Vieta gyvajai gamtai pažinti pradinių klasių

KLAIPĖDOS KOLEGIJOS PEDAGOGIKOS FAKULTETAS

PRADINIO UGDYMO PEDAGOGIKA SU ANGLŲ KALBOS SPECIALIZACIJA

Lina Laurinavičienė

VIETA GYVAJAI GAMTAI PAŽINTI GAMTAMOKSLINIAME UGDYME

Baigiamasis darbas

Darbo vadovas:

Dek. I.Ivanauskienė

Klaipėda, 2005

TURINYS

SANTRAUKA…………………………3

SUMMARY…………………………4

ĮVADAS…………………………8

1. MOKSLINĖS METODINĖS LITERATŪROS ANALIZĖ…………10

1. Pedagogikos istorija gamtamoksliniu aspektu ………….. 10

1.2. Gamtamokslinio ugdymo reikšmė pradinėse klasėse…………11

1.3. Bendrosios programos, standartai……………….12

1.4. Mokytojo knyga……………………….16

5. I – IV klasių pasaulio pažinimo vadovėliai ……………19

1.6. Gamtamokslinio ugdymo proceso ypatumai pradinėje

mokykloje……..24

2. TYRIMAS…………………………27

1. Tyrimo metodika………………………27

2. Tyrimo rezultatų aaptarimas…………………..28

1. Apklaustų mokytojų tyrimo rezultaų

aptarimas………….28

2. Apklaustų mokinių tyrimo rezultatų

aptarimas………….32

3. Moksleivių ir mokytojų tyrimo rezultatų

aptarimas……….35

IŠVADOS…………………………37

PASIŪLYMAI ……………………….38

LITERATŪRA…………………………39

PRIEDAI…………………..

………………..40

SANTRAUKA

Darbe „Vieta gyvajai gamtai pažinti pradinių klasių gamtamoksliniame

ugdyme” analizuojama, kiek vietos pradinių klasių gamtamoksliniame ugdyme

skiriama gyvajai gamtai pažinti. Yra daug tėvelių ir mokytojų nuomonių apie

pradinių klasių gamtos pažinimo vadovėlius. Jie skirti žinioms praplėsti ir

gilinti, daug iliustruoti, daug rekomenduojamų atlikti užduočių, todėl

didelį vaidmenį, mokant pažinti gyvąją gamtą vaidina mokytojas.

Vadovėliuose pateiktos temos, apie gyvąją gamtą, turi būti kruopščiai

aptartos, išanalizuotos. Bendrosiose programose ir standartuose yra

pateikiami tikslai ir uždaviniai mokant pažinti gyvąją gamtą. Programose

yra pabrėžiama ypatinga mokyklos svarba formuojant visuomenę, kuri sugebėtų

tinkamai rūpintis gamta ir ją tobulinti. Mokytojo pareiga paruošti žmogų

gamtos pažinimui, teikti jam žinias apie gamtą, mokyti betarpiškai

bendrauti su gamta, nesiekti tapti jos valdovu. Tūlas pasakys: „tad

sudarykime sąlygas vaikams būti gamtoje ir jie taps visapusiškai išugdyti”

(Vaitkevičius, 1995).

Tyrimo tikslas – išsiaiškinti, kiek vietos pradinių klasių

gamtamoksliniame ugdyme skiriama gyvosios gamtos pažinimui.

Uždaviniai:

1. Išanalizuoti mokslinę metodinę literatūrą GU aspektu.

2. Atlikti anketinę apklausą.

3. Atlikti statistinę rezultatų analizę.

Tyrimo objektas – tirta gyvosios gamtos dalis pasaulio pažinimo

mokyme.

Kontingentas – pradinių klasių pedagogai ir II –IV klasių mokiniai.

Tyrimo metodika. Darbe naudotasi šiais tyrimo metodais: dokumentų

metodinės bei mokslinės literatūros analizė, anketinė apklausa, statistinis

rezultatų apdorojimas.

Tyrimo rezultatai. Išanalizavus gautus rezultatus galima daryti

išvadas, kad pasaulio pažinimo vadovėliuose yra pakankamai dėmesio skiriama

gyvosios gamtos pažinimui.

Tyrimo išvados.

– Bendrosiose programose, standartuose, mokytojų knygose ir pasaulio

pažinimo vadovėliuose pakankamai dėmesio skiriama gyvosios gamtos

pažinimui.

– Pedagogai pper mažai dėmesio skiria gyvosios gamtos pažinimo mokymui.

SUMMARY

In this work is analysing how much space for learning objects of

natural nature are there in natural science education. There are a lot of

teachers’, parents’ opinions about science coursbooks. Science coursebooks

are a lot illustrated, they are just to extend students’ knowledges, so the

most important object of learning naural science is teacher. The topics

have to be well analysed. In tutorial is accented school’s importance of

formulating community who could take care of natural nature and its

objects.

SUTRUMPINIMAI

žr. Žiūrėti

t.y Tai yra

t.t. Taip toliau

pav. Paveikslas

pvz. Pavyzdžiui

kt. Kitas (i)

GU Gamtamokslinis ugdymas

pan. panašiai

LENTELIŲ SĄRAŠAS

1 lentelė Pagrindinės gyvosios gamtos temos pagal Bendrąsias programas

(1997)…….15

2 lentelė „Pasaulio pažinimo” vadovėlių temų, supažindinant su gyvąją

gamta, pasiskirstymas..21

3 lentelė Gyvosios gamtos įvairovė I –IV klasių „Gamtos pažinimo” vadovėlių

temose…..22

4 lentelė Veikla gamtoje. Mokytojų ir mokinių rezultatų

lyginimas…………..35

PAVEIKSLŲ SĄRAŠAS

1 pav. Pasaulio pažinimo struktūra pradinėje mokykloje……………..13

2 pav. Mokytojų nuomonė apie gyvosios gamtos vietą pasaulio pažinimo

vadovėliuose……28

3 pav. Mokytojų laikymasis programos reikalavimų supažindinant mokinius su

gyvosios gamtos

objektais…………………..

……………………..29

4 pav. Mokyklos aplinkos naudojimas supažindinant mokinius su gyvosios

gamtos objektais…30

5 pav. Mokytojų naudojami būdai supažindinant mokinius su gyvosios gamtos

objektais……30

6 pav. Mokytojų nuomonė apie pasaulio pažinimo

dalyką…………………31

7 pav. Veikla

gamtoje…………………..

……………..31

8 pav. Mokinių nuomonė apie pasaulio pažinimo

dalyką…………………..32

9 pav. Mokinių susipažinimo būdai su gyvosios gamtos

objektais……………..33

10 pav. Mokinių ėjimo į kiemą per pasaulio pažinimo pamokas

dažnumas………….33

11 pav. Moksleivių veikla

gamtoje…………………..

………..34

ĮVADAS

Tema „Vieta gyvajai gamtai pažinti pradinių klasių gamtamoksliniame

ugdyme” yra labai aktuali. Žmogus yra gamtos dalis. Todėl ir gamtamokslinis

ugdymas vaidina ypatingą vaidmenį žmogaus asmenybės formavimui. Tai

pastebėjo dar antikos mąstytojai, įvardindami žmogų “ZOO POLITIKON”

((Aristotelis) J. Vaitkevičius, 1995)).

Pasak J. Vaitkevičiaus pedagogika visada sprendė esminę savo problemą

– ko mokyti( Mokyklinio ugdymo turinys yra santrauka, atskleidžianti esamą

visuomenės patirties lygį, gylį, būdą. Mokinys, įsisavindamas ugdymo

turinį, kurį sudaro žinios, mokėjimai, įgūdžiai, kartu įsisavina ir

pažinimo metodus, mąstymo stilių, suvokia pasaulį, kuriame jis gyvena.

Ugdymo turinys, rašoma “Bendrosiose programose” deda “pagrindus

šiuolaikiniam demokratiniam ir tautos mentalitetui”. Kitaip sakant

pažindindami moksleivius su gyvąją gamta, ugdome darnią, protingą, mylinčią

visuomenę.

Gamtamokslinio ugdymo tema pradinėse klasėse yra gana daug tyrinėta

(V. Lamanauskas, V. Jonynienė), tačiau atskirai kiek vietos skiriama

gyvajai gamtai pažinti GU – yra mažai tyrinėta.

Atnaujintose programose ir standartuose pabrėžiama ypatinga mokyklos

svarba formuojant visuomenę, kuri sugebėtų tinkamai rūpintis gamta ir ją

tobulinti. Pasak žymių tyrinėtojų: K. Paul, S. Kedo šiandienos vaikai turi

labai menką suvokimą apie gamtą, gyvuosius jos objektus. Didelis vaidmuo

tenka mokytojams, kurie privalo suteikti pakankamai žinių apie gyvąją

gamtą. Kadangi vadovėlis yra skirtas tik žinioms praplėsti, mokytojo

pareiga supažindinti mokinius su gyvosios gamtos objektais naudojant savo

metodus. Mokymo metodai ir būdai neatsiejami nuo mokytojo ir mokinio

santykių: mokymas neįsivaizduojamas be bendravimo su vaiku ir jo asmenybės

ugdymo (Jankevičienė R, Kasiulynienė L., 2000 ). Kūrybingas ir patyręs

mokytojas taiko specifinius mokymo metodus taip paįvairindamas pamoką,

sužadindamas mokinių norą stebėti, tyrinėti, klausinėti.

Tyrimo tikslas – išsiaiškinti, kiek vietos pradinių klasių

gamtamoksliniame ugdyme skiriama gyvosios gamtos pažinimui.

Uždaviniai:

1. Išanalizuoti mokslinę metodinę literatūrą GU aspektu.

2. Atlikti anketinę apklausą.

3. Atlikti statistinę rezultatų analizę.

Tyrimo objektas – tirta gyvosios gamtos dalis pasaulio pažinimo

mokyme.

Kontingentas – pradinių klasių pedagogai ir II –IV klasių mokiniai.

