Auklėjimas ,mokumasis .socializacija

TURINYS

1. Turinys 2

2. Auklėjimas 3

3. Ugdymas 4

4. Lavinimas 5

5. Mokymas 6

6. Saviaukla, savišvieta, saviugda 7

8. Literatūros sąrašas 8

Auklėjimas

Auklėjimas – „ugdomasis uždavinys, pirma, perteikti naujai kartai visuomenės dorovę, dorines tradicijas ir dorinius papročius, antra, išvystiti reikiamus dorinius jos nusiteikimus, pirmiausią tvirtą būda, besiriamentį, doriškai nusiteikusia valią,ir trečią, ijungti naująją kartą į dorinės pažangos darbą..“( S. Šalkauskis)

Auklėjimas – „ pagalba ir vadovavimas žmogui santykiauti su aplinka pagal vertingiausius kriterijus arba gyventi pagal aukščiausias vertybes.“ (L. Jovaiša)

Auklėjimas – „tai žmogaus ssocialinės sąmonės ir elgsenos formavimosi pageidaujama linkme skatinimas. Auklėjant formuojami žmogaus santykiai su aplinka, žmonėmis, darbu ir savimi. Taip pat lavinamas protas, nausmai, valia, charakteris. Auklėjimą papildo saviaukla.“ ( V. Jakavičius )

Auklėjimas – „ugdomojo asmens socialiniųidealų, dorovinių, estetinių vertybių, dvasinių poreikių formavimas. Atsižvelgdami į tikslus, pedagogai organizuoja auklėtinių idėjų – politinį, darbinį, estetinį auklėjimą. Auklėja ne tik mokykla, bet ir šeima, visuomeninės organizacijos priemonės. Be to auklėtiniai patiria ir atsitiktinių poveikių, savo tikslais priešingu kryptingam auklėjimui.“ ( B. Bitinas, VV. Rajeckas, J.Vaitkevičius, Z. Bajorūnas )

Auklėjimas – „ žmogaus santykių su aplinka ( šeima, visuomenė, gamta, gamyba verslu, prekyba) ir pačiu savimi formavimas; tautinių, dorovinių, estetinių ir kitų vertybių sistemos mokinių sąmonėje kūrimas; jų tautinės, religinės sąmonės ir ssavimonės ugdymas bei profesinė branda. Auklėjimas neatskiriamas nuo profesinės savišvietos ir saviauklos.“ ( V. Šernas )

Auklėjimas – „ procesas, kai vyksta asmenybės santykių su aplinka, darbu ir savimi formavimas ir branda. Tuos santykius lemia pasaulėžiūra, dorovė ir charakteris. Šie santykių determinantai yra tiesioginis praktinio auklėjamojo darbo objektas, t.y. pirmiausia turi būti ugdomos pažiūros ir įsitikinimai, dorybės ir geri charakterio bruožai.“ (L. Jovaiša )

Auklėjimas – „ tai asmenybės dorovinių ir estetinių vertybių, dvasinių poreikių, įsitikinimų ir idealų, charakterio bruožų, kultūringo elgesio, įgūdžių bei įpročių formavimas. Kitaip sakant, tai asmenybės, jo vidinio pasaulio, dorovingumo ugdymas. “ (V. Rajeckas )

Auklėjimas – „ tai tikslingas ir kryptingas, sąmoningumu grindžiamas poveikis.“ ( J. Uzdila )

„Auklėjimo menas turi tokią ypatybę, kad beveik vvisiems jis atrodo pažįstamas ir suprantamas, o kitiems netgi paprastas dalykas, – ir tuo suprantamesnis ir lengvesnis jis atrodo, kuo mažiau žmogus su juo susipažinęs teoriškai arba praktiškai. Auklėjimas reikalauja kantrybės, įgymtų sugebėjimų ir mokėjimų t.y. įgudžių.“ ( K. Ušinskis )

Ugdymas

Ugdymas – „ atsižvelgiant į žodžio rekšmę, turėtų būti suprantamas kaip kultūros vertybės; ugdymas – kryptingas, permanentinis t.y. trunkantis visą žmogaus gyvenimą, procesas.“ ( V. Jakavičius )

Ugdymas – „ visuomeninės – istorinės patirties jaunajai kartai perdavimas, siekiant parengti jją gyvenimui ir darbui.“ ( V. Rajeckas )

Ugdymas – „ procesas, kurį nulemia gamta ir visuomenė.“ ( J. Vaitkevičius )

Ugdymas – „ folosofinio nagrinėjimo objektas.“ ( B. Bitinas )

Ugdymas – „ tai pilnutinis profesionalo rengimas, jo asmenybės formavimas, profesinis lavinimas, žinių individui suteikimas, profesinių gebėjimų puoselėjimas, įgūdžių lavinimas.“ ( V. Šernas )

Ugdymas – „ asmenybę kuriantis žmonių bendravimas sąveikaujant su aplinka bei žmonijos kultūros vertybėmis.“ (L. Jovaiša )

„Ugdymas apima vaiko auginimą, prusinimą, švietimą, mokymą, lavinimą, auklėjimą ir daugelį kitų funkcijų; žodžio „ ugdymas“ pagrindinė reikšmė – kelti į ūgį t.y. auginti, kad didėtų, plėtotųsi, vystytųsi, bręstų.“ ( K, Miškinis )

