Renginio scenarijaus paketas

Pažintinės popietės „Tamsos glėbyje“ planas.

FORMA: pažintinė popietė

AUDITORIJA: 5 – 6 klasių moksleiviai

TEMA: pažintis su aklųjų žmonių gyvenimu

TEMOS MOTYVAVIMAS: supažindinti vaikus su žmonių gyvenimu, kurie turi regėjimo negalią.

TIKSLAS: Atskleisti aklųjų žmonių gyvenimo sunkumus ir džiaugsmus, jų kas dieninį gyvenimą.

UŽDAVINIAI: padėti vaikams pažinti akluosius žmones, kad jie suprastų, jog aklieji žmonės yra tokie patys, kaip ir regintieji. Išmokyti vaikus bendrauti su aklaisiais, pažinti jų vidinį grožį ir pasaulį.

TRUKMĖ: 1,5 val.

PARUOŠIAMIEJI DARBAI:

1) Prieš mėnesį užmokyklinės veiklos centro šokių grupė „Boružėlė“ sukūrė cchoreografinę kompoziciją „Tamsa“ (mergaičių šokis užrištomis akimis).

2) Prieš dvi savaites mokiniai dailės pamokose padarė įvairiaspalvių popierinių gėlių, papuošti scenai.

3) Dailės mokytoja paruošė du plakatus su užrašais: „Liečiu – matau“ ir „Matau – liečiu“.

4) Pasirūpinama kvepiančiomis žvakėmis ir smilkalais, aklųjų baltosiomis lazdelėmis.

5) Pasirenkama fonine muzika, pasirūpinama aparatūra ir apšvietimu.

6) Pakviečiami renginio svečiai: Panevėžio aklųjų kombinato bibliotekos darbuotoja Nijolė Bielinskienė ir garsus tenisininkas, kelis kart teniso čempionas, šiuo metu verslininkas, žmogus po avarijos netekęs regėjimo, Karolis Verbliugevičius.

7) Parenkami renginio vedėjai, scenos žmonės, kurie kartas nuo karto vvaikščios scenoje.

RENGINIO VEDĖJAI: Rasa ir Aušrys.

RENGINIO EIGA:

1) Mokiniai įėję į salę susėda, scenoje dega žvakės, smilksta smilkalai, groja rami muzika, scena papuošta gėlėmis.

2) Į salę vienas paskui kitą įeina tarpusavyje nepažįstami vedėjai, sustoja skirtingose scenos pusėse.

3) Vedėjai pasisveikina ir tarpusavyje kalba apie ggėles, spalvas ir kvapus. Vyksta dialogas. Pirma skirtingų žmonių pažintis.

4) Scenoje pasirodo būrelis praeivių.

5) Toliau kalbasi abu vedėjai, per žingsnį priartėja vienas prie kito. Ieško bendrumo.

6) Vedėjas skaito Z. Kavaliausko eiles. Tuo tarpu per scena praeina būrelis praeivių.

7) Vedėjai vėl kalbasi, per žingsnį artėdami vienas prie kito. Ješko tarpusavyje skirtumų.

8) Vedėjas skaito Z. Kavaliausko eiles.

9) Trumpas vedėjų pokalbis ir suteikiamas žodis Aklųjų kombinato bibliotekininkei.

10) Padėka bibliotekininkei. Toliau kalbasi vedėjai, dar kartą per žingsnį priartėdami vienas prie kito. Vedėjai domisi vienas kitu. Maloniai nustemba.

11) Šokių grupės „Boružėlė“ choreografinė kompozicija „Tamsa“.

12) Priartėdami vienas prie kito kalbasi vedėjai, praeina praeivei. Vedėjai ima patikti vienas kitam, nes randa tarpusavio panašumų.

13) Kalbėdami tarpusavyje, scenos vedėjai susitinka scenos viduryje. Vedantieji supranta, kad abiejų sielos artimos viena kitai.

14) Svečio Karolio Verbliugevičiaus pasakojimas.

15) PPadėka svečiui. Tęsiamas vedėjų pokalbis.