Tyrimo metodika. Darbe naudotasi šiais tyrimo metodais: dokumentų

metodinės bei mokslinės literatūros analizė, anketinė apklausa, statistinis

rezultatų apdorojimas.

1. MOKSLINĖS METODINĖS LITERATŪROS ANALIZĖ

1. Pedagogikos istorija gamtamoksliniu aspektu

Švietimas kito keičiantis istorijos laikotarpiams. Yra žinoma daug

žymių žmonių, skelbusių savo mintis, idėjas didaktikos princiapis, tai J.

A. Komenskis (1592 –1670), Ž. Ž. Ruso, K. Marksas, F. Engelsas ir kt. Slavų

pedagogas Komenskis padėjo mokslo apie mokymą pagrindus išleisdamas knygą

“Didžioji didaktika”. Visų pedagoginių Komenskio veikalų pagrindinė mintis

ta, kad teisingas auklėjimas visa kuo turi derintis prie gamtos.

Gamtą atitinkančio auklėjimo principas, pradedant Komenskiu, ne

kartą aptinkamas XVIII ir XIX amžiaus pedagoginėse sistemose, be to,

kiekvienas iš įžymiųjų pedagogikos teoretikų šį principą supranta kiek

kitaip. Komenskio nuomone, žmogus kaip gamos dalis paklūsta svarbiausiems,

visuotiniams jos dėsniams, tiek veikiantiems augalų bei gyvūnų pasaulyje,

tiek galiojantiems žmogui. Komenskis stengėsi kuo plačiau išugdyti mokinių

pažintinius sugebėjimus, “Sukelti žinių troškimą ir aistringą užsidegimą

mokytis”; dėl to reikia, nurodydavo jis, sujungti tai, kas malonu, su tuo,

kas naudinga, skatinti vaikų smalsumą.

Komenskis reikalavo, kad mokyti būtų pradedama ne nuo žodinio daiktų

aiškinimo, bet nuo jų stebėjimo. Tai, kas prieinama reikia stebėti gamtoje,

o jeigu negalima tiesiogiai stebėti daiktų, tai juos reikia pakeisti

paveikslais, modeliais, piešiniais.tai sensualinė filosofija, kuria sekė

Komenskis, ir kuri yra iki šių dienų smarkiai gvildenama.

Žymusis pedagogas išnagrinėjo vaizdumo principą. Komenskis vaizdumą

suprato plačiai, ne tik kaip

regimąjį, bet ir kaip visų jutimo organų

pajungimą tam, kad daiktai ir reiškiniai būtų suvokiami geriau, aiškiau.

Žymus veikėjas Žanas Žakas Ruso (1712 –1778m.) taip pat buvo

sensualistas. Jis manė, kad gamta auklėja “iš vidaus”, ugdydama žmogaus

asmenines savybes. Ruso visada reikalavo atsižvelgti į vaikų amžiaus

ypatybes, taip pat aktyvius mokymo metodus, darbinį auklėjimą, glaudų

mokymo ryšį su gyvenimu. Daugelis laikė jį didžiu, tačiau tų metų santvarka

neleido įteisinti jo minčių ir mokymo būdų.

Įžymus veikėjas Lajus subiologino pedagogiką. Auklėjimui ir mokymui

jis taikė schemą: suvokimas –– perdirbimas – išraiška (arba atvaizdavimas).

Daugiausiai dėmesio skirdamas išraiškai sumažino protinio darbo reikšmę,

“veiksmo mokyklą” pavertė iliustruojamąją mokykla, kur mokiniai nemažą

laiko dalį skiria piešimui, lipdybai, vaidybai ir t.t. ši pernelyg didelė

vaizduojamoji veikla gerokai atitraukė vaikus nuo sistemingo mokymosi, o

tai susiaurino bendrąjį jų išsilavinimą.

Taigi, prieinamus, tinkamus, įvairius mokymo metodus, mokant pažinti

gyvąją gamtą, imtasi analizuoti jau gana seniai. Pedagogikos istorijos

šaltiniuose daugiau akcentuojamas ne mokymas gyvosios gamtos, bet jos

reikšmė vaikams, visuomenei. Šių dienų naujosiose programose ir

standartuose ypatingas dėmesys kreipiamas į vaiko orientavimą į gyvąją

gamtą. (Pedagogikos istorija, 1999)

1.2. Gamtamokslinio ugdymo reikšmė pradinėse klasėse

Pasaulio pažinimas pradinėse klasėse – vienas sudėtingiausių,

aprėpiančių gamtą, geografiją, fiziką, chemiją, astronomiją, istoriją,

sociologiją ir ne tik, vienas įdomiausių ir problematiškiausių dalykų.

Gamtos pažinimo tikslas – ugdyti vaiko gebėjimą suprasti gamtos ppasaulį

ir bendrauti su juo (Bendrieji išsilavinimo standartai). Šio tikslo

siekiama:

– Ugdant nuostatą gerbti, tausoti ir puoselėti viską, kas gyva ir

negyva, kas sukurta gamtos ir žmogaus.

– Teikiant žinių apie gyvąją ir negyvąją gamtą, reiškinių tarpusavio

priklausomybę, žmogaus ir gamtos santykį.

– Ugdant gebėjimus stebėti, fiksuoti, analizuoti gamtos reiškinius,

ieškoti priežastinių ryšių tarp gamtos reiškinių bei gamtos ir

žmogaus veiklos.(Žulkauskas, 1995)

Vienas iš gamtos pažinimo aspektų – gyvoji gamta (augalai, gyvūnai,

žmogus). (V. Lamanauskas, 2001)

Meilė gamtai – labai vertinga žmogaus charakterio savybė. Ji formuojasi

nuo pat ankstyvos vaikystės. Pamilti gamtą gali tik tie, kurie nuolat su ja

bendrauja, domisi jos paslaptimis, stengiasi jas atskleisti, puošia savo

triūsu. (Kasiliūnienė L, 2000)

Vaikas ir gamta susiduria labai anksti. Gamta jam yra neišsemiamas

įdomių įspūdžių ir džiaugsmingų iišgyvenimų šaltinis (Bytautienė R, 2001)

Nuo mažumės skiepydami vaikams norą prižiūrėti augalus ir globoti

gyvūnus pratintume, kad visada būtų jiems atidūs, jautrūs, mokytume

rūpestingai ir atsakingai elgtis, sudarytume sąlygas dažniau pabūti

gamtoje, mokytume pajusti gamtos kvapus, pamatyti spalvas, formas, vaizdus

ir tai išlikų visam gyvenimui. (Barkauskaitė M. 2002)

Labai daug kas priklauso ir nuo mokytojo sugebėjimo sužadinti vaikų

norą tyrinėti, klausinėti, apskritai veikti. Jei mokytojas tyrinėja kartu

su vaikais, pats daug klausinėja skatindamas ieškoti atsakymų į klausimus

kas, kaip, kodėl vyksta gamtoje ir vaikai vėliau noriai imasi šių darbų.

Savarankiškai tyrinėdami aplinką ir darydami savo “mažuosius atradimus”

patiria didžiulį malonumą, jiems kyla noras sužinoti dar daugiau ir

suprasti gamtą.

Mokėjimas pažinti gamtą – labai vertinga savybė, leidžianti vaikui

orientuotis aplinkoje, suvokti gamtos aplinkos įvairumą, deramai bendrauti

su žmonėmis (E. Motietjūnieinė, 2004).

Iki mokyklos vaikai jau turi tam tikrų žinių apie gamtą. Labai svarbu,

kad tos žinios būtų sistemingai gilinamos ir plečiamos pradinėje mokykloje,

t.y I – IV klasėse. Pasaulio pažinimą galima traktuoti kaip gamtamokslinio

ugdymo pradinėje mokykloje vieną iš komponentų.

Pasaulio pažinimo ugdymo turinys išdėstytas programoje “Aš ir

pasaulis”. Ši programa sudaryta remiantis svarbiais didaktiniais

principais:

1. Humaniškumo (pagarbos žmogui, gamtai ugdymas, sveikos ir saugios

aplinkos kūrimas ir t.t.).

2. Demokratiškumo (tiek mokiniui, tiek mokytojui paliekama

pasirinkimo teisė ir laisvė mokymo metodikų, turinio ir pan.

aspektu).

3. Spiralės (tie patys klausimai nagrinėjami aukštesnėse klasėse,

tačiau aukštesniu lygmeniu. Mokomoji medžiaga plečiama ir

gilinama).

4. Integracijos (mokomoji medžiaga išdėstyta integruotai/

sujungta į visumą. Stengiamasi integruoti ne tik mokymo turinį, bet ir

procesą, mokytojų ir mokinių veiklą.) (V. Lamanauskas, 2001) (1 pav.).

I klasė – “Aš ir pasaulis”

II klasė – “Pasaulis ir aš” PASAULIO

PAŽINIMAS

III klasė – ‘Mūsų pasaulis” (kursas)

IV klasė – “Vienas pasaulis”

Humanizmas – demokratija – integracija – spiralė

Programa “AŠ IR PASAULIS”

1 pav. Pasaulio pažinimo struktūra pradinėje mokykloje

1. 3. BBendrosios programos, standartai

Pasaulio pažinimo mokomojo dalyko turinio didaktinės nuostatos bei

turinio pagrindiniai komponentai pateikiami Bendrosiose programose.

Gamtamokslinis išsilavinimas yra standartizuojamas. Gamtamokslinio

išsilavinimo standartai nusako siekimus mokymosi pradinėje mokykloje

rezultatus, t.y. nurodomos siektinos vertybinės nuostatos, pagrindinės

žinios ir gebėjimai, kuriuos turėtų būti įgiję dauguma baigiančių

atitinkamą pakopą ar klasę bendrojo lavinimo mokyklos moksleivių. (Naujieji

bendrieji išsilavinimo standartai)

Gamtos tyrimai integruojami į visus likusius gamtos mokslų dėmenis:

gyvąją gamtą, medžiagas ir jų kitimus, fizikinius reiškinius. Visi gamtos

mokslų dėmenys integruojami tarpusavyje mokytojų, vadovėlių ir

individualiųjų programų autorių nuožiūra.(Naujieji bendrieji išsilavinimo

standartai)

Gamtamokslinio išsilavinimo standartai padeda vertinti ir įsivertinti

moksleivių pasiekimus, individualizuoti ugdymo turinį, planuoti bei derinti

dalyko turinio išdėstymą ir metodus, atitinkama kryptimi plėtoti

materialinę bazę.