Socialinis ugdymas – „ tai procesas kurio tikslas suformuoti socialiai reikšmingas vaiko asmenines savybes ( pareigingumą, atsakingumą, savarankiškumą.) , kurios turi didelę reikšmę jo socializacijai. Socialinis ugdymas orentuotas į tokių vaiko asmeninių savybių formavimą, kurios apibūdina individą, kaip visavertį visuomenės narį.“ ( I. Lelūgienė )

Lavinimas

Lavinimas – „ugdomojo asmens žinių, mokėjimų ir įgūdžių, gebėjimų formavimas, protinių ir fizinių galių tobulinimas. Lavinimo rezultatas – išsilavinimas. Pagal tikslus pedagoginiu procesu realizuojamas protinis, darbinis, fizinis, lavinimas. Pagal apimtį lavinimas gali būti pradinis, vidurinis, aukštasis. Pagal parengimo praktinei veiklai pobūdį – bendrasis ir profesinis.“ ( B.Bitinas, V. Rajeckas, J. VVaitkevičius, Z. Bajoriūnas )

Lavinimas – „ mokinių fizinių, protinių, pažintinių galių, gabumų plėtojimas, praktinės veiklos mokėjimų, kūribiškumo ugdymas.“ ( V. Šernas )

Lavinimas – „ fizinių, psichinių, praktinių mokėjimų ir sugebėjimų plėtojimas bei tobulinimas.“ ( L. Jovaiša )

Lavinimas – „ tai ugdomųjų asmenų žinių, mokėjimų, įgūdžių bei jų sistemos įvaldymas, fizinių ir protinių galių tobulinimas, jų gebėjimų, mokėjimo savarankiškai ir kūrybiškai veikti formavimas.“ ( V. Rajeckas )

Mokymas

Mokymas – „ organizuota, kryptinga, planinga ir sisteminga ugdytinių veikla, kuriai vadovauha pedagogas. Organizuotumu, kryptingumu, planingumu bei sistemingumu mokymas ir skiriasi nuo įvairių kitų švietimo formų. Jį papildo savišvieta.“ ( V. Jakavičius )

Mokymas – „ pedagogo organozuota ir vadovaujama ugdomųjų asmenų veikla, kurios dėka jie perima ir įvaldo žmonijos sukurtas mokslines, menines vertybes, politines ir dorovines idėjas, formuojasi protinės bei praktines veiklos mokejimus ir įgūdžius.“ ( B. Bitinas, V. Rajeckas, J. Vaitkevičius, Z. Bajoriūnas )

Mokymas – „ pedagogo, mokinių profesinio rengimo tikslų ir turinio bei profesinės veiklos, sąveikos kryptingo reguliavimo, siekiant optimalių profesinės veiklos išmokimo rezultatų, modelis.“ ( V. Šernas )

Mokymas – „ pedagoginis procesas, kurio metu mokiniai, mokytojo vadovaujami,įgyja žinių, mok

ėjimų bei įgūdžių; šiame procese kartu vystosi mokinių pažintinės galios ir intelektas, formuojasi pažiūros ir vertybės, t.y. jjie lavinami ir auklėjami.“ ( V. Rajeckas )

Mokymo procesas – „mokinio veiksmų suma,jo kryptis – nuo nepažinimo į pažinimą, nuo neišsamaus pažinimo i išsamesnį pažinimą.“ (J. Vaitkevičius )

Socialinis mokymas – „ tai procesas, kurio tikslas perteikti socialinių mokslų žinias, išugdyti mokėjimų bei įgūdžiius sąlygojančius sėkmingą vaiko socializacijos procesą.“ ( I. Leliūgienė )

Saviaukla/Savišvieta/Saviugda

Saviaukla -sąmoningas žmogaus poveikis sau pačiam, siekiant atsikratyti neigiamų savybių ir susiformuoti geresnes.”(V.Jakavičius ir A.Juška)

Savišvieta – aprėpia visą asmenybės formavimą.Jos tikslas padėti įsitvirtinti visuomenėje.”(J.Vaitkevičius)

Savišvieta – savarankiška veikla siekiant žinių, mokėjimų, įgūdžių.”(V.Jakavičius ir A.Juška)

Saviugda – tai sąmoninga, kryptinga žmogaus veikla, kuria siekiama tobulinti savo psichines, socialines savybes pagal visuomeninio ugdymo ir socialinių sąlygų visuomenei reikšmingų vertybinių orientacijų modelį. Saviugda padeda žmogui rasti savo vietą visuomenės gyvenime, pasirengti užimti deramą vietą visuomenėje.”(J.Vaitkevičius)

Saviugda- tai žodis aprėpiantis dvi savišvietos ir saviauklos sąvokas.”(V.Jakavičius ir A.Juška)

LITERATŪROS SĄRAŠAS

1. Jovaiša L ., J Vaitkevičius. Pedagogikos pagrindai 1 dalis, 1987

2. Jovaiša L., J Vaitkevičius. Pedagogikos pagrindai 2 dalis, 1987

3. Jovaiša L, Pedagogikos terminai, 1993

4. V. Jakavičius ir A. Juška. Mokyklos pedagogika.

5. Rajackas V. Mokymo organizavimas, 1999

6. Bitinas B. Auklėjimo procesas