Baltijos šalių bendradarbiavimo pakilimai ir nuosmūkiai

Lietuvos ir Estijos bendradarbiavimas daugiausia vyksta trišalio Baltijos šalių bendradarbiavimo rėmuose. Estiją, Latviją ir Lietuvą sieja platus trišalių institucijų ir ryšių tinklas. Per dešimt metų šios trys šalys išplėtojo Šiaurės šalių pavyzdžiu grindžiamą bendradarbiavimo institucijų struktūrą, kurios pagrindą sudaro Ministrų Taryba ir Baltijos Asamblėja. Reguliariai susitinka trijų šalių prezidentai, vyksta bendradarbiavimas karinėje ir gynybos srityje, liberalizuoti tarpusavio ekonominiai mainai. Pastebėtina, jog lyginant su kitomis ekonominėmis regioninėmis organizacijomis, Baltijos šalys išimtinai toli pažengė liberalizuodamos trišalę prekybą &– pasaulyje yra nedaug laisvosios prekybos žemės ūkio produktais pavyzdžių.

Nepaisant nuolatinio keitimosi informacija bei bendrų reikalų derinimo, laikas nuo laiko iškyla nesusipratimų tarp trijų Baltijos valstybių. Beje, Estijos vadovai jau kurį laiką tapatina savo šalį su Šiaurės Europa (Skandinavija), šitaip atsiribodami nuo daugeliui vidaus ir ypač užsienio veikėjų įprasto trijų šalių grupavimo į Baltijos grupę. Prieš keletą metų nepasitenkinimą kitose dviejose Baltijos šalyse kėlė dažni Estijos vadovų pareiškimai dėl Estijos pirmavimo integruojantis į ES. Vasario pradžioje Latvijos užsienio reikalų mministras kritiškai įvertino Lietuvos siekius tapti NATO nare anksčiau už kitas dvi šalis, šiuo teiginiu nustebindamas Lietuvos diplomatus. Dėl tokio pobūdžio pareiškimų, dažnai tiesiogiai išsakomų užsienio šalių atstovams ar Europos Komisijos nariams, trišalis bendradarbiavimas tampa panašesnis į gražuolių konkursą, kuriame vvaržomasi dėl svarbesnių už trišalį bendradarbiavimą „prizų“ – narystės ES ar NATO.

Pastaraisiais metais, ypač prasidėjus ekonominei krizei Rusijoje, padažnėjo nesutarimų ekonominių santykių srityje. Laisvąją prekybą tarp Estijos, Latvijos ir Lietuvos nuolatos trikdo vienašališkai įvedamos prekybą iškraipančios priemonės. Latvija, nepaisydama Estijos, Lietuvos bei Europos Komisijos priekaištų, jau pusmetį taiko muito mokesčius iš Estijos ir Lietuvos įvežamai kiaulienai. Netarifinius apribojimus prekybai su kitomis Baltijos šalimis taip pat buvo įvedusi ir Lietuva bei Estija.

Kaip vertinti trišalio Baltijos šalių bendradarbiavimo pasiekimus bei nesėkmes, ir kokios šiuo metu yra jo perspektyvos?

Nors pirminį postūmį Baltijos šalių bendradarbiavimui suteikė daugelis istorinių, politinių, ekonominių ir kultūrinių veiksnių, trišaliai santykiai, ypač ekonomikos srityje, plėtojosi veikiami dviejų esminių dalykų. Tai – integracija į Europos Sąjungą bei ES ppolitika Baltijos šalių kaip grupės ir kiekvienos jų atskirai atžvilgiu. Antras svarbus veiksnys – vidaus interesų grupės, kurios įtakoja trišalę prekybą. Kiekvienas iš šių veiksnių turėjo esminį poveikį konkrečioms trišalio Baltijos šalių ekonominio bendradarbiavimo formoms. Priklausomai nuo esamų sąlygų, jie gali tiek skatinti, tiek trikdyti trišalių ekonominių santykių tarp Estijos, Latvijos ir Lietuvos plėtrą. Ką tai reiškia?