Bendrosiose programose (p. 292 – 294) nurodomi I – IV klasių

gamtamokslinio ugdymo uždaviniai ir tikslai.

I klasėje diegiami gyvosios gamtos pradmenys, pasaulis imamas suvokti

kaip sistemingo pažinimo objektas. Gamtos pažinimas grindžiamas tiesioginiu

konkrečių aplinkos veiksnių, bei reiškinių stebėjimu, lyginimu, rūšiavimu,

savo patyrimo nusakymu.

Bendrieji tikslai mokant pažinti gyvąją gamtą:

1. Mokyti stebėti aplinką, gamtos objektus, juos lyginti, rast

panašumus ir skirtumus.

2. Išmokyti pažinti kelias medžių ir krūmų rūšis.

3. Išsiaiškinti, kas kur auga (sode, darže, miške).

4. Žadinti domėjimąsi naminiais gyvūnais ir paukščiais, skatinti juos

stebėti.

5. Suvokti ryšį tarp gyvosios ir negyvosios gamtos permainų.

6. Stebėti gamtą visais metų laikais.

7. Išsiaiškinti, kodėl ir kaip auga augalai.

II klasėje nagrinėjami gyvų organizmų (augalų ir gyvūnų) panašumai ir

skirtumai. Aiškinamasi, kad visiems gyviems organizmams būdingos savybės

yra augimas, maitinimasis, dauginimasis.

Bendrieji tikslai mokant pažinti gyvąją gamtą:

1. Išsiaiškinti, kas yra gyvūnai, augalai; kuo jie skiriasi ir kas

yra bendra.

2. Patiems išsiaiškinti, kad visų gyvų organizmų

bendros savybės yra: augimas, maitinimasis, dauginimasis.

3. Pasiaiškinti, kaip įvairūs organizmai (taip

pat ir žmogaus) yra prisitaikę prie skirtingos aplinkos.

4. Išsiaiškinti kaip nekryptinga ir neatsakinga žmogaus veikla

veikia gamtą.

III klasėje pradedami analizuoti sudėtingesni gamtos reiškiniai bei

sistemos atkreipiant dėmesį į jų tarpusavio priklausomybę, ieškant

dėsningumų, vieningų kriterijų skirtingiems reiškiniams aprašyti ir

paaiškinti.

Bendrieji tikslai mokant pažinti gyvąją gamtą:

1. Mokytis stebėti, fiksuoti faktus ir sieti juos į priežastinių

ryšių sekas, sistemas, klasifikuoti pagal aiškiausius požymius.

2. Atkreipti dėmesį į gyvybės formų (augalijos ir gyvūnijos)

tarpusavio priklausomybę.

3. Pastebėti, kad gyvybė neįmanoma be saulės, oro, vandens, žemės

t.y negyvosios gamtos

4. Suvokti Saulės energijos reikšmę Žemės gyvybei..

5. Išsiaiškinti tinkamo santykio su gamta galimybes. Ugdyti

moralinę atsakomybę už savo veiklą gamtoje.

IV klasėje visas turimas patyrimas, konkrečios žinios bandomos susieti

pagal visuotinių ryšių dėsnius. Siekiama prognozuoti galimus rezultatus,

kelti hipotezes ir daryti išvadas.

Bendrieji tikslai mokant pažinti gyvąją gamtą:

1. Mokytis sisteminti konkretų patyrimą

ir žinias.

2. Mokytis taikyti mokslinio tyrimo metodą visiems gamtos faktams ir

reiškiniams, jų aiškinimui.

3. Mokytis fiksuoti faktus ir reiškinius, jų pokyčius. Mokytis

naudotis schemomis, lentelėmis, diagramomis.

4. Mokytis ieškoti ir rinkti trūkstamą informaciją; gebėti ją

panaudoti prielaidoms patikrinti.

5. Išsiaiškinti, kodėl kai kurie gyvūnai gyvena bendruomenėmis.

6. Suvokti elementarią gamtos evoliucijos sampratą (gyvybės formų

atsiradimas, plėtotė, išnykimas).

7. Ugdyti sampratą, kaip žmogus gali padėti arba pakenkti gamtai ir

sau.

Pradinių klasių gamtamokslinis ugdymas, remiantis programos

reikalavimais, turi būti vykdomas spiraliniu principu. Siekiama, kad,

įgytos žinios būtų gilinamos, sisteminamos ir apibendrinamos. Kaip matome,

daug dėmesio skiriama vertybinėms nuostatoms, pasitelkiant patyrimus,

išgyvenimus. Vaikai mokomi stebėti, tyrinėti. Taigi, bendrųjų programų

tiksluose yra įtraukiami punktai, siekiant pažinti gyvąją gamtą ir jų yra

gana daug.

Pažvelgę į 1 – ą lentelę matome visas pagrindines gyvosios gamtos

temas pagal bendrąsias programas. Matome, kaip programa vykdoma

spiraliniu būdu. Pirmoje klasėje susipažįstama su artima aplinka (medžiai,

krūmai, naminiai gyvuliai, paukščiai), antroje klasėje paliečiama mitybos

grandinės tema, trečioje klasėje – gyvosios gamtos ryšys su negyvąją,

gyvūnų bendruomeninio gyvenimo bbruožai, ir galiausiai, ketvirtoje klasėje

gilinamasi į gamtotyros metodus, siekiama pratinti mokinius įžvelgti faktų

bei reiškinių ryšius, tarpusavio priklausomybę.

1 lentelė Pagrindinės gyvosios gamtos temos pagal Bendrąsias programas

(1997)

|I klasė |II klasė |

|Aplinka: gyvoji gamta. |Augalai ir gyvūnai. Augimas, |

|Medžiai ir krūmai. |maitinimasis, ddauginimasis. |

|Ūkis. Naminiai gyvuliai ir |Mityba gamtoje. Mitybos grandinės. |

|paukščiai. |Žmogaus poveikis gamtai |

|Metų laikai. Kalendorius. | |

|III klasė |IV klasė |

|Gyvūnų bendruomenės. |Gamtotyros metodas. |

|Gyvosios gamtos ryšys su negyvąją. |Žmogus – ekologinės sistemos dalis.|

|Ekologinė sistema. |Gamtos evoliucija. |

|Pirmoji pagalba. Gydymasis | |

|vaistais. | |

Kiekvienas mokytojas, remdamasis Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklos

Bendrosiomis programomis (1997) ir Pradinės mokyklos programomis (1992),

gali kurti individualiąsias programas, atitinkančias klasės lygį,

tenkinančias jo mokinių poreikius ir interesus. Tik svarbu sudarant

programas paisyti vaiko raidos ir psichologinės brandos, dvasinio

tobulėjimo, kad skatintų gebėjimą veikti, ugdytų veiklos motyvus,

poreikius, jausmus, teigiamas emocijas, nuostatas, leistų išgyventi

sėkmę.(D. Solovjovienė, 2003)

Mokytojas turėtų siekti, kad vaikai stebėtų, tyrinėtų gamtą, pratintųsi

įžvelgti faktų bei reiškinių sąsajas, pajustų pasaulio vientisumą. Jei tik

įmanoma atliekami nesudėtingi eksperimentai, bandymai; sodinama ir

auginama; tirpinama, mmaišoma, garinama; sveriama ir matuojama. Mokiniai

mokomi ir mokosi nuoseklaus tyrimo metodo: stebėjimas – analizė – hipotezė

– jos tikrinimas – išvados. (V. Lamanauskas, 2001)

1. 4. Mokytojo knyga

Tai svarbiausia sistemos “Programa – mokytojo knyga – mokinio darbo

sąsiuvinis – vadovėlis” dalis. Turėdamas išsamią programą ir mokytojo knygą

kūrybingas mokytojas gebės siekti programoje nužymėtų tikslų ir be

vadovėlio, naudodamasis kitomis knygomis, kita mokomąja medžiaga (Mokytojo

knyga )

Mokytojas, pageidaujantis detalaus temos plėtojimo aprašymo, gali

tiesiogiai vadovautis mokytojo knyga. Bet ir tuo atveju jam tenka iš

gausybės užduočių, iidėjų pasirinkti tas, kurios tinka jam pačiam, atitinka

jo klasės lygį, atliepia kiekvieno mokinio gebėjimus, polinkius, interesus.

Žinoma, kūrybingas mokytojas gali ieškoti savo kelio: keisti, varijuoti

užduotis, tekstus, darbo būdus, jam mokytojo knyga tarnaus kaip idėjų

šaltinis, gairės, žyminčios kelią į tikslą.

Mokytojo knygose galima rasti: temas, tikslus, priemones (jos yra

pageidaujamos (bet nebūtinos) siekiant geriausio rezultato), užduotis.

Žinoma, geri darbo rezultatai labai priklauso nuo mokytojo darbo stiliaus,

kūrybiškumo, bei klasės galimybių.

Pažvelgę į mokytojo knygos siekius, mokant pažinti gyvąją gamtą, galima

pastebėti, kad šios knygos yra suderintos su bendrosiomis programomis.

Mokytojo knygos siekiai atitinka bendrųjų programų tikslus mokant gyvąją

gamtą. Siekiama sistemingo mokymo.

I klasės mokytojo knyga. Siekiama:

– Vaikai pratinami stebėti gamtą;

– Mokomi skirti kelias medžių ir krūmų rūšis;

– Skatinami domėtis naminiais gyvūnais, paukščiais;

– Mokyti prižiūrėti savo augintinį, suprasti gyvūnų elgesį.

– Išsiaiškinti, kurios uogos ir vaisiai užauga miške, sode, kaip

auga daržovės;

– Pasiaiškinti gyvosios ir negyvosios gamtos permainų ryšį;

– Stebėti ir apibūdinti gamtos kaitą pavasarį, atbundančią gamtą.

