sunkusis metalas
Heavy Metal
Heavy Metal (liet. sunkusis metalas) – XX a. 8-ajame dešimtmetyje išsivysčiusi muzikos kryptis, pasižyminti skambesio šiurkštumu bei itin dideliu atlikimo meistriškumu. Plačiąja prasme „Heavy metal“ vadinami visi metalo muzikos stiliai, siaurąja prasme – tik klasikinis heavy metal muzikos variantas. Naudojami instrumentai – elektrinės gitaros, mušamieji, kai kada – klavišiniai instrumentai, pastaruoju metu atsiranda Heavy Metal grupių, naudojančių vien kamerinius instrumentus (Apocalyptica) ar balsą (Dokaka).
Heavy metal populiarumo pikas buvo XX a. devintas dešimtmetis, tuo metu susiformavo ir dauguma dabar eesančių subžanrų.
Istorija
Pagrindą Heavy Metal atsiradimui padarė daugelis alternatyvių Rock ir Blues, Blues rock bei Prog rock grupių, ypač didelę įtaką padarė tokios Hard rock grupės, kaip Deep Purple ir Led Zeppelin. Tarp kitų, stiliui įtaką padariusių grupių, verta paminėti Nazareth, The Doors, The Rolling Stones, Uriah Heep, UFO.
Ankstyvasis Heavy Metal dažniausiai siejamas su Europos ir, ypač Anglijos grupėmis, tokiomis, kaip Black Sabbath, Judas Priest, Iron Maiden, vienintelė ryškesnė išimtis – Australijos grupė AC/DC.
8-ojo dešimtmečio pabaigoje – 9-ojo dešimtmečio pradžioje Heavy MMetal supratimas Europoje ir JAV išsiskyrė: pastarojoje šalyje iki šiol Heavy Metal priskiriami tokie Glam rock atlikėjai, kaip KISS, Alice Cooper, Bon Jovi ir pan., kai europinis Heavy Metal supratimas yra daug kategoriškesnis, pagal jį daugelis stiliaus pradininkų, pvz., Black SSabbath priskiriama Hard rock stiliui, o pirmąja Heavy metal grupe laikoma Judas Priest su tipine apranga
Aprangos stilius
Daugumą metalo grupių vienija aprangos stilius. Tradicinis metalo muzikos atlikėjų garderobas susideda iš juodos odos striukių, švarkų, ilgų batų ir kelnių puoštų metalinio blizgesio spygliais bei kitokios formos metaliniais aksesuarais kaip diržas šoviniams. Taip pat vienas iš atributų yra įvairūs pakabukai, ypatingai yra populiarus germaniškasis kryžius. Šio apsirengimo stiliaus pradininku laikomas dainininkas Rob Halford iš grupės Judas Priest ,kuri daugelio kritikų ir muzikologų įvardijama kaip metalo muzikos pradininkė. Šiuo metu Rob Halford’as teigia, kad tokį stilių pasirinkti jį paskatino iš gėjų kultūros atsinešta mada dėvėti ekstravagantiškus odinius drabužius bei kitą tuo metu tarp Didžiosios Britanijos homoseksualų paplitusią atributiką. Tiesa ne visi sutinka su šia ssunkiojo metalo aprangos mados kilme, nes paradoksaliai pati sunkiojo metalo kultūros filosofija propaguoja neapykantą įvairioms seksualinėms mažumoms bei heteroseksualaus vyro įvaizdį. Taip pat vienas iš metalo muzikai būtinų atributų yra ilgi plaukai. Šiuo metu naujųjų metalo grupių įvaizdyje dabar vis dažniau dominuoja jaunatviškesnis bei kasdieniškesnis apsirengimo stilius, kurį sudaro marškinėliai, džinsai ir kiti atributai. Taip pat daugelis grupių naudoja grimą bei kaukes.
Skirstymas
Heavy Metal skirstymas yra labai sąlyginis, pagrįstas atlikimo pobūdžiu bei pačių grupių ideologija, tad tą pačią grupę neretai galima ppriskirti keliems stiliams iškart. Kai kurios grupės groja pakankamai savitą muziką, kad jas būtų sunku priskirti vienam ar kitam stiliui.
Pagal atlikimo pobūdį išskiriamos kryptys:
• Klasikinis Heavy Metal
• Speed metal – itin greitu ir technišku atlikimu išsiskirianti kryptis.
• Thrash metal – sudėtinga ritmika išsiskirianti kryptis.