16) Kulminacija – per pokalbį pažinę vienas kitą, vedėjai nuolat vienas prie kito artėję kūnais, suradę bendrumą, susikimba rankomis ir skaitydami eiles išeina kartu. Mergina veda neregį draugą.

PRITAIKYMO GALIMYBĖS: mokyklose, vaikų globos namuose, spec internatuose.

NAUDOTA LITERATŪRA:

1. Žurnalas „Mūsų žodis“ 2000/6 numeris.

2. Sudarytojas A. Valenta „Aklumas įvairiose kultūrose“ Vilnius 2004 metai

3. Lietuvos dailės muziejus 2004metai „Liečiu – matau“ Sudarytoja N. Jarockienė.

4. Žurnalas „Mūsų žodis“ 1998/4 numeris.

5. Žurnalas „Mūsų žodis“ 1998/11 numeris.

6. Žurnalas „Mūsų žodis“ 1997/11 numeris.

TAMSOS GLĖBYJE

Pažintinė popietė moksleiviams

Prieš rrenginį mokykloje buvo paskelta akcija „Tamsioji – ilgoji pertrauka“. Taip paminėjome mokykloje spalio 15 d. Pasaulinę baltosios lazdelės dieną. Per ilgąją pertrauką 5 – 6 klasių moksleiviai vaikščiojo po mokyklą užrištomis akimis, kad nematytų ir galėtu įsivaizduoti aklųjų žmonių gyvenimą. Koridoriuose kabinetų ieškojo medinių lazdelių pagalba, stuksendami į grindis.

Salė ir scena papuošta popierinėmis gėlėmis. Scenos kampuose pastatytos degančios, kvepiančios žvakės. Smilksta smilkalai. Kairėje scenos pusėje pakabintas užrašas „Liečiu – matau“, o dešinėje pusėje plakatas su užrašu „Matau – liečiu“. Salėje tyliai skamba rami muzika. Į sceną pakyla renginio vedėja, mergina, ir apžiūrinėdama ir uostydama gėles vaikšto scenoje. Į salę įeina vaikinas. Jį veda balta lazdelė. Jis aklas. Vaikinas prie scenos prieina iš kairės pusės, užlipa į sceną ir sustoja. Tuo tarpu mergina atsitūpusi, nusisukusi uosto gėles, dešinėje scenos pusėje. Vedantieji randasi dideliu atstumu vienas nuo kito. Prityla muzika.

AUŠRYS (vedantysis) laba diena

RASA (vedančioji) labas (atsistoja ir atsisuka į vaikiną, supranta, kad jis aklas, sveikinasi nedrąsiai)

AUŠRYS ar tau patinka tos gėlės, kurias uostei?

RASA taip, labai. Jos tokios gražios, tiek daug žiedų ir tiek spalvų. Net galva sukasi matant jų grožį. (staiga ji atsimena, kad vaikinas negali matyti gėlių grožio ir sutrinka, jaučiasi nepatogiai. Ją užvaldo smalsumas). (klausia nedrąsiai, šiek tiek susigėdusi)

Sakyk prašau, iš kur žinai, kad čia yra gėlių? Iš kur žinai, kad aš uosčiau gėlę? Juk tu nematai.

AUŠRYS o tu dabar užsimerk. Giliai įkvėpk… Ir ką?

RASA (užsimerkia)

AUŠRYS ar užuodi nematydama taip pat kaip matydama?

RASA net nežinau, šiek tiek keista ir neįprasta. (toliau stovi

užsimerkusi ir giliais įkvėpimais uosto)

AUŠRYS o tu negalvok, kad nematai. Tik pasistenk užuosti visą

galybę skirtingų kvapų. Pasakyk, apie ką galvoji užuosdama, bet nematydama.

RASA (nedrąsiai) kvepia.skaniai kvepia.labai kvepia.(truputėli

patyli ir atsimerkia). Tik tiek.

(tuo tarpu scenoje praeina būrelis žmonių, prasilenkdami tarpusavyje iš vienos scenos pusės į kitą. Tarsi prasilenkdami gatvėje. Tarpe reginčiųjų vaikštančių žmonių praeina ir žmogus su lazdele, neregys).

AUŠRYS Tikriausiai mano uoslė stipresnė, vaizduotė platesnė. Pauos

tyk, kvepia rožiniu kvapu didžiai išsiskleidę žiedlapiai gėlės.