II klasės mokytojo knyga. Siekiama:

– Siekiama gilinti žinias apie naminius gyvūnus ir kultūrinius

augalus, jų priežiūrą ir reikšmę, pažinti naminius gyvulius,

išsiaiškinti, kuo jie naudingi žmogui;

– Išsamiau susipažįstama su varlės gyvenimo ciklu;

– Aiškinamasi čiuožiko gebėjimas bėgioti vandens paviršiumi;

– Aiškinamasi piktžolių daroma žala, įsidėmėti ir atpažinti

būdingiausias piktžoles, javų svarbą žmogui;

– Mokyti palyginti skirtingų Lietuvos vietovių kraštovaizdį,

gyvūniją ir augaliją, padėti suprasti, kad vasara – tai augimo ir

brendimo metas;

– Aptarti kodėl ir kaip auginami linai;

– Aiškinti vandens prasmę. Kiekvienas lašas gyvas – jame gausu

smulkių augalų. Uodai, varlės pradeda gyvenimą vandeny;

– Stebėti, kaip keičiasi drėgnumas ir augalija artėjant prie

vandens, vandens telkinio pakrantę. Išsiaiškinti, kas ir kaip

gyvena vandeny.

III klasės mokytojo knyga. Siekiama:

– Suvokti, kai kuriuos gyvūnų bendruomeninio gyvenimo principus.

Aptarti kai kuriuos vabzdžių elgesio ypatumus, stebint skruzdžių

gyvenimą.

– Susipažinti su kuosų kolonijos gyvenimo tvarka;

– Įgyti žynių apie skruzdėlyno gyvenimo sąrangą;

– Pastebėti išorinius šerno ir kiaulės išorinius kūno skirtumus.

Pasiaiškinti, kodėl tie skirtumai atsirado;

– Patyrinėti bičių bendruomeninio gyvenimo ypatumus. Su bitės –

tipiško vabzdžių klasės atstovo – kūno sandara ir funkcijomis. Su

senu lietuvių verslu – bitininkyste;

– Susipažinti su šuns – medžiotojo, pagalbininko, žmogaus draugo

savybėmis;

– Išsiaiškinti, kokios augalų grupės, kokių rūšių miškai auga

Lietuvoje, kokie medžiai ir krūmai auga artimiausiame miške;

– Išsiaiškinti, kaip vienos gyvybės formos susijusios su kitomis;

ąžuolo ekosistemos ypatybes; pasimokyti chemiškai žymėti mitybos

grandines;

– Aptarti medžių dauginimosi būdus;

– Susipažinti su vandens telkinių gyvenimu ir jo gyventojais.

Aiškintis vandens telkinio – ekosistemos – gyvenimą; nusakyti kai

kurias mitybos grandis.

IV klasės mokytojo knyga. Siekiama:

– Įgyti elementarų supratimą apie nuolatinį gamtos kitimą;

– Suprasti, kokiais etapais vystosi augalai ir vabzdžiai;

– Įvardinti augalų augimo stadijas, įsidėmėti augalo dalių paskirtį,

išsiaiškinti, kokiais būdais dauginasi augalai, suvokti, kodėl

augalai žydi ir brandina sėklas

– Stebėti drugio gyvenimą, įvardinti jo keitimosi stadijas;

– Įvardinti gyvūnus, kuriems būdinga metamorfozė, išsirita iš

kiaušinių susipažinti su jų gyvenimo būdu. Susipažinti su varlių

ir kitų roplių gyvenimo būdu;

– Išsiaiškinti, kaip metų laikų kaita verčia keistis ir augalus, ir

žmones, ir gyvūnus;

– Ne tik atpažinti įprastus Lietuvos gyvūnus, bet ir išsiaiškinti,

kokioje aplinkoje jie gyvena;

– Įsigilinti į kiaulpienės augimo, maitinimosi ir dauginimosi

ypatumus, palyginti kuo jos skiriasi augančios skirtingoje

aplinkoje;

– Suvokti, kad gyvūnams prisitaikyti padeda kūno sandara. Išsamiau

susipažinti su ežio sandara ir gyvenimo ypatybėmis.

– Išsamiau susipažinti su kregždės prisitaikymu gyventi Lietuvoje,

panagrinėti plėšriųjų ir vandens paukščių gyvenimo būdo ypatybes;

– Įvardinti vabzdžių graužikų ir plėšriųjų gyvūnų kūno sandaros

ypatybes, susijusias su gyvenimo būdu;

– Įsitikinti, kad gyvūnai turi ypatingų gebėjimų, kurie padeda jiems

gyvuoti ir išlikti;

– Įgyti išsamesnių žinių apie Europos augalus ir

gyvūnus;

– Prisiliesti prie Azijos žemyno gamtos pasaulio;

– Įdėmiau pažvelgti į Afrikos, Australijos, P. Amerikos ir Š.

Amerikos augalų ir gyvūnų pasaulį.

Kaip ir bendrosiose programose, taip ir I klasės mokytojų knygose yra

akcentuojamas dėmesys į artimiausią aplinką, gyvūnų stebėjimu, ugdoma

pagarba gyvybei, gamtai, aiškinantis gamtos reiškinius remiamasi

nesudėtingais bandymais, žaidimais, piešiniais.

II klasės mokytojų knygose gamtos temų tikslas – priartinti vaiką prie

gamtos, padėti suvokti jos procesus, ugdyti ekologinės kultūros pradmenis.

III klasės vadovėlio mokytojo knygoje vėl akcentuojamas mokytojo

individualus darbas, tačiau skiriasi mokymo specifika. Šis vadovėlis

daugiau kelia klausimus ir padeda rasti atsakymus arba pataria, nusako,

nurodo, kur tų atsakymų ieškoti.

Keičiant ugdymo kryptį: nuo akademinio į žinias orientuoto mokymosi

siekiama pereiti prie integralaus, visuminio, įprasminto, į žmogų

orientuoto ugdymo, atsižvelgiant į pasaulines socialines raidos tendencijas

– orientaciją į humaniškąsias, bendražmogiškąsias vertybes – išryškėja

būtinybė ugdyti žmogų laisvei ir demokratijai, solidarumui ir darniam

sugyvenimui. Tam reikia akcentuoti asmens orumą, dorą, skatinti

savarankiškumą, kūrybiškumą; teigti sprendimų laisvę ir atsakomybę už juos,

pagarbą žmogui, gamtai, daiktui.

Kaip matome, standartų, bendrųjų programų iškelti tikslai atsispindi

mokytojų knygose. Jose lyg bandoma šiuos tikslus įgyvendinti. Žinoma,

aukštėjant klasėms keičiasi mokymo specifika. I – oje klasėse siekiama

supažindinti su artimiausia aplinka, II – oje klasėse priartinti prie

gamtos, o III ir IV klasėse plačiau ir išsamiau analizuojamos socialinės,

paliečiamos ekologinės problemos, labiau yyra akcentuojamas pats vaikas.

Daugelyje literatūros šaltinių labai pabrėžiama frazė “kūrybingas

mokytojas”. Ir tai suprantama. Mokytojų knygose yra aprašytos temos, jų

vedimo būdai, bendrosiose programose – tikslai, tačiau kaip pravesti, kaip

išaiškinti temą labai priklauso nuo mokytojų darbo pobūdžio, charakterio

savybių. Atliekant bet kokią užduotį svarbiausia – paties vaiko veikla, jo

aktyvumas. Pagrindinis naujųjų programų uždavinys – ne suteikti žinių, o

ugdyti gebėjimus, bei vertybines nuostatas per patyrimą, išgyvenimą,

veiklą. Todėl mokytojas turi ieškoti atitinkamų ugdymo būdų, darbo metodų

šiam tikslui pasiekti.

1.5. I – IV klasių pasaulio pažinimo vadovėliai

Žymiausi pasaulio pedagogai, pradedant J. A. Komenskiu, nuo seno

tvirtino, jog gamta yra neišsenkamas įvairiapusės asmenybės ugdymo

veiksnys, nes ji yra gėrio, grožio, humaniškumo, mąstymo, gamtos dėsningumų

pažinimo, sąveikos tarp gyvo ir negyvo suvokimo šaltinis.(Žulkauskas, 1995)

“Vadovėlis nėra svarbiausias pasaulio pažinimo kkurso vadovas. Pasaulio

pažinimo vadovas – mokytojas, besiremiantis mokytojo knyga. Vadovėlis – tai

mokinio darbo knyga”. Taip apie vadovėlius kalbama mokytojų knygoje.

Mokinio vadovėlis – tai trečioji (dar yra mokytojo knyga ir pratybų

sąsiuvinis) mokymo priemonių komplekto dalis. Tačiau, kaip jau minėjau,

vadovėlis nėra svarbiausioji pasaulio pažinimo kurso knyga, kurso vadovas.

Pasaulio pažinimo kurso vadovas – mokytojas, besiremiantis mokytojo knyga.

Vadovėlis – tai mokinio darbo knyga, su kuria jis dirba, kuri padeda jam

mąstyti, pažinti. Vadovėlis (anot bendrosios programos): kelia klausimus ir

padeda rasti atsakymus, skatina vaiko smalsumą, domėjimąsi, aktyvina

mąstymą, ragina aktyviai įsijungti į ieškojimų procesą, lavina vaizduotę.

Mokytojų knygose teigiama, kad vadovėliai sudaryti taip, kad atitiktų

visų – ir gabių, ir nelabai gabių – mokinių bei visokių – ir kūrybingų, ir

nelabai kūrybingų – mokytojų poreikius. Vadovėliai yra “erdvūs”, paslankūs,

teikiantys galimybę diferencijuoti darbą. “..metaforiškai galėtume

pavadinti vaikus vedančiais keliais.”(G. Kazlauskienė, 2002), “.kasdienio

darbo priemonė, “.dideli, sunkūs”(E. Noreikienė, 2002). Taip apie pasaulio

pažinimo vadovėlius atsiliepia pradinuko mama ir pradinių klasių mokytoja.

