Antano Šerkšno studija “Amerikos ir sovietų mokykla”

Antano Šerkšno studija

“Amerikos ir sovietų mokykla”

Dvi tendencijos Jungtinių Amerikos Valstijų auklėjime

Jungtinių Amerikos Valstijųauklėjimo istorijos įvykius galima suvesti į dvi grupes. Pirmąją iš jų sudaro įvykiai, kuriais atpasakojama, kaip amerikiečių auklėjimas vystėsi iš Eyropos auklėjimo ir kaip jis sąvinosi ano auklėjimo pažangą. Antrąją grupę sudaro visi tie istoriniai įvykiai, kurie rodo JAV auklėjimosavarankišką pažangos siekimą ir jo nutolimą nuo vakarų Europos auklėjimo. Toks įvykių sugrupavimas atskleidžia dvi JAV auklėjimo tendencijas:

1. Pasiremti ir pasinaudoti Europos auklėjimo pažanga;

2. Pagal vietos gyvenimo sąlygas ir pageidavimus ssavaimongai plėtotis.

Todėl iš vienos pusės gali būti teisingas tvirtinimas, kad amerikiečių auklėjimas yra kilęs iš europinių auklėjimo tradicijų ir yra to auklėjimo dalis. Tačiau iš kitos pusės galima teigti, jog amerikiečių auklėjimas nėra suaugęs sutomis tradicijomis, nes kai kur jas perauga ir daug kur nuojų nutolęs.

JAV auklėjimo istorija paprastai pradedama nurodant, kad pirmieji šio krašto imigrantai auklėjimo supratimą atsivežė iš Europos, ir kad pirmosios mokyklos buvo kuriamos būtent Europos pavyzdžiu. Ir tai nėra nieko nuostabaus, juk imigrantai savo vaikus auklėjo ttaip kaip jie patys buvo auklėti savo šalyje. Tačiau vėliau matosi, jog amerikiečių auklėjimas darėsi vis savarankiškesnis ir galiausiai pradėjo daryti įtaką pačios Europos auklėjimui.

Programos ir metodai Amerikos ir Sovietų mokykloje

Amerikoje nėra federalinės institucijos, kuri ruoštų ir tobulintų programas visam kkraštui. Programomis rpinasi kiekviena vietos švietimo valdyba atskirai. Valstybės švietimo departamentas programų modifikacijas seka, tačiau paprastai, tiesiogiai į programų sudarymą nesikiša.

Naujų programų paruošimą ar senų pakeitimą veitinės švietimo valdybos organizuoja labai rimtai. Pvz.: Švietimo valdyba šaukia savo bendruomenės visų sričių ekspertų susirinkimą, kuriama ir yra diskutuojama bei planuojama naujų programų sudarymas arba senų pakeitimas. Paskui tie siūlymai pereina eilę komitetų posėdžių, yra pilnai išdiskutuojami. Paprastai visas tas procesas užtrunka metus arba dar ilgiau. Tokiu būdų yra paruošiamos gana rimtos ir kokybiškos programos. Mažesnių vietovių švietimo valdybos pasinaudoja įžymesniųjų vietovių darbais. Programų komisijos atskiriems kursams rekomenduoja vadovėlius, o taip pat ir praktikos darbus.

Pradžios mokyklos žemesniųjų skyrių programos viso krašto mokykloms yra vienodos, tik su tam tikru atspalviu. Miesto mokyklos kreipiamos daugiau iindustrijos ir prekybos kryptimi, o provincijos mokyklos – žemės ūkio ir gamtos mokslų kryptimi. Iki septinto arba šešto skyriaus yra klasinė sistema, o nuo čia iki vidurinės mokyklos pabaigos yra dalykinė sistema. Pagal galimybes yra atsižvelgiama ir taikomasi prie vaikų individualių gabumų ir polinkių.

Amerikos vidurinėje mokykloje mokiniai turi einamųjų dalykų pasirinkimo laisvę, išskyrus anglų kalbą. Šioje šalyje galima pabaigti vidurinę mokyklą ir gauti jos diplomą nesimokius joje nei matematikos, nei gamtos mokslų, nei svetimų kalbų. Taip pat Amerikos mokyklose mokiniams yyra leidžiama rinktis ir to paties dalyko skirtingą programą. Vidurinės mokyklos čia turi taip vadinamas akademines ir komercines grupes. Akademinės programos veda į aukštąją mokyklą, o komercinės programos yra orientuotos į praktinę veiklą. Daugumas didžiųjų vidurinių mokyklų turi trijų rūšių akademines programas: paprastas, programas pažangiems mokiniams ir garbės akademinias programas. Komercinės programos taip pat yra aukštesnio ir žemesnio laipsnio.