• Nu metal – daug Hip hop elementų turinti kryptis.
• Industrial metal – techno muzikos elementų turinti kryptis.
• Death metal – itin šiurkšti ir techniška Thrash metal atmaina.
• Grindcore – kraštutinai šiurkšti, Hardcore elementų turinti Death metal atmaina.
• Doom metal – melodinga, simfoninės muzikos elementų turinti kryptis.
• Progressive metal – kyptis, pasižyminti sudėtinga bei nestandartine kompozicija, reikalaujanti ir aukšto instrumentų valdymo lygio.
Pagal ideologiją išskiriamos kryptys:
• Power metal – dainos apie didvyrius, senovę ir t.t.
• Black metal – dažniausiai antireligiją, mizantropiją ir nihilizmą apimanti srovė.
• Goth metal – Fantasy ideologija, mistika.
• White metal (Christian metal, krikščioniškas metalas) – religingi tekstai.
• Pop metal (Glam metal, Hair metal) – Pop Rock atmaina, prie Heavy Metal priskiriama tik JAV.
* Heavy metal muzikos stiliai *
* Black metal
*
* Death metal
*
* Doom metal
*
* Folk metal
*
* Gothic metal
*
* Grindcore
*
* Metalcore
*
* Nu metal
*
* Pop metal
*
* Power metal
*
* Progressive metal
*
* Speed metal
*
* Thrash met
Yra 13 sunkiojo metalo rūšiu:
Black metal
Black metal (liet. juodasis metalas) – sunkiojo metalo atšaka. Judėjimą pradėjo grupės Venom, Bathory, Mercyful Fate, Hellhammer ir Celtic Frost ankstyvaisiais devinto dešimtmečio metais. Antroji black metal banga pakilo devinto ir dešimto dešimtmečių sandūroje pagrinde Norvegijoje. Black metal ideologija apima antikrikščionybės, mizantropijos, nihilizmo, rasizmo ir nacionalizmo idėjas. Šio stiliaus muzikantai žiūri į savo muziką kaip į natūralios mizantropijos rezultatą. Dažniausiai black metal atlikėjai yra individualistai, religijos kritikai ir propaguoja racionalų egoizmą, apolitiški arba dešiniosios pakraipos (NSBM).
Stiliaus apibūdinimas
• Greitos, tremolo būdu grojančios gitaros
• Dvigubi kojiniai būgnai, „blast beat“ būgninijimas
• Standartinėje tonacijoje (EBGDAE) suderintos gitaros.
• Dainų tekstai susiję su satanizmu, pagonybe, okultizmu ir šventvagystėmis.
• Dainų tekstai, kurie susiję su šalčiu, tamsa, miškais ir kita atšiauria šiaurės Europos šalių gamta.
• Gitarų skambesyje vyrauja labai aukšti arba labai žemi garsai. Vidutinio aukštumo garsai naudojami retai.
• Labai prasta kokybė, kuri naudojama pasipriešinti populiariajai scenai ir atspindėti tam tikrą nuotaiką sukuriant atitinkamą atmosferą. Šis efektas dažnai pasiekiamas ištrinant aukštus ir žemus garso dažnius. Dažnai sakoma, kad toks skambesys yra biudžeto trūkumo pasekmė, bet tai retai būna tiesa. Toks prodiusavimo stilius dažnai priimamas kaip svarbus „tikro“ Black metal elementas.
• Greiti, pasikartojantys, agresyvūs būgnai. Kitais atvejais būgnai užima lėtesnę rrolę, kuri sukuria atmosferinį efektą ir labai sausą skambesį.
• Dažnas sintezatorių naudojimas. Smuikų, vargonų ir choro mišinys suteikia muzikai orkestro pojūtį. Kai kurios grupės naudoja sintezatorius kaip savo skambesio pagrindą. Jos dažniausiai priskiriamos simfoninio Black metal šakai.
• Aiškiai rėžiantis ausį vokalavimo stilius, primenantis kankinio riksmus. Pagrinde, tai yra Black metal standartas. Kaip bebūtų, yra išimčių. Primordial yra klasifikuojami kaip Black metal grupė, nors jie nenaudoja klasikinio Black metal vokalavimo. Kai kurios grupės, dažniausiai iš simfoninio Black metal šakos, savo muzikoje įmaišo švarių vokalų. Dažniausiai tai būna vyrų choras, sukuriantis atitinkamą atmosferą.