Visgi kur tiesa? Ką mums siūlo “Pasaulio pažinimo” vadovėliai? Kuris iš šių

teiginių gali būti tiesa? Ar vadovėliai atitinka Bendrųjų programų

reikalavimus? Ar pakankamai dėmesio juose skiriama teikiant žinių apie

gyvąją gamtą? Į šiuos ir kitus klausimus bandysime surasti atsakymus

paanalizavę “Pasaulio pažinimo” vadovėlius.

Atnaujinti V.Jonynienės pasaulio pažinimo vadovėliai mokytojui

suteikia praktiškai visus įgaliojimus, laisvę dirbti, kaip patinka

mokytojui. Remiantis atliktomis mokytojų bei mokinių apklausomis,

atsisakyta kai kurių nebūtinų temų, pakoreguota temų medžiaga. Stengtasi,

kad vadovėlis dar labiau skatintų aktyvią mokinių veiklą, daugelis temų

papildytos naujomis praktiniam darbui skirtomis užduotimis. Dar labiau

akcentuojamas probleminis medžiagos pateikimas: atnaujintuose vadovėliuose

beveik visos temos pradedamos įvadiniais klausimais, į kuriuos vaikai ieško

atsakymų remdamiesi savo patirtimi. Siekta dar didesnio turinio

integralumo, teminio nuoseklumo ir vientisumo, dermės su kitomis vadovėlio

komplekto dalimis – mokytojų knyga bei pratybų sąsiuviniu (V. Jonynienė,

2004).

Anot autorės Jonynienės, vadovėliai atnaujinti, vėl akcentuojama

mokytojo veiklos laisvė dirbant su jais. LLabai daug kas priklauso ir nuo

pedagogo, kam jis daugiau skirs dėmesio viena ar kita tema.

Pažvelkime atskirai į I – IV klasių vadovėlių temas, teikiančias žinių

apie gyvąją gamtą.

I klasės vadovėlio “Aš ir pasaulis” temos gyvajai gamtai pažinti: “Prie

ąžuolo”, “Medžiai ir krūmai”, “Vasaros ir rudens gėrybės” (2 temos), “Ką

mes valgome”, “Mūsų ūkis”, “Kaimo sodyboje”, “Mano mažasis draugas”, ‘Visi

ruošiasi žiemai”, ‘Lauktuvės miško gyventojams”, “Kur gyvena?”, “Gamta

bunda”, “Čir vir vir pavasaris”, “Pavasario rūpesčiai”, “Pavasario

žiedai”(2 temos), “Visi dirba”.

II klasės vadovėlio “Pasaulis ir aš” temos gyvajai gamtai pažinti:

“Vasara – augimo metas”, “Mūsų krašto gamta”, “Sėklos”, “Darže”, “Piktos

žolės – piktžolės”, “Tyrinėjame vaisius ir sėklas”, “Sėja”, “Gyvas –

negyvas”, “Stebime gyvūnus”, “Mūsų sodų paukščiai” (2 temos), “Kas kuo

minta?”, “Mūsų maistas”, “Ką valgome?”, “Naminiai gyvuliai ir paukščiai”,

“Kitų kraštų naminiai gyvuliai”, “Lino kančia”, “Verpia be ratelio”,

“Audžia be staklelių”, “Išskrido kaip paukščiai” (2 temos), “Gerieji

pagalbininkai”, “Vandens gyventojai”, “Vandenyje ir prie vandens”,

“Čiuožikas”, “Uodas”, “Vandens ar sausumos gyventojai?”, “Juda kas gyva”,

“Augalai moka judėti”, “Kodėl aš judu?”.

III klasės vadovėlio “Mūsų pasaulis”temos gyvajai gamtai pažinti:

“Gyvenimas drauge: gyvūnų bendrijos”, “Iš paukščių gyvenimo”, “Įgimta ar

išmokta?”, “Skruzdžių miestas”, “Skruzdžių šeimoje”, “Kaip gydytis be

vaistų?”, “Žemdirbiai ir gyvulių augintojai”, “Šernas”, “Šerno giminaitė”,

“Bulvės”, “Bitininkystė”, “Apie bites ir žmones”, “Kodėl bitės šoka?”,

“Bitute, pilkoji.”, “Medžioklė”, “Šuo – medžiotojo pagalbininkas”, “Šuo –

žmogaus draugas”, “Ką jis nori pasakyti?”, “Miško augalai”, “Lietuvos

miškai”, “Miško gyvūnai. Kas kur gyvena?”, “Kas kuo minta?”, “voveraitės”,

“Kam reikia miškų?”, ‘Miškai neturi išnykti”, “Vandenyje ir prie vandens.

Žvejyba”, “Žuvys” (2 temos), “Vandens telkinio gyvenimas”,

IV klasės vadovėlio “Vienas pasaulis” temos gyvajai gamtai pažinti:

“Kur dingo drugio vikšras”, “Nuo sėklos iki. sėklos”, “Kaip dauginasi

augalai”, “Augalai veda vaisius”, “Kitimas: metamorfozės”(2 temos), “Žemė

dar be žmonių”, “Orams keičiantis”, “Kiekvienam sava aplinka”, “Kiaulpienių

rasime visur”, “Ypatinga kūno sandara”, “Ežys”, “Skrajoklės kregždutės”,

“Plėšrieji ir vandens paukščiai”, “Vabzdžiaėdžiai, graužikai ir plėšrūnai”,

“Slėptis ar sprukti?”, “Kas padeda greitai judėti”, “Kaip nebūti suėstam”,

“Matyti, girdėti, užuosti – tai gyventi”, “Jie vienas be kito neišgyventų”,

“Poravimasis”, “Tėvai ir vaikai”, “Drauge – saugiau ir ramiau”, “Savitarpio

pagalba”, “Kaip gyvūnai”kalbasi”” (3 temos), “Kas kur gyvena?”, “Žiloji

Europa”, “Paslaptingoji Azija”, “O čia – karštoji Afrika”, “Gal norite į

Australiją?”, “Dvi skirtingos Amerikos”.

2 lentelė “Pasaulio pažinimo” vadovėlių temų, supažindinant su gyvąją

gamta, pasiskirstymas

|Temų skaičius|72 |109 |104 |136 |421 |

|( nuo visų |3 |6 |6 |7 | |

|Temų skaičius|15 |29 |29 |32 | |

Lietuvos pradinės mokyklos “Pasaulio pažinimo” kurso vadovėliuose

temų

gyvajai gamtai pažinti skaičius panašiai vienodas II, III, IV klasėse (žr.

2 lentelė). Sąlygiškai kaip gyvosios gamtos pažinimo temas galima vertinti:

I klasės vadovėlyje 15 (iš 72), II klasės vadovėlyje 29 (iš 109), III

klasės vadovėlyje 29 (iš 104), IV klasės vadovėlyje 32 (iš 136) (V.

Lamanauskas, 2001). Galima teigti, kad temų gyvajai gamtai pažinti yra gana

nedaug.

I klasėje stebimi metų laikai, suteikiama žinių apie vaiką ir jį

supantį pasaulį. Pradedant nuo augalų, naminių gyvūnų, laukinių gyvūnų,

prieinama prie žmogaus ir jo pagalbininkų. Baigiama artima ir tolima

aplinka, kuri supa vaiką. Žmogus yra supažindinimas kaip stebėtojas,

tyrinėtojas, gamtos dalis. (V. Lamanauskas, 2001)

II klasės vadovėlis “Pasaulis ir aš” supažindina su miško, sodo ir

daržo augalais, naminių bei laukinių gyvulių ir paukščių gyvenimu.

Iliustruoja gyvų organizmų (augalų bei gyvūnų) maitinimąsi (kodėl, kuo ir

kaip reikia maitintis), augimą ir dauginimąsi. Elementariai, nesudėtingai

aiškina gamtos, fizikos reiškinius. (V. Lamanauskas, 2001)

III klasės vadovėlyje “Mūsų pasaulis” aiškinama gyvūnų bendruomeninio

gyvenimo reikšmė. Bendrais bruožais apibūdinama gerai žinomų gyvūnų

gyvenimo ciklas nuo gimimo iki mirties. (V. Lamanauskas, 2001)

IV kklasės vadovėlyje “Vienas pasaulis” formuojama elementari nuovoka

apie gamtos ir gyvybės evoliuciją. Aiškinama, kokiais būdais prisitaiko

prie aplinkos gyvūnai ir žmogus. Bendrais bruožais apibūdinama dienos ir

nakties, metų laikų kaita ir susiejama su gyvosios gamtos kasdieniniu

žmonių gyvenimu. Ieškoma panašumų ir skirtumų tarp žmogaus iir gyvūno.

Žinodami temų skaičių, jų pavadinimus, galime panagrinėti, kokia

gyvosios gamtos įvairovė jose atsispindi. (V. Lamanauskas, 2001)

Labai svarbu, kad mokytojo organizuojamame ir valdomame ugdymo procese

įsitvirtintų mokinių poreikis pažinti gyvąją gamtą, gebėjimas ją mylėti,

saugoti, atsakyti už savo veiklą, aktyviai veikti realizuojant save.

3 lentelė Gyvosios gamtos įvairovė I – IV klasių “Gamtos pažinimo”

vadovėlių temose

| | |kriaušė, patisonai, ||avis, viščiukas, |

Iš 3 lentelės matome, kad I – IV klasių “Gamtos pažinimo” vadovėliuose

gausu augalų ir gyvūnų su kuriais vienaip ar kitaip, iliustracijomis,

stebėjimais ar bandymais yra supažindinami pradinių klasių mokiniai.

Visa čia išvardinta augalų, gyvūnų, grybų įvairovė nereiškia, kad apie

kiekvieną jų yra išsamiai pasakojama, mokoma. Daugelis iš šių grybų, gyvūnų

ir augalų pavadinimų yra tik paminimi, iliustruojami pasaulio pažinimo

vadovėliuose. IV kklasės vadovėlyje jau neminimi grybų pavadinimai, daugiau

dėmesio skiriama gyvūnams. Aukštesnėse klasėse mažiau informacijos apie

augalus.

