimo, smerkimo ir kategoriškumo.

Šie šaltiniai kviečia bendram darbui , nesvarbu kokioje srityje, jie kviečia savarankiškumo vaikuose ugdymui.

Literatūra

1. Auryla V. Lietuvių vaikų literatūra. V., Vaga, 1968.- 318 p.

2. Daujotytė V. Lietuvių literatūra XI klasei. K., Šviesa , 1998. – 451 p.

3. Daujotytė V. Parašyta moterų . V., Alma litera ,2001.- 840 p.

4. Marcelionienė E., Plentaitė V. Šaltinis. Vadovėlis ketvirtai klasei, ketvirta knyga. K., Šviesa 1997.-152 p.

5. Plentaitė V., Marcelionienė E. Šaltinėlis . Vadovėlis antrai klasei ,, antra dalis . K. , Šviesa, 1998. –140 p.

6. Plentaitė V. , Marcelionienė E. Vadovėlis trečiai klasei , pirma knyga. K., Šviesa ,2004.- 159 p.

7. Žemaitė. Prie užvertos langinės . V., Vaga, 1971.- 492 p.

Turinys

I. Įvadas.

II. XIXa. pabaigos – XX a. pradžios vaikų literatūros atstovų biografija ir kūryba.

1. Šatrijos Ragana.

1.1.Pasakojimo ,, Vyšnios” teksto analizė.

2. Žemaitė.

2.1. Kūrinio ,, Kaip Jonukas raides pažino”teksto analizė.

3. Lazdynų Pelėda.

3.1.Kūrinio ,, Stebuklingoji tošelė”teksto analizė.

4. Kitų XIX a. pab.- XX a. pr. rašytojų kūriniai vaikams.

III. Išvados.

Literatūra.

Įvadas.

Šio darbo objektas- lietuvių vaikų literatūros kūriniai ,, parašyti XIXa. pabaigoje ir XXa. pradžioje mums atrodo kaip ,,gili istorija”, kurią galime pažinti, iš knygų, muziejų, teatro spektaklių. Renkant naujausią literatūrą šio darbo rašymui buvo pastebėtas naujas žvilgsnis į moterų rašytojų kūrybą. Be abejo tai lėmė ir sovietinės cenzūros griuvimas ir Lietuvos istorijos vingiai . Įstojimas į Europos Sąjungą,naujos rašytojų kartos atsiradimas, naujų pradinių klasių mokinių gimimas , jų interesai , kitaip suprantamos vertybės įpareigoja mus peržvelgti kaip turėtume įdiegti naujai kartai tai, kas yra amžina ir iš esmės visais amžiais nekintama: mokslo siekimas, Dievas, meilė, ištikimybė, kito žmogaus supratimas.

Darbe nagrinėjami rašytojų Šatrijos Raganos, Žemaitės, Lazdynų Pelėdos kūriniai vaikams.Minimi ir to meto rašytojai J. Biliūnas, V. Krėvė – Mickevičius, jų kūriniai vaikams. Šių autorių kūrybą yra nagrinėjusi Vilniaus Universiteto profesorė, lietuvių literatūros kritikė, eseistė Viktorija Daujotytė – Pakerienė, parašiusi per 20 svarbių veikalų.Referate daugiausia remtasi knyga ,, Parašyta moterų “mintimis. Bendro pobūdžio mintis apie to meto istoriją ir jos poveikį lietuvių literatūrai galima perskaityti iš Vinco Aurylos knygos ,, Lietuvių vaikų literatūra”, kurią galima laikyti jau ,, klasikine “ knyga.

Darbe nagrinėjamas klasikų ir tradicijų poveikis šiam laikmečiui, šio laikmečio pradinių klasių mokiniams .

Naujosios literatūros pradžia yra sietina su XX a. pradžios naujų gamybinių santykių formavimusi . Visiško atsinaujinimo lliteratūroje nėra, jos siejamos su politinėmis ir ekonominėmis sąlygomis. XIX a. pabaigoje literatūroje matome dvi kryptis : romantizmą ir realizmą ( Maironis ir Žemaitė). Literatūra buvo veikiama ir to meto besivystančios filosofijos bei psichologijos.Nauji literatai rūpinasi vertimais ( iš lenkų į lietuvių ).Lietuvių kultūros centras 1900-1918 metais buvo Vilnius, todėl visus naujuosius rašytojus traukė šis miestas , jo vystymasis.