Nors Baltijos šalys nuo nepriklausomybės atkūrimo deklaravo siekius plėtoti tarpusavio bendradarbiavimą, prekybos sutartys buvo sutartos tik po nuolatinių ES raginimų. Kitaip sakant, abstraktus nnoras koordinuoti ekonominę politiką ir šalinti kliūtis prekybai buvo visada, tačiau konkrečias formas jis įgavo tik kiekvienai iš trijų vyriausybių suvokus, jog ES trišalį bendradarbiavimą laiko svarbia integracijos į ES sąlyga. Tai akivaizdžiai atsiskleidė rengiant 1993 m. pasirašytą trišalį susitarimą dėl laisvos prekybos pramonės prekėmis. Dar daugiau – trišalis bendradarbiavimas plėtojosi lygiagrečiai Baltijos šalių integracijai į ES, nors prekybos žemės ūkio produktais liberalizavimas tapo išimtimi patvirtinančia taisyklę. Netarifinių barjerų prekybai šalinimas iš esmės buvo grindžiamas ES galiojančiomis taisyklėmis. Tuo tarpu dar 1991 m. iškelta Baltijos muitų sąjungos idėja taip ir liko neįgyvendinta, nes kiekvienos iš trijų šalių prekybos politika pernelyg skyrėsi, o integracija į ES nesuteikė pagrindo bendrų muitų suderinimui.

Tačiau ES poveikis ekonominių santykių tarp Baltijos šalių plėtrai priklausė nuo to, ar visos trys šalys buvo vienodoje integracijos į ES stadijoje. Estijai pradėjus derybas dėl narystės ES, dauguma planų plėsti trišalį bendradarbiavimą liko neįgyvendinti. Estijos vadovai prarado svarbų politinį Baltijos šalių santykių plėtojimo motyvą. Klausimas apie Baltijos šalių bendradarbiavimo perspektyvas iškilo kita forma, t.y. ne dėl to, kokį poveikį trišalis bendradarbiavimas gali turėti Baltijos šalių integracijai į ES, bet kokį poveikį skirtingi kiekvienos šalies integracijos į ES tempai gali turėti trišaliam bendradarbiavimui.

Atsižvelgiant į tai galima teigti, jog sunkiai ttikėtinas tolesnis trišalės prekybos liberalizavimas, planų dėl prekybos paslaugomis liberalizavimo ar laisvo darbo jėgos judėjimo įgyvendinimas. Lietuvai ir Latvijai pradėjus derybas dėl ES, pagrindinis šių šalių dėmesys yra nukreiptas būtent šiam tikslui. Be to, išliks diferenciacija tarp trijų šalių derybų eigoje. Todėl motyvacija tolesniam trišalio bendradarbiavimo gilinimui, kuris išeitų už integracijos į ES ribų, yra labai maža. Labiau tikėtinas ES normų perkėlimo kai kuriose srityse derinimas. Pavyzdžiui, šiuo metu diskutuojama apie akcizo mokesčių derinimą. Nors ekonominis jo pagrindimas yra abejotinas, pagrindinį postūmį tokiai diskusijai suteikia trijų šalių integracija į ES. Tuo tarpu trišalės prekybos srityje pagrindinė problema yra bendra pozicija dėl esamo laisvos prekybos režimo išlaikymo, jei trys šalys įstos į ES ne vienu metu.

Kitas veiksnys, kuris iki šiol dažniausiai stabdė trišalį ekonominį bendradarbiavimą, yra vidaus interesų grupių spaudimas. Būtent dėl žemdirbių spaudimo Latvijos vyriausybė įvedė kiaulienos importo iš Estijos ir Lietuvos apribojimus, būtent dėl vietos įmonių spaudimo Lietuva iškėlė antidempingo bylą prieš Latvijos degtukų gamintojus, dėl tos pačios priežasties 1998 rudenį kilo kiaulių karas tarp Lietuvos ir Estijos, o 1999 m. pavasarį nesutarimai dėl prekybos kiaušiniais tarp Latvijos ir Lietuvos. Tiesa, vidaus ekonominių interesų grupių reikalavimai retai yra nukreipti konkrečiai prieš prekybą tarp Baltijos šalių, bet pirmiausia įtakoja jjose formuojamą bendrą ekonominę ir prekybos politiką. Būtent dėl to interesų grupių poveikis Estijoje, kuri dar reformų pradžioje pradėjo vykdyti liberalesnę politiką nei Latvijos ar Lietuvos vyriausybės, buvo mažesnis. Tuo tarpu Latvijoje ir Lietuvoje šis spaudimas, ypač žemės ūkio politikos atveju, buvo ir yra gana didelis ir vyriausybės į jį dažnai atsižvelgia. Atsižvelgia net ir tada, kai tai ne tik nenaudinga viso šalies ūkio mastu, bet ir prieštarauja valstybės sutartiniams įsipareigojimams su kitomis Baltijos šalimis.