1.6. Gamtamokslinio ugdymo proceso ypatumai pradinėje

mokykloje

Gamtamokslinio ugdymo turinys teikia galimybę mokymo proceso

dinamiškumui ir susisteminimui. Tačiau gamtamokslinių žinių sistemos

įsisavinimas priklauso ir nuo mokytojo (mokymo metodų, formų parinkimo,

taikymo ir kt.), ir nuo moksleivio (mokymosi metodų, motyvacijos, bendrųjų

gebėjimų). Gamtamoksliniam ugdymui mokymo ir mokymosi turinio, formų ir

metodų, veiklos įvairovė. Visa tai efektyvina ugdymo procesą, dorovines,

darbines, estetines savybes.

Gamtos mokslų mokymuisi ir mokymui galima sugalvoti daugybę būdų ir

formų. Mokytojo vadovaujama pamoka klasėje yra tik viena iš gamtos pamokos

formų. Ją vis dažniau turėtų pakeisti pamokos gamtoje, iškylos į

artimiausią ūkį, sodą ir t.t. po pamokų vaikai gali dirbti ir kartu, ir

grupelėmis ar po vieną, stebėti gamtą, rinkti gamtinę medžiagą, atlikti

bandymus. (R. Bytautienė, 2001).

Gamtos mokslų dalykai pasižymi savita specifika. Jų turinys daiktiškas,

materialus, lengvai prieinamas jutiminiam patyrimui empiriniu keliu. O tai

sąlygoja ir šiais mokslais užsiiminėjančių žmonių mąstymo būdą, pažinimo

veiklos stilių. “Biologai mąsto rankomis”, teigia gamtos mokslų fakulteto

dekanas G. Kirvelis, t.y. biologai pažįsta gamtą pojūčiais, bandymų,

eksperimentų metodais. (J. Vaitkevičius, 1995)

Svarbus gamtamokslinio ugdymo komponentas – tinkami metodai. Jie yra

pakankamai įvairūs, egzistuoja nemažai jų klasifikacijų. Vieningos,

visuotinos pripažintos metodų klasifikacijos nėra. Galima skirti

bendruosius ir specifinius “Pasaulio pažinimo” mokymo metodus.

Bendrieji

mokymo metodai:

1. Pasakojimas;

2. Aiškinimas;

3. Pokalbis;

4. Spausdintų šaltinių naudojimas;

5. Demonstravimas;

6. Techninių mokymo priemonių demonstravimas – stebėjimas;

7. Didaktiniai žaidimai;

8. Ekomisterijos

Specifiniai mokymo metodai:

1. Stebėjimas;

2. Bandymai;

3. Praktikos darbai;

4. Eksperimentai. (V. Lamanauskas, 2001)

Turbūt kiekvienam mokytojui turėtų būti svarbiau specifiniai mokymo

metodai. Pamokų įvairinimas garantuoja sėkmingą mokymąsi.

Gamtos pažinimo mokymas – tai mokytojo vadovavimas mokiniams ir

pastarųjų mokymasis. Todėl mokymo metodai yra tarpusavyje susiję ir yra

vienas svarbiausių gamtos pažinimo mokymo proceso kkomponentų. Be tinkamai

parinktų mokymo metodų negalima iki galo realizuoti gamtos pažinimo mokymo

tikslų bei uždavinių, pasiekti, kad gamtos pažinimo mokomoji medžiaga būtų

tvirtai įsisavinta ir tinkamai panaudota pradinių klasių mokinių lavinimui

ir auklėjimui.

Stebėjimas. Vienas svarbiausių pasaulio pažinimo mokymo proceso

komponentų stebėjimas, kuris sudaro prielaidas gamtos daiktams ir

reiškiniams suvokti ir įprasminti Gamtos pažinimo programoje (III – IV

kl.) didelis dėmesys skiriamas sezoninių gamtos reiškinių stebėjimui. Tuo

tikslu įvestas skyrius “stebėjimai”, jiems atskleistas III – IV klasės

mokiniams skiriamų sstebėjimų turinys. Taigi nemaža gamtos pažinimo žinių

turi įgyti patys stebėdami gyvosios ir negyvosios gamtos reiškinius bei jų

kitimą gamtoje. Vadinasi, stebėjimas – toks gamtos pažinimo mokymo

metodas, kai mokytojo tiesiogiai ir netiesiogiai vadovaujami mokiniai

plėtoja moksleivio intelektinius mokėjimus ir įįgūdžius, sudaro sąlygas jų

aktyviai veiklai, lavina vaikų mąstymo operacijas, ugdo estetinius jausmus

ir kt.

XX a. viduryje ypač buvo pabrėžiama, jog gamtamokslinis ugdymas

pradinėje mokykloje turi būti kūrybinis procesas. Moksleiviams turi būti

sudarytos galimybės ir sąlygos visapusiškai ištirti, iškelti klausimus.

Vadovėlius naudoti tik žinioms praplėsti ir gilinti.

Gamtos ir jos reiškinių stebėjimus mokiniai privalo atlikti

sistemingai per visus metus. Kadangi tai tęsiasi ilgą laiką, jie vadinami

ilgalaikiais gamtos stebėjimais.

Tinkamai organizuoti ilgalaikiai gamtos stebėjimai sudaro galimybę

pradinių klasių mokiniams sukaupti elementarių teorinių žinių apie gamtos

daiktus ir reiškinius, jų kitimą įvairiais metų laikais, susiformuoti jų

teisingus vaizdinius ir sąvokas. Be to stebėjimo metu ugdomas mokinių

pastabumas, dėmesys, mąstymas, vaizduotė, smalsumas ir kiti pažintiniai

gebėjimai.

Stebėdami gamtos reiškinius mokiniai patys pamato, kad gyvoji ir

negyvoji gamta įvairiais metų laikais kinta.

Bandymas. Tai toks gamtos pažinimo mokymo metodas, kai mokytojo

tiesiogiai ar netiesiogiai vadovaujami mokiniai tiria kokį nors daiktą ar

reiškinį, pasinaudodami specialiai sudarytomis sąlygomis ir atitinkamai jį

paveikdami. Bandymas skiriasi nuo stebėjimo. Stebėdami mokiniai mato

daiktus ir reiškinius tokius, kokie jie yra, t.y. jų spalvą, dydį, formą

bei kt. O atlikę bandymą, mokiniai mato ne tik tiriamą daiktą, bet ir jo

pakitimus, savybes.

Praktikos darbai. Šis mokymo metodas padeda mokiniams įsisavinti

praktinio pobūdžio gamtos pažinimo žinias, kurios glaudžiai susijusios su

mokėjimais ir įgūdžiais. Labiausiai paplitę praktikos darbų metodai yra:

modeliavimas, grafiniai darbai, darbas su prietaisais ir darbinio pobūdžio

praktikos darbai.

Eksperimentai. Jis padeda atrasti, išsiaiškinti. Pavyzdžiui, įvairių

aplinkos sąlygų poveikį gamtos objektams, gamtos reiškinių priežastis,

gyvų organizmų poreikius ir pan. eksperimentas skiriasi nuo paprasto

gamtos stebėjimo, nes jam atlikti reikia prietaisų, medžiagų, bei įvairių

sąlygų. Labai svarbus eksperimento bruožas – kontrolė.

Ruošdamiesi atlikti eksperimentą, mokiniai turi labai gerai suprasti,

ką juo nori išsiaiškinti. Jie patys kiek įmanoma, ir kiek leidžia saugumo

taisyklės, turėtų surinkti reikalingas priemones ir medžiagas, suplanuoti

darbo eigą.

Galutinis eksperimento etapas yra rezultatų registravimas ir

pateikimas. Skatinkime mokinius apibendrinti rezultatus ir pavaizduoti

juos piešiniais, grafikais, diagramomis. Tai padeda geriau suprasti patį

eksperimentą ir padaryti išvadas (E. Motiejūnienė, 2001).

2. TYRIMAS

2.1. Tyrimo metodika

Tyrimo subjektai. Tyrimui pasirinktos Plungės rajono Alsėdžių vidurinės

mokyklos, bei Telšių Džiugo ir Kranto mokyklų 17 mokytojų, dirbančių su II

–IV klasėmis.

Anketose pateikiami klausimai mokytojams ir mokiniams. Mokytojų anketų

tiklsas –išsiaiškinti kiek vietos skiriama gyvosios gamtos pažinimui per

pasaulio pažinimo pamokas. Mokinių anketų tikslas – patikrinti mokytojų

atsakymus, išsiaiškinti moksleivių pažinimo pamokas.

Duomenų rinkimo metodai. Tyrimas atliktas naudojant anketinę apklausą,

sukurtą darbo autorės, pasiremiant teorinėje dalyje išdėstyta medžiaga,

anketos buvo pildomos mokykloje, pildymo problemų nebuvo. Tai įvyko

savarankiškai ir noriai. Gauti atsakymai apskaičiuoti ir išreikšti

matematiniais skaičiavimais, vizualiomis diagramomis.

Tyrimo procedūros. Surinkus anketas duomenys buvo analizuojami pagal

tam numatytą sistemą. 1 klausimu iš mokytojų anketų norėta išsiaiškinti

požiūrį į gamtos pažinimo dalyką. 2 klausimu domėtasi ar mokytojai

apsiriboja vien programose pateikta medžiaga, siekia, ieško, moko daugiau

nei nurodyta programose. 3,4 ir 5 klausimais išsiaiškinta kaip dažnai

pamokos klasėje keičiamos į pamokas lauke, ką veikiama gamtoje ir kokius

būdus naudoja supažindinant mokinius su gyvosios gamtos objektais. 6

klausimu norėta išsiaiškinti problemas, su kuriomis susiduria mokytojai

supažindindami mokinius su gyvosios gamtos objektais.

