Dailes pamoku planai

PAMOKOS PLANAS

KLASĖ: 10

PAMOKOS TEMA: Impresionizmas. Tapybos technikos naujovės.

NAGRINĖJAMA VIZUALINĖS KALBOS PROBLEMA: mokinių supažindinimas su impresionizmo kryptimi, atsiradusiomis tapybos technikos naujovėmis.

PAMOKOS TIKSLAI:

Mokomieji (žinios, mokėjimai): mokiniai supažindinami su impresionizmo kryptimi, dailės reformomis.

Lavinamieji (įgūdžiai, meno kultūros, aplinkos pažinimas): lavinti bendrą meno istorijos suvokimą, jos raidą. Išskirti stiliaus ypatumus.

Auklėjamieji (asmenybės vystimasis, mokinių aktyvumas): formuoti meno, gyvenimo mene poreikį, kultūrines estetines aplinkos poreikį.

VAIZDINES PRIEMONĖS, LITERATURA: reprodukcijos: Eduardas Manė “Pusryčiai ant žolės”; Klodas Monė “Saulėtekis. Įspūdis”, “Ruano katedra vidudienį”; Ogiustas Renuaras “Skėčiai”; Kamilis Pisaro “Prancūzijos tteatro aikštė”; Žoržas Sera “Vasaros sekmadienis Didžiajame Žate”; Eduardas Dega “Šokėja”, “Žydrosios šokėjos”, “Absentas”.

NAUDOJAMI TERMINAI, SĄVOKOS: grynosios spalvos, spalvinė plotmė, spalvų mirgėjimas, dinamika, momentiškumas, pleneras, šviesos refleksai, spalvų refleksai.

DARBUI REIKALINGOS PRIEMONES, MEDŽIAGOS: popierius, guašas, teptukai.

TARPDALYKINĖ INTEGRACIJA:

Disciplina: istorija.

Tema, sąvokos: kokiame istoriniame kontekste gimė impresionizmo kryptis.

PAMOKOS EIGA:

Pamokos pradžia (tikslų kėlimas, motyvacija, mokinių nuteikimas darbui):

lmpression prancūziškai reiškia ĮSPŪDĮ. Impresionizmui turėjo įtakos XIX a. viduryje atsiradusi fotografija. Sustabdyti akimirkų šiems menininkams buvo labai svarbu. Kuo akimirka trumpesnė, tuo ji tikresnė, nes ppasaulis nuolat kinta. Fotografija parodė taisyklių nesudarkyta vaizdą, suteikė galimybę suskaidyti judesį ir perteikti jo vyksmą.

Tapytojai pastebėjo, kad daiktai gamtoje atrodo visai kitaip negu patalpoje. Apšviestos dalys Čia daug ryškesnės, o šešėliai nėra pilki ar juodi, nes šviesa, atsispindinti nuo kkitų objektų, veikia šešėlių spalvą. Šis impresionistų perversmas spalvų srityje labai svarbus tapybos istorijai. Impresionistai ėjo į muziejus studijuoti senųjų meistru darbu. Jie domėjosi, kaip įvairius atspalvius perteikia Ticianas, kaip daiktai sugena šviesą Rembranto, Karavadžo paveiksluose. Impresionistus domino fizikų atradimas – baltos spalvos išskaidymas spektrą. Tuo melu Europą užplūdo kinų ir japonu dailės pavyzdžiai. Spalvotos japonų graviūros buvo naudojamos prekių, ypač arbatos, įpakavimui puošti. Jų spalva, linija, kompozicija domino impresionistus. Impresionizmas — lai XIX a. pabaigos dailės, muzikos ir literatūros kryptis, susigrūmusi su konservatyviomis akademistinės dailės tendencijomis. Impresionizmas kilo iš realistinio meno. Ši nauja meno srovė siekė reformuoti dailę ir sugrąžinti jai gyvybingumą. Beveik visi Šios krypties dailininkai buvo savamoksliai, nebaigę jokių akademijų, dailės painokas gavę Luvro muziejuje, mokėsi iŠ ddidžiųjų meistrų Velaskeso, Rubenso, Rembranto kūrybos. Vienas iš esminių impresionistų kūrybos principų — tapyba po atviru dangumi, plenere (pranc. plein air — atviras oras). Kūryba gamtoje davė galimybe perteikti oro ir šviesos sąveiką, tapyti apšvietimą,, kintantį priklausomai nuo paros laiko, saulės Šviestis. Šviesas ir spalvų refleksų studijos pakeitė impresionistų palete -jie atsisakė juodos spalvos, pradėjo tapyti grynomis spalvomis. Impresionistai pirmieji atvėrė langą Į gamtos spalvų grožį, šviesos ir Šešėlių mirgėjimą. Jie kūrė figūrines kompozicijas, kuriose žmogus susilieja su spalvingu gamtos rritmu, tampa jos dalimi. Perteikdami apibendrinta meninį aplinkos vaizdą, impresionistai fiksavo nuolatos optiškai kintančių daiktu būklę, momentinę nuolaiką. Dailininkams labiausiai rūpėjo realaus pasaulio, gamtos formų ir spalvų grožis. Jie džiaugėsi aplink verdančiu gyvenimu, todėl jų tapyboje atsirado nauji siužetai: didelio miesto Šurmuliuojantis gyvenimas, jo blizgesys ir skurdas, kavinių bei naktinio gyvenimo vaizdai, teatro pasaulis ir uostų Šurmulys, spalvingi gėlynai. Didelę įtaką impresionistų kūrybai turėjo Tolimųjų Rytų menas, ypač japoną graviūros, iš kurių jie perėmė kompozicijų ir perspektyvą. Nors impresionistus jungė tas pats kūrybos metodas, ta pati stilistika, tačiau kiekvienas jų reiškėsi kaip atskira individualybe. Pirmoji impresionistų paroda, Įvykusi Paryžiuje 1874 m., susilaukė didelio visuomenės nepasitenkinimo u kritikų puolimo. Impresionistų rengiamose parodose aktyviai dalyvavo dailininkai Klodas Monė, Ogiustas Renuaras, Kamilis Pisaro, Eduaras Manė, Edgaras Dega, Polis Sinjakas, Žoržas Serą.

Veikla:

Praktinė užduotis nupiešti su turimomis priemonėmis saulėtekį arba saulėlydį.

Pamokos užbaigimas, įvertinimas:

Traumpai aptariami atradimai tapybos technikoje, palyginami su seniau naudotomis.