Tuo tarpu rinkos reikalavimai liberalizuoti ekonominius santykius tarp Baltijos šalių iki šiol buvo labai silpni. Nors tarpusavio prekybos svarba nuolatos augo, trijų Baltijos šalių rinka yra gana maža. Užsienio investuotojai į Baltijos šalis dažniau žiūri ne kaip į produktų realizavimo galutinę rinką, bet kaip į „tramplyną“ verslui Rusijoje. Vietos verslininkams vidaus ekonomikos reguliavimo problemos santykinai yra svarbesnės už tolesnį trišalių ekonominių ryšių liberalizavimą. Tiesa, neformali ekonominė integracija tarp Baltijos šalių vyksta – daugėja investicijų iš vienos šalies į kitas dvi. Šioje srityje pirmauja Estijos įmonės, tačiau vis dažniau Latvijos ir Lietuvos įmonės taip pat investuoja į kitų Baltijos šalių kompanijas. Vis dėlto tai neastveria protekcionistinių Baltijos šalių interesų grupių reikalavimų, kurie trikdo ir trišalį bendradarbiavimą.

Kokios yra tolesnės Baltijos šalių bendradarbiavimo perspektyvos? Visoms trims šalims

pradėjus derybas dėl narystės ES, konkurencija šioje srityje, atrodo, sumažėjusi. Tačiau ji neišnyks tol, kol visos trys šalys netaps ES narėmis. Šiuo metu sunku prognozuoti, kaip trišalis Baltijos šalių bendradarbiavimas plėtosis joms įstojus į ES. Mažai tikėtina, jog jos gali pasekti Beniliukso pavyzdžiu ir koordinuoti savo pozicijas ES viduje. Nors trijų šalių dydis ir ekonominės bei socialinės problemos panašios, tikėtina, jog kiekviena iš trijų šalių gali turėti ne mažesnių paskatų derinti savo pozicijas su Skandinavijos ar Vidurio Europos šalimis. Estija ggali dažniau savo poziciją derinti su Suomija, o Lietuva – su Lenkija.

Didesnį poveikį Estijos, Latvijos ir Lietuvos pozicijoms ES vidaus derybose turbūt turės vidaus interesų grupės. Šiuo metu tiek Latvijoje, tiek Lietuvoje interesų grupės turi didelį poveikį ekonominei politikai. Tolesnis jų poveikis priklausys nuo ekonominės ir integracijos politikos viešumo šiose šalyse. Kuo plačiau bus diksutuojama dėl konkrečių politinių sprendimų, tuo mažesnė tikimybė, jog bus priimti tik siauriems interesams naudingi sprendimai, kurių geriausias pavyzdys yra trišalės prekybos apribojimai. Taip pat mmažesnė tikimybė, jog ES normos bus panaudotos kaip derybinis instrumentas tarp gamintojų ir vyriausybių, siekiant apsaugoti kai kurias įmones ar jų grupes, apribojant prekybą tarp Estijos, Latvijos ir Lietuvos. Taigi, galima spėti, jog integracija į ES, kuri ilgą laiką buvo ppagrindinė trišalio Baltijos šalių bendradarbiavimo varomoji jėga, galiausiai ir padės tašką institucionalizuotam trišaliam bendradarbiavimui. Įstojus į ES, Baltijos Asamblėja bei Ministrų Taryba praras savo prasmę, kadangi bendri klausimai bus sprendžiami ES institucijose. Pozicijų derinimas tarp trijų šalių taip pat priklausys nuo konkrečių klausimų ir vidaus interesų.

Lietuvos ekonominiai ryšiai su Estija

Estijos Respublika pripažino Lietuvą de jure 1921 m. gegužės 19 d.

1934 m. rugsėjo 12 d. Estija pasirašė su Lietuva ir Latvija Valstybių santarvės ir bendradarbiavimo sutartį, numačiusią savitarpio diplomatinę pagalbą.