Iš mokiniams pateiktos anketos 1 klausimo norėta išsiaiškinti jų

požiūrį į gamtos pažinimo dalyką. 2 klausimu domėtasi kokiu būdu

susipažįstama su gyvosios gamtos objektais, 3 ir 4 klausmais išsiaiškinta,

kaip dažnai gamtos pažinimo pamokos vyksta lauke ir ką jų metu veikiama. 5

ir 6 klauimais siekiama išsiaiškinti jų gebėjimą įvardinti tai, ką jie

stebėjo ir stebi per pasaulio pažinimo pamokas mokantis apie gyvosios

gamtos objektus.

Klausimynų grįžtamumas. Buvo išdalinta 17 anketų mokytojams ir 105

anketos mokiniams. Mokytojai užpildė ir gražino visas anketas, o mokinių

12 anketų nebuvo gražinta.

Tyrimo procesas apima šiuos etapus:

I etapas. Mokslinės literatūros rinkimas, susijusios su gyvosios gamtos

objektų supažindinimu gamtamoksliniame ugdyme. Trukmė: 2005m.sausio 14.

2005 m. balandžio 9 d.

II etapas. Teorinės dalies rašymas, apimantis mokslinės literatūros

apžvalgą ir analizę 2005 m. kovo 10d. – 2005 m. kovo 14 d.

III etapas. Klausimyno kūrimas. 2005 m. kovo 14 – 2005 m. kovo 18 d.

respondentų apklausa, kuri truko nuo 2005 m. kovo 14 iki 2005 m. balandžio

8d.

IV etapas. Tyrimo duomenų suvedimas. Tyrimo rezultatų analizė ir

aptarimas. Trukmė 2005 m. gegužės 3d. –2005 m. gegužės 21 d.

Surinkti duomenys suvesti ir suskaičiuoti tyrėjo.

Tyrimo rezultatai patekti diagramose.

Tyrimo metodai:

1. Mokslinės literatūros analizė.

2. Anketinė apklausa.

3. Duomenų analizė.

4. (Lyginamoji analizė)

5. Statistinis rezultatų apdorojimas.

2.2 Tyrimo rezultatų aptarimas

2.2.1. Apklaustų mokytojų tyrimo rezultaų aptarimas

Mokytojams parengtų anketų tyrimai pademonstravo kaip vykdomas ugdymo

procesas siekiant išsiaiškinti kiek vietos skiriama gyvajai gamtai pažinti.

1 klausimas. Ar manote, kad pasaulio pažinimo vadovėliuose pakankamai

dėmesio skiriama gyvosios gamtos pažinimui? Kodėl nepakankamai ar

pakankamai?

[pic]

2 pav. Mokytojų nuomonė apie gyvosios gamtos vietą pasaulio pažinimo

vadovėliuose

Remiantis šio paveikslo duomenimis 88 ( respondentų mano, kad

skiriama pakankamai vietos gyvajai gamtai pažinti gamtos pažinimo

vadovėliuose. Tačiau 12 ( respondentų teigia, kad nepakankamai vietos

skiriama gyvosios gamtos pažinimui, nes jų nuomone, vadovėlis per daug

perkrautas, viskas „suvelta”.

Išvada. Gamtos pažinimo vadovėliuose daugumos nuomone (88 ()

pakankamai dėmesio skiriama gyvosios gamtos pažinimui.

2 klausimas. Ar laikotės programos reikalavimų supažindinant mokinius

su gyvosios gamtos

objektais (augalais, gyvūnais)?

[pic]

3. pav. Mokytojų laikymasis programos reikalavimų supažindinant mokinius

su gyvosios gamtos objektais

Remiantis 2 diagramos duomenimis, galima teigti, jog dauguma, t.y. 82%

respondentų supažindina mokinius su gyvąja gamta tik tiek, kiek nurodyta

programoje. Beveik ketvirtadalis (18%) respondentų teigia, kad supažindina

daugiau nei nurodyta programoje.

Išvada. Dauguma respondentų supažindina mokinius su gyvąja gamta tiek,

kiek nurodyta programoje.

3 klausimas. Kaip dažnai naudojatės mokyklos aplinka supažindinant

mokinius su gyvosios gamtos objektais?

[pic]

4 pav. Mokyklos aplinkos naudojimas supažindinant mokinius su gyvosios

gamtos objektais

Dauguma (88 () apklaustųjų mokytojų teigia, jog kartais naudoja

mokyklos aplinką supažindinant mokinius su gyvąja gamta, tik 12 (

apklaustųjų mokytojų teigia, jog niekada nesinaudoja mokyklos aplinka.

Išvada. Dauguma respondentų kartais naudojasi mokyklos aplinka

supažindinant mokinius su gyvosios gamtos objektais.

4 klausimas. Kaip supažindinate mokinius su gyvosios gamtos objektais

(augalais, gyvūnais)?

[pic]

5 pav. Mokytojų naudojami būdai supažindinant mokinius su gyvosios gamtos

objektais

Daugiausiai mokiniai supažindinami su gyvosios gamtos objektais iš

iliustracijų (32 (). Po iliustracijų dažniausiai mokinių supažindinimui yra

naudojami herbarai (28 () bei mokyklos aplinka (23 (). Mažiausiai

respondentai supažindinant mokinius su gyvąja gamta naudoja enciklopedijas

(11 () bei ekskursijas į gamtą (6 (). Nė vienas iš apklaustųjų (ties žodžiu

„kita”)neįvardijo kitų būdų supažindinant mokinius su gyvosios gamtos

objektais.

Išvada. Respondentai mokinius dažniausiai supažindina su gyvąja gamta

iš iliustracijų, rrečiau iš herbarų bei mokyklos aplinkos, mažiausiai – iš

ekskursijų į gamtą.

5 klausimas. Ar patinka pasaulio pažinimo dalykas?

[pic]

6 pav. Mokytojų nuomonė apie pasaulio pažinimo dalyką

Kaip matyti iš 5 diagramos daugumai mokytojų, t.y. 88 (, patinka

pasaulio pažinimas, o 12 ( respondentų nepatinka.

Išvada. Daugumai respondentų pasaulio pažinimo dalykas patinka.

6 klausimas. Ką veikiate gamtoje? Kokis stebėjimus vykdote?

Išvardinkite.

[pic]

7 pav. Veikla gamtoje

Remiantis 6 diagrama, galima teigti, jog daugiausiai gamtoje yra

stebima (39 () bei žaidžiama (36 (), mažiau – tyrinėjama (25 (). 39 (

mokytojų, teigiantys, kad gamtoje stebi labai vangiai atsakinėjo į klausimą

„Kokius stebėjimus vykdote?”. Mokytojų atsakymai: krokus, klevo medį,

gamtos reiškinius, artimiausią vandens tvenkinį ir jo gyventojus.

Išvada. Apklaustųjų mokytojų teigimu, mokinių supažindinimui su gyvąja

gamta daugiau stebima (stebi aartimiausią aplinką, gamtos reiškinius) bei

žaidžiama, mažiau tyrinėjama.

9 klausimas. Su kokiomis problemomis susiduriate supažindindami

mokinius su gyvosios gamtos objektais?

Į pastarąjį klausimą dauguma respondentų visai neatsakinėjo, likusieji

atsakė gana įvairiai: vaikų nenoras mokytis, programos ir vadovėlio temų

neatitikimas, nėra priemonių galimybių, detalesniam supažindinimui.

Išvada: 30 ( respondentų nesusiduria su jokiomis problemomis,

likusieji įvardija problemas, kurios susijusios su mokinių nenoru, mokyklos

inventoriaus nebuvimu.

2.2.2. Apklaustų mokinių tyrimo rezultatų aptarimas

Tyrimui parengta anketa mokiniams siekta išsiaiškinti, jų nuomonę apie

pasaulio pažinimo dalyką, veiklą per šias pamokas. Anketos klausimai

panašūs į mokytojų siekiant sulyginti, patikrinti mokytojų bei mokinių

atsakymus.

1 klausimas. Ar patinka pasaulio pažinimo dalykas? Kodėl?

[pic]

8 pav. Mokinių nuomonė apie pasaulio pažinimo dalyką

Daugiau nei pusei (67 () respondentų pasaulio pažinimo dalykas patinka

ir yra įdomus, net 33 ( respondentų gamtos pažinimas nepatinka, nes yra

neįdomus. Daugelyje anketų ties klausimu „Kodėl?” buvo palikti tuščios

vietos. Dažniau pasitaikę atsakymai: patinka, nes galime stebėti, piešti,

žaisti. Nepatinka, nes nuobodu, vaikai triukšmauja.

Išvada. Net trečdaliui respondentų gamtos pažinimo dalykas nepatinka,

nes yra neįdomus, per pamokas nuobodu, triukšmauja draugai.

2 klausimas. Kaip klasėje susipažįsta su gyvosios gamtos objektais?

[pic]

9. pav. Mokinių susipažinimo būdai su gyvosios gamtos objektais

Kaip matyti iš 9 diagramos beveik pusės (42 () respondentų teigimu su

gyvąja gamta susipažįsta iš iliustracijų. Kiti respondentai su gyvąja gamta

susipažįsta: 21 ( lauke (kieme), 16 ( iš herbarų, 14 ( mokytojos atneštų į

klasę augalų. Mažiausiai tik 7 ( ekskursijų metu.

Išvada. Daugiausia respondentų susipažįsta su gyvąja gamta iš

iliustracijų, o mažiausiai ekskursijų metu.

3 klausimas. Kaip dažnai einate į mokyklos kiemą per pasaulio pažinimo

pamokas?

[pic]

10 pav. Mokinių ėjimo į kiemą per pasaulio pažinimo pamokas pažinimo

dažnumas

Net 78 ( respondentų per pasaulio pažinimo pamokas į mokyklos kiemą

eina kartais.Tik

22 ( respondentai per gamtos pažinimo pamokas niekada nneina į kiemą.

Išvada. Ketvirtadalis respondentų niekada neina į kiemą per pasaulio

pažinimo pamokas.

4 klausimas. Ką veikiate gamtoje?