Marija Pečkauskaitė ( slapyvardis-Šatrijos Ragana) gyveno 1877-1930 metų laikotarpyje. 1905-1907 metais, P. Višinskio rūpesčiu gavusi stipendiją , išvyko studijuoti literatūros, filosofijos , pedagogikos į užsienio universitetus (Ciurichą ir Fribūrą ) .1909 –1915 vadovavo Marijampolės mergaičių,,Žiburio” gimnazijai. Ilgus metus buvo mokytoja. Paskutinį gyvenimo dešimtmetį gyveno Židikuose. Pirmuosius apsakymus spausdino liberalinėje ir klerikalinėje spaudoje. Apsakymuose atskleidžia sunkią vaikų , gimusių valstiečių šeimoje dalią ( ,, Pirmasis pabučiavimas”, išsp. 1898 ), gausu gamtos motyvų, asmeninių išgyvenimų, vėliau karo nelaimės (,, Sulaukė ”, išsp. 1906 ). Analizuojami naivių žmonių išgyvenimai.Didaktinėje apysakoje ,, Vincas Stonis” nagrinėja sunkų vaikų kelią į mokslą.,, Sename Dvare”( išl. 1928 ) vaiko akimis vaizduojamas dvaras. Rašytoja taip pat vertė iš lenkų kalbos ( B. Pruso ,, Sargyba”).Mirė anksti , 53 metų.

,, Žmogus visą savo amžių ilgisi idealo;net žemiausiai nupuolę žmonės , ir tie turi valandas tokio ilgėjimos.” Ši citata iš Šatrijos RRaganos laiško Pranui Augustaičiui parodo pagrindinę jos kūrybos tikslą- jausmo skleidimą.Siela , jos buvimas , realybė tai, ko negalima paliesti Šatrijos Raganos kūrinių pagrindas.Apysakoje ,, Sename dvare” parodomas koks reikšmingas yra vaiko ir motinos ryšys. Vaiko pasakojimas apie tai ką mamaitė daro kupinas meilės jai . Šeimos bendravimas yra idealus vaikams : rūpinamasi jų auklėjimu , per meną lavinamas su estetinis jausmas. Mamaitės vidiniai pergyvenimai , noras būti suprastai vyro , harmoningesnio bendravimo ilgesys atskleisti mamaitės užrašuose.Čia kalbama apie gamtą, gailestį, kalbama su savimi, savo vidiniu pasauliu, lyg tai išorinio ir nebūtų.Apysakoje ,, poetinė būtis atsiveria mąstymo , minties grožiui”( Daujotytė V. ,, Parašyta moterų”, p. 203 ).

Novelė ,, Irkos tragedija” geriausia Šatrijos Raganos kūryboje. Svarbiausia jos idėja- vaikas turi būti laukiamas, reikalingas,mylimas,turi pats mylėti. Niekas vaikui negali atstoti tėvų meilės. Šį novelė atlieka auklėjamą poveikį jauniems tėvams. Tai psichologinė novelė, atskleidžianti vaiko vidinį pasaulį , jos pergyvenimus ir tragediją.

vyksta chronologine tvarka.Veiksmo užuomazgoje mergaitės dėmesį patraukia krautuvėje esančios vyšnios. Autorė aprašo pasakotojos mintis: ,, dabar tai grobs saujelę”. Toliau veiksmas plėtojamas vieningai ir vientisai. Išryškinami mergaitės veiksmai ir prieštaravimas su autorės mintims: ,, ir štai ji ima dvi drauge kabančias uogas . Valandėlę žiūri, paskui kiša prie lūpelių.” Pasirodo antraeilis veikėjas liežuvėlis , nefabulinis komponentas, aprašomi jo veiksmai.

