M.K.Čiurlionis

MIKALOJUS KONSTANTINAS ČIURLIONIS

Ypatingą vietą menininkų tarpe užima muzikas ir dailininkas M. K. Čiurlionis. Jis buvo pirmasis kompozitorius, padėjęs pagrindus lietuvių profesionaliajai muzikai. Su šio kompozitoriaus vardu susiję pirmieji profesionalieji lietuvių fortepijoninės, kamerinės ir simfoninės muzikos kūriniai, liaudies dainos vaikams, pirmieji profesionalieji mėginimai teoriškai apibendrinti lietuvių liaudies dainas, sukurti nacionalinio muzikos stiliaus pagrindus. Čiurlionis dar pasireiškė kaip choro dirigentas, muzikas visuomenininkas, muzikos kritikas ir publicistas.

Mikalojus Konstantinas Čiurlionis gimė 1875 m. rugsėjo 22d. Varėnoje, vargonininko šeimoje. Vėliau šeima persikėlė įį Druskininkus, kur ir užaugo kompozitorius. Muzikos iš pradžių mokė tėvas, vėliau mokėsi Plungės orkestro mokykloje, kur išmoko groti fleita ir susipažino su muzikos teorija. 1893m. Čiurlionis įstojo į Varšuvos muzikos institutą, kur studijavo fortepijoną, vėliau- kompozicijos teoriją ir kitus bendrojo lavinimo dalykus. Baigęs institutą be kitų kūrinių jis parašė ir pirmąją lietuvišką simfoniją „Miškas“. Sekančiais metais jis išvyko pasitobulinti į Leipcigo konservatoriją, kurią baigė 1902m. ir persikėlė gyventi į Varšuvą. Tuo metu jis pradėjo kurti stambiausią savo muzikos kūrinį- ssimfoninę poemą „Jūra“, kurią dėl susidariusių aplinkybių baigė tik 1907m. Taip pat Čiurlionis domėjosi ir liaudies dainomis- užrašinėjo būdingesnes jų melodijas, jas harmonizavo, pritaikydamas chorui arba panaudodamas instrumentinėje kūryboje. 1905m. revoliucijos metu jis palaikė glaudžius ryšius su kai kuriais aktyviais llenkų socialistų partijos nariais, padėjo slėpti atsišaukimus prieš caro valdžią. Mylėdamas savo liaudį, Čiurlionis dar labiau ima domėtis Lietuvos praeitimi, skaito grožinę literatūrą apie Lietuvą, padeda rengti pirmąsias lietuvių dailės parodas ir 1907m. persikelia gyventi į Vilnių.

Čiurlionio iniciatyva Vilniuje prie dailės draugijos įsteigiama muzikos sekcija, kurios tikslas buvo skatinti spartesnį lietuvių originaliosios muzikos vystymąsi ir propaguoti liaudies muziką. Kaip ir Varšuvoje taip ir Vilniuje jis aktyviai dalyvavo miesto kultūriniame gyvenime, vadovavo lietuvių chorui. Šiek tiek vėliau Čiurlionis, tikėdamasis rasti geresnį darbą, persikėlė į Peterburgą, kur dėl įtemto darbo kompozitoriaus sveikata galutinai pakriko ir 1911m. balandžio 10 d. jis mirė.

Čiurlionio kūrybinis palikimas ne tik labai gausus- jis paliko per 300 įvairių žanrų kūrinių,- bet ir labai vertingas meniniu atžvilgiu. BBūdingas šio kompozitoriaus muzikos bruožas yra jos liaudiškumas, susijęs su meile tėvynei ir gamtos poezija. Taip pat jo muzikai būdingas ir filosofinis susimąstymas, optimistinė nuotaika, šviesi pažiūra į gyvenimą. Vyrauja lyrinė kūrinių nuotaika, o tai daro jo muziką nepaprastai nuoširdžią. Čiurlionio kūriniuose dažnai matome savitai vedamą melodinę liniją, naujas harmonines spalvas, išradingai panaudotas daugiabalsės (polifoninės) muzikos formas- fugą, imitaciją, kanoną ir kt. Čiurlionis parašė daugiau kaip 150 kūrinių fortepijonui, daugiausia preliudų. Greta jų minėtos fugos, kanonai, sonatos, mazurkos, polonezai, noktiurnai, vvariacijos liaudies dainų temomis ir kt. Didelę reikšmę Čiurlionio fortepijoninio, o ir apskritai muzikinio stiliaus formavimuisi turėjo jo studijos Leipcigo konservatorijoje. Ryškiausias Čiurlionio polifoninio meistriškumo pavyzdys- keturbalsė fuga b- moll. Veržli nuotaika ir neišsenkanti kūrybinė fantazija glaudžiai susijusi su kompozitoriaus profesiniu meistriškumu. Įdomiausios variacijos fortepijonui, kuriose nepaprastai puikiai išreiškiama dzūkų rugiapjūtės liaudies dainos nuotaika, yra „Bėkit, bareliai“. Kitos meniniu atžvilgiu vertingesnės liaudies dainos, variaciniu principu Čiurlionio pritaikytos fortepijonui, yra „Oi, lekia lekia gulbių pulkelis“, „Oi giria, giria“, „Vai močiute“. Čiurlionis pirmasis iš lietuvių kompozitorių sudarė 23 liaudies dainų rinkinį „Vieversėlis“ mokiniams.

Tai išties neeilinė asmenybė, lietuvis, kuriuo galime didžiuotis mes ir, manau, ateinančios kartos. Tobulėkime, mokykimės, kurkime ir galbūt vieną dieną tapsime iškilia asmenybe ir kazkas didžiuosis mumis.