[pic]

11 pav. Moksleivių veikla gamtoje

Daugiau nei pusė respondentų (59 () per gamtos pažinimo pamokas gamtoje

žaidžia. O kita pusė apklaustų mokinių teigia, jog per gamtos pažinimo

pamokas gamtoje stebi (22 () bei tyrinėja (19 ().

Išvada. Daugiau nei pusė respondentų per gamtos pažinimo pamokas

gamtoje žaidžia, likusieji respondentai tyrinėja ir stebi.

5 klausimas. Parašyk ką teko tau stebėti mokyklos kieme.

22 ( moksleivių nuomone gamtoje stebima, plačiau apie tai, kokius

stebėjimus pastarieji vykdo rašo: stebime medžius, gėles, kiaulpienes.

Išvada: Moksleivių atsakymai gana paviršutiniški, jų teigimu

daugiausiai stebi artoje aplinkoje esančius augalus.

4. Moksleivių ir mokytojų tyrime gautų rezultatų aptarimas

Lyginant tyrime dalyvavusių mokytojų bei mokinių atsakymus, paaiškėjo,

kad jų nuomonės apytikriai sutampa.

Palyginus mokytojų anketos 3 –io klausimo ir mokinių anketos 3 –

klausimo (Kaip dažnai naudojatės mokyklos aplinka supažindinant mokinius su

gyvosios gamtos objektais?) gautus rezultatus (žr.4 ir 10 pav.), paaiškėjo,

kad mokytojų ir mokinių nuomonės apytikriai sutampa. Daugumos mokytojų (88

%) ir mokinių (78 %) teigimu, gamtos pažinimo pamokos kartais yra vedamos

mokyklos kieme. Gaila, tačiau yra respondentų, kurie niekada nesidaudojo

mokyklos aplinka.

Išvada. Respondentų atsakymai sutapo šiuo klausimu ir tai neabejotinai

reiškia, kad kartais gamtos pažinimo pamokos vyksta mokyklos kieme.

4 – ame mokytojų anketos klauime analizuota, kaip mokytojai supažindina

moksleivius su gyvosios gamtos objektais. Labai panašus klausimas buvo

pateiktas ir mokiniams. Palyginus abiejų respondentų grupių atsakymus (žr.

5 ir 9 pav.) paaiškėjo, kad jie procentine išraiška panašūs. Mokytojų

teigimą (32 %), kad daugiausia moksleivius supažindina su gyvosios gamtos

objektais iš iliustracijų, patvirtina mokinių panašūs atsakymai procentine

išraiška, t.y. 42 % respondentų. Rečiausiai, tiek mokytojų (6 %), tiek

moksleivių teigimu (7 %) susipažįsta su gyvosios gamtos objektais

ekskursijų metu.

Išvada. Mokytojų ir moksleivių atsakymų procentinės išraiškos

atitikimaneleidžia abejoti faktu, kad daugiausiai su gyvosios gamtos

objektais per pasaulio pažinimo pamokas susipažįstama iš iliustracijų.

Gaila, kad kitiems supažindinimo būdams skiriama mažiau dėmesio.

Analizuota, ką mokytojai ir moksleiviai veikia gamtoje (žr.3 lentelę).

3 lentelė Veikla gamtoje. Mokytojų ir mokinių rezultatų lyginimas

|Veikla |Mokytojai |Mokiniai |

|Stebi |39( |22( |

|Tyrinėja |25( |19( |

|Žaidžia |36( |59( |

Šioje lentelėje matyti, kad mokytojų ir moksleivių atsakymai nevisai

sutampa. Mokytojų teigimu (39 %) daugiausia gamtoje stebima. Moksleivių

teigimu (59 %) gamtoje daugiausia žaidžia. Mažiausiai tiek mokytojų, tiek

mokinių teigimu – tyrinėjama.

Išvada. Moksleivių ir mokytojų atsakymų neatitikimai leidžia suabejoti

tikrąja mokytojų veikla gamtoje. Tačiau mokytojų ir mokinių panašūs

atsakymai patvirtina, kad mažiausiai gamtoje tyrinėjama.

IŠVADOS

1. Bendrosiose programose, standartuose, mokytojų knygose ir pasaulio

painimo vadovėliuose pakankamai vietos skiriama gyvosios gamtos

pažinimui.

2. Pedagogai tik kartais

naudojasi mokyklos aplinka supažindinant

mokinius su gyvosios gamtos objektais.

3. Pedagogai per mažai dėmesio skiria specifiniams mokymo metodams.

4. Mokiniai stebėti nemoka.

PASIŪLYMAI

Siūloma išnaudoti visas galimybes mokytis gamtoje ir iš gamtos.

Daugiau laiko per pasaulio pažinimo pamokas gyvosios gamtos mokymui

skirti gamtoje.

Literatūra:

1. Barkauskaitė M., Kazlauskienė G., Noreikienė E. Kur veda

vadovėliai? // Žvirblių Takas, 2002, nr. 3, p.2-3.

2. Bendrojo išsilavinimo standartai 1 – 10 kl, projektas 1,

Vilnius, 1998.p. 123 -124

3. Bendrosios programos ir išsilavinimo sstandartai, Vilnius, 2003

4. Bytautienė R., Apie pasaulio pažinimo mokymą //Žvirblių Takas,

2001, nr.10 p.45 – 46

5. Jankevičienė R., Kasiliūnienė L. Diferencijuotas mokymas

pradinėse klasėse // žvirblių Takas, 2000, nr.3 p.2 – 3

6. Jonynienė V. Apie I klasės vadovėlį “Aš ir pasaulis” //

Žvirblių takas, 2004, nr.2, p.41 –45.

7. Jonynienė V. I – IV klasių pasaulio pažinimo vadovėliai

8. Jovaiva L., Vaitkevičius J. Pedagogikos pagrindai. Kaunas, 1989

p. 89 –112

9. Lamanauskas L. Gamtamokslinis ugdymas pradinėje mokykloje.

Šiauliai, 2001 p.19, 26, 45.

10. Motiejūnienė E. Gamtos mokslas pradinėje mokykloje // Žvirblių

takas, 2001, nr. 12, p.12.

11. Naujoji bendrojo lavinimo programa. Švietimo aprūpinimo

centras. Vilnius, 2003 p. 204 –222

12. Pedagogikos istorija, Vilnius, 1978 p.26 -112

13. RRajeckas V. Mokymo organizavimas. Kaunas, 1999 p. 103.

14. Solovjovienė D. Artimos aplinkos pažinimo link // Žvirblių

takas, 2003, nr.4, p.23.

15. Vaitkevičius J. Žmogaus sąlyčio su gamta raida // Mokslinės –

praktinės konferencijos, 1995, p.62

16. Žulkauskas E. Gamtamokslinis ugdymas vidurinėje bendrojo

lavinimo mokykloje: problemos ir perspektyvos // Mokslinės –

praktinės konferencijos, 1995, p.89

PRIEDAI

ANKETA MOKINIAMS

Ar jums patinka gamtos pažinimo pamokos? Su kokiais augalais ir

gyvūnais susipažinote? Ką veikiate per gamtos pažinimo pamokas? Ar einate į

lauką stebėti? Norėdama tai sužinoti sugalvojau keletą klausimų į kuriuos,

tikiuosi, nebus sunku atsakyti. Apklausą atlieka Klaipėdos Kolegijos IV

kurso neakivaizdinio skyriaus studentė Lina Laurinavičienė. Ačiū už

atsakymus.

1. Ar patinka pasaulio pažinimas?

o Nepatinka, nes neįdomu.

Kodėl?……………….

…………………

o Patinka, nes įdomu.

Kodėl?………………..

………………….

…

2. Kaip klasėje susipažįstat su gyvosios gamtos objektais (augalais,

gyvūnais)?

o Iš iliustracijų

o Iš herbarų

o Einame į lauką (kiemą) stebėti

o Ekskursijų metu

o Mokytoja atneša augalus į klasę

3. Ar dažnai einate į mokyklos kiemą per pasaulio pažinimo pamokas?

o Niekada

o Kartais

4. Ką veikiate gamtoje?

o Stebite

o Tyrinėjate

o Žaidžiate

5. Parašyk ką tau teko stebėti mokyklos kieme.

Išvardink………………..

…………………..

6. Parašyk, kaip stebi augalus ir gyvūnus.

ANKETA MOKYTOJAMS

Vykdant apklausą tema – “Vieta gyvajai gamtai pažinti pradinių klasių

gamtamoksliniame ugdyme” siekiama išsiaiškinti, kokius mokymo ir mokymosi

metodus taikote pasaulio pažinimo pamokose, su kokiomis problemomis

susiduriate supažindinant mokinius su gyvosios gamtos objektais. Apklausą

atlieka Klaipėdos Kolegijos IV kurso neakivaizdinio skyriaus studentė Lina

Laurinavičienė. Ačiū už atsakymus.

1. Ar manote, kad gamtos pažinimo vadovėliuose pakankamai dėmesio

skiriama gyvosios gamtos pažinimui?

o Taip

o Ne

Kodėl?………………….

……………………..

2. Ar laikotės programos reikalavimų supažindinant mokinius su

gyvosios gamtos obektais (augalais, gyvūnai)?

o Supažindinu tiek, kiek nurodyta programoje.

o Supažindinu daugiau, nei nurodyta programoje.

3. Kaip dažnai naudojatės mokyklos aplinka supažindinant mokinius su

gyvosios gamtos objektais?

o Niekada

o Kartais

4. Kaip supažindinate mokinius su gyvosios gamtos objektais

(augalais, gyvūnais)?

o Iš enciklopedijų

o Iš iliustracijų

o Iš herbarų

o Iš mokyklos aplinkos

o Iš ekskursijų į gamtą.

Kita……………………

……………………

5. Ar patinka pasaulio pažinimo dalykas?

o Taip

o Ne

6. Ką veikiate gamtoje?

o Stebite

o Tyrinėjate

o Žaidžiate

Kokius stebėjimus vykdote? Išvardinkite

……………………..

…..

7. Su kokiomis problemomis susiduriate supažindindami mokinius su

gyvosios gamtos

objektais?………………….

……………………..

….