Tai galime vadinti kūrinio kulminacija:,, kyšteli liežuvėlis ir laižo vyšnias. Tai padaręs, jis slepiasi atgal už panašių į tas vyšnias lūpelių. “ IIr atėjus pasakojimo atomazgai pasakojama kaip mergaitė pasielgė : ,, rankutė deda uogas atgal į vietą. “ . Daugtaškis pasakojimo pabaigoje duoda erdvės mokytojo auklėjamajai veiklai, didaktinės pasakojimo erdvės panaudojimui. Apie pasakojimo laiką galima pasakyti, jog jis mus nukelia į vasarą, kuomet sunoksta vyšnios ir vaikai , ir suaugę pasimėgaudami jas gali skanauti.Vadovėlyje parašyta ir patarlė : ,, kas save įveikia , tam kitų nereikia.” Vadovėlio dailininkas yra prie patarlės pavaizdavęs išminčiaus- senolio galvą.

Ir šiame mažame Šatrijos Raganos tekste mmatosi jos jautrumas, sentimentalumas , neįkyrus pamokymas ir pedagogės talentas.

Julija – Beniuševičiūtė- Žymantienė ( Žemaitė : 1845-1921) gimė Žemaitijoje. Jos tėvai, iš savo darbo gyvenantys Bukantės dvarelyje bajorai kalbėjo šeimoje lenkiškai ir greitai pastebėjo trečiosios iš keturių savo dukterų ppolinkį į mokslus. Tėvai pasiuntė Juliją pas dėdę į jo namų mokyklą mokytis. Čia ji išmoko skaityti lenkiškai ir šiek tiek prancūziškai.1863 metų sukilimas padarė Julijai didžiulį įspūdį. Iš užuojautos ji ištekėjo už buvusio baudžiauninko Žymanto. Gyveno netoli Užvenčio , ūkininkavo augino penkias dukras ir du sūnus. Dirbo visus kaimo ūkio darbus. Tik pažintis su Povilu Višinskiu paakino joje tą kažkur giliai gilai tūnančią šviesą veržtis išorėn.Povilas paskatino ją rašyti ir ji po darbų , klausydamasi lietaus rašė apie savo realistišką, neišgalvotą gyvenimą. Rašytoja kurį laiką vėliau gyveno Vilniuje ir Amerikoje.Rašė žemaitiškus žodžius pusiau lenkiškomis raidėmis.Tikrovės vaizdus iš kaimo aplinkos, kaimynų pasakojimų ji perkėlė į baltus lapus , vėliau virtusius knygomis.Mirė 1921 metais Marijampolėje.

Moters dalia jos kūryboje aprašyta kūriniuose ,, MMarti”, ,,Laimės nutekėjimas” ir kūriniai ,, Petras Kurmelis” , ,,Sutkai” sudaro Žemaitės kūrybos centrą.

Vaikų norą mokytis apsakymuose ,, Petriukas atsargus”, ,, Magdelė” , ,, Kaip Jonelis raides pažinojo”( 1914) Žemaitė vaizdavo gyvai ir realistiškai.