1991 m. sausio 11 d. atkurti Lietuvos ir Estijos diplomatiniai santykiai.

Sutartys

Lietuva ir Estija yra pasirašiusios visas pagrindines dvišales sutartis. Taip pat pasirašyta apie 30 trišalio bendradarbiavimo tarp Estijos, Latvijos ir Lietuvos sutarčių.

Estijos ir Lietuvos ekonominiai ryšiai plėtėsi ir tebesiplečia llabai sparčiai. Lietuva savo geografiniu artumu bei daugelyje sričių plėtros galimybes teikiančia rinka yra puiki Estijos ekonominė ir prekybinė partnerė.

Ekonominių santykių sutartinė bazė

• Sutartis dėl pajamų ir kapitalo dvigubo apmokestinimo ir fiskalinio pažeidimo išvengimo (pasirašyta 1993-09-13, įsigaliojo 1993-12-31)

• Susitarimas dėl oro susisiekimo (pasirašyta 1995-07-07, įsigaliojo 1995-09-05)

• Dėl investicijų skatinimo ir abipusės apsaugos (pasirašyta 1995-09-07, įsigaliojo 1996-06-20)

• Socialinio aprūpinimo sutartis (pasirašyta 1996-05-28, įsigaliojo 1997-02-10)

• Abipusės įslaptintos informacijos apsaugos sutartis (pasirašyta 2000-05-26, įsigaliojo 2000-11-15).

Trišalės Estijos, Latvijos ir Lietuvos ekonominės sutartys

• Laisvos prekybos sutartis ddėl pramoninės produkcijos (pasirašyta 1993-09-13, įsigaliojo 1994-04-01)

• Laisvos prekybos sutartis dėl žemės ūkio produkcijos (pasirašyta 1996-06-16, įsigaliojo 1997-01-01)

• Sutartis dėl netarifinio barjero panaikinimo (pasirašyta 1997-11-20, įsigaliojo 1998-07-01)

• Bendrų transporto procedūrų sutartis (pasirašyta 1998-07-10, įsigaliojo 1999-09-01).

Prekyba (2002 m.)

Susidomėjimas tolesnių ekonominių ryšių plėtra ir intensyvinimu pirmiausiai pasireiškia abipusių investicijų ir eksporto augimu. Dviejų valstybių prekių apyvarta metai iš metų didėja, bet išlieka potencialas jo augimui ir ateityje. Per 2001 – 2002 metus Lietuvos eksportas į Estiją labai staigiai išaugo ir tai atsitiko daugiausiai vienintelio Baltijos valstybėse naftos koncerno Mažeikių nafta produkcijos eksporto padidėjimo dėka. Dėl to 2001 metais anksčiau buvęs teigiamas Estijos prekybos balansas tapo neigiamas.LR Statistikos departamento duomenimis, Lietuvos eksportas sudarė 771.7 mln. Lt / ~ 223.5 mln. EUR (8 vieta). Lyginant su 2001 m. eksportas išaugo beveik 30 proc. Importas sudarė 300.2 mln. Lt / ~ 86.9 mln. EUR (22 vieta). Lyginant su 2001 m. jis išaugo 9.2 proc. Prekybos balansas buvo teigiamas (471.5 mln. Lt./ ~ 136.6 mln. EUR).

Svarbiausios eksporto prekės į Lietuvą 2002 metais (milijonais kronų):

• Maisto prekės – 294,8 (14,8%)

• Mašinos ir įrenginiai – 233,1 (11,7%)

• Chemijos gaminiai – 223,3 (11,2%)

• Tekstilės produkcija – 204,2 (10,2%)

• Metalogaminiai-160,5(8%)

Svarbiausios importo prekės į Lietuvą 2002 metais (milijonais kronų):

• Mineraliniai ggaminiai – 1 197,8 (45,3%)

• Maisto prekės – 381,3 (14,4%)

• Plastmasės ir gumos gaminiai – 195,0 (7,4%)

• Chemijos gaminiai – 150,8 (5,7%)

• Mašinos ir įrengimai – 127,4 (4,8%)

• Tekstilės produkcija – 118,6 (4,5%)

• Augaliniai gaminiai – 116,8 (4,4%)

Lyginant 2002 metus su 2003 metais, galima pastebėti, kad tiek importas tiek eksportas vėlgi žymiai padidėjo. LR Statistikos departamento duomenimis 2003 m. eksportas sudarė – 952,3 mln.litų, importas – 420,9 mln. litų.