Sovietų Sąjungoje už programų sudarymą ir vykdymą tiesiogiai atsakingos yra respublikų švietimo ministerijos ir respublikiniai centro komitetai.. Atskiri vietiniai vienetai sudarinėti programas ir keisti negali. Sovietų mokyklinės programos nėra sudarytos vieni tik iš realių ar techninių mokslų. Kol Amerikoje vyko kova dėl vaiko išsilaisvinimo iš fizinio darbo prievartos, kuri trukdo vaiko fizinį ir dvasinį išsivystymą, Sovietų sąjungoje buvo galvojama apie specialų įstatymą, pagal kurį viso krašto nepilnamečiai jaunuoliai tapo suvaryti į fabrikus ir kolūkius, nes buvo manoma, jog sistema, kur vaikas pusę laiko dirba fizinį darbą, o pusę mokosi, apsaugo jį nuo įgrįsimo vienpusiškame darbe.

Sovietų programose realiniai ri humanitariniai mokslai yra gana gerai išbalansuoti. Realiniuose moksluose stengiamasi pabrėžti augančios sovietinės industrijos reikšmę, o humanitariniai mokslai tarnauja jų propogandai, nuo kurios yra labai nukentėjęs objektyvumas.

Sovietų pradžios ir vidurinio mokslo programos yra vienodos visam kraštui, išskyrus atskirų etninių grupių kalbas. Vidurinių mokyklų mokiniai neturi jjokių pasirinkimo galimybių. Pagal tą pačią programą mokosi visi tos klasės mokiniai, nežiūrint jų individualių skirtumų ar jų palnų po vidurinės mokyklos.

Amerikos mokykla mokyklinės disciplinos, mokymo metodų atžvilgiu yra savo karšto visuomenės ir jos gyvenimo kopija. Tik vienas dalykas čia turi prievartos žymę – mokyklos lankymas privalomojo amžiaus laikotarpyje. Visuose kituose dalykuose mokykla yra tik organizuota vieta, kur, mokyklos personalui vadovaujant mokinys pats tvarko savo mokslą. Amerikos vidurinių mokyklų mokiniai nėra verčiami mokytis, ar dayti namų darbus. Palyginus labai nedaug mokinių nebaigia vidurines mokyklos. Dėl to čia praktiškame gyvenime ieškant darbo ar stojant į auštąją mokyklą , vidurinės mokyklos baigimas mažai ką tesako.Reikia išsiaiškinti kaip toji mokykla baigta. Dėl to mokyklos baigimo pažymiai yra persiunčiami pačios mokykos į reikiamą vietą su atitinkamais mokyklos vadovybės paaiškinimais.

Mokykloje vaikas išbūna šešias valandas. Klausinėjimo metodas šių dienų amerikoniškoje mokykloje nėra populiarus. Mokomoji medžiaga pateikiama lekcijiniu ar demonstruojamuoju būdu, o jos įsisavinimas – rašytiniais testais.

Amerikoniškoji mokykla remiasi ne įsakymais ir prievarta, bet skatinimu ir vadovavimu. Dėl to švietimo valdybos turi atsakingus asmenis, kurie dirba tik šioje srityje. Didelės vietovės turi labai didelius šios rūšies departamentus.

Sovietų mokyklos gyvenima yra paremtas prievarta. Mokyklos vadovybės geležinė ranka mokykloje jaučiama visur. Mokytojas yra griežtai reikalaujamas iš anksto planuoti savo ddarbą. Kiekvienos savaitės planas turi būti detalizuotas ir papildomas dar prieš savaitei prasidedant. Mokyklos direktorius ir inspektoriai šiuos planus tikrina. Kiekviena pamoka turi būti organizuojama pagal savaitinį planą.

Mokymo ir tikrinimo metodai sovietinėje mokykloje yra seni, standartiniai. Mokytojas pirmiausiai klausinėja iš praeitos pamokos ir duotų namų darbų. Už tai yra rašomi pažymiai. Po to yra aiškinama nauja pamokos tema ir užduodami sekantys namų darbai, kurių kiekis yra tikrai didelis, kad net paskutiniuoju metu gydytojai pradėjo prieštarauti tam, nes tokie darbo kiekiai yra virš vaiko jėgų. Į mokinių individualius skirtumus labai mažai dėmesio yra kreipiama.