Vaikų literatūros kūrinio ,, Kaip Jonelis raides pažino “( 1914 ) teksto analizę galima pradėti nuo paties pavadinimo. Šiame pavadinime atsiskleidžia pati kūrinio tema ir pagrindinio veikėjo vardas.Pagrindinis pavadinimo bruožas tas, kad jis išreiškia tai , kas reikšmingiausia apsakyme.Iš karto jaučiame intrigą ir klausimą: na, ir kaip gi tas mūsų šaunuolis raides pažino ar nepažino?Loginis kūrinio sluoksnis pavadinimu parodo pagrindinę temą , problemą , idėją. Kūrinio siužetas chronologiškai atskleidžia įvykių eigą : veiksmas vyksta kaime, ūkininko sodyboje, erdvės daug- laukai, ganyklos , vasara ir ruduo.Pagrindinis veikėjas piemenukas Jonelis pasirodo jau antrame apsakymo žodyje . Autorė ekspozicijoje pristato pagrindinį veikėją su užuojautą ir optimizmu, lyg tai numatydama jam šviesią ateitį : ,, jo tėvelis dvare, ant ,,ordinarijos”, vaikų turi daugybę, o duonos mažai. Jonelis vyriausias; kai tik prakuto, tuoj išleido prie ūkininko kiaulių ganyti.Toks dar maželėlis, kiek šalčio , kiek alkio , kiek sulijo , sušlapo , o dar kiek sykių į sprandą gavo arba su pančiu smūgių, tai to viso nė į jaučio kailį nesurašytum” ( Žemaitė. ,,Prie užvertos langinės” ,p. 464 ). Tekstą pagyvina frazeologizmas ,, nė į jaučio kailį nesurašysi “ apie kurį V. Daujotytė rašo: ,, lietuvių literatūroje šis frazeologizmas žinomas iš Žemaitės ir Lazdynų Pelėdos.”( Daujotytė VV. , p.120 ).Veiksmo užuomazga prasideda nuo to , kai Jonelio šeimininkė atvežė iš ,, jomarko lementorių “ ( Žemaitė, p. 464 ) savo sūnui Kazeliui mokyti. Toliau einantis veiksmo vystymas išryškina Jonelio interesą mokslui, ,, lementoriaus” neapsakomoms grožybėms ir priešprieša su jo gyvenimu : ,, – ko čia nosį prikišęs vėpsai ? – subarė Jonelį šeimininkė:- ar neisi prie darbo?.. ( Žemaitė, p.465 ) Taip vystantis toliau vaizdiniam- konkrečiam sluoksniui yra pasiekiama kūrinio kulminacija : ,, ištraukusi iš nagų lementorių , rėžė Joneliui per pakaušį ir įmetė į skrynią. – tokiam snargliui dar bereikia.” ( Žemaitė, p. 466). Kulminacija ateina ir emociniam pagrindinio veikėjo pritarimui , užuojautai: ,, skaudu, skaudu Joneliui , ne tas smūgis į pakaušį, bet tie skaudūs širdelei žodžiai: ,, tokiam snargliui dar bereikia “ ( Žemaitė, p. 466 ). Konflikto išsprendimui, pabaigai, Jonelis pats sugalvojo išeitį ir džiaugiasi, kad mamaitė, gavus algą nupirks jam tokį ,,lementorių” ir jis vasarą , niekieno netrukdomas , ganydamas bandą , jį galės skaityti.Toliau Žemaitė įterpia nefabulinius kūrinio komponentus : kitus veikėjus .Tai kiti piemenys, kurie pyksta ant Jonelio, kad mokosi, o nelošia su jais kortomis, Galinio Tadukas ir Vincas, kuris pagaliau pasakė kaip vadinasi K raidė. Nors ir labai JJoneliui skauda ausį, kurią užsuko Vincas, tačiau jis džiaugiasi visas raides pažinęs. Kūrinio atomazgoje Žemaitė akina mokytis jaunimą , didaktiškai kviečia nežiūrint į nieką siekti mokslo.

Taip raidžių įsiminimas vaikui virsta rašto pažinimo džiaugsmu.

Žemaitės apsakymai vaikams pasirodė 1904 m . rinkinėlyje ,, Rinkinėlis vaikams”. Apsakymuose sustiprėjo lyrizmas. Adaptuotas apsakymas ,, Suolas”

Žemaitė sulydė didaktizmą ir realizmą į menišką visumą.Siužete matome nuotykį, įvykį,

situaciją, vaizdingą kalbą, gėrio pradą ir emocionalumą.

Sofija geriausius savo kūrinius parašė gyvendama Vievyje.Sofijai priklauso meniškiausi Lazdynų Pelėdos kūriniai : ,, Motulė paviliojo” , ,, Stebuklingoji tošelė”, ,, Pavasario rytmetį “, ,, Ir pražuvo kaip sapnas”.Marija rašė daugiau apie miesto gyvenimą: tai kūrinys su detektyvo elementais ,, Šviesuliai ir šešėliai” ir autobiografinis kūrinys ,, PPraeities šmėklos”.