Investicijos

2002 m. gruodžio 31 d. Estijos investicijos į Lietuvą sudarė 4,4 milijardus kronų, sudarydamos 43,6% Estijos tiesioginių investicijų į užsienio valstybes. Lietuva tarp šalių, į kurias Estija nukreipia tiesiogines investicijas, užima 1 vietą. Estija Lietuvai pagal užsienio investicijų apimtį yra trečias užsienio investorius po Danijos ir Švedijos, ir lenkia šioje srityje Vokietiją ir JAV.

Per keletą pastarųjų metų smarkiai išaugo ir Lietuvos investicijos į Estiją, kurios 2002 m. gruodžio 31 d. sudarė 387,2 milijonus kronų.

Vienos iš didžiausių pastaruoju metu atliktų investicijų tai Hansapank įsigytos antro pagal dydžio Lietuvos banko Lietuvos Taupomasis Bankas 90,73% akcijų bei Estijos AB Balti laevaremonditehas įsigytos 92% Lietuvos Vakarų Laivų Remonto akcijų, taip pat ir Olympic Casino atėjimas į rinką bei investicijos Lietuvoje. Nuo 2002 metų galima paminėti ir Sylvester investicijas.

AS Hansa Investments ((Utenos alus), AS Tolaran Investments (Alytaus tekstilė), AB Hansa Capital (UAB „Hanza lizingas“), OU Best-Est Trade, OU Sonex Group, OU Pro Holdings (AB Kauno pieno centras), AS Pro Kapital (UAB Pro Kapital Vilnius, nekilnojamas turtas), Tele2 Eesti AS (UAB TELE2), Eesti Uhispank, Hansabank (AB Sanitas), AS Microlink (UAB DELFI).

Iš Lietuvos investicijų į Estiją galima paminėti Lietuvos Kauno Pieno Centro įsigytas 93,87% Talino Kįlmhoone akcijų, Vičiūnų įsigytą Paljassaare žuvies perdirbimo bendrovę bei didžiausio Lietuvos parduotuvių tinklo savininko Vilniaus Prekybos (VP Market) atėjimą į rinką.

*****************

2003 04 23-24 Lietuvos Respublikos Prezidentas Rolandas Paksas darbo vizitu lankėsi Estijos Respublikoje. LR Prezidentas Rolandas Paksas kalbėdamas tiek su Estijos Respublikos Prezidentu Arnoldu Riuiteliu, tiek su Estijos stambaus verslo asociacijos nariais ir Lietuvos pramonininkų konfederacijos atstovais, daug dėmesio skyrė šių šalių ekonominio bendradarbiavimo klausimams.

Kreipdamasis į Lietuvos ir Estijos verslininkus, Prezidentas R. Paksas pažymėjo, kad abiejų šalių ekonominis bendradarbiavimas yra labai intensyvus, sėkmingai auga prekybos apimtys bei abipusės investicijos. Lietuvos vadovas pasidžiaugė aktyviais Estijos investuotojais, kurių investicijos į Lietuvos ūkį pastaruoju metu tapo vienomis didžiausių. Estijos investicijos Lietuvoje sudaro beveik 12 procentų nuo bendro tiesioginių užsienio investicijų Lietuvoje skaičiaus.

R. Paksas paragino Lietuvos verslininkus aktyviau investuoti ir išnaudoti visas įmanomas galimybes prekyboje.

Lietuvos Prezidentas sakė, jog Baltijos šalims

tapus Europos Sąjungos narėmis, atsivers didžiulė Sąjungos rinka. R. Pakso įsitikinimu, siekiant rasti rinkas savo prekėms realizuoti bei paskatinti investicijas, svarbu Baltijos šalių verslininkams veikti kartu.

Lietuvos ir Estijos verslininkai pažymėjo, jog siekiant suvienyti abiejų šalių verslininkų pastangas suaktyvinti ekonominius ryšius, būtina įsteigti bendrą Baltijos šalių verslo forumą.