• Šalta, tamsi, liūdna, melancholiška, tragiška, meditacinė arba gniuždanti atmosfera.
• Mažai dėmesio kreipiama ritminei dainos struktūrai. Labai mažai Black metal grupių naudoja sudėtingesnę, Death metal būdingą ritmiką.
• Daugelis Black metal muzikantų pasirenka viduramžišką aprangos stilių, kurį sudaro oda, spygliai, senovinė šarvuotė ir veido dažymas („corpse paint“).
• Dauguma Black metal muzikantų susigalvoja savo sceninius vardus, kurie kilę iš okultizmo arba fantastikos kaip Tolkino „Žiedų valdovo“ trilogija.
Istorija
Pirmoji banga
Black metal sėklos buvo pasėtos ankstyvaisiais 9-o dešimtmečio metais, kurie žinomi, kaip „pirmoji Black metal“ banga. Pirmieji Black metal atlikėjai buvo britai Venom. Jų pirmasis albumas „Welcome to Hell“ (angl. „Sveiki atvykę pragaran“) buvo išleistas 1981 ir, kartu su antru albumu „Black metal“ (angl. „Juodasis metalas“), tapo dideliu įkvėpimu ateities grupėms.
Muzika daugeliu požymių buvo panaši į ateities Black metal: žemas produkcijos lygis, aršūs rifai, sąlyginai riaumojantis vokalistas. Visgi, stilistiškai Venom, buvo labiau NWOBHM/Thrash metal atlikėjai. Jų aprangos stilius taip apt buvo panašus į ateities atlikėjų – odinės kelnės, spygliuotos apyrankės ir pan. Venom taip pat susigalvojo slapyvardžius – startinė grupės sudėtis buvo Cronos, Mantas, Abaddon. Visgi, didesnį įkvėpimą scenai davė Švedijos vieno žmogaus grupė Bathory, už kurios vairo sėdėjo Quorthon (tikras vardas Thomas Forsberg). Ankstyvoji Bathory kūryba buvo grynas Black mmetal su žemu produkcijos lygiu, greitu tempu, padriku grojimu ir ausis raižančiais vokalais. Pirmi du albumai („Bathory“ ir „The Return“) yra klasikinio, senosios mokyklos („old school“) Black metal pavyzdžiai. Vėliau, vėlyvajame 9-ajame dešimtmetyje, ši grupė evoliucionavo į artistišką juodmetalį ir į muziką įpainiojo akustinių interliudų ir Norvegijos liaudies melodijų kartu su norvegiškos mitologijos lyrikomis. Quorthon mirė 2004-ųjų birželio 7-ą.
Kitos dvi stiprios įtakos buvo Danijos Mercyful Fate ir Šveicarijos Celtic Frost, kurios stipriai naudojo okultinę tematiką, kas vėliau tapo Black mmetal pagrindu. King Diamond, Mercyful Fate vokalistas sugalvojo pirmą „corpse paint“, kuris bus plačiai naudojamas ateityje. Pastarieji taip pat vartojo šventvagišką įvaizdį, kas buvo stipri įtaka ateities kartoms.
Antroji banga
Black metal įgavo savo dabartinę formą dėl tokių grupių kaip Darkthrone, Enslaved, BBurzum, Satyricon, Mayhem, Gorgoroth, Immortal, Emperor ir Dimmu Borgir įtakos, kurios paįvairino senąjį stilių, įnešė populiariojo Heavy metal ir klasikinės muzikos elementų ir išpopuliarino Black metal augančiai pogrindžio publikai. Antrosios juodmetalio bangos stilistikoje aiškiai matomas satanistinis arba pagoniškas įvaizdis, antikrikščioniškos lyrikos ir okultinė tematika. Dimmu Borgir buvo viena pagrindinių grupių, sukūrusių simfoninio Black metal skambesį. Kai kurių senųjų žanro grupių evoliucija pakeitė komandų skambesį taip, jog jos nebelaikomos Black metal vėliavos nešėjomis. Geras pavyzdys yra Mayhem. Jie pradėjo nuo Death/Black skambesio, perėjo prie visiškai gryno juodmetalio ir tada sugrįžo prie Death metalą . Taip pat Behemoth, kurie pradėjo nuo Black metal, o dabar groja pajuodintą Death metalą.
Death metal
Death metal (mirties metalas) – yra vienas iš šiurkščiausių, sunkiausių, ekstremaliausių metalo ir ddidžiausio meistriškumo reikalaujančių stilių. Išsivystė iš thrash metal, davė pradžią Grindcore stiliui.
Istorija
Death metal pavadinimas kilo 1984 metais pagal grupės, pradėjusios groti tokią sunkią ir sudėtingą muziką, pavadinimą. Tai buvo grupė Possessed.Šios grupes daina „Death Metal“ iš pirmosios demo kasetės ir davė pavadinimą stiliui. Death metal dainų temos šokiravo, tai buvo visuomenės tabu: nekrofilija ir nekromantija, satanizmas ir dievo niekinimas, sadizmas ir žudynės, kanibalizmas ir kankinimai, ištvirkavimas, beprotystė ir kelionės į tamsias žmogaus puses. Tai nebuvo kritikuojama, tai buvo garbinama, apie ttai buvo kuriamos dainos.
Death metal muziką sudaro didžiulis greitis, riaumojantis vokalas, nežemiškai gražios solo partijos. Tam, kad death metal patiktų jį reikia suprasti, tam, kad suprastum jį reikia priimti, tam kad priimtum jį reikia klausyti. Kartą supratus ir priėmus death metal jis išlieka sieloje amžiams. Death metal idėja yra antigrožis, disharmonija. Death metal nesuprantantis klausytojas jaus diskomfortą, klausant jį, tuo metu kiti, kas supranta, jaus malonumą. Death metal parodo žmonijos vertybes iš kito taško, death metal nėra nieko švento. Death metal pikas buvo 1990-1992 metais. Būtent per šitą periodą buvo išleista daugelis kultinių albumų, kurie padarė didžiulią įtaką tolimesnei metalo evoliucijai: Obituary, Nocturnus, Paradise Lost, Pestilence, Death, Morbid Angel, Deicide, Cannibal Corpse, Carcass, Bolt Thrower, Entombed, Benediction, Sepultura, Asphyx, Atheist, Massacra, Autopsy, Atrocity, Edge of Sanity, Dismember, Unleashed – čia tik dalis didžiųjų grupių sąrašo, kurios sėkmingai dalyvavo death metal bangoje. Nors vis dar daug grupių groja gryną death metal, dabar jo populiarumas jau praeityje, bet tai nereiškia, kad jis mirė, jis paprasčiausiai transformavosi į kitas metalo formas: techno death, death doom, atmospheric death, death black ir į kitus, dar neturinčius pavadinimų, stilius, taip pat – davė pradžią Grindcore. Death metal turi gerai apibrėžtus geografinius arealus: JAV (Tampa Bay Area), ŠŠvedija, Anglija, Vokietija ir Nyderlandai. Šitos šalys buvo didžiausios death metal kūrėjos, ten jau yra susiformavę savi death metal standartai ir tradicijos. Jų death metal skiriasi, ir patirusi ausis gali pakankamai tiksliai atskirti iš kurios šalies yra grupė. Su laiku death metal ribos išsiplėtė ir kartais galima išgirsti tokį terminą – brutal death metal. Šiuo pavadinimu yra bandoma apibūdinti labai ekstremalų death metal, kuris pasižymi dar didesniu sunkumu ir agresyvumu. Brutal death metal atstovai yra Cannibal Corpse, Morta Sculd, Illdisposed, Suffocation ir t.t.
Doom metal
Doom metal (iš angl. Doom – Lemtis) – sunkiojo metalo pakraipa, nepasižyminti didesiu melodingumu, greitu ritmu, linksmais tekstais. Išsivystė XX a. 9-ajame dešimtmetyje, kaip atsvara Nu-Metal, Grunge ir pakraipoms. Doom metal atsiradimui didelę įtaką padarė Pentagram darbai, ypač – ankstyvieji. Tipiškomis Doom metal grupėmis galima būtų laikyti Candlemass, Count Raven, Saint Vitus, Pentagram, Bedemon. Doom metal melodingumas bei naujų instrumentikų paieškos padarė didelę įtaką simfoninių Heavy metal krypčių atsiradimui, padėjo pagrindą Goth metal.
Kai kurie pirmais doom’o pavyzdžiais laiko Black Sabbath albumus „Black Sabbath“ ir „Paranoid“. Bet vis dėlto Black Sabbath yra vieni iš heavy metal (ir apskritai metalo) pradininkų, todėl teigti, kad Black Sabbath yra doom’o grupė, būtų netikslu.
Doom metal pavadinimo kilmė ginčijama: yra manančių, kad stiliaus ppavadinimas kilo iš Candlemass albumo „Epicus Doomicus Metallicus“. Kiti teigia, kad pavadinimas atsirado iš Black Sabbath kūrinio „Hand of Doom“.
Doom metal būdingas bruožas – lėti, besikartojantys rifai, kurių paskirtis tik pridėti „sunkumo“, o melodiškumas paliekamas kitiems instrumentams – pianinui, violončelei, fleitoms bei perkusijai. Būtent ši savybė sukėlė kritikos bangą, teigiančią, kad doom metal yra nuobodus, jame absoliučiai nėra dinamikos. Doom metal gana būdingas moteriškas vokalas.
Doom metal stiliai:
• Proto Doom (juo bandoma apibūdinti grupes, kurios grojo doom’išką muziką)
• Traditional Doom (muzika lėta ir sunki su įmaišytu 9-ojo dešimtmečio heavy metal skambesiu)
• Death/Doom (savotiškas death’o ir doom’o mišinys)
• Funeral Doom (taip apibūdiname ekstremalų doom’ą)
• Stoner/Doom (vienas apibūdinimas tinka grupėm, maišančiom savotišką 8-ojo dešimtmečio įtakotą stoner rock su (tradiciniu) doom’u, kitas tinka sunkų, psichodelinį doom metal grojančiom grupėm)
• Sludge Doom (tai kažkas panašaus į sunkesnę stoner/doom versiją, su hardcoro vokalu)
• Atmospheric Doom (sušvelnina esamą garsą, savo muzika sugeba nupiešti mistika dvelkiančius vaizdus, sukeliančius pasakų ir romantikos iliuziją)
• Drone Doom (dažnai muzika būna be aiškios melodijos)
• Dark Metal (įvairių metalo stilių hibridai; jas klasifikuoti sunku, nes sumaišius doom metal, black metal, death metal ar net darkwave vargu ar galima numatyti rezultatą)
Tipiškos lemties metalo grupės:
• My Dying Bride
• Candlemass
• Pentagram
• Anathema
• Shape of Despair
• Void of Silence
• Dolorian
Folk metal
Folk metal (angl. folklorinis metalas) – sunkiojo metalo atšaka, kuris pradėjo formuotis 90-ųjų
pradžioje. Folk metalas, tai metalas, kurio muzikoje įpinamos liaudies melodijos, padaromas mišinis, tad kiekvienos šalies atlikėjų muzika paprastai skamba visiškai skirtingai.
Istorija
Terminas atsirado po grupės Skyclad, kuri pirmoji į savo muziką įpynė anglų liaudies melodijas. Folkas paprastai eina muzikoje kaip prieskonis, nes jo idėjos neretai kertasi su metalo idėjomis, tad galima sakyti kad grupės ne groja folk metalą, o naudoja folk’ą. Be abejo, dėl tautinių skirtumų kiekvienoje šalyje šis stilius skamba vis kitaip, atsispindi vis kiti tautiniai motyvai, bruožai. Ir dėl ttų, kartais labai juntamų skirtumų, folk metal išsiskyrė į dar keletą sub-stilių.
Žinomiausios grupės
Fenris, Guahaihoque, Vintersorg, Blue River, Asatru, Ulver, Death Army, Grimm, Nocturnal Mortem, Resistant Culture, Aryadeva, Mithotyn, Ancient Rites, Skyforger, Kaliyuga, Korpiklaani, Skyclad, Ghosts of Lemuria, Depressive Edge, Bathory, Enslaved, Moonsorrow.
Žinomiausios iš Lietuvos
1. Anapilis
2. Notanga
3. Vilkduja
4. Donis
5. Žalvarinis
Gotikinio metalo grupės
• Dreadful Shadows
• Theatre of Tragedy
• Tristania
• Sirenia
• Within Temptation
• In Extremo
• Haggard
• Lacuna Coil
• Lacrimas Profundere
• More
• Xess
• xandria
Grindcore
Grindcore – savotiška metalo muzikos atšaka, trumpinant vadinama grind, atsiradusi maždaug 1988-aisiais. Triukšmas ir malamos (grind – angl. malti) gitarų stygos yra tai, ką išgirstumėte įrašuose bei koncertuose. TTai yra ekstremalus muzikos stilius atsiradęs iš punk ir death mišinio, dažnai įšreiškiamas kaip grind + hardcore = grindcore. Stiliaus pradininkais laikomi Napalm Death, kurie pirmieji sujungė blast beat’us, besiardantį balsą, greitai malamus power riff’us su punk ir death idėjomis. GGrindcore muzikinės kompozicijos yra chaotiškos, destruktyvios, dažnai trumpos ir disharmoniškos. Šiam stiliui populiarėjant, jį įmaišydavo į įvairius kitus stilius, norint pasiekti didesnio muzikinio sunkumo. Taigi, grind’ą grupės sujungė su brutal, death, gore, black ir kitais metaliniais skambesiais, punk, crust, anarcho, thrash, crossover, noise atmainom, jis buvo priimtas ir elektroninėje muzikoje. O vėliau atsirado grupių grojančių jazzgrind, grindfolk ir dar daug visokių įvairių eksperimentų.
Labai dažnos būna analinės, mirties, skrodimų, teroro, porno temos. Pastaroji (ir kai kurios kitos) dažnai jungiamos į subžanrus, pvz.: pornogrind, analgrind. Taip dažniausiai yra daroma tam, kad klausytojai bent suprastų apie ką yra kriokiama. Elektroninės muzikos įsikišimas atnešė naują, labai įdomią, praktiškai lygiavertę industrial’ui srovę – cybergrind (electrogrind), kuri įkūnijama Agoraphobic Nosebleed muzikinėje veikloje.
Lietuvos grind’o grupės
• Oral Climax
• GROL,
• Disforija,
• Karma Jawless,
• Per KKryžių ir Kančią Tavo (P.K.I.K.T.).
• Fnord
• EyeToFuk
• Abhor
• Misopsychia
• Dead Beauty
Metalcore
Metalcore atsirado susipynus dviems stiliams: thrash ir hardcore. Viskas prasidėjo devinto dešimtmečio pradžioje, kai Dirty Rotten Imbeciles savo keliamus triukšmus pavadino daina. Tačiau jie paskui pasuko link crossover. Lygiagrečiai savo kūrybą pradėjo Nuclear Assault, kuriuos sukūrė iš Anthrax išėjęs gitaristas ieškodamas kažko sunkesnio. Metalcore davė pradžią groove metal arba post-thrash’ui.
Nu-metal
Nu-metal (aggro metal) – vienas iš naujausių metalo stiliaus muzikos žanrų. Populiarėjant hip-hop stiliui bei kultūrai tai palietė ir sunkiąją muziką. Taip susiformavo nu-metal stilius, kai kkur dar vadinamas new metal.
Nu-metal yra vienas iš paprastesnių metalo stilių. Jaučiama nemažai hip-hop bei kitų pop muzikos stilių elementų, gitaros naudojamos tik paprastai ritmikai palaikyti, dažniausiai nebūna gitarų solo, koncertuose kartais netgi grojama pagal fonogramas, todėl daugelis Heavy metal muzikos mėgėjų Nu-metal (kaip ir Hair metal) grupių nelinkę pripažinti „tikromis“ metalo grupėmis.
Nu-metal stilius dar tik vystosi, todėl sunku vienareikšmiškai jam priskirti vieną ar kitą grupę ir tiksliau įvertinti tokių grupių kūrybą.
Su Nu-metal siejami dar ir šie artimi (persiklojantys) Heavy metal stiliai, turintys daug Hip hop bei Funk elementų:
• Rapcore – Hardcore Punk elementų turinti kryptis, dažnai priskiriamos grupės: Beastie Boys, Run DMC, Biohazard, ankstyvieji Stuck Mojo, Clawfinger.
• Funk Metal – Funk ritmiką turinti Heavy metal kryptis, dažnai priskiriamos grupės: Guano Apes, Fishbone, Red Hot Chili Peppers ir Faith No More.
• Rap-Metal – tradiciškesnė Heavy metal kryptis, turinti Rap būdingus vokalus, dažnai priskiriamos grupės: vėlyvieji Anthrax, Kid Rock, Rage Against The Machine.
Žinomiausios grupės
• Deftones
• KoRn
• Limp Bizkit
• Linkin Park
• Mudvayne
• Slipknot
• Staind
• Adema
• Lostprophets
Pop metal
Pop metal – bendrinis įvairių sunkesnių, gitarinių Pop rock krypčių pavadinimas. Kai kada, vien pagal muzikantų išvaizdą, Pop metal sąlyginai skirstomas į dvi sub-kryptis:
• Glam metal – pabrėžtinai baisiai besigrimuojantys ir besirengiantys atlikėjai
• Hair metal – pabrėžtinai dailiai besigrimuojantys ir besirengiantys atlikėjai
Kriterijai
Pop metal terminas naudojamas, kalbant apie grupes, kurios daugiau ddėmesio skiria savo išvaizdai, negu muzikai, pretenduoja būti „metalinėmis“, grodamos gerokai švelnesnę ar paprastesnę muziką, nei klasikinės Heavy metal grupės (lyginant, pvz., su Judas Priest ar Iron Maiden). Tipiškomis laikomos Pop metal grupės pasižymi švelnesniu skambesiu, dainų tekstais populiariomis temomis (apie meilę ir pan.), gana laisvu klavišinių instrumentų (sintezatorių) naudojimu. Heavy metal mėgėjų manymu, besąlygiškas kriterijus, leidžiantis grupę priskirti Pop kategorijai – tai fonogramų naudojimas koncertuose.
Visgi, kai kada vieną ar kitą grupę gali būti sunku priskirti Pop metal: pvz., Europe, dažnai laikoma tipiška Pop metal grupe, grojo muziką, kuri sudėtingumu buvo artimesnė įprastam Heavy metal, tuo pat metu daugelis Hard rock ir Heavy metal atlikėjų irgi yra sukūrę ne vieną melodingą kūrinį. Ryškią išimtį iš Pop metal, kaip „komercinės“ krypties apibrėžimo, sudarytų Scorpions, kurie ėmė groti panašiu į Pop metal stiliumi gerokai anksčiau, nei atsirado pirmosios Heavy metal grupės.
Kai kurios grupės, vengdamos sąsajų su Pop metal, 9-ajame dešimtmetyje tyčia neįtraukdavo į savo albumus populiariais galinčių tapti kūrinių, itin ryškus pavyzdys – Iron Maiden, kurie „nuslėpė“ kelias dešimtis dainų, įskaitant tokius potencialius hitus, kaip „Doctor, doctor“ bei „That girl“.
Istorija
Pop metal atsiradimas siejamas su Hard rock ir Heavy metal muzikos atsiradimu, kai daliai klausytojų, ypač – jaunesnių, aktualiais tapo ne tik pati mmuzika, bet ir atlikėjų stilius. XX a. 8-ąjame dešimtmetyje, vykstant stipriai muzikos industrijos komercializacijai, įvairios įrašų studijos ėmė „auginti“ naujus atlikėjus: prodiuseriai atrasdavo ar patys suburdavo grupes, kurioms nurodydavo „teisingą“ dainų tematiką, apsirengimo stilių ir pan., esant reikalui, pasamdydavo kompozitorius ir tekstų kūrėjus, surengdavo grupėms reklamines kampanijas ir t.t.
Dainų tekstai būdavo orientuoti į paauglius, kiekviename albume būdavo vienas kūrinys, turintis greitesnį ritmą bei viena ar dvi baladės. Grupės dažniausiai iširdavo, išleidusios ne daugiau 2-3 albumų. Stilius didžiausią populiarumą įgijo 9-ojo dešimtmečio pradžioje, kartu su Naująja britų Heavy metal banga, vėliau jį pakeitė Grunge bei Nu metal.
Įtaka
Nors vienos ar kitos grupės priskyrimas „Pop metal“ stiliui visada būna gana kontraversiškas (pats terminas daugelio metalo mėgėjų požiūriu yra įžeidžiantis), neabejotina, kad tokios pop grupės gerokai išpopuliarino sunkesnę, šiurkštesnę muziką, į radiją bei televiziją atvedė alternatyvias, iki tol ignoruotas muzikos kryptis. Kelios sėkmingesnės grupės (pvz., Bon Jovi, Europe) sugebėjo Heavy metal muziką pateikti, kaip priimtiną ne tik metalistams, bet ir platesniam žmonių ratui. Galutinai situaciją pakeitė Guns N’ Roses, įtaukę į savo muziką Punk, Thrash ir Blues elementų ir „išaugę“ iš Pop metal rėmų.
Žinomiausios grupės
• Bon Jovi
• Cinderella
• Def Leppard
• Europe
• Motley Crue
• Poison
• Twisted Sister
• Whitesnake
Power metal
Power metal – sąlyginai išskiriamas Heavy metal stilius, savo bruožais daugmaž atitinkantis klasikinį Heavy metal,
grotą Accept, Iron Maiden, Judas Priest. Pirmąja „tikra“ power metal grupe dažniausiai laikoma vokiečių Grave Digger, kurios tekstai angliški, lengvai įsimenami, įkurta 1980 bei amerikiečių Metal Church, įkurta 1981. Power metal muzika pasižymi sodresniu skambesiu, grupėse būna du soluojantys gitaristai, muzika šiurkštesnė ir greitesnė, artima Speed metal, tačiau melodinga. Kadangi power metal nelabai išsiskiria iš tradicinio („klasikinio“) Heavy metal, dažnai šis stilius apibrėžiamas dvejopai:
• JAV, kur Heavy metal priskiriamos tokios Glam rock grupės, kaip Bon Jovi, power metal vadinamos visos klasikinio mmetalo grupės, atitinkančios europinį Heavy metal supratimą
• Europoje taip vadinamos Heavy metal grupės, dainuojančios apie didvyrius, senovę, žygdarbius ir pan., pvz., Grave Digger, Manowar, Helloween.
Progresyvusis metalas
Progresyvusis metalas (angl. Progressive metal arba prog metal) yra sunkiojo metalo muzikos požanris, dažniausiai tarpusavyje derinantis energingą metalo muzikos gitarų skambesį ir sudėtingas kompozicines struktūras, neįprastus takto metrus ir sudėtingą instrumentinį progresyviojo roko grojimą. Kai kurioms požanrio grupėms įtakos daro džiazas ir klasikinė muzika. Kaip ir progresyviojo roko, progresyviojo metalo kūriniai dažniausiai yra žymiai ilgesni už sstandartinę roko dainą, neretai tematiškai tarpusavyje susieti koncepciniuose albumuose.
Progresyvusis metalas kilęs iš XX a. 7-8 dešimtmečiais atsiradusio progresyviojo roko.
Speed Metal
Speed Metal (iš angl. speed – greitas) – gana sunkiai kategorizuojama Heavy metal muzikos pakraipa, pasižyminti itin technišku atlikimu bei ddideliu muzikos greičiu. Išsivystė XX a. 9-ojo dešimtmečio pradžioje, kaip itin techniškas ir šiurkštus klasikinio Heavy metal variantas. Šiai pakraipai galima priskirti visas greitai ir šiurkščiai grojančias klasikines Heavy metal grupes, pvz., Judas Priest. Speed metal padarė didelę įtaką Thrash metal atsiradimui, todėl neretai su pastaruoju stiliumi painiojamas. Tarp tipiškesnių Speed metal grupių galima paminėti Helloween, Agent Steel, Flotsam and Jetsam. Tokios grupės, kaip Overkill ir Megadeth laikomos tarpinėmis tarp Thrash metal ir Speed metal.
Thrash Metal
Thrash Metal (iš angl. thrash – smūgis) – Heavy Metal muzikos pakraipa, pasižyminti technišku atlikimu, sudėtinga ritmika, paprastomis aranžuotėmis ir agresyviu vokalu.
Thrash metal šaknis galima rasti XX a. aštuntojo dešimtmečio pabaigoje – devintojo dešimtmečio pradžioje, kai keletas grupių ėmė derinti New Wave of British Heavy MMetal su hardcore punk elementais (ypač mušamųjų tempu), sukurdamos naują žanrą, kuris atsiskyrė nuo punk. Lyginant su susijusiu speed metal ši pakraipa yra žymiai agresyvesnė. Dviem grupėm priskiriamas didelis vaidmuo vėlesniam thrash atsiradimui, tai – Venom ir Motörhead. Šios grupės laikomos proto-thrash atstovais.
Stiliaus atsiradimas siejamas su trimis JAV grupėmis: Anthrax, Metallica ir Slayer, taip pat Megadeth. Nemažą įtaką trash metalui turėjo amerikietiškas hardcore punk. Iš trash metal išsivystė kiti ekstremalūs metalo stiliai:
• Death Metal
• Thrashcore
Pirmuoju thrash albumu paprastai laikomas Metallica albumas Kill &’em All, išleistas 1983 m. Šalia Metallica daugelis svarbių thrash grupių yra iš San Francisco Bay rajono, tarp jų Exodus, Testament ir Death Angel. Thrash metal judėjimo aukščiausias taškas pasiektas maždaug tarp 1986 ir 1988 m.
Garsiausios trash metal grupės:
• Metallica
• Slayer
• Kreator
• Megadeth
• Sodom
• Anthrax
• Sepultura
• Pantera
• Destruction
• Exodus
• Testament