1912 m . Lazdynų Pelėda skelbia savo pasaką ,, Apie našlaitę ir dvylika brolių”. Ši kūrinį galime priskirti vaikų literatūros kūriniams , tai stilizuota pasaka.Lazdynų Pelėdos kūryboje labai svarbi našlaitystės tema. Apie tai Lazdynų pelėda rašo savo vaizdingame kkūrinyje ,, Motulė paviliojo”. Šilti sesers ir brolio santykiai po mamos mirties , Dievo atpildas našlaičių skriaudikams , gamtos prieglobstis : realybė ir fantastika kartu kaip lietuvių pasakose.Greta Žemaitės gyvumo Lazdynų Pelėda atrodo liūdna ir melodramatiška.

Kalbant apie kūrinio teksto pobūdį galima pasakyti , kad jjo tema , gyvenimo reiškiniai, aprašomi apsakyme , buvo būdingi to meto istoriniam Lietuvos laikotarpiui.

Problema, kurią sprendžia rašytoja – našlaičio dalia . Našlaitis šiame kūrinyje turi gerųjų pagalbininkų, bet neatsilaiko prieš blogio gundytojus.

Kūrinio idėja- žmogaus ryšys su gamta, žmogaus meilės jėga.

Kūrinio emocijų planas- tai pritarimas našlaičiams, užuojauta bedaliams. Šis emocionalumas yra pagrindinė vaikų emocijų ugdymo priemonė.

Kūrinio fabula –– chronologiška. Yra aprašomas Juozelio gyvenimas: ,, yra tai jaunas vaikinas , baisiai nuskaręs , išblyškusiu veidu, kaip lelijos žiedas , tartum ką tik nuskintas, žalia rūtų šakelė.” ( Lietuvių literatūros skaitiniai XI klasei,p.75. )

Užuomazgoje autorė pradeda pasakojimą, kurį išgirdo iš senų žmonių: ,, . gyvena laužuose ir susipynusiose šakose skarotų , apkerpėjusių , šimtamečių pušų. Baisiausias už visas baisenybes yra ,, Bivainės driskis”.Visi jo bijo , o labiausiai jaunos merginos, nors ,, Bivainės driskis “ niekam pikta nedaro: vien liūdnas klajoja po girią ir savo tošelę pučia.”( ten pat, p.75.)

Veiksmo vystymasis parodo daug įvykių. Tai Juozelio gyvenimo pradžia, žmonių požiūris į jį , darbas , meilė Onytei.Nesavanaudiška Onytės meilė Juozeliui, jų abipusis jausmas, ponaičio įsiveržimas kūrinį išvysto iki kulminacijos: Juozelio mirties.,, Dvare būdamas , pamatė jis ir pamilo merginą , našlaitę. Ji buvo taip pat žmonių niekinama , kkaip ir jis . Ji viena neprasivardžiavo , prideramai Juozeliu vadino ir niekada piktu žodžiu neužgavo vargdienio širdies.”( ten pat – p. 75 ).

Epiloge pasakojama apie Onytės gyvenimą po Juozelio mirties ir jos mirtį.

Nefabulinius kūrinio elementus sudaro kūrinio pavadinimas, stebuklingos tošelės švilpesys, stebuklus slepianti gamta.

Lazdynų Pelėda kūrinyje ,, Stebuklingoji tošelė” naudoja dažniausiai vaikų literatūroje ir tautosakoje pasitaikančią grandininę kompoziciją. Rašytoja gerai atskleidžia vidinę kompozicijos sandarą – veikėjų sugrupavimą ir supriešinimą.Kūrinio kompozicija gera ir tuo, kad kūrinyje yra nedaug veikėjų ir jie vienas kito nedubliuoja.Gerai sukurtas kūrinio fonas . Jo funkciją atlieka gamta, vaizdiniai, vaizdai.

Šio kūrinio dominantė – emocinis jo krūvis. Neretai skaitant jį galima pamatyti jautresnių vvaikų graudumą dėl pagrindinio veikėjo ir jo draugės mirties.Taip pat vaikams kyla minčių ir dėl tošelės skambesio – liūdno Juozelio prisiminimo.

, kad žudai silpnesnį už save.

Apsakyme ,, Motina” Biliūnas aprašo motinos ir vaiko santykius , jos rūpestį, užuojautą, pamokymus, meilė vaikui. Jo kalba supažindina ir su svetimybėmis – ,, žiponas”, ,, aniolas”.