Mokytojai

Mokytojų paruošimas Amerikoje yra atskirų valstybių rankose. Valstybės švietmo departamentas nustato reikalavimus mokytojams, organizuoja ir išlaiko mokytojų rengimo institucijas, skiria jų vadovybę ir mokomąjį personalą. Iš mokytojų yra reikalaujama ketverių metų kolegijos arba baklauro laipsnio. Amerikos mokytojas atlyginamas pagal turimą mokslo laipsnį, ne pagal užimtą vietą. Gavęs mokslo baigimo diplomą, būsimas mokytojas turi registruoti jį savo valstybės švietimo departamente ir gauti leidimą būti paskirtam praktikantu mokykloje, kur dirba trejų metų bandymo laikotarpį. Kas metai mokyklos valdžia rašo darbo vertinimus ir atskaitas ir po trijų tokių vertinimų rekomenduoją švietimo departamentui sutikti kandidatui pilna mokytojo statusą.

Amerikoje mokytojai yra ruošiami valstybinėse mokytojų kolegijose ir privačiuose universitetuose ir kolegijose, kur būtinai yra

laikomasi nustatytų reikalavimų mokytojams. Mokytojų ruošimo programos susideda iš trijų dalių:

1) pagrindinė šaka (dalykai, kuriuos mokytojas dėstys mokykloje);

2) šalutinė šaka (dalykai artimi pagrindinei šakai);

3) pedagoginių-psichologinių-metodinių dalykų grupė.

Ketvirtais metais studentas turi atlikti praktiką mokykloje, prižiūrimas mokyklos direktoriaus, mokytojų. Amerikos mokytojas šiandieną ruošiamas labai gerai, tiek bendruoju, tiek akademiniu požiūriu. Jeigu mokytojas neturi problemų su savo kolegomis, mokinių tėvais, jam suteikiama visiška laisvė, net mokyklos vedėjas į jo darbą visiškai neikiša. Jokie pašaliniai tikrinimai ir pamokų inspektavimai Amerikos mokytojo nevargina. Atleisti mokytoją iš darbo Amerikoje nnėra langva, nebent turint labai rimtų priežasčių. Mokytojo atleidimas yra ne atskiro pareigūno, bet kolektyvo, švietimo valdybos rankose.

Sovietų pradžios mokyklų mokytojai buvo ruošiami taip vadinamų pedagoginių technikumų, kurie 1954 m. buvo pakeisti taip vadinamomis pedagoginėmis mokyklomis. Vidurinių mokyklų mokytojai buvo ruošiami dviejų institucijų: mokytojų institutų (žemesnių klasių mokytojams) ir pedagoginių institutų (aukštesnių klasių mokytojams). Mokytojų instituto kursas truko du metus, o pedagoginio insituto kursas – keturis metus, nors skirtumas trap ir buvo tik programose. 1953 m. mokytojų institutai buvo panaikinti iir nuo to laiko mokytojus rengti pavesta pedagoginiams institutams.

Vėliausioji sovietų mokyklų reforma pedagoginius institutus padarė penkerių metų. Mokytojų diplomai automatiškai suteikia mokytojo statusą ir teises mokyti atitinkamose mokyklose. Nuo pat pirmos dienos mokytojas yra griežtai prižiūrimas mokyklos direktoriaus ir inspektorių. TTen nėra jokių pasitikėjimų mokytojais, todėl apie visiškos laisvės suteikimą darbe nebuvo net galvojama.

Sovietų mokytojas yra pervargęs, nes šalia savo tiesioginio darbo, papildoamai jis dar yra apkrautas daugybe pašalinių pareigų, kurių atsisakyti neleidžiama. Pionieriai, komjaunuoliai, laikraštėliai, raportai, privalomas visokių pareigūnų kalbų klausymas, rinkiminės kompanijos, demonstracijų ruošimai ir dalyvavimai jose – dalykai, kurie mokytoją daugiau išsemia, negu pats mokyklinis darbas.

Ir jeigu dar galėtume sakyti, jog sovietų mokykla savo universalumu ir masinių charakteriu yra panaši į Amerikos mokyklą, tai kalbant apie mokyklos dvasią ir mokyklinę praktiką, ji yra tokia, kad ją lyginti su šio krašto mokykla būtų beprasmis dalykas.