Tas kvapas mane supa, nuo žemės kelia į dangų begalinį.

Saldus ir linksmas kvapas, nes jį kutena saulės spinduliukai.

Kvapas ryškus, prisotintas saulės spindulių šilumos, bet

sausas. Ryto švelnus vėjelis nugairino rasą . Po lietaus gėlių

kvapas pražįsta žydra spalva, žiedų kvapas dar svaigesnis,

tik truputėli liūdnesnis.

RASA Gražu.Ir rodos kvepia jau kitaip.Daug stipriau.(Rasa šyp

sosi, žengia žingsnį artyn Aušrio)

AUŠRYS (Žengdamas žingsnį artyn Rasos, skaito Z. Kavaliausko

eiles)

Paseno obelys, nudžiuvo,

Su šaknimis kkažkas išrovė.

O ji graži, kaip tąsyk buvo,

Mano neregio šventovė.

O ji graži, kad ir be sodo,

Kaip toji mano atmintis.

(skambant eilėms, scenoje dar kartą prasilenkdami praeina tie patys

žmonės)

RASA O iš kur žinai, kaip atrodo gėlės, sodai ir obelys?

AUŠRYS Aš skaičiau daug knygų apie pasaulio grožį, apie tai, ko nema

tau ir negaliu paliest.

RASA (žengia dar vieną žingsnį artyn Aušrio, nustebusi klausia)

Kaip tai skaitei? Juk tu nematai, kaip gali skaityti?

AUŠRYS (žengdamas žingsnį artyn RASOS skaito Z. Kavaliausko eiles)

Lyg obelis balta atrodo

Ten mokytojas einantis.

Menu, menu per tamsą tirštą

Mane jis vedė prie kėdės.

Ir pirmą kart uždėjo pirštą

Ant Brailio iškilios raidės.

Ir pirmą kart išvydau šviesą

Pasaulio ir žmogaus širdies.

Aš, neregys, sakau šią tiesą,

Kurią visi tegul girdės

Dėkoju tau už širdį tyrą,

Visiems dėkoju, prie visų.

Man davėt arklą, knygą, lyrą,

Todėl gyventi netamsu.

RASA (nustebus smalsiai klausia) O koks tai raštas ir kas tas

Brailis?

AUŠRYS Žinai, aš moku skaityti Brailio rašto knygas, tačiau manau, kad

už mane kur kas daugiau papasakos apie šias knygas Pane

vėžio aklųjų kombinato bibliotekininkė, ponia Nijolė Bielinskie

nė.

(Į sceną pakviečiama ponia Nijolė, trumpai papasakoti vaikams apie Brailio

rašto knygas, apie aklųjų žmonių norą skaityti)

AUŠRYS Dėjome ponia Nijole už gražų pasakojimą, manau ji atsakė į visus

tavo užduotus klausymus. Buvo įdomu, ir aš sužinojau daugiau,

apie akliesiem skirtas knygas.

RASA Taip, tikrai įdomu. Sužinojau daug naujų dalykų apie knygas,

ir apie aklųjų žmonių laisvalaikį. (žengia dar vieną žingsnį artyn

vaikino ir tęsia mintį) O be knygų skaitymo, kaip dar leidžiate sa

vo laisvalaikį?

AUŠRYS Žinoma, aklųjų tarpe yra visokių žmonių. Vieni jų užsidaro nuo ap

linkos, užsisklendžia ttamsoje, o kiti, linksmi ir norintys bendrauti,

randa įvairių pramogų ir netūno užsidarę namuose.

RASA Tai ką jūs veikiate? Papasakok, man labai įdomu.

AUŠRYS Yra daugybė būrelių, kurie rengiami žmonėms turintiems regėji

mo negalę. Galime kiekvienas, kaip ir jūs, save realizuoti. Kam

patinka rankdarbiai, mokosi pinti, nerti, drožinėti, megzti, net

piešti. O kas mėgsta muziką, mokosi dainuoti, šokti ir groti.