Grožio ir prasmės ieškojimas Biliūno kūriniuose šiai pradinių kklasių mokinių kartai svarbus tikrų vertybių ir idealo turėjimo gyvenime siekimui.

1918-1940 metais , pirmoje XX amžiaus pusėje nepriklausomoje Lietuvos valstybėje atsirado tautinio judėjimo tikslas . Per dešimtmetį Lietuvoje atsirado daug kultūros židinių: 1920 m. Kaune įsikūrė Lietuvių meno kūrėjų draugija, 1922 m. – įsteigtas Valstybinis teatras, Vytauto Didžiojo universitetas.1920m . pradėjo eiti Krėvės – Mickevičiaus redaguojamas literatūros ir kritikos žurnalas ,, Skaitymai”, kur buvo spausdinami to meto naujausi prozos , poezijos kūriniai ir kritikos atsiliepimai.

Šiame laikotarpyje Lietuvos kultūra turtinga universaliais kkūrėjais: Antanas Vienuolis ( Žukauskas 1882-1957 ), Vincas Krėve ( Mickevičius 1882-1954). Universalumas siejamas su literatūros žanrais . Vienuolis kūrė legendas, apsakymus, romanus, dramas, atsiminimus. Krėvė – literatūrines pasakas, padavimus, istorines dramas.

Šių kūrėjų kūryba padinių klasių ,, Šaltinio “ vvadovėliuose “ pateikta adaptuota , tačiau kūrinio idėją , pagrindinį veikėją, jo veiksmus , gamtos vaizdų grožio aprašymą , vaiko fantazijas , auklėjamąją kūrinėlių reikšmę mokytojas gali išaiškinti.

Išvados.

XIX a. pab. – XX a. pr .laikotarpio išskirtinumas- į literatūrą pradeda viena po kitos ateiti moterys.

Galima sakyti, jog tikroji lietuvių literatūros proza nuo moterų ir prasidėjo.Daug vargo iškentusios , tik pradėjusios eiti į viešumą Žemaitė, Bitė, Lazdynų Pelėda yra realistės , Šatrijos Ragana – dvasinga žmogaus vidinio pasaulio žinovė – jų kūrybos nesulaikė niekas , nei ūkis , nei vargai.

Rašant šį darbą man buvo labai įdomu nauju, šiuolaikišku žvilgsniu pažinti , atrodo jau iš anksčiau pažįstamą kūrybą . Daug pasisėmiau skaitydama Viktorijos Daujotytės veikalus. Apmąsčiau anksčiau , tarybiniame Lietuvos laikotarpyje, aprašytą šių rrašytojų kūrinių interpretavimą. Buvo smagu pastebėti , jog dabartiniuose lietuvių literatūros kritikos kūriniuose , o ypač aprašant vaikų literatūros kūrybą yra daug dėmesio skiriama žmogaus vidiniam pasauliui , jo emociniam ryšiui su kitais žmonėmis , šeimos svarba žmogaus gyvenime.

Malonu, jog naudotuose šaltiniuose nėra ideologizavimo, smerkimo ir kategoriškumo.

Šie šaltiniai kviečia bendram darbui , nesvarbu kokioje srityje, jie kviečia savarankiškumo vaikuose ugdymui.

Literatūra

1. Auryla V. Lietuvių vaikų literatūra. V., Vaga, 1968.- 318 p.

2. Daujotytė V. Lietuvių literatūra XI klasei. K., Šviesa , 1998. – 4451 p.

3. Daujotytė V. Parašyta moterų . V., Alma litera ,2001.- 840 p.

4. Marcelionienė E., Plentaitė V. Šaltinis. Vadovėlis ketvirtai klasei, ketvirta knyga. K., Šviesa 1997.-152 p.

5. Plentaitė V., Marcelionienė E. Šaltinėlis . Vadovėlis antrai klasei , antra dalis . K. , Šviesa, 1998. –140 p.

6. Plentaitė V. , Marcelionienė E. Vadovėlis trečiai klasei , pirma knyga. K., Šviesa ,2004.- 159 p.

7. Žemaitė. Prie užvertos langinės . V., Vaga, 1971.- 492 p.