Konfliktai

TURINYS

1. Įžanga ………………………… 3

2. Konfliktų psichologinės ypatybės ……………. 4

3. Konfliktų rūšys ……………………… 5

4. Konfliktų priežastys ………………….. 6

5. Konfliktų sprendimai ………………….. 7

Įžanga

Konfliktinė situacija yra savotiškas inteligentiškumo testas. Ir iš to, kaip žmogus elgiasi, galima spręsti apie jo vidinę kultūrą. Dauguma žmonių neigiamai vertina konfliktus. Kodėl taip yra ? Pirmiausia konfliktai audrina stiprias emocijas ir kelia nemalonių potyrių. Galvodami apie konfliktus prisimename pyktį, neviltį, nerimą, neapykantą ir kitus nemalonius jausmus. Be to mus veikia ir visuomenėje nusistovėjęs požiūris į konfliktus. Mes tturime susikūrę vertybių, principų ir įsitikinimų sistemą. Konfliktai ir konfliktinis elgesys joje dažnai vertinamas neigiamai. Bet neturėtume pamiršti ir kitos medalio pusės: nepaisant neigiamo krūvio, konfliktai yra pasikeitimų stimulas ir pažangos variklis.

Taigi ar konfliktas yra gėris ar blogis, priklauso nuo to,kaip žmonės elgiasi konfliktinėje situacijoje,kaip sprendžia iškilusias problemas.

Konfliktų psichologinės ypatybės

Kas yra konfliktas. Niekas tiksliai negalėtų suskaičiuoti kiek tiksliai, kelių ar keliasdešimt konfliktų liudytojas/-a buvote ir keliuose konfliktuose dalyvavote pats. Pasaulyje konfliktu daugiau nei smilčių ir vargu ar jūs galėsite ttiksliai nustatyti bent vienos dienos, kurių dalyviai buvote skaičių. Tarpasmeninius ir vidinius asmens konfliktus galime pavadinti tarpusavio ir asmenybės santykių raidos ir tobulėjimo varikliu. Per susidūrimus žmonėms atsiranda galimybė geriau pažinti save ir kitus. Konfliktai kyla atsiradus vidinei ar išorinei kkovai, susijusiai su mintimis, jausmais ar veiksmais. Asmeniniai, tarpasmeniniai ir tarpgrupiniai konfliktai gali sukelti kolektyvinį nedarnumą, kadangi tarp žmonių egzistuoja didžiuliai kilmės, požiūrių, vertybių ir poreikių skirtumai.

Konfliktas (lot. Conflictus – susidūrimas) – priešingų, nesuderinamų tendencijų susidūrimas, sukeliantis stiprius, nemalonius išgyvenimus.

Konflikto ypatumai:

– dažniausiai viršų ima emocijos, kurios įtakoja elgesį (šaukiame, mojuojame kumščiais, trankome durimis ar daužome lėkštes);

– kalbamasi labiau apie tai, kas jau buvo, o ne apie tai, kas dabar yra (kaltiname vieni kitus tuo, ką bloga padarėme pernai ar vaikystėje);

– konfliktuojantys pertraukia vienas kitą arba iš viso nesiklauso (daug kalbančių, bet nėra klausančių);

– užuot klausiusis kito asmens išsakomų argumentų, galvojama apie kontrargumentus;

– šuoliuojama nuo vienos temos prie kitos, kol galų gale iš viso pamirštama, kodėl ginčas kilo (galima padėti nuo nne vietoje numestų batų, o baigti kaltinimu išdavyste ir ašarojimu užsidarius skirtinguose kambariuose).

Konfliktų rūšys

Pagal konflikto subjektus, tai yra jo dalyvius konfliktai skirstomi į:

 tarpasmeninius;

 „asmenybės – grupės“;

 tarpgrupinius;

 vidinius.

Tarpasmeniniai konfliktai

Tai labiausiai paplitusi konfliktų rūšis.Tai susidūrimas žmonių, kurie siekia skirtingų tikslų, laikosi skirtingų požiūrių, vertybių ir normų. Šie konfliktai pasireiškia praktiškai visose žmogaus santykių sferose – šeimoje, organizacijoje, darbavietėje ir t.t.Tarpasmeniniai konfliktai yra labai emocionalūs, priešininkai susiduria akis i aki.

Konfliktai „asmenybė – grupė“ kyla tada, kai susiduria asmeniniai ir grupiniai motyvai.Tai atsitinka dėl to,kad iišsiskiria individo ir grupės požiūriai, vertinimai.Dažnai tokie konfliktai kyla, kai žmogus nepaiso grupės normų.

Tarpgrupiniuose konfliktuose susiduria grupių interesai, vertybės ir tikslai.Tai gali būti konfliktai tarp mokyklos administracijos ir mokytojų kolektyvo, tarp klasių, tarp grupelių klasės viduje ir t.t.

Vidiniame konflikte nėra konflikto subjektų – nei asmenybių, nei grupių.Konfliktas kyla vidiniame asmenybės pasaulyje, kai susiduria tos pačios asmenybės priešingi motyvai (poreikiai, interesai, vertybės, tikslai, idealai).

Kartais vidinis konfliktas sukelia labai sunkius išgyvenimus. Tada žmogus patiria baimę, depresiją, stresą. Kai toks konfliktas ilgai nesprendžiamas arba neišsprendžiamas iki galo, gali atsirasti įvairių psichologinių ir psichikos sutrikimų.

Dažnai ir pats žmogus neįsisąmonina, kad išgyvena vidinį konfliktą. Jį nevisuomet lengva aptikti. Kartais vidinio konflikto būsena slepiama euforine nuotaika ar aktyvia veikla.

Tam, kad išspręstume vidinį konfliktą, pirmiausia reikia įsisąmoninti, kad jis yra ir tik tuomet priimti sprendimą. Atminkite, kad kartais vidinį konfliktą išgyvenantiems asmenims reikia kreiptis į psichologą ar psichiatrą.

Konfliktų priežastys

Dauguma konfliktų kyla dėl šešių pagrindinių priežasčių:

 gyvybinių poreikių;

 skirtingų vertybių;

 skirtingo suvokimo;

 skirtingų interesų;

 psichologinių poreikių;

 ribotų išteklių.

Gyvybiniai poreikiai – tai dalykai, kurių reikia tam, kad išgyventume. Tai maistas, vanduo, oras, pastogė ir t.t.

Skirtingos vertybės būdingos skirtingų įsitikinimų, pasaulėžiūrų, religijų žmonėms. Dėl šių priežasčių kylantys konfliktai labai sunkiai sprendžiami, nes vertybės praktiškai nekinta arba kinta labai lėtai.

Skirtingas suvokimas – tai skirtingos nuomonės apie tą ppatį dalyką. Kas vienam gražu, kitam gali būti bjauru. Kas vienam per garsu, kitam atrodo per tylu.

Skirtingi interesai. Žmonėms rūpi skirtingi dalykai. Galime susipykti su draugu dėl to, ką veiksime vakare ir pan.

Riboti ištekliai reiškia ribotą ko nors kiekį. Nepakankamas tėvų atlyginimas gali kelti nepasitenkinimą dėl menku kišenpinigių ir pan.

Psichologiniai poreikiai yra tai, ko mums reikia, kad jaustumės esą gabūs, svarbūs, sveiki, kitų pažystami.Visi mes norime būti mylimi ir gerbiami.

Matome, kad konfliktų yra tiek daug ir tokių įvairių, o priežastys – vos kelios. Iš pirmo žvilgsnio atrodo neįtikima, bet taip yra. Analizuodami ir suvokdami konflikto priežastis mes lengviau randame būdų, kaip jį įveikti. Jei konfliktas kyla dėl skirtingo suvokimo, galima bandyti išsiaiškinti, kas ką turi omenyje, ir šitaip išvengti nesusipratimo. Kaip konflikto priežastis – skirtingi interesai, galima mėginti atskleisti savuosius ir paieškoti abu tenkinančio sprendimo. Kai konfliktas kyla dėl skirtingu vertybių,stenkimės gerbti ir suprasti kito žmogaus pažiūras.

Konfliktų sprendimas

Konfliktai kyla atsiradus vidinei ar išorinei kovai, susijusiai su mintimis, jausmais ar veiksmais. Asmeniniai, tarpasmeniniai ir tarpgrupiniai konfliktai gali sukelti kolektyvinį nedarnumą, kadangi tarp žmonių egzistuoja didžiuliai kilmės, požiūrių, vertybių ir poreikių skirtumai. Norint sėkmingai išspręsti konfliktą pačioje jo užuomazgoje labai svarbu atpažinti konfliktą kuo anksčiau, o dar svarbiau – mokėti tam tikrų eelgesio strategijų, kurios padeda spręsti konfliktus.

Konfliktas turi du esminius požymius:

• Tai yra priešingų tikslų, interesų, pozicijų, nuomonių ar požiūrių susidūrimas;

• Konflikto dalyvius užvaldo neigiami jausmai.

Konfliktas taip pat turi ir savitą dinamiką, kurią svarbu žinoti. Nuo to, kurioje fazėje yra konfliktas, priklauso galimybė jį sėkmingai išspręsti. Pradinėje konflikto fazėje išsprendimo tikimybė yra apie 90 procentų, tuo tarpu jei konfliktas pasiekia piką, šansų sėkmingai išspręsti konfliktą belieka apie 5 procentus.

Sprendžiant konfliktus pirmiausia reikia surasti konflikto šaltinį ir suprasti nepasitenkinimo priežastį, tik tada galima pereiti prie jo sprendimo. Visi konflikto dalyviai turi pasijausti visaverčiais žmonėmis, o jų požiūriai, jausmai ir poelgiai turi būti gerbiami.

Konflikto tėkmė, jo baigtis priklauso nuo to, kaip oponentai elgiasi, kokios laikosi elgesio taktikos. Pagal tai, kokią elgesio strategiją konfliktuodamas renkasi žmogus, skiriami penki konfliktų sprendimo stiliai: konkuruojantis (pozicija laimėti/pralaimėti), vengiantis, prisitaikantis, kompromisinis ir bendradarbiaujantis (pozicija laimėti/pralaimėti).

 Konkuruojantis asmuo siekia savo tikslo neatsižvelgdamas į kito jausmus, interesus ir elgesį.

 Vengiantis asmuo pasyvus ir neinformuoja kito apie konfliktą.

 Prisitaikantis asmuo kilus konfliktui nusileidžia kitam, užslopina savo interesus,kad patenkintų kito.

 Siekiantis kompromiso asmuo derasi, kad surastų bendrą sprendimą,kuris iš dalies tenkintų abi puses.

 Bendradarbiaujantis asmuo stengiasi rasti sprendimą, kuris patenkintų visus abiejų pusių poreikius.

Daugelis mano, kad tinkamiausias būdas spręsti konfliktus – kompromisas, kai kiekviena pusė paaukoja dalį savo

interesų. Tačiau dažniausiai kompromiso siekiama iki galo neišsiaiškinus situacijos. Jei abi konflikto pusės iki galo išsiaiškintų savo poreikius, interesus ir pozicijas, gali paaiškėti, kad nei vienam nereikia aukoti savo interesų dalies, nes jie nesusikerta.

Kita paplitusi nuomonė – kad yra tik vienas, geriausias būdas spręsti konfliktus (dažniausiai šiuo būdu laikomas bendradarbiavimas). Iš tiesų yra ne visai taip. Yra tam tikrų situacijų, kuriose būtina naudotis kitais konfliktų sprendimo būdais – pavyzdžiui, jei situacija kritiška ir reikia reaguoti žaibiškai, prasmingiausia griebtis konkurencijos, nes kkitos strategijos reikalauja per daug laiko. Taigi, reikia pastebėti, kad gebėjimas laiku identifikuoti konfliktus ir juos tinkamai išspręsti – turi labai svarbią reikšmę. Tačiau dauguma žmonių moka naudotis vos vienu konflikto sprendimo būdu, kurį naudoja kiekvienoje situacijoje.

Litaraturos sarasas

1.A. Gučas, Vaiko psichologija, Kaunas, 1981.