Dabar į sceną kviečiu užmokyklinės veiklos centro šokių

kolektyvą „boružėlė“. Mergaitės pašoks choreografinę kompo

ziciją „Tamsa“

(Salėje ir scenoje prigesinama ššviesa. Prieblanda. Nutyla fone nuolat

skambėjusi muzika. Į sceną išeina šokėjos užrištomis akimis.)

(Po choreografinio mergaičių pasirodymo)

AUŠRYS (žengia dar vieną žingsnį artyn Rasos. Tarp jų atstumas vos

pora metrų).

RASA Skaitot, piešiat, šokat, grojat ir dainuojat. Žinai, pamaniau sau, <

Kad mes labai panašūs. Tik man labai įdomu, ką gali dirbti akli

Žmonės, kad išlaikytų savo šeimas, kad užsidirbtų ir galėtų gy

venti pilnavertį ir net įdomų gyvenimą?

AUŠRYS Tu teisi, kad mūsų gyvenimai gali būti panašūs. Aklieji žmonės

gali, aišku jei nori, dirbti labai daug ir įvairių darbų. Ir aklieji ir

silpnaregiai gali dirti valytoju, administracijos darbuotoju, buchal

teriu, mašinų operatoriumi, klientų aptarnavimo telefonistu, ope

ratoriumi, direktoriumi ir daug kitokių įvairių darbų. Aklieji net gi

sėkmingai kuria savo verslą ir jam patys vadovauja.

RASA (nustebusi) Nejaugi, kaip įdomu. O kaip jie tai daro?

(scenoje dar kartą pasirodo būrelis žmonių ir kelis kart pereina

Sceną tarpusavyje prasilenkdami)

(abu vedantieji žengia po žingsnį artyn vienas kito ir susitinka)

AUŠRYS (susimastęs kklausia) Sakai tau įdomu? Žinau, kas tau galėtų

papasakoti apie savo sėkmę kuriant ir vykdant savo verslą.

Kviečiu į sceną žmogų, buvusį tenisininką, kelis kart teniso čem

pioną. Deja, po avarijos netekusį regėjimo. Šiuo metu jis versli

ninkas, susikūręs pats sau darbo vietą ir sukūręs keletą darbo

vietų taip pat akliems žmonėms. Tai verslininkas Karolis Verbliu

gevičius.

(trumpas Karolio pasakojimas apie jį ištikusią tragediją ir apie tai, kaip pradėjo

naują, apsuptą tamsos pasaulio gyvenimą. Dalinasi savo sėkme iir sunkumais)

RASA (atsisukusi į svečią jam dėkoja) Ačiū Karoli, labai buvo įdomu.

(atsisuka į vaikiną – Aušrį ir tiesia jam ranką) Dabar aš tvirtai

žinau, kad aklieji ir silpnaregiai žmonės visai tokie patys, kaip

ir mes. Tik reikia juos pažinti.(kalbant Rasai, Aušrys ištiesia

jai ranką ir jie susikimba rankomis. Abu stovi scenos viduryje)

Jie taip pat moka džiaugtis gyvenimu, grožėtis grožiu ir liūdėti, kai

juos aplanko nelaimės. Jie kitokie, bet tokie pat. O gal net ge

resni už mus? Ir manau, kad nereikia vengti susitikimo su tokiais

žmonėmis. Tereikia atsiverti ir juos priimti tokius, kokie jie yra,

su savo gėriu ar blogiu. Juk taip nuostabu bendrauti, pajust,

paliest, pažinti, išgirsti ir pamatyti ne tik žmogų, bet ir jo sielą.

(susikibę rankomis, su gera nuotaika, laimingi, kad pažino vienas kitą, eina iš

salės pamažu ir skaito V. Boreikienės eiles pasikeisdami. Eina lėtai)

RASA Akių šviesos netekę,

Bet širdimi norėję

Pažint pasaulio grožį

Ir pasirinkti kelią

Darbų prasmingų savo.

AUŠRYS Žiedai gudobelėlės

Ramino sielą mano

Ir naujos viltys kėlės

Per kalbą esperanto

Išeiti į pasaulį.

RASA Ne kiekvienam juk lemta

Tiek daug darbų aprėpti

Ir pėdsaką palikti

Visur, kur bus